Recenzijos / Re iews 271
GRASILDA BLAŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: p ūsų esp. bal ų kalbų
onomas ika, senoji bal ų aš ija.
SIEGFRIED HANKE, RAINER VOGEL (HG.)
URBARE DES FÜRSTENTUMS
JÄGERNDORF AUS DER ZEIT
DER MARKGRAFEN VON
BRANDENBURG–ANSBACH
Be lin: LTI Ve lag D . W. Hop , 2010, 469 S.
ISBN 978-3-643-10845-6
RAINER VOGEL
FAMILIENNAMEN IN
DER ALTVATERREGION.
ENTSTEHUNG, ENTWICKLUNG
UND BEDEUTUNG DER
PERSONENNAMEN IM
FÜRSTENTUM JÄGERNDORF
UND IN DER HERRSCHAFT
FREUDENTHAL (EHEMALS
ÖSTERREICH-SCHLESIEN)
Sch i en eihe Philologia Sp achwissenscha liche
Fo schungse gebnisse, Bd. 190 ISSN 1435-6570. Hambu g:
Ve lag D . Ko ač GmbH, 2014, 698 S.
ISBN 978-3-8300-7905-7
Skai y ojui gali kil i klausimas, kodėl ecenzuojamos d i knygos. A saky-
mas bū ų pap as as. 2010 m. išleis ą knygą U ba e des Fü s en ums Jäge ndo
GRASILDA BLAŽIENĖ
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
aus de Zei de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach (1531–1535–1554/78) (lie.
„Jege ndo o, a Jäge ndo o, kunigaikš ys ės, aldan B andenbu go-Ansbacho
ma kg a ams (1531–1535–1554/78)), kadas ai“) sa o iškai a liepia i s a iai
papildo įdomaus au o iaus Raine io Fogelio (Raine Vogel) išsamus y imas Fa-
miliennamen in de Al a e egion. En s ehung, En wicklung und Bedeu ung de Pe -
sonennamen im Fü s en um Jäge ndo und in de He scha F euden hal (ehemals
Ös e eich-Schlesien) (lie. „P adedo egiono pa a dės. Jege ndo o kunigaikš ys-
ės i F oiden alio aldose (kadaise Aus ija-Silezija) asmen a džių susi o ma-
imas, ys ymasis i eikšmė“). Abi knygos sa o me odika p a a čios is o inio
a dyno y ėjams, nes Eu opos a dynas, kaip i bal ų a dynas, o ma osi ei-
kiamas kalbų kon ak ų. Kalbamuosiuose da buose ai bu o bend a okiečių i
čekų kalbų e d ė, ku ioje gy eno čekai i okiečių naujaku iai. Reikia pab ėž i
da ieną esminį aspek ą. Knygose pa eikiama iki šiol nepublikuo a ank aš inė
medžiaga, a skleidžian i i okiečių ašy inės kalbos ys ymąsi XVI a. 1522 m.
Ma ynas Liu e is iš e ė į okiečių kalbą Naująjį Tes amen ą, o 1534 m. – i-
są Bibliją. B andenbu go-Ansbacho ma kg a as p ipažino e o maciją, da usią
p adžią p o es an izmui.
Ši uo ini ank aš iniai šal iniai susiję su Jege ndo o (Jäge ndo ), K no o
(če. K no ) a ba B un alo (če. B un ál) is o ija, geog a ija, gy en iečių is o i-
ja, kul ū a i , be jokios abejonės, su XVI a. socialiniais i poli iniais ų žemių
gy enimo aspek ais. Recenzijos au o ei y a pasi aikę p ogų susipažin i su i in
u ingais Čekijos a chy ais, ku iuose ne isada leng a di b i dėl medžiagos
gausumo i is da pasi aikančios aiškios ank aščių sis emos s okos. Kalbamieji
dokumen ai bu o saugomi Opa os (T oppau) žemės a chy e, maloniai leidusia-
me naudo i a chy inę medžiagą spaudai. Tai paliudija nuoši di au o ių padėka
a chy o da buo ojams. Skai y i i ansk ibuo i XVI a. ank aščius, pa ašy us
adinamuoju Ku en sch i (lie. go ikinis ku sy as), ku iuo p adė a ašy i XVI a.
p adžioje, nė a pap as a, no s egzis a o B andenbu go-Ansbacho ma kg a ų
kancelia ija, ku ioje a na o pa y ę aš ininkai, ašę okiečių kalba. Kancelia-
ija d ausmina aš ininkus. Y a žinomos, pa yzdžiui, Jege ndo o kunigaikš-
čio kancelia ijos aš ininkų pa a dės (Vogel 2014: 149–150). Šal inio, pa ašy o
okiečių kalba, ansk ibuo a publikacija ned ip asmiškai pa odo d iejų kalbų
( okiečių i čekų) a dyno egzis a imą d auge. Apelia y inė leksika p imena
ga siuosius P ūsijos he cogys ės Tu kų mokesčių ap ašus, a ba egis us ( o. Die
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos / Re iews 273
Tü kens eue im He zog um P eußen 1540), su ašy us Ry p ūsių olian e 911 a1, i
pa odo okiečių kalbos egioninius ski umus. Kadas ų paski is bu o ki okia
nei Tu kų mokesčių egis ų. Pažymė ina, kad adinamasis ,,Tu kų mokes is“,
ku į bu o nu a a ink i Vo mso (Vo ms) eichs age 1498 m., lie ė uo laiku o-
kiškai kalban į ap a iamąjį Eu opos egioną. Negalima pami š i, kad pa apijų
mokesčių są ašus suda inėjo iždininkas, kunigas, du pa apijos a s o ai i aš i-
ninkas (ž . Vogel 2014: 158). Ry ų P ūsijos he cogys ėje ų mokesčių inkimas
bu o dekla uo as 1539 m. p adžioje (Diehlmann 1998: 26–29). Bū ina pab ėž i,
kad abu dokumen ai a skleidžia is o inį kon eks ą, palydimą poli inio, sociali-
nio i kul ū inio ų egionų išsi ys ymo.
Skai y i ecenzuojamą knygą iš esmės padeda i in p o esionalus i k uopš us
suda y ojų da bas i e ingi p iedai, ku ių esama i Ry ų P ūsiją ap a iančių
ank aščių leidimuose. Kodėl ecenzija ašoma, lyginan du šal inius? Todėl,
kad no ima akcen uo i ų Eu opos egionų sąsajas, ku ias pa odo ų pačių są-
okų, eiškinių ap ašymas. Iš esmės bu o kalbama apie mokesčių poli iką. Jei
nebū ų bu ę gy en ojų, ai i mokesčių nebū ų eikėję. Daugiausiai gy en a
paue n, bau n (2010: 87, 213), pawe , paue (Os p . Fol. 911 a XIV 5 39 , 48 )
‘ als ie is ūkininkas’, ku iems eko pag indinė mokesčių naš a. Abiejuose šal i-
niuose apie ai išsamiai ašoma. Mokesčiai adinami: Zins ‘činšas’ (2010: 156 i
. .), zins (Os p . Fol. 911 a VI 4 17 ,18 , 18 ), dins ‘činšas’: Simon zu Sudaw ho
einenn dins (lie. ‘Simonas iš Sūda os u i 1 činšą mokesčių’) (Os p . Fol. 911 a
XXX I 3 ). Ap a iamajame šal inyje žodis dins a ojamas i pag indine eikš-
me ‘ a nyba, pa a na imas, a nys ė’: Dienns , die ewe s e e Dienns (lie. ‘iš iki-
ma nuola inė a nys ė’) (2010: 131). Mokesčiai bu o mokami g ašiais, guldenais
i ki ais piniginiais iene ais, p z.: XV g Zins ( (‘15 g ašių činšas’), ma kėmis i
šilingais: ein ge ne : 5 ß. (‘ obelninkas 5 šilingus’), 2010: 137); 1 m Linck mohl-
le on eine e bmuhl mi einem ad (‘1 ma kę malūnininkas Linck nuo pa eldė o
malūno su ienu a u’) (Os p . Fol. 911 a VI 3 18 ). Kalbamajame ank aš yje
esama įdomių dalykų apie mokesčius na ū a, pa yzdžiui: Nun olgen Die Zins
Ma zihin Pablencke (Ma in Pabunek) XXIIII g Zins / XVIII eie Geo gi / XXIIII
g Zins / VII henne Michaelis (‘Daba iš a dy i mokesčiai Ma zihin Pablenc-
ke 24 g ašiai mokesčių, 17 kiaušinių Ju ginėms (balandžio 23 d.), 24 g ašiai
1 Os p . Fol. 911 a – Ry p ūsių olian as 911 a, saugomas Be lyno slap ajame als ybiniame a -
chy e P ūsijos kul ū os pa eldas. Hansas Haincas Dylmanas (Hans Heinz Diehlmann) k uopščiai
pa engė 3 omus: 1998: Die Tü kens eue im He zog um P eußen 1540. Bd I. Fischhausen – Scha-
aken – Neuhausen – Labiau. Hambu g: Ve ein ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen
e.V.; 2006: Die Tü kens eue im He zog um P eußen 1540. Bd. 2. Memel – Tilsi . Hambu g: Ve-
ein ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen e.V.: 2008: Die Tü kens eue im He zog-
um P eußen 1540. Bd. 3. Ragni – Ins e bu g – Geo genbu g – Saalau. Ve ein ü Familien-
o schung in Os - und Wes p eußen e.V.
GRASILDA BLAŽIENĖ
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
mokesčių, 7 iš ų Mykolinėms’ ( ugsėjo 29 d.). Taip pa nu odoma, pa yzdžiui,
kiek kiaušinių eikėjo duo i Velykoms: Os e n Eie 18 Eie , 27 Eie (2010: 274,
275). Beje, ap a iamajame ank aš yje y a iek daug žinių apie pa į k aš ą, kad
neleng a su ok i, jog okie išsamūs dokumen ai bu o ašomi XVI a., no s, an -
a e us, ai galima paaiškin i ki os in o macijos s oka, dėl ku ios aš inin-
kai s engėsi už iksuo i kiek ieną smulkmeną. Ta kim, Die als Scha e in ha
ein ga enn am do , zins de He scha nich s, sonde n de p a ki chen III P d.
(= P und) Wachs zu Os e n (lie. ‘ a kaip da bininkė u i plo elį žemės p ie kaimo,
ne u i jokių mokes inių įsipa eigojimų aldžiai, ik pa apijos bažnyčiai 4 s a-
us (1 s a as = 467,7 g amo) aško Velykoms’) (2010: 175). Vadinasi, bažnyčiai
eikėjo aško, g eičiausiai ž akėms gamin i. Įdomus Ry p ūsių Folian o 91 1a
14 omo 5 sąsiu inio 2 puslapis, ku iame iš a dijami Labgu os i Laukiškos
gy en ojų Kalėdoms apmokes inami gy uliai. O jų bū a: zihende p e de ‘da bi-
niai a kliai’, ullen ‘kumelai ės’, junge inde ‘jau ukai ( e šeliai)’, scho e ‘a ys’,
schweyne ‘kiaulės’ (p. 2 ), s e cke ‘ elyčios’ (p. 3 ), ind ‘jau is’ (p. 7 ). Čia aip
pa minimas i gal ijų amžius: d eyjhe ige ullen ‘ ime ės kumelai ės’, jhe ige kel-
be ‘ ienmečiai e šiukai’ (p. 7 , 7 ).
Tuose k aš uose mokesčiai bu o mokami i iš omis: Hüne ‘ iš os’, Henne
‘ iš os, dedeklės’. Rauch hun, Rauch huhn, Rauch henn, ku ių eikšmė gali bū i
į ai iai in ep e uojama: pačių iš ūky a a ba pačių išaugin a iš a, u i bū i a i-
duodama žem aldžiui d a ininkui, ai esan i kaimiečių, o ne mies iečių p ie-
olė. Mokesčiai bu o mokami i kiaušiniais, i nupenė omis kiaulėmis (III mas-
ung schwein). Įdomus pa yzdys: ein ge ne zins / Ig Geo gii Ig Michaelis /
ein, (lie. ‘ ienas obelininkas mokės duoklę: 1 g ašį Ju ginėms, 1 g ašį Myko-
linėms i ūky ą iš ą’). Ki as a iduoda o ne X Rauch hennen (10 ūky ų iš ų)
(2010: 219, 250, 251, 303).
Kalban apie mokesčius da galima paminė i i okius XVI a. pi mos pusės
gy enimo ak us: Nö: die gebau scha zaigenn an, dass die on Tu ckau II ie el
i ß elds geb auchenn nnd geniessen, da on kainnen Zins gebenn, dann die III ga b
dem clos e e mainen, so man Ihnen solche gue e lies, woll en sie so il die he scha
Zins da on geben (lie. ‘ūkininkai p aneša, kad Tu ckau gy en ojai naudojasi
d iem ke i čiais jų lauko i mėgaujasi uo, nemokėdami už ai jokių mokesčių,
ada a iduoda 3 pėdas ienuolynui, kad jiems palik ų okią nuosa ybę, jie už ai
no ėjo ponams mokė i mokesčius’) (2010: 212).
Abiejuose k aš uose bū a i ki ų gy en ojų. Šal iniuose už iksuo a są oka
i eiškinys ge ne (2010: 45, 46), ge ne ‘ obelininkas’ (Os p . Fol. 911 a VI
4 19 ), ku iems solidžią monog a iją Die ländliche Ga ensiedlung im mi elal e -
lichen P eußen (lie. ‘Kaimiškoji obelninkų gy en ie ė idu amžių P ūsijoje’)
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos / Re iews 275
1997 m. pasky ė Ju genas Ma ensas (Jü gen Ma ens)2. Ap a iamojo eikalo
Jege ndo o i Opa os (T oppau) kadas uose a ojamų są okų są aše gä ne ,
gä ne , ge ne apibūdinamas aip pa , kaip i ki ose okiškai kalbančiose šaly-
se – Lenkijoje, LDK i Lie u oje (MLE 2009: 575)3. Kadas uose nusakoma i
jų eikla: Ein yede ge ne is schuldig, D ey ag zu schneiden, dagegen gib man Ihm
Essen und D inncken (lie. ‘Kiek ienas obelininkas p i alo is dienas šienau i,
už ai jam duodama algy i i ge i’) (2010: 122). Taip pa neapsiei a be laži-
ninkų, ku ie žemę apdi bda o be da binių gy ulių, p z., Die ueßgaenge sein
schuldig, Ihn denn G ossen ga en hind e dem Schloß Layn, Fan , Rueben, Zwi el
nd ande s zu je enn schuldig. Auch han nd ymmel (?) zu au en, Vnnd man gib
Ihnen alweg da bey Essen nd D inncken (lie. ‘Lažininkai p i alo didžiajame da -
že už pilies linus, kanapes, unkelius, s ogūnus i ki ką a ė i, aip pa kanapes
au i, i už ai jiems isada duoda algy i i ge i’) (2010: 322).
Šal inyje išsamiai paaiškinamas lažininkų gy enimas: I em Welche Leu im
Do nich P e d haben. Die sollen diese nach olgende A bai hon, benendlich hol z
ellen, K au nde g aben, Han au en nd sons ande A bei , so einem ueßgaenge
gebü , hon (lie. ‘Taip pa kai ku ie žmonės kaime ne u i a klio. Jie p i alo o-
kius da bus nudi b i, ku ie iš a dijami: mišką ki s i, iškas i kopūs us, kanapes
au i i šiaip ki us da bus a lik i, ku iuos u i nudi b i lažininkas’) (2010: 324).
Gy enimas yko i daugelis p oduk ų bu o ealizuojami smuklėse. Smukli-
ninkas bu o adinamas k eczme , k e czeme , K ä schme (2010 90, 395) i K e-
zschmeh , k uge (Os p . Fol. 911 a VI 4 63 ; 30 2 14 ), o smuklė – K e schem
(2010: 272), k ugk (Os p . Fol 911a XIV 6 95 –96 ). Ku smuklės, en i alus,
minimas i in dažnai: bie (2010: 121), bie (Os p . Fol. 911 a VI 3 27 ) ‘alus’, ku-
is bu o da omas, kai ku ie jo ne u ėjo: <…> ha kein bie (2010: 124–125), a -
ba bu o ap ašomas kaip ein geb ew ‘gė alas, bizalas’, eigeb euen, eingeb euenn bie
‘sa o gamybos alus’, emde bie ‘ki ų pada y as alus’ i ma uojamas s a inėmis
( o. honnen, į ku ias bu o galima supil i nuo 100 iki 700 li ų alaus) (Os p . Fol
911 a VI 3 27 ). Alaus gamybai bu o eikalingi Hop en ‘apyniai’ (2010: 221).
P ūsiškajame šal inyje aip pa apie juos užsimenama i ašoma: wilden Hop en
‘š ieži apyniai’, ge eucken hop en ‘džio in i apyniai’ (Os p . Fol. 911 a XXX 3
5 , 7 ). Įdomios de alės: I em die Vnde hanen des o s (Do Pü schs) sollen kein
Bie on keine He scha ausZu innken ode ausZuschencken nehmen. (lie. ‘Taip
pa gy en ie ės (Pü sch) kaimo samdiniai negali iš jokių ponų p iim i alaus,
kad baig ų jį ge i a ba pils y i’) (2010: 254). Alų eikėjo pils y i. Ry ų P ūsijoje
2 Ma ens Jü gen 2010: Die ländliche Ga ensiedlung im mi elal e lichen P eußen. Lünebu g: Ins i u
No dos deu sches Kul u we k.
3 MLE 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 4. Rahn– Ž ineže is. Vilnius: Mažosios Lie u os on-
das, Mokslų i enciklopedijų leidybos ins i u as.

GRASILDA BLAŽIENĖ
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
alus bu o pils omas į s a ines, ku ios bu o adinamos honnen (Os p . Fol. 911 a
VI 3 27 ). Kalbamojoje knygoje į s a ines, adinamas hunnen, Vhassen bu o de-
damos silkės: ein Thunnen He ing in de Vhassen (lie. ‘s a inė silkių s a inėse’)
(2010: 254). Ši iš auka pa ody ų, kad kalbamuoju a eju hunnen ‘s a inė’ bu-
usi mažesnė už Vhassen ‘s a inė’.
Gy ybiškai s a būs kadas ų knygoje i Tu kų mokesčio egis e bu o ma-
lūnai, ku ių pa adinimo ašyba XVI a. pi mos pusės dokumen uose labai į ai-
uoja: dy mühle, muel ‘malūnas’. Įdomi są oka ein B e muel lie u iškai bū ų
‘len ų malūnas’, . y. ‘len pjū ė’, pjaunan i ge as len as – ein gue B e h (lie. ‘ge a
len a’) (2010: 45, 253), möhl, mühl (Os p . Fol. 911 a XXII 1 36 , 37 ), müllne ,
mülne (2010: 45), molle , mohlle , mollne , mulle , molne (Os p . Fol. 911a VI 4
18 , 26 ; XXX 15 22 6 ) ‘malūnininkas’. Gy enusieji XVI a. p adžioje negalėjo
išsi e s i be ma o iene ų, ai a sispindi i okio pobūdžio šal iniuose, pa yz-
džiui, s o io iene as sche el ‘šepelis’, sche el = nuo 30 iki 300 li ų (2010: 135,
396), sche el Os p . Fol. 911 a XXX 22 6 ), šepelis = 54 li ai (MLE 2009: 391).
Abiejose ap a iamose žemėse bu o sėjama: habe n ‘a ižos’ (2010: 86, 87, 164,
189; Os p . Fol. 911 a XXX 3 7 ), Ge ss en (2010; 302), ge s en ‘miežiai’ (Os -
p . Fol. 911 a XXX 3 7 ), Ko nn, Ko n ‘g ūdai’ (2010: 163, 164, 172, 174). Tas
žodis neuž iksuo as Ry p ūsių olian o 911 a ecenzijoje minimuose omuose,
ku iuos au o ė y a išs udija usi. Pasi aiko są okų, nepažįs amų Ry ų P ūsijai,
p z.: Wisen / I em die wisen, zue solchem u we ck gehe ig, ligen alle nacheinande
Bis an die g ein z de on Liech naw nnd obgemel e he scha ecke n, solche wissen
megen Je lich zu gemeinen Ja n bis Inn zwayhunde ude hays e agenn (‘Pie os.
Taip pa pie os, ku ios y a okio pali a ko nuosa ybė, isos ply i iki Liech naw
sienos i minė ų ponų laukų, okios pie os gali kasme isų naudai duo i iki
d iejų šim ų ežimų šieno’) (2010: 199, da ž . 352). Ry p ūsių olian e ude
‘ ežimas’ y a iš eiškiamas žodžiu Wagen ‘ ežimas’, plg. … on wagenschoß (Os p .
Fol. 911a XIV 5 81 ).
Gy ulių minima daug: Khu e ‘ka ės’ (2010: 214), ku ias ganė khu (hi )
‘piemuo’, khwe melcke khwe ‘melžiamos ka ės’ (Os p . Fol. 911 a VI 4 65 ), Ros,
Roß ‘ži gas’ (2010: 219, 220), p euschen hengs ‘p ūsų e žilas’ (Os p . Fol. 911 a
VI 9 12 ), p e d ‘a klys’ (2010: 220), p e (Os p . Fol. 911 a VI 1 1 a; XXX 1 59 )
Iš a dijamos i p o esijos, p z.: ein schmid , De Schmid ‘kal is’ (2010: 219,
366: čia užsimenama i apie jo ama ą i ūkelį: sein handwe g, ga en), de schmi ,
d auge su hand we ke n i ge nhe – ‘ama ininkai i obelininkai’ (Os p . Fol.
911 a VI 1 6 ). Daug ose žemėse bū a i ž ejų, ische nn.
Kalbamajame dokumen e einama į medžioklę: au die Jag gehen, zu
yag <…> (2010: 324, 352), o Ry pūsių olian o minimuose omuose ik ieną
ka ą paminė as senas medžio ojas Janelle, al e jeghe (lie. ‘Janelis, senas medžio-
ojas’) (Os p . Fol. 911 a XIV 6 4 15 ). Abiejuose šal iniuose ski iasi i medaus
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos / Re iews 277
į a dijimas: Von BienBeu en <…> ‘ ieno bi ininko bičių suneš as medus’ (2010:
332), da o 1 1/2 onne honig 1 1/2 m (lie. ‘ ai už pusan os s a inės medaus mo-
kama 1 1/2 ma kės’) (Os p . Fol. 911 a VI 1 1 ).
Gy enimas XVI a. pi mojoje pusėje i e i ė. Žmonės di bo žemę, augino
ja us, da žo es, gal ijus, gy ulius, iš as. Jie bu o žem aldžiai, adinami kil-
mingaisiais ( o. edeleu e), als iečiai ūkininkai, obelininkai, lažininkai. Visas
jų gy enimas i u as bu o k uopčiausiai su ašy as, šiais laikas pasaky ume –
su egis uo as, į ašy as į isus są ašus.
Rank aš yje minimi i mo alės dalykai, pab ėžian , kad agys ės, žmogžu-
dys ės, padegimai i ki i nusikals ami eiksmai y a į e inami eismo, ku io pa-
kopos, eisėjai, nuosp endžiai aip pa ap ašomi (2010: 268–269).
Ap a iamoji knyga e inga ne ik uo, kad išši uoja sudė ingą eks ą, pa-
odan į išsamią egiono gy enimo pano amą, be i pa eikia są okų są ašą:
,,Ve zeichnis de Beg i e in den U ba en Jäge ndo und T oppau“ (380–409 p.).
Taip pa labai e inga o me o okiečių kalbos, jos kon ak ų, k aš o y os paži-
nimui mies ų i ma kg a ui p iklausiusių kaimų, jų a dų i geog a inės padė-
ies apž alga, i o dokumen o oikonimų į a dijmo apž alga (410–450), Jege -
ndo o (Jäge ndo ) i Opa os (T oppau) aldžiusiųjų są ašas (2010: 451–453).
Šal inio leidimą papildo 7 is o iniai žemėlapiai, ku ių pa eikimo kokybė nė a
ge a, be gal ai p iklausė nuo ank aš inių žemėlapių būklės (2010: 456–462).
De ė ų paminė i i li e a ū os są ašą, ku is suda y as ne pagal abėcėlę, o pagal
šal inyje minimas ealijas (2010 463–469). Nemenkas ūkumas asmen a džių
i ie o a džių odyklių s oka.
Dokumen as y a labai e ingas a dyno y ėjams, pi š u p ikišamai pa-
odan is, kad nė ieno k aš o onimija negali išsi e s i be is o inių oponimų
žodynų. Gy enamųjų ie o ių pa adinimų bū a okiškų, čekiškų i lenkiškų,
pa yzdžiui, o. B ansdo , če. B an ice, ku is lo yniškuose šal iniuose 1413–
1461 adinamas B anczicz, B an icz, ai be jokios abejonės čekiškas ie o a dis,
čekiškuose šal iniuose nuo 1433 B an ice, okiškuose šal iniuose 1377 B andis-
do , B onsdo (2010: 415, da ž . Hosak, Š amek 1970: 106)4. Kaimas is o i-
jos šal iniuose anksčiausiai paminė as okišku a du, čekų onomas ų nuomone
eikiausiai ak uo inu kaip hib idinis ie o a dis *B aban sdo , ku io an asis
dėmuo sie inas su o. Do ‘kaimas’ (Hosak, Š amek 1970: 106–107). Mies-
o a das F euden hal paminė as XIII a. pi moje pusėje lo yniškuose šal iniuo-
se 1220 de F euden al, okiškuose – 1325 V eden hal, čekiškuose – 1456 s a-
os a b un alsky, 1529 na B un ali (2010: 414, Hosak, Š amek 1970: 116–117).
4 Hosák Ladisla , Š ámek Rudol 1970: Mís ní jména na Mo a ě a e Slezsku. I A–L. P aha: Acade-
mia Naklada els í českoslo enskě akademie ěd P aha.
GRASILDA BLAŽIENĖ
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Recenzuojamoje knygoje ne iksliai nu ody a 1456 m. ie o a džio o ma, ku i
da nebu o B un al. Vokiško oikonimo da yba i kilmė aiški, ai dū inys, ku io
pi masis dėmuo sie inas su o. F eude ’džiaugsmas’, o an asis su o. Tal ‘slėnis’.
Če. B un al y a one iškai adap uo a okiško oikonimo o ma. Vie o ės a das
u ėjo a spindė i, kad įkū ėjai no ėjo čia as i džiaugsmą i laimę (Hosak, Š a-
mek 1970: 116–117). Oikonimas o. Baue wi z, le. Babo ów (Babo o as) pami-
nė as 1303 Bauo o , 1323 Bou owicz (NMP 1996: 51; plg. 2010: 419–420). Le.
. asmen a dinės kilmės i sie inas su a d. Bawo (= Bawa czyk) (NMP 1996:
51)5.
Dokumen e ne isi oponimai į a dijami, eikiausiai už ašinė ojai nežinojo
a nesup a o ieno a ki o ik inio a do. Gali bū i, kad ne isi objek ai bu o
jau į a dy i, u ėjo sa o a dus, pa yzdžiui, Es seind nu zliche gebi g nnd Wel-
de zu diesem gue gehe ig <…> (lie. ‘Y a naudingų kalnų i laukų, p iklausančių
šiam d a ui’) (2010: 323), Ein S uck wasse on de B anßdo e g ain z bis an de
Meischne s u <…> (lie. ‘Vandens a pas nuo B ansdo o sienos iki Meisch-
ne io b as os’) (2010: 332), Auch ha es aldo ein e chen wasse , da in e chen
und Aschenn sind , des wasse s g ein s gehe an an Gun e sdo e g ain z <…> (lie.
‘Taip pa jis u i andenį, ku iame eisiasi upė akiai i ki šliai, i jis eka iki pa
Gun e sdo o ibos’) (2010: 315). Iš aukoje paminė os žu ys, o pa s upės a
upelio a das nepaminė as. Ka ais į a dijami smulkieji objek ai. Tame pačia-
me dokumen e ašoma apie B ansdo o aldy ojui p iklausančius penkis en-
kinukus i minimi jų a dai: Ba ons Teich (Ba ono enkinys), Bechin Teich
( eikiausiai kokio Bechin enkinys, gal plg. o. a d. Bech, siejamo su a. bëch,
pëch ‘degu as, degu ininkas’, Beche sie inas su o. Pechsammle ‘degu o inkė-
jas’6, da plg. o a ealo okios pa da ybos a d. Blaichin (2014: 271)), Schune zek
ode Schind Teich ( eikiausiai kailialupio, plg. a. schinden ‘di i, lup i odą’
(Lexe s 1980: 184), enkinys), ku iame eisiamos plėš ūnės lydekos, F auen
Teich (Mo e ų enkinys) i Ki ch Teich (Bažnyčios enkinys) (2010: 315). Ap-
ašan ą pa į B onsdo ą minimi upių a dai ein Fischwasse , die Sidina, genand
(‘žu inga upė, adinama Sidina’ gal ai dab. če. Sezina), ein S uck wasse , die Opa
(‘ andens a pas Opa’) (2010: 279), loßlein Ms ina (‘upelė Ms ina’) (2010: 270),
Ein Wiesen genand Lupnika (‘Pie a, adinama Lupnika’) (2010: 269)7.
5 NMP 1996 Nazwy miejcscowe polski. His o ia, Pochodzenia. Zmiany. Pod edakciją Kazimie za
Rymu a. A–B. K aków: Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiegp PAN.
6 2005: Duden Familiennamen. He kun und Bildung. Bea bei e on Rosa und Volke Kohlheim.
Mannheim: Bibliog aphisches Ins i u & F. A. B ockhaus AG,, 115.
7 Recenzijos au o ė dėkoja ga siajam čekų onomas ui Rudol ui Š amekui už pagalbą aiškinan is
šal inyje paminė ų upių lokalizaciją.
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos / Re iews 279
Kaip jau bu o minė a, ank aš is pa ašy as okiečių kalba, y a kele as do-
kumen ų lo ynų kalba. Ga sus okiečių onomas as i kalbininkas Alb ech as
G oi lė (Alb ech G eule) palydėdamas knygą pasakė, kad okie eks ai nė a len-
g ai skai omi (2010: 4–5). Su jo eiginiu galima ik iš dalies su ik i, nes ši kny-
ga labai įdomi kalbininkams, is o ikams, geog a ams, biologams, bo anikams
i ki ų s ičių specialis ams. Da ka ą no ima pab ėž i, kad labai p i ūko ie-
o a džių i asmen a džių odyklių, ku ios iš esmės paleng in ų da bą ne ien
ik kalbamosios e i o ijos a dyno y ėjams.
Solidi Raine io Fogelio monog a ija Familiennamen in de Al a e egion.
En s ehung, En wicklung und Bedeu ung de Pe sonennamen im Fü s en um Jäge -
ndo und in de He scha F euden hal (ehemals Ös e eich-Schlesien) (lie. „P a-
dedo egiono pa a dės. Jege ndo o kunigaiš ys ės i F oiden alio aldose (ka-
daise Aus ija-Silezija) asmen a džių susi o ma imas, ys ymasis i eikšmė“),
išleis a 2014 m. Regensbu go uni e si e e 2013 m. apgin os dise acijos pag in-
du. Nejaunas au o ius nė a kalbininkas, jis nebu o onomas as. Po ap a iamos
knygos išleidimo R. Fogelį galima adin i i onomas u. Jis y a inžinie ius, be
nuoseklus da bas, žingeidumas aki aizdžiai pa odo, kad galima k ali ikuo ai
pa ašy i išsamiausius eikalus. P adedo (če. P aděd) egionas bu o au o iaus
ė ų gim inė. R. Fogelis medžiagą inko iš ank aš inių šal inių: iš jau ap a ų
kadas ų, Ka olio, Joze o kadas ų i pag indinių pajamų ma ikulų (G und-E -
ags-Ma ikel) bei F oiden alio aldančiųjų kadas ų (XV–XVIII a.).
No s aš o kul ū a bu o aukš a, nebu o jokių ins ukcijų, kaip eikia ašy i
mies iečių i pa aldinių a dus. Kiek ienas galėjo pa ašy i sa o a dą, kaip no-
ėjo, galėjo lais ai disponuo i sa o a du i sa o nuožiū a jį ko eguo i a ba pa-
sikeis i. XVI a. i XVII a. p adžioje okiški a dai bu o ašomi su lo yniškomis
galūnėmis a ba e čiami į lo ynų kalbą. Po P ancūzų e oliucijos adosi als-
ybinis po eikis su a ky i a dų sis emą (Vogel 2014: 163). Įdomu, kad impe-
a o iaus Ka olio An ojo ole ancijos poli ika suda ė sąlygas egzis uo i liu e o-
nų, kal inis ų, o odoksų i žydų eligijoms, odėl kadas uose už iksuo a daug
žydų a dų, ku iuos kalbamojoje e i o ijoje R. Fogelis nag inėjo (172–192) i
kons a a o, kad XVI a. da negalima kalbė i apie d ina į žydų į a dijimą. Už-
iksuo i okie žydų a dai: Mojzis, Mosse, Na hanien, Tabakjüdin, pa odan is i
mo e s užsiėmimą, . y. p ekybą abaku, i . . (2010: 184–186). Tuos a dus
neleng a bu o su ink i, nes T ečiojo Reicho a s o ai specialiai naikino gausius
šal inius, ku iuose bu o už iksuo i žydų asmen a džiai, dažnai sla iškos kil-
mės i in eg uo i į okiečių a dyną (2014: 29).
Au o ius įdomiai ap a ia i iamų pa a džių asmen a džių kilmę, mo y aci-
jos ka ego ijas pab ėždamas, kad juos galima suski s y i į penkias g upes, be
deja, be eik nepa eikia pa yzdžių (2014: 24), odėl jų ieško a ki uose šal iniuo-
se, nes ka ais sudė inga nus a y i ibą a p p a a dinės i 3 g upės pa a džių: