Recenzijos / Re iews 271
GRASILDA BLAŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: p ūsų esp. bal ų kalbų
onomas ika, senoji bal ų aš ija.
SIEGFRIED HANKE, RAINER VOGEL (HG.)
URBARE DES FÜRSTENTUMS
JÄGERNDORF AUS DER ZEIT
DER MARKGRAFEN VON
BRANDENBURGANSBACH
Be lin: LTI Ve lag D . W. Hop , 2010, 469 S.
ISBN 978-3-643-10845-6
RAINER VOGEL
FAMILIENVARS IN
DER ALTVATERREGION.
ENDESHUNG, ENTVELKLUNG
IR VARVAS DER
PONEMENI IMERS
FÜRSTENTUM JÄGERNDORF
UND DER DRSCHAFT
FREUDENTHAL (EHEMALS
ÖSTERREICH-SCHLESIEN)
Sch i enhe Philologia Sp achwissenscha liche
Fo schungse gebnisse, Bd. 190 ISSN 1435-6570. Hambu g:
Ve lag D . Ko ač GmbH, 2014, 698 S.
ISBN 978-3-8300-7905-7
Skai y ojui gali kil i klausimas, kodėl ecenzuojamos d i knygos. A sakymas bū ų
pap as as. 2010 m. išleis ą knygą U ba e des Fü s en ums Jäge ndo Ši uo ini
GRASILDA BLAŽIENĖ
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII iš Ma kg a ų iš B andenbu goAnsbach
(153115351554/78) laiko (lie. Jege ndo o, a Jäge ndo o, kunigaikš ys ės, aldan
B andenbu go-Ansbacho ma kg a ams (1531153515548)), kadas ai) sa o iškai a liepia i
s a iai papildo įdomaus au o iaus Raine io Fogelio (Raine Vogel) Familius y imas
išsamennames in he Al a e egion. Gimimas, ys ymasis i eikšmė asmenų a dų
Fü s en um Jäge ndo i F euden hal (ebam Aus ia-Schlesien) (lie. P adedo egiono
pa a dės. Jege ndo o kunigaikš ys ės i F oiden alio aldose (kadaise
Aus ija-Silezija) asmen a džių susi o ma imas, ys ymasis i eikšmė). Abi knygos
sa o me odika p a a čios is o inio a dyno y ėjams, nes Eu opos a dynas, kaip i
bal ų a dynas, o ma osi eikiamas kalbų kon ak ų. Kalbamuosiuose da buose ai
bu o bend a okiečių i čekų kalbų e d ė, ku ioje gy eno čekai i okiečių naujaku iai.
Reikia pab ėž i da ieną esminį aspek ą. Knygose pa eikiama iki šiol nepublikuo a
ank aš inė p adžią p o es an izmui.
medžiaga, a skleidžian i i okiečių ašy inės kalbos ys ymąsi XVI a. 1522 m.
Ma ynas Liu e is iš e ė į okiečių kalbą Naująjį Tes amen ą, o 1534 m. – i-
są Bibliją. B andenbu go-Ansbacho ma kg a as p ipažino e o maciją, da usią
ank aš iniai šal iniai susiję su Jege ndo o (Jäge ndo ), K no o (če. K no ) a ba
B un alo (če. B un ál) is o ija, geog a ija, gy en iečių is o ija, ų kul ū a i , be
jokios abejonės, su XVI a. socialiniais i poli iniais žemių gy enimo aspek ais.
Recenzijos au o ei y a pasi aikę p ogų susipažin i su i in u ingais Čekijos
a chy ais, ku iuose ne isada leng a di b i dėl medžiagos gausumo i is da
pasi aikančios aiškios ank aščių sis emos s okos. Kalbamieji dokumen ai bu o
saugomi Opa os (T oppau) žemės a chy e, maloniai leidusiame naudo i a chy inę
medžiagą spaudai. Tai paliudija nuoši di au o ių padėka a chy o da buo ojams.
Skai y i i ansk ibuo i XVI a. ank aščius, pa ašy us adinamuoju Ku en sch i
(lie. go ikinis ku sy as), ku iuo p adė a ašy i XVI a. p adžioje, nė a pap as a, no s
egzis a o B andenbu go-Ansbacho ma kg a ų kancelia ija, a na o pa y ę
aš ininkai, ašę okiečių kalba. Kancelia ija d ausmina aš ininkus. Y a žinomos,
pa yzdžiui, Jege ndo o kunigaikščio kancelia ijos aš ininkų pa a dės (Vogel 2014:
149150). Šal inio, pa ašy o okiečių kalba, ansk ibuo a publikacija ned ip asmiškai
pa odo d iejų kalbų ( okiečių i čekų) a dyno egzis a imą d auge. Apelia y inė
leksika p imena ga siuosius P ūsijos he cogys ės Tu kų mokesčių ap ašus, a ba
egis us ( o. Die
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos Re iews 273 /
Tü kens eue im He zog um P ußen 1540), su ašy us Ry p ūsių olian e 911 a1, i
pa odo okiečių kalbos egioninius ski umus. Kadas ų paski is bu o ki okia nei
Tu kų mokesčių egis ų. Pažymė ina, kad adinamasis,,Tu kų mokes is, ku į bu o
nu a a ink i Vo mso (Vo ms) eichs age 1498 m., lie ė uo laiku okiškai kalban į
ap a iamąjį Eu opos egioną. Negalima pami š i, kad pa apijų mokesčių są ašus
suda inėjo iždininkas, kunigas, du pa apijos a s o ai i aš ininkas (ž . Vogel 2014:
158). Ry ų P ūsijos he cogys ėje ų mokesčių inkimas bu o dekla uo as 1539 m.
p adžioje (Diehlmann 1998: 2629). Bū ina pab ėž i, kad abu dokumen ai a skleidžia
is o inį kon eks ą, palydimą poli inio, socialinio i kul ū inio ų egionų išsi ys ymo.
Skai y i ecenzuojamą knygą iš esmės padeda i in p o esionalus i k uopš us suda y ojų
da bas i e ingi p iedai, ku ių esama i Ry ų P ūsiją ap a iančių ank aščių leidimuose. Kodėl
ecenzija ašoma, lyginan du šal inius? Todėl, kad no ima akcen uo i ų Eu opos egionų
sąsajas, ku ias pa odo ų pačių są okų, eiškinių ap ašymas. Iš esmės bu o kalbama apie
mokesčių poli iką. Jei nebū ų bu ę gy en ojų, ai i mokesčių nebū ų eikėję. Daug gy en a
paue n, bau n (2010: 87, 21), pawe , paue (Os p . Fol. 911 a XIV 5 39 , 48 ) niuose apie ai išsamiai
ašoma. Mokesčiai adinami: Zins ‘činšas (2010: 156 i . .), zins (Os p . Fol. 911 a VI 4 17 ,18 , 18 ),
‘ als ie is ūkininkas’, ku iems eko pag indinė mokesčių naš a. Abiejuose šal i-
dins ‘činšas: Simon zu Sudaw ho einenn dins (lie. ‘Simonas iš Sūda os u i 1 činšą mokesčių)
(Os p . Fol. 911 a XXX I 3 ). Ap a iamajame šal inyje žodis dins a ojamas i pag indine
eikšme ‘ a nyba, pa a na imas, a nys ė: Dienns , die ewe s e e Dienns (lie.iš ‘ ikima
nuola inė a nys ė) (2010:13) 13 Mokesčiai bu o mokami g ašiais, guldenais i ki ais piniginiais
iene ais, p z.: XV g Zins ( (‘15 g ašių činšas), ma kėmis i šilingais: ienas ge ne : 5 ß.
(‘ obelninkas 5 šilingus), 2010: 137); 1 m Linck mohlle iš ienos e bmuhl su ienu ad (‘1 ma kę
malūnininkas Linck nuo pa eldė o malūno su ienu a u) (Os p . Fol. 911 a VI 3 18 ). Kalbamajame
ank aš yje esama įdomių dalykų apie mokesčius na ū a, pa yzdžiui: Nun olgen Die Zins
Ma zihin Pablencke (Ma in Pabunek) XXIIII g Zins XVIII eie Geo gi XXIIII g Zins henne VII
Michaelis (‘Daba iš a dy i mokesčiai Ma zihin Pablencke 24 g ašiai mokesčių, 17 kiaušinių
Ju ginėms (balandžio 23 d.), 24 g ašiai Os 1 p . Fol. 911 a Ry p ūsių olian as 911 a, saugomas
Be lyno slap ajame als ybiniame a chy e P ūsijos kul ū os pa eldas. Hansas Haincas
Dylmanas (Hans Heinz Diehlmann) k uopščiai pa engė 3 omus: 1998: Die Tü kens eue im
He zog um P ußen 1540. Bd I. Fischhausen Schaaken Neuhausen Labiau. Hambu g: Ve ein ü
Familien o schung in Os und Wes p eußen e.V. ; 2006: Tü kens eue he cog um P ußen 1540. Bd. 2.
Memel Tilsi . Hambu g: Ve ein ü Familien o schung in Os und Wes p eußen e.V. : 2008:
Tü kens eue he cog um P ußen 1540. Bd. 3. Ragni Ins e bu g Geo genbu g Saalau. Ve ein ü
Familien o schung in Os und Wes p eußen e.V.
GRASILDA BLAŽIENĖ
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII mokesčių, 7 iš ų Mykolinėms ( ugsėjo 29 d.). Taip
pa nu odoma, pa yzdžiui, kiek kiaušinių eikėjo duo i Velykoms: Os e n Eie 18
kiaušinių, 27 kiaušinių (2010: 274, 275). Beje, ap a iamajame ank aš yje y a iek daug
žinių apie pa į k aš ą, kad neleng a su ok i, jog okie išsamūs dokumen ai bu o ašomi
XVI a., no s, an a e us, ai galima paaiškin i ki os in o macijos s oka, dėl ku ios
aš ininkai s engėsi už iksuo i kiek ieną smulkmeną. Ta kim, Die kaip Scha e in ha
ein ga enn am do , zins de He scha nieko, be de p a ki chen III P d. (= Pund)
Wachs į Os e n (lie. ‘ a kaip da bininkė u i plo elį žemės p ie kaimo, ne u i jokių
mokes inių įsipa eigojimų aldžiai, ik pa apijos bažnyčiai 4 s a us (1 s a as = 467,7
g amo) aško Velykoms (2010: 175). Vadinasi, bažnyčiai eikėjo aško, g eičiausiai
ž akėms gamin i. Įdomus Ry p ūsių Folian o 91 1a 14 omo 5 sąsiu inio 2 puslapis,
ku iame iš a dijami Labgu os i Laukiškos gy en ojų Kalėdoms apmokes inami
gy uliai. O jų bū a: zihende phea de ‘da biniai a kliai, ullen ‘kumelai ės, junge inde
‘jau ukai ( e šeliai), scho e ‘a ys, schweyne ‘kiaulės (p. 2 ), s e cke ‘ elyčios (p.
3 ), ind ‘jau is (p. 7 ). čia aip
pa minimas i gal ijų amžius: d eyjhe ige ullen ‘ ime ės kumelai ės’, jhe ige kel-
be ‘ ienmečiai e šiukai’ (p. 7 , 7 ).
Tuose k aš uose mokesčiai bu o mokami i iš omis: Hüne ‘ iš os’, Henne
‘ iš os, dedeklės. Rauch hun, Rauch huhn, Rauch henn, ku ių eikšmė gali bū i į ai iai
in ep e uojama: pačių iš ūky a a ba pačių išaugin a iš a, u i bū i a iduodama
žem aldžiui d a ininiečių, ai esan i kaimkui, o ne mies iečių p ie olė. Mokesčiai bu o
mokami i kiaušiniais, i nupenė omis kiaulėmis (III mas ung schwein). Įdomus
pa yzdys: ienas ge ne zins Ig Geo gii Ig Michaelis in, (lie. ‘ ienas
obelininkas mokės duoklę: 1 g ašį Ju ginėms, 1 g ašį Mykolinėms i ūky ą iš ą).
Ki as a iduoda o ne X Rauch hennen (10 ūky ų iš ų)
(2010: 219, 250, 251, 303).
Kalban apie mokesčius da galima paminė i i okius XVI a. pi mos pusės gy enimo ak us:
Nö: die gebau scha zaigenn an, kad ie iš Tu ckau II ie el i ß elds geb auchenn nnd
mėgaissen, iš o kainnen zins gebenn, ada ie III ga b iš o klos e ui e mainen, so man
jums okios gue e les, no ėjo jie so il die he scha zins duo i (lie. ‘ūkininkai p aneša,
kad Tu ckau gy en ojai naudojasi d iem ke i čiais jų lauko i mėgaujasi uo, nemokėdami
už ai mokesčių jokių, ada a iduoda 3 pėdas ienuolynui, jiems kad palik ų okią nuosa ybę,
jie už ai no ėjo ponams mokė i mokesčius) (2010: 212). Abiejuose k aš uose bū a i ki ų
gy en ojų. Šal iniuose už iksuo a są oka i eiškinys ge ne : 45, 46), ge ne
‘ obelininkas (Os p . Fol. 911 a VI 4 19 ), ku iems solidžią monog a iją Die ländliche
Ga ensiedlung im mi elal e lichen P eußen (lie. ‘Kaimiškoji obelninkų ie ė idu am
gy enžių P ūsijoje) (2010)
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos Re iews 275 /
1997 m. pasky ė Ju genas Ma ensas (Jü gen Ma ens)2. Ap a iamojo eikalo Jege ndo o i Opa os
(T oppau) kadas uose a ojamų są okų są aše gä ne , gä ne , ge ne apibūdinamas aip pa ,
kaip i ki ose okiškai kalbančiose šalyse Lenkijoje, LDK i Lie u oje (MLE 2009: 575)3. Kadas uose
nusakoma i jų eikla: Vienas yede ge ne y a kal as, D ey ag supjaus y i, p iešingai man su eikia
Jam mais o i D inncken (lie. ‘Kiek ienas obelininkas p i alo is dienas šienau i, už ai jam duodama
algy i i ge i) (2010: 122). Taip pa neapsiei a be lažininkų, ku ie žemę apdi bda o be da binių gy ulių,
p z., Die ueßgaenge bū i kal as, Ihn denn G ossen ga en hind e dem Schloß Layn, Fan , Rueben,
Zwi el nd ki aip į je enn kal as. Auch han nd ymmel (?) zu au en, Vnnd man su eikia jums alweg
da bey Essen nd D inncken (lie. ‘Lažininkai p i alo didžiajame da že už pilies linus, kanapes, unkelius,
s ogūnus i ki ką a ė i, aip pa kanapes au i, i už ai isada duoda algy i i ge i) jiems (2010: 32).
Šal inyje išsamiai paaiškinamas lažininkų gy enimas: I em Koki Leu kaime ne pėdų u ė i. Tie u ė ų
šios po o a einančios A bai hon, benendlich hol z ellen, k au nde g aben, Hemp au en nd ki aip
ande A bei , so ienam ueßgaenge gim , hon (lie. ‘Taip pa kai ku ie žmonės kaime ne u i a klio. Jie
p i alo okius da bus nudi b i, ku ie iš a dijami: mišką ki s i, iškas i kopūs us, kanapes au i i šiaip
ki us da bus a lik i, ku iuos u i nudi b i lažininkas (2010): 324). Gy enimas yko i daugelis p oduk ų
bu o ealizuojami smuklėse. Smuklininkas bu o adinamas k eczme , k e czeme , K ä schme (2010
90, 395) i K e zschmeh , k uge (Os p . Fol. 911 a VI 4 63 ; 30 2 14 ), o smuklė K e schem (2010: 272), k ugk
(Os p . Fol 911a 6 XIV 95 96 ). smuklės, en i alus, minimas i in dažnai: bie gamybos: 121), bie (Os p .
Fol. 911 a VI 3 27 ) ‘alus, ku is bu o da omas, kai ku ie jo ne u ėjo: <...> ha kein bie ap aš:125), a ba
bu o kaipomas kaip ein geb ew ‘gė alas, bizalas, ‘eb euen, eingeb euenn alus ‘sa o gamybos, emde į
bie ki ų pada y as alus ( o s a inėmis, ku i bu o galima supil i iki 100 700 li ų alaus) (Os p . Vol. 114 a VI
3). Alaus gamybai bu o eikalingi Hop en ‘apyniai (2010: 221). P ūsiškajame šal inyje aip pa apie juos
užsimenama i ašoma: laukden Hop en ‘š ieži apyniai, ge eucken hop en ‘džio in i apyniai (Os p .
Fol. 911 a XXX 3 5 , 7 ). Įdomios de alės: I em die Vnde hanen des o s (Do Pü schs) ne u ė ų nė
alaus iš jokios he scha išZu innken a ba išZuschencken im is. (lie. ‘Taip pa gy en ie ės (Pü sch)
kaimo samdiniai negali iš jokių ponų p iim i alaus, kad baig ų jį ge i a ba pils y i (2010: 254). Alų eikėjo
pils y i. Ry ų P ūsijoje 2 Ma ens Jü gen 2010: Kaimyninė ga ensiedlung idu amžių P usijoje.
Lünebu g: Ins i u
No dos deu sches Kul u we k.
3 MLE 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 4. Rahn Ž ineže is. Vilnius: Mažosios Lie u os ondas,
Mokslų i enciklopedijų leidybos ins i u as.

GRASILDA BLAŽIENĖ
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
alus bu o pils omas į s a ines, ku ios bu o adinamos honnen (Os p . Fol. 911 a VI
3 27 ). Kalbamojoje knygoje į s a ines, adinamas hunnen, Vhassen bu o
dedamos silkės: ienas Thunnen He ing in he Vhassen (lie. ‘s a inė silkių
(2010: 254). Ši iš auka pa ody ų, kad kalbamuoju a eju hunnen ‘s a inė’ bu-
s a inėse) usi mažesnė už Vhassen ‘s a inė.
Gy ybiškai s a būs kadas ų knygoje i Tu kų mokesčio egis e bu o malūnai, ku ių
pa adinimo ašyba XVI a. pi mos pusės dokumen uose labai į ai uoja: dy mühle, muel
‘malūnas. Įdomi są oka ein B e muel lie u iškai bū ų ‘len ų malūnas, . y. ‘len pjū ė,
pjaunan i ge as len as ein gue B e h (lie. ‘ge a len a) 45, 253), möhl, mühl (Os p . Fol. 911 a
XXII 1 36 , 37 ), mülne , mülne (2010: 45), molle , mohle , mollne , mulle , molne , ol. 911a 4
18 , 26 ; XXX 15 22 6 ) ‘malūnininkas. Gy enusieji XVI a. p adžioje negalėjo išsi e s i be
ma o iene ų, ai a sispindi i okio pobūdžio šal iniuose, pa yzdžiui, s o io iene as
sche el ‘šepelis, sche el = nuo 30 iki 300 li ų (2010: 135, 396), sche el Os p . Fol. a XXX
911 22 6 ), šepelis = 54 li ai (MLE 2009: 391). Abiejose ap a iamose žemėse bu o sėjama:
habe n ‘a ižos (2010: 86, 87, 164, 189; Os p . Fol. 911 a XXX 3 7 ), Ge ss en (2010; 302), ge s en
‘miežiai (Os p . Fol. 911 a XXX 3 7 ), Ko nn, ‘ Ko ng ūdai (2010: 163, 164, 172, 174). Tas žodis
neuž iksuo as Ry p ūsių olian o 911 a ecenzijoje minimuose omuose, ku iuos au o ė
y a išs udija usi. Pasi aiko są okų, nepažįs amų Ry ų P ūsijai, p z. : Wisen I em he
wise, zue suchem u we ck gehe ig, ligen all nacheinande Bis į g ein z de on Liech naw
nnd obgemel e he scha ecke n, okios žin megen Je lich į gemeines Ja n bis Inn
zwayhunde ude hays e agenn (‘Pie os.
Taip pa pie os, ku ios y a okio pali a ko nuosa ybė, isos ply i iki Liech naw
sienos i minė ų ponų laukų, okios pie os gali kasme isų naudai duo i iki ‘ ežimas
d iejų šim ų ežimų šieno’) (2010: 199, da ž . 352). Ry p ūsių olian e ude
y a iš eiškiamas žodžiu Wagen ‘ ežimas, plg. ... on wagenschoß (Os p .
Fol. 911a XIV 5 81 ).
Gy ulių minima daug: Khu e ‘ka ės, p z: 214), ku ias ganė khu (hi ) ‘piemuo, khwe
melke khwe ‘melžiamos ka ės (Os p . Fol. 911 a VI 4 65 ), Ros, Roß ‘ži gas, p eus: 2
22019,), hengchen hengs ‘p P ūsų e žilas (Os p . Fol. 911 a IX 9 12 ), p e d ‘a klys
(2010: VI), p e (Os p . 911 a VI 1 1 1 a; Izmid 1 59 ) 220 i p o esijos, 2010: Schmid , 2010:
Schmid , 2010: 2 366: Š a kal (2010: 2 366: Š a kaliai) y a ama ė i apie joą, i i
hand e kas i ą i ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą . Daug ose žemėse
bū a i ž ejų, ische nn. Kalbamajame dokumen e einama į medžioklę: į die Jag ei i,
zu yag <...> (2010: 324, 352), o Ry pūsių olian o minimuose omuose ik ieną ka ą
paminė as senas medžio ojas Janelle, senas jeghe (lie.Jan ‘elis, senas medžio ojas)
(Os p . XIV 911 a 6 4 15 ol ). Abiejuose šal iniuose ski iasi i medaus
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos Re iews 277 į a dijimas: Von BienBeu en <...> ‘ ieno bi ininko bičių
suneš as medus (2010: 332), da p ieš 1 1⁄2 onne medig 1 1⁄2 m (lie. ‘ ai už
pusan os s a inės medaus mokama 1 1⁄2 ma kės) (Os p . Fol. 911 a VI 1 1 ).
Gy enimas XVI a. pi mojoje pusėje i e i ė. di bo Žmonės žemę, augino ja us,
da žo es, gal ijus, gy ulius, iš as. Jie bu o žem aldžiai, adinami kilmingaisiais
( o. edeleu e), als iečiai ūkininkai, obelininkai, lažininkai. Visas jų gy enimas i
u as bu o k uopčiausiai su ašy as, šiais laikas pasaky ume su egis uo as,
į ašy as į isus są ašus.
Rank aš yje minimi i mo alės dalykai, pab ėžian , kad agys ės, žmogžudys ės,
padegimai i ki i nusikals ami eiksmai y a į e inami eismo, ku io pakopos,
eisėjai, nuosp endžiai aip pa ap ašomi: 26826 (20109). Ap a iamoji knyga
e inga ne ik uo, kad išši uoja sudė ingą eks ą, pa odan į išsamią egiono
gy enimo pano amą, be i są okų pa eikia są ašą:,,Ve iklis e minų in he
U ba en Jäge ndo and T oppau (380409 p.). Taip pa labai e inga o me o
okiečių kalbos, jos kon ak ų, k aš o y os pažinimui mies ų i ma kg a ui
p iklausiusių kaimų, jų a dų i geog a inės padė ies apž alga, i o dokumen a
oikonimų į a dijmo apž alga (410450), Jege ė ų paminė i i li e a ū os są ašą,
ndo o (Jäge ndo ) i Opa os (T oppau) aldžiusiųjų są ašas (2010: 451–453).
Šal inio leidimą papildo 7 is o iniai žemėlapiai, ku ių pa eikimo kokybė nė a
ge a, be gal ai p iklausė nuo ank aš inių žemėlapių būklės (2010: 456–462).
ku is suda y as ne pagal abėcėlę, o pagal šal inį minimas eal (2010 463469).
Nemenkas ūkumas asmen a džių i ie o a džių odyklių s oka.
Dokumen as y a labai e ingas a dyno y ėjams, pi š u p ikišamai pa odan is, kad nė ieno
k aš o onimija negali išsi e s i be is o inių oponimų žodynų. Gy enamųjų ie o ių pa adinimų
bū a okiškų, čekiškų i lenkiškų, pa yzdžiui, o. B ansdo , če. B an ice, ku is lo yniškuose
šal iniuose 1413 1461 adinamas B anczicz, B an icz, ai be jokios abejonės čekiškas ie o a dis,
čekiškuose šal iniuose nuo 1433 B an ice, okiškuose šal iniuose 1377 B andisdo , B onsdo
(2010: 415, da ž . Hosak, Š amek 1970: 106)4. Kaimas is o ijos šal iniuose anksčiausiai paminė as
okišku a du, čekų onomas ų nuomone eikiausiai ak uo inu kaip hib idinis ie o a dis
*B aban sdo , ku io an asis dėmuo sie inas su o. Kaimas kaimas (Hosak, Š amek 1970: 106107).
Mies o a das F euden hal paminė as XIII a. pi moje pusėje lo yniškuose šal iniuose 1220 de
F euden al, okiškuose 1325 V eden hal, čekiškuose 1456 s a os a b un alsky, 1529 na B un ali
Hos (2010: 414,ak, Š amek 1970: 116117). 4 Hosák Ladisla , Š ámek Rudol 1970: Mís ní jména na
Mo a ě a e Slezsku. I AL. P aha: Academia Naklada els í českoslo enskě akademie ěd P aha.
GRASILDA BLAŽIENĖ
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Recenzuojamoje knygoje ne iksliai nu ody a 1456 m. ie o a džio o ma, ku i da
nebu o B un al. Vokiško oikonimo da yba i kilmė aiški, ai dū inys, ku io pi masis
dėmuo sie inas su o. džiaugsmas, o an asis su džiaugsmo. Tal ‘slėnis. Če. B un al
y a one iškai adap uo a okiško oikonimo o ma. Vie o ės a das u ėjo
a spindė i, kad įkū ėjai no ėjo čia as i džiaugsmą i laimę (Hosak, Š amek 1970:
116117). Oikonimas o. Baue wi z, le. Babo ów (Babo o as) paminė as 1303 Bauo o ,
1323 Bou owicz (NMP 1996: 51; plg. 2010: 419420). Le. . asmen a dinės kilmės i
sie inas su a d. Bawo (= Bawa czyk) (NMP 1996:
51)5.
Dokumen e ne isi oponimai į a dijami, eikiausiai už ašinė ojai nežinojo a nesup a o
ieno a ki o ik inio a do. bū i, kad ne isi objek ai bu o jau į a dy i, u ėjo sa o
a dus, pa yzdžiui, Es seind nu zliche gebi g nnd Welde į šį gue gehe ig <...> (lieps. ‘Y a
naudingų kalnų i laukų, p iklausančių šiam d a ui) Gali: 323, Ein S uck wasse on de
B anßdo e g ain z bis an de Meischne s u <...> (lieps. ‘Vandens ha as nuo
B ansdo o sienos iki e ischne io b as os) 31: 33 Auch es aldoinschen wasse , da in
e chen und Aschenn sind , des wasse s ein g ee an an Gun e s g ain zdo ... <...>
(lieps. ‘Taip, jis up u i u i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i
i i i i i i i i i i i i i i i i ). Iš aukoje paminė os žu ys, o pa s upės a upelio
a das nepaminė as. Ka ais į a dijami smulkieji objek ai. Tame pačiame dokumen e
ašoma apie B ansdo o aldy ojui p iklausančius penkis en- ( eikiausiai kokio Bechin
enkinys, gal plg. o. a d. Bech, siejamo su a. bëch, pëch ‘degu as, degu ininkas,
kinukus i minimi jų a dai: Ba ons Teich (Ba ono enkinys), Bechin Teich
Beche sie inas su o. Pechsammle ‘degu o inkėjas6, da plg. o a ealo okios pa
da ybos a d. Blaichin (2014: 271)), Schune zek a ba Schind Teich ( eikiausiai kailialupio,
plg. a. schinden ‘di i, lup i odą (Lexe s 1980: 184), enkinys), ku iame eisiamos
plėš ūnės lydekos, mo e ys
Teich (Mo e ų enkinys) i Ki ch Teich (Bažnyčios enkinys) (2010: 315). Ap ašan ą pa į
B onsdo ą minimi upių a dai ienas žu ų anduo, Sidina, genand (‘žu inga upė, adinama Sidina
gal ai dab. če. Sezina), ienas S uck wasse , die Opa (‘ andens a pas Opa) (2010: 279), loßlein
Ms ina (‘upelė Ms ina) (2010: 270), Ein Wiesen genand Lupnika (‘Pie a, adinama Lupnika) (2010: 269)7.
5 NMP 1996 Nazwy miejcscowe polski. His o ia, Pochodzenia. Zmiany. Pod edakciją Kazimie za
Rymu a. AB. K aków: Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiegp PAN. 6 2005: Duden šeimos a das.
Kilmė i išsila inimas. Redaguoja Rosa i Volke Kohlheim. Mannheim: Bibliog aphisches Ins i u & F.
A. B ockhaus AG,, 115. 7 Recenzijos au o ė dėkoja ga siajam čekų onomas ui Rudol ui Š amekui už
pagalbą aiškinan is šal inyje paminė ų upių lokalizaciją.
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos Re iews 279 /
Kaip jau bu o minė a, ank aš is pa ašy as okiečių kalba, y a kele as dokumen ų
lo ynų kalba. Ga sus okiečių onomas as i kalbininkas Alb ech as G oi lė (Alb ech
G eule) palydėdamas knygą pasakė, kad okie eks ai nė a leng ai skai omi (2010: 45).
Su jo eiginiu galima ik iš dalies su ik i, nes ši knyga labai įdomi kalbininkams,
is o ikams, geog a ams, biologams, bo anikams i ki ų s ičių specialis ams. Da ka ą
no ima pab ėž i, kad labai p i ūko ie o a džių i asmen a džių odyklių, ku ios iš
esmės paleng in ų da bą ne ien ik kalbamosios e i o ijos a dyno y ėjams. Solidi
Raine io Fogelio monog a ija Familennames in he Al a e egion. Gimimas,
ys ymasis i eikšmė asmenų a dų Fü s en um Jäge ndo i F euden hal (ebam
Aus ia-Schlesien) (lie. P adedo egiono pa a dės. Jege ndo o kunigaiš ys ės i
F oiden alio aldose (kadaise Aus ija-Silezija) asmen a džių susi o ma imas,
ys ymasis i eikšmė), išleis a 2014 m. Regensbu go uni e si e e 2013 m. apgin os
dise acijos pag indu. Nejaunas au o ius nė a kalbininkas, jis nebu o onomas as. Po
ap a iamos knygos išleidimo R. Fogelį galima adin i i onomas u. Jis y a inžinie ius,
be nuoseklus da bas, žingeidumas aki aizdžiai pa odo, kad galima k ali ikuo ai
pa ašy i išsamiausius eikalus. P adedo (če. P aděd) egionas bu o au o iaus ė ų
gim inė. R. Fogelis medžiagą inko iš ank aš inių šal inių: iš jau ap a ų mies iečių i
pa aldinių a dus. galėjo pa ašy i sa o a dą, kaip no ėjo, galėjo lais ai disponuo i
sa o a du i sa o nuožiū a jį ko eguo i a ba pasikeis i. a. i XVII a. XVI p adžioje
kadas ų, Ka olio, Joze o kadas ų i pag indinių pajamų ma ikulų (G und-E -
ags-Ma ikel) bei F oiden alio aldančiųjų kadas ų (XV–XVIII a.).
No s aš o kul ū a bu o aukš a, nebu o jokių ins ukcijų, kaip eikia ašy i
okiški a dai bu o ašomi su lo yniškomis galūnėmis a ba e čiami į lo ynų kalbą. Po
P ancūzų e oliucijos adosi als ybinis po eikis su a ky i a dų sis emą (Vogel
2014: 163). Įdomu, kad impe a o iaus Ka olio An ojo ole ancijos poli ika suda ė
sąlygas egzis uo i liu e onų, kal inis ų, o odoksų i žydų eligijoms, odėl
kadas uose už iksuo a žydų daugų a dų, ku iuos kalbamojoje e i o ijoje R.
Fogelis nag inėjo2192) i kons a a o, kad XVI a. negalima da apie d ina į žydų kalbė i į
17 a dijimą. Už iksuo i okie žydų a dai: Mojzis, Mosse, Na hanien, Tabakjüdin,
pa odan is i mo e s užsiėmimą, . y. p ekybą abaku, i . . (2010: 184186). Tuos a dus
neleng a bu o su ink i, nes T ečiojo Reicho a s o ai specialiai naikino gausius
šal inius, ku iuose bu o už iksuo i žydų asmen a džiai, dažnai sla iškos kilmės i
in eg uo i į okiečių a dyną (2014: 29). Au o ius įdomiai ap a ia i iamų pa a džių
asmen a džių kilmę, mo y acijos ka ego ijų pab ėždamas, kad juos galima
suski s y i į penkias g upes, be deja, be eik nepa eikia pa yzdžių (2014: 24), odėl jų
ieško a ki uose šal iniuose, nes ka ais sudė inga nus a y i ibą a p p a a dinių i 3
g upių pa a džių: