200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ecciones de in es igaciones académicas: his o ia de los
Li uanos esc i os, sin aksė y semán ica de las an iguas y
ac uales lenguas li uanas.
JANO OTRBSKIO
GRAMATYKA JZYKA
LWSKIEGO (III ITE I 1956,
1958, II 1965): HISTORIJA IR
DABARTIS
Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego
(III 1956, I 1958, II 1965): His o y and
Today
ANOTACIÓN el
S aipsnyje abo da se Jano O ębskio p epa as G ama yka języka li ewskiego (I, II, III)
esc i u a y leidybos eiga, g ama inio desc ipción con enido y mane a pa eikimo. Klasikinė, en
da os g upa imą, y no cues iones eó icas a ención elkian i J. O ębskio li u ians lengua
g ama ica ca i ilius acinės ma e ia abundumu y habilėjimu ella man i e . Una J. O ębskio
suplanoo ų, pe o nespė ų ealiza es a g amá ica a eas de ue palab as o mas de
indekso p epa imas. Ap o echando es os días posibilidades écnicas es o pod ía hace se
con doble coe icien e de u ilidad: elec ónico g ama icale a ojamų palab as de o mas
con sus lenkiškais a i ikmenimis egis os leis ų ene y OGJL palab as de o mas odyklę,
y puikų lie u iųlenkų kalbų žodyną.
ESMINIAI VOODŽIAI: Janas O ębskis, g ama ica, Li u ias habla, mo ología,
palab as da yba.
ANNOTATION
The a icle discusses he p ocess o w i ing and publishing o G ama yka języka li ewskiego (I,
II, III) by Jan O ębski as well as he con en o g amma ical desc ip ion and i s way o
A ículos A icles 201 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
p esen a ion. O ębskis classical g amma o he Li huanian language ocusing on da a
g ouping a he han heo e ical issues ascina es by he abundance o illus a i e ma e ial
and he abili y o handle i . One o he asks planned bu unaccomplished by O ębski was he
compila ion o a wo d- o m index. By aking ad an age o mode n-day echnical capaci ies i
could be done wi h a double-e iciency coe icien : an elec onic egis e o he wo d o ms
used in he g amma wi h hei Polish equi alen s would enable us o
ha e bo h a wo d- o m index o O ębski’s g amma and an excellen Li huanian-Polish
dic iona y.
KEYWORDS: Jan O ębski, g amma , Li huanian language, mo phology,
de i a ional mo phology.
0. ĮVADINĖS PASTABOS
Žymaus lenkų kalbininko Jano O ębskio (18891971) nuopelnus li uanis ikai ainika o
ys XX a. 67 decenme ie apa ecidas Li u ias lengua g ama icas G ama yka
języka li ewskiego (www OGJL) omai. P aėjus 50 años desde el úl imo omo de
es a g ama ica is ición p a a u echa un is azo en J. O ębskio pa eng ą
lie u ių kalbos g ama iką. ¿La incula solo con espe o al pa imonio cien í ico y
cul u al, o oda ía es y puede se ac ual? Es as cues iones de e minan y la
es uc u a del a ículo: OGJL peculia idades se discu en e aluando J. O ębskiui
cuidadosėjusius p egun as de la desc ipción g ama ical, en los ac ónimos
p esen ando e e encias de las e aluaciones de las disposiciones g ama icales del
au o OGJL y de sob e yškesnius di e encias así como conexiones con o os
jam OGJL omui Nauka o o mach – ne ik dėl neabejo ino jo o iginalumo, be
g ama icales desc ip i os de la lengua Li uania1. S aipsnyje p incipalmen e se
cen a en ečiai con el obje i o ac ualiza u imą de es e omo ansc ipción al idioma Li uáneo2 cues ión de publicación.
1 Qué más a ención se p es a OGJL g e inimui con Daba inės lie u ių kalbos g ama ica
(h p: DLKG).
2 Juozo Balčikonio p epa ado OGJL3 e imas así y no ue publicuido: e imo manusc ipis
an aš e P o . Jonas O embskis // G ama ica de los idiomas Lie u ių // Tomas III // Mo ologija //
au o izuo as e imas es gua dado en Rank aščių sky iuje biblio eca de Vilniaus uni e si e o (ši as
F178). Lo que ocu e es que
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1. OGJL LEIDYBOS EIGA
IR RAŠYMO YPATUMAI
1956 1965 m. es a al Edi o ial de la Ciencia de Va so ia imp esdino es OGJL
omus: Nauka o o mach (1956), Wiadomości ws ępne. Nauka o głoskach (1958) y
Nauka o budowie wy azów (1965). El au o ue sumanęs esc ibi aún y cua a
sin aksei in endedą omą3, y quin ame inclui de odos los cua o omos
g ama icos omų dalykines y o mas de palab as odykles. Sumany OGJL
es uc u a no cumplía con la esc i u a y la imp en a eiliškumo (III, I, II), po lo que
sin ninguna in oducción apa ecido p ime o OGJL3 cuan o so p endió
lecciona ojus4, explicaciones sob e obje i os de ienda y sanda ą sulaukusius sólo apa eciendo al p ime g ama ico o-
mui (ž . OGJL1 XII).
Ad esa u elegido elemen a men e ilológicamen e exp ususí á cui y oja J. O ębskis podía
ci cuniei i sin g ama icos clases ó ca ego ías desc údinimien os (excepción se hace sólo los
g ama icos poklasias que mues an peculia idad de la lengua li u ias5) y aglu isa se an e el obje o
de clase de la lengua de los ejemplos de clase de da os poklasio y signos y cuan o
a ii iapusiškesnės pano amas. OGJL p opo ciona da os de la lengua li uanas al menos en es
ni eles: los emas eó icos ilus uojamos no solo de ese me o li e a u enės lie u ių kalbos (i
ašokad nepe žiū ėjus senosios lie u ių kalbos i a mių p opo cionados ma e iales se ía di ícil
mosios, i šnekamosios), be i a mių bei senosios lie u ių kalbos pa yzdžiais.
Pla aus ilius acinės medžiagos spek o pasi inkimą J. O ębskis aiškina uo,
en ende lie u ių li e a ū inės kalbos mįsles, one ikos, leksinių a ian ų i sin aksės s y a imus
( en pa , VIII). ma e ial del idioma Li uáneo OGJL a menudo se compa a con o os da os de lenguas
indoeu opeos6. Ilius acinis lie u iškas ex as ki čiuojamas y aduciamos en polkų kalbą. 3 Plg.
e e encias sob e p e a omón más amplio más de cie a cues ións disposición en el u u o
sin aksės omo (OGJL3 274) o abajo ikslus p esen a ančią įžangą (OGJL1 IX, XI, XII). 4 Re isando
OGJL3 P anas Ska džius al p esen ación sin e e odas a ó con el obje i o pa aši i de allos lie .
lengua g ama icos manualį (Ska džius 1998a: 702).
5 Los enómenos de la lengua Li uania, ca ecien es analogios de co espondimenos en o as
lenguas indoeu opeos, J. O ębskis des ina más a ención. Plg. bu ojo ecuen e del iempo (OGJL3
221224) o į a džiuo inių būd a džių ca ac e údinimas ( enid, 121). 6 Hubo opiniones que esas
compa aciones no son su icien es, plg. Ska džius 1998a: 702.
A ículos A icles 203 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
2. DALYKINIS OGJL TURINYS
2.1. 1956: e ce omas Fo mų mokslas (Nauka o
o mach)7
OGJL esc i u a y p oceso de publicación comenzó de palab as o mas mokslui8
des i u omo, en el cual se p esen a da ybinis e i is o kai ybinis g ama inių
kalbos dalių) ap ašas. OGJL3 ap ašomos šios kalbos dalys: daik a a dis, bū-
klasių (o d a dis, į a dis, skai a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis, p ielinksniai
y polinksniai, jung ukai y dalely ės bei jaus ukai. Sky ia y posky ia denominan
lenkiškai o la yniškai9.
DAIk AVARDŽIO sky ius p adedamas umpomis į adinėmis pas abomis apie
šios kalbos dalies aišką g ama inėmis linksnio, skaičiaus, giminės ka ego i-
jomis. Įžanginėje dalyje umpai p is a omi sep yni linksniai10 bei lie u ių i
polkų lenguas en e enimien o di e enciasumai (OGJL3 1). J. O ębskio opina, de la época p ác icas
g amá icas de la lengua li uanas adqui ilėjęs de Daniel Kleiausino G amma ica Li anica (1653) casi sin
paki imų adop ado cinco modelis del daik a a džio linksniuočių esąs pa i šu iniškas y insu icien as
( en pa , 6), po lo que él el pa adigma kai ybos se elaciona con los his o icos daik a a džio kai ybos
kamienais11: -o- ( y as, s ečias); -ā- -iā- (jū a, gi ia); -(i)ē- (upė); -i- (ausis); -u- (sūnus) y p iebalsiniu
(duk ė, -e s; akmuo, -ens)12. Cada aleg niuo ės en pa adigma 7 Sob e OGJL3 é. Ska džius 1998a: 701708,
741745. 8 J. Balčikonio e ime en lengua Li uania omo nomb inimui elegido e minos de mo ología. 9
Excepción se hace sólo al único ca ac e ini, é. OGJL3 244. 10 Ap endendo his ó ica condición de la
lengua li uanas J. O ębskis no ol ida y nyks ančių o ya escanekusių ilia y o, alia y o, adesy o (OGJL3
7681).
11 Panašus y a i Jānio Endzelīno pa eik as daik a a džių ap ašas pagal -()o-, -iā-; -(i)ē-; -i-; -u- i
p iebalsinį kamienus (plg. Endzelynas [ e s a iš 1948 m. leidinio] 1957: 104–130).
12 DLKG aip pa eikia a dažodžių linksnia imo ap ašą pagal kai ybos kamienus su penkiomis
(i)a, (i)u, (i)o, ė, i aleg niuo ėmis (y aún algo smulkesniu desglosamien o en 12 pa adigmas) consul.
DLKG 6869. En la enciclopedia de lengua Li uania Vy au as Amb azas o ece aún más sup esimi ada
aleg niación peculia idades desc ipción según kai ybos kamienus, plg. LKE 328329. Y DLKG, y LKE
o ecidos aleg niuocios modelois iejo p ibalsinio kamieno daik a a džius p iski ia an e i kamieno, z .
DLKG 69, LKE 329.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII se p esen a y šauksmininko13 o ma14 ( ai
pa anku lei y ojui, ieškančiam pilnų linksnia imo pa adigmų15), se discu en las
peculia idades del ki čia imo y polinkis šauksmininko aiškai selecciona ab e iinas
o meno ibines o mas ( enid, 12). OGJL3 muchos consejos p ác icos, plg., po
ejemplo, e e encia a causa de posibles di icul ades es ableciendo -ikamieno
daik a a džių giminę y en es a si uacion gelbs inčią ienaskai os naudininko galūnė
(- o iui) o ab e iados sub iliedades de ma cación16. J. O ębskio opina que algunas de
las palab as -i kamieno son he encia de la iejada nieka osios giminés basándose
g e inim con o as lenguas indoeu opees a es a he encia él asigna daik a a džius
aks y ši ds ( enid, 37). P esen ando la ca ego ía de gimines de daik a a dos de la
lengua li uana J. O ębskis dis ingue g ama ical y na u alina giminę ( odzaj
na u alny), po ejemplo, homb e, esposa17, y a o dinando la úl ima indica que en
lengua li uana (al igual que en o as lenguas) exis a de daik a a dos, con los cuales
se pueden nomb a los suje os de los dos na u ales giminos a es os daik a a dos
les ca ac e iza el géne o emenino y la posibilidad de nomb a ab abs ac amen e
los na ales giminos 18, 37p. Poniendo de elie e la exclusi a impo ancia del
ki chia io J. O ębskis expone daik a a džio ki chia io undamen os19 ( en
13 Sob e la posibilidad šauksmininko o mas de ansmi i se p agma ines unciones conside a no
aleg niu, y sepa ada g ama ine ca ego ía é. Judžen is 2012: 7273. 14 Men ionėjus J. O ębskio a ención
o mų šauksmininko di e sidadei, coya no a ė i y lo que a eces kokio a ian e en pa adigma y
p i ūks a (plg. pa eik is ji (OGJL3 17) y jau (DLKG 71)). 15 Con el mul iciskai os a dininku coincidien e
shauksmininkas no es á incluido en DLKG daik a a džio linksniuočių pa adigma (ž . DLKG 71, 73). 16 Plg. la
no a sob e aide . ( emininum) signi icimus ma e iškosios giminės -ikamieno daik a a džius (OGJL3 4, 37)
con la explicación de que es el único g upo de daik a a džių, cuya aožas (kamiengalis) no es su icien e
indicado p incipal g ama inės giminės giminė se de e mina según unisasi os bene icia io galūnes ( en
pa , 3637). 17 Plg. J. O ębskio se indican g ama ínas (dabe ad. mo ologicas) y na u alesas gimines
disc epancia ejemplos, ales como Daukšà, daildė, ė, ddė o sólo a mėse a ojamą g ažùs pame gỹs,
iejos aš ų daik a a džius pelūs, pe sonas conjun os omis pelumis, pe sonas sa ás (JLOG3 45).
O aokią opinión sob e na ū aliné giminę é. Ska džius 1998a: 702. kis laikė muy compleja y sus esc i as
g amá icas obje i os excijančia a eas (OGJL3 65).
18 Apie hib idinius (subs an i a communia) daik a a džius daugiau ž . Judžen is 2012: 34–36.
19 Visapusišką lie u ių kalbos daik a a džio ki čia imo sis emos būklės i aidos ap ašą J. O ębs-
Ska džius OGJL3 ecenzijoje zazmínena u įs J. O ębskiui ec iminš ų po ki chiación, pe o sus
dėl especialumo neišsako, c . Ska džius 1998a: 708. Pa e OGJL3 de los disc epancias de ki chiación
o ecidos pueden se elacionados con di e en es a ian es de a minių ki čia imų, plg., po
ejemplo, géiba (OGJL3 23) y LKŽ p esen ado el geibà; o ookios galūnės ediniais (plg. eidmainỹs
(OGJL3 70) y nos aho a más acep able eidmanis) y e c.
S aipsniai / A icles 205
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
pa , 710). En las locales en onces g ama icas y dicciona ios de la lengua li uana
adqui ido de ki chiuocios de ag upación según el luga de pe manencia del ki cio y
in onacinę skiemens kokybę ( en pa , 8), OGJL au o ius sakosi elegído Kazimie o
Jaun p oposedą suge ida basada en pag indas one inías modelį ( en pa , 9), o
skai y ojo pa ogumui pa eiksi eikiams d i o is.:20 o mas, ej. j a, (j )-os, handà,
( a)-kko, añ ( en pa , 10).
Es impo an e sub aya que OGJL3 el uso de daik a a díos de la lengua li uanas se
abo da no solo en oncesí esc i omosios li e a u anės kalbos plo mėje
nan apie a oseną šnekamoje kalboje21), be i is o iniu aspek u22.
(užsimeBūd a džio pa adigmas se p esen an con ambas o mas genías23. En es e
capí ulo J. O ębskis exclusi o a ención des ina al adje i o ddis, ddi: discu e su
kai ybą, kilmę, a oseną a mėse y en iejos esc i os ( en mismo, 85; 88; 92; 9394; 1171;
119; 120; 142) y da a iaciones de da ybine ddelis, -é el elaxamien o pa adigma ( en
mismo, 108), p opo ciona ejemplos de adje i os adje i os en adje i os con
pos pozicino núme o de a osenos, ej.: kie úojudu, ge úojudu; kie íejid i,
ge íejid i ( en mismo, 122). Desc ibiendo nieka osios giminės būd a džius pa a ello se
usan é minos ipo nijaki y neu um ( en pa , 124, 127) a ellos a ibuye la palab a
pawoiu, pa a o a po Mikalojaus Daukšos Pos ilės ( oliau DP) en la sen encia Ręgí kai
pawoiu y bû ge iůs DP 27211 (al igual y cualquie DP ejemplo, es a sen encia J. O ębskio
g ama ikoje se ci a con lenkišku Jakubo Wujeko pos ilės ies meniu, plg Widiß iàko
niebiespiecno.: być w oskoßy.) ( en pa , 125). Ace ca de -o-, . -ėkamieno a ibu a džius
J. O ębskis indica un posible daik a a dina sudu inių a ibu a džių a oseną y
p esen a di e en es a ibu a džio y daik a a džio galinčio ealiza unciones
minkš ašidis pa adigmas24 (pe o sólo daik a a dina ales palab as sudu inių
a osenai
20Cu iosamen e, que en es e pun o de is a J. O ębskis no eligenka ki čiuo ės de e minación de los
más impo an es mul isci os naudininko y galininko, aunque y indica es as linksnių impo ancia pa a
damas, kad abejo inais a ejais lie u iai pa ys aip ik inasi daik a a džio ki čia imo galimybes
(OGJL3 9, 64–65). Apie šiuos linksnius, kaip k i e ijų, ku iuo emian is nus a oma ki čiuo ė, ž .
la de e minación del luga de ki čio, pab ėžLaigonai ė 1978: 3536; sob e ki čia imo enseñumuisi
pa ankų mul iskai os naudininko i o kilmininko de ki čio luga dės da nį. S undžia 1995: 14. 21 Plg.
su umi ados singula askai os icec i o ( aldžiojè: aldžiõj, ge klėjè: ge klj) y múl iplesiskai os
įnagininko ( aldžioms: aldžiõms, ka ėms: ka ms) y e c. o mų pa eik is (OGJL3 32, 35). 22 Plg. J.
O ębskio exclusi inio a ención daik a a džio diskai ai (p z., d i duk e i, du sūnu), que ya en onces
en la lengua li uánica podía se neįp as a (OGJL3 2, 8185).
23 Plg. J. Endzelīno pa eik ą ik y iškos giminės būd a džių pa adigmą (Endzelynas 1957:
130–136).
24 Plg. en las paginas ade izadas encon adas būd a diškąją y daik a a diškąją pa adigma con
dis in as de unaaskai os bene icia io y iceknik op ions (OGJL3 107, 108).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII asigna šauksmininką25). OGJL au o p óximo a al oėleso g ado
absolu o enana a osenai (OGJL3 129) conside a llamadosius impe ną o po didelį can idad de
ca ac e ís ica nusakančius būd a džius con p edecesos ap-, pói p e aagomis -ókas, . -óka26, plg.:
ap-dykis, . ap-dykė ‘p awie p óżny, niepełny, pó-žalis, pó-žalė ‘ ochę za su owy; niedopeczony,
ge ókas, ge óka ‘dość dob y; bas an e po ządny27 y discu e no unūd a dína de o igen g aduniados
da íns, ales como y èsnis, y iáusias, šunèsnis, pi mèsnis, pi miáusias y e c., la posibilidad de pada
o mas de g ado de posiblemen e ex ingukusių a ibu os (ibid, 133)28. Į a džio capí ulo en J. O ębskis
p opo ciona discu idos į a džių o igen paaiškikių como ẽ-du, ẽ-d i o nuo-du (ibid, 139). En es e
capí ulo no encon a emos el é mino áms a29, que J. O ębskis conside a daik a a džiu, galinčiu
eikš i abi na u ales na u alesas pa ines (ibid., 5). Cu iosos ejemplos ilus an nadie a osena, po
nimus, daug dėmesio ski ia d iskai ai, pamini įdomių a minių jos o mų, o-
ejemplo, segundo neigino apsup yje niẽkuo ned as ‘niewinny; bez b aków, nienaganny o compuine e
niẽkai me gái ė ‘ma na dziewczyna (ibid, 147). En es a desc ipción se encuen an no de inėjíbles
į a džių su skolin ine dalely e by junginiai by kas; by cual; byks30 (ibid, 158). 25 LKG I omo indicado -ia, -ė
kamieno a ibu i os šauksmininkas y a isškos, y mo e iškos gi eikia (i)o kamieno a ibu i o
pa adigmas d ejopai: con šauksmininku (pe o sólo a algunos masculiskosios gimines a ibu i os, ej.:
mednis, apmažis, bal akãklis) y sin šauksmin (p.ej.: ge èsnis, ge èsnė, mednė, apinkoỹmažė, bal akãklė)
(DLKG 180, 184)). 26 El uso de o mas de g ado sin compa acionales compuños, cuando simplemen e
exp esi amen e įnominijama cie a cualidad, llamado absoluu ine g ado o mų a osena, é.
minės pa adigmose, p z.: auksni, -e; mažù i, -e; apge i,-e; bal ažíedi, -e (LKG I 486, 487); DLKG
Judžen is 2012: 8889. Absoluu amen e u ilizados a g ados del adje i o sinónimiški p e achos -okas y
an esdėlių apy-, po ediniai (ibid, 89). sob e ellos más é. DLKG 195, 196, 224226. La Comisión conside a que
las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo
107, apa ado 1, del T a ado. 27 Los signi icados de ales adje i os DLKG ambién se discu en en la
sección de ca ego ías de g ado g ama ical, pg.: Ne u i g ados o mas de ales adje i os
cuali a i os, que ya po sí misma en su signi icado de ob a desc iban una cie a can idad de
ca ac e ís ica (DLKG 173); aquí ambién se indica que ocu idos p e iec i o po-, apyda inių g ado
supe io de o mas indican que es eos g upo de da inių signi icanzas son 28 Diskusiją es e ema é.
Ska džius 1997: 433439; 1998a: 706. 29 DLKG palab a í ams a llama a pe sonal el p incipal modagumo
(DLKG 257, 259), y Albe as Rosinas a subjec i a e aluación pa icipiniu į a džiu (Rosinas 1996: 3844).
azones, po las cuales alo inys oms a puede se pe cibido como daik a a dis, é id, 44 p. 30 Sob e
a imos g ama inėms laipsnių o mų eikšmėms“ (DLKG 225).
Es os neapib ėž umą žymin ys samplaikiniai į a džiai su bi by populia ūs a mėse (plg. LKG I
692693), y el úl imo iempo y nue amen e adquili en šnekamojoj bend inėje kalboje.
A ículos A icles 207 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Algunos lec o es OGJL3 pueden n'asomb a el capí ulo SkAI VARDŽIO, donde las palab as
abù, ab; abùdu, abd i31 se asignan cuán a los núme os nomb es32 ( enpa , 164), kele ,
kẽle ios; duda, ãbejas kuopiniams (liczebniki zbio owe), y kel, kẽlios p egun ados pa a los
inde inėž iesiems kuopiniams núme os 33 (ibid, 172, 173). Skai a džių capí ulo se abo da
kuopiniais daik a a džiais llamados de palab as, ales como penke as, šeše as y e c. así
como kele as34 a osena ( enbid, 174). Aquí desc ibiomi y de núme os de hace
adje i os conside ados p eesagų -opas, -okas, -e iopas, -as, -linkas, -lypas, -e gas y pan.
ediniai (no sólo d ejópas, ejópas, iene iópas, ienókas, pe o ambién ūle iópas, -a
‘ ozno aki, óżno odny, d gubas, d linkas, d il é ỹpis, ke gis y pan. ( en pa , 175176) o
d a d a dinis d eiksmiai d íese, añ a, añykja, an o, an ap, d eja, dùgubp, dùs y
ka .
(ibid, 177178).
VESMAŽODŽIO desc ibas cau i ma e ia a ian iškumu: como y isu g ama ikoje aquí se
p esen a no sólo da os ac uales de la lengua li uánica, pe o ambién įdodžiui, es a a mės polinkis
mių senosios lie u ių kalbos bei a mių ak ų (plg., pa yzdžiui, gó i, gója, gójo
‘szybko iść’ ( en pa , 214)), ypa ingą dėmesį ski ian T e ečiaus a mei (pa yz-
a o i umpas eiksmažodžio o mas (plg. išėjo: išė) ilius uojamas plna padabójau: padabéu,
padaujau: asmena imo pa adigma ( enpa , ik 217)). OGJL3 sin e e encia a a miná a oseną se
p esen a accionmozdio g s i ‘g ozić, ods aszać, comun inée en el habla li uana conside ado
in anzi y iniu, asmenación pa adigma: g ėsiau, g ėsei, g ėsė, g ėsėme, g ėsė e ( en pa , delius,
plg.: mál i: mãla, mãlė y a m. mãlo y léis i: léidžia: léido i a m. léidė ( enid, 208209)). OGJL au o ius
216). J. O ębskis nuodugniai ap a ia eiksmažodžių šaknies balsių kai os mo-
sa i ai in e p e a la ac ual li uana 31 DLKG abu, abi, abeji, dudaos a ibuye posi i a iesiems
apibend ina iesiems į a džams (DLKG cons i uye dos elemen os (Rosinas 1995: 47). Des a es udioso
obse aėjimo, en los desc i os g ama icales de la lengua li uanas a o kalbininkas ambos a ibuye
257).
32 Abu, abi p isky imą skai a džiui A. Rosinas laikė nepag įs u: „šių žodžių seman inė analizė
odo, kad jie u i eikšmę ‚ isi‘, .y. p onominalinę eikšmę, i a ojami uo a eju, kai aibę
á los p e ichos, de pocos an os señalando K. Būgą y P. Ska džių (Rosinas 2001: 101). Y de hecho,
ambos, ambos a ibuidos a ci a djios encon a emos no sólo emp esnios (plg., po ejemplo,
Jonikas 1939: 63, Endzelynas 1957: 142, Senkus 2006: 245, 248, Senn (1966: 214), pe o y ac uales en
abajos de lingüo y os li uanos, plg. Smoczyński 2007: 2, S undžia 2009: 84; 254, Dini 2014: 149. 33 DLKG
kele i, kẽle ios iempo noymimaisiais, a keli, kẽlios clusiamaisiais y ela i os į a džiais (DLKG 257).
Rosina en e e žius keli, kele as, kele i, keliolika desc ibe como señalimucios cuan iciuojamucios
(Rosinas 1996: 120). 34 DLKG į a dį unos cuan os llaman inde inėbiluom nežymimuoju (DLKG 257);
Rosina lo a ibuye a los ma ca o ia o ios in é gidos, que išski imųjų elemen os indican el núme o
muy unde inėž i mę36 ( ambién, 222224). OGJL3 ampliamen e desc ibe supues osa p ecipaca
(op a i us) o mas de a iedad y kilmė37 y sin aksinė (condi ionalis) aiška ( enid, 230 234).
Apibúdinan e lexi os cons ucciones (sang ąžos dalely ė si adinama į a džiu38) OGJL3
(Rosinas 1996: 119).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
kalbos būsimojo laiko pa adigmą35 ( en pa , 205) bei bū ojo dažninio laiko kil-
elkiamasi ies sang ąžinių kons ukcijų a osena lie u ių i lenkų ( en pa , 236, 237) así como en
o as lenguas indoeu opeos ( en pa , 239). explicación de palab as de o igen (plg. no a sob e
-si i smą en -sa -z-, ej.: pazbã ā, aćgulė, o la obse ación de que simila es modi icacións li e a ias
en Li uania se u ilizan en algunas eces di ec amen e noesusiejamos, plg. s é i al lado é i
‘chwycić la conexión de o igen con *nu-s(i)- -s(i) y pa ibiamen e g amucis é is o susg ib i
J. O ębskis a idus į ai ioms modi ikacijoms bend inėje kalboje i a mėse bei
‘schwycić się, spos zec się, que kildin inas de *su-s(i)-g ib i-s(i): ‘pa chwycić ( enb i, 238)). OGJL
au o en a iza el uso del seekino (supinum) sólo en dialec os ( en pa , 243244), y BūDINIAMS
desc ibi unciones pasionka Li u išką e miną, acla a su signi icado (indiciendo que o o nomb e
in ini y us ii ya no se usa), ejaškina la o ma e bi odina (no iciendo que ella no ha c ecido con
p edeceso, neigūna o sang ąža) aiška y eiksmines39 ( en pa , 244245). Veiksmajodio capí ulo en J.
O ębskis discuia pa icipium necessi a is, llamándolos noekiamosios ūšies pa i iais40 e indicando
algunos p ecep os -inas da inių p a as ą daly inę y iz yškėjusią būd a dinę eikšmę (plg. bū inas,
di b inas) ( enpa , 273274). Desc ipiendo nieka osios giminės daly ius pa icipia w o mach
neu um OGJL au o ius s ab eli i ies es u ima dalely ės eikšme ‘ zekomo, jakoby, niby41, plg. :
Ji, esą, o desconocan i. ‘Ona jakoby es o nie sabe. (ibid, 274). 35 Jono Kazlausko opinión sob e lo
que J. O ębskis la conside a a ios di e en es indoeu opie iškųjų ca ego ías mixiniu é.
Kazlauskas 1968: 366. 36 Con J. O ębskiu, kildinusiu se ojo ecuen ino iempo p eesagą -da ish
doybinių i e a i ų se ojo iempo con p ésaga -a y sp aus iniu p iebalsiu d, no es á de acue do
Aldona Paulauskienė (ž . Paulauskienė 2006: 6162, 84).
37 Es eí explicaciónimo Kazlauskas llamó neį ikė inu (ž . Kazlauskas 1968: 399). 38 Es o es habi ual
en los abajos de his o iado es de la lengua, pg.: Con espec o a la Fo ma sang ąžinis į a dis ...
ue d ejopas: s(i) y se (Palionis 1967: 140).
39 Búdinas DLKG se a an bas an e simila men e (pab ėžian unciones p opias a los
p e eiksmos y o ma e bmajoodína aišką), sólo no del e bmajo, y an e eiksmio capí ulo
(DLKG 413414). 40 DLKG al comienzo del capí ulo des inado al cu ículum del pa icipan e
encon a emos una indicación que en las g amá icas a los noec i os pa icipan es se asigna una
acciónmažodinė eikiamybės o ma; aunque según su signi icado al o ma suda o con ap iešá
a odos los pa icipan es (DLKG 354355). 41 Sob e la ase an e eiksmiu (dalely e) es animų palab as de ansmisikimo indicikliu i usį esą(s) z .
Hol oe 2004: 113114.
A ículos A icles 215 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
ap a iamos64, dispu ijamos65, se indican no sólo emp esnios, sino y ecien es66
g ama ónicos de la lengua li ue a y en los es udios y o sus abj algos. Pasados 50
años desde úl imamen e apa eciuso omo OGJL imp imiciónos que íasi ene OGJL
palab as o mų odykles. Šiuolaikinés posibilidades écnicas pe mi e OGJL dichosos
iquezas de la lengua li uanas u iliza mejo , que ue p opio J. O ębskio sumany a.
Elec ónico d ikalbis (lie u iųlenkų) o incluso abipusis (su a i kš ine lie u iško
palab a de o ma paieška según lenkišką a i ikmenį) índice de o mas de palab as
leis ų e icazmen e usa OGJL o ecomu ap ašu67, y jun o ue a y comple o
d ikalbis ocynas68, con endendo di e sas o mas de palab as69 y signi icados70,
esg i ando sinonimines y o an onimines conexiones de palab as71. G e a odas OGJL
de las palab as odyklės ac i a ion es aún y o a OGJL3 publicación de Li u iškai
posibilidad: elec ónica publicación pudie a con e i se y Vilniaus uni e si e o
biblio ekoje gua damos J. Balčikonio au o izuo o OGJL3 imas al idioma li uanos.
Jus icia, J. Balčikonio p epa oje Li u iškoje OGJL3 e sijoje ilius aciniai
ejemplos no ienen lenkiškų a i ikmenų. Es o a eces es imuló aducij ac ua
c ea i a, pe o o a pa eus a algunas (especialmen e a esnías) signi icados de las
palab as Li u ichas desc ibi se de aquellos lenkiškos a i ikmenų muy al a. 64 Plg.
LKG I 487, Mažiulis 1970: 132, 185, Kazlauskas 1968: 127, 176, 198, Paulauskienė 1979:
141, 159.
65 Plg. Kazlauskas 1968: 399, Mažiulis 1970: 54, 210, 220, 228. 66 P z. : Amb azas 2006: 105, 283,
314, 353, 445, 481; Judžen is 2012: 36, 169; A kadie , Hol oe , Wieme 2015: 21, 36.
67 Como ejemplo puede ci a se P. Ska džius Rink inių aš ų odyklę, ge okai acili ancia la
amilia idad con es e au o us abajos (ž . Ska džius 2013). 68 Como ejemplo y p o o ipo del
p oyec o de Tokio se puede indica el Skai meninės ilologijos cen e de la Facul ad de Filología de la
Uni e sidad de Vilnia pa eng ą Thesau us La ino-Li uanicus Jung inis la ynų-lie u ių kalbų žodynas
nuo XVII iki XXI amžiaus, más ž . h pwww. hesau us. l . u.l 69 Po ejemplo, la única palab a J.
O ębskis p opo ciona en el signi icado ‘samiu ki. Tokią ienišas signi icado único él aún acen úa con
o as aices ien ediniais: unoĩ íenas ‘samiu eńki, ieniñ elis, ienỹ elis, ienù is, ienu ėlis,
ienu ùkas, ienùžis, ič íenas, č ienai is (OGJL3 131, 132). I plg. Lie u oslenkų kalbų žodyn
nu odomą ienin elis a i ikmenį ‘jedyny (LLKŽ 540). 70 OGJL se p opo cionan de allús
co espondien es de ejemplos li uaníes en lenkų kalba, ej.: g audùs, - ‘k uchy, kliwy, zewny, go zki
(OGJL3 95); ùščias, -ià ‘p ożny, pus y, bezuży eczny ( en pa , 93); se indican no sólo popula es, sino
ambién más a as (p.ej.: bé nas ‘młodzieniec; kawale ; pa obek ( en pa , 11), pus inas, -a ‘po ządny,
p zyzwoi y ( en pa , 102)), nublukusios (p z. šõkis (no solo ‘ anec, pe o ambién ‘skok = ‘šuolis ( en
pa , 19)), nyks ančios palab as signi icanzas, ej.: eidin i ‘chodzić, eidiniñkas ‘dob y piechu ( en pa ,
272); dial. pagáulus, -i ‘poję ny ( en mismo, 110); nege óji ‘nieszcięście, k ei óji ‘linia k zywa y e c.
(ibid, 111). 71 Plg., po ejemplo, de OGJL desc ibeo iz yškėjančią opus ambus an onimiją: opùs, -
‘w ażliwy, czuły; udny do gojenia; [...] ambùs, -, ‘nieczuły, niew ażliwy na bicieʼ (OGJL3 97).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
APIBENDRINIMAS
OGJL puede se e aluada como nep a andan i alo cien í icas. Es a g ama ica
aho a ies lengua es udian es, y especialmen e codi icando, mues a necesidadbę
apoy is ida de la lengua en e a y noolc š i común de la his o ia de la lengua
sabe mo. Can iendo J. O ębskio Lie u ių kalbos g ama iką cons an emen e
acompaña imp esúdio de que ella ue esc i a eniendo p opósi o la compa i
conocimien o con y es o ue hecho con place . Po lo an o OGJL se puede llama
g ama ica, la cual in e esan e y ag adable de lee . Los modelos de desc ipción
lingüís ico cons an emen e cambian, pe ilgesnį iempo ge okai cambia y el en oque
J. O ębskio pa eng o da bo sa i umą jo ašymo me u i ap a i pas ebė us yš-
a desc ipomąją ma e ialá, po lo que a ículo se s eng asi llama a ención a kesnius
des e y más a de imp imidos g ama icos desc ipciones modela o ios o
simila idades y di e encias de asignación de g upoamien o o ma e ia. G amá icas no
hay lineal ca ác e nume iniai. El lec o o dina io en g amá icas no malmen e busca
sólo ma e ia a él p eocupí cues ión. Po lo an o g ama icane p esen ado del
con enido, y especialmen e ac i a ma e ial paješką alagina pa icikines, palab as
o mas y ik inių nomb es odykles. OGJL pa icula men e eque ida indula es
debido a ilus acína ma e ia di e sidad y alcance, y ejemplos lydin ys pa alelinie
lenkiški co espondimenys pe mi e pensa sob e i ualioje espacioe ac úan e
d ikalbį ocyną, que al mismo ac ualizuo ų y J. O ębskio g ama ines min ies gy as į.
Tokia odyklė con el co espondien e J. O ębskio g ama icos página de aksimilės a ka pa pod ían esol e y bibliog a ine e enybe ampancio OGJL ex o de acceso cues ión.
ŠALTINIAI Y LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o.
A kadie Pe e , Hol oe Axel, Wieme Bjö n In oduc ion Bal ic Linguis ics: S a e o he
A . Con empo a y App oaches o Bal ic Linguis ics (T ends in Linguis ics S udies and
Monog aphs), ed. by Pe e A kadie , Axel Hol oe & Bjö n Wieme 2015: In oduc ion
Bal ic Linguis ics: S a e o he A . Be lin, Bos on: De G uy e Mou on, 1109. P iega en
academia.edu/5617002/Bal ic_linguis ics_S a e_o _ he_a
h p://www. esea chga e.ne /publica ion/281175671_In oduc ion._Bal ic_
in e ne : h p://www. linguis ics_s a e_o _ he_a
Daba inės lie u ių kalbos žodynas 2011: šeš as ( ečias elek oninis) edición.
Kompak inė plokš elė edi o ių kolegija: S asys Keinys ( y . edac o ius), Laimu is
Bilkis, Jonas Paulauskas, Vy au as Vi kauskas. / Kompak inė plokš elė edak o ių
kolegija: S asys Keinys ( y . edak o ius), Laimu is Bilkis, Jonas Paulauskas, Vy au as
A ículos A icles 217 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Vilnius
Uni e si y.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ke i asis pa aisy as leidimas, ed. Vy-
Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija h p://dz.lki.l
au as Amb azas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación, 2006 (1994).
Endzelynas Janis 1957 [1948]: Bal os idiomas sonidos y o mas. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os imp en a.
Hol oe Axel 2004: E idencialumo ca ego ía. G ama inių ka ego ijų y imai, ed.
Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius: Ins i u o de la lengua Li uania, 105120, 168
169. ( = Lie u ių kalbos g ama a ikos da bai 2.) Jablonskis Jonas (Rygiškių Jonas) 1997
[1922]: Lie u ių kalbos g ama ika, e ce as o og a íao inis edición. Vilnius: Vilnius:
Mokslo y enciklopedías edi o ial. Jonikas Pe as 1939: Pag amančio a mė. Kaunas:
Spindulio de la compañía imp us u ė. Judžen is A ū as 2014: Ca ego ías
g ama icas de las lenguas Li uanias. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Kazlauskas Jonas 1968: His ó ica g ama ica del idioma Li uano. Vilnius: Min is. Laigonai ė
Adelė 1978: Accen ología de la lengua Li uania. Vilnius: Mokslas. LKE Lie u ių kalbos
enciklopedija, 2o e isado y complemen ado edición, pa . Kazys Mo kūnas, ed. Vy au as
Amb azas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación, 2008.
LKG I Li u ias g ama ica del lenguaje. Foné ica y mo ología, y . ed. Kazys Ul ydas.
Vilnius: Min is, 1965.
LLKŽ Lie u iųlenkų kalbų žodynas, sud. Algis Kalėda, Ba ba a Kalėdienė, Ma ija
Niedz iecka. Vilnius: Mokslas, 1991.
Mažiulis Vy au as 1970: Bal os y o os indoeu opeos elaciones de lenguas (Deklinacia).
Vilnius: Min is.
OGJL1 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 1: Wiadomości ws ępne. Nauka o
glaskach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1958. OGJL2 O ębski Jan.
G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azów. Wa szawa: Pańs wowe
wydawnic wo naukowe, 1965. OGJL3 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 3: Nauka
o o mach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1956.
Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius: Min is.
Paulauskienė Aldona 1979: G ama ínas ca ego ías de accionesmajo ía de las
lenguas Li uanas, Vilnius: Mokslas.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Paulauskienė Aldona 2006: P ime as g amá icas de la lengua li uanas. Vilnius:
Gim asis palab a.
Rosinas Albe as 1995: Bal os lengua de į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius:
Vilniaus uni e sidad.
Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai. Vilnius: Mokslo y
enciklopedijas edi o ial.
Rosinas Albe as 2001: Mikalojaus Daukšos eks ų į a džių seman inė i mo ologinė
s uk ū a. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Sabaliauskas Algi das 1982: His o ia del es udiinamien o de la lengua Lie u ių.
19401980 m. Vilnius: Mokslas.
Salys An anas 1985: Bal ų kalbos, nau os y kil ys. Vilnius: Bal os a cos. Senkus
Juozas 2006: Kalbo y os abajos. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. Senn Al ed
1966: Handbuch de li auischen Sp ache 1: G amma ik. Heidelbe g: Ca l
Win e , Uni e si ä s e lag.
Ska džius P anas 1996 [1943]: Rink iniai aš ai 1. de las palab as de Li u ias. Vilnius:
Mokslo y enciklopedijas edi o ial.
Ska džius P anas 1997: Rink iniai aš ai 2. Bend iné emas de lengua. Vilnius: Mokslo
y enciklopedías ins i u o de publicación.
Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 3. Bend iné cul u a de la lengua. Vilnius:
Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación.
Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 4. Los a ículos académicos y es udios. Vilnius:
Mocklo y enciklopedijas ins i u o de publicación.
Ska džius P anas 2013: Rink iniai aš ai 7. Rodyklės i bibliog a ija, pa . Eglė Žilins-
kai ė-Šinkūnienė, Mindaugas Šinkūnas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Vilnius:
Vilniaus Uni e si e as.
S undžia Boni acas 1995: Li u ias bend inés lengua ki chia del sis ema. Vilnius:
Vilniaus uni e si yk publicka.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ias lengua his ó ica g ama ica 1. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1981: Li u ias lengua his ó ica g ama ica 2. Vilnius: Mokslas.
A ículos A icles 219 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego
(III 1956, I 1958, II 1965): His o y and
Today
SUMARY
The a icle discusses he p ocess o publishing o a h ee- olume Li huanian g amma by a
amous Polish linguis Jan O ębski (1889-1971), he composi ion o g amma ical desc ip ion,
i s peculia i ies and e alua ions. The ype o his g amma enables us o c ea e bo h an index
o wo d o ms used in he g amma and an index o hei pa allel Polish equi alen s. A mode n
elec onic wo d- o m index-dic iona y would add o he iabili y o J. O ębskis g amma ical
hough and would be an excellen lexicog aphical sou ce o Li huanian-Polish languages and a
eaching aid. Such an index wi h a acsimile segmen o a ele an page om J. O ębskis
g amma would also con ibu e o he solu ion o he p oblem o accessibili y o he ex o
his g amma .
Į eik a 2015 m. gegužės 22 d.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
ju a [email protected]