scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Jano Otrębskio „Gramatyka języka litewskiego“ (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Jano Otrębskio „Gramatyka języka litewskiego“ (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis

Author: Jūratė Pajėdienė
Year: 2015
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/894/985
200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ecciones de in es igaciones académicas: his o ia de los
Li uanos esc i os, sin aksė y semán ica de las an iguas y
ac uales lenguas li uanas.
JANO OTRBSKIO
GRAMATYKA JZYKA
LWSKIEGO (III ITE I 1956,
1958, II 1965): HISTORIJA IR
DABARTIS
Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego
(III 1956, I 1958, II 1965): His o y and
Today
ANOTACIÓN el
S aipsnyje abo da se Jano O ębskio p epa as G ama yka języka li ewskiego (I, II, III)
esc i u a y leidybos eiga, g ama inio desc ipción con enido y mane a pa eikimo. Klasikinė, en
da os g upa imą, y no cues iones eó icas a ención elkian i J. O ębskio li u ians lengua
g ama ica ca i ilius acinės ma e ia abundumu y habilėjimu ella man i e . Una J. O ębskio
suplanoo ų, pe o nespė ų ealiza es a g amá ica a eas de ue palab as o mas de
indekso p epa imas. Ap o echando es os días posibilidades écnicas es o pod ía hace se
con doble coe icien e de u ilidad: elec ónico g ama icale a ojamų palab as de o mas
con sus lenkiškais a i ikmenimis egis os leis ų ene y OGJL palab as de o mas odyklę,
y puikų lie u iųlenkų kalbų žodyną.
ESMINIAI VOODŽIAI: Janas O ębskis, g ama ica, Li u ias habla, mo ología,
palab as da yba.
ANNOTATION
The a icle discusses he p ocess o w i ing and publishing o G ama yka języka li ewskiego (I,
II, III) by Jan O ębski as well as he con en o g amma ical desc ip ion and i s way o
A ículos A icles 201 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
p esen a ion. O ębskis classical g amma o he Li huanian language ocusing on da a
g ouping a he han heo e ical issues ascina es by he abundance o illus a i e ma e ial
and he abili y o handle i . One o he asks planned bu unaccomplished by O ębski was he
compila ion o a wo d- o m index. By aking ad an age o mode n-day echnical capaci ies i
could be done wi h a double-e iciency coe icien : an elec onic egis e o he wo d o ms
used in he g amma wi h hei Polish equi alen s would enable us o
ha e bo h a wo d- o m index o O ębski’s g amma and an excellen Li huanian-Polish
dic iona y.
KEYWORDS: Jan O ębski, g amma , Li huanian language, mo phology,
de i a ional mo phology.
0. ĮVADINĖS PASTABOS
Žymaus lenkų kalbininko Jano O ębskio (18891971) nuopelnus li uanis ikai ainika o
ys XX a. 67 decenme ie apa ecidas Li u ias lengua g ama icas G ama yka
języka li ewskiego (www OGJL) omai. P aėjus 50 años desde el úl imo omo de
es a g ama ica is ición p a a u echa un is azo en J. O ębskio pa eng ą
lie u ių kalbos g ama iką. ¿La incula solo con espe o al pa imonio cien í ico y
cul u al, o oda ía es y puede se ac ual? Es as cues iones de e minan y la
es uc u a del a ículo: OGJL peculia idades se discu en e aluando J. O ębskiui
cuidadosėjusius p egun as de la desc ipción g ama ical, en los ac ónimos
p esen ando e e encias de las e aluaciones de las disposiciones g ama icales del
au o OGJL y de sob e yškesnius di e encias así como conexiones con o os
jam OGJL omui Nauka o o mach – ne ik dėl neabejo ino jo o iginalumo, be
g ama icales desc ip i os de la lengua Li uania1. S aipsnyje p incipalmen e se
cen a en ečiai con el obje i o ac ualiza u imą de es e omo ansc ipción al idioma Li uáneo2 cues ión de publicación.
1 Qué más a ención se p es a OGJL g e inimui con Daba inės lie u ių kalbos g ama ica
(h p: DLKG).
2 Juozo Balčikonio p epa ado OGJL3 e imas así y no ue publicuido: e imo manusc ipis
an aš e P o . Jonas O embskis // G ama ica de los idiomas Lie u ių // Tomas III // Mo ologija //
au o izuo as e imas es gua dado en Rank aščių sky iuje biblio eca de Vilniaus uni e si e o (ši as
F178). Lo que ocu e es que
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1. OGJL LEIDYBOS EIGA
IR RAŠYMO YPATUMAI
1956 1965 m. es a al Edi o ial de la Ciencia de Va so ia imp esdino es OGJL
omus: Nauka o o mach (1956), Wiadomości ws ępne. Nauka o głoskach (1958) y
Nauka o budowie wy azów (1965). El au o ue sumanęs esc ibi aún y cua a
sin aksei in endedą omą3, y quin ame inclui de odos los cua o omos
g ama icos omų dalykines y o mas de palab as odykles. Sumany OGJL
es uc u a no cumplía con la esc i u a y la imp en a eiliškumo (III, I, II), po lo que
sin ninguna in oducción apa ecido p ime o OGJL3 cuan o so p endió
lecciona ojus4, explicaciones sob e obje i os de ienda y sanda ą sulaukusius sólo apa eciendo al p ime g ama ico o-
mui (ž . OGJL1 XII).
Ad esa u elegido elemen a men e ilológicamen e exp ususí á cui y oja J. O ębskis podía
ci cuniei i sin g ama icos clases ó ca ego ías desc údinimien os (excepción se hace sólo los
g ama icos poklasias que mues an peculia idad de la lengua li u ias5) y aglu isa se an e el obje o
de clase de la lengua de los ejemplos de clase de da os poklasio y signos y cuan o
a ii iapusiškesnės pano amas. OGJL p opo ciona da os de la lengua li uanas al menos en es
ni eles: los emas eó icos ilus uojamos no solo de ese me o li e a u enės lie u ių kalbos (i
ašokad nepe žiū ėjus senosios lie u ių kalbos i a mių p opo cionados ma e iales se ía di ícil
mosios, i šnekamosios), be i a mių bei senosios lie u ių kalbos pa yzdžiais.
Pla aus ilius acinės medžiagos spek o pasi inkimą J. O ębskis aiškina uo,
en ende lie u ių li e a ū inės kalbos mįsles, one ikos, leksinių a ian ų i sin aksės s y a imus
( en pa , VIII). ma e ial del idioma Li uáneo OGJL a menudo se compa a con o os da os de lenguas
indoeu opeos6. Ilius acinis lie u iškas ex as ki čiuojamas y aduciamos en polkų kalbą. 3 Plg.
e e encias sob e p e a omón más amplio más de cie a cues ións disposición en el u u o
sin aksės omo (OGJL3 274) o abajo ikslus p esen a ančią įžangą (OGJL1 IX, XI, XII). 4 Re isando
OGJL3 P anas Ska džius al p esen ación sin e e odas a ó con el obje i o pa aši i de allos lie .
lengua g ama icos manualį (Ska džius 1998a: 702).
5 Los enómenos de la lengua Li uania, ca ecien es analogios de co espondimenos en o as
lenguas indoeu opeos, J. O ębskis des ina más a ención. Plg. bu ojo ecuen e del iempo (OGJL3
221224) o į a džiuo inių būd a džių ca ac e údinimas ( enid, 121). 6 Hubo opiniones que esas
compa aciones no son su icien es, plg. Ska džius 1998a: 702.
A ículos A icles 203 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
2. DALYKINIS OGJL TURINYS
2.1. 1956: e ce omas Fo mų mokslas (Nauka o
o mach)7
OGJL esc i u a y p oceso de publicación comenzó de palab as o mas mokslui8
des i u omo, en el cual se p esen a da ybinis e i is o kai ybinis g ama inių
kalbos dalių) ap ašas. OGJL3 ap ašomos šios kalbos dalys: daik a a dis, bū-
klasių (o d a dis, į a dis, skai a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis, p ielinksniai
y polinksniai, jung ukai y dalely ės bei jaus ukai. Sky ia y posky ia denominan
lenkiškai o la yniškai9.
DAIk AVARDŽIO sky ius p adedamas umpomis į adinėmis pas abomis apie
šios kalbos dalies aišką g ama inėmis linksnio, skaičiaus, giminės ka ego i-
jomis. Įžanginėje dalyje umpai p is a omi sep yni linksniai10 bei lie u ių i
polkų lenguas en e enimien o di e enciasumai (OGJL3 1). J. O ębskio opina, de la época p ác icas
g amá icas de la lengua li uanas adqui ilėjęs de Daniel Kleiausino G amma ica Li anica (1653) casi sin
paki imų adop ado cinco modelis del daik a a džio linksniuočių esąs pa i šu iniškas y insu icien as
( en pa , 6), po lo que él el pa adigma kai ybos se elaciona con los his o icos daik a a džio kai ybos
kamienais11: -o- ( y as, s ečias); -ā- -iā- (jū a, gi ia); -(i)ē- (upė); -i- (ausis); -u- (sūnus) y p iebalsiniu
(duk ė, -e s; akmuo, -ens)12. Cada aleg niuo ės en pa adigma 7 Sob e OGJL3 é. Ska džius 1998a: 701708,
741745. 8 J. Balčikonio e ime en lengua Li uania omo nomb inimui elegido e minos de mo ología. 9
Excepción se hace sólo al único ca ac e ini, é. OGJL3 244. 10 Ap endendo his ó ica condición de la
lengua li uanas J. O ębskis no ol ida y nyks ančių o ya escanekusių ilia y o, alia y o, adesy o (OGJL3
7681).
11 Panašus y a i Jānio Endzelīno pa eik as daik a a džių ap ašas pagal -()o-, -iā-; -(i)ē-; -i-; -u- i
p iebalsinį kamienus (plg. Endzelynas [ e s a iš 1948 m. leidinio] 1957: 104–130).
12 DLKG aip pa eikia a dažodžių linksnia imo ap ašą pagal kai ybos kamienus su penkiomis
(i)a, (i)u, (i)o, ė, i aleg niuo ėmis (y aún algo smulkesniu desglosamien o en 12 pa adigmas) consul.
DLKG 6869. En la enciclopedia de lengua Li uania Vy au as Amb azas o ece aún más sup esimi ada
aleg niación peculia idades desc ipción según kai ybos kamienus, plg. LKE 328329. Y DLKG, y LKE
o ecidos aleg niuocios modelois iejo p ibalsinio kamieno daik a a džius p iski ia an e i kamieno, z .
DLKG 69, LKE 329.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII se p esen a y šauksmininko13 o ma14 ( ai
pa anku lei y ojui, ieškančiam pilnų linksnia imo pa adigmų15), se discu en las
peculia idades del ki čia imo y polinkis šauksmininko aiškai selecciona ab e iinas
o meno ibines o mas ( enid, 12). OGJL3 muchos consejos p ác icos, plg., po
ejemplo, e e encia a causa de posibles di icul ades es ableciendo -ikamieno
daik a a džių giminę y en es a si uacion gelbs inčią ienaskai os naudininko galūnė
(- o iui) o ab e iados sub iliedades de ma cación16. J. O ębskio opina que algunas de
las palab as -i kamieno son he encia de la iejada nieka osios giminés basándose
g e inim con o as lenguas indoeu opees a es a he encia él asigna daik a a džius
aks y ši ds ( enid, 37). P esen ando la ca ego ía de gimines de daik a a dos de la
lengua li uana J. O ębskis dis ingue g ama ical y na u alina giminę ( odzaj
na u alny), po ejemplo, homb e, esposa17, y a o dinando la úl ima indica que en
lengua li uana (al igual que en o as lenguas) exis a de daik a a dos, con los cuales
se pueden nomb a los suje os de los dos na u ales giminos a es os daik a a dos
les ca ac e iza el géne o emenino y la posibilidad de nomb a ab abs ac amen e
los na ales giminos 18, 37p. Poniendo de elie e la exclusi a impo ancia del
ki chia io J. O ębskis expone daik a a džio ki chia io undamen os19 ( en
13 Sob e la posibilidad šauksmininko o mas de ansmi i se p agma ines unciones conside a no
aleg niu, y sepa ada g ama ine ca ego ía é. Judžen is 2012: 7273. 14 Men ionėjus J. O ębskio a ención
o mų šauksmininko di e sidadei, coya no a ė i y lo que a eces kokio a ian e en pa adigma y
p i ūks a (plg. pa eik is ji (OGJL3 17) y jau (DLKG 71)). 15 Con el mul iciskai os a dininku coincidien e
shauksmininkas no es á incluido en DLKG daik a a džio linksniuočių pa adigma (ž . DLKG 71, 73). 16 Plg. la
no a sob e aide . ( emininum) signi icimus ma e iškosios giminės -ikamieno daik a a džius (OGJL3 4, 37)
con la explicación de que es el único g upo de daik a a džių, cuya aožas (kamiengalis) no es su icien e
indicado p incipal g ama inės giminės giminė se de e mina según unisasi os bene icia io galūnes ( en
pa , 3637). 17 Plg. J. O ębskio se indican g ama ínas (dabe ad. mo ologicas) y na u alesas gimines
disc epancia ejemplos, ales como Daukšà, daildė, ė, ddė o sólo a mėse a ojamą g ažùs pame gỹs,
iejos aš ų daik a a džius pelūs, pe sonas conjun os omis pelumis, pe sonas sa ás (JLOG3 45).
O aokią opinión sob e na ū aliné giminę é. Ska džius 1998a: 702. kis laikė muy compleja y sus esc i as
g amá icas obje i os excijančia a eas (OGJL3 65).
18 Apie hib idinius (subs an i a communia) daik a a džius daugiau ž . Judžen is 2012: 34–36.
19 Visapusišką lie u ių kalbos daik a a džio ki čia imo sis emos būklės i aidos ap ašą J. O ębs-
Ska džius OGJL3 ecenzijoje zazmínena u įs J. O ębskiui ec iminš ų po ki chiación, pe o sus
dėl especialumo neišsako, c . Ska džius 1998a: 708. Pa e OGJL3 de los disc epancias de ki chiación
o ecidos pueden se elacionados con di e en es a ian es de a minių ki čia imų, plg., po
ejemplo, géiba (OGJL3 23) y LKŽ p esen ado el geibà; o ookios galūnės ediniais (plg. eidmainỹs
(OGJL3 70) y nos aho a más acep able eidmanis) y e c.

S aipsniai / A icles 205
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
pa , 710). En las locales en onces g ama icas y dicciona ios de la lengua li uana
adqui ido de ki chiuocios de ag upación según el luga de pe manencia del ki cio y
in onacinę skiemens kokybę ( en pa , 8), OGJL au o ius sakosi elegído Kazimie o
Jaun p oposedą suge ida basada en pag indas one inías modelį ( en pa , 9), o
skai y ojo pa ogumui pa eiksi eikiams d i o is.:20 o mas, ej. j a, (j )-os, handà,
( a)-kko, añ ( en pa , 10).
Es impo an e sub aya que OGJL3 el uso de daik a a díos de la lengua li uanas se
abo da no solo en oncesí esc i omosios li e a u anės kalbos plo mėje
nan apie a oseną šnekamoje kalboje21), be i is o iniu aspek u22.
(užsimeBūd a džio pa adigmas se p esen an con ambas o mas genías23. En es e
capí ulo J. O ębskis exclusi o a ención des ina al adje i o ddis, ddi: discu e su
kai ybą, kilmę, a oseną a mėse y en iejos esc i os ( en mismo, 85; 88; 92; 9394; 1171;
119; 120; 142) y da a iaciones de da ybine ddelis, -é el elaxamien o pa adigma ( en
mismo, 108), p opo ciona ejemplos de adje i os adje i os en adje i os con
pos pozicino núme o de a osenos, ej.: kie úojudu, ge úojudu; kie íejid i,
ge íejid i ( en mismo, 122). Desc ibiendo nieka osios giminės būd a džius pa a ello se
usan é minos ipo nijaki y neu um ( en pa , 124, 127) a ellos a ibuye la palab a
pawoiu, pa a o a po Mikalojaus Daukšos Pos ilės ( oliau DP) en la sen encia Ręgí kai
pawoiu y bû ge iůs DP 27211 (al igual y cualquie DP ejemplo, es a sen encia J. O ębskio
g ama ikoje se ci a con lenkišku Jakubo Wujeko pos ilės ies meniu, plg Widiß iàko
niebiespiecno.: być w oskoßy.) ( en pa , 125). Ace ca de -o-, . -ėkamieno a ibu a džius
J. O ębskis indica un posible daik a a dina sudu inių a ibu a džių a oseną y
p esen a di e en es a ibu a džio y daik a a džio galinčio ealiza unciones
minkš ašidis pa adigmas24 (pe o sólo daik a a dina ales palab as sudu inių
a osenai
20Cu iosamen e, que en es e pun o de is a J. O ębskis no eligenka ki čiuo ės de e minación de los
más impo an es mul isci os naudininko y galininko, aunque y indica es as linksnių impo ancia pa a
damas, kad abejo inais a ejais lie u iai pa ys aip ik inasi daik a a džio ki čia imo galimybes
(OGJL3 9, 64–65). Apie šiuos linksnius, kaip k i e ijų, ku iuo emian is nus a oma ki čiuo ė, ž .
la de e minación del luga de ki čio, pab ėžLaigonai ė 1978: 3536; sob e ki čia imo enseñumuisi
pa ankų mul iskai os naudininko i o kilmininko de ki čio luga dės da nį. S undžia 1995: 14. 21 Plg.
su umi ados singula askai os icec i o ( aldžiojè: aldžiõj, ge klėjè: ge klj) y múl iplesiskai os
įnagininko ( aldžioms: aldžiõms, ka ėms: ka ms) y e c. o mų pa eik is (OGJL3 32, 35). 22 Plg. J.
O ębskio exclusi inio a ención daik a a džio diskai ai (p z., d i duk e i, du sūnu), que ya en onces
en la lengua li uánica podía se neįp as a (OGJL3 2, 8185).
23 Plg. J. Endzelīno pa eik ą ik y iškos giminės būd a džių pa adigmą (Endzelynas 1957:
130–136).
24 Plg. en las paginas ade izadas encon adas būd a diškąją y daik a a diškąją pa adigma con
dis in as de unaaskai os bene icia io y iceknik op ions (OGJL3 107, 108).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII asigna šauksmininką25). OGJL au o p óximo a al oėleso g ado
absolu o enana a osenai (OGJL3 129) conside a llamadosius impe ną o po didelį can idad de
ca ac e ís ica nusakančius būd a džius con p edecesos ap-, pói p e aagomis -ókas, . -óka26, plg.:
ap-dykis, . ap-dykė ‘p awie p óżny, niepełny, pó-žalis, pó-žalė ‘ ochę za su owy; niedopeczony,
ge ókas, ge óka ‘dość dob y; bas an e po ządny27 y discu e no unūd a dína de o igen g aduniados
da íns, ales como y èsnis, y iáusias, šunèsnis, pi mèsnis, pi miáusias y e c., la posibilidad de pada
o mas de g ado de posiblemen e ex ingukusių a ibu os (ibid, 133)28. Į a džio capí ulo en J. O ębskis
p opo ciona discu idos į a džių o igen paaiškikių como ẽ-du, ẽ-d i o nuo-du (ibid, 139). En es e
capí ulo no encon a emos el é mino áms a29, que J. O ębskis conside a daik a a džiu, galinčiu
eikš i abi na u ales na u alesas pa ines (ibid., 5). Cu iosos ejemplos ilus an nadie a osena, po
nimus, daug dėmesio ski ia d iskai ai, pamini įdomių a minių jos o mų, o-
ejemplo, segundo neigino apsup yje niẽkuo ned as ‘niewinny; bez b aków, nienaganny o compuine e
niẽkai me gái ė ‘ma na dziewczyna (ibid, 147). En es a desc ipción se encuen an no de inėjíbles
į a džių su skolin ine dalely e by junginiai by kas; by cual; byks30 (ibid, 158). 25 LKG I omo indicado -ia, -ė
kamieno a ibu i os šauksmininkas y a isškos, y mo e iškos gi eikia (i)o kamieno a ibu i o
pa adigmas d ejopai: con šauksmininku (pe o sólo a algunos masculiskosios gimines a ibu i os, ej.:
mednis, apmažis, bal akãklis) y sin šauksmin (p.ej.: ge èsnis, ge èsnė, mednė, apinkoỹmažė, bal akãklė)
(DLKG 180, 184)). 26 El uso de o mas de g ado sin compa acionales compuños, cuando simplemen e
exp esi amen e įnominijama cie a cualidad, llamado absoluu ine g ado o mų a osena, é.
minės pa adigmose, p z.: auksni, -e; mažù i, -e; apge i,-e; bal ažíedi, -e (LKG I 486, 487); DLKG
Judžen is 2012: 8889. Absoluu amen e u ilizados a g ados del adje i o sinónimiški p e achos -okas y
an esdėlių apy-, po ediniai (ibid, 89). sob e ellos más é. DLKG 195, 196, 224226. La Comisión conside a que
las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo
107, apa ado 1, del T a ado. 27 Los signi icados de ales adje i os DLKG ambién se discu en en la
sección de ca ego ías de g ado g ama ical, pg.: Ne u i g ados o mas de ales adje i os
cuali a i os, que ya po sí misma en su signi icado de ob a desc iban una cie a can idad de
ca ac e ís ica (DLKG 173); aquí ambién se indica que ocu idos p e iec i o po-, apyda inių g ado
supe io de o mas indican que es eos g upo de da inių signi icanzas son 28 Diskusiją es e ema é.
Ska džius 1997: 433439; 1998a: 706. 29 DLKG palab a í ams a llama a pe sonal el p incipal modagumo
(DLKG 257, 259), y Albe as Rosinas a subjec i a e aluación pa icipiniu į a džiu (Rosinas 1996: 3844).
azones, po las cuales alo inys oms a puede se pe cibido como daik a a dis, é id, 44 p. 30 Sob e
a imos g ama inėms laipsnių o mų eikšmėms“ (DLKG 225).
Es os neapib ėž umą žymin ys samplaikiniai į a džiai su bi by populia ūs a mėse (plg. LKG I
692693), y el úl imo iempo y nue amen e adquili en šnekamojoj bend inėje kalboje.
A ículos A icles 207 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Algunos lec o es OGJL3 pueden n'asomb a el capí ulo SkAI VARDŽIO, donde las palab as
abù, ab; abùdu, abd i31 se asignan cuán a los núme os nomb es32 ( enpa , 164), kele ,
kẽle ios; duda, ãbejas kuopiniams (liczebniki zbio owe), y kel, kẽlios p egun ados pa a los
inde inėž iesiems kuopiniams núme os 33 (ibid, 172, 173). Skai a džių capí ulo se abo da
kuopiniais daik a a džiais llamados de palab as, ales como penke as, šeše as y e c. así
como kele as34 a osena ( enbid, 174). Aquí desc ibiomi y de núme os de hace
adje i os conside ados p eesagų -opas, -okas, -e iopas, -as, -linkas, -lypas, -e gas y pan.
ediniai (no sólo d ejópas, ejópas, iene iópas, ienókas, pe o ambién ūle iópas, -a
‘ ozno aki, óżno odny, d gubas, d linkas, d il é ỹpis, ke gis y pan. ( en pa , 175176) o
d a d a dinis d eiksmiai d íese, añ a, añykja, an o, an ap, d eja, dùgubp, dùs y
ka .
(ibid, 177178).
VESMAŽODŽIO desc ibas cau i ma e ia a ian iškumu: como y isu g ama ikoje aquí se
p esen a no sólo da os ac uales de la lengua li uánica, pe o ambién įdodžiui, es a a mės polinkis
mių senosios lie u ių kalbos bei a mių ak ų (plg., pa yzdžiui, gó i, gója, gójo
‘szybko iść’ ( en pa , 214)), ypa ingą dėmesį ski ian T e ečiaus a mei (pa yz-
a o i umpas eiksmažodžio o mas (plg. išėjo: išė) ilius uojamas plna padabójau: padabéu,
padaujau: asmena imo pa adigma ( enpa , ik 217)). OGJL3 sin e e encia a a miná a oseną se
p esen a accionmozdio g s i ‘g ozić, ods aszać, comun inée en el habla li uana conside ado
in anzi y iniu, asmenación pa adigma: g ėsiau, g ėsei, g ėsė, g ėsėme, g ėsė e ( en pa , delius,
plg.: mál i: mãla, mãlė y a m. mãlo y léis i: léidžia: léido i a m. léidė ( enid, 208209)). OGJL au o ius
216). J. O ębskis nuodugniai ap a ia eiksmažodžių šaknies balsių kai os mo-
sa i ai in e p e a la ac ual li uana 31 DLKG abu, abi, abeji, dudaos a ibuye posi i a iesiems
apibend ina iesiems į a džams (DLKG cons i uye dos elemen os (Rosinas 1995: 47). Des a es udioso
obse aėjimo, en los desc i os g ama icales de la lengua li uanas a o kalbininkas ambos a ibuye
257).
32 Abu, abi p isky imą skai a džiui A. Rosinas laikė nepag įs u: „šių žodžių seman inė analizė
odo, kad jie u i eikšmę ‚ isi‘, .y. p onominalinę eikšmę, i a ojami uo a eju, kai aibę
á los p e ichos, de pocos an os señalando K. Būgą y P. Ska džių (Rosinas 2001: 101). Y de hecho,
ambos, ambos a ibuidos a ci a djios encon a emos no sólo emp esnios (plg., po ejemplo,
Jonikas 1939: 63, Endzelynas 1957: 142, Senkus 2006: 245, 248, Senn (1966: 214), pe o y ac uales en
abajos de lingüo y os li uanos, plg. Smoczyński 2007: 2, S undžia 2009: 84; 254, Dini 2014: 149. 33 DLKG
kele i, kẽle ios iempo noymimaisiais, a keli, kẽlios clusiamaisiais y ela i os į a džiais (DLKG 257).
Rosina en e e žius keli, kele as, kele i, keliolika desc ibe como señalimucios cuan iciuojamucios
(Rosinas 1996: 120). 34 DLKG į a dį unos cuan os llaman inde inėbiluom nežymimuoju (DLKG 257);
Rosina lo a ibuye a los ma ca o ia o ios in é gidos, que išski imųjų elemen os indican el núme o
muy unde inėž i mę36 ( ambién, 222224). OGJL3 ampliamen e desc ibe supues osa p ecipaca
(op a i us) o mas de a iedad y kilmė37 y sin aksinė (condi ionalis) aiška ( enid, 230 234).
Apibúdinan e lexi os cons ucciones (sang ąžos dalely ė si adinama į a džiu38) OGJL3
(Rosinas 1996: 119).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
kalbos būsimojo laiko pa adigmą35 ( en pa , 205) bei bū ojo dažninio laiko kil-
elkiamasi ies sang ąžinių kons ukcijų a osena lie u ių i lenkų ( en pa , 236, 237) así como en
o as lenguas indoeu opeos ( en pa , 239). explicación de palab as de o igen (plg. no a sob e
-si i smą en -sa -z-, ej.: pazbã ā, aćgulė, o la obse ación de que simila es modi icacións li e a ias
en Li uania se u ilizan en algunas eces di ec amen e noesusiejamos, plg. s é i al lado é i
‘chwycić la conexión de o igen con *nu-s(i)- -s(i) y pa ibiamen e g amucis é is o susg ib i
J. O ębskis a idus į ai ioms modi ikacijoms bend inėje kalboje i a mėse bei
‘schwycić się, spos zec się, que kildin inas de *su-s(i)-g ib i-s(i): ‘pa chwycić ( enb i, 238)). OGJL
au o en a iza el uso del seekino (supinum) sólo en dialec os ( en pa , 243244), y BūDINIAMS
desc ibi unciones pasionka Li u išką e miną, acla a su signi icado (indiciendo que o o nomb e
in ini y us ii ya no se usa), ejaškina la o ma e bi odina (no iciendo que ella no ha c ecido con
p edeceso, neigūna o sang ąža) aiška y eiksmines39 ( en pa , 244245). Veiksmajodio capí ulo en J.
O ębskis discuia pa icipium necessi a is, llamándolos noekiamosios ūšies pa i iais40 e indicando
algunos p ecep os -inas da inių p a as ą daly inę y iz yškėjusią būd a dinę eikšmę (plg. bū inas,
di b inas) ( enpa , 273274). Desc ipiendo nieka osios giminės daly ius pa icipia w o mach
neu um OGJL au o ius s ab eli i ies es u ima dalely ės eikšme ‘ zekomo, jakoby, niby41, plg. :
Ji, esą, o desconocan i. ‘Ona jakoby es o nie sabe. (ibid, 274). 35 Jono Kazlausko opinión sob e lo
que J. O ębskis la conside a a ios di e en es indoeu opie iškųjų ca ego ías mixiniu é.
Kazlauskas 1968: 366. 36 Con J. O ębskiu, kildinusiu se ojo ecuen ino iempo p eesagą -da ish
doybinių i e a i ų se ojo iempo con p ésaga -a y sp aus iniu p iebalsiu d, no es á de acue do
Aldona Paulauskienė (ž . Paulauskienė 2006: 6162, 84).
37 Es eí explicaciónimo Kazlauskas llamó neį ikė inu (ž . Kazlauskas 1968: 399). 38 Es o es habi ual
en los abajos de his o iado es de la lengua, pg.: Con espec o a la Fo ma sang ąžinis į a dis ...
ue d ejopas: s(i) y se (Palionis 1967: 140).
39 Búdinas DLKG se a an bas an e simila men e (pab ėžian unciones p opias a los
p e eiksmos y o ma e bmajoodína aišką), sólo no del e bmajo, y an e eiksmio capí ulo
(DLKG 413414). 40 DLKG al comienzo del capí ulo des inado al cu ículum del pa icipan e
encon a emos una indicación que en las g amá icas a los noec i os pa icipan es se asigna una
acciónmažodinė eikiamybės o ma; aunque según su signi icado al o ma suda o con ap iešá
a odos los pa icipan es (DLKG 354355). 41 Sob e la ase an e eiksmiu (dalely e) es animų palab as de ansmisikimo indicikliu i usį esą(s) z .
Hol oe 2004: 113114.
A ículos A icles 215 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
ap a iamos64, dispu ijamos65, se indican no sólo emp esnios, sino y ecien es66
g ama ónicos de la lengua li ue a y en los es udios y o sus abj algos. Pasados 50
años desde úl imamen e apa eciuso omo OGJL imp imiciónos que íasi ene OGJL
palab as o mų odykles. Šiuolaikinés posibilidades écnicas pe mi e OGJL dichosos
iquezas de la lengua li uanas u iliza mejo , que ue p opio J. O ębskio sumany a.
Elec ónico d ikalbis (lie u iųlenkų) o incluso abipusis (su a i kš ine lie u iško
palab a de o ma paieška según lenkišką a i ikmenį) índice de o mas de palab as
leis ų e icazmen e usa OGJL o ecomu ap ašu67, y jun o ue a y comple o
d ikalbis ocynas68, con endendo di e sas o mas de palab as69 y signi icados70,
esg i ando sinonimines y o an onimines conexiones de palab as71. G e a odas OGJL
de las palab as odyklės ac i a ion es aún y o a OGJL3 publicación de Li u iškai
posibilidad: elec ónica publicación pudie a con e i se y Vilniaus uni e si e o
biblio ekoje gua damos J. Balčikonio au o izuo o OGJL3 imas al idioma li uanos.
Jus icia, J. Balčikonio p epa oje Li u iškoje OGJL3 e sijoje ilius aciniai
ejemplos no ienen lenkiškų a i ikmenų. Es o a eces es imuló aducij ac ua
c ea i a, pe o o a pa eus a algunas (especialmen e a esnías) signi icados de las
palab as Li u ichas desc ibi se de aquellos lenkiškos a i ikmenų muy al a. 64 Plg.
LKG I 487, Mažiulis 1970: 132, 185, Kazlauskas 1968: 127, 176, 198, Paulauskienė 1979:
141, 159.
65 Plg. Kazlauskas 1968: 399, Mažiulis 1970: 54, 210, 220, 228. 66 P z. : Amb azas 2006: 105, 283,
314, 353, 445, 481; Judžen is 2012: 36, 169; A kadie , Hol oe , Wieme 2015: 21, 36.
67 Como ejemplo puede ci a se P. Ska džius Rink inių aš ų odyklę, ge okai acili ancia la
amilia idad con es e au o us abajos (ž . Ska džius 2013). 68 Como ejemplo y p o o ipo del
p oyec o de Tokio se puede indica el Skai meninės ilologijos cen e de la Facul ad de Filología de la
Uni e sidad de Vilnia pa eng ą Thesau us La ino-Li uanicus Jung inis la ynų-lie u ių kalbų žodynas
nuo XVII iki XXI amžiaus, más ž . h pwww. hesau us. l . u.l 69 Po ejemplo, la única palab a J.
O ębskis p opo ciona en el signi icado ‘samiu ki. Tokią ienišas signi icado único él aún acen úa con
o as aices ien ediniais: unoĩ íenas ‘samiu eńki, ieniñ elis, ienỹ elis, ienù is, ienu ėlis,
ienu ùkas, ienùžis, ič íenas, č ienai is (OGJL3 131, 132). I plg. Lie u oslenkų kalbų žodyn
nu odomą ienin elis a i ikmenį ‘jedyny (LLKŽ 540). 70 OGJL se p opo cionan de allús
co espondien es de ejemplos li uaníes en lenkų kalba, ej.: g audùs, - ‘k uchy, kliwy, zewny, go zki
(OGJL3 95); ùščias, -ià ‘p ożny, pus y, bezuży eczny ( en pa , 93); se indican no sólo popula es, sino
ambién más a as (p.ej.: bé nas ‘młodzieniec; kawale ; pa obek ( en pa , 11), pus inas, -a ‘po ządny,
p zyzwoi y ( en pa , 102)), nublukusios (p z. šõkis (no solo ‘ anec, pe o ambién ‘skok = ‘šuolis ( en
pa , 19)), nyks ančios palab as signi icanzas, ej.: eidin i ‘chodzić, eidiniñkas ‘dob y piechu ( en pa ,
272); dial. pagáulus, -i ‘poję ny ( en mismo, 110); nege óji ‘nieszcięście, k ei óji ‘linia k zywa y e c.
(ibid, 111). 71 Plg., po ejemplo, de OGJL desc ibeo iz yškėjančią opus ambus an onimiją: opùs, -
‘w ażliwy, czuły; udny do gojenia; [...] ambùs, -, ‘nieczuły, niew ażliwy na bicieʼ (OGJL3 97).

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
APIBENDRINIMAS
OGJL puede se e aluada como nep a andan i alo cien í icas. Es a g ama ica
aho a ies lengua es udian es, y especialmen e codi icando, mues a necesidadbę
apoy is ida de la lengua en e a y noolc š i común de la his o ia de la lengua
sabe mo. Can iendo J. O ębskio Lie u ių kalbos g ama iką cons an emen e
acompaña imp esúdio de que ella ue esc i a eniendo p opósi o la compa i
conocimien o con y es o ue hecho con place . Po lo an o OGJL se puede llama
g ama ica, la cual in e esan e y ag adable de lee . Los modelos de desc ipción
lingüís ico cons an emen e cambian, pe ilgesnį iempo ge okai cambia y el en oque
J. O ębskio pa eng o da bo sa i umą jo ašymo me u i ap a i pas ebė us yš-
a desc ipomąją ma e ialá, po lo que a ículo se s eng asi llama a ención a kesnius
des e y más a de imp imidos g ama icos desc ipciones modela o ios o
simila idades y di e encias de asignación de g upoamien o o ma e ia. G amá icas no
hay lineal ca ác e nume iniai. El lec o o dina io en g amá icas no malmen e busca
sólo ma e ia a él p eocupí cues ión. Po lo an o g ama icane p esen ado del
con enido, y especialmen e ac i a ma e ial paješką alagina pa icikines, palab as
o mas y ik inių nomb es odykles. OGJL pa icula men e eque ida indula es
debido a ilus acína ma e ia di e sidad y alcance, y ejemplos lydin ys pa alelinie
lenkiški co espondimenys pe mi e pensa sob e i ualioje espacioe ac úan e
d ikalbį ocyną, que al mismo ac ualizuo ų y J. O ębskio g ama ines min ies gy as į.
Tokia odyklė con el co espondien e J. O ębskio g ama icos página de aksimilės a ka pa pod ían esol e y bibliog a ine e enybe ampancio OGJL ex o de acceso cues ión.
ŠALTINIAI Y LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o.
A kadie Pe e , Hol oe Axel, Wieme Bjö n In oduc ion Bal ic Linguis ics: S a e o he
A . Con empo a y App oaches o Bal ic Linguis ics (T ends in Linguis ics S udies and
Monog aphs), ed. by Pe e A kadie , Axel Hol oe & Bjö n Wieme 2015: In oduc ion
Bal ic Linguis ics: S a e o he A . Be lin, Bos on: De G uy e Mou on, 1109. P iega en
academia.edu/5617002/Bal ic_linguis ics_S a e_o _ he_a
h p://www. esea chga e.ne /publica ion/281175671_In oduc ion._Bal ic_
in e ne : h p://www. linguis ics_s a e_o _ he_a
Daba inės lie u ių kalbos žodynas 2011: šeš as ( ečias elek oninis) edición.
Kompak inė plokš elė edi o ių kolegija: S asys Keinys ( y . edac o ius), Laimu is
Bilkis, Jonas Paulauskas, Vy au as Vi kauskas. / Kompak inė plokš elė edak o ių
kolegija: S asys Keinys ( y . edak o ius), Laimu is Bilkis, Jonas Paulauskas, Vy au as
A ículos A icles 217 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Vilnius
Uni e si y.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ke i asis pa aisy as leidimas, ed. Vy-
Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija h p://dz.lki.l
au as Amb azas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación, 2006 (1994).
Endzelynas Janis 1957 [1948]: Bal os idiomas sonidos y o mas. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os imp en a.
Hol oe Axel 2004: E idencialumo ca ego ía. G ama inių ka ego ijų y imai, ed.
Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius: Ins i u o de la lengua Li uania, 105120, 168
169. ( = Lie u ių kalbos g ama a ikos da bai 2.) Jablonskis Jonas (Rygiškių Jonas) 1997
[1922]: Lie u ių kalbos g ama ika, e ce as o og a íao inis edición. Vilnius: Vilnius:
Mokslo y enciklopedías edi o ial. Jonikas Pe as 1939: Pag amančio a mė. Kaunas:
Spindulio de la compañía imp us u ė. Judžen is A ū as 2014: Ca ego ías
g ama icas de las lenguas Li uanias. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Kazlauskas Jonas 1968: His ó ica g ama ica del idioma Li uano. Vilnius: Min is. Laigonai ė
Adelė 1978: Accen ología de la lengua Li uania. Vilnius: Mokslas. LKE Lie u ių kalbos
enciklopedija, 2o e isado y complemen ado edición, pa . Kazys Mo kūnas, ed. Vy au as
Amb azas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación, 2008.
LKG I Li u ias g ama ica del lenguaje. Foné ica y mo ología, y . ed. Kazys Ul ydas.
Vilnius: Min is, 1965.
LLKŽ Lie u iųlenkų kalbų žodynas, sud. Algis Kalėda, Ba ba a Kalėdienė, Ma ija
Niedz iecka. Vilnius: Mokslas, 1991.
Mažiulis Vy au as 1970: Bal os y o os indoeu opeos elaciones de lenguas (Deklinacia).
Vilnius: Min is.
OGJL1 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 1: Wiadomości ws ępne. Nauka o
glaskach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1958. OGJL2 O ębski Jan.
G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azów. Wa szawa: Pańs wowe
wydawnic wo naukowe, 1965. OGJL3 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 3: Nauka
o o mach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1956.
Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius: Min is.
Paulauskienė Aldona 1979: G ama ínas ca ego ías de accionesmajo ía de las
lenguas Li uanas, Vilnius: Mokslas.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Paulauskienė Aldona 2006: P ime as g amá icas de la lengua li uanas. Vilnius:
Gim asis palab a.
Rosinas Albe as 1995: Bal os lengua de į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius:
Vilniaus uni e sidad.
Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai. Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial.
Rosinas Albe as 2001: Mikalojaus Daukšos eks ų į a džių seman inė i mo ologinė
s uk ū a. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Sabaliauskas Algi das 1982: His o ia del es udiinamien o de la lengua Lie u ių.
19401980 m. Vilnius: Mokslas.
Salys An anas 1985: Bal ų kalbos, nau os y kil ys. Vilnius: Bal os a cos. Senkus
Juozas 2006: Kalbo y os abajos. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. Senn Al ed
1966: Handbuch de li auischen Sp ache 1: G amma ik. Heidelbe g: Ca l
Win e , Uni e si ä s e lag.
Ska džius P anas 1996 [1943]: Rink iniai aš ai 1. de las palab as de Li u ias. Vilnius:
Mokslo y enciklopedijas edi o ial.
Ska džius P anas 1997: Rink iniai aš ai 2. Bend iné emas de lengua. Vilnius: Mokslo
y enciklopedías ins i u o de publicación.
Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 3. Bend iné cul u a de la lengua. Vilnius:
Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación.
Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 4. Los a ículos académicos y es udios. Vilnius:
Mocklo y enciklopedijas ins i u o de publicación.
Ska džius P anas 2013: Rink iniai aš ai 7. Rodyklės i bibliog a ija, pa . Eglė Žilins-
kai ė-Šinkūnienė, Mindaugas Šinkūnas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Vilnius:
Vilniaus Uni e si e as.
S undžia Boni acas 1995: Li u ias bend inés lengua ki chia del sis ema. Vilnius:
Vilniaus uni e si yk publicka.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ias lengua his ó ica g ama ica 1. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1981: Li u ias lengua his ó ica g ama ica 2. Vilnius: Mokslas.
A ículos A icles 219 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego
(III 1956, I 1958, II 1965): His o y and
Today
SUMARY
The a icle discusses he p ocess o publishing o a h ee- olume Li huanian g amma by a
amous Polish linguis Jan O ębski (1889-1971), he composi ion o g amma ical desc ip ion,
i s peculia i ies and e alua ions. The ype o his g amma enables us o c ea e bo h an index
o wo d o ms used in he g amma and an index o hei pa allel Polish equi alen s. A mode n
elec onic wo d- o m index-dic iona y would add o he iabili y o J. O ębskis g amma ical
hough and would be an excellen lexicog aphical sou ce o Li huanian-Polish languages and a
eaching aid. Such an index wi h a acsimile segmen o a ele an page om J. O ębskis
g amma would also con ibu e o he solu ion o he p oblem o accessibili y o he ex o
his g amma .
Į eik a 2015 m. gegužės 22 d.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
ju a [email protected]