166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: onomas ika ( ik inių žodžių
da ybos, kilmės, mo y acijos y imai).
DĖL PRAGMATINĖS
LINGVISTINĖS VIETOVARDŽIŲ
ANALIZĖS (REMIANTIS
MARIJAMPOLĖS APSKRITIES
VIETOVARDŽIAIS)1
On P agma ic Linguis ic Analysis o Place
Names (Based on he Place Names o
Ma ijampolė Coun y)
ANOTACIJA
Šis s aipsnis – mokslinė p agma inio ie o a džių y imo įžanga su kele u p adė os
analizės ezul a ų. Jame emiamasi LKI Va dyno onduose saugomais unikaliais a pu-
ka io Lie u os anke ų oponimijos duomenimis (Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais).
Vienos e ninės s i ies ie ų a dų analizė pasi ink u aspek u y a anks esnių ie o a džių
y imų įp as ais da ybos i kilmės požiū iais ąsa.
S aipsnyje išdės y os pag indinės p agma inės ling is inės ie o a džių analizės eo-
inės i me odologinės nuos a os, a skleidžiami lie u ių oponimikoje mažai naudo i y-
imo aspek ai. Šioje publikacijoje emiamasi ypač įdomia i e inga iki šiol nepublikuo a
„Žemės a dų“ anke ų pas abų skil ies in o macija, leidusia paž elg i į i iamąją oponimi-
nę medžiagą pe e ninės s i ies kalbos a o ojų pa y imo p izmę.
A lik as y imas apibend in as, pa eik os iš ados i ekomendacijos.
ESMINIAI ŽODŽIAI: a puka io laiko a pis, ie o a džiai, p agma inė ling is inė ie-
o a džių analizė, emocinė e inamoji kono acija, aizdinė eks-
p esinė kono acija, e nokul ū inis kono acinis komponen as,
1 Padėka. S aipsnio au o ė nuoši džiai dėkoja už e ingas pas abas, pa a imus, ge ano iškumą
p o . Rū ai Pe auskai ei, p o . Kazimie ui Župe kai i slap iesiems s aipsnio ecenzen ams.
S aipsniai / A icles 167
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
s e eo ipas, į a dijimo si uacija, komunikacinė in encija, pe loku-
cija, ad esan as (į a dy ojas), ad esa as.
ANNOTATION
The a icle is a scien i ic in oduc ion o he p agma ic esea ch o place names p esen -
ing se e al esul s o he analysis in p og ess. I elies on unique da a o oponymy om
he ques ionnai es o in e wa Li huania s o ed a he Depa men o Onomas ics in he
Ins i u e o he Li huanian Language (place names om Ma ijampolė Coun y). The analy-
sis o place names o a single e hnic egion om he selec ed pe spec i e is a con inui y o
he p e ious place-name esea ch based on he usual aspec s o wo d- o ma ion and o igin.
The a icle p esen s he majo p agma ic heo e ical and me hodological p inciples o
he linguis ic analysis o place names; i e eals he esea ch aspec s which ha e sca cely
been used in Li huanian oponymy. The p esen publica ion is based on especially in e -
es ing and aluable in o ma ion om he commen s sec ion o he “Land Names” ques-
ionnai es, which has no been published be o e. I enabled o app oach he oponymic
esea ch ma e ial h ough he p ism o expe ience o language use s om a speci ic e hic
egion.
The esea ch gene aliza ions we e o mula ed; conclusions and ecommenda ions we e
p o ided.
KEYWORDS: in e wa pe iod, place names, p agma ic linguis ic analysis o pla-
ce names, emo ional e alua i e conno a ion, isual exp essi e
conno a ion, e hnic-cul u al conno a i e componen , s e eo ype,
naming si ua ion, communica i e in en ion, pe locu ion, add es-
se (name-gi e ), add essee.
0. ĮVADAS
Regioninės oponimikos s udijose, g e a ie ų a dų da ybos, seman ikos
i ki ų speci inių ypa ybių, galė ų bū i nus a y a i daugiau bend ųjų ling is i-
nių – p agma ikos s ičiai p iski inų dalykų. P agma inis ling is inis požiū is
į ie ų a dus išplės ų oponimikos analizės ibas. Taip pa bū ų išsaugo as i
kompleksinis keliaaspek is y imų ak ualumas. Be o, šios s udijos pa i in ų
a ba paneig ų dekla uojamą am ik ų Lie u os plo ų ie ų a dų sa i umą, ki-
oniškumą a bend umus, ku ių galbū galė ų bū i daugiau nei ski umų. Tam
p i eik ų į auk i į kalbamųjų y imų s i į i ki ų plo ų oponimiją.
Rū a Ma cinke ičienė, ko ge o, pi moji šiandienos lie u ių oponimikos
y imų kon eks e a k eipė dėmesį į ai, kad ik inių žodžių eikšmė panaši į
DALIA SVIDERSKIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
apelia y ų kono acinę eikšmę <...>, ne iek į pačią eikšmę, kiek į jos už ibį,
apiman į į ai ias aizdines, unkcines asociacijas i e inamuosius elemen-
us (plg. Ma cinke ičienė 2000: 137–146). Kauno kono aciją mokslininkė y ė
lais uoju i k yp iniu asociaciniu ekspe imen u2, aip pa bu o a lik a kon eks-
inė pasi ink ojo ie o a džio analizė. Tiek ienu, iek ki u me odu a lik o y-
imo duomenys leido kalbininkei da y i iš adą dėl am ik ų sąsajų a p ie os
a do a ojimo kon eks o i jo kono acijos bu imo. Šis y imas paska ino i ki-
as ling is es – Iloną Side a ičiū ę-Mickienę i Saulę Juzelėnienę – pasinaudo-
jus elek onine eks yno analizės p og ama, a ink i Palangos i Nidos mies ų
koloka us i juos suski sčius pagal kalbos dalis i i dažnumo požiū iu (Side a-
ičiū ė-Mickienė, Juzelėnienė 2005: 70–75). Pas a uoju a eju naujų eo inių
įž algų, egis, nea si ado.
Kazimie as Župe ka pas ebėjo, kad dalykinių s ilių eks uose ie o a džiai
u i ik in o macinę paski į, ki aip y a lais ųjų s ilių eks uose (šnekamojo,
meninio, publicis inio) (Župe ka 2009: 263–271). Pi muoju a eju a ojami
iesiogine eikšme, ie ų a dai neįgyja kono acijų, an uoju – jų eikiamą pa-
g indinį u inį gali nus e i papildomoji in o macija – ie os į aizdis. Moks-
lininko eigimu, ie o a džio ak ualizacijoje3 a imai susiję y a du dėmenys:
žodis (jo ga sinė sudė is, da yba, seman ika) i uo žodžiu pa adin os ie os
į aizdis.
Aleksand o Vanago eigimu, „hid onimo seman ikos y inėjimo objek as
y a oji speci inė hid onimo eikšmė, ku ią hid onimas u ėjo susida ymo me-
u“ (Vanagas 1981: 9), nes „susida ymo me u hid onimai galėjo eikš i, bu o
mo y uo i, iksliau – u ėjo labai pla ų i konk e ų seman inį u inį (nes kono-
a o, apėmė b uožus, būdingus i isai objek ų ūšiai, i b uožus, ku iuos da
u ėjo ik as ienas žymimasis objek as)“ (da ž . en pa , 6–17). Taigi s a -
biausia – ką eiškė žodis i imo nomina p op ium me u [čia i ki-
u iš e in a mano – D. S.]. Toks požiū is į ieną ie o a džių klasę (hid oni-
mus) inka analizuojamiems isų klasių (poklasių) ie o a džiams.
Išdės y a ie ų a dų y imo p agma inės ling is ikos aspek u į ai o ė odo,
kad galimos kelios kalbamųjų onimų y imų k yp ys, leidžiančios išsiaiškin i:
2 Psicholing is inio ekspe imen o me u žmonės pa eikia pi mus į gal ą a ėjusius žodžius duo am
žodžiui-s imului. Iš jų paaiškėja, kokias asociacijas jiems sukelia išgi s as, pama y as i pe skai-
y as žodis (da ž . Ma cinke ičienė 2011: 32).
3 Dėl e mino ž . Župe ka 2009: 263. Šios są okos aiškinimas au o iaus pa eikiamas i su p iešin-
gu kalbos p iemonių a ojimo būdo paaiškinimu (kas da o kalbamąją są oką ge iau sup an a-
mą): au oma izacija – įp as inis a ojimas, o ak ualizacija – a ojimas, pa aukian is dėmesį,
su okiamas kaip neįp as as, nepap as as (da ž . Župe ka 2008: 75). Ak ualizacijos są oka, ano
mokslininko, a ima eksp esy umo, iš aiškingumo są okoms ( en pa ).
S aipsniai / A icles 169
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
(1) kaip panaudojamas ie os a das kaip kalbinis ženklas am ik uose p agma-
iniuose kon eks uose, (2) asociacinis ie os a do ekspe imen as i (3) socialiai
su ok o bei užkoduo o ik inio žodžio eikšmėje p agma inio jos komponen-
o paieškos. Mūsų a eju ak uali pas a oji y imų k yp is. Šiuo a eju y imo
objek as i y a p agma inis komponen as onimo eikšmėje, o pag indinė y i-
mų k yp ies są oka – kono acija.
Kono aciją R. Ma cinke ičienė apibūdina kaip leksinės eikšmės dalį, pa-
pildančią kai ku ių žodžių deno a inę eikšmę. Ši kono acija ap ėpia iską, kas
y a daugiau nei į a dijimas, i pa odo kalbė ojo požiū į į minimą dalyką, o
kai kada i bend aujančių žmonių a pusa io san ykius (Ma cinke ičienė 2011:
31). Mokslininkės eigimu, ji būna 1) sis eminė, pas o i, a sispindin i žodynų
s aipsniuose, i 2) kon eks inė4. Sis eminę kono aciją, emdamasi Juozo Pikči-
lingio ski s ymu, ji ski ia į is ūšis: a) aizdinę eksp esinę, b) unkcinę s ilis-
inę i c) emocinę e inamąją. Mūsų a eju, a siž elgus į i iamos medžiagos
speci iką, bus kalbama ik apie d i pas o iõs kono acijos ūšis: aizdinę eksp e-
sinę i emocinę e inamąją.
„Emocinė e inamoji kono acija odo, kaip kalbė ojas e ina žodžiu pa-
adinamą dalyką“ ( en pa ). „Emocinis e inimas kaip žodžio eikšmės kom-
ponen as, adinamoji kono acinė sema, – ne kalbančiojo iesioginė emocinė
eakcija, o sąmoningas p anešimas apie okį emocinį san ykį a ojan kalboje
į i in ą, kon encionalizuo ą aiškos būdą. Taigi emocinis eikšmės kompo-
nen as iš esmės nesiski ia nuo koncep ualiųjų, adinamųjų deno a inių, eikš-
mės semų“ (Guda ičius 2007: 83–84). Ši kono acijos ūšis gali bū i (a) eigiama
i (b) neigiama. E alda Jakai ienė ski ia d i eigiamos (maloninė, pa e inė) i
is neigiamos (menkinamoji, pajuokiamoji, ulga ioji) kalbamosios kono aci-
jos ūšis (Jakai ienė 1988 48–57; 2010: 162). Pãs a osios pažymomis (san um-
pomis) nu odomos i žodynuose p ie iena eikšmių bei daugia eikšmių žodžių
eikšmių (mūsų a eju malon., menk., lg.).
Vaizdinę eksp esinę kono aciją u in is žodis nusako deno a ą aizdu, ke-
lia į ai ias asociacijas (Ma cinke ičienė 2011: 30). Šią kono acijos ūšį lemia
sub jek y ios asociacijos, ji žodynuose pažymomis (san umpomis) p ie žodžių
eikšmių nenu odoma.
S aipsnio ikslas – išaiškin i p agma inės p igim ies komponen us ie ų
a dų eikšmėse. Siekian šio ikslo, neišleis ina iš akių opoobjek o į a dijimo
si uacijos s a ba, ku ioje akcen uo ina ad esan o (mūsų a eju į a dy ojo) in-
encija ad esa o a ž ilgiu bei pa ies ad esa o eakcijos.
4 Kon eks inė kono acija nea pažįs ama iš a ski ai paim o žodžio eikšmės, be iš yškėja iš dažnai
a nuola žodį supančio eks o, jos y imo būdai susiję su dažniausiais analizuojamojo žodžio
junginiais a ba pe psicholing is inį ekspe imen ą (plg. Ma cinke ičienė 2011: 32).
DALIA SVIDERSKIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Siekian užsib ėž o ikslo, bu o keliami šie užda iniai:
1) i iamoje medžiagoje as i ie ų a dų pa yzdžių, ku ių pama as a) emo-
cinio e inimo požymį sa o eikšmėje u in is žodis, b) aizdingasis žodis, c)
e nokul ū inį kono acinį komponen ą sa o eikšmėje u in is žodis, i juos ap-
a i; 2) a puka io medžiagoje as i am ik omis asociacijomis pa em os eikš-
mės ie ų a dų pa yzdžių i juos ap a i.
Žinan , kad emocinis e inimas leksiškai eiškiamas imis būdais: pačia
žodžio šaknimi kaip nominacijos pag indu, da ybiniais a iksais i pe kel iniu
žodžių a ojimu (plg. Guda ičius 2007: 85), enka kons a uo i, kad s aipsnio
už ibyje liko ie ų a dai, u in ys deminu y ų / pejo a y ų da ybai būdingas
p iesagas.
Ti iamoji medžiaga – Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iuje saugomi
unikalūs a puka io Lie u os anke ų duomenys, . y. ie o a džių sankaupa lo-
kaliniu p incipu pagal bu usias apsk i is. Šių ie o a džių inkimas bu o ini-
cijuo as ke i ajame p aėjusio amžiaus dešim me yje Š ie imo minis e ijos
Vals ybės a cheologijos komisijos, uo laiku p iklausiusios Kauno Vy au o Di-
džiojo muziejui bei Pa a džių i ie o a džių kei imo komisijos. Pagal pa eng-
us ie o a džių su ašymo lapus, pa adin us Žemės a dai, p adinių mokyklų
moky ojai bei gi ininkai, ku ie, ado audamiesi specialiai pa eng a Kazio Al-
minauskio Ins ukcija Lie u os žemės a dynui su ašy i ( oliau – Ins ukcija), ke-
le ius me us (daugiausiai 1935–1937 m.) už ašinėjo ie o a džius, o užpildy us
lapus g ąžino minė ai komisijai. Anke os išliko i šiuo me u saugomos Va dyno
onduose. Iš iso jose už ašy a pe 150 000 iene ų ie ų a dų5.
Ty imo pag indu pasi ink i iš gy osios kalbos už ašy i Ma ijampolės apsk i-
ies ie o a džiai už iksuo i ylikoje alsčių: Balbie iškio, Gudelių, Igliškėlių,
Kal a ijos, Kazlų Rūdos, K osnos, Liuba o, Liud ina o, Ma ijampolės, P ienų,
Sasna os, Šila o o i Vei e ių. Kiek ienos alsčiaus gy enamosios ie os ie-
o a džiams ski a a ski a anke a. Pagal uome inį adminis acinį suski s ymą
ie o a džiai į 640 anke ų su ašy i iš šių alsčių e i o ijai p iklausiusių kai-
mų, iensėdžių, d a ų, bažny kaimių, pali a kų i į 17 gi ininkijų anke ų. Iš
iso Ma ijampolės apsk i ies anke ose už ašy a pe 5000 iene ų ie o a džių6.
5 Plačiau apie ie o a džių inkimą iš gy osios kalbos XX a. ke i ajame dešim me yje ž . Ma-
ciejauskienė 2002: 57; 2002a: 104; 2002b: 3–4; LVŽ I XIV–XV.
6 Šioje s aipsnio ie oje, a siž elgian į slap ojo ecenzen o pas abas dėl ykdomų y imų sa-
a ankiškumo i pi mumo nag inėjan bei publikuojan Ma ijampolės apsk i ies Žemės a dų
anke ų a puka io medžiagą Lie u os ie o a džių geoin o macinės duomenų bazės ( oliau – bazės;
p ieiga pe in e ne ą h p://l gdb.lki.l ) a ž ilgiu, išsamiai paaiškinamos kalbamųjų y imų
iš akos, eiga, naujumas, ak ualumas, ski iamoji iba a p jų i duomenų bazėje pa eikiamos
in o macijos.

S aipsniai / A icles 171
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
2001 m. p adžioje, suda an indi idualius planus uome iniame LKI Va dyno sky iuje, šio
s aipsnio au o ei bu o numa y a i pa i in a mokslinės s udijos, o 2004 m. i kaip būsimos
dise acijos, ema Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių da ybos i kilmės polinkiai. S a biausiais i
įp as ais ik inių žodžių y imo požiū iais (da ybos, kilmės) planuo a analizuo i ieno adminis-
acinio iene o ie o a džius, a puka iu už ašy us Žemės a dų anke ose. 2005 m. iš anke ų
baigus ink i Ma ijampolės apsk i ies oponiminę medžiagą, pasi odė pi moji publikacija (ž .
S ide skienė 2005: 91–118). Su ink os medžiagos pag indu a liekamų y imų ezul a ai bu o
skelbiami ecenzuojamuose mokslo leidiniuose i ėliau, . y. 2006–2012 m. Visų a puka iu
už ašy ų Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių sa a ankiškai ykdy ų y imų ezul a ai pa-
skelb i a ski oje publikacijoje (plačiau ž . S ide skienė 2012: 232–243). Joje p is a y a šio egi-
oninio ie o a džių y imo da ybos i kilmės aspek ais pa i is ne ik pa i ino a lik ų da bų
ak ualumą, be i iš yškino pie aka inio Lie u os plo o ie o a džių y imų neišbaig umą bei
bū inybę juos ęs i. 2013 m. a naujinus dok o an ū os s udijas Vy au o Didžiojo uni e si e e
su Klaipėdos uni e si e u, Lie u ių kalbos ins i u u, Šiaulių uni e si e u, minė i da bai Dalios
S ide skienės y a ęsiami. Tu ė a oponiminė medžiaga papildy a ie ų a dais, už iksuo ais
Ma ijampolės apsk i ies gi ininkijų anke ose. Kiek pakeis a ykdomų y imų k yp is i pako-
eguo as mokslinės emos pa adinimas – Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių da yba i mo y a-
cija. Taigi, u in omenyje Aleksand o Vanago kel ą min į dėl oponimų y imo nepap as ai
glaudžiai susijusiais da ybos, kilmės i seman ikos aspek ais, minė ais d iem požiū iais iki šiol
analizuo i Žemės a dų anke ose už ašy i Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiai i oliau i iami,
labiau gilinan is į jų seman inę mo y aciją, nei iki šiol o eikala o y imo ema. Visi onimai
k ali ikuojami, klasi ikuojami emian is ne ik sa os onomas ikos p ak ika, . y. A. Vanago upių
i eže ų a dų seman inės analizės me odologija, be i usų kalbininkų, e noling is ų da bais,
bandan inkamai panaudo i kalbinėmis uni e salijomis laikomas eo ines bei p ak ines nuos a-
as. Vie o a džių mo y acinė analizė g indžiama opoobjek ų į a dijimo incipų
išsky imu (dėl jų ž . S ide skienė 2014: 16–17) i y imu. Toks analizės aspek as egioninės
lie u ių oponimikos s udijose y a naujas i pe spek y us.Topoobjek ų į a dijimo p incipų
išsky imas i y imas y a s a būs daugeliui kalbos mokslo s ičių, nes su elkia e noling is inę,
socioling is inę, psicholing is inę in o maciją kalbos san ykio su ik o e išaiškinimui, a spindi
kalbos pasaulė aizdį.
2008–2009 m. daba inių Kal a ijos, Kazlų Rūdos, Ma ijampolės sa i aldybių e i o ijoms
p iklausan ys a puka iu Žemės a dų a i inkamose anke ose už ašy i ie o a džiai į auk i į
2007 m. p adė ą ku i in e ne inę bazę. Čia jie bu o g upuojami, klasi ikuojami, ap ašomi nu-
ma y ais iek ling is iniais, iek in e ne inei e d ei p i aiky ais i inkamais ki ais aspek ais
(plačiau ž . Bilkis 2011: 3–10). Neišleis ina iš akių ai, kad a puka io adminis acinio ie-
ne o (apsk i ies) i daba inių minė ų sa i aldybių ibos su ampa iš dalies. Taigi in e ne inę
bazę papildė ik dalis šio s aipsnio au o ės iš i os medžiagos (ž . bazės da bams panaudo os
mokslinės li e a ū os są ašą: p ieiga pe in e ne ą h p://www.l gdb.lki.l / ie o a dziai/De-
aul .aspx?pid=5). Be o, ski iamoji iba a p duomenų bazėje skelbiamos Ma ijampolės apsk i-
ies oponimų dalies i sa a ankiškai ykdomų egioninių y imų aki aizdi. Pi muoju a eju
bazė y a am ik as oponiminės medžiagos šal inis, pa eikian is kai ku iais aspek ais apdo o ą
a puka io anke ų medžiagos dalį, s anda izuo us a ski ų oponimų da ybos, kilmės ap ašus
i k . (plačiau ž . Bilkis 2011: 6, 9). Šią medžiagą galima oliau ūšiuo i i i i ūpimu aspek-
u. An uoju a eju pi minio šal inio – anke ų – am ik o plo o oponiminė medžiaga
šio s aipsnio au o ės ling is iškai isapusiškai sa a ankiškai apdo o a: išanalizuo a da ybos,
DALIA SVIDERSKIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Taigi aki aizdu, kad keliamam s aipsnio ikslui įgy endin i panaudo i ie ų
a dai suda o ik menką šio duomenų banko dalį.
S aipsnyje a ojami sa o kilme miš ūs e minai: iek lie u iški, iek u in-
ys g aikiškos kilmės kamienus – ai a i inka lie u ių oponimikoje jau egzis-
uojančias adicijas: andén a dis – hid onmas; gy ẽnamosios iẽ os adas – oi-
konmas; pélkė os iẽ os adas – helonmas; kálno adas – o onmas, laũko, pe os
adas – ag onmas, mško adas – d imonmas; kẽlio, ãko adas – hodonmas.
P i eikus šie keičiami sinonimais ie ó a džiai i oponmai.
Kaip jau apo įp as a isose lie u ių egioninės oponimijos s udijose (Mic-
kienė 2001; Endzely ė 2005; Ba ku ė 2008), žemės dangos a dams: kalnams,
laukų, pie ų, miškų, kelių, akų a dams pa adin i a ojamas Pe o Joniko
pasiūly as e minas žem a džiai (Jonikas 1990: 563). Jį a ojo lie u ių geog a-
as, ašęs i kalbos klausimais, S anislo as Ta ydas (Ta ydas: 1958 5, 46), ki i
lie u ių kalbininkai (Sa ukynas 1963: 235; 1971: 168; Razmukai ė 2003: 67),
e nologė Auksuolė Čepai ienė (Čepai ienė 2013: 112, 129). P igijusios adicijos
laikomasi i šiame s aipsnyje.
Ž ilgsnis į ie ų a dus iš p agma ikos pozicijų (nu)lėmė i ki us, papildo-
mus, s aipsnio e minus. Bu o pasi ink i įp as i lie u ių kalbininkų (Čepai-
ienė 2007; Župe ka 2008; Jakai ienė 2010; Ry i y ė 2011) da buose a ojami
e minai: šnekos ak as – kalbos ealizacijos p ocesas, ad esan as (mūsų a eju –
į a dy ojas) i ad esa as7, p agma inė kompe encija – gebėjimas sup as i ad e-
san o (į a dy ojo) ke inamą pe duo i eikšmę, ilokucija – ieno iš šnekos ak o
lygmenų u inio komponen as, ku is pe eikia ad esan o (į a dy ojo) komuni-
kacinį ikslą (komunikacinę in enciją), pe lokucija – eiksmo po eikis, a ba kas
pasiekiama uo, kas pasaky a.
Ta puka io ie o a džių pa eikėjus i už ašinė ojus užma š in nusinešė lai-
kas. Taigi, siekian išsiaiškin i onines, e inamąsias i k . ie ų a dus lydin-
čias žinias, in o man ų (mūsų a eju i ad esa ų) eakcijas, belieka pasikliau i
išlikusia a puka io anke ų „Pas abų“ skil ies in o macija. Be šių komen a ų,
kilmės, mo y acijos aspek ais, jau duoda apčiuopiamų ezul a ų. Ji y a in o ma y i kaip isu-
ma: paaiškėja a ski ų ie o a džių poklasių da ybos ipų p oduk y umas, iš yškėja jų pana-
šumai i ypač ski umai, sužinomi e ninės s i ies opoobjek ų į a dijimo dėsningumai. Gau i
egioninės oponimikos y imo ezul a ai y a e ingi onomas ikos mokslui, s a būs engian
sin e inį lie u ių oponimikos da bą Lie u os ie o a džių žodyną, eikšmingi i bal is ikai, i in-
doeu opeis ikai, jais gali pasinaudo i i ki ų mokslo s ičių y ėjai. Be o, aiškinan is ie o a -
džių mo y aciją, p agma inės p igim ies komponen us ie ų a dų eikšmėse, ypač p a e čia iki
šiol nepublikuo a i in e ne o iešojoje p ieigoje neskelb a „Pas abų“ i ki ų Žemės a dų anke ų
skilčių in o macija (dėl jos plačiau ž . šio s aipsnio 0. Į adą).
7 Ki aip Bi u ės Ry i y ės Ling is inės p agma ikos į ade (2011), ku iame a ojami kalbė ojo i
klausy ojo e minai. Dėl pas a ųjų a ojimo da ž . Ingos Hilbig ecenziją (Hilbig 2011).
S aipsniai / A icles 173
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
apibūdinimų, mo y acinių ap ašų, . y. unikalių, au en iškų duomenų apie an-
ke ose už iksuo us ie ų a dus, opoobjek ų ypa umus, pa eikėjo san ykį su
jais, oponimų analizė ienu a ki u aspek u (da ybos, mo y acijos)8, p e en-
duojan i į ikslumą, išsamumą, p eciziškumą, daugeliu a ejų y a negalima. Be
o, s udijuo i kalbamuosius ap ašus eikš ų paž elg i į i iamąją oponiminę
medžiagą pe e ninės s i ies kalbos a o ojų pa y imo p izmę. Šią mūsų nuos-
a ą pa emia i R. Ma cinke ičienės nuomonė: „Iš iesų ne žodis, o žmogus u i
gal oje am ik ą eikšmę – koncep ą, są oką a samp a ą, ku ią gali iš eikš i
ienu a ki u žodžiu. Tik indi idui a ojan žodžius kyla asociacijos, a si anda
aizdiniai. Todėl eikšmės eikia ieško i ne žodyje a žodyne, be jo a osenos
kon eks e, klausian pašneko o i lyginan sa ąjį konk e aus žodžio sup a imą
su išgi s o a pe skai y o žodžio ypa umais“ (Ma cinke ičienė 2011: 8).
Jelena Be ezo ič (Jeka e inbu gas), ykdydama kompleksinius oponimų y-
imus seman ikos, p agma ikos aspek u (Березович 2014: 91), emiasi S e la-
nos Tols ajos (Mask a) išdės y omis nuos a omis, ku iomis i inama, kad ne
„plikos“ eikšmės iš žodynų išaiškina ie ų a dų seman iką, be ie o a džių
ap ašų, komen a ų s udijos a skleidžia ealią ie o a džio a si adimo (susida-
ymo) si uaciją9 (ž . Толстая 2008: 13–14). S. Tols aja i anksčiau y a akcen a-
usi ie o a džių ap ašų, juos lydinčių komen a ų s a bą (Толстая 2002: 112–
127). Ji eigė: kuo daugiau ie o a dis „apipin as“ pasakojimais, uo daugiau
jis pa s y a „pasakan is“. Rusų y ėjų bend a nuomone, ie ų a dų ap ašuo-
se komen a ų a ijuojan is pasika ojimas su eikia ak ą ie o a džių eikšmių
in e p e acijoms.
Taigi y imų objek u ampa i anke ose už iksuo i ap ašai bei komen a ai, pa-
dėsian ys išsiaiškin i ad esa o poziciją. Kalbamojoje medžiagoje s a būs išlie-
ka i pa eikėjų išsaky i apibūdinimai, kokiais ypa umais pasižymi į a dijamasis
opoobjek as, bei p iežasčių, dėl ku ių su eikiamas ie ai a das, nusakymas.
Lie u ių e nologė, au osakos, bal ų eligijos i mi ologijos y inė oja Ra-
d ilė Racėnai ė, analiza usi, kaip a siminimai apie p aei į į i inami ski in-
guose sakmių žan uose i kaip jie są eikauja su k aš o aizdžiu, ėmėsi Aly aus
bei T akų apsk ičių Žemės a dų anke ų medžiaga (plačiau ž . Racėnai ė 2013:
107–131). Mūsų y imo kon eks e nea odo be eikšmė jos įž alga, jog ie ų
a dų ap ašymų, komen a ų gausa anke ose p iklauso nuo su ašy ojo kilimo
8 Ki ose anke ų skil yse pa eik os in o macijos nauda jau y a ekę įsi ikin i i anksčiau: skilčių
„Žemės pa i šiaus ūšis, iš aizda, kokybė“ i „Upių, upelių iš akų bei žiočių ie os i jų apibū-
dinimas“ į ašai p a e ė iksliau nus a an i iamų ie o a džių da ybos būdą, jų pama inius
žodžius, iden i ikuojan opoobjek us i pan. (ž . S ide skienė 2010: 341–353; 2012: 81–98).
9 Ši si uacija eo iniuose oponimikos da buose da adinama onomas ine. Dėl e mino onomas-
inė si uacija ž . TMOI: 220.
DALIA SVIDERSKIENĖ
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
ie os. Ty ėjos pas ebėjimas pa em as anke ų i uliniame puslapyje pa eik os
in o macijos duomenimis: kokios apsk i ies, alsčiaus, bažny kaimio, kaimo,
d a o ie o a džiai su ašy i anke oje, kokie su ašy ojo duomenys: pa a dė,
a das, e slas (moky ojas, -a; gi ininkas), gimimo ie a alsčiaus i apsk i ies
ikslumu bei ad esas. Pagal ai i galima sp ęs i, a su ašy ojas sa as, a s e i-
mas. Ano y ėjos, s e imam žmogui žinios apie ie as i jų a dus pa eikiamos
gausesnės: „aki aizdu, kad okių, ka ais ne pe nelyg gausių opog a inių nuo-
odų y a daugiausia, kai mėginama ieną a ki ą k aš o aizdžio ie ą nusaky i
s e imam žmogui“ (Racėnai ė 2013: 127). Ši endencija, odos, galioja i mūsų
a eju. Ko ge o, okiu būdu siekiama bū i inkamai sup as am, odėl sa a kalbi-
nė aiška komen uojama. Be o, kalbamasis dalykas (mūsų a eju opoobjek as)
su ašy ojo menkai pažįs amas i ne inkamai jo įsi aizduojamas. Galima many-
i, jog odėl i siekiama sužadin i analogiškus (kaip i pa eikėjo) in o macinius,
asociacinius a pan. p ocesus su ašy ojo sąmonėje, kad išgi s as ie os a das
jam „nelik ų s e imkūniu, nesup a imo igū a, neį ykusiu dialogu“ (Mykolai-
y ė 2013: 16). Juk gebėjimas sup as i ki o kalbė ojo ke inamą pe -
duo i eikšmę i y a adinama p agma ine kompe encija (plg. Ry-
i y ė 2011: 9).
Siekian užsib ėž o ikslo i paisan iškel ų užda inių, s aipsnyje i iamajai
medžiagai bu o aikomi: 1) da ybinės analizės me odas, 2) komponen inės ana-
lizės me odas, 3) ap ašomasis me odas su lyginamojo me odo elemen ais.
Ta puka io medžiagos iene ai pi miausiai bu o e inami da ybos aspek-
u aikan anden a džių klasei i i A. Vanago suda y ą s uk ū inį-g ama inį
analizės me odą (plačiau ž . Vanagas 1970: 21–27), leng ai p i aikomą i ki ų
klasių (poklasių) ie o a džiams analizuo i. Šiuo būdu išsiaiškinus ie ų a -
dų pama inius žodžius, jų mo ologinį i leksinį s a usą, oliau bu o di bama
su Lie u ių kalbos žodynu (an asis elek oninis leidimas (2013); oliau – LKŽe2).
Kono aciniai pama inių žodžių ski umai paaiškėjo iš žodyne pa eikiamų pa-
žymų (san umpų) i komponen inės šių žodžių eikšmių analizės. Be o, bu o
analizuojami a puka io anke ose už iksuo i ie o a džių ap ašymai, pa eikėjų
komen a ai, iš ku ių, kaip jau bu o minė a, i paaiškėjo ad esa o eakcijos, duo-
menys apie ie as i a dus.
Vie o a džiai s aipsnio sky iuose išdės omi abėcėlės a ka. Da ybos o -
man ai galūnių, p iesagų ediniuose i ienas sandas nuo ki o dū iniuose a ski-
iami b ūkšneliu. Remian is publikuo ais anden a džių šal iniais10, andenų
a dai ki čiuojami. Ki čiuojami i ki i pa ikimai anke ose suki čiuo i ie ų a -
dai. Jeigu a puka io duomenimis oponimas nesuki čiuo as a ba jo ki čia imas
10 O icialūs spausdin i anden a džių šal iniai: Lie u os TSR upių i eže ų a dynas (1963; oliau –
LUEV) i Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas (1981; oliau – LHEŽ).
S aipsniai / A icles 181
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
ž. Ss: a d. *Ž ai ys a pan., plg. a d. Waliul Zway is 1610 m. (IAK), da plg. lie.
ž ai ỹs, - ʻkieno ž ai os akys, kas ž ai akisʼ.
2) Ve inimas dėl kalbėjimo būdo: Mike ón-iškė p . Lb : a d. *Mike onis a
pan., plg. lie. mikẽ is ʻkas mikčioja, miksi, užsike a kalbėdamasʼ; Vekč-iškė a .
Kl : a d. *Vekčius a pan., plg. lie. ekčió i, -iója, -iójo ʻmikčio iʼ;
3) Ve inimas dėl judėjimo i da bo spa os: Riõgl-iškis upl. M j: a d. *Riog-
lys a pan., plg. Valen inum Roglis 1639 m. (IAK), da plg. lie. ioglỹs, - ʻkas
ne ik us, ne angus, g iozdas, ke ėplaʼ ( anden a džio eikšmė mo y acijos po-
žiū iu – upelis, ekan is pe Riogliui p iklausan į žemės plo ą)28; Tupika ž. B b –
g eičiausiai iš p d. Tupikas (LPŽ II 1086), plg. lie. upkas, -ė M j šnek. ʻkas
upinėja ie oje, lė ai di ba, lė ada bisʼ;
4) Ve inimas dėl emocijų aiškos: Ve ksn-škės p . Kl : p d. Ve ksnỹs (LPŽ
II 1195), plg. lie. e ksnỹs, - ʻkas nuola e kia a g ei p a i ks aʼ.
Visų šių žemė a džių pama iniams žodžiams būdinga neigiama kono acija,
slypin i apelia y inių asmenų pa adinimų eikšmėse.
Įdomus pasi odė i iamoje medžiagoje pas ebė as asmen a dinės kilmės e-
dinys Vilkpaul-ynė mš. dalis KzR: a d. *Vilkpaulis a pan., dėl ku io plg. lie.
ikas i a d. Paũlius (LPŽ II 410; LVKŽ5 261). Vie a, g eičiausiai, ga o a dą
dėl čia gy enusio asmens / miško dalies sa ininko asmen a džio Paũlius. Taigi
s a biausias ie os požymis nusakomas šio sudu inio onimo Vilkpaulis an uo-
ju sandu -paul-: ‘Pauliaus gy enamoji ie a / Pauliaus aldoma miško dalisʼ.
Kadangi anke oje jokių papildomų duomenų, komen a ų nepa eik a, belieka
spėjamai many i, kad pi masis dū inio Vilkpaulis dėmuo ilk- pe eikia am i-
k ą (g eičiausiai neigiamą) kono aciją.
Ti ian Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių mo y aciją, aipogi pas ebė a,
kad ne isi ie ų a dai, ku ių pama inis žodis ikas, y a susiję su šiuo gy ū-
no pa adinimu iesiogiai, . y. eiškia jo papli imo (gy enimo, bu imo a pan.)
ie as, pa yzdžiui, o onimas Vik-a-kalnis kln. Ss. Pu iniškės d a o i kaimo
anke ose ašoma, kad ši pakilesnė žemės dangos ie a y a di ose, kalnelis –
smėlio. Iš šių ap ašų aiškėja, kad pi masis dū inių sandas u i i e inamąjį
eikšmės komponen ą, . y. kono acinę semą ‘ne ik asʼ29.
Ve inamąjį eikšmės komponen ą, a odo, u i i ki i i iamojo plo o sudu -
iniai ie ų a dai su „gy ūniniais“ pi maisiais sandais, pa yzdžiui, o onimas
28 Galbū nea mes ina i al e na y i hid onimo Riõgliškis kilmės aiškinimo galimybė – jis galė ų
bū i kilęs iš lie. iõglin i (-y i), -ina, -ino ‘ne angiai ei i, ilk isʼ, plg. Ku ioglini u, ioglỹ? M j.
29 J. Lubienės eigimu, „ usų kalbos i onimų i mikonimų neigiamas emocinis e inimas ypač
aki aizdžiai pe eikiamas bū en ilko pa adinimu, nuodingieji augalai a g ybai adinami
„ ilkiniais“ (Lubienė 2012: 111).

DALIA SVIDERSKIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Blus-a-kalnis aukš . Igl: lie. blusà30; hodonimai Ku ap-kelis (< *Ku apk-kelis)
kl. Gdl: lie. ku apkà; Rupuž-kelis kl. KzR: lie. upùžė. Ap a iamaisiais a ejais
kono acinė sema – ‘menkasʼ. Be o, kaip odo šie nominaciniai iene ai, isi
gy i pada ai (blusa, ku apka, upūžė) y a maži, galbū dėl o bū en jų pa adi-
nimai pa a o i į a dijimo p ocese no in nusaky i mažesnes negu įp as a o-
poobjek ų (aukš umos i kelių) apim is.
Taigi pas ebė ajai daliai ie ų a dų dū inių būdinga neigiama kono acija,
susijusi, ko ge o, su apib ėžiančiais dū inių sandais einančių gy ūnų pa adini-
mų seman ika. A. Guda ičiaus eigimu, „gy ūnai kalboje pap as ai e inami
neigiamai“ (Guda ičius 2007: 87)31.
2. VIETŲ VARDAI, PADARYTI IŠ VAIZDINGŲ-
JŲ ŽODŽIŲ
Iš aiškingą g upelę suda o ie o a džiai, pada y i iš eiksmažodžių. Balos
a das Ma m-ỹnė M j sie inas su eiksmažodžiu ma m i, mama, -jo, pa-
a o u šalu ine pe kel ine eikšme ‘ble bė i, plepsė i ( e dan ); sma kiai i iʼ,
plg. Mama puodas – da p adės bėg i s iuba B [pag indinė eikšmė ‘su ga su
g imz i, skęs iʼ]. Kalno a das Ùžki sč-iai Lb – sie inas su lie. užkis i, ùžke a,
užki o p k. ‘ke an už e s i, užda y i; užs o iʼ, plg. Ne pap as a akimi galima
bu o ma y i p iešakyje milžiniškus kalnus, ku ie užke a kelią (iš aš ų) [pag indinė
eikšmė ‘a ski i dalį nuo isumosʼ].
Tokio ipo nominacija, ikė ina, siekiama pa eik i ad esa o aizduo ę, suke-
lian am ik ų su ga su (Ma mỹnė) i aizdu (Ùžki sčiai) susijusių asociacijų.
Ti iamoje medžiagoje bu o a k eip as dėmesys i į žemė a džius, ku ių da-
ybos pama as – iš ik ukai, sie ini su kono uo ais eiksmažodžiais.
Pie os a das Šnkš -a-pie ė KzR – sie inas su lie. šnkš ‘čekš , čiaukš
(nupjo imui, nuki imui žymė i)ʼ, plg. Aš ik šnikš i nupjo iau šniū ą V . Tokį
žemė a džio da ybos pama o pasi inkimą pa emia i šie ling is inės geog a i-
jos duomenys, paaiškinan ys, kokio pločio y a šniū as (lie. šni as ‘ilgas siau-
as žemės sklypas, ėžisʼ), kad ienu užsimojimu jį galima nupjau i / nuki s i:
Šni as – kap ik akėčia galima pe ei i ( oks siau as) B 32. Iš ik ukas šnkš su-
30 Dėl jo da ybos i kilmės aiškinimo da ž . LVŽ I 523.
31 Lie u ių i onimų i mikonimų mo y acijos y imai (G i ėnienė 2006; 2010: 163–181; 2013;
Lubienė 2012: 99–122; 2013: 52–70) šį pas ebėjimą pa emia.
32 E nologės A. Čepai ienės eigimu, žemės plo as bu o skaičiuojamas lys ėmis, užuoganomis
( ienu ka u užimamu a i lauko ba u), agomis (10–12 cm pločio), akėčiomis (apie 1 m) (ž .
S aipsniai / A icles 183
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
sijęs su kono uo u eiksmažodžiu šnkš elė i, -ėja, -ėjo ‘s aiga nupjau i <...>ʼ. Tai-
gi eiksmo sukel as įspūdis kalboje a ku iamas iš ik uku šnkš .
Kalno a das Zig-lius P n – sie inas su iš ik uku zg, ku iuo, LKŽe2 duo-
menimis, apibūdinamos aplinkybės, kokiomis yks a eiksmas – ka ojan nu-
sakomas 1. ėjimas, bėgimas mažais žingsneliais, 2. abala imas, š y a imas33.
Susiejus kalbamąjį iš ik uką su bend akamieniu eiksmažodžiu zigaluo i, -uoja,
-a o ‘laks y i, zagaliuo iʼ, plg. Ku daba ep engiesi zigaluo ? V , aiškėja, kad šia-
me plo e g eičiausiai ak ualizuo a pag indinė iš ik uko eikšmė ka ojan nusa-
komam ėjimui, bėgimui mažais žingsneliais žymė i. Taigi opoobjek o į a di-
jimo p ocese (galbū dėl kalno s a umo) da ybos pama u pasi ink as iš ik ukas
zg, ma y , ke inan pab ėž i, pa yškin i juo nusakomą eiksmą – bėgimą ma-
žais žingsneliais.
3. VIETŲ VARDAI, PADARYTI
IŠ ETNOKULTŪRINĮ KONOTACINĮ
KOMPONENTĄ SAVO REIKŠMĖJE
TURINČIŲ ŽODŽIŲ
„Kai ku ie mokslininkai nu odo e imologinę bei e nokul ū inę eikšmes (a
eikšmės dalis), ku ios ienų laikomos dalykinės eikšmės, ki ų – kono acinės
eikšmės dalimis. P z., e nokul ū inę eikšmę u i ik ie žodžiai (leksemos),
ku ie pa adina speci ines ealijas“ (Lubienė 2009: 21). P i a ian pas a ajai nuo-
monei (e nokul ū inė eikšmė y a kono acinės eikšmės dalis34) i ž elgian iš
Čepai ienė 2013: 298). Da plg. lie. akčios ‘labai siau a žemės juos aʼ: Rėžis – d ejos akčios Rm
(ilius acinis sakinys iš ki o plo o).
33 Ilius acinis sakinys su šiuo iš ik uku žodyne už ašy as iš ki o plo o: Tabaluoja kaip mazgas zg,
zg, zg Ds.
34 Įdomus i besisiejan is su e nokul ū ine eikšme, a ba su kono acine eikšmės dalimi, y a Vig-
man o Bu kaus, y usio li e a ū os opog a iją, su as as i ap ašy as, kaip jis pa s eigia (šiam
eiginiui nep i a i neįmanoma), „labai in iguojan is“ Pa icko Chu os y imo agmen as: „jis
Hen io Da ido Tho eau knygos Voldenas, a ba gy enimas miške (1854), ku ios sudedamoji dalis
y a Voldeno planas, analizei, jos aiškinimui g e a įp as os li e a ū inės analizės pasi elkė ma i-
ninkys ę: i kaip mokslą, i kaip p ak iką. Sekdamas Tho eau (jo knyga, už ašais, dokumen ais),
pa s ma a o Voldeną, jo apylinkes, pa aleliai Voldeno, a ba gy enimo miške s udijoms, s udija o
šių ie ų planus, opog a inius žemėlapius. S a biausios apibend inamosios Chu os y imo iš-
ados: kiek ienas konk e us gam os, gam inės ie o ės ak as simbolizuoja sie-
los ak ą, adinasi, kuo įdėmiau s udijuosi gam ą(šiuo a eju – pe ma ininkys ę), uo
ge iau sup asi sa e, ad Voldeno i jo apylinkių ma a imo da bai Tho eau bu ę
d asinis užsiėmimas, pasaulio sup a imo būdas, ku į jis „iš ašė“ ga siąja sa o knyga“
DALIA SVIDERSKIENĖ
184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
šių dienų pozicijos, kai mode nybė i indus ializacija išs umia iš gy enimo
am ik us speci inius au os gy ensenos eiškinius, skelb i ap a iamosios e-
ma ikos publikaciją nepaminėjus kele o a puka iu iš gy osios kalbos už ašy ų
ie ų a dų su išlikusiais beek i alenčiais žodžiais35, pa adinančiais minė as
speci ines au os ealijas36, ku ių nė a ki ų au ų kul ū oje, bū ų neleis ina.
Šią g upelę suda o (a) is o inės p aei ies ealijų pa adinimai: mažažemių
sklypininkų pa adinimas (išlikęs oikonime) Dažininkai ( . Dažinykai) bk.
(Daukšių) dalis Pd n: lie. dažininkas ‘mažažemis, sklypininkasʼ (da ž . LVŽ
II 143–144), (b) ma o pa adinimas (išlikęs ag onime) P eñ ai a . Ss: lie. p eñ-
as ‘seno ės ilgio ma as (maždaug 4,5 m); plo o ma as (maždaug 18,66 m2)ʼ, plg.
Pi kau ma gą i de ynis p en ùs žemės K .
Da ienas ma o pa adinimas má gas ‘žemės ma asʼ, gausiau išlikęs i iamojo
plo o ie o a džiuose Má gai kln. Igl, Lb ; Ma g-ẽliai p . B b; Ma g-ẽlis kln.
Ld n, Ss; 2 p . KzR; Kal-ia-ma gis kln. KzR; Ps -a-ma gis kln. KzR, čia,
kaip au iniu sa i umu pasižyminčios leksikos ep ezen an as, gali bū i minė-
inas ik iš dalies. Ma gas – žodis kilęs iš okiečių kalbos mo gen – y as, ap-
skaičiuojamas plo u, ku į galima sua i nuo pus yčių iki pie ų (Čepai ienė 2013:
297). Vokiškas ma gas mažesnis už mūsiškį. Lie u iškas ma gas – 0,71 ha; se-
nasis ka ūnos (Lenkijos) ma gas lygus 0,59 ha (da ž . Ma inkėnas 2011) 37.
„Ma e ialusis daik ų pasaulis u i eikšmingą, jo a ką lemiančią ypa ybę.
Jis y a p opo cingas. Čia ienas daik as, į ankis, akandas a baldas de a su ki u,
elpa ki ame a į alpina ki ą“ (Čepai ienė 2013: 295). Šiam e nologės eiginiui
nep ieš a auja ie os a das T aina p . P n, pada y as, ikė ina, iš lie. anas
‘ ežimo dalis – p ie užpakalinio ske splaučio p i i in as d išakas lo elis, į
(Bu kus 2011: 59). Šią ci a ą papildo i kalbininkės Gied ės Čepai ienės pas ebėjimas, pa em-
as Jokūbo Minke ičiaus min imi: „ au a san ykiauja su sa o gam a psichologiškai, es e iškai i
e iškai“, o au os do o ė išplaukian i iš jos na ū os i kul ū os simbiozės (ci . iš Čepai ienė 2007:
256).
35 Dėl šio e mino ž . Guda ičius 2007: 89; 2009: 93–96. Reginos K ašy ės eigimu, au iniu sa i-
umu pasižyminčiai leksikai į a dy i į ai ių šalių kalbininkai a oja e minus lakūna, egioni-
nė geog a inė leksika, kul ū iniai skoliniai, beek i alen ė leksika. Lie u ių kalbo y oje inkamiausiu
laiky inas e minas beek i alen ė leksika, kalbininkės nuomone, y a sąlygiškas (plačiau ž . K a-
šy ė 2009: 56–67).
36 Dėl są okos ealija a ojimo plačiau ž . Maks y y ė 2012: 50–56.
37 Ling is inės geog a ijos duomenys i iamajame plo e paliudijo i ki ą, apie me ologiją seno ės
Lie u oje ašiusio Vinco Ma inkėno (ž . Ma inkėnas 2011) paminė ą, ma o pa adinimą ka is,
ká is ‘ oks saikas bi iems daik ams seikė iʼ: Ka į miežių ga au Kl ; Jis du ka čiùs k iečių užsime-
a G š; Jam ka is ugių neš i ik juokai Gdl; Ka į bul ių pasodyk AlksnV; Seniau žmonės ja us mie-
uoda o kačiais Šn. Deja, Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių in en o ius pas a ojo, išlikusio
i iamojo plo o oponimijoje, nepaliudijo.
S aipsniai / A icles 185
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
ku į įleidžiamas pe auk is; pe auk is ka u su lo eliuʼ. Šiauliškių k. Žemės
a dų anke oje ašoma: idu y pie os šakojasi. Nu ody a p iežas is, dėl ku ios
deno a as bu o pa adin as bū en okiu a du, y a aiški i sup an ama: pie os
kon igū acija į a dy ojui p iminė d išakį lo elį su įleidžiamu pe aukčiu, ku-
ie „de a pagal o mas a ma menis. De a a pusa yje isa žmogaus ku iama i
suku a aplinka kaip sis ema, ku ios pag indinis a skai os iene as y a jis pa s –
žmogus“ ( en pa )38.
4. ASOCIACINIAI IR STEREOTIPINIO VERTI-
NIMO REIKŠMĖS VIETŲ VARDAI
J. Be ezo ič eigimu, p ie kono acijų šlyja asociacinis oponimų onas. Ypa-
ingas eks aling is inis kalbamojo komponen o s a usas sąlygo as uo, kad šis
ne u i ling is inės e i ikacijos. Jis gali bū i eksplikuo as mo y acijos ak uose,
be ne pačios nominacijos (plg. Березович 2001: 8). Kaip pa yzdį y ėja pa ei-
kia ie ų a dus Темник (ež.), Тёмной (upl.), Бездённое (ež.), Бездонный ( .),
pada y us iš apelia y ų темный ( amsus) i бездонный (bedugnis), lydimus pa-
eikėjų komen a ų „ amsus eže as, en pik osios jėgos edžioja žmones, po o
juos paskandina“; „ en kapinės i upelis oks niū us, baisi ie a“; „ en nė a dug-
no; žmonės kalba, kad en elniai pasi odo“; „jame senoliai maudy is d audė;
baisi ie a, ji be dugno“. Tokio pobūdžio eakcijų pas o umas i pasika ojimas
liudija ai, kad a i inkamos p asmės gali įgy i kalbinių kono acijų s a usą (da
ž . en pa ).
Regis, ai, kas pasaky a, siejasi i su Rena os Gžego čyko os s e eo ipo sam-
p a a. Ji s e eo ipu laiko nusis o ėjusias eikšmės kono acijas, su a i inkamu
ik o ės eiškiniu susijusias asociacijas, į i in as kalboje azeologizmais i
ki ais sąlygiškai s abiliais junginiais. Aloyzas Guda ičius, a gumen uodamas
sa o eiginį, kad ling is ikoje s e eo ipo są oka ka ais sup an ama labai plačiai,
i pa eikia pas a ąjį kalbininkės s e eo ipo samp a os pa yzdį (ž . Guda ičius
2007: 156). Mūsų a eju, ko ge o, ikslesnė i labiau besisiejan i su s aipsnio
ema y a ši žodžio s e eo pas eikšmė: ‘ isuomenės sąmonėje unkcionuojan-
is supap as in as, schema izuo as, emociškai nuspal in as kokio no s objek o
aizdinysʼ (TŽŽ: 704). Ją pa emia i pa yzdys iš a puka io anke ų medžiagos:
Pe keliškių k. anke oje už ašy as du pyno a das Šeldekšnýnas ki aip Vélnia ais is
38 Ki a e us, galbū ag onimas galė ų bū i sie inas su lie. anas eikšme ‘medžio gabalas, iš ku-
io skeliamos skalos, skalmedisʼ; dėl seman ikos da plg. Klỹnai d ., 2 p . B b: lie. klỹnas ‘ i-
kampio pa idalo žemės plo as <...>ʼ (Va ų k. „Žemės a dų“ anke oje ašoma: išsidalin i smaili
sklypeliai laukų).
DALIA SVIDERSKIENĖ
186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
(Šeldekšnýnas ‖ Véln-ia- ais is d p. V ), objek o apibūdinimo skil yje ašoma
neišdžiūs amas du pynas. Pi masis a das eiškia šeldekšnių p iaugusią ie ą, ki-
as – sie inas su apelia y u élnias. An asis žemė a dis e inamas p i aikan
am ik ą nesikeičian į s anda inį požiū į ku elniai, en sunkumai i nesėkmės,
nek eipian dėmesio į indi idualią ie os a do eikšmę ‘šeldekšnių p iaugu-
si ie aʼ (lie. šeldẽkšnis ‘šal ekšnių šeimos k ūmas a medis (F angula)ʼ). Taigi
ie o a džiu Šeldekšnýnas pa odomas gana s e eo ipiškas, emociškai nuspal in-
as ie os, ku i apibūdinama kaip neišdžiūs ama, įsi aizda imas i neigiamas
e inimas.
„E ninių s e eo ipų y imas y a ak ualus, nes su e ninėmis g upėmis sie-
jami s e eo ipai u i į akos žmonių elgesiui, a spindi konk ečiai bend ijai bū-
dingą pasaulio su okimą i nuos a as dėl ki ų žmonių“ (Papau ėly ė, Župe ka
2010: 185). Ki u a eju leksiškai neu alus lauko a das Ab om-ỹnė l. M j u i
g e iminę ly į Žyd-ỹnė. P iesagos -ynė ediniai, pada y i iš asmen a džių, i-
iamame plo e žymi žmonių gy enamąsias a gy en as ie as (plg. Amb azas
2000: 55). Taigi Ab omỹnė: a d. Ab õmas (LPŽ I 60; LVKŽ5 39) mo y acijos
požiū iu – ‘Ab omo gy enamoji ie aʼ. Gy ojoje kalboje a ojamo ki o žemė-
a džio Žydỹnė: lie. žỹdas, -ė eikšmė – ‘žydų au ybės žmogaus gy enamoji
ie aʼ – papildo, pa ikslina pi mojo ie o a džio eikšmę (‘Ab omo, ku is y a
žydų au ybės žmogus, gy enamoji ie aʼ)39 i , ma y , pa odo į a dy ojo požiū į
į ki ą, ki okį (ki os au os, ki os kalbos, ki okių pap očių) žmogų, gy enan į /
gy enusį šioje ie oje. Į jį žiū ima kaip į „s e imą“, nepalankiai (plg. Papau ė-
ly ė, Župe ka 2010: 199)40.
5. REZULTATŲ APTARIMAS (A), IŠVADOS (B),
REKOMENDACIJOS (C)
A. S aipsnyje pa eik a Ma ijampolės apsk i ies anke ose XX a. ke i ajame
dešim me yje iš gy osios kalbos už ašy os medžiagos dalis, susijusi su ieno a
ki o kaimo aplinka, gy en ojais, leido da ka ą41 pas ebė i, kad išlikusios anke-
os, jų au en iški duomenys, y a a ski as s a bus a puka io palikimo iene as.
39 1923 m. isuo inio gy en ojų su ašymo duomenimis, Ma ijampolės apsk i yje gy eno 6,42 %
žydų. Ki ų apsk i ies gy en ojų au inė sudė is bu o okia: lie u ių – 87,92 %, okiečių – 3,42
%, lenkų – 1,31 %, usų – 0,33 %, da ki ų – 0,60 %. Plačiau dėl i iamojo plo o demog a inių
duomenų ž . Subačius 2009: 228.
40 Da plg. kalbininkės Gied ės Čepai ienės pas ebėjimą „ski ingos au os ski ingai ak uoja
„sa ą“ i „s e imą“ (Čepai ienė 2007: 257).
41 Plg. S ide skienė 2012a: 240.

S aipsniai / A icles 187
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
Ty imas a skleidė am ik ą šio Lie u os plo o žodžių ondo dalį, išlikusią
ie o a džiuose: ne ik eksp esy ią, pa em ą emocijų aiška, be i ulga ią,
menkinamąją.
S aipsnyje bu o p isimin  i kai ku ie a puka iu už ašy i ie o a džiai,
ku ių pama iniai žodžiai (dažininkas, p eñ as) d auge su išnykusiomis ealijo-
mis bei jas lydinčiomis kul ū inėmis kono acijomis, jau pasi aukę iš ak y io-
sios a osenos.
Žodžiai mud ùs, skais ùs, apibūdinan ys žmogų (gy ą pada ą), y a po os i-
iamojo plo o ie o a džių nominacijos pama as. Tai nep ieš a auja eiginiui,
kad emocinis komponen as eikia žinių apie ad esan o (į a dy ojo) san ykį su
pa adinamu objek u. Tačiau neišleis ina iš akių i ai, kad su okdamas am i-
k us žemės dangos pa i šiaus objek us kaip ju iminius, ad esan as (į a dy ojas)
ma o a si daugiau, negu y a iš ik ųjų42.
S aipsnyje ap a i keli žemė a džiai, pada y i iš p a a dinės kilmės asmen-
a džių. Čia p agma iniu aspek u i bu o e inami bū en šie asmen a džiai
(žemė a džių pama iniai žodžiai). Daugelis iš jų pada y i pagal am ik ą eiks-
mažodinę ypa ybę – eiksmą, eiklos pobūdį (Rioglỹs, Šlùbis, Tupikas i k .) a
būseną (Ve ksnỹs) iš eiksmažodžių, ku ių eikšmė ʻp as ai, neaiškiai kalbė iʼ
(miks i, eks i), ʻlė ai, šlubuojan , ne angiai, judė iʼ ( iõglin i, šlubúo i, upin-
i). Neigiamas e inimas čia pa em as pajuoka (Kušlỹs, Vekčius, Ž ai ỹs i k .)
i menkinimu (S o kojis). Pas a ųjų e inimo a spal ių iesioginė aiška galėjo
a si as i esan amilia iam bend a imo būdui, bend aujan bui inėje aplinkoje.
Iš šių asmen a džių įmanoma sp ęs i i apie bend uomenės a s o ų a pusa io
san ykius. Lygia e čiais jie, ko ge o, nelaiky ini – pajuoka i menkinimas, egis,
susiję su „s o inčiais laip eliu žemiau“.
Analizuo i pa yzdžiai aip pa pa odė, kad i iamojo plo o a s o ai niekina
lė ada bius. Šis pas ebėjimas siejasi su is o iko Pe o Kalniaus pas ebėjimu: ki ų
egionų lie u iai, isuo inai p ipažindami Su alkijos gy en ojų pe dė ą šykš-
umą, ka u mano, jog ai y a i gana eigiamas jų b uožas, ekonomiškumas
ge ąja p asme, kad šis b uožas nulemia su alkiečių acionalesnį ūkininka imą,
didesnį a kingumą i da bš umą (plačiau ž . Kalnius 2002: 23–52). Taigi i-
iamosios e ninės s i ies i ki ų Lie u os plo ų a s o ų nuomonės, susijusios su
da bš umu, su ampa.
Nesklandus bend uomenės na ių kalbėjimas „sa ų“ ne ik nelieka nepa-
s ebė as, be i neį e in as – aki aizdu, neigiamai. „Ga siakalbiai, lė akalbiai,
kalba aupi, iesi, ne s ačiokiška“ – apie su alkiečių (zana ykų) kalbą i kal-
bėseną ašo kalbininkas K. Župe ka, aiškinęsis, į kokias a minės kalbėsenos
42 Emo y ais gali bū i apibūdinamos i subjek y iai su okiamos konk ečios aplinkybės (dėl šio
eiginio ž . Jakai ienė 2010: 163).
DALIA SVIDERSKIENĖ
188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
ap aiškas k eipia dėmesį nekalbininkai i kokiais me akalbiniais komen a ais
a minė šneka y a apibūdinama neling is iniuose eks uose (plačiau ž . Župe -
ka 2006: 178–191). Iš o, kas pasaky a, galima sp ęs i, kad pačių i iamojo plo o
gy en ojų i ki ų e ninių s ičių a s o ų e inimai, susiję su „ga siakalbiais“ i
„lė akalbiais“, su ampa ik iš dalies.
Ta puka io medžiagos masy e pas ebė a seman iškai susijusių helonimų po-
a Šiknãbalė i Uodeglė y a inkamas pa yzdys i ian ie o a džius p agma i-
niu aspek u. P agma ika i ia san ykius a p komunikacijos p iemonių i jų a -
o ojų. P agma ika i y a ai, kaip seman iką su okia klausy ojas (plg. Župe ka
2008: 42). Taigi į a dy ojas a liko am ik ą kalbinį eiksmą, ku į sup an amu
būdu „pe da ė“ bend uomenei. Neišleis ina iš akių i ki a galimybė: galbū kal-
boje ne as a al e na y ios inkamos aiškos p iemonės ie ai pa adin i ienu
a du, odėl in o macija pe eikiama d iejų a dų de iniu.
Pas ebė a, kad dalis ie ų a dų gy ojoje kalboje a ijuoja (Ab omỹnė ‖ Žy-
dỹnė, Pauliùko kálnas ‖ T iedakalnis, Šeldekšnýnas ‖ Vélnia ais is), okiu būdu i-
sapusiškiau iš eikšdami iek deno a inį, iek kono acinį sa o seman ikos u inį.
Asociaciniai ie ų a dai (Ab omỹnė ‖ Žydỹnė, Šeldekšnýnas ‖ Vélnia ais-
is) neapibūdina deno a o, nes pada omi iš koegzis uojančio leksiškai neu a-
laus ie o a žio pagal jo seman inį panašumą. Taigi šis ie os a das apibūdina
ne opoobjek ą, be ki ą ie os a dą pagal jo sukeliamas asociacijas, pa em as
s e eo ipiniu mąs ymu. Jeigu ienu iš a ian iškai a ojamų a dų iš eiškia-
mas san ykis y a a p deno a o ypa ybių i šio a do, ai ki u, asociaciniu a du,
iš eiškiamas san ykis y a a p jo i minė o koegzis uojančio leksiškai neu a-
laus ie os a do. Asociacinis a das y a a si žaismas ki u jo a du. Jeigu aso-
ciacinio ie o a džio pama as y a koks no s objek o (šiuo a eju ais o) a das
(Vélnia ais is : élnias, as as), ai ki u a du į a din ai ie ai (Šeldekšnýnas : šel-
dẽkšnis) a si p ime amos o objek o ypa ybės, ku iomis iš ik ųjų ši nepasižymi.
Iš y imo iš yškėjo subjek y iai emociškai i kul ū iškai s a bių (sa i)iden-
i ikacijos pa idalų kon ū ai. Analizuo i a ejai pa odė, kad šiame plo e pasi-
eiškia isiems lie u iams būdingas polinkis į pap as ai neigiamą emocinį e -
inimą43. Galbū ai iš dalies lėmė i iamos medžiagos speci ika – ie o a džiai
už ašy i iš gy osios kalbos. Šiai p ielaidai, a odo, nep ieš a auja i R. Ma cin-
ke ičienės pas ebėjimas, kad „s ip us neigiamo e inimo i šnekamosios s ilis-
inės kono acijos yšys <...>“ (Ma cinke ičienė 2011: 31).
B. Ap a us ezul a us, galima da y i iš adas.
Ve balinį po eikį da o ie ų a dai, ku iais apeliuojama į ad esa ą. Tam ik ų
leksemų pasi inkimas – a a do pama as y a emo y as, a eksp esy as – ai i
43 Dėl šio eiginio ž . Guda ičius 2009: 99.
S aipsniai / A icles 189
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
nulemia opoobjek o į a dijimo in enciją. Kaip žinoma, emo y ai eikia ad e-
sa o jausmus, eksp esy ai – aizduo ę. Ad esa o eakcijos iš eiškiamos iesio-
giai i pa eikiamos e inančių komen a ų o ma, okiu būdu leidžiančių sp ęs i
apie pe lokucinį ie o a džio e ek ą.
Sa o deno a iniu pama u emo y inė leksika y a si uacinė, kadangi emoci-
jos glaudžiai susiję su jas pa i iančiu subjek u i jas sukeliančiu objek u. Taigi i
ie ų a dai, ku ių da ybos pama as y a emo y as, laiky ini si uaciniais.
Si uaciniai y a i iš eksp esy ų pada y i ie ų a dai, ypač ada, kai si uacija
aikoma ki o ipo si uacijai, su pi mąja susijusiai panašumo i (a ) ki ais yšiais
(Ma mỹnė, Ùžki sčiai).
Tam ik ų s ilis inių igū ų unkciją i iamojo plo o „k aš o aizdžio eks uo-
se“ a lieka ne ik ie ų a dai Ple a, Šnkš apie ė, Ziglius, be i an opomo i-
zuo i ie o a džiai Mùd ė, Pupučiai, Skas ė bei ki i. Tokiu būdu ealizuojami
į ai ūs ilokuciniai ad esan o (į a dy ojo) sumanymai.
An opomo inis opoobjek ų į a dijimas ad esa o a ž ilgiu neiš engia ik-
o ės a spindėjimo de o macijų, odėl negali bū i pakankamai in o ma y us.
Siekian , kad ad esa ui bū ų leng iau a pažįs ami opoobjek ai, ie oj pla-
esnės eikšmės ieno ie os a do gali bū i pasi ink  konk e esnės eikšmės
du a dai, sus ip inan ys iek aiškumą, iek aizdingumą (seman iškai susijusių
helonimų po a Šiknãbalė i Uodeglė).
Ty ime pasi elk a ie ų a dų g upė, ku ios iene uose už iksuo i p a a di-
niai asmen a džiai, a skleidė e ninės s i ies a s o ams būdingą požiū į į ben-
d uomenės na ių būdo, išo ės, elgesio b uožus.
Va ijuojančios žemė a džių ly ys pa odė, kad jų koegzis a imas gy ojoje
kalboje leidžia i iamojo plo o bend uomenei ge iau su ok i ie o a džių eikš-
mes, lydimas emocinio, s e eo ipinio e inimo, bei dalin is šiomis kompe en-
cijomis a pusa yje.
Iš ie o a džių galima sp ęs i i apie s e eo ipus, palaikomus e ninės s i ies
a s o ų, nes šie y a pag įsčiausi.
P agma inės ling is inės Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių analizės e-
zul a ai pa odė, kad onimo ( ie o a džio) su eikimas galė ų bū i k ali ikuo-
jamas kaip kalbinis eiksmas, apibūdinan is į a dy oją. Šis pa enka op imalią
kalbinę p iemonę, ikslingai ją nuk eipia ad esa ui, ke indamas jį e ek y iausiai
pa eik i į a dijimo si uacijoje. Tokiu būdu a siskleidžia į a dy ojo pasaulėjau a
i pasaulėžiū a, . y. jo, kaip am ik os e ninės s i ies a s o o, ku iam s a bu ai,
ką jis da o – į a dija ie as. Tik uome jos ampa pažįs amos, apgy endin os,
su apa in os su konk ečia au ine bend ija i kul ū a.
DALIA SVIDERSKIENĖ
190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
C. A ei yje y ėjo dėmesio lauk ų i ki os p agma inės požymių s i ys. Pa-
yzdžiui, galimà neigiama mo y acijos požymio eikšmė „mo e iškas“44 (dėl jo
usų kalboje ž . ППК: 118). Čia neišleis ina iš akių, kad „leksinis onas u i au-
inę speci iką“, „ski ingose kalbose ek i alen iški žodžiai gali kel i ski ingas
asociacijas“ (Guda ičius 2009: 101).
Specialaus dėmesio laukia i ie ų a dai, pada y i iš lie. gùdas (pa yz-
džiui, Gud-ã-pie ė p . Kl ; Gùd-a- ais is p . Gdl i k .). Kadangi gùdas nė a i-
k asis e nonimas, geog a iškai jis nė a susijęs su ku ia no s e i o ija, au a (plg.
Ka aliūnas 1999: 44), aigi, emian is ie o a džių ap ašais anke ose, kiek ienu
konk ečiu a eju ek ų aiškin is, kada lie. gùdas a ojamas eikšme ‘bal a usis
(ka ais lenkas a usas)ʼ, kada pi masis dū inių sandas u i i e inamąjį eikš-
mės komponen ą.
A ei yje (1) mo op agma iniu aspek u u ė ų bū i į e in i i ie ų a dai,
u in ys deminu y ų / pejo a y ų da ybai būdingas p iesagas; (2) kaip ie ų
a dų koegzis a imas šnekos ak uose p iklauso nuo kalbinės si uacijos – o icia-
liosios i bui inės (ypač oikonimų klasėje); (3) ak uali bū ų p agma inė ie ų
a dų analizė, pa em a kelių nominacinių si uacijų, p iklausančių ski ingiems
sinch oniniams pjū iams, p iešpas a ymu. Pas a osios analizės ezul a ai iš da-
lies padė ų nus a y i besikeičiančios „onomas inės mados“ požymius (šiuolai-
kiškumą, kai ą i pan.).
Taigi Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių in en o izacija p agma iniu as-
pek u p adė a. S aipsnyje išdės y i pas ebėjimai y a bū ina p ielaida išsames-
niems oponimijos y imams iš ap a os pe spek y os, nes keliamam s aipsnio
ikslui įgy endin i panaudo i ie ų a dai suda ė ik menką u imo duomenų
banko dalį. Ki ų Lie u os plo ų ie o a džių analizės į aukimas į p agma ikos
y imus ženkliai išplės ų lie u ių oponimikos aki ačius i leis ų nag inė i ie-
o a džių p agma inę p oblema iką pla esniu mas u – ki ų šalių panašaus po-
būdžio y imų kon eks e.
44 Pa yzdžiui, Bób-a-kalnis mš. dalis M j i k .
S aipsniai / A icles 197
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
Улльман С. 1970: Семантические универсалии. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.
philology. u/linguis ics1/ullman-70.h m [žiū ė a 2014-08-01].
Федотова Т. В. 2008: Специфика метафорических топонимов в аспекте
восприятия мира человеком. Вестник ВГУ, серия: Лингвистика и межкультурная
коммуникация 2, 48–51.
On P agma ic Linguis ic Analysis o Place
Names (Based on he Place Names o
Ma ijampolė Coun y)
SUMMARY
In addi ion o wo d- o ma ion, seman ics and o he speci ic cha ac e is ics o place
names in he s udies o egional oponymy, o he gene al linguis ic – p agma ic sphe e
ela ed aspec s could be aken in o conside a ion as well. A p agma ic linguis ic app oach
owa ds place names would expand he bounda ies o oponymic analysis. I would also
p ese e complex mul i-aspec esea ch ele ance.
The di e si y o esea ch o place names om he pe spec i e o p agma ic linguis ics
p esen ed in he a icle shows ha he e is a possibili y o se e al di ec ions o esea ch o
he onyms unde analysis. In his case, a ele an esea ch ield is he sea ch o a p ag-
ma ic componen in he meaning o a socially pe cei ed and encoded p ope name. In he
p esen esea ch he esea ch objec is a p agma ic componen in he meaning o he onym,
wi h conno a ion as he p incipal concep o he esea ch ield.
In o de o single ou he componen s o p agma ic na u e in he meanings o place
names, he impo ance o he si ua ion o naming a oponym objec should be aken in o
conside a ion by highligh ing he in en ion o he add esse (in ou case – he name-gi e )
in espec o he add essee as well as he eac ions o he add essee him / he sel .
The esea ch ma e ial is unique da a o oponymy om he ques ionnai es o in e wa
Li huania which a e s o ed in he Onomas ics Depa men o he Ins i u e o he Li h-
uanian Language. Whe eas a p agma ic linguis ic analysis o place names om a single
e hnic egion is a con inui y o he p e ious esea ch o place names om Ma ijampolė
Coun y eco ded du ing he in e wa pe iod in e ms o wo d- o ma ion and o igin, he
place names om he same coun y, eco ded om he ac ual language usage, ha e also
been selec ed as he basis o his esea ch. In pu suance o he goal, he ollowing objec-
i es we e aised: 1) o ind examples o places names in he esea ch ma e ial wi h a) an
emo i e wo d, b) an exp essi e wo d, c) a wo d wi h an e hnic-cul u al conno a i e com-
ponen in i s meaning as he base wo d and o discuss hem; 2) o iden i y he examples

DALIA SVIDERSKIENĖ
198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
o place names o he meaning based on ce ain associa ions in he in e wa ma e ial and
o discuss hem.
Bea ing in mind ha an emo ional e alua ion is lexically exp essed in h ee ways, i.e.
he oo o he wo d as he basis o nomina ion, de i a ional a ixes and he igu a i e use
o wo ds, i should be no ed ha he places names wi h he su ixes cha ac e is ic o he
o ma ion o diminu i es / pejo a i es emained ou side he ocus o a en ion.
The desc ip ions and commen s eco ded in he ques ionnai es, which help o iden i y
he add essee’s posi ion, ha e also been selec ed as he esea ch objec . In he ma e ial un-
de analysis he add essee’s posi ion does no only e eal in he desc ip ions exp essed by
in o ma ion p o ide s on he peculia i ies o he oponym objec being named bu also in
he desc ip ion o he condi ions unde which he place is gi en i s name.
To achie e he goal and objec i es, he a icle applied he ollowing me hods o he
esea ch ma e ial: 1) wo d- o ma ion analysis me hod; 2) componen ial analysis me hod;
3) desc ip i e me hod wi h compa a i e me hod elemen s.
The uni s o in e wa ma e ial we e i s e alua ed om he pe spec i e o wo d- o ma-
ion by applying a s uc u al-g amma ical analysis me hod de eloped by A. Vanagas o
he analysis o he names o wa e bodies which can also be easily applied o he analysis
o he place names o o he classes (sub-classes). A e iden i ying he base wo ds o place
names and hei mo phological and lexical s a us on he basis o his me hod, he esea ch
u he ocused on he “Dic iona y o he Li huanian Language” (2013). The conno a i e
di e ences o base wo ds became clea om he abb e ia ions p o ided in he dic iona y
and a componen ial analysis o he meanings o hese wo ds. Wha is mo e, he desc ip-
ions o place names eco ded in in e wa ques ionnai es and he commen s o in o ma ion
p o ide s we e analysed; as men ioned be o e, hey e ealed he add essee’s eac ions. In
his way, he oponymic ma e ial unde analysis was e alua ed h ough he p ism o expe-
ience o he language use s om a speci ic e hnic egion.
The esea ch e ealed a ce ain pa o he und o wo ds om he speci ic Li huanian
egion su i ing in place names: no only exp essi e, based on he exp ession on emo ions,
bu also ulga and pejo a i e.
The a icle also ecalls ce ain place names eco ded in he in e wa pe iod wi h he
base wo ds (dažininkas, p eñ as) al eady wi hd awn om ac i e usage oge he wi h de-
unc ealia and he accompanying cul u al conno a ions.
The place names appealing o he add essee make a e bal impac . The choice o ce -
ain lexical p ope ies – whe he he base wo d is an emo i e o exp essi e wo d – de e -
mines he in en ion o naming a oponym objec . As i is well known, emo i e wo ds ap-
peal o he add essee’s eelings, while exp essi e wo ds a ec his / he imagina ion. The
add essee’s eac ions a e exp essed di ec ly and p o ided in he o m o e alua i e com-
men s, hus enabling o decide on he pe locu iona y e ec o he place name.
Emo i e lexis is si ua ional by i s deno a i e base because emo ions a e igh ly linked
wi h he subjec expe iencing hem and he objec a ousing hem. Hence, place names
wi h an emo i e wo d as hei base wo d should also be conside ed si ua ional.
S aipsniai / A icles 199
Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės
( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais)
Wha is mo e, he place names o med om exp essi e wo ds a e also si ua ional, es-
pecially in cases when he si ua ion is applied o he si ua ion o a di e en ype, which is
ela ed o he o me by simila i y and / o o he ela ions (Ma mỹnė, Ùžki sčiai).
The unc ion o ce ain s ylis ic igu es in he “landscape ex s” o he egion unde
discussion is no only pe o med by place names Ple a, Šnkš apie ė, Ziglius bu also by
an h opomo phized place names Mùd ė, Pupučiai, Skas ė and o he s. In his way, a ious
illocu iona y in en ions o he add esse ( he name-gi e ) a e ealised.
An h opomo phic naming o oponym objec s om he pe spec i e o he add essee
does no escape he de o ma ions o he e lec ion o eali y; hus, i canno be su icien ly
in o ma i e.
To make oponym objec s mo e easily ecognizable o he add essee, wo names o a
mo e speci ic meaning can be selec ed ins ead o one place name o a b oade meaning in
o de o s eng hen bo h cla i y and pic u esqueness (a pai o seman ically ela ed helo-
nyms Šiknãbalė and Uodeglė).
A g oup o place names wi h nick-name ela ed pe sonal names eco ded in i s uni s
used in he esea ch e ealed an app oach cha ac e is ic o he ep esen a i es o he e h-
nic egion owa ds he ai s o pe sonal manne s, ex e io looks and beha iou o ce ain
communi y membe s.
The a ying o ms o place names (Ab omỹnė ‖ Žydỹnė, Pauliùko kálnas ‖ T iedakalnis,
Šeldekšnýnas ‖ Vélnia ais is, e c.) showed ha hei co-exis ence in he ac ual language us-
age enables he communi y o he a ea unde analysis o be e unde s and he meanings
o place names accompanied by an emo ional and s e eo ypical e alua ion and o sha e
hese compe ences among hemsel es.
In addi ion o he abo e, place names enable us o decide abou s e eo ypes suppo ed
by he ep esen a i es o he e hic egion because hey a e mos alid.
The obse a ions p esen ed in he a icle a e a necessa y p econdi ion o mo e ho -
ough oponymic esea ch om he pe spec i e unde discussion because he place names
used o achie e he goal aised in he a icle accoun o a small sha e o he a ailable da-
abank only. The inclusion o he analysis o place names om o he Li huanian egions in
p agma ic esea ch would subs an ially expand he ho izons o Li huanian oponymy and
enable he analysis o place-name ela ed p agma ic p oblems on a b oade scale – in he
con ex o simila esea ch o o he coun ies.
Į eik a 2015 m. spalio 19 d.
DALIA SVIDERSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
dalia_s ide [email protected] ,
dalias ide [email protected]