200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių ašomosios kalbos
is o ija, senosios i daba inės lie u ių kalbos sin aksė i
seman ika.
JANO OTRĘBSKIO
GRAMATYKA JĘZYKA
LITEWSKIEGO (III – 1956, I –
1958, II – 1965): ISTORIJA IR
DABARTIS
Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): His o y
and Today
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iama Jano O ębskio pa eng os G ama yka języka li ewskiego (I, II, III)
ašymo i leidybos eiga, g ama inio ap ašo u inys i pa eikimo būdas. Klasikinė, į duo-
menų g upa imą, o ne eo inius klausimus dėmesį elkian i J. O ębskio lie u ių kalbos
g ama ika ža i ilius acinės medžiagos gausumu i sugebėjimu ją aldy i. Viena J. O ębs-
kio suplanuo ų, be nespė ų a lik i šios g ama ikos užduočių bu o žodžių o mų indekso
pa engimas. Pasinaudojus šių dienų echninės galimybėmis ai galima bū ų pada y i su
d igubo naudingumo koe icien u: elek oninis g ama ikoje a ojamų žodžių o mų su
jų lenkiškais a i ikmenimis egis as leis ų u ė i i OGJL žodžių o mų odyklę, i puikų
lie u ių–lenkų kalbų žodyną.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Janas O ębskis, g ama ika, lie u ių kalba, mo ologija, žodžių
da yba.
ANNOTATION
The a icle discusses he p ocess o w i ing and publishing o G ama yka języka li ewsk-
iego (I, II, III) by Jan O ębski as well as he con en o g amma ical desc ip ion and i s way
S aipsniai / A icles 201
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
o p esen a ion. O ębski’s classical g amma o he Li huanian language ocusing on da a
g ouping a he han heo e ical issues ascina es by he abundance o illus a i e ma e i-
al and he abili y o handle i . One o he asks planned bu unaccomplished by O ębski
was he compila ion o a wo d- o m index. By aking ad an age o mode n-day echni-
cal capaci ies i could be done wi h a double-e iciency coe icien : an elec onic egis e
o he wo d o ms used in he g amma wi h hei Polish equi alen s would enable us o
ha e bo h a wo d- o m index o O ębski’s g amma and an excellen Li huanian-Polish
dic iona y.
KEYWORDS: Jan O ębski, g amma , Li huanian language, mo phology, de i-
a ional mo phology.
0. ĮVADINĖS PASTABOS
Žymaus lenkų kalbininko Jano O ębskio (1889–1971) nuopelnus li uanis i-
kai ainika o ys XX a. 6–7 dešim me yje pasi odę lie u ių kalbos g ama ikos
G ama yka języka li ewskiego ( oliau – OGJL) omai. P aėjus 50 me ų nuo pasku-
inio šios g ama ikos omo išleidimo p a a u paž elg i į J. O ębskio pa eng ą
lie u ių kalbos g ama iką. A ji sie ina ien su paga ba mokslo i kul ū os pa-
eldui, a is da y a i gali bū i ak uali? Šie klausimai lemia i s aipsnio s uk-
ū ą: OGJL ypa ybės ap a iamos e inan J. O ębskiui ūpėjusius g ama inio
ap ašo klausimus, išnašose pa eikian nuo odų apie OGJL au o iaus g ama inių
nuos a ų e inimus i apie yškesnius ski umus bei sąsajas su ki ais g ama i-
niais lie u ių kalbos ap ašais1. S aipsnyje daugiausia dėmesio ski iama ečia-
jam OGJL omui Nauka o o mach – ne ik dėl neabejo ino jo o iginalumo, be
i siekian ak ualizuo i u imą šio omo e imo į lie u ių kalbą2 publika imo
klausimą.
1 Kiek daugiau dėmesio ski iama OGJL g e inimui su Daba inės lie u ių kalbos g ama ika
( oliau – DLKG).
2 Juozo Balčikonio pa eng as OGJL3 e imas aip i nebu o publikuo as: e imo ank aš is an-
aš e „P o . Jonas O embskis // Lie u ių kalbos g ama ika // Tomas III // Mo ologija // au o-
izuo as e imas“ y a saugomas Vilniaus uni e si e o biblio ekos Rank aščių sky iuje (ši as
F178).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1. OGJL LEIDYBOS EIGA
IR RAŠYMO YPATUMAI
1956–1965 m. als ybinė Va šu os mokslo leidykla išspausdino is OGJL
omus: Nauka o o mach (1956), Wiadomości ws ępne. Nauka o głoskach (1958)
i Nauka o budowie wy azów (1965). Au o ius bu o sumanęs pa ašy i da i ke-
i ą – lie u ių kalbos sin aksei ski ą – omą3, o penk ame – pa eik i isų ke-
u ių g ama ikos omų dalykines i žodžių o mų odykles. Sumany oji OGJL
s uk ū a nea i iko ašymo i spausdinimo eiliškumo (III, I, II), odėl be jokios
įžangos pi miausia pasi odęs OGJL3 kiek s ebino skai y ojus4, paaiškinimų apie
eikalo ikslus i sanda ą sulaukusius ik pasi odžius pi majam g ama ikos o-
mui (ž . OGJL1 XII).
Ad esa u pasi inkęs elemen a iai ilologiškai išp ususį skai y oją J. O ębs-
kis galėjo apsiei i be g ama inių klasių a ka ego ijų apibūdinimų (išim is da-
oma ik lie u ių kalbos sa i umą odan iems g ama iniams poklasiams5) i
elk is p ie dės omo dalyko aiškos – kalbos ka ego ijos / klasės / poklasio
duomenų i požymių klasi ika imo i kuo į ai iapusiškesnės pa yzdžių pano-
amos. OGJL pa eikia lie u ių kalbos duomenis ben imis lygmenimis: eo i-
niai dalykai ilius uojami ne ien o me o li e a ū inės lie u ių kalbos (i ašo-
mosios, i šnekamosios), be i a mių bei senosios lie u ių kalbos pa yzdžiais.
Pla aus ilius acinės medžiagos spek o pasi inkimą J. O ębskis aiškina uo,
kad nepe žiū ėjus senosios lie u ių kalbos i a mių eikiamos medžiagos bū ų
sunku sup as i lie u ių li e a ū inės kalbos mįsles, one ikos, leksinių a ian ų
i sin aksės s y a imus ( en pa , VIII). Lie u ių kalbos medžiaga OGJL dažnai
lyginama su ki ų indoeu opiečių kalbų duomenimis6. Ilius acinis lie u iškas
eks as ki čiuojamas i e čiamas į lenkų kalbą.
3 Plg. nuo odas apie numa omą pla esnį am ik ų klausimų išdės ymą būsimame sin aksės ome
(OGJL3 274) a da bo ikslus p is a ančią įžangą (OGJL1 IX, XI, XII).
4 Recenzuodamas OGJL3 P anas Ska džius okį pa eikimą be nuo odų susiejo su ikslu „pa ašy i
išsamų lie . kalbos g ama ikos ado ėlį“ (Ska džius 1998a: 702).
5 Lie u ių kalbos eiškiniams, ne u in iems analogiškų a i ikmenų ki ose indoeu opiečių kalbose,
J. O ębskis ski ia daugiau dėmesio. Plg. bū ojo dažninio laiko (OGJL3 221–224) a į a džiuo-
inių būd a džių apibūdinimus ( en pa , 121).
6 Bū a nuomonių, kad ie lyginimai nepakankami, plg. Ska džius 1998a: 702.
S aipsniai / A icles 203
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
2. DALYKINIS OGJL TURINYS
2.1. 1956: ečiasis omas Fo mų mokslas (Nauka o
o mach)7
OGJL ašymo i leidybos p ocesas p asidėjo žodžių o mų mokslui8 ski u
omu, ku iame pa eikiamas da ybinis i / a kai ybinis g ama inių klasių (a ba
kalbos dalių) ap ašas. OGJL3 ap ašomos šios kalbos dalys: daik a a dis, bū-
d a dis, į a dis, skai a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis, p ielinksniai i po-
linksniai, jung ukai i dalely ės bei jaus ukai. Sky iai i posky iai pa adinami
lenkiškai a ba lo yniškai9.
DAIk AVARDŽIO sky ius p adedamas umpomis į adinėmis pas abomis apie
šios kalbos dalies aišką g ama inėmis linksnio, skaičiaus, giminės ka ego i-
jomis. Įžanginėje dalyje umpai p is a omi sep yni linksniai10 bei lie u ių i
lenkų kalbų linksnia imo ski umai (OGJL3 1). J. O ębskio manymu, o me o
p ak inėse lie u ių kalbos g ama ikose įsigalėjęs iš Danieliaus Kleino G amma-
ica Li anica (1653) be eik be paki imų pe im as penkių daik a a džio links-
niuočių modelis esąs pa i šu iniškas i nepakankamas ( en pa , 6), odėl jis
kai ybos pa adigmas susieja su is o iniais daik a a džio kai ybos kamienais11:
-o- ( y as, s ečias); -ā- / -iā- (jū a, gi ia); -(i)ē- (upė); -i- (ausis); -u- (sūnus) i
p iebalsiniu (duk ė, -e s; akmuo, -ens)12. Kiek ienos linksniuo ės pa adigmoje
7 Apie OGJL3 ž . Ska džius 1998a: 701–708, 741–745.
8 J. Balčikonio e ime į lie u ių kalbą omo pa adinimui pasi ink as mo ologijos e minas.
9 Išim is da oma ik ienin eliam būdiniui, ž . OGJL3 244.
10 Ap a damas is o inę lie u ių kalbos būklę J. O ębskis nepami š a i nyks ančių a jau išnykusių
ilia y o, alia y o, adesy o (OGJL3 76–81).
11 Panašus y a i Jānio Endzelīno pa eik as daik a a džių ap ašas pagal -()o-, -iā-; -(i)ē-; -i-; -u- i
p iebalsinį kamienus (plg. Endzelynas [ e s a iš 1948 m. leidinio] 1957: 104–130).
12 DLKG aip pa eikia a dažodžių linksnia imo ap ašą pagal kai ybos kamienus su penkiomis
(i)a, (i)u, (i)o, ė, i linksniuo ėmis (i da kiek smulkesniu ski s ymu į 12 pa adigmų) ž . DLKG
68–69. Lie u ių kalbos enciklopedijoje Vy au as Amb azas siūlo da labiau supap as in ą linksnia-
imo ypa ybių ap ašą pagal kai ybos kamienus, plg. LKE 328–329. I DLKG, i LKE siūlomas
linksniuočių modelis senojo p iebalsinio kamieno daik a a džius p iski ia p ie i kamieno, ž .
DLKG 69, LKE 329.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
pa eikiama i šauksmininko13 o ma14 ( ai pa anku skai y ojui, ieškančiam pilnų
linksnia imo pa adigmų15), ap a iamos ki čia imo ypa ybės i polinkis šauks-
mininko aiškai ink is umpinius a mažybines o mas ( en pa , 1–2). OG-
JL3 daug p ak iškų pa a imų, plg., pa yzdžiui, nuo odą dėl galimų sunkumų
nus a an -i- kamieno daik a a džių giminę i šioje si uacijoje gelbs inčią ie-
naskai os naudininko galūnę (-iai a –iui) a umpinių žymėjimo sub ilybes16.
J. O ębskio manymu, kai ku ie -i kamieno žodžiai y a senosios nieka osios
giminės pa eldas – emdamasis g e inimu su ki omis indoeu opiečių kalbomis
šiam pa eldui jis p iski ia daik a a džius aks i ši ds ( en pa , 37). P is a yda-
mas lie u ių kalbos daik a a džio giminės ka ego iją J. O ębskis ski ia g ama-
inę i p igim inę giminę ( odzaj na u alny), pa yzdžiui, y as, žmona17, o ap-
a damas pas a ąją nu odo, kad lie u ių kalboje (kaip i ki ose kalbose) esama
daik a a džių, ku iais gali bū i į a dijami abiejų na ū alių giminių subjek ai –
šiems daik a a džiams būdinga mo e iškosios giminės o ma i galimybė į a -
dy i abiejų p igim inių / „na ū alių“ giminių subjek us18, p z.: bli a ‘płaksa’,
la ‘k oś milczący, zamknię y w sobie’, nenúopena ‘nienasycony’, ad ilà ‘zna-
jdek’, pla ‘gapa’ i pan. ( en pa , 3–4, 5, 24, 37). Pab ėždamas išski inę ki -
čia imo eikšmę J. O ębskis išdės o daik a a džio ki čia imo pag indus19 ( en
13 Apie galimybę šauksmininko o mų pe eikiamas p agma ines unkcijas laiky i ne linksniu, o
a ski a g ama ine ka ego ija ž . Judžen is 2012: 72–73.
14 Paminėjus J. O ębskio dėmesį šauksmininko o mų į ai o ei, enka pas ebė i i ai, kad ka ais
kokio a ian o pa adigmoje i p i ūks a (plg. pa eik is ji (OGJL3 17) i jau (DLKG 71)).
15 Su daugiskai os a dininku su ampan is šauksmininkas nė a į auk as į DLKG daik a a džio
linksniuočių pa adigmas (ž . DLKG 71, 73).
16 Plg. pas abą apie aide . ( emininum) žymimus mo e iškosios giminės -i- kamieno daik a a -
džius (OGJL3 4, 37) su paaiškinimu, kad ai ienin elė daik a a džių g upė, ku ios pag indinis
b uožas (kamiengalis) nė a pakankamas g ama inės giminės odiklis – giminė nus a oma pagal
ienaskai os naudininko galūnes ( en pa , 36–37).
17 Plg. J. O ębskio nu odomos g ama inės (daba ad. mo ologinės) i na ū aliosios giminės nea-
i ik ies pa yzdžius, okius kaip Daukšà, daildė, ė, ddė a ik a mėse a ojamą g ažùs pame -
gỹs, senųjų aš ų daik a a džius pelūs, žmonės junginiuose omis pelumis, žmones sa ás (OGJL3
4–5). Ki okią nuomonę apie „na ū alinę giminę“ ž . Ska džius 1998a: 702.
18 Apie hib idinius (subs an i a communia) daik a a džius daugiau ž . Judžen is 2012: 34–36.
19 Visapusišką lie u ių kalbos daik a a džio ki čia imo sis emos būklės i aidos ap ašą J. O ębs-
kis laikė labai sudė inga i jo ašomos g ama ikos ikslus i šijančia užduo imi (OGJL3 65).
Ska džius OGJL3 ecenzijoje užsimena u įs J. O ębskiui p iekaiš ų dėl ki čia imo, be jų „dėl
specialumo“ neišsako, ž . Ska džius 1998a: 708. Dalis OGJL3 siūlomų ki čia imo nea i ikimų
gali bū i susijusi su ski ingais a minių ki čia imų a ian ais, plg., pa yzdžiui, géiba (OGJL3
23) i LKŽ pa eik į geibà; ki okios galūnės ediniais (plg. eidmainỹs (OGJL3 70) i mums daba
labiau p iim iną eidmanis) i pan.
S aipsniai / A icles 205
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
pa , 7–10). Vie oj uome inėse lie u ių kalbos g ama ikose i žodynuose įsiga-
lėjusio ki čiuočių g upa imo pagal ki čio pas o umo ie ą i in onacinę skie-
mens kokybę ( en pa , 8), OGJL au o ius sakosi pasi inkęs Kazimie o Jauniaus
siūly ą one iniais pag indais pag įs ą ki čiuočių modelį ( en pa , 9), o skai y o-
jo pa ogumui pa eiksiąs d i a is eikiamas20 o mas, p z.: j a, (j )-os, ankà,
( añk)-os, añką ( en pa , 10).
S a bu pab ėž i, kad OGJL3 lie u ių kalbos daik a a džių a ojimas ap a-
iamas ne ien uome inės ašomosios li e a ū inės kalbos plo mėje (užsime-
nan apie a oseną šnekamoje kalboje21), be i is o iniu aspek u22.
Būd a džio pa adigmos pa eikiamos su abiejų giminių o momis23. Šiame
sky iuje J. O ębskis išski inį dėmesį ski ia būd a džiui ddis, ddi: ap a ia jo
kai ybą, kilmę, a oseną a mėse i senuosiuose aš uose ( en pa , 85; 88; 92;
93–94; 117–118, 119; 120; 142) bei da ybines a iacijas – ddelis, -ė linksnia i-
mo pa adigmą ( en pa , 108), pa eikia įdomių a minės į a džiuo inių būd a -
džių d iskai os su pos poziciniu skai a džiu a osenos pa yzdžių, p z.: kie-
úojudu, ge úojudu; kie íejid i, ge íejid i ( en pa , 122). Ap ašydamas nieka osios
giminės būd a džius – am a ojami e minai odzaj nijaki i neu um ( en pa ,
124, 127) – jiems p iski ia žodį pawoiu, pa a o ą Mikalojaus Daukšos Pos ilės
( oliau – DP) sakinyje Ręgí kaiṗ pawoiu yṙ bûṫ ge iůſę DP 27211 (kaip i be ku-
is DP pa yzdys, šis sakinys J. O ębskio g ama ikoje ci uojamas su lenkišku
Jakubo Wujeko pos ilės a i ikmeniu, plg.: Widiß iàko niebieſpiecno ieſ być w
oſkoßy.) ( en pa , 125). Ap a damas -o-, . -ė- kamieno būd a džius J. O ębs-
kis nu odo galimą daik a a dinę sudu inių būd a džių a oseną i pa eikia
ski ingas – būd a džio i daik a a džio – unkcijas galinčio a lik i minkš a-
šidis pa adigmas24 (be ik daik a a dinei okių sudu inių žodžių a osenai
20 Įdomu, kad šiuo požiū iu J. O ębskis nesi enka ki čiuo ės nus a ymui s a besnių daugiskai os
naudininko i galininko, no s i nu odo šių linksnių s a bumą ki čio ie os nus a ymui, pab ėž-
damas, kad abejo inais a ejais lie u iai pa ys aip ik inasi daik a a džio ki čia imo galimybes
(OGJL3 9, 64–65). Apie šiuos linksnius, kaip k i e ijų, ku iuo emian is nus a oma ki čiuo ė, ž .
Laigonai ė 1978: 35–36; apie ki čia imo mokymuisi pa ankų daugiskai os naudininko i / a
kilmininko ki čio ie os dėsnį da ž . S undžia 1995: 14.
21 Plg. su umpin ų ienaskai os ie ininko ( aldžiojè: aldžiõj, ge klėjè: ge klj) bei daugiskai os
įnagininko ( aldžioms: aldžiõms, ka ėms: ka ms) i pan. o mų pa eik is (OGJL3 32, 35).
22 Plg. J. O ębskio išski inį dėmesį daik a a džio d iskai ai (p z., d i duk e i, du sūnu), ku i jau
uome inėje lie u ių kalboje galėjo bū i neįp as a (OGJL3 2, 81–85).
23 Plg. J. Endzelīno pa eik ą ik y iškos giminės būd a džių pa adigmą (Endzelynas 1957:
130–136).
24 Plg. g e imuose puslapiuose esančias būd a diškąją i daik a a diškąją pa adigmas su ski ingo-
mis ienaskai os naudininko i ie ininko pa ink imis (OGJL3 107, 108).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
p iski ia šauksmininką25). OGJL au o ius a ima aukš ėlesnio laipsnio absoliu-
inei a osenai (OGJL3 129) laiko adinamuosius nepilną a pe didelį ypa y-
bės kiekį nusakančius būd a džius su p iešdėliais ap-, pó- i p iesagomis -ókas,
. -óka26, plg.: ap-dykis, . ap-dykė ‘p awie p óżny, niepełny’, pó-žalis, pó-žalė
‘ ochę za su owy; niedopeczony’, ge ókas, ge óka ‘dość dob y; dość po ządny’27
i ap a ia nebūd a dinės kilmės laipsniuojamų da inių, okių kaip y èsnis, y-
iáusias, šunèsnis, pi mèsnis, pi miáusias i pan., laipsnio o mų pada ymo iš ga-
limai išnykusių būd a džių galimybę ( en pa , 133)28.
Į a džio sky iuje J. O ębskis pa eikia ap a iamų į a džių kilmės paaiški-
nimus, daug dėmesio ski ia d iskai ai, pamini įdomių a minių jos o mų, o-
kių kaip ẽ-du, ẽ-d i a nuo-du ( en pa , 139). Šiame sky iuje ne asime žodžio
áms a29, ku į J. O ębskis laiko daik a a džiu, galinčiu eikš i abi p igim ines
/ na ū aliąsias gimines ( en pa , 5). Įdomiais pa yzdžiais ilius uojama niekas
a osena, pa yzdžiui, an o neiginio apsup yje – niẽkuo ned as ‘niewinny; bez
b aków, nienaganny’ a junginyje niẽkai me gái ė ‘ma na dziewczyna’ ( en pa ,
147). Šiame ap aše andami neapib ėžiamųjų į a džių su skolin ine dalely e by
junginiai by kas; by ku is; by kóks30 ( en pa , 158).
25 LKG I ome nu odomas -ia, -ė kamieno būd a džių šauksmininkas i y iškos, i mo e iškos gi-
minės pa adigmose, p z.: auksni, -e; mažù i, -e; apge i,-e; bal ažíedi, -e (LKG I 486, 487); DLKG
eikia (i)o kamieno būd a džio pa adigmas d ejopai: su šauksmininku (be ik kai ku iems y-
iškosios giminės būd a džiams, p z.: mednis, apmažis, bal akãklis) i be šauksmininko (p z.:
ge èsnis, ge èsnė, mednė, apỹmažė, bal akãklė) (DLKG 180, 184)).
26 Laipsnio o mų a ojimas be palyginamųjų junginių, kai iesiog eksp esy iau į a dijama am
ik a ypa ybė, adinamas absoliu ine laipsnio o mų a osena, ž . Judžen is 2012: 88–89. „Ab-
soliu iškai a ojamiems būd a džio laipsniams sinonimiški p iesagos -okas i p iešdėlių apy-,
po- ediniai ( en pa , 89). Apie juos da ž . DLKG 195, 196, 224–226.
27 Tokių būd a džių eikšmės DLKG aip pa ap a iamos g ama inės laipsnio ka ego ijos sky elyje,
plg.: „Ne u i laipsnių o mų okie kokybiniai būd a džiai, ku ie jau pačia sa o da ybos eikšme
nusako am ik ą ypa ybės kiekį“ (DLKG 173); čia aip pa nu odoma, kad pasi aikančios p ieš-
dėlio po-, apy- da inių aukš esniojo laipsnio o mos odo, kad „šios g upės da inių eikšmės y a
a imos g ama inėms laipsnių o mų eikšmėms“ (DLKG 225).
28 Diskusiją šiuo klausimu ž . Ska džius 1997: 433–439; 1998a: 706.
29 DLKG žodį ams a adina asmeniniu pag indiniu / mandagumo (DLKG 257, 259), o Albe as
Rosinas – subjek y aus e inimo pa icipiniu į a džiu (Rosinas 1996: 38–44). Apie p iežas is,
dėl ku ių e inys ams a gali bū i su okiamas kaip daik a a dis, ž . en pa , 44 p.
30 Šie neapib ėž umą žymin ys samplaikiniai į a džiai su bi / by populia ūs a mėse (plg. LKG I
692–693), o pas a uoju me u i ėl įsigali šnekamojoje bend inėje kalboje.
S aipsniai / A icles 207
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Kai ku iuos OGJL3 skai y ojus gali nus ebin i SkAI VARDŽIO sky ius, ku ia-
me žodžiai abù, ab; abùdu, abd i31 p iski iami kiekiniams skai a džiams32 ( en
pa , 164), kele , kẽle ios; abej, ãbejos – kuopiniams (liczebniki zbio owe), o kel,
kẽlios – klausiamiesiems neapib ėž iesiems kuopiniams skai a džiams33 ( en
pa , 172, 173). Skai a džių sky iuje ap a iama kuopiniais daik a a džiais a-
dinamų žodžių, okių kaip penke as, šeše as i pan. bei kele as34 a osena ( en
pa , 174). Čia ap ašomi i iš skai a džių pada y i būd a džiais laikomi p iesagų
-opas, -okas, -e iopas, -gubas, -linkas, -lypas, -e gas i pan. ediniai (ne ik d e-
jópas, ejópas, iene iópas, ienókas, be i ūle iópas, -a ‘ óżno aki, óżno odny’,
d gubas, d linkas, d ilỹpis, ke é gis i pan. ( en pa , 175–176) a skai a dinės
kilmės p ie eiksmiai d íese, añ a, d ẽja iek, an ap, d ejap, dùka , dùsyk i pan.
( en pa , 177–178).
VEIkSMAŽODŽIO ap ašas ža i medžiagos a ian iškumu: kaip i isu g ama-
ikoje čia pa eikiama ne ik daba inės lie u ių kalbos duomenų, be i įdo-
mių senosios lie u ių kalbos bei a mių ak ų (plg., pa yzdžiui, gó i, gója, gójo
‘szybko iść’ ( en pa , 214)), ypa ingą dėmesį ski ian T e ečiaus a mei (pa yz-
džiui, šios a mės polinkis a o i umpas eiksmažodžio o mas (plg. išėjo: išė)
ilius uojamas pilna padabójau: padabáu, padjau: padéu asmena imo pa adigma
( en pa , 217)). OGJL3 be nuo odos į a minę a oseną pa eikiama eiksma-
žodžio g s i ‘g ozić, ods aszać’, bend inėje lie u ių kalboje laikomo in anzi-
y iniu, asmena imo pa adigma: g ėsiau, g ėsei, g ėsė, g ėsėme, g ėsė e ( en pa ,
216). J. O ębskis nuodugniai ap a ia eiksmažodžių šaknies balsių kai os mo-
delius, plg.: mál i: mãla, mãlė i a m. mãlo bei léis i: léidžia: léido i a m. léi-
dė ( en pa , 208–209)). OGJL au o ius sa i ai in e p e uoja daba inę lie u ių
31 DLKG abu, abi, abeji, abejos p iski ia eigiamiesiems apibend inamiesiems į a džiams (DLKG
257).
32 Abu, abi p isky imą skai a džiui A. Rosinas laikė nepag įs u: „šių žodžių seman inė analizė
odo, kad jie u i eikšmę ‚ isi‘, .y. p onominalinę eikšmę, i a ojami uo a eju, kai aibę
suda o du elemen ai“ (Rosinas 1995: 47). Šio mokslininko pas ebėjimu, lie u ių kalbos g ama-
iniuose ap ašuose e as kalbininkas abu p iski ia į a džiams, iš nedaugelio okių nu odydamas
K. Būgą i P. Ska džių (Rosinas 2001: 101). I iš iesų, abu, abi p iski us skai a džiams asime
ne ik anks esniuose (plg., pa yzdžiui, Jonikas 1939: 63, Endzelynas 1957: 142, Senkus 2006:
245, 248, Senn (1966: 214), be i daba iniuose lie u ių kalbo y os da buose, plg. Smoczyński
2007: 2, S undžia 2009: 84; 254, Dini 2014: 149.
33 DLKG kele i, kẽle ios laiko nežymimaisiais, o keli, kẽlios – klausiamaisiais bei san ykiniais į a -
džiais (DLKG 257). Rosinas į a džius keli, kele as, kele i, keliolika apibūdina kaip žymimuosius
suskaičiuojamuosius (Rosinas 1996: 120).
34 DLKG į a dį kele as adina neapib ėžiamuoju nežymimuoju (DLKG 257); Rosinas jį p iski-
ia žymimiesiems į a džiams, ku ie „išski iamųjų elemen ų skaičių nu odo labai neapib ėž ai“
(Rosinas 1996: 119).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
kalbos būsimojo laiko pa adigmą35 ( en pa , 205) bei bū ojo dažninio laiko kil-
mę36 ( en pa , 222–224). OGJL3 plačiai ap ašoma a iamosios nuosakos (op a y-
us) o mų į ai o ė i kilmė37 i sin aksinė (condi ionalis) aiška ( en pa , 230–
234). Apibūdinan e leksy ines kons ukcijas (sang ąžos dalely ė si adinama
į a džiu38) OGJL3 elkiamasi ies sang ąžinių kons ukcijų a osena lie u ių
i lenkų ( en pa , 236, 237) bei ki ose indoeu opiečių kalbose ( en pa , 239).
J. O ębskis a idus į ai ioms modi ikacijoms bend inėje kalboje i a mėse bei
žodžių kilmės aiškinimui (plg. pas abas apie -si- i smą į -s- a -z-, p z.: paz-
bã ā, aćgulė, a pas ebėjimą, kad panašios modi ikacijos lie u ių li e a ū inėje
kalboje ka ais iesiogiai nebesusiejamos, plg. s é i šalia é i ‘chwycić’ kil-
mės sąsajas su *nu-s(i)- e i-s(i) i pa ibiuose a ojamu nus é is a susizg ib i
‘schwycić się, spos zec się’, ku is g eičiausiai kildin inas iš *su-s(i)-g ib i-s(i) :
g iẽb i ‘chwycić’ ( en pa , 238)). OGJL au o ius pab ėžia siekinio (supinum) a -
ojimą ik dialek uose ( en pa , 243–244), o BūDINIAMS ap ašy i pasi enka lie u-
išką e miną, aiškina jo eikšmę (nu odydamas, kad ki as pa adinimas in ini-
y us ii nebe a ojamas), iš yškina eiksmažodinę o mos (pas ebėdamas, kad
ji nebūna suaugusi su p iešdėliu, neiginiu a sang ąža) aišką i p ie eiksmi-
nes unkcijas39 ( en pa , 244–245). Veiksmažodžio sky iuje J. O ębskis ap a ia
pa icipium necessi a is, pa adindamas juos ne eikiamosios ūšies daly iais40 i
nu odydamas kai ku ių p iesagos -inas da inių p a as ą daly inę i iš yškėju-
sią būd a dinę eikšmę (plg. bū inas, di b inas) ( en pa , 273–274). Ap ašydamas
nieka osios giminės daly ius – pa icipia w o mach neu um – OGJL au o ius
s ab eli i ies es u ima dalely ės eikšme ‘ zekomo, jakoby, niby’41, plg.: Ji, esą,
o nežinan i. ‘Ona jakoby ego nie wie.’ ( en pa , 274).
35 Jono Kazlausko nuomonę apie ai, kad J. O ębskis ją laiko „kelių ski ingų indoeu opie iškųjų
ka ego ijų mišiniu“ ž . Kazlauskas 1968: 366.
36 Su J. O ębskiu, kildinusiu bū ojo dažninio laiko p iesagą -da „iš da ybinių i e a y ų bū o-
jo laiko su p iesaga -a i sp aus iniu p iebalsiu d“, nesu inka Aldona Paulauskienė (ž . Pau-
lauskienė 2006: 61–62, 84).
37 Šį aiškinimą Kazlauskas pa adino neį ikė inu (ž . Kazlauskas 1968: 399).
38 Tai įp as a kalbos is o ikų da buose, plg.: „Fo mos a ž ilgiu sang ąžinis į a dis [...] bu o d e-
jopas: s(i) i se“ (Palionis 1967: 140).
39 Būdiniai DLKG ap a iami gana panašiai (pab ėžian p ie eiksmiams būdingas unkcijas i
eiksmažodinę o mos aišką), ik ne eiksmažodžio, o p ie eiksmio sky iuje (DLKG 413–414).
40 DLKG daly io ap ašui ski o sky iaus p adžioje asime nuo odą, kad g ama ikose p ie ne ei-
kiamųjų daly ių ski iama eiksmažodinė eikiamybės o ma; no s pagal sa o eikšmę okios
o mos „suda o p iešp iešą isiems daly iams“ (DLKG 354–355).
41 Apie sakinio p ie eiksmiu (dalely e) – s e imų žodžių pe eikimo odikliu – i usį esą(s) ž .
Hol oe 2004: 113–114.
S aipsniai / A icles 215
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
ap a iamos64, ginčijamos65, nu odomos ne ik anks esniuose, be i naujausiuo-
se66 lie u ių kalbos g ama iniuose y imuose i / a jų apž algose.
P aėjus 50 me ų nuo ėliausiai pasi odžiusio OGJL omo išspausdinimo no-
ė ųsi u ė i OGJL žodžių o mų odykles. Šiuolaikinės echninės galimybės
leidžia OGJL pa eik us lie u ių kalbos u us panaudo i ge iau, nei bu o pa ies
J. O ębskio sumany a. Elek oninis d ikalbis (lie u ių–lenkų) a ne abipusis
(su a i kš ine lie u iško žodžio o mos paieška pagal lenkišką a i ikmenį) žo-
džių o mų indeksas leis ų e ek y iai naudo is OGJL siūlomu ap ašu67, o ka -
u bū ų i išsamus d ikalbis žodynas68, su e ian is į ai ias žodžių o mas69 i
eikšmes70, iš yškinan is sinonimines i / a an onimines žodžių sąsajas71.
G e a isos OGJL žodžių odyklės ak y a imo y a da i ki a – OGJL3 pa-
skelbimo lie u iškai – galimybė: elek onine publikacija galė ų ap i i Vilniaus
uni e si e o biblio ekoje saugomas J. Balčikonio au o izuo as OGJL3 e imas
į lie u ių kalbą. Tiesa, J. Balčikonio pa eng oje lie u iškoje OGJL3 e sijoje
ilius aciniai pa yzdžiai ne u i lenkiškų a i ikmenų. Tai ka ais ska ino e ėją
elg is kū ybingai, be ki a e us – kai ku ioms (ypač e esnėms) lie u iškų žo-
džių eikšmėms apibūdin i ų lenkiškų a i ikmenų labai ūks a.
64 Plg. LKG I 487, Mažiulis 1970: 132, 185, Kazlauskas 1968: 127, 176, 198, Paulauskienė 1979:
141, 159.
65 Plg. Kazlauskas 1968: 399, Mažiulis 1970: 54, 210, 220, 228.
66 P z.: Amb azas 2006: 105, 283, 314, 353, 445, 481; Judžen is 2012: 36, 169; A kadie , Hol oe ,
Wieme 2015: 21, 36.
67 Kaip pa yzdį galima nu ody i P. Ska džiaus Rink inių aš ų odyklę, ge okai paleng inančią pa-
žin į su šio au o iaus da bais (ž . Ska džius 2013).
68 Tokio p ojek o pa yzdžiu i p o o ipu galima nu ody i Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e-
o Skai meninės ilologijos cen e pa eng ą Thesau us La ino-Li uanicus Jung inis lo ynų-lie u ių
kalbų žodynas nuo XVII iki XXI amžiaus, daugiau ž . h p://www. hesau us. l . u.l /
69 Pa yzdžiui, žodį ienin elis J. O ębskis pa eikia eikšme ‘samiu ki’. Tokią ienin elis ‘ ieni-
šas’ eikšmę jis da pab ėžia ki ais šaknies ien- ediniais: ienuĩ íenas ‘samiu eńki’, ieniñ elis,
ienỹ elis, ienù is, ienu ėlis, ienu ùkas, ienùžis, ič íenas, č ienai is (OGJL3 131, 132). I plg.
Lie u ių–lenkų kalbų žodyno nu odomą ienin elis a i ikmenį ‘jedyny’ (LLKŽ 540).
70 OGJL eikiami išsamūs lie u iškų pa yzdžių a i ikmenys lenkų kalba, p z.: g audùs, - ‘k uchy,
kliwy, zewny, go zki’ (OGJL3 95); ùščias, -ià ‘p ożny, pus y, bezuży eczny’ ( en pa , 93); nu-
odomos ne ik populia ios, be i e esnės (p z.: bé nas ‘młodzieniec; kawale ; pa obek’ ( en
pa , 11), pus inas, -a ‘po ządny, p zyzwoi y’ ( en pa , 102)), nublukusios (p z. šõkis (ne ien ‘ a-
nec’, be i ‘skok’ = ‘šuolis’ ( en pa , 19)), nyks ančios žodžių eikšmės, p z.: eidin i ‘chodzić’,
eidiniñkas ‘dob y piechu ’ ( en pa , 272); dial. pagáulus, -i ‘poję ny’ ( en pa , 110); nege óji ‘niesz-
cięście’, k ei óji ‘linia k zywa’ i pan. ( en pa , 111).
71 Plg., pa yzdžiui, iš OGJL ap ašo iš yškėjančią opus <-> ambus an onimiją: opùs, - ‘w ażliwy,
czuły; udny do gojenia’; [...] ambùs, -, ‘nieczuły, niew ażliwy na bicieʼ (OGJL3 97).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
APIBENDRINIMAS
OGJL gali bū i e inama kaip nep a andan i mokslinės e ės. Ši g ama ika
daba ies kalbą i ian iesiems, o ypač kodi ikuojan iems, odo bū inybę em is
gy osios kalbos isuma i nepami š i bend o kalbos is o ijos išmanymo. Skai-
an J. O ębskio „Lie u ių kalbos g ama iką“ nuola lydi įspūdis, kad ji bu o
ašoma u in ikslą pasidalin i išmanymu i ai bu o da oma su malonumu.
Todėl OGJL galima pa adin i g ama ika, ku ią įdomu i malonu skai y i.
Ling is inio ap ašo modeliai nuola keičiasi, pe ilgesnį laiką ge okai keičiasi
i požiū is į ap ašomąją medžiagą, odėl s aipsniu s eng asi a k eip i dėmesį į
J. O ębskio pa eng o da bo sa i umą jo ašymo me u i ap a i pas ebė us yš-
kesnius šio i ėliau išspausdin ų g ama inių ap ašų modelia imo a medžiagos
g upa imo / p isky imo panašumus i ski umus.
G ama ikos nė a linijinio pobūdžio skai iniai. Įp as inis skai y ojas g ama i-
kose pap as ai ieško ik medžiagos jam ūpimu klausimu. Todėl g ama ikoje pa-
eikiamo u inio, o ypač ak inės medžiagos paiešką paleng ina dalykinės, žodžių
o mų i ik inių a dų odyklės. OGJL ypač eikalinga odyklių dėl ilius acinės
medžiagos į ai o ės i apim ies, o pa yzdžius lydin ys pa aleliniai lenkiški a i-
ikmenys leidžia gal o i apie i ualioje e d ėje eikian į d ikalbį žodyną, ku is
uo pačiu ak ualizuo ų i J. O ębskio g ama inės min ies gy as į. Tokia odyklė
su a i inkamo J. O ębskio g ama ikos puslapio aksimilės a ka pa galė ų išsp ęs-
i i bibliog a ine e enybe ampančio OGJL eks o p ieigos klausimą.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
A kadie Pe e , Hol oe Axel, Wieme Bjö n 2015: In oduc ion Bal ic Lin-
guis ics: S a e o he A . – Con empo a y App oaches o Bal ic Linguis ics (T ends in
Linguis ics S udies and Monog aphs), ed. by Pe e A kadie , Axel Hol oe & Bjö n
Wieme . Be lin, Bos on: De G uy e Mou on, 1–109. P ieiga in e ne e: h p://www.
academia.edu/5617002/Bal ic_linguis ics_S a e_o _ he_a
h p://www. esea chga e.ne /publica ion/281175671_In oduc ion._Bal ic_
linguis ics_s a e_o _ he_a
Daba inės lie u ių kalbos žodynas 2011: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas.
Kompak inė plokš elė / edak o ių kolegija: S asys Keinys ( y . edak o ius), Laimu-
is Bilkis, Jonas Paulauskas, Vy au as Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2006; in e ne inė e sija h p://dz.lki.l
S aipsniai / A icles 217
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Vilnius
Uni e si y.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ke i asis pa aisy as leidimas, ed. Vy-
au as Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006 (1994).
Endzelynas Janis 1957 [1948]: Bal ų kalbų ga sai i o mos. Vilnius: Vals ybinė po-
li inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Hol oe Axel 2004: E idencialumo ka ego ija. – G ama inių ka ego ijų y imai, ed.
Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 105–120, 168–
169. ( = Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2.)
Jablonskis Jonas (Rygiškių Jonas) 1997 [1922]: Lie u ių kalbos g ama ika, ečia-
sis o og a uo inis leidimas. Vilnius: Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Jonikas Pe as 1939: Pag amančio a mė. Kaunas: Spindulio bend o ės spaus u ė.
Judžen is A ū as 2014: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is.
Laigonai ė Adelė 1978: Lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Mokslas.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, 2-asis pa ikslin as i papildy as leidimas, pa . Kazys
Mo kūnas, ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i-
u as, 2008.
LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika. Fone ika i mo ologija, y . ed. Kazys Ul ydas. Vil-
nius: Min is, 1965.
LLKŽ – Lie u ių–lenkų kalbų žodynas, sud. Algis Kalėda, Ba ba a Kalėdienė, Ma ija
Niedz iecka. Vilnius: Mokslas, 1991.
Mažiulis Vy au as 1970: Bal ų i ki ų indoeu opiečių kalbų san ykiai (Deklinacija).
Vilnius: Min is.
OGJL1 – O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 1: Wiadomości ws ępne. Nauka o
głoskach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1958.
OGJL2 – O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azów. Wa s-
zawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1965.
OGJL3 – O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 3: Nauka o o mach. Wa szawa:
Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1956.
Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Min is.
Paulauskienė Aldona 1979: G ama inės lie u ių kalbos eiksmažodžio ka ego ijos,
Vilnius: Mokslas.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Paulauskienė Aldona 2006: Pi mosios lie u ių kalbos g ama ikos. Vilnius: Gim asis
žodis.
Rosinas Albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius: Vilniaus
uni e si e as.
Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidykla.
Rosinas Albe as 2001: Mikalojaus Daukšos eks ų į a džių seman inė i mo ologinė
s uk ū a. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Sabaliauskas Algi das 1982: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1940–1980 m. Vil-
nius: Mokslas.
Salys An anas 1985: Bal ų kalbos, au os i kil ys. Vilnius: Bal os lankos.
Senkus Juozas 2006: Kalbo y os da bai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Senn Al ed 1966: Handbuch de li auischen Sp ache 1: G amma ik. Heidelbe g: Ca l
Win e , Uni e si ä s e lag.
Ska džius P anas 1996 [1943]: Rink iniai aš ai 1. Lie u ių kalbos žodžių da yba. Vil-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Ska džius P anas 1997: Rink iniai aš ai 2. Bend inės kalbos dalykai. Vilnius: Moks-
lo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 3. Bend inės kalbos kul ū a. Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Ska džius P anas 1998: Rink iniai aš ai 4. Moksliniai s aipsniai i s udijos. Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Ska džius P anas 2013: Rink iniai aš ai 7. Rodyklės i bibliog a ija, pa . Eglė Žilins-
kai ė-Šinkūnienė, Mindaugas Šinkūnas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Vilnius: Vil-
niaus Uni e si e as.
S undžia Boni acas 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema. Vilnius: Vil-
niaus uni e si e o leidykla.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 2. Vilnius: Mokslas.
S aipsniai / A icles 219
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): His o y and
Today
SUMMARY
The a icle discusses he p ocess o publishing o a h ee- olume Li huanian g amma
by a amous Polish linguis Jan O ębski (1889-1971), he composi ion o g amma ical de-
sc ip ion, i s peculia i ies and e alua ions. The ype o his g amma enables us o c ea e
bo h an index o wo d o ms used in he g amma and an index o hei pa allel Polish
equi alen s. A mode n elec onic wo d- o m index-dic iona y would add o he iabili y
o J. O ębski’s g amma ical hough and would be an excellen lexicog aphical sou ce o
Li huanian-Polish languages and a eaching aid. Such an index wi h a acsimile segmen
o a ele an page om J. O ębski’s g amma would also con ibu e o he solu ion o he
p oblem o accessibili y o he ex o his g amma .
Į eik a 2015 m. gegužės 22 d.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
ju a [email protected]
