Recenzijos / Re iews 271
GRASILDA BLAŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: p ūsų esp. bal ų kalbų
onomas ika, senoji bal ų aš ija.
SIEGFRIED HANKE, RAINER VOGEL (HG.)
URBARE DES FÜRSTENTUMS
JÄGERNDORF AUS DER ZEIT JÄGERNDORF AUS DER ZEIT JÄGERNDORF AUS DER ZEIT JÄGERNDORF AUS DER ZEIT JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄGERNDORF JÄG JÄGERNDORF JÄRF JÄGERNDORF JÄ is a é é c éé pa un homme qui é ai un homme qui é ai un homme qui é ai un homme qui é ai un homme
DER MARKGRAFEN VON Je ous en p ie
BRANDENBURGANSBACH Il es
Be lin: LTI Ve lag D . W. Hop , 2010, 469 S.
ISBN 978-3-643-10845-6 Ce e page es accessible en anglais.
RAINER VOGEL
FAMILIENMEN IN
DER ALTVATERREGION. Elle es si uée dans la égion de l'A lan ique.
ENDEHUNG, ENTWELKLUNG
ET SIGNIFICATION DER Il es
PONNEMEN IMERS
FÜRSTENTUM JÄGERNDORF
ET EN DER DRESCHAFT Il es ai que
FREUDENTHAL (EHEMALS)
ÖSTERREICH-SCHLESIEN)
Sch i en eihe Philologia Sp achwissenscha liche
Fo schungse gebnisse, Bd. es publié pa la Socié é
ançaise de philologie. 190 ISSN 1435-6570. 190 ISSN 1435-6570. 190 ISSN 1435-6570. 190 ISSN 1435-6570. 190 ISSN 190 190 190 ISSN 190 190 190 190 ISSN 190 190 190 190 190 ISSN 190 190 190 190 190 ISSN 190 190 190 190 190 ISSN 190 190 190 190 190 ISSN 190 190 190 190 ISS 190 190 190 ISS 190 190 190 ISS 190 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS 190 ISS This is a a icle which is no included in his a icle and is no included in his a icle. Hambu g: Ve lag D . Ko ač GmbH, 2014, 698 S.
ISBN 978-3-8300-7905-7 Il a é é publié en 1996 e es publié en 2007.
Skai y ojui gali kil i klausimas, kodėl ecenzuojamos d i knygos. A sakymas se ai
pap as as. 2010 m. išleis ą knygą U ba e des Fü s en ums Jäge ndo Ši uo ini
GRASILDA BLAŽIENĖ
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII de l'époque des ma g a es de
B andenbu gAnsbach (153115351554/78) (lie. Jege ndo o, a Jäge ndo o,
kunigaikš ys ės, aldan B andenbu go-Ansbacho ma kg a ams (1531153515548)),
kadas ai) sa o iškai a liepia i s a iai papildo įdomaus au o iaus Raine io Fogelio
(Raine Vogel) Familius išsamens y imas nom dans la Al a e egion. O igine,
dé eloppemen e signi ica ion des noms de pe sonne dans le Fü s en um Jäge ndo
e dans la He scha F euden hal (ex- emps Ös e eich-Schlesien) (lie. P adedo
egiono pa a dės. Jege ndo o kunigaikš ys ės i F oiden alio aldose (kadaise
Aus ija-Silezija) asmen a džių susi o ma imas, ys ymasis i eikšmė). Abi knygos
sa o me odika p a a čios is o inio a dyno y ėjams, nes Eu opos a dynas, kaip i
bal ų a dynas, o ma osi eikiamas kalbų kon ak ų. Kalbamuosiuose da buose ai
bu o bend a okiečių i čekų kalbų e d ė, ku ioje gy eno čekai i okiečių naujaku iai.
Reikia pab ėž i da ieną esminį aspek ą. Reikia pab ėž i da ieną esminį aspek ą.
Reikia pab ėž i da ieną esminį aspek ą. Reikia pab ėž i da ieną esminį aspek ą.
medžiaga, a skleidžian i i okiečių ašy inės kalbos ys ymąsi XVI a. 1522 m.
Ma ynas Liu e is iš e ė į okiečių kalbą Naująjį Tes amen ą, o 1534 m. – i-
są Bibliją. B andenbu go-Ansbacho ma kg a as p ipažino e o maciją, da usią
Knygose pa eikiama iki šiol nepublikuo a ank aš inė p adžią p o es an izmui.
ank aš iniai šal iniai susiję su Jege ndo o (Jäge ndo ), K no o (če. K no ) a ba
B un alo (če. B un ál) is o ija, geog a ija, is o ija gy en iečių ų, kul ū a i , be
jokios abejonės, su XVI a. socialiniais i poli iniais žemių gy enimo aspek ais.
Recenzijos au o ei y a pasi aikę p ogų susipažin i su i in u ingais Čekijos
a chy ais, ku iuose ne isada leng a di b i dėl medžiagos gausumo i is da
pasi aikančios aiškios ank aščių sis emos s okos. Kalbamieji dokumen ai bu o
saugomi Opa os (T oppau) žemės a chy e, maloniai leidusiame naudo i a chy inę
medžiagą spaudai. Tai paliudija nuoši di au o ių padėka a chy o da buo ojams. Tai
paliudija nuoši di au o ių padėka a chy o da buo ojams. Tai paliudija nuoši di
au o ių padėka a chy o da buo ojams. Tai paliudija nuoši di au o ių padėka. Tai
paliudija nuoši di au o ių Skai y i i ansk ibuo i XVI a. ank aščius, pa ašy us
adinamuoju Ku en sch i (lie. go ikinis ku sy as), ku iuo p adė a ašy i XVI a.
p adžioje, nė a pap as a, no s egzis a o B andenbu go-Ansbacho ma kg a ų
kancelia ija, a na o pa y ę aš ininkai, ašę okiečių kalba. Kancelia ija d ausmina
aš ininkus. Kancelia ija d ausmina aš ininkus. Kancelia ija d ausmina aš ininkus.
Kancelia ija d ausmina aš ininkus. Kancelia ija d ausmina aš ininkus. Y a žinomos,
например, Jege ndo o kunigaikščio kancelia ijos aš ininkų pa a dės (Vogel 2014: 149150). Šal inio, pa ašy o okiečių kalba, ansk ibuo a publikacija ned ip asmiškai pa odo d iejų kalbų ( okiečių i čekų) a dyno egzis a imą d auge. Apelia y inė leksika p imena ga siuosius P ūsijos he cogys ės Tu kų mokesčių ap ašus, a ba egis us ( o. Les
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos Re iews 273 /
Tü kens eue dans He zog um P ußen 1540), su ašy us Ry p ūsių olian e 911 a1, i
pa odo okiečių kalbos egioninius ski umus. Kadas ų paski is bu o ki okia nei
Tu kų mokesčių egis ų. Pažymė ina, kad adinamasis,,Tu kų mokes is, ku į bu o
nu a a ink i Vo mso (Vo ms) eichs age 1498 m., lie ė uo laiku okiškai kalban į
ap a iamąjį Eu opos egioną. Negalima pami š i, kad pa apijų mokesčių są ašus
suda inėjo iždininkas, kunigas, du pa apijos a s o ai i aš ininkas (ž . Vogel 2014:
158). Ry ų P ūsijos he cogys ėje ų mokesčių inkimas bu o dekla uo as 1539 m.
p adžioje (Diehlmann 1998: 2629). Bū ina pab ėž i, kad abu dokumen ai a skleidžia
is o inį kon eks ą, palydimą poli inio, socialinio i kul ū inio ų egionų išsi ys ymo.
Skai y i ecenzuojamą knygą iš esmės padeda i in p o essionalus i k uopš us suda y ojų
da bas i e ingi p iedai, ku ių esama i Ry ų P ūsiją ap a iančių ank aščių leidimuose. Kodėl
ecenzija ašoma, lyginan u šal inius? Todėl, kad no ima akcen uo i ų Eu opos egionų
sąsajas, ku ias pa odo ų pačių są okų, eiškinių ap ašymas. Iš esmės bu o kalbama apie
mokesčių poli iką. Jei nebū ų bu ę gy en ojų, ai i mokesčių nebū ų eikėję. Daug gy en a
paue n, bau n (2010: 87, 21), pawe , paue (Os p . Fol. 911 a XIV 5 39 , 48 ) niuose apie ai išsamiai
ašoma. Mokesčiai adinami: Zins ‘činšas (2010: 156 i . .), zins (Os p . Fol. 911 a VI 4 17 ,18 , 18 ),
‘ als ie is ūkininkas’, ku iems eko pag indinė mokesčių naš a. Abiejuose šal i-
dins ‘činšas: Simon zu Sudaw ho einenn dins (lie. ‘Simonas iš Sūda os u i 1 činšą mokesčių)
(Os p . Fol. 911 a XXX I 3 ). Ap a iamajame šal inyje žodis dins a ojamas i pag indine
eikšme ‘ a nyba, pa a na imas, a nys ė: Dienns , la e e s e e Dienns (lie.iš ‘ ikima
nuola inė a nys ė) (2010): 131). Mokesčiai bu o mokami g ašiais, guldenais i ki ais piniginiais
iene ais, p z.: XV g Zins ( (‘15 g ašių činšas), ma kėmis i šilingais: un ge ne : 5 ß.
(‘ obelninkas 5 šilingus), 2010: 137); 1 m Linck mohlle de une e bmuhl a ec un ad (‘1 ma kę
malūnininkas Linck nuo pa eldė o malūno su ienu a u) (Os p . Fol. 911 a VI 3 18 ). Kalbamajame
ank aš yje esama įdomių dalykų apie mokesčius na ū a, например: Nun olgen Die Zins
Ma zihin Pablencke (Ma in Pabunek) XXIIII g Zins XVIII eie Geo gi XXIIII g Zins henne VII
Michaelis (‘Daba iš a dy i mokesčiai Ma zihin Pablencke 24 g ašiai mokesčių, 17 kiaušinių
Ju ginėms (balandžio) 23 d. 24 g ašiai Os 1p . Fol. 911 a Ry p ūsių olian as 911 a, saugomas
Be lyno slap ajame als ybiniame a chy e P ūsijos kul ū os pa eldas. Hansas Haincas
Dylmanas (Hans Heinz Diehlmann) k uopščiai pa engė 3 omus: 1998: La Tü kens eue dans le
He zog um P ußen 1540. Bd I. Fischhausen Schaaken Neuhausen Labiau. Hambu g: Ve ein pou
amille o schung in Os und Wes p eußen e.V. ; 2006: La Tü kens eue dans He zog um P ußen
1540. Bd. 2. Memel Tilsi . Hambu g: Ve ein pou amille o schung in Os und Wes p eußen e.V. : 2008:
La Tü kens eue dans He zog um P ußen 1540. Bd. 3. Ragni Ins e bu g Geo genbu g Saalau.
Ve ein pou eche che amiliale dans Os und Wes p eußen e.V.
GRASILDA BLAŽIENĖ
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII mokesčių, 7 iš ų Mykolinėms ( ugsėjo 29 d.). Taip
pa nu odoma, например, kiek kiaušinių eikėjo duo i Velykoms: Os e n Eie 18 œu s,
27 œu s (2010: 274, 275). Beje, ap a iamajame ank aš yje y a iek daug žinių apie pa į
k aš ą, kad neleng a su ok i, jog okie išsamūs dokumen ai bu o ašomi XVI a., no s,
an a e us, ai galima paaiškin i ki os in o macijos s oka, dėl ku ios aš ininkai
s engėsi už iksuo i kiek ieną smulkmeną. Ta kim, Qui comme Scha e in ha un
ga enn au do , zins du He scha ien, mais le p a ki chen III P d. (= Ponds)
Wachs à Eas e (lie. ‘ a kaip da bininkė u i plo elį žemės p ie kaimo, ne u i jokių
mokes inių įsipa eigojimų aldžiai, ik pa apijos bažnyčiai 4 s a us (1 s a as = 467,7
g amo) aško Velykoms (2010: 175). Vadinasi, bažnyčiai eikėjo aško, g eičiausiai
ž akėms gamin i. Įdomus Ry p ūsių Folian o 91 1a 14 omo 5 sąsiu inio 2 puslapis,
ku iame iš a dijami Labgu os i Laukiškos gy en ojų Kalėdoms apmokes inami
gy uliai. O jų bū a: zihende phe de ‘da biniai a kliai, ullen ‘kumelai ės, jeune inde
‘jau ukai ( e šeliai), scho e ‘a ys, schweyne ‘kiaulės (p. 2 ), s e cke ‘ elyčios (p.
3 ), ind ‘jau is (p. 7 ). Čia aip
pa minimas i gal ijų amžius: d eyjhe ige ullen ‘ ime ės kumelai ės’, jhe ige kel-
be ‘ ienmečiai e šiukai’ (p. 7 , 7 ).
Tuose k aš uose mokesčiai bu o mokami i iš omis: Hüne ‘ iš os’, Henne
‘ iš os, dedeklės. Rauch hun, Rauch huhn, Rauch henn, ku ių eikšmė gali bū i į ai iai
in ep e uojama: pačių iš ūky a a ba pačių išaugin a iš a, u i bū i a idu
žemodama aldžiui d a ininiečių, ai esan i kaimkui, o ne mies iečių p ie olė.
Mokesčiai bu o mokami i kiaušiniais, i nupenė omis kiaulėmis (III mas ung schwein).
Įdomus pa yzdys: un ge ne zins Ig Geo gii Ig Michaelis un, (lie. ‘ ienas
obelininkas mokės duoklę: 1 g ašį Ju ginėms, 1 g ašį Mykolinėms i ūky ą iš ą). /
Ki as a iduoda o ne X Rauch hennen (10 ūky ų iš ų)
(2010: 219, 250, 251, 303).
Kalban apie mokesčius da galima paminė i i okius XVI a. pi mos pusės gy enimo ak us:
Nö: la gebau scha zaigenn an, que les de Tu ckau II qua elle i ß elds geb auchenn nnd
jouissen , de cela kainnen zins gebenn, alo s les III ga b des clos e e mainen, si on ous
elles gue e les, oulaien ils so il les he scha zins donne (lie. ‘ūkininkai p aneša, kad
Tu ckau gy en ojai naudojasi d iem ke i čiais jų lauko i mėgaujasi uo, nemokėdami už
ai mokesčių jokių, ada a iduoda 3 pėdas ienuolynui, jiems kadik ų pal okią nuosa ybę,
jie už ai no ėjo ponams mokė i mokesčius) (2010: 212). Abiejuose k aš uose bū a i ki ų
gy en ojų. Šal iniuose už iksuo a są oka i eiškinys ge ne : 45, 46), ge ne
‘ obelininkas (Os p . Fol. 911 a VI 4 19 ), ku iems solidžią monog a iją La laindliche
Ga ensiedlung im mi elal e lichen P eußen (lie. ‘Kaimiškoji obelninkų ie ė idu am
gy enžių P ūsijoje) (2010)
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos Re iews 275 /
1997 m. pasky ė Ju genas Ma ensas (Jü gen Ma ens)2. Il a é é nommé p ésiden de la République.
Ap a iamojo eikalo Jege ndo o i Opa os (T oppau) kadas uose a ojamų są okų są aše
gä ne , gä ne , ge ne apibūdinamas aip pa , kaip i ki ose okiškai kalbančiose šalyse
Lenkijoje, LDK i Lie u oje (MLE 2009: 575)3. Kadas uose nusakoma i jų eikla: Un yede ge ne es
coupable, D ey ag à coupe , dagegen on lui donne nou i u e e D inncken (lie. ‘Kiek ienas
obelininkas p i alo is dienas šienau i, už ai jam duodama algy i i ge i) (2010: 122). Taip pa
neapsiei a be lažininkų, ku ie žemę apdi bda o be da binių gy ulių, p z., Die ueßgaenge ê e coupable,
Ihn denn G ossen ga en hind e le Schloß Layn, Fan , Rueben, Zwi el nd au e à je enn coupable.
Auch han nd ymmel (?) zu au en, Vnnd on ous donne alweg da bey Essen nd D inncken (lie.
‘Lažininkai p i alo didžiajame da že už pilies linus, kanapes, unkelius, s ogūnus i ki ką a ė i, aip
pa kanapes au i, i už ai isada duoda algy i i ge i) jiems: (2010 322). I em Šal inyje Kompliai
paaiškinamas lažininkų gy enimas: Quelle Leu dans le illage ne on pas che al. Les doi en ce e
pos é ieu e A bai hon, benendlich hol z ellen, k au nde g aben, Hemp au en nd au e ande
a ail, si un ueßgaenge néu , hon (lie. ‘Taip pa kai ku ie žmonės kaime ne u i a klio. Jie p i alo
okius da bus nudi b i, ku ie iš a dijami: mišką ki s i, iškas i kopūs us, kanapes au i i šiaip ki us
da bus a lik i, ku iuos u i nudi b i lažininkas (2010): 324). Gy enimas yko i daugelis p oduk ų bu o
ealizuojami smuklėse. Smuklininkas bu o adinamas k eczme , k e czeme , K ä schme (2010 90, 395)
i K e zschmeh , k uge (Os p . Fol. 911 a VI 4 63 ; 30 2 14 ), o smuklė K e schem (2010: 272), k ugk
(Os p . Fol 911a 6 XIV 95 96 ). smuklės, en i alus, minimas i in eu: bee p oduc ion: 121), bie (Os p . Fol.
911 a VI 3 27 ) ‘alus, ku is bu o da omas, kai ku ie jo ne u ėjo: <...> ha kein bie ap aš:125), a ba bu o
alusomas kaip ein geb ew ‘gė alas, bizalas, ‘eb euen, eingeb euenn alus ‘sa o p oduc ion, emde
in o bee ki ų pada alus i onnen ( oices homas, ku i galima bu o iki supil i ala 100 700 li ) (Os p . 97 a
VI 3⁄4 2010). Alaus gamybai bu o eikalingi Hop en ‘apyniai (2010: 221). P ūsiškajame šal inyje aip pa
apie juos užsimenama i ašoma: wilden Hop en ‘š ieži apyniai, ge eucken hop en ‘džio in i apyniai
(Os p . Fol. 911 a XXX 3 5 , 7 ). Įdomios de alės: I em les Vnde hanen du o s (Do Pü schs) doi en
aucun biè e de aucune seigneu cha ausZu innken ou ausZuschencken p end e. (lie. ‘Taip pa
gy en ie ės (Pü sch) kaimo samdiniai negali iš jokių ponų p iim i alaus, kad baig ų jį ge i a ba pils y i
(2010: 254). Alų eikėjo pils y i. Ry ų P ūsijoje 2 Ma ens Jü gen 2010: La u ale ga ensiedlung dans
l'mèdeal e ne P ußen. Lünebu g: Ins i u
No dos deu sches Kul u we k.
3 MLE 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 4. MLE 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 4. MLE
2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 4. MLE 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 4. Mažosios Lie u os enciklopedija 4. Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 2009 Rahn Ž ineže is. Vilnius: Mažosios Lie u os ondas, Mokslų i eniklopedijų leidybos ins i u as.

GRASILDA BLAŽIENĖ
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
alus bu o pils omas į s a ines, ku ios bu o adinamos honnen (Os p . Fol. 911 a VI
3 27 ). Kalbamojoje knygoje į s a ines, adinamas hunnen, Vhassen bu o
dedamos silkės: un Thunnen He ing in he Vhassen (lie. ‘s a inė silkių s a inėse)
(2010: 254). Ši iš auka pa ody ų, kad kalbamuoju a eju hunnen ‘s a inė’ bu-
usi mažesnė už Vhassen ‘s a inė.
Gy ybiškai s a būs kadas ų knygoje i Tu kų mokesčio egis e bu o malūnai, ku ių
pa adinimo ašyba XVI a. pi mos pusės dokumen uose labai į ai uoja: dy mühle, muel
‘malūnas. Įdomi są oka un B e muel lie u iškai bū ų ‘len ų malūnas, . y. ‘len pjū ė,
pjaunan i ge as len as un gue B e h (lie. ‘ge a len a): 45, 253, möhl, mühl (Os p . Fol. 911 a
XXII 1 36 , 37 ), müllne , mülne (2010: 45), molle , mohle , mollne , mulle , molne (Os p . VI
911a 4 18 , 26 ; XXX 15 22 6 ) ‘malūnin. Gy enusieji XVI a. p adžioje negalėjo išsi e s i be
ma o iene ų, ai a sispindi i okio pobūdžio šal iniuose, например, s o io iene as
sche el ‘šepelis, sche el = nuo 30 iki 300 li ų (2010: 135, 396), sche el Os p . Fol. a XXX
911 22 6 ), šepelis = 54 li ai (MLE 2009: 391). Abiejose ap a iamose žemėse bu o sėjama:
habe n ‘a ižos (2010: 86, 87, 164, 189; Os p . Fol. 911 a XXX 3 7 ), Ge ss en (2010; 302), ge s en
‘miežiai (Os p . Fol. 911 a XXX 3 7 ), Ko nn, ‘ Ko ng ūdai (2010: 163, 164, 172, 174). Tasodis
neuž iksuo as Ry p ūsių olian o 911 a ecenzijoje minimuose omuose, ku iuos au o ė
y a išs udija usi. Pasi aiko są okų, nepažįs amų Ry ų P ūsijai, p z. : Wisen I em les wise,
zue elchem u we ck gehe ig, ligen ous nachaien Jus à la g ein z du de Liech naw nnd
obgemel e he scha ecke n, elles sa oi megen Je lich à communes Ja n bis Inn
zwayhunde ude hays e agenn (‘Pie os.
Taip pa pie os, ku ios y a okio pali a ko nuosa ybė, isos ply i iki Liech naw
sienos i minė ų ponų laukų, okios pie os gali kasme isų naudai duo i iki ‘ ežimas
d iejų šim ų ežimų šieno’) (2010: 199, da ž . 352). Ry p ūsių olian e ude
y a iš eiškiamas žodžiu Wagen ‘ ežimas, plg. ... on wagenschoß (Os p .
Fol. 911a XIV 5 81 ).
Gy ulių minima daug: Khu e ‘ka ėsininkai p z: 214), ku ias ganė khu (hi ) ‘piemuo,
khwe mel khwe ‘melžiamos ka ės (Os p . Fol. 911 a VI 4 65 ), Ros, Roß ‘ži gas p eus: 2
22019,), hengchen hengs ‘p e žilas (Os p . 911 a VI 9 12 ), p e d ‘a klys (2010: VI),
p e (Os p . 911 a VI 1 1 1 a; Izmid 1 59 ) 220 i p o esijos, De . schmid , 2010: 19 ‘kal
(2010: 2 366): he e seinenama i abou jo joîng i i ke handwe k: i ke , gsim, g. Daug
ose žemėse bū a i ž ejų, ische nn. Kalbamajame dokumen e einama į medžioklę:
su la jag alle , zu yag <...> (2010: 324, 352), o Ry pūsių olian o minimuose omuose
ik ieną ka ą paminė as senas medžio ojas Janelle, ieux jeghe (lie.Jan ‘elis, senas
medžio ojas) (Os p . XIV a 911 6 4 15 ol ). Abiejuose šal iniuose ski iasi i medaus
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos Re iews 277 į a dijimas: Von BienBeu en <...> ‘ ieno bi ininko bičių
suneš as medus (2010: 332), da a an 1 onne miel 1 1⁄2 1⁄2 m (lie. ‘ ai už
pusan os s a inės medaus mokama 1 1⁄2 ma kės) (Os p . Fol. 911 a VI 1 1 ).
Gy enimas XVI a. pi mojoje pusėje i e i ė. di bo žemę, augino ja us,
da žo es, gal ijus, gy ulius, iš as. Jie žem aldžiai, adinami kilmingaisiais ( o.
edeleu e), als iečiai ūkininkai, obelininkai, lažininkai. Jie žem aldžiai, adinami
kilmingaisiais ( o. edeleu e), als iečiai ūkininkai, obelininkai, lažininkai. Visas
jų gy enimas i u as bu o k uopčiausiai su ašy as, šiais laikas pasaky ume su egis uo as, į ašy as į isus są ašus.
Rank aš yje minimi i mo alės dalykai, pab ėžian , kad agys ės, žmogžudys ės,
padegimai i ki i nusikals ami eiksmai y a į e inami eismo, ku io pakopos,
eisėjai, nuosp endžiai aip pa ap ašomi: 26826 (2010) Ap a iamoji knyga e inga
ne ik uo, kad išši uoja sudė ingą eks ą, pa odan į išsamią egiono gy enimo
pano amą, be i są okų pa eikia są ašą:,,Vé i ica ion des e mes dans les
U ba en Jäge ndo e T oppau (380409 p.). Taip pa labai e inga o me o
okiečių kalbos, jos kon ak ų, k aš o y os pažinimui mies ų i ma kg a ui
p iklausiusių kaimų, jų a dų i geog a inės padė ies apž alga, i o dokumen a
oikonimų į a dijmo apž alga (410450), Jege ė ų paminė i i li e a ū os są ašas,
ndo o (Jäge ndo ) i Opa os (T oppau) aldžiusiųjų są ašas (2010: 451–453).
Šal inio leidimą papildo 7 is o iniai žemėlapiai, ku ių pa eikimo kokybė nė a
ge a, be gal ai p iklausė nuo ank aš inių žemėlapių būklės (2010: 456–462).
ku is suda y as ne pagal abėcėlę, o pagal šal imas minimas eal (2010 463469).
Nemenkas ūkumas asmen a džių i ie o a džių odyklių s oka. Nemenkas
ūkumas asmen a džių i ie o a džių odyklių s oka. Nemenkas ūkumas asmen a džių i ie o a džių odyklių s oka. Nemenkas ūkumas asmen a džių i ie o a džių.
Dokumen as y a labai e ingas a dyno y ėjams, pi š u p ikišamai pa odan is, kad nė ieno
k aš o onimija negali išsi e s i be is o inių oponimų žodynų. Gy enamųjų ie o ių pa adinimų
bū a okiškų, čekiškų i lenkiškų, например, o. B ansdo , če. B an ice, ku is lo yniškuose
šal iniuose 1413 1461 adinamas B anczicz, B an icz, ai be jokios abejonės čekiškas ie o a dis,
čekiškuose šal iniuose nuo 1433 B an ice, okiškuose šal iniuose 1377 B andisdo , B onsdo
(2010: 415, da ž . Hosak, Š amek 1970: 106)4. Kaimas his o ijos šal iniuose anksčiausiai paminė as
okišku a du, čekų onomas ų nuomone eikiausiai ak uo inu kaip hib idinis ie o a dis
*B aban sdo , ku io an asis dėmuo sie inas su o. Village ‘kaimas (Hosak, Š amek 1970: 106107).
Mies o a das F euden hal paminė as XIII a. pi moje pusėje lo yniškuose šal iniuose 1220 de
F euden al, okiškuose 1325 V eden hal, čekiškuose 1456 s a os a b un alsky, 1529 na B un ali
Hos (2010: 414,ak, Š amek 1970: 116117). 4 Hosák Ladisla , Š ámek Rudol 1970: Mís ní jména na
Mo a ě a e Slezsku. I AL. P aha: Academia Naklada els í českoslo enskě akademie ěd P aha.
GRASILDA BLAŽIENĖ
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Recenzuojamoje knygoje ne iksliai nu ody a 1456 m. ie o a džio o ma, ku i da
nebu o B un al. Vokiško oikonimo da yba i kilmė aiški, ai dū inys, ku io pi masis
dėmuo sie inas su o. džiaugsmas, o an asis su o. Tal ‘slėnis. Če. B un al es
one iquemen adap uo a okiško oikonimo o ma. Vie a das u ėjo a spindė i,
kad įkū ėjai no ėjo čia as i džiaugsmą i laimę (Hosak, Š amek 1970: 116117).
Oikonimas o. Baue wi z, le. Babo ów (Babo o as) paminė as 1303 Bauo o , 1323
Bou owicz (NMP 1996: 51; plg. 2010: 419420). Le. . asmen a dinės kilmės i sie inas su
a d. Bawo (= Bawa czyk) (NMP 1996:
51)5.
Dokumen e ne isi oponimai į a dijami, eikiausiai už ašinė ojai nežinojo a nesup a o
ieno a ki o ik inio a do. ê e, kad ne isi obje ai é é déjà į a dy i, u ėjo sa o
a dus, например, Es seind u iles gebi g nnd Welde à ce gue gehe ig <...> (lieu. ‘Y a
naudingų kalnų i laukų, p iklausančių šiam d a ui) Gali: 323), Un S uck wasse de la
B anßdo e g ain zne jusqu'à l'an de Meischdo e u <...> (lieu. ‘Vandens ha as
nuo B ansdo sienos iki a ischne io b as os) 31: 33 Auch es aldoins e chen wasse ,
da in e chen und Aschenn sind , des wasse s ein g ee an an Gun e s g ain zdo ...
<...> (lieu. ‘Taip, je suis upsi i i i i i schdo iai, je suis u ien de Gun e s ibe: 2010)
Iš aukoje paminė os žu ys, o pa s upės a upelio a das nepaminė as. Ka ais
į a dijami smulkieji objec ai. Tame pačiame dokumen e ašoma apie B ansdo o
aldy ojui p iklausančius penkis en- ( eikiausiai kokio Bechin enkinys, gal plg. o. a d.
Bech, siejamo su a. bëch, pëch ‘degu as, degu ininkas, Beche sie inas su o.
kinukus i minimi jų a dai: Ba ons Teich (Ba ono enkinys), Bechin Teich
Pechsammle ‘degu o inkėjas6, da plg. o a ealo okios pa da ybos a d. Blaichin (2014:
271)), Schune zek ou Schind Teich ( eikiausiai kailialupio, plg. a. schinden ‘di i, lup i
odą (Lexe s 1980: 184), enkinys), ku iame eisiamos plėš ūnės lydekos, F auen
Teich (Mo e ų enkinys) i Ki ch Teich (Bažnyčios enkinys) (2010: 315). Ap ašan ą pa į
B onsdo ą minimi upių a dai un eau de poisson, la Sidina, genand (‘žu inga upė, adinama Sidina
gal ai dab. če. Sezina), un S uck wasse , la Opa (‘ andens a pas Opa) (2010: 279), loßlein Ms ina
(‘upelė Ms ina) (2010: 270), Un Wiesen genand Lupnika (‘Pie a, adinama Lupnika) (2010: 269)7. 5 NMP
1996 Nazwy miejcscowe polski. His o ia, Pochodzenia. Zmiany. Pod edakciju Kazimie za Rymu a.
Pod edakciju Kazimie za Rymu a. AB. K aków: Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiegp PAN. 6
2005: Duden nom de amille. O igine e éduca ion. Edi é pa Rosa e Volke Kohlheim. Mannheim:
Bibliog aphisches Ins i u & F. A. B ockhaus AG,, 115. Il es égalemen si ué à Mannheim. 7
Recenzijos au o ė dėkoja ga siajam čekų onomas ui Rudol ui Š amekui už pagalbą aiškinan is
šal inyje paminė ų upių lokalizaciją.
Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.)
U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei
de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach
Recenzijos Re iews 279 /
Kaip jau bu o minė a, ank aš is pa ašy as okiečių kalba, y a kele as dokumen ų
lo ynų kalba. Ga sus okiečių onomas as i kalbininkas Alb ech as G oi lė (Alb ech
G eule) palydėdamas knygą pasakė, kad okie eks ai nė a leng ai skai omi (2010: 45).
Su jo eiginiu galima ik iš dalies su ik i, nes ši knyga labai įdomi kalbininkams,
is o ikams, geog a ams, biologams, bo anikams i ki ų s ičių specialis ams. Da ka ą
no ima pab ėž i, kad labai p i ūko ie o a džių i asmen a džių odyklių, ku ios iš
esmės paleng in ų da bą ne ien ik kalbamosios e i o ijos a dyno y ėjams. Solidi
Raine io Fogelio monog a ija Nom de amille dans la Al a e egion. O igine,
dé eloppemen e signi ica ion des noms de pe sonne dans le Fü s en um Jäge ndo
e dans la He scha F euden hal (ex- emps Ös e eich-Schlesien) (lie. P adedo
egiono pa a dės. Jege ndo o kunigaiš ys ės i F oiden alio aldose (kadaise
Aus ija-Silezija) asmen a džių susi o ma imas, ys ymasis i eikšmė), išleis a 2014
m. Regensbu go uni e si e e 2013 m. apgin os dise acijos pag indu. Nejaunas
au o ius nė a kalbininkas, jis nebu o onomas as. Nejaunas au o ius nė a kalbininkas,
jis nebu o onomas as. Nejaunas au o ius nė a kalbininkas, jis nebu o onomas as.
Nejaunas au o ius nė a kalbininkas. Po ap a iamos knygos išleidimo R. Fogelį galima
adin i i onomas u. Jis es inžinie ius, be nuoseklus da bas, žingeidumas aki aizdžiai
pa odo, kad galima k ali ikuo ai pa ašy i išsamiausius eikalus. P adedo (če. P aděd)
egionas bu o au o iaus ė ų gim inė. R. Fogelis medžiagą inko iš ank aš inių
kadas ų, Ka olio, Joze o kadas ų i pag indinių pajamų ma ikulų (G und-E -
ags-Ma ikel) bei F oiden alio aldančiųjų kadas ų (XV–XVIII a.).
No s aš o kul ū a bu o aukš a, nebu o jokių ins ukcijų, kaip eikia ašy i
šal inių: iš jau ap a ų mies iečių i pa aldinių a dus. galėjo pa ašy i sa o a dą,
kaip no ėjo, galėjo lais ai disponuo i sa o a du i sa o nuožiū a jį ko eguo i a ba
pasikeis i. a. i XVII a. XVI p adžioje okiški a dai bu o ašomi su lo yniškomis
galūnėmis a ba e čiami į lo ynų kalbą. Po P ancūzų e oliucijos adosi als ybinis
po eikis su a ky i a dų sis emą (Vogel 2014: 163). Įdomu, kad impe a o iaus Ka olio
An ojo ole ancijos poli ika suda ė sąlygas egzis uo i liu e onų, kal inis ų,
o odoksų i žydų eligijoms, odėl kadas uose už iksuo a žydų daug a dų, ku iuos
kalbamojoje e i o ijoje R. Fogelis nag inėjo2192) i kons a a o, kad XVI a. da
negalima apie d ina į žydų kalbė i į a dijimą (17). Už iksuo i okie žydų a dai: Mojzis,
Mosse, Na hanien, Tabakjüdin, pa odan is i mo e s užsiėmimą, . y. p ekybą abaku,
i . . (2010: 184186). Tuos a dus neleng a bu o su ink i, nes T ečiojo Reicho a s o ai
specialiai naikino gausius šal inius, ku iuose bu o už iksuo i žydų asmen a džiai,
dažnai sla iškos kilmės i in eg uo i į okiečių a dyną (2014: 29). Au o ius įdomiai
ap a ia i iamų pa a džių asmen a džių kilmę, mo y acijos ka ego ijas
pab ėždamas, kad juos galima suski s y i į penkias g upes, be deja, be eik
nepa eikia pa yzdžių (2014: 24), odėl ieško jų a ki uose šal iniuose, nes ka ais
sudė inga a p ibą p a a dinių i 3 g upi pa a džių: