200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: li auische
Sch i omosios Sp ache Geschich e, alosios und
gegenwä igen li auensischen Sp achen syn aksė und seman ika.
JANO OTRBSKIO
GRAMATYKA JZYKA
LWSKIEGO (III ITE I 1956,
II 1958, 1965): HISTORIJA IR
DABARTIS
Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego
(III 1956, I 1958, II 1965): His o y and
Today
ANOTATIUM
S aipsnyje disku ie sich Jano O ębskios be ei en G ama yka języka li ewskiego (I, II,
III) Sch i ungs und Publie ungs eiga, g amminischen Besch eibungs Inhal und
pa eikimsweise. Klasikinė, in Da eng upa igung, und nich heo e ische F agen
Au me ksamkei elkian i J. O ębskio li auischen Sp achen g amma ik jawi ilius acinės
Ma e ie eichum und Fähigkei im sie zu man igen. Eine J. O ębskio suplanoo en, abe
nespė ų du chge üh diese G amma ikosau ga s wa Wo o men indekso be ei imas.
Benu zend de heu igen echnischen Möglichkei en dies möglich wä e un mi doppel em
Nu zkei skoe izien : elek onische g ama iken a ojamų Wo o men mi ih en
lenkiškais en sp echmenimis egis e leis e haben und OGJL Wo o men odyklę, und puikų li auenslenkische Sp achen Wö ne n.
ESMINIAI WODŽIAI: Janas O ębskis, g ama ika, li auische Sp ache, mo ologie,
Wo lichen da yba.
ANNOTATION
The a icle discusses he p ocess o w i ing and publishing o G ama yka języka li ewskiego (I,
II, III) by Jan O ębski as well as he con en o g amma ical desc ip ion and i s way o
A ikeln A icles 201 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
p esen a ion. O ębskis classical g amma o he Li huanian language ocusing on da a
g ouping a he han heo e ical issues ascina es by he abundance o illus a i e ma e ial
and he abili y o handle i . One o he asks planned bu unaccomplished by O ębski was he
compila ion o a wo d- o m index. By aking ad an age o mode n-day echnical capaci ies i
could be done wi h a double-e iciency coe icien : an elec onic egis e o he wo d o ms
used in he g amma wi h hei Polish equi alen s would enable us o
ha e bo h a wo d- o m index o O ębski’s g amma and an excellen Li huanian-Polish
dic iona y.
KEYWORDS: Jan O ębski, g amma , Li huanian language, mo phology,
de i a ional mo phology.
0. ĮVADINĖS PASTABOS
Žymaus lenkų kalbininko Jano O ębskio (18891971) nuopelnus li uanis ikai ainika o
d ei XX a. 67 Jah zehn en e schienenen li auischen Sp ache g ama ikas
G ama yka języka li ewskiego (www.ogjl) omai. P aėjus 50 Jah e om le z en
diese G amma ik omo Ausgabe p a a u einen Blick zu J. O ębskio pa eng ą
li auensische Sp ache g ama ik. Is sie e knüp nu mi Respek ü
Wissenscha und Kul u e be, ode is noch imme is und kann ak uell sein? Diese
F agen bes immen und die S uk u des A ikels: OGJL Besonde hei en
disku ie en bei Beu eilung J. O ębskiui ūpėjusius G amma ikbeschö s agen,
in Ausnahmeschenken geben Hinweisen übe OGJL Au o iaus G amma ik
Bes immungen Beu eilungen und übe yškesnie Un e schiude sowie
jam OGJL omui Nauka o o mach – ne ik dėl neabejo ino jo o iginalumo, be
Ve bindungen mi ande en G amma ikischen li auischen Sp aches ap ašais1.
S aipsnyje konzen ie sich haup sächlich au die d i e und dami ak ualisie en liegende dieses omo übe se zungen in li auische sp ache2 e ö en lichungs age.
1 Wie iel meh Au me ksamkei wi d OGJL g e inimui mi Daba liche li auische Sp ache G amma ik gegeben
(WEB […] DLKG).
2 Juozo Balčikonio be ei e OGJL3 e imas so und wa nich publikue : e imo man aš is
an aš e P o . Jonas O embskis // Lie u ių kalbos g ama ika // Tomas III // Mo ologija //
au o izuo as e imas is au bewah Vilniaus uni e si e s biblio ekas Rank aščių sky iuje (ši as
F178).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1. OGJL LEIDYBOS EIGA
IR RAŠYMO YPATUMAI
19561965 m. s aa liche Wa šu os wissenscha liche Ve ö en lichung
ausd uckdino is OGJL omus: Nauka o o mach (1956), Wiadomości ws ępne.
Nauka o głoskach (1958) und Nauka o budowie wy azów (1965). Au o ius wa
sumanęs sch eiben noch und ie en li auischen sp ach synaksei ski ą omą3,
und ün ame en hal en alle ie e G amma iken omų dalykines und
Wo o men odykles. Sumany OGJL S uk u en sp ach nich de Sch eib- und
D uckungseiliigkei (III, I, II), deshalb ohne i gendeine Einlei ung e schien e s e s
OGJL3 wie iel übe asch e Lesi y ojus4, E klä ung übe Geschaloziele und sanda ą e hiukusius nu e schežius dem e s en G amma ikos o-
mui (ž . OGJL1 XII).
Ad esa u gewähl e elemen a isch philologisch ausp ususį skai y oją J. O ębskis konn e
umsiei i ohne g ama ischen klasien ode ka ego ien beschüdinungen (ausnahme wi d nu ge an die
li auischen sp ach eigin üm zeigen g ama ischen poklasien5) und geglk is bei demds omo
gegenkommens de Sp ache de Ka ego ien ai Klasse Da en poklasio und zeichen klassi izie ung
und wie mi e schiedeni iapusišk e en Pano ama. OGJL bie e li auischen Sp achenda en
mindes ens d ei Ebenen: Theo e ische Dinge illus uojami nich nu des Zei es li e a u ische e
li auische Sp achen (i ašokad nepe žiū ėjus olosios lie u ių kalbos i a mių be ei e e Ma e ial
mosios, i šnekamosios), be i a mių bei senosios lie u ių kalbos pa yzdžiais.
Pla aus ilius acinės medžiagos spek o pasi inkimą J. O ębskis aiškina uo,
wä e schwe zu e s ehen li auische li e a u ische Sp achen mįsles, phone ikos, leksinių
a ian ų i sin aksės s y a imus ( enbi , VIII). de li auischen Sp ache Inhal OGJL wi d o
e glichen mi ande en indoeu opäischen Sp achen Da en6. Ilius acinis li auensche Tex
ki čiuojamas und übe se z in polkischen Sp ache. 3 Plg. Hinweise übe o gesa omm Pla zniji
gewissen F agen Ausse zung im zukün igen Syn axės ome (OGJL3 274) ode A bei szwecklus
p is a an die Eingzang (OGJL1 IX, XI, XII). 4 Rezensie end OGJL3 P anas Ska džius solche S ellungung
ohne Hinweise e knüp e mi dem Zweck pa ašy i pod obných lie . kalbos g amma ikos ado ėlį
(Ska džius 1998a: 702).
5 li auensischen Sp achenbeg i en, keinen analogiischen Übe einsmenen in ande en
indoeu opäischen Sp achen, weis J. O ębskis meh Au me ksamkei . Plg. gewesen häu igen
Zei ens (OGJL3 221224) ode einwa džiuo inių eigwa dzien Beschüßungen ( enib, 121). 6 Es gab
Ansich en, dass die Ve gleiche nich aus eichend, blg. Ska džius 1998a: 702.
A ikeln A icles 203 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
2. DALYKINIS OGJL TURINYS
2.1. 1956: d i e omas Fo mų mokslas (Nauka o
o mach)7
OGJL Sch eibungs und He ausgabep ozess begann sich Wo ens o mü
mokslui8 zi u ome, in dem o ges ell wi d da ybinis und ode kai ybinis
kalbos dalių) ap ašas. OGJL3 ap ašomos šios kalbos dalys: daik a a dis, bū-
g ama ischen klasiä (ode d a dis, einwa dis, ech a dis, eiksmajodis,
p ie eiksmis, p ielinksniai und polinksniai, kn uke und dalely ės sowie
geus ukai. Sky ia und Posky ia we den benann lenkiisch ode la yniisch9.
DAIk AVARDŽIO sky ius p adedamas umpomis į adinėmis pas abomis apie
šios kalbos dalies aišką g ama inėmis linksnio, skaičiaus, giminės ka ego i-
jomis. Įžanginėje dalyje umpai p is a omi sep yni linksniai10 bei lie u ių i
polkische Sp achen de Ve gnennung un e sumai (OGJL3 1). J. O ębskio mein , de damaligen
p ak ischen li auischen sp achg amma iken übe nahmig on Daniel Kleiaus G amma ica Li anica
(1653) as ohne paki ungen übe nommen ün e daik a a digs linksniuočių modelis esąs
pa i šu iniškas und nich genug ( enpa , 6), dahe e kai ybos-Pa adigmas mi his o ischen
daik a a digs kai ybos kamienais11: -o- ( y as, gučias); -ā- -iā- (jū a, gi ia); -(i)ē- (upė); -i- (ausis); -u-
(sūnus) und p iebalsiniu (duk ė, -e s; akmuo, -ens)12. Jedes e niue es Pa adimame 7 Übe OGJL3 siehe
Ska džius 1998a: 701708, 741745. 8 J. Balčikonio e ime in li auischen sp ach das omo namensinimui
gewähl e mo ologies Te minus. 9 Ausnahme wi d nu dem einzigen Eiginnin gemach , siehe. OGJL3 244.
10 Ablessend die his o ische li auensischen Sp ache Zus andü J. O ębskis nich e giss und
nyks ančių a schon ausgelkusių ilia y o, alia y o, adesy o (OGJL3 7681).
11 Panašus y a i Jānio Endzelīno pa eik as daik a a džių ap ašas pagal -()o-, -iā-; -(i)ē-; -i-; -u- i
p iebalsinį kamienus (plg. Endzelynas [ e s a iš 1948 m. leidinio] 1957: 104–130).
12 DLKG aip pa eikia a dažodžių linksnia imo ap ašą pagal kai ybos kamienus su penkiomis
(i)a, (i)u, (i)o, ė, i linksniuo ėmis (und noch e was smulkesniu Ve eilung in 12 Pa adig en) siehe. DLKG
6869. de Enzyklopädie de li auischen Sp ache Vy au as Amb azas bie e noch meh
sup esimpli ie es e snied igungs besonde hei en besch eibung nach kai ybos kamienus, plg.
LKE 328329. Und DLKG, und LKE angebo enen linksniuočių modelis al es beibalsinischen kamieno daik a a džius p iski ia bei i kamieno, z .
DLKG 69, LKE 329.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII wi d o geleg und šauksmininko13 o ma14
(da pa anku lesi yjui, ieškančiam pilnų linksnia imo pa adigmų15), besp ochen
we den ki čia imo Besonde hei en und p inkis šauksmininko aus aiškai wählen
ku binige ode kleinybine Fo men ( enib, 12). OGJL3 iele p ak ische Ra schläge,
plg., zum Beispiel, Hinwinde übe mögliche Schwie igkei en beim Fes s ellen
-ikamieno daik a a džių giminę und in diese Si ua ionen gelbs ine nde
Einaskai osnu ze galūniai (- ode iui) ode ku zine Kennzeichnungs
Sub ili ä en16. J. O ębskio mein , einige -i kamiens Wö e sind alosios
nieka osios gimines e bei au g undend g e inim mi ande en indoeu opäischen
Sp achen zu diesem E bei e leg e daik a o džius aks und καρδιάs ( enib, 37).
P äsen end die li auischen Sp achen daik a o digs giminesse Ka ego ie J.
O ębskis un e scheide g amma ikalische und na ü liche giminę ( odzaj
na u alny), beispielsweise mann, au17, und e a nde le z e eine weis , dass in
li auischen Sp achen (wie und in ande en Sp achen) es daik a o dzes gib , mi
denen we den können einge ähm we den beides na ü lichen Giminischen
Subjek e diesen Dak a o dji eigne sich die weibliche Giminesse und die
Möglichkei zu benennen ab beiden na ū ischen Giminischen Subjek en18, bl. 37p.
Pähėždždždající ýnimočný ýznam ki čia ania J. O ębskis leg da
daik a a džio ki čia ania základy19 ( en
13 Übe die Möglichkei Schauksmininko Fo men übe geh p agma ische Funk ionen zu hal en nich
humo niu, und ge enn e g ama ine Ka ego ie siehe. Judžen is 2012: 7273. 14 Mininėjus J. O ębskio
Au me ksamkei šauksmininko o ms e schiedenhei ei, äll beme k e und das, dass manchmal kokos
Va ian en Pa admoe und p i ūks (plg. gesag is ji (OGJL3 17) und jau (DLKG 71)). 15 Mi meh iskai os
a dininku übe eins immende Schauksminink is nich eingeschlossen in DLKG daik a a džio
linksniuočių pa adigmas (ž . DLKG 71, 73). 16 Plg. Anme kung übe Raide . ( emininum) bezeimin
mo e iškosios giminės -ikamieno daik a a džius (OGJL3 4, 37) mi de E klä ung, dass es die einzige
daik a a džių G uppe is , de en Me kmažas (kamiengalis) nich aus eichendes g amminische Gimines
Haup indika o giminė es ges ell wi d nach Einaskai es Nu zenaa s galūnes ( en pa , 3637). 17 Plg. J.
O ębskio angegeben g amma ischen (dabe ad. mo ologischen) und na ü lichen Giminens
Uneinigkei sbeispiele, solchen wie Daukšà, daildė, ė, ddė ode nu a mėse e ojamą g ažùs
pame gỹs, alších aš ų daik a a džius pelūs, Menschen in e bindenden omis pelumis, Menschen sa ás
(JLOG3 45). E okią Meinung übe na ū alinę giminę siehe. Ska džius 1998a: 702. kis be ach e e seh
schwie ig und seine gesch iebenen G amma ik Ziele übe schijančia Au gabenmi (OGJL3 65).
18 Apie hib idinius (subs an i a communia) daik a a džius daugiau ž . Judžen is 2012: 34–36.
19 Visapusišką lie u ių kalbos daik a a džio ki čia imo sis emos būklės i aidos ap ašą J. O ębs-
Ska džius OGJL3 ecenzie ung zasimm u įs J. O ębskiui Vo biš ų wegen ki chiauens, abe
ih e däl Speziomo neišsako, z . Ska džius 1998a: 708. Teil OGJL3 angebo ene
Ki chia ungs e wechslungen kann mi un e schiedlichen In e minienki chia ungen Va ian en
e bunden sein, plg., beispielsweise géiba (OGJL3 23) und LKŽ o ge e das geibà; andokios galūnės
ediniais (plg. eidmainỹs (OGJL3 70) und uns je z ehe annehmbene eidmanis) und pan.

S aipsniai / A icles 205
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
pa , 710). OGJL au o ius sakosi gewähl es Kazimie o Jaun o geschlagene au
phone ischen G undlagen basie es ki čiuočių modelį ( en pa , 9), o skai y ojo
pa ogumui pa eiksiams zwei ode d ei:20 Fo men, z.B. j a, (j )-os, handà, ( akos,
aką ( en pa , 10).
Wich ig is zu be onen, dass OGJL3 de Geb auch li auische Sp achen
daik a a dzungen besp ochen wi d nich nu damalsische ašomosios
nan apie a oseną šnekamoje kalboje21), be i is o iniu aspek u22.
li e a u enische Sp ache plo mėje (užsimeBūd a džio pa adigmas we den mi
beiden Gemüinių Fo men o ges ell 23. In diesem kapi el J. O ębskis ausschließlichen
Au me ksamkei widme dem Adjek i ddis, ddi: besp ech sein kai ybom, kilmę,
a oseną a mėse und al en Sch i en ( enbi , 85; 88; 92; 9394; 1171; 119; 120; 142) sowie
da ybine Va ia ionen ddelis, -ė e sniauens Pa adigma ( enbi , 108), s ell Beispiele ü
innomminie e zu adjek i en Adjek i e d iskai os mi pos pozicinem Zahl on
Wo osenosen, z. 92.: kie úojudu, ge úojudu; kie íejid i, ge íejid i ( enben, 122).
Besch eibend nieka onschen Giminens Eigennwö e da ü e wende e Te mine
genus nijaki und neu um ( en pa , 124, 127) ihnen zugewiesen Wo pawoiu, pa a o as
Mikalojaus Daukšos Pos ilės ( oliau DP) Saknung Ręgí kai pawoiu y bû ge iůs DP 27211
(wie und jede DP Beispiel, diese Sa z J. O ębskio g ama ische wi d mi lenkišku
Jakubo Wujeko pos ilės ies meniu, plg Widiß iàko niebiespiecnoe en sp echen.: sein w
oskoßy.) ( en pa , 125). Abläss end -o-, . -ėkamieno eigwa džius J. O ębskis weis ein
mögliches daik a a dine sudu ischen eigwa džių a oseną und s ell
un e schiedliche eigwa digis und daik a a digis galin iges pa adigmas ü
minkš ašidis Funk ionen24 (abe nu daik a a dinei solche sudu ischen Wo es a osenai
20In e essan , dass in diese Sich J. O ębskis nich i enka ki čiuo ės es s ellung wich ige
meh iskai os nu ininko und galininko, obwohl und weis diese linksnių wich igkei ki iuspla z
damas, kad abejo inais a ejais lie u iai pa ys aip ik inasi daik a a džio ki čia imo galimybes
(OGJL3 9, 64–65). Apie šiuos linksnius, kaip k i e ijų, ku iuo emian is nus a oma ki čiuo ė, ž .
es s ellung, pab ėžLaigonai ė 1978: 3536; übe ki čia imo lehmumisi pa anků meh iskai os nu ininko
und ode kilmininko ki iuspla z dės da nį siehe. S undžia 1995: 14. 21 Plg. su umpin en einiskai os
s ellenaa s ( aldžiojè: aldžiõj, ge klėjè: ge klj) sowie meh iskai os įnagininko ( aldžioms:
aldžiõms, ka ėms: ka ms) und e c. o mü pa eik is (OGJL3 32, 35). 22 Plg. J. O ębskio ausschi lichen
Au me ksamkei daik a a džio d iskai ai (p z., d i duk e i, du sūnu), die schon damals in de
li auischen Sp ache konn e sein nich gewohn (OGJL3 2, 8185).
23 Plg. J. Endzelīno pa eik ą ik y iškos giminės būd a džių pa adigmą (Endzelynas 1957:
130–136).
24 Plg. g e imse Sei en be indliche būd a diškąją und daik a a diškąją Pa adigmas mi
un e schiedlichen Einaskai os Nu zenaa s und s ellenaa s Wahlen iis (OGJL3 107, 108).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII klassi izie šauksmininką25). OGJL au o nahmi hochėlese g ad
de absolu inen a osenai (OGJL3 129) häl so genann eusie impe ną ode zu didelį Eigenscha en
Menge unsakančius eign žius mi Vo dellen ap-, pói P eisagmen -ókas, . -óka26, plg.: ap-dykis, .
ap-dykė ‘p awie p óżny, niepełny, pó-žalis, pó-žalė ‘ ochę za su owy; niedopeczony, ge ókas, ge óka
‘dość dob y; dość po ządny27 und behandel nich udwa dische He kun g adnie endem Da nissen,
solchen wie y èsnis, y iáusias, šunèsnis, pi mèsnis, pi miáusias und so., G ad o men aus möglichlich
auss e kusių Eigennamen gemach es Möglichkei (ibd, 133)28. Eingamžio Kapi elu J. O ębskis s ell
besp ochenen Eingamzijens e klä ikiä als ẽ-du, ẽ-d i ode nuo-du ( enib, 139). In diesem Kapi el inden
wi nich des Wo es áms a29, das J. O ębskis häl daik a a džiu, galinčiu eikš i abi na ü liche
na ü aliąsie Ve wand e (id., 5). In e essan en Beispielen illus ie niemand a osena, zum Beispiel,
nimus, daug dėmesio ski ia d iskai ai, pamini įdomių a minių jos o mų, o-
and o negigins besup yje niẽkuo ned as ‘niewinny; bez b aków, nienaganny ode Ve bindinyje niẽkai
me gái ė ‘ma na dziewczyna (iden , 147). In diesem Desk ip ion inden sich nich bes imm e Eingabe
on mi skolin ine dalely e by junginiai by kas; by welche ; byks30 (iden , 158). 25 LKG I ome angegeben
-ia, -ė kamienen Eigennwö ze šauksmininkas und män iškos, und mo e iškos gi eikia (i)o kamienen
Eigennwö zes Pa adimas zwejopai: mi šauksmininku (abe nu einigen människösen Ginnes
Eigennwö ze n, z. Mednis, apmažis, bal akãklis) und ohne šauksminikas (p.z. ge èsnis, ge èsnė, mednė,
apinkoỹmažė, bal akãklė) (DLKG 180, 184)). 26 G adnio Fo men e wende we den ohne e gleichenden
Ve bindungen, wenn ein ach ausd ucks ie eingewä jama ein bes imm Eigenscha , genann
minės pa adigmose, p z.: auksni, -e; mažù i, -e; apge i,-e; bal ažíedi, -e (LKG I 486, 487); DLKG
absolu ine G adnio Fo ms a osena, siehe. Judžen is 2012: 8889. Absoluu lich e wende en
Adjek i g aden ü Synymimišk p e ikage -okas und o dėlių apy-, po ediniai (ibd., 89). übe sie wei e
sieh. DLKG 195, 196, 224226. 27 Die Bedeu ungen solche Adjek i en DLKG we den auch besp ochen im
g amma ischen G adka ego ienabschni , blg.: Ne u i g adhien Fo men solche quali ybische
Adjek i e, die schon an sich in ih e We bs he e besch eiben eine gewisse Menge des Eigenscha en
(DLKG 173); hie wi d auch angegeben, dass o kommenden P ädaliels po-, apyda inių höhe e
G ad o men zeigen, dass diese G uppe de Da inių Bedeu ungen sind 28 Diskusionen diese F age
siehe. Ska džius 1997: 433439; 1998a: 706. 29 DLKG Wo ams a nenn einem pe sönlichen g undlegenden
Hö agumo (DLKG 257, 259), und Albe as Rosinas subjek i aus Bewe pa icipiniu į a džiu (Rosinas
1996: 3844). G ünde, wegen denen e inys ams a kann we den wah genommen als daik a a dis, siehe
id, 44 p. 30 Übe Diese neapib ėž ume ma kie ende samplaikinie einwe zungen mi bi by populia ūs
a imos g ama inėms laipsnių o mų eikšmėms“ (DLKG 225).
a mėse / (plg. LKG I
692693), und in jüngs e Zei und wiede įsigali schnekamojoje bend inėje kalboje.
A ikeln A icles 207 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Manchen OGJL3 Lese n mag nasschen de Abschni SkAI VARDŽIO, in dem die Wo e abù,
ab; abùdu, abd i31 we den zugewiesen kiek nume ischenNumme n32 ( enpa , 164), kele ,
kẽle ios; zwe, ãbejes kuopnissen (liczebniki zbio owe), und kel, kẽlios ge ag enjenigen
unde inėž iesiems kuopnissen zahlenwe gen33 (indessen, 172, 173). Skai a džių
Abschni um disku ie kuopinigen Daik a a dnissen so genann en Wö ze , solchen wie
penke as, šeše as und so. sowie ein paa e as34 a osena ( enib, 174). Hie
besch iebenomi und aus Zahlwe zen zu machen Eigennumme n gehal enomi P eesags
-opas, -okas, -e iopas, -as, -linkas, -lypas, -e gas und pan. ediniai (nich nu d ejópas,
ejópas, iene iópas, einókas, abe und ūle iópas, -a ‘ ozno aki, óżno odny, d as,
d linkas, d il é , pi hipis, ke gubgis und pan. ( en pa , 175176) ode o wo heiks
d eiksmiai d íese, d a, añẽja, an ap, d eja, dùgubpka , dùs und pan.
(iden , 177178).
VESMAŽODŽIO besch ieb asa i Ma e ie a ian iškumu: wie und isu g ama ikoje hie
o ges ell wi d nich nu gegenwä ige li auische Sp ache Da en, abe und indodžiui, diese
mių senosios lie u ių kalbos bei a mių ak ų (plg., pa yzdžiui, gó i, gója, gójo
‘szybko iść’ ( en pa , 214)), ypa ingą dėmesį ski ian T e ečiaus a mei (pa yz-
Ta mės polinkis e wenden umpas Geschmažodžio Fo men (plg. ausėjo: ausė) ilius uojamas
ollna padabójau: padabéu, padáu: padjau asmena imo pa adigma ( enpa , Ik 217)). OGJL3 ohne
Bezugung in a minę a oseną wi d o ges ell Wi kmazwo ds g s i ‘g ozić, ods aszać,
gene inėje li auenschen Sp echen gehal enem in anzi i iniu, asmenaie ungs pa adigma:
g ėsiau, g ėsei, g ėsė, g ėsėme, g ėsė e ( en pa , delius, plg.: mál i: mãla, mãlė und a m. mãlo und
216). J. O ębskis nuodugniai ap a ia eiksmažodžių šaknies balsių kai os mo-
léis i: léidžia: léido und a m. léidė ( en Ib, 208209)). OGJL au o ius sa i ai in e p e ie die
gegenwä ige li auischen 31 DLKG abu, abi, abeji, zweos zusch eib posi i a iesiems
beschend inamiesiems einwö be n (DLKG bilde zwei elemen ai (Rosinas 1995: 47). Diese
257).
32 Abu, abi p isky imą skai a džiui A. Rosinas laikė nepag įs u: „šių žodžių seman inė analizė
odo, kad jie u i eikšmę ‚ isi‘, .y. p onominalinę eikšmę, i a ojami uo a eju, kai aibę
Wissenscha le beme kėjim, li auische Sp ache g amma iklichen besch ašuen sel enas
Kalbinink beide zusch eib Eingebö gen, aus wenigigen solchen e wähnd K. Būgą und P. Ska džių
(Rosinas 2001: 101). Und in Wi klichkei , beide, beide zugesch iebenen Zahlwe gen inden wi nich
nu ühes ichen (plg., beispielsweise Jonikas 1939: 63, Endzelynas 1957: 142, Senkus 2006: 245, 248,
Senn (1966: 214), abe und gegenwä igen li auischen sp acho y os A bei en, plg. Smoczyński 2007:
2, S undžia 2009: 84; 254, Dini 2014: 149. 33 DLKG kele i, kẽle ios Zei nich ymimaisiais, und keli, kẽlios
klusiamaisiais und ela i ien Eingaben (DLKG 257). Rosinas eingewä žius keli, kele as, kele i, keliolika
besch eib als bedeu imuosius e echneuojamuosius (Rosinas 1996: 120). 34 DLKG einwe einige
nenn unbes immė em unbenimmendem (DLKG 257); Rosina sch eib ihn zu ma kie lichen
Ve we nze n, die ischski iamischen Elemen en Zahl angeben seh unde inėž i mę36 (dasselben,
222224). OGJL3 b ei e e besch eib angebam iges Sedakas (op a i us) Fo mü di e si o ä und
(Rosinas 1996: 119).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
kalbos būsimojo laiko pa adigmą35 ( en pa , 205) bei bū ojo dažninio laiko kil-
kilmė37 und sin aksinė (condi ionalis) aiška ( enib, 230 234). Apibūdinan e lexi inen
kons uk ionen (sang ąžos dalely ė si adinama į a džiu38) OGJL3 elkiamasi au sang ąžinių
kons uk ionen a osena li auens und lenkų ( en pa , 236, 237) sowie in ande en indoeu opäischen
sp achen ( en pa , 239). de E klä ungen de He kun (plg. Anme kung übe -si i smą in -sa -z-,
beispielsweise pazbã ā, aćgulė, ode die Beme kung, dass ähnliche Modi ika ionen in li auischen
J. O ębskis a idus į ai ioms modi ikacijoms bend inėje kalboje i a mėse bei
Li e a u in de Sp ache manchmal di ek e besiedel we den, plg. s é i neben é i
‘chwycić He kun s e bindungen mi *nu-s(i)- -s(i) und pa ibie g imu s op é is ode
suspißg ib i ‘schwycić się, spos zec się, de kildin inas aus *su-s(i)-g ib i-s(i): ‘pa pa en i ( en,
238)). OGJL au o be ä ig den Einsa z des seekinn (supinum) nu in Dialek en ( en pa , 243244), und
BūDINIAMS besch eiben paschanka li awišką e min, klä seine Bedeu ung (nenn end, dass das
ande e Namens in ini y us ii nich meh geb auch wi d), ausschließ die Ve b e o m (nähend,
dass sie nich mi Vo eil, Negin ode sang ąža e wachsen is ) die Raiška und eiksmines
Funk ionen39 ( en pa , 244245). Veiksmažodžio Kapi el in J. O ębskis behandel pa icipium
necessi a is, benennend sie nich ekiamosios ūšies eili iais40 und bezeichnend einige
Vo gesagens -inas da inių p a as ą eili ę und aus yškėjusią eigennamnliche Bedeu ung (plg.
bū inas, di b inas) ( enib, 273274). Besch eibend nieka osios giminės daly ius pa icipia w o mach
neu um OGJL au o ius s opp eli und ies es u ima dalely ės bedeu me ‘ zekomo, jakoby, niby41,
plg. : Sie, esą, das nich wissen. ‘Ona jakoby dessen nie weiß. (iden , 274). 35 Jono Kazlausko Meinung
zu dem, dass J. O ębskis sie als einen Mix e schiedene indoeu opie ische Ka ego ien sieh .
Kazlauskas 1968: 366. 36 Mi J. O ębskiu, kildinusiu wa iges häu igen Zei p eisagą -da isch
de yblichen i e a i ü wa iges Zei mi P äsag -a und sp aus iniu p iebalsiu d, wide sp ich
Aldona Paulauskienė (ž . Paulauskienė 2006: 6162, 84).
37 Diesen E klä ungen Kazlauskas nann e nich glaubė inu (z . Kazlauskas 1968: 399). 38 Das is
üblich in den We ken sp achhis o ike , plg.: Fo ms hinsich lich sang ąžinis įwa dis ... wa
d ejopas: s(i) und se (Palionis 1967: 140).
39 Büdinie DLKG we den behandel ziemlich ähnlich (p lėζοντας p äweiksmen eigen liche
Funk ionen und we kmaewodine aišką Fo men), nu nich Wi kmaewo ds, und o eiksmio
Kapi elue (DLKG 413414). 40 DLKG des Abschni s ü den Teilnehme besch eibung gewidme en
An ang inden wi Hinweis, dass in G amma iken zu nich we kenden Teilnehme n zugewiesen
wi d eiksmažodinė eikiamybės Fo m; obwohl nach seine Bedeu ung solche Fo m suda o
gegenp iešą allen Be eilig en (DLKG 354355). 41 Übe den Sa z p ie eiksmiu (dalely e) emimų Wö e n Übe ikims Indikliu i usį esą(s) sieh.
Hol oe 2004: 113114.
A ikeln A icles 215 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
ap a iamos64, ginčijamos65, we den angegeben nich nu ühes en, sonde n und
neues en66 li auischen sp ach g ammis ischen y nissen und ode de en abž algene
ode . Ve olg 50 Jah e sei spä es ens e schienenem OGJL omo Ausd ucksung
wünsch e sich zu haben OGJL Wo o men öskles. Šiuolaikines echnisches
Möglichkei en e laub OGJL o ges u en li auensischen Sp achs Reich us besse zu
nu zen, als wa eigens J. O ębskio sumany a. Elek onische d ikalbis
(lie u iųlenkų) ode soga abipusis (su a i kš ine lie u iško Wo es Fo m paieška
nach lenkišką a i ikmenį) Wo o mü-Index leis ų e ek i zu nu zen OGJL
angebo omu ap ašu67, und gleichzei ig wä e und um assende d ikalbis Wo ynas68,
e gleichende e schiedene Wö e o men69 und Bedeu ungen70, aushebelnde
synonymine und ode an onymine Wo e bindungen71. G e a alle OGJL
Wo sch ökles Ak i ie ungs is noch und ande e OGJL3 e ö en lichings
li auischlich Möglichkei : elek onine Publika ion könn e we den und Vilniaus
Uni e si ä s Biblio heke gespeiche J. Balčikonio au o izuo e OGJL3 e imas in
li auensische Sp ache. Rech , J. Balčikonio be ei oje li awiškoje OGJL3 e sionen
ilius aciniai beispiele haben lenkiische Übe einsmen. Das manchmal ö de e
Übe se zjä zu e hal en k ea i blich, abe ande e sei s manchen (u.a. e esnigen)
li auischen Wö e n Bedeu ungen zu besch eiben jene lenkiische Übe einsmen seh ehl . 64 Plg. LKG I 487, Mažiulis 1970: 132, 185, Kazlauskas 1968: 127, 176, 198, Paulauskienė 1979:
141, 159.
65 Plg. Kazlauskas 1968: 399, Mažiulis 1970: 54, 210, 220, 228. 66 P z. : Amb azas 2006: 105, 283,
314, 353, 445, 481; Judžen is 2012: 36, 169; A kadie , Hol oe , Wieme 2015: 21, 36.
67 Als Beispiel kann angegeben we den P. Ska džius Rink lichen Raš ų odyklę, ge okai e leich e nd
die Kenn nis mi diesem Au o us We ken (z . Ska džius 2013). 68 Tokio P ojek Beispiel und P o o ypu
kann angegeben we den Vilniaus Uni e si ä s Filologies Fakul e o Skai menischen Filologies Cen e
pa eng ą Thesau us La ino-Li uanicus Ve einiginis la ynisch-lie u ies sp achens Wö e yns om XVII
bis XXI Jah hunde , meh siehe h p www. hesau us. l . u.l 69 Beispielsweise, das einzige Wo J.
O ębskis s ell in Bedeu ung samiu ki. Solch einen ienišas Bedeu ung un e s eich e noch mi
ande en Scho nien ein ediniais: einenĩ íenas ‘samiu eńki, ieniñ elis, einỹ elis, einù is, einu ėlis,
einu ùkas, einùžis, ič íenas, č ienai is (OGJL3 131, 132). I plg. Li uäischenlenkischen Sp achen
Wö e angegebenes einzige Übe einsmen ‘jedyny (LLKŽ 540). 70 OGJL be ei ges ell aus üh liche
li auische Beispielsgegenwö e lenkisch Sp ache, beispielsweise: g audùs, - ‘k uchy, kliwy,
zewny, go zki (OGJL3 95); ùščias, -ià ‘p ożny, pus y, bezuży eczny ( enbi , 93); angegeben nich nu
populä e, sonde n auch sel ene e ( .g.: bé nas ‘młodzieniec; kawale ; pa obek ( en pa , 11), halb inas,
-a ‘po ządny, p zyzwoi y ( en pa , 102)), nublukusios (p z. šõkis (nich allein ‘ anec, abe auch ‘skok =
‘šuolis ( en pa , 19)), nyks ančios Wo zusagen, beispielsweise.: eidin i ‘chodzić, eidiniñkas ‘dob y
piechu ( en pa , 272); dial. pagáulus, -i ‘poję ny ( enbi , 110); nege óji ‘nieszcięście, k ei óji ‘linia
k zywa und so. (iden , 111). 71 Plg., zum Beispiel aus OGJL beschöße aus yškėjančią opus ambus
an onimiją: opùs, - ‘w ażliwy, czuły; udny do gojenia; [...] ambùs, -, ‘nieczuły, niew ażliwy na bicieʼ
(OGJL3 97).

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
APIBENDRINIMAS
OGJL kann we den bewe e als nep a andan i wissenscha liche We e. Diese
G amma ik gegenwä iges Sp ach un e suchenden, und besonde s kodi izie enden,
zeig No wendigkei s ü zen lebisches Sp ach Ganum und nich e ges i gemeins
sp achhis o ies Wissenmo. Sieh man J. O ębskios Lie u ių kalbos g ama iką
s ändig beglei e de Eindüch , dass sie gesch ieben wu de u in Zweck das zu
eilen mi Wissen und das wu de ge an mi Ve gnügen. Dahe kann OGJL benennen
g ama ika, die in e essan und angenehm zu lesen. Ling is ischen Besch eibungs
Modelle s ändig ände n sich, pe ilgesnį Zei ge okai e ände sich und die Sich ung
J. O ębskio pa eng o da bo sa i umą jo ašymo me u i ap a i pas ebė us yš-
in beschamende Ma e ialä, deshalb A ikelni s eng sich au kesnius dieses und
spä e ausged uckn en g amma ische Besch eibungen Modelie ung ode
Ma e ials G uppie ungs zusch eibungs ähnlichkei en und un e sum. G ama iken gib
keine linea ischen A en Zahlnisse. Gewöhnliche Lese owe in G amma iken
no male weise such nu Ma e ial ihm kümi im F agebe eich. Dahe g ama iken
o ges ell en Inhal s, und besonde s ak ischen Ma e ials pachešką e leich e
dalykines, Wo o men und ik ischen Namun-Rodykles. OGJL besonde s e o de
indyklen wegen ilius acines Ma e ials iel äl igkei und um ang, und Beispiele
lydin ys pa allelinie lenkiški Übe einsmenys e laub zu denken übe i ualiege
Raumwässe wi kenden d ikalbį Wo yn, de dami gleich ak ualuo en und J.
O ębskios g ama ischen Min ies gy as į. Tokia odyklė mi dem en sp echenden J. O ębskios g amma ikos Sei en aksimilės a ka pa könn en lösen und bibliog a ine e enybe ampančio OGJL Tex zugang F age.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
A kadie Pe e , Hol oe Axel, Wieme Bjö n In oduc ion Bal ic Linguis ics: S a e o he
A . Con empo a y App oaches o Bal ic Linguis ics (T ends in Linguis ics S udies and
Monog aphs), ed. by Pe e A kadie , Axel Hol oe & Bjö n Wieme 2015: Be lin, Bos on: De
G uy e Mou on, 1109. P ieige in e ne : h p://www. linguis ics_s a e_o _ he_a
academia.edu/5617002/Bal ic_linguis ics_S a e_o _ he_a
h p://www. esea chga e.ne /publica ion/281175671_In oduc ion._Bal ic_
Daba lichen li auischen Sp achen Wö e yns 2011: sechš as ( ečias elek oninis)
Ausgabe. Kompak ine plokš elė edak o ien kollegie: S asys Keinys ( y . edak o ius),
Laimu is Bilkis, Jonas Paulauskas, Vy au as Vi kauskas. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2006; in e ne inė e sija h p://dz.lki.l au as Amb azas. Vilnius: Mokslo
A ikeln A icles 217 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Vilnius
Uni e si y.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ke i asis pa aisy as leidimas, ed. Vy-
und Enzyklopedien-Ve lagsins i u , 2006 (1994). Endzelynas Janis 1957 [1948]: Bal ische
Sp achen Klänge und Fo men. Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche
Li e a u e ö en lichung.
Hol oe Axel 2004: E idencialumo Ka ego ie. G ama ischen Ka ego ijų y imai, ed.
Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 105120, 168 169. ( =
Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2.) Jablonskis Jonas (Rygiškių Jonas) 1997 [1922]:
Lie u ių kalbos g ama ika, d i as o og a uo inis Ausgabe. Vilnius: Vilnius: Mokslo
und encyclopedijų Ve lag. Jonikas Pe as 1939: Pag amančio a mė. Kaunas:
Spindulio Un e nehmens spaus uwe. Judžen is A ū as 2014: Lie u ių kalbos
g ama ischen Ka ego ien. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. Laigonai ė
Adelė 1978: Lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Mokslas. LKE Lie u ių kalbos
enciklopedija, 2.s e übe p ü e und e gänz e Ausgabe, pa . Kazys Mo kūnas, ed.
Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo und Enzyklopedien-Ve lagsins i u , 2008.
LKG I Lie u ių kalbos g ama ika. Phone ika und Mo phologie, y . ed. Kazys Ul ydas.
Vilnius: Min is, 1965.
LLKŽ Lie u iųlenkų kalbų žodynas, sud. Algis Kalėda, Ba ba a Kalėdienė, Ma ija
Niedz iecka. Vilnius: Mokslas, 1991.
Mažiulis Vy au as 1970: Bal ische und ande e indoeu opäischen Sp achen Beziehungen (Deklinacija).
Vilnius: Min is.
OGJL1 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 1: Wiadomości ws ępne. Nauka o
glaskach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1958. OGJL2 O ębski Jan.
G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azów. Wa szawa: Pańs wowe
wydawnic wo naukowe, 1965. OGJL3 O ębski Jan. G ama yka języka li ewskiego 3: Nauka
o o mach. Wa szawa: Pańs wowe wydawnic wo naukowe, 1956.
Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius: Min is.
Paulauskienė Aldona 1979: G ama ischen li auischen Sp achen Geschmawo ds
Ka ego ien, Vilnius: Mokslas.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Paulauskienė Aldona 2006: E s es li auische Sp achg amma iken. Vilnius:
Gim asis Wo .
Rosinas Albe as 1995: Bal ische Sp ach-Übe namen: Mo phologies aida. Vilnius:
Vilniaus Uni e si ä .
Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai. Vilnius: Mokslo und
enzyklopedien出版社.
Rosinas Albe as 2001: Mikalojaus Daukšos eks ų į a džių seman inė i mo ologinė
s uk ū a. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Sabaliauskas Algi das 1982: Lie u ių kalbos y inėjimo his o ia. 19401980 m.
Vilnius: Mokslas.
Salys An anas 1985: Bal ischen Sp achen, Nau os und kil ys. Vilnius: Bal os lankos.
Senkus Juozas 2006: Kalbo y os A bei en. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Senn
Al ed 1966: Handbuch de li auischen Sp ache 1: G amma ik. Heidelbe g: Ca l
Win e , Uni e si ä s e lag.
Ska džius P anas 1996 [1943]: Rink ische Sch i e 1. li auische Sp ache Wö ze
da yba. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社.
Ska džius P anas 1997: Rink ische Sch i e 2. Bend inäs Sp achau gaben. Vilnius:
Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
Ska džius P anas 1998: Rink ische Sch i e 3. Bend ines Sp ache Kul u . Vilnius:
Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
Ska džius P anas 1998: Rink ische Sch i e 4. Wissenscha liche A ikel und S udien. Vilnius:
Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u .
Ska džius P anas 2013: Rink iniai aš ai 7. Rodyklės i bibliog a ija, pa . Eglė Žilins-
kai ė-Šinkūnienė, Mindaugas Šinkūnas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Vilnius:
Vilniaus Uni e si e as.
S undžia Boni acas 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema. Vilnius:
Vilniaus Uni e si ä s Ve lag.
S undžia Boni acas 2009: Bend inės li auische Sp ache akzen ologija. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u os kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1981: Lie u os kalbos is o inė g ama ika 2. Vilnius: Mokslas.
A ikeln A icles 219 /
Jano O ębskio G ama yka języka li ewskiego
(III – 1956, I – 1958, II – 1965): is o ija i daba is
Jan O ębski’s G ama yka języka li ewskiego
(III 1956, I 1958, II 1965): His o y and
Today
SUMMARY
The a icle discusses he p ocess o publishing o a h ee- olume Li huanian g amma by a
amous Polish linguis Jan O ębski (1889-1971), he composi ion o g amma ical desc ip ion,
i s peculia i ies and e alua ions. The ype o his g amma enables us o c ea e bo h an index
o wo d o ms used in he g amma and an index o hei pa allel Polish equi alen s. A mode n
elec onic wo d- o m index-dic iona y would add o he iabili y o J. O ębskis g amma ical
hough and would be an excellen lexicog aphical sou ce o Li huanian-Polish languages and a
eaching aid. Such an index wi h a acsimile segmen o a ele an page om J. O ębskis
g amma would also con ibu e o he solu ion o he p oblem o accessibili y o he ex o
his g amma .
Į eik a 2015 m. gegužės 22 d.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
ju a [email protected]