130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
ILGA JANSONE
La ian Language Ins i u e, Uni e si y o La ia
Ty imų s i ys: onomas ika, seman ika, leksikologija,
dialek ologija.
Faunos pa a dės
(paukščių pa adinimai) seman ika
INZ VIDEME: MATERIALAS
Is o inis (souls)
"VidZEME" pe žiū os
GUBERNIJA 18261
Vidžemės sodybų pa adinimai, suponuo i
o ni onimų (paukščių pa adinimų): 1826 m.
Vidžemės gube nijos kadas o duomenys2
Ano acija
S aipsnyje bu o išanalizuo i iš iso 505 Vidzeme namų pa adinimai, ku iuose y a paukščių
pa adinimai i ku ie paminė i 1826 m. Vidzeme Gube nia (sielos) pe žiū os medžiagose. Dauguma
Vidzemes namų pa adinimuose naudojamų o ni oleksemų y a plačiai žinomi i naudojami apeliaciniai
žodžiai šiuolaikinėje La ijos kalboje, pa yzdžiui, balodis, bezdelīga, dzenis, kaija, s azds, ā na,
anags, žaga a, cī ulis, z i bulis, ālodze, laks īgala. Bend as la ių leksemų skaičius Vidzeme namų
pa adinimuose y a 43 iene ai i jie susiję su laukiniais paukščiais, o ys la ių leksemos y a
susijusios su naminiais paukščiais, aip pa bend a leksema pu ns i leksema su dideliu apibend inimo
laipsniu gailis ka u su junginiais pu ( a)gailis, mež(a)gailis, eze gailis, udz(u)gailis i sil(a)gailis.
Paukščių pa adinimai, naudojami ik am ik uose dialek uose, pa yzdžiui, pelēda, s ads i s ods,
žīgu s i žēgu s, bu o e ai naudojami. Šis s aipsnis bu o pa ašy as als ybės inansuojamos
mokslinių y imų p og amos "Le onica - La ijos is o ija, kalbos, kul ū a i e ybės" p ojek o
"Lie u os kalbos y imai XXI a. kon eks e" sis emoje. 2 S aipsnio engimas inansuo as La ijos
Respublikos Nacionalinės mokslinių y imų p og amos […]Le onica […] La ijos is o ija, kalba,
kul ū a, e ybės[…] p ojek o […]La ių kalbos y imai bu o pas ebė a, kad kai ku ie lexemos iš
šiuolaikinių subdialek ų bu o plačiau žinomi i naudojami XIX a. p adžioje, pa yzdžiui, namų
XXI. kon eks e lėšomis.
S aipsniai / A icles 131
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
pa adinimai su paukščių pa adinimais pelēda i s azds. Pasiskolinimas iš susijusių i kon ak inių
kalbų Vidzemos namų pa adinimuose bu o naudojamas labai e ai, ik galima pasiskolin i iš lie u ių
(an is ‘duckʼ), okiečių (En e ‘duckʼ), es ų (kajakas ‘gullʼ, subdial. Kikas (galbū , Li s kik) ' oos e ',
kukk ' oos e ', luik 'swan', i usų (утка 'duck', курица 'hen') kalbos bu o įku os.
Paukščių pa adinimų apela i ai, naudojami La ijos namų pa adinimuose
language a e mos ly o he de i ed e ymology linked wi h ei he onoma opoeic e bs and/
o designa ions o sounds emi ed by bi ds; mos o hose wo ds ha e a common o igin in
La ian and Li huanian languages.
KEYWORDS: His o ical (Souls) Re isions, Vidzeme, Housenames, Bi d Names.
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojami 505 sodybų pa adinimai, už iksuo i Vidžemės gube nijos 1826 m.
kadas e, suda y i iš o ni onimų. Daugelis paukščių pa adinimų, supona usių Vidžemės
sodybų į a dijimus, plačiai a ojami kaip apelia y ai ne ik bend inėje la ių kalboje,
be i jos šnek ose. Skoliniai iš y ų bal ų a kaimyninių kalbų Vidžemės sodybų
pa adinimų da ybai a ojami labai e ai.
Dauguma la ių sodybų pa adinimų, e lek uojančių apelia y inės kilmės o ni oni-
mus, y a onoma opėjinės kilmės. Daugelis šių apelia y ų, a ojamų la ių i lie u ių kal-
bose, y a os pačios kilmės.
ESMINIAI ŽODŽIAI: kadas as, Vidžemė, sodybų pa adinimai, paukščių pa adinimai
(o ni onimai).
Is o inėje onomas ikoje s a bios y a is o inės (sielos) pe žiū os medžiagos,
ku iose y a iek oponimų, iek an oponimų. S aipsnio pe žiū ė os medžiagos
Vidzeme ha e been p ese ed be e and collec ed mo e accu a ely, ha is why
su eikia įž algą į aunos (paukščių) a dų seman iką iš ieno La ijos egiono […]
Vidzeme; Be o, panašumai aip pa bu o pas ebė i Ku zeme.
Pi moji is o inė (sielų) pe žiū a Vidzeme gube nijoje į yko 1782 m. i ji bu o
p ipažin a ke i ąja Rusijos gube nijų pe žiū a. Vėlesni pe žiū imai bu o
a liekami umpesniais a ilgesniais in e alais: penk asis pe žiū imas […]
ILGA JANSONE
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
1795 m. - šeš asis pe žiū imas, 1811 m. - sep in asis pe žiū imas, 1816 m. -
aš un asis pe žiū imas, 1834 m. - de in asis pe žiū imas, 1850 m. - pasku inis
pe žiū imas, 1858 m. Re izijos dokumen uose bu o iš a dy i p i ačių i ka ūnos
ūmų bei susijusių namų ūkio s uk ū ų (pusiau ūmų, ūkių, ba ų, malūnių i ki ų)
bei ganyklinių ūmų gy en ojai. Iki 1816 m. bu o už egis uo i ik y ai, i labai
ikė ina, kad da a nė a iksli. Nuo 1816 m. į są ašą bu o į auk i isi asmenys,
nep iklausomai nuo jų ly ies i amžiaus. 1826 m. pe žiū a nebu o laikoma a ski u
į ykiu (ji laikoma 1816 m. pe žiū a paka o a); Tačiau ai bu o labai s a bu, nes
als iečiai u ėjo namų a dus i pa a des.
hei su names we e egis e ed, namely, his o ical e ision ma e ials included
bo h housenames and ull names – i s names, las names, pa onyms ac oss
Vidzeme Gube niya o he i s ime, hus allowing o es ablish a connec ion
Ve a pa ašy i apž algą apie ašymą La ijos als ybinio is o inio
o he his o ical e ision o ploughs and names because hei o hog aphy had
a chy o medžiagose.
PICTURE 1. Exce p om he his o ical e ision ma e ials o Vidzeme Gube niya in
1826 om Aloja p i a e mansion. (LVVA3 ounda ion n . 199, desc ip ion n . 1, ile
n . 17, p. 8.)
S aipsniai 133 s aipsnis
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
been in luenced no only by cle ks’ w i ing skills bu also o en imes low skills
La ijos kalbos, kaip odo daugybė lygiag ečių o mų, aip pa a ski ų a dų
ašymas okiečių kalba, pa yzdžiui, objek ų pa adinimai […] Gesinde, Ho lage,
Buschwäch e , Lande, K ug, Mühle, apibūdinan ys asmens duomenys […]
Wi scha , F au i . ., kai ku iais a ejais apibūdinan ys i apib ėžian ys namų
pa adinimai […] Al , Neu bu o pap as ai ašomi okiečių kalba.
Vidzeme XVIII i XIX a. is o iniai pe a kymai yko 686 ūmuose, o kai ku ie iš
jų bu o sujung i pe pe a kymus 1826 m. i 1926 m.
1834.
Is o inių a dų są ašuose bu o šeši namai su uo pačiu pa adinimu Dse wan, įsikū ę
isions o Vidzeme Gube niya in 1826 each 14,500, including independen
a ms eads e aining hei o iginal household name, o example, in 1826 he e
Koknese pa apijos Vecbeb u p i ačiame ūmuose, o Piņķu pa apijos Piņķu ūmuose
bu o paminė i ke u i namai su pa adinimu Dsilne i ke u i namai su pa adinimu Dumpe.
Faunos seman ikos namų pa adinimų skaičius y a 1065 iene ai, o ai y a 7,34 p oc. iso
Vidzeme namų pa adinimų skaičiaus, su sąlyga, kad kiek ienas Vidzeme is o inės
pe žiū os už egis uo as iene as laikomas a ski u namų pa adinimu. Duomenys aip
pa bu o gau i iš ų d a ų, ku iose nebu o gy ūnų pa adinimų (žinduolių, oplių, am ibijų
i ki ų), ačiau galima ašy i apie als iečių ūkių o ma imąsi Vidzeme nuo 15 a. Tikė ina,
he egis e ed ma e ials o 1826, and so hey we e ob ained om he e isions
o 1816 and 1834.
O he men ioned 1,065 uni s, 560 o 3.86 pe cen a e mo i a ed housenames
kad ada bu o suku i pi mieji namų pa adinimai; XVII amžius. Kaimo ūkių skaičius XIX
505 o 3.48 pe cen a e mo i a ed housenames con aining a bi d name.
amžiuje padidėjo dėl giminys ės susiskaldymo, dėl ku io a si ado naujų ūkių, aip pa
dėl nuomos namų išpi kimo. Taigi kul ū inei aplinkai būdinga, kad ūkiai y a ge ai sujung i
howe e , ela i ely eliable in o ma ion is a ailable om he i s hal o he
su gam os k aš o aizdžiu. La ų a umas p ie gam os a sispindi i la ių liaudies
dainose, i ikėjimuose, i aip pa la ių modus i endi uo me u, kai namai ga o sa o
a dus. Pasi inkdami namų pa adinimą, sa ininkai pap as ai nepageida o konk ečios
paukščių ūšies (p z., bal pie es zoss 'bal a p iekinė žąsys', meža zoss 'pilka-lag žąsys',
īsknābja zoss ' ožinės kojos žąsys'). leksema, ku i a i inka bend osios la ių kalbos a
in he choice o sac ed places and abode could no bu in luence housenames.
Al hough he housename g oup o auna seman ics is no big, i does show
subdialek o ūšį (dažnai, be ne dėl o, ji gali a i ik i gen ies a ūšis)
ILGA JANSONE
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII isada naudojamas (aukščiau minė ame
pa yzdyje zoss […] […] goose[…]), aip pa ūšis, ku i a i inka apibend in ą są oką
apie am ik ą paukš į, ku is pap as ai lizduoja ne oli als iečio namų, a ba ų
paukščių, medžiojamų kaip medžioklė, leksemos. Kai ku iais a ejais namų
pa adinimuose bu o naudojami paukščiai, skleidžian ys ski ingus ga sus.
Leksema, ku i y a apibend in as kelių ūšių bend as pa adinimas šiame
cies in common La ian and / o subdialec s will be e e ed o as o ni holex-
s aipsnyje (aukščiau minė o pa yzdžio o ni oleksema y a zoss).
No s o ni oleksemų klasi ika imas kelia sunkumų, susijusių su konk ečių paukščių ūšių
iden i ika imu, . y. jų p isky imu konk ečiai gen ies, pa yzdžiui, paukščiai sā ais s azds
Swainsons h ush, mājas s azds s a ling i aibais s azds g undsc ape h ush
p iklauso u didae šeimai, o nied u s azds wa ble , melā meža s azds ock o es
h ush, pelēkais s azds songs azds , pelēkais s azds , melnėkles s azds black- h oa ed
h ush, apkakles s azds apked s azds i s azds apked h ushwood p iklauso
lyca che s (Muscicidae) šeimai. S aipsnyje nu odoma o ni ologinė klasi ikacija pagal eilę.
Iš 18 La ijoje įs eig ų paukščių ūmų (La ijas daba 4, 203[…]207) namų pa adinimuose bu o
naudojami 13 ski ingų ūmų paukščių pa adinimai.
Ski inga analizė bu o a lik a a siž elgian į mo y uo us namų a dus " oos e ".
con aining poul y names, o example, is a ʻa henʼ, cālis ʻa chickʼ, and also
housenames wi h a gene alized bi d name pu ns ʻa bi dʼ and a lexeme gailis ʻa
Mo y uo i namų pa adinimai su o ni olexema gailis ʻa oos e ʼ p iklauso a ski ai
g upei, nes daugelyje sudė inių a dų y a ši leksema i essional lexicon.
can be designa ions o a ious bi d amilies in colloquial and / o hun e s’ p o-
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES
PASSIFORMų a ka
Bu o eikiama pi menybė paukščių pa adinimų y imui, isų mo y uo ų namų
in Vidzeme housenames, which al oge he make up 147 uni s o 29 pe cen o
pa adinimų, u inčių paukščių pa adinimus. Tačiau, nu odan namų pa adinimus,
ku iuose y a d ylika šios ūšies paukščių ūšių pa adinimų, populia iausia šeima
bu o pa idae šeima, a s o aujama okiomis leksemomis kaip zīle ʻ om i ʼ i
zīlī e ʻ i ʼ.
The li e a y name zīle is he mos widesp ead bi d name in he nomina ion
o housenames; i appea s in 32 housenames al oge he . I should be admi ed
kad lexeme zīle la ių kalboje u i homonimų, i ai įmanoma

S aipsniai / A icles 135
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
kad namų pa adinimuose bu o naudojamas homonimas, nu odan is ąžuolo
aisius .
Namų a das lexeme zīle naudojamas pag indinėje o moje (Sihle4, Siehle, Siele) i
sudė iniuose a duose (Jaun Sihl5, We z Sihl, Wezs Sihle, Kaln Sihle, Kalne Sihle, Leies
Sihle, Leijes Sihle, Mesche Sihle, Siehle Alksne, Siehle Kaln Jahn, Siehle Pu eanne,
Siehle Wawu , Siele Pe e , Siele Gus , Siele Jahn, Siele Pe e . Apeliacinis žodis "zīle"
bu o į auk as į pi muosius La ijos žodynus XVII i XVIII amžiuose6 (ž . Sihle a, die
Meie Lange 1773: 296). Tom i ų pa adinimai sla ų kalbose (p z., čekų sinice, lenkų
is he same bo h in La ian and Li huanian (c . Li h. zlė o žlė); howe e , i is
di e en in Old P ussian (c . P us. sineco Mažiulis IV 110–111) which has an-
sinica, uk ainiečių синця, senos sla ų синица). Y a į ai ių hipo ezių apie šio a do
e imologiją7. Jānis Endzelīns sieja zīle kilmę su spal os zils […] […]mėlynos[…]
pa adinimu (ME IV 732). Šią hipo ezę palaiko E ns F aenkel (LEW 1309) i p ipažįs a
Max Vasme , ku is nu odė, kad iš p adžių pa adinimas bu o ski as konk ečiai ūšiai
[…] zilzīlī e (Pa us cae uleus). O ni olexemos i paukščių ga sų, . y.
onoma opoe inės kilmės, yšys paminė as M. Vasme io usų e imologijos žodynyje
i Kons an īns Ka ulis la ių e imologijos žodynyje (ЭСРЯ III 625, LEV II 559). K. Ka ulis
paminėja galimą yšį a p lexeme zīle i eiksmažodžio zinā ʻ o knowʼ, o jo
pas ebėjimai kyla iš o, kad la ių i lie u ių olklo e zīle adiciškai siejamas su
p anašys ėmis (LEV II9). 55 Labiausiai ikė ina iš isų hipo ezių apie leksemą zīle y a
onoma opoe inė.
4 Pa an ezės odo nus a y as o ni holexemes ašymo o mas iš isos Vidzeme Gube nijos
pe žiū os medžiagų. 5 S aipsnyje išsamiai analizuojamos žodžių o mos i junginiai, nes jų
an osios sudedamosios dalys pap as ai ne u i jokio yšio su konk ečiu paukščių pa adinimu; Šie
komponen ai pap as ai ski iasi
ia e housenames.
6 Fo he sake o compa ison, he i s dic iona ies Le us wi h Ph aseologia Le ica o he La ian
language w i en by Geo gius Mancelius and he La ian–Ge man Dic iona y edi ed by Jakob
Lange gy eno Vidzeme bu o naudojamas. Kai ku iais a ejais bu o da oma nuo oda į ki us XVII
i XIX a. žodynus.
7 E imologijų paaiškinimui daugiausia bu o naudojami Bal ijos kalbų žodynai, nu odan ys
e imologiją (ME, LEV, LEW, Smoczyński 2007), kai ku ie e imologiniai kalbų kon ak ų žodynai (EES,
ЭСРЯ), aip pa kai ku ie išsamūs Bal ijos i ki ų indoeu opiečių kalbų e imologijų y imai
(Sabaliauskas 1990, Гамкрелидзе & Иванов 1984, Sehwe s 1953). Į a ski ų au o ių s aipsnius apie
konk ečios leksemos e imologiją e ka čiais bu o da oma nuo oda.
ILGA JANSONE
136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Only h ee housenames can be linked wi h he e minological designa ion
o he ep esen a i e species o zīlī e.
Lexema zīlī e namų a duose pasi aiko ik pag indinėje o moje (Sihlih ,
Sihli ).
Apeliacinis žodis "zīlī e" jau bu o į auk as į pi muosius XVII-XVIII a. la ių kalbos
žodynus (ž . ein Meißchen/Sieli e ʻnede Ph as. Le ica 1638: 279), ku jis pasi odo ka u
su pa adinimu "sniedze sniego paukš is", ačiau jo okiečių pa adinimas a i inka
pa adinimą "zīlī e". Lexeme zīlī e p iklauso co idae paukščių pa adinimams,
diminu i e o m o he lexeme zīle ha was o med wi h a adi ional deminu-
i e su ix -ī e.
The second mos popula bi d names appea ing in Vidzeme housenames
a s o aujamiems kaip o ni holexemes ka akuls ‘ a enʼ, aga e ‘magpieʼ, ko a is
‘jackdawʼ. Apeliacinis ka akulsas y a susijęs su 19 namų pa adinimais.
Leksema k auklis pasi odo namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje,
ally in he eminine (K aukle, K auckle), in de i a i e o ms (K aukel, K aukli ,
usuK auklin, iek žodžių g upėse (K aukle K ug, K auckle K ug, K auklu K ug,
K isch K aukle je z Jaun K aukle genann , We z K aukle je z Jahn K aukle
genann ). Apeliacinis k auklis jau bu o į auk as į pi muosius XVII-XVIII a. la ių
kalbos žodynus (ž . Raab/K aucklis Le us 1638: 138; Rabe/K auklis Ph as. Le ica
1638: 279; K auklis as, eine Rabe Lange 1773: 156); Tai įp as a i la iškai, i
lie u iškai (ž . Li h. k aukls ʻc owʼ i k iauLEV I 420). Visi minė i šal iniai odo, kad
kls ʻ a enʼ) and can be linked wi h sound e bs La . k aucinâ , k aukâ , kŗauk ,
Li h. k aũk i ʻk ächzen ( o caw)ʼ imi a ing bi d sounds (ME II 263, LEW 290,
sla ų k ukъ ʻ a enʼ y a onoma opeinės kilmės.
Mažiau dažnai Vidzeme namų pa adinimuose pasi odo o ni holexeme žaga a
‘magpieʼ (13 iene ų iš iso).
Leksema žaga a pasi odo namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje (Saga ,
Sagga , Schaga , Schagga ), iek iš es inėse (Schagga en) i žodžių g upėse (Kaln
Schagga , Lei Schagga ).
Apeliacinis žaga a jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII la ių kalbos žodynus
(plg. Spech /Schagga a Le us 1638: 171; Ee e / ga so imi acija (LEV II 575).
Hechʃ e /Schagga a Ph as. Le ica 1638: 279; Schagga a a, ein Heiʃ e Lange 1773:
272). J. Endzelīns conside s he wo d žaga a o be a bo owing om Li huanian
žaga a ME IV 786; K. Ka ulis admi s he o igin o his wo d as a c ea ion om
Tik ienoje namų pa adinime y a o ni holexeme ko ā nis ʻjackdawʼ.
The lexeme ko ā nis appea s only as an app op ia e o m o he co espond-
Apeliacinis pa adinimas (Kowah n).
S aipsniai / A icles 137
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
Apeliacinis ko ā nis jau bu o į auk as į pi muosius 17 i 18 (Bal ijos, sla ų,
cen u y dic iona ies o he La ian language (c . Kohwah s as, eine Dohle Lange
1773: 155). The oo o he wo d co esponds o he designa ion o a wo d ā na
o he co acii o mes o de o he co acidae amily, and in some language g oups
Tocha ian kalbų) ai y a naujas one inis o ma imas su p adiniu ga sas *- iš
p o o-akmens *k[h]o -n-, e. g., Li h. Va na, P usija. wa ne8 (Гамкрелидзе,
Иванов 1984(2): 540). K. Ka ulis nu odo, kad apeliacinis ko ā nis y a junginys (LEV II
489), be J. Endzelīns nu odo ik analogiškas o mas ki ose kalbose, p z.,
Mažosios usų. ká o on ʻSaa sk äheʼ, slo ėnų kâ an ʻKolk abeʼ (ME II 350).
T ečioji populia iausia paukščių šeima, naudojama namų pa adinimams pa adin i,
y a s u nidae iš passe i o mes eilės, a s o aujama okiose o ni holexemes kaip
s azds i s ads / s ods. Apeliacinis s azds pasi odo
12 namų a dų.
The lexeme s azds appea s in housenames bo h in he p incipal o m – usu-
ally in he eminine gende (S asde), in de i a i e o ms (S asdin), and in wo d
G upės (Leel S asd, Leel S asde, Mas S asda, Mas S asde, Kalne S asde, Leijes)
S asde).
Pa adinimas s azds ʻ h ush; S a lingʼ jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII
la ių kalbos žodynus (ž . D ohel/Sp een/S ada Ph as. Le ica 1638: 280; S ads as,
ein K amme s ogel Lange 1773: 328). Kaip nu odė Vjačesla as I ano as i Tamazas
Gamk elidze, pa adinimas keliose senose Indų Eu opos dialek uose Eu opoje kilęs iš
ga so imi acijos, dėl exinno a ion (Gamk elidze, I ano 1984 (2): 541; ž . aip pa III 1083,
ample, P us. esde, Li h. s ãzdas, La . s azds; howe e , i a G eek στρουϑός
ʻspa owʼ can be conside ed a sound imi a ion, i means ha in old Indo-Eu-
opean dialec s o Eu ope he name o s azds would be conside ed a seman ic
LEW ME
920).
Vidzemes y uose i aip pa La galijoje y a mažiau nei 9 namų pa adinimų,
susijusių su dialek inėmis leksemomis s ads i s ods (ž . ME III 1080). o ma,
Dialec ical lexemes s ads and s ods in housenames appea in he p incipal
pap as ai mo e iškoje (S adde, S odde), iš es inėse o mose (S adding) i
žodžių g upėse (Issand S adde, Leies S odde). Apeliaciniai s adai a si ado dėl
s azdų ga so pokyčių
(ME III 1080).
8 La ijos ã na gali bū i p idė a p ie lie u ių i p ūsų o mų, o šis ak as nebu o pa i in as
men ioned in Vyachesla I ano ’s and Tamaz Gamk elidze’s s udy.
ILGA JANSONE
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Namų pa adinimuose y a ik kele as alaudidų šeimos paukščių pa adinimų, o
a i inkamas o ni oleksemas y a cī ulis ʻla kʼ. Apeliacinis cī ulis pasi odo 19
namų pa adinimuose.
Lexeme cī ulis pasi odo namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje (Zi ul,
Zih ul, Zie ul, Zie ull), iek žodžių g upėse (Wezz Zih ul, Al Zie ul, Jaun Zih ul,
Neu Zie ul).
Apeliacinis cī ( )ulis jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos
žodynus (ž . Le ch/Zie wuls Le us 1638: 116; ein Le che/Zih wulis Ph as. Le ica
1638: 277; Zih ulis as, eine Le che Lange 1773: 402). Nė a bend o su a imo dėl žodžio
cī ulis kilmės, ačiau dauguma y ėjų mano, kad jis kilęs iš ga so imi acijos (ME I 291
[…] 292, LEW 70, LEV I 181). Lie u ių c ulis, cy uls manoma 70, Sabaliauskas 1990: 270).
Ojā s Bušs, analizuodamas s anda inės la ių kalbos ku onų i k azi-ku onų
o be bo owed om La ian o Cou onian languages (ME I 291–292, LEW
žodžius, nu odo, kad la ių kalbos žodis cī ulis ne u ė ų bū i laikomas ku onų žodžiu
(Bušs 2008 [1988]: 186), ačiau o ni olexemo pla inimas lie u ių kalba pa ody a Bal ijos
kalbų a laso p ospek e (BVA 2009: 9495). Paukščių pa adinimai iš passe idae šeimos
y a naudojami daugiau nei dešim ka ų namų pa adinimuose i a s o aujami
s anda ine o ni holexeme z i bulis i jos dialek ine a iacija žīgu s. Apeliacinis
z i bulis 'spa ow' pasi odo ijų namų a dų nominacijoje. Leksema z i bulis namų
pa adinimuose pasi odo pag indinėje o moje (Swi bul) i žodžių g upėse (Kallne
Swi bul, Leijes Swi bul). Pa adinimas z i bulis jau bu o į auk as į pi muosius XVII i
XVIII a. la ių kalbos žodynus (plg. Spe lingas/Swi buls Le us 1638: 171; ein
Spe lingas/Swi bulis Ph as. Le ica 1638: 280; Swi bulis as, de men bu o plačiai
iš i as. E. F aenkel jį sieja su senosios bažnyčios sla ų abii ‘z i bulisʼ, čekų
abec, lenkų w óbel i . . (LEW 1328), J. Endzelīns p adinio ga so z- žodžius, . y. ž-
(ME IV 777), o Wojciech gauges *a b-Sm*i b- (Smoczyński 2007: 796).
Spe ling Lange 1773: 339). The e ymology o z i bulis is no clea . I is ela ed o
Li huanian ž ì blis (ME IV 776–777, LEW 1328); howe e , i s u he de elop-
indica es he possible con amina ion be ween he wo ds o he oo i b- and
Smoczyński es o es he common oo appea ing in he Bal ic and Sla ic lan-
Populia esnė e sija y a dialek inis žīgu s (a ī žēgu s), ku is pasi odo
11 housenames.
Dialek iniai lexemos žīgu s i žēgu s pasi odo namų a duose iek pag indinėje
o moje (Schigu , Schiggu , Sihgu ) i žodžių g upėse (Kalne Schägu , Kalne Schiggu ,
Kalne Leies Schägu , Leijes Schiggu , Leies Leies Schägu , Kaup Schehgu ,
S aipsniai 145 s aipsnis
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
Topo o as nu odo, kad emian is P ūsijos kalbos pa adinimu Ay egenis (mažesnis
dėmė inis spygliuočiai), genis (p ūsų kalba) gali bū i laikomas Nomen ak . iš Bal ijos
*genʻsis ʼ (smūgis, smūgis) (Топоров EH 205206). Apeliacinis žodis dzilna y a aš uonių
namų a dų pa adinime. Leksema dzilna pasi odo namų pa adinimuose iek
pag indinėje o moje (Dsilne), iek iš es inėse o mose (Dsilnan) i žodžių g upėse
(Jaun Dsilne, We z Dsilne, Mesche Dsilne, Tih um Dsilne).
Apeliacinis žodis dzilna jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. La ijos kalbos
žodynus (ž . g ün Spech /Dillna Ph as. ions bu o iš eikš as apie jo e imologiją. J.
Le ica 1638: 280; Dʃilna a, ein gelblich e Spech Lange 1773: 90); di e en opin-
Endzelīns pasakoja apie La . Dzilna į La ą. dzl s ʻgelb (gel onas)ʼ (ME I 550), E.
F aenkel apima La . Dzina, dzilnis, Li h. gilnà į aše gél i ʻs echen, weh un (physisch
und psychisch) (pe pjaus y i, iški p i, sukel i skausmą ( iziniu i psichiniu požiū iu)) '
(LEW 145 […] 146). K. Ka ulis aip pa paminėjo jo yšį su IDE *dhelbhʻ o kas i,
iš uš in iʼ (LEV
I 253).
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF
KOLUMBIFORMų o dinas
Paukščių pa adinimai balodis 'pigeon' i ūbele ' u ledo e' iš columbidae šeimos
columbi o me a ka pasi odo namų pa adinimuose. Namų pa adinimai, kilę iš
paukščių pa adinimų, p iklausančių kolumbi o mų o diniui, suda o 33 iene us a ba
6,5 p oc. paukščių seman ikos objek ų. O ni olexeme balodis y a 19 namų
pa adinimuose; Tai šeš a populia iausia o ni holexema. Leksema balodis pasi odo
namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje (Balod, Ballod, Ballohd, Ballohds,
Ballosch), iek iš es inėse o mose (Ballodan, Balloden, Ballodin) i žodžių g upėse
(Kallne Ballod, Leijes Ballod). Aki aizdu, kad nus a y a o ma "Ballud" y a Alūksne
pa apijos leksemos dialek inis a ian as.
Apeliacinis balodis jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i
XVIII amžiuose (ž . aub/ballohdis Le us 1638: 181; Taube/Ballohdis Ph as. Le ica
1638: 279; ballodis as, die Taube Lange 1773: 49); Galima jį susie i su bend a Bal ijos
kalbų leksika (ž . Li h. balañdis), o bend as pa adinimas Bal ijos kalbose y a spal os
(ž . La . bal s, Li h. bãlas, bál as) (ž . 259 ME I[…]260, LEW 31, Smoczyński 2007: 42). XX
amžiuje bu o bandoma susie i abu Bal ijos kalbų pa adinimus su Ose ijos bælon
'mājas balodis', aip išplės an e imologinį yšį iš Bal ijos kalbų e i o ijos į
Bal ijos kalbas.

ILGA JANSONE
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
a eas o he Bal ic and Indo-I anian languages (see Гамкрелидзе, Иванов 1984
(2)I 602; Sabaliauskas 1990: 29; Ka aliūnas I 77; ME I 259[…]260). Apeliacinis žodis,
eiškian is balandžius […] dūja su am ik a daba ine kono acija, y a dešim ies
namų pa adinimų nominacijoje. Leksema dūja namų pa adinimuose pasi odo
pag indinėje o moje (Duije, Duijes) i žodžių g upėse (Mesche Duije, Kalne Duije/
Kalne Duje, Leijes Duje). Be o, aip pa pasi odo namų pa adinimai su leksema ūja.
Visi namų pa adinimai y a a ba žodžių g upės (S upp Thujes, Ga Thujes, Jaun
Thujes, We z Thujes, Tuhjas Melsup) a ba kombinuo os g upės (La wan Tuhjan,
And e. Duhwe, duhwiņa, eine zahme Taube
Tuhjan) used only in Lēdmane’s p i a e mansion o Liel ā de pa ish, Bučauska’s
p i a e mansion o Ces aine pa ish, and also in Alūksne mano house.
Lange 1773: 93).
Jei namų pa adinimai su leksema dūja ik ai gali bū i susiję su seman ine aunos
g upe, namų pa adinimai su lygiag ečia leksema ūja kelia sunkumų. Tik
o og a iniai šie namų pa adinimai gali bū i susiję su seman ine lo os g upe;
Tačiau įp as inėje kalboje dažniau pasi aiko a das dzī ībaskoks (la iniškai
Thuja occiden alis). I jei aps a s ysime Liepupe pa apijos Tūja ūmų pa adinimą,
galime da y i iš adą, kad Tūja ūmų pa adinimas nė a lo os seman ikos, be ai
y a aunos seman ikos pa adinimas. Vokiečių pa adinimas Taubenho ( okiečių
Taube pigeonʼ, Ho mansionʼ) y a e imologinio paaiškinimo p iežas is i gali bū i
susijęs su balandžio […] dūja pa adinimu, ku : d posūkis galėjo bū i pa eik as
okiečių Taube. "Bal isches his o isches O slexikon" au o iai (ž . O slexikon II
637) nu odo okią e imologiją. Vokiečių pa adinimas Tūja d a as K agenho Alūksne
pa apijoje a sakymo nesu eikia, be jo la ių pa adinimas aip pa susijęs su
dūja pa adinimu, . y. nuo 1631 iki 1791 m. Tūja d a as p iklausė on Taub šeimos
a s o ams (ž . O sleksikon II 298).
E ymologically, he lexeme dūja is a bo owing om MLG dū e, and hence
La ian dū e which u ned in o dūja as a esul o he deminu i e dū iņa > dū-
jiņa (ME I 524, Sehwe s 1953: 178).
O ni olexema ūbele pasi odo ke u iuose namų pa adinimuose, ku ji y a iek
pag indinėje o moje (Ubel, Uhbels/ Uhbel/ Uhbele), iek žodžių g upėse (Ubel
K ug, Uhbel Gesinde).
Apeliacinis žodis "ūbele" jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos
žodynus (ž . Tu el aube/Ubele Ph as. Le ica 1638: 279; Uhbele a, eine Tu el aube
Lange 1773: 362). Tai onoma opoeinis žodis, kilęs iš ga so eiksmažodžio ūbuô (ME IV
403, LEV II)
448).
S aipsniai / A icles 147
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF
FALKONIFORMų o dinas
"Falconi o mes" ūšies paukščių pa adinimai bu o ak y iai naudojami "Vidzeme"
namų pa adinimuose; jie suda o iš iso 32 iene us a ba 6,3% isų paukščių pa adinimų
mo y uo uose namų pa adinimuose. Populia iausi pa adinimai y a iš accipi idae
šeimos i bu o naudojami du šios šeimos paukščių pa adinimai; Toliau iš a dy os
o ni holexemos y a anags 'hawk' i ē glis 'eagle'. Apeliacinis ag, Wannag, Wannags,
anags appea s in he nomina ion o 30 housenames, and oge he wi h he ap-
pella i e dzenis i sha es he second place in he use o o ni holexemes.
The lexeme anags appea s in housenames bo h in he p incipal o m (Wan-
Waagge), iš es inėse o mose (Wannadsen), junginiuose (Pollowannag) i žodžių
g upėse (Kalne Vannag, Leies Vannag, Leijes Wannag, Pu e Wannag, Ogelneck
Wannag).
Apeliacinis anagas jau bu o į auk as į pi muosius žodynus iš 1638,82; ein
he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Habich/Wannags Le us
Habich /Wannags Ph as. Le ica 1638, 277; Wannags as, de Habich Lange 1773,
377). A. Sabaliauskas pasakoja La . Iš ažiuoja ka u su Li u. Vagas, P usas.
spe gla anagis į bend ą Bal ijos kalbų leksikinį sluoksnį (Sabaliauskas 1990: 152).
Tolesnė žodžio e imologija nė a pakankamai aiški (galimi e imologijos a ian ai
ap a iami LEW 1194 i LEV II 481-482;
ME IV 468).
Only one housename con ains he lexeme ē glis, and i is only in he p inci-
pal o m o he eminine gende (E gle).
Apeliacinis ē glis jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i
XVIII amžiuose (ž . Adle /Eh ghle Le us 1638, 18; ein Adle /Eh gliß Ph as. Le ica
1638, 277; Eh glis as, de Adle Lange 1773, 110); ji išsaugojo seną šaknį *he/o in
isas Bal ijos kalbas, iš ku ių La . […] glis, Li h. Paskambink. a ẽlis, e ẽlis, P us.
a elie (= a elis) kilęs (Гамкрелидзе, Иванов 1984(2): 538; apie P ūsijos a elie ž .
aip pa
Topo o as A[…]D 101[…]102).
Tik ienas namų a das u i o ni holexeme piekūns ʻ alconʼ o mą, a i inkamą
apeliaciniam Peekun iš alconidae šeimos. es yšys su go ikų igū omis pi š as
I is possible ha he appella i e piekūns was included in Ca l Ch is ian Ul-
mann’s La ian-Ge man dic iona y o 1872 o he i s ime (c . peekuhns, ein
g oße Flake Ullmann 1872: 194). J. Endzelīns men ions he possible La h. Piec-
(pi š as) ' i a ganų anged (paim i, sugau i, paim i) ' (ME III 262).
ILGA JANSONE
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF
THE GALLIFORMES ORDER
Names o he galli o mes o de ha e been ac i ely used in Vidzeme
namų pa adinimai; jie suda o iš iso 30 iene ų a ba 5,9 p oc. isų paukščių
names in mo i a ed housenames. The mos popula o his o de we e wo des-
igna ions om he e aonidae amily ep esen ed in he housenames by such
o ni holexemes as mednis ʻwood g ouseʼ, ubenis ʻblack g ouseʼ and e e is ʻhea h-
iš ų. Apeliacinis mednis y a 11 namų pa adinimų nominacijoje
Vidzeme.
Lexeme mednis pasi odo namų pa adinimuose pag indinėje o moje, pap as ai
mo e iškoje (Medna, Medne) i žodžių g upėse (Medne Zenne, Muisches K ipan
Mednes).
Apeliacinis mednis jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i
XVIII amžiuose (ž . Meddens Mednis, ein Aue hahn Lange 1773: 187). La . mednis (su
senesne o ma medenis) kilęs iš * medinis, ku is a i inka Li h. adj. medinis
ʻwooden, (ME II 590, LEV I 575576).
Bo h lexemes o he e ao e ix amily appea in he housenames o
Vidzeme: he appella i e ubenis was a mo i a ing wo d in eigh housenames
be e e is […] sep yniuose namų a duose.
Lexeme ubenis pasi odo namų pa adinimuose pag indinėje o moje
(Rubben, Rubbin) i žodžių g upėse (G osz Rubben, Klein Rubben, Mas Rubben,
Rubben Ansch, Rubben Ma z, Tupeschan Rubben).
Apeliacinis žodis ubenis jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos
žodynus (plg. Bi ckhun/Te e is/Rubbenis Le us 1638: 35; Bi ckhan/Te e is/Rubbenis
Ph as. Le ica 1638: 279; Rub, o E. F aenkel pa odė, kad ga sinis eiksmažodis, kilęs iš
bens as, ein Bi khuhn Lange 1773: 253). J. Endzelīns and E. F aenkel exp essed
opposi e opinions abou La . Rubenis: J. Endzelīns hinks ha he name o
a bi d de i es om he sound e b ubinâ ʻu e ma ing-callsʼ (ME III 552),
esminės p ia ėjimo, y a k yp is - "ga sinis eiksmažodis" → "paukščio a das".
La . ubenis (LEW 744). In he explana ion o he e ymology a mo e usual ap-
"Leksema e e is a si anda namų pa adinimuose i pag indinėje o moje (""Te e "");
apeliacinis e e is jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII
in de i a i e o m (Te e i ), and in wo d g oups (Kaln Te e , Leijes Te e ).
amžiuose (ž . Bi chun, Te e is, Rubenis, Le us, 1638: 35; Bi chun, Te e is, Rubenis,
Ph as, Le ica, 1638: 279; Te e is, Bi khahn, Lange, 1773: 34)." Onoma opoeinis
eduplikuo as šaknis * [h]e [h](e) dažnai pasi aiko paukščių a duose isose
pag indinėse IDE dialek inėse g upėse, p z., P us. "Ta a is", "juodosios ž ė ies pa elė",
S aipsniai 149 s aipsnis
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
Li h. e e à ʻ e e isʼ, La . Te e is, be pa adinimo amžius neleidžia nus a y i
p adinės eikšmės i konk ečių paukščių ūšių, ku ios bu o paski os šaknų leksemomis
(Gamk elidze, I ano 1984 (2): 540; ž . aip pa Būga 1908: 138, IV MEʼ 169, Sabaliauskas 1990: 35,
LEW), i jos y a a s o aujamos o ni holexemes i be ʻpa idge i pa ʻpalaquail. Giminės
pa adinimai su lexeme i be bu o skaičiuojami kaip p iklausan ys phasianidae šeimai, ku iai
1084–1085).
Bi d names o he phasianidae amily appea less equen ly in he nomina-
p iklauso lauki be 'pilkasis pa idžas, Pe dix pe dix' i y a populia iausia pa idžų ūšis,
o sa ukā meži be 'hazel g ouse, Bonasia bonasiaʼ i bal i be 'willow p a migan, Lagopus
lagopus, pagal pasku inius klasi ikacijos pakei imus, p iklauso e ao e ix. Apeliacinis
i be jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos žodynus (ž . Haelhun/I be
Le us 1638: 85; Rebhun/I be Le us 1638: 140; Haelhun/I be Ph as. Le ica 1638: 278; I be
a, ein Feldhuhn Lange 1773: 132). Nė a su a imo dėl šio žodžio e imologijos. Dauguma
amily. The appella i e i be appea s in h ee Vidzeme housenames.
e imologų mano, kad La . I be, Li h. Je ub[…] (su a ian ais) y a as pa s šaknis, kaip i
La ijoje. ubenis (ž . ME I 708[…]709, LEW 193[…]194); Tačiau y a bandymas susie i La ą.
spal os pa adinimą (ž .
LEV I 344).
Leksema paipala pasi odo ik ienoje namų pa adinime, ku ji paminė a su
ki okiu su iksu […] Paippul.
Paipalas jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII
amžiuose (ž . Wach el/Paipole Ph as. Le ica 1638:8; 27 Paipala a, eine Wach el
Lange 1773: 225). J. Endzelīns pasakoja apie la e n, schwimmen (sk aidy i,
La . paipala o Li h. píepala, Old P ussian. penpalo and Rus. перепелъ (ME III
34), E. F aenkel ela es he u he e ymology wi h he IDE oo *pel- ʻ liegen,
sk is i, plauk i) […], aip pa K. Ka ulis palaiko šį paaiškinimą (LEW 586, LEV II 10).
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF
Ko akijų šeima
Bi d names o he co acii o mes amily also con ibu ed o he choice o
namų pa adinimai iš iso 22 iene ai a ba 4,4% isų paukščių seman ikos namų
pa adinimų. Paukščių pa adinimai, p iklausan ys co aciidae šeimai, naudojami ik
ILGA JANSONE
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII namų pa adinimų nominacijoje i
a s o aujama o ni holexeme ā na
Vagys.
Lexema ā na pasi odo namų a duose iek pag indinėje o moje
na, Wah ne, Wa ne), in de i a i e o ms (Wa nen), in compounds (Wah nak ug,
Wah nepo esch), and in wo d g oups (Wah ne K ug, Wa nes K ug, Wah n K ug,
(Wah Jaun Wah ne, Wezz Wah ne).
Apeliacinis ā na jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i
XVIII amžiuose (ž . K äe/Wah na Le us 1638, 106; eine K äe/Wah na Ph as. Le ica
1638, 279; Wah ns as, eine K ähe Lange 1773, 371); ienoje kalbos g upėje (Bal ijos,
sla ų, oha iškų kalbų) ai y a one inė naujo ė su p adiniu ga su *- iš p o o
šaknų *k[h]o -n-, p z., Li h. Va na, P usija. wa ne10 (Гамкрелидзе, Иванов 1984(2):
540). A. Sabaliauskas p idu ia La . Va na, Li as. anas, á na, P us. wa nis, wa ne
į bend ą Bal ijos i sla ų kalbų leksikinį sluoksnį (Sabaliauskas 1990: 120).
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF
ANSERIFORMAS ORDER
Ka ais namų pa adinimų sky imo me u pi menybė bu o eikiama paukščių pa adinimams iš picidae
eilės - iš iso 20 iene ų a ba 4 p oc. isų paukščių seman ikos namų pa adinimų. Iš picidae o dino,
ik ana idae šeimos paukščiai y a a s o aujami o ni holexemes gulbis ʻswanʼ, gaigala ʻgoldeneye
paukš isʼ, pīle ʻduckʼ i jų pasiskolin i analogiai namų pa adinimuose. Lexeme gulbis pasi odo
namų a duose iek pag indinėje o moje, pap as ai mo e iškoje Gulbe, iš es inėse o mose
The appella i e gulbis appea s in en housenames.
(Gulban, Gulbi ) i kombinuo ose o mose (Ans Gulben, Anz Gulben, Jahn Gulben, Ma ing Gulben).
Apeliacinis gulbis jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž .
Schwan/Ghullbis Le us 1638, 164; ein Schwan/Ghullbis Ph as. Le ica 1638, 279; Gulbis as, ein Schwan
Lange 1773, 126). A. Sabaliauskas šią leksemą p ideda p ie bend os Bal ijos i sla ų kalbų leksikos
sluoksnio i uo pačiu me u p ipažįs a, kad Ch is ian S ang ją sieja ik su Bal ijos kalbų leksikonu
(Sabaliauskas 1990: 117118; daugiau apie yšį su sla ų kalbų o momis ž . aip pa ME I 676, LEW 175).
Tačiau Ana olij Nepokupnij išplėsia e i o iją 10 Taip pa La . ã na gali bū i p idė a p ie lie u ių
i p ūsų kalbos o mų, o šis ak as nė a paminė as Vjačesla o I ano o i Tamazo Gamk elidze
y imuose.

S aipsniai / A icles 151
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
Bal ijos gulbis i sla ų kъlpь naudojimo, nus a an ko espondencijas isoje
Bal ijos jū os apylinkėse (Непокупный 1966: 8187). Ka u su la išku pa adinimu
gulbis ienoje namų pa a dėje y a įmanoma, kad analogiška es ų leksema luik
ʻgulbisʼ pasi odo Gaujienos pa apijoje namų pa a dėje pag indinėje o moje,
ku i baigiasi galu iniu ieningu la iško -e (Luike) pabaiga. Pasak es ų e imologų,
luik y a Es ų ga so eiksmažodžio luikama, suomių luika a (EES 2012: 253).
Nominan ieną namų a dą, lexeme pīle, esan is dimiis, susijusiame su
ni u e o m (Pili ). Ce ainly, aking in o conside a ion ha he leng h o he
owel in his housename is no indica ed, he hypo hesis ha he housename
appella y iniu pils, ne u ė ų bū i a sisaky as; Tačiau okia hipo ezė y a mažai
ikė ina.
Apeliacinis pīle jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i
XVIII amžiuose (ž . An ogel/Piele Le us 1638, 21; En e/Piele Le us 1638, 53; eine
zahme End e/Piele Ph as. Le ica 1638, 277; En e die, a pihle Lange 1777: 207).
Aki aizdu, La . Pīle y a leksikinė naujo ė, pakei usi senesnę leksemą, išlaiky ą
lie u ių i senosios p ūsijos an yse. Pīle y a onoma opoeizės ezul a as (ž . ME
III 232, LEV II 48). Kai ku ie au o iai mano, kad šis žodis y a ku onų kilmės, ačiau ai
bu o paneig a O. Bušs (Bušs)
2008 [1988]: 186).
Įdomus po os a das y a En e S aupe pa apijoje i An e Opekaln pa apijoje.
Leksema En e y a gana ik a pasiskolin a iš okiečių kalbos En e 'duck'; A siž elgian į
okiečių žemės sa ininkų i pas o ių į aką, skolinimai a odo aki aizdūs; Be An e y a
panašus į Li hą. 'duck' i jo pabaiga y a su ieny a -e. A p ie Es ijos sienos gali
a si as i lie u ių pasiskolinimas? D usku a Ko ne a pilies kal os kal os y a ne oliese
nuo ie os, o žodynas "La ijos SSR ie o ių pa adinimai" apima seną ūkio pa adinimą,
ku į J. Endzelīns lygina su kaimo D uskiai pa adinimu, i odėl IDE *an [h]- apo
laukinės an ies pa adinimu, o keliose kalbose (įskai an seno inę p uską an . duck aip
a hill name D ùska-kalnis in Li huania (L I (1) 230).
T. Gamk elidze and V. I ano w i e ha a he ime when sepa a e IDE di-
alec s had al eady been es ablished, pīles (ducks) we e domes ica ed poul y,
pa Li h. án isduckʼ, OHG anu , okiečių en educkʼ, usų ý , u, u aduck) išlaikė yšį su
p o o-akmeniu (Gamk ėde, Ива(1984: 543): Rusų kalbos analogiška lexema "pīle" y a
populia esnė, i ji pasi odo ke u iuose namų a duose, paminė uose a i inkamoje
o iginalioje o moje (U ke, U ke). Tokie namų pa adinimai pasi odė Salaca i Ma īšu
pa apijose, aip pa Opekalna i Ti za pa apijose. Pas a osios laca i Ma īšu
pa apijos p iklauso Vidzeme li onų dialek ui i jie y a ne oli Es ijos, odėl sla ų
žodžiai ne ado sa o kelio į kalbą. Gali bū i, kad da iena neįku a leksema pasi odė
namų a duose. O ni olexema gaigala pasi odo d iejų namų pa adinimuose, i ai y a
pa ishes a e loca ed nea he bo de o Russia and belong o he High La ian
ILGA JANSONE
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
dialec wi h a la ge numbe o bo owings om he Russian language, hen Sa-
ik pag indinėje o moje (Gaigal).
Apeliacinis žodis gaigala jau bu o į auk as į pi muosius imi acijos žodynus
he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Teuche /Ghaighalis Ph as.
Le ica 1638, 278; Gaigale a, ein Fiʃchgeye Lange 1773, 114). La . gaigala, and
Li h. gagalas, P us. gegalis connec wi h sound e bs o he eduplica ed sound
*ge-/*ghe-. Tokie ga siniai eiksmažodžiai i jų iš es iniai subs an i ai y a
ge ai žinomi sla ų kalbose, p z., senosios bažnyčios sla ų glagolų žodis '',
glagola i 'speak', usų kalba. Paskambink. gologoli ь ʻcha ʼ (ME I 583[…]584, LEW
128, LEV I 278, Топоров EH 187[…]189).
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF
GRUIFORMES o dinas
Ka ais namų pa adinimams bu o pasi enkami g ui o mes ūšies paukščių
pa adinimai - iš iso 19 iene ų a ba 3,8% isų paukščių seman ikos namų pa adinimų.
Namų pa adinimuose, ku iuos a s o a o o ni holexeme dzē e ʻc aneʼ, bu o
naudojami ik g uidae šeimos pa adinimai iš g ui o mes o dino. Leksema dzē e
namų pa adinimuose pasi odo i pag indinėje o moje (Dse kombinuo os o mos
we, Dſe we, Dſeh we), in de i a i es (Dſe wi , Dſe wan, Dſe wen), in wo d g oups
(Kalna Dſeh we, Leies Dſeh we, Leel Dſe we, Mas Dſe we, Masſ Dſe we), and in
(Jaun Dse weneek Gesinde). Apeliacinis žodis dzē e jau bu o į auk as į
pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . K anich/Deh we
Le us 1638, 106; (ein) K anich/Deh we Ph as. Le ica 1638, 279, 280; Deh we a, ein
K anich Lange 1773, 87); Visose Bal ijos kalbose jis išsaugojo seną šaknį *kʼe in, iš
ku io a si ado La . Dz ẽ e, Li h. Gé ė, P usija. ge we (Гамкрелидзе, Иванов
1984(2): 540; aip pa ž . LEW 137138, ME I 548, LEV žodžio onoma opoeinė kilmė (ME III
444; ska . LEW 660, LEV II
I 249, Топоров EH 223227).
S aipsniai 153 s aipsnis
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES
STRIGIFORMų o dino
S igidae šeimos paukščių pa adinimai iš s igi o mes ūšies bu o
so used in housenames – a o al o 15 uni s o 3 pe cen o all he mo i a ed
alhousenames, ku iuose bu o paukščių pa adinimai i ku iuos a s o a o o ni holexemes pūce
ʻowlʼ, pelēda ʻ awny owlʼ and apogs ʻli le owlʼ. The appella i e pūce appea s in six
housenames.
The lexeme pūce appea s in housenames in he p incipal o m only (Pu ze,
Puhze, Puh ze).
The appella i e pūce had al eady been included in he i s dic iona ies o he
La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . eine Eule/Uhpis/Puhza Ph as.
Le ica 1638, 280; Puhze a, eine Eule Lange 1773, 242). J. Endzelīns w i es abou
83, LVDA 1999: 100[…]101).
Dialek inė lexema pelēda pasi odo ke u iuose namų a duose Ē ģeme (2), Limbaži
i Sun aži pa apijose. "La ių dialek inio a laso" leksikinėje dalyje žodis
"pelēda" y a populia us La gale i Vidzemes i Zemgales y uose (LVDA 1999:
100101; 38 žemėlapis), ačiau minė o o ni holexeme pelēda papli imas y a daug
pla esnis, įskai an šiau ės aka ų Vidzemes dalį. Leksema pelēda namų
pa adinimuose pasi odo pag indinėje o moje (Pellad, Pellehdu) i žodžių
g upėse (Kalna Pellehd, Leies Pellehd). Pa adinimas "pelēda" jau bu o į auk as į
pi muosius chi op e a ūšies pe ilionidae šeimos žodynus. E imologiškai jis
he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Flede mauß/ ickʃpah ni/
Pell=ahd Ph as. Le ica 1638, 280), bu i ela es o an animal name o he es-
laikomas sudedamuoju, ku į suda o La . Pele, Li h. pel i La . Ge ai, Li as. […]s i
(ME III 196, LEW 566, LEV II 35). Be o, E. F aenkel ašo, kad jis kilęs kaip abu žodis
(LEW 566).
Pa adinimas "apogs" y a penkių namų a dų. Leksema apogs pasi odo namų
pa adinimuose pag indinėje o moje (Appog, Appoga) i žodžių g upėse (K[alna] Appog,
L[ejas] Appog). 1773, 23); jis y a papli ęs iek la ių, iek lie u ių kalbose (ž . Li as. ik
The appella i e apogs had al eady been included in he i s dic iona ies o
he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Eule/Appohx Le us 1638,
55; Kau z ode Eul/Apohx Le us 1638, 100; Appohgs as, eine Nach eüle Lange
kalbas (ž . Sabaliauskas 1990, 148). E imologija nė a pakankamai aiški. Žodžio šaknis
apúokas ʻeagle owl; owlʼ) and ela es o he common lexical s a um o he Bal-
a i inka ga so eiksmažodžius La . ūkšuo , ūkšê ʻseu zen
ILGA JANSONE
Ac a Linguis ica Li uanica 154 LXXIII
(A sis eikinimas) ', lie . "Kau i ʻzu u en ( o haloo) ' (ME I 133, LEW 14), ačiau J.
Endzelīns ap a iamos p e ikso eikšmės p oblema lieka neišsp ęs a (ME I 133,
LEV I 73). Nepaisan neapib ėž umo, žodį apogs galima p idė i p ie onoma opeinės
kilmės žodžių g upės.
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES
OF THE CICONIIFORMES ORDER
Namų pa adinimuose pa eikiamas paukščių pa adinimas iš a deidae šeimos
dumpis ‘bi e n; Jis paminė as de ynis ka us, o ai eiškia, kad 1,8 p oc. isų
namų pa adinimų y a paukščių pa adinimų.
Lexeme dumpis pasi odo namų a duose iek pag indinėje o moje, pap as ai
mo e iškoje (Dumpe), iek žodžių g upėse (Dumpe Run ze). Apeliacinis dumpis jau
bu o į auk as į pi muosius mel Lange 1773, 95 žodynus. J. Endzelīns, emdamasis
he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Dumpis, ein Roh dom-
Johanns Sehwe s'o y imu, eigia, kad lexeme dumpis y a pasiskolin as iš no OHG
a edump ʻRoh dommel (ka š as)ʼ (ME I 515; ska . a ī Sehwe s 1953: 29); K. Ka ulis,
emdamasis idu inės žemos okiečių kalbos a edump (žodžio pi mosios dalies
nebu imas la iškai), mano, kad La . "Dumpispu ns" y a susijęs su La . 'is
sukilimas, sukilimas', aigi jis da o iš adą, kad paukš is skambina (LEV I 240).
TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES
KULIFORMų o dino
Namų pa adinimuose naudojamas cuculidae šeimos paukščių pa adinimas iš
cuculi o mes eilės dzeguze; Jis bu o paminė as penkis ka us i suda o ieną
p ocen ą isų paukščių pa adinimų namų pa adinimuose. Leksema dzeguze ʻcuckooʼ
namų a duose pasi odo pag indinėje o moje (Dsegus, Dsegus, Dseggus) i žodžių
g upėse (Kaln Dseggus, Leis Dseggus). Apeliacinis žodis dzeguze jau bu o į auk as į
pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . Guckuck/Däggue Le us
1638, 81; de Kuckuck/Däggue Ph as. Le ica 1638, 279; Deggue a, de Gukkuk Lange
1773, 86). A. Sabaliauskas pasakoja apie Li h. gegùžė i La . Dzguze, aip pa P us.
geguse į bend ą Bal ijos i sla ų kalbų leksikinį sluoksnį (Sabaliauskas 1990: 117). Taip
pa J. Endzelīns, E. F aenkel i M. Vasme nu odo Bal ijos i sla ų o mų a i ikimą;
Tačiau jie
S aipsniai 161 s aipsnis
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
Vidzeme namų pa adinimų pa adinimuose labai e ai pasiskolinama iš giminaičių i
kon ak inių kalbų. Gali bū i, kad ly ko pusas bu o pasiskolin as iš lie u ių (an is
14,500 housenames some may ha e emain unno iced; p esen ly, howe e , on-
‘duckʼ), okiečių (En e ‘duckʼ), es ų ‘swanʼ i usų (утка ‘duckʼ, курица ‘henʼ).
(kajakas ʻgullʼ, subdial. kikas (possibly, Li onian kik) ʻ oos e ʼ, kukk ʻ oos e ʼ, luik
La ijos kalbos appella i ai (dūja, dumpis) nebu o laikomi pasiskolin ais. Apela i ai,
eiškian ys paukščių pa adinimus, naudojami namų pa adinimuose, dažniausiai y a
bu i is likely ha hey en e ed La ian as bo owings om Ge man.
iš es inės e imologijos žodžiai, susiję su ga so eiksmažodžiais i (a ba) paukščių
ga sų pa adinimais; dauguma jų u i ą pačią e imologiją la ių i lie u ių kalbose.
The analysis o bi d names in mo i a ed housenames o Vidzeme may p o-
ide an insigh in o he seman ics o he men ioned lexicon in he beginning
3 pa eikslėlis. Labiausiai papli usios o ni olexemos la ių pa a dėse (diag ama
pa eng a emian is in o macija, pa eik a P. Balodis dak a o dise acijoje)
(Balodis 2012)
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
Pykas
Kiaušiniai
Ž i blis
Hawk
Labas
Medžio ž ė is
Paukš is, paukš is
Medžio spygliuočiai
Juodasis ž ė is
Ž i blis
Ra enas

ILGA JANSONE
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
o he 19 h cen u y as well as an insigh in o he c i e ia o choosing speci ic
Namų a dai.
SOURCES
LVVA = ounda ion n . 199, desc ip ion n . 1 – His o ical (Souls) e ision ma e ials
o Vidzeme Gube niya (Vidzemes gube ņas d ēseļu e īziju ma e iāli ) o he La ian
S a e His o ical A chi es.
ABBREVIATIONS AND REFERENCES
Balodis Pauls 2008: La iešu pe son ā du e imoloģiskās seman ikas eo ē iskais modelis
un ā ealizācija. P omocijas da bs. Rīga: La ijas Uni e si ā e.
Būga Kazimie as 1908: Ais iški s udijai. Ty inėjimai lygin injo p ūsų, la jų i liė u-
jų kalbômoksljo s i yję. I-oji dalis. Pe e bu gas: Impe a o iškosjos mokslų akademi-
jos spaus u e.
Bušs Ojā s 2008 [1988]: Li e ā ās alodas ku sismi un k aziku sismi. – Bušs Ojā s.
No ģe mānismiem līdz supe la ī am. Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 2008, 185.–191.
Bušs Ojā s, Siliņa-Piņķe Renā e 2012: Pu gailis – pu ns, augs ai pā p a-
ums? – Bal is ica, VIII p iedas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
BVA 2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s. Rīga / Vilnius: La ijas Uni e si ā e, La -
iešu alodas ins i ū s, Lie u ių kalbos ins i u as.
EES 2012: Ees i e ümoloogia sõna aama . Koos anud ja oime anud I is Me smägi,
Meeli Sed ik, S en-E ik Soosaa . Pea oime aja I is Me smägi. Tallinn: Ees i Keele
Sih asu us.
ĒIV – Kagaine Elga. Ē ģemes izloksnes ā dnīca. 1.–3. sēj. Rīga: Zinā ne, 1977–1983.
Ka aliūnas Simas I: Bal ų p aei is is o inuose šal iniuose I. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2004.
Lange Jacob 1773: Le iʃch-Deu ʃche Theil des olʃ ändigen Le iʃchen Lexici,
da innen nich nu säm liche S ammwö e dieʃe Sp ache ʃam ih en Abʃ ämlingen,
ʃonde n auch die ʃel ene, nu in gewißen Gegenden geb äuchliche Wö e , zum Na-
chʃchlagen, angezeig we den. Schloß Obe // Pahlen, 1773.
S aipsniai / A icles 163
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
Lange Jacob 1777: Vollʃ ändiges deu ʃchle iʃches und le iʃchdeu ʃches Lexicon,
nach den Haup dialec en in Lie = und Cu land ausge e ig on Jacob Lange. Mi au:
J. F . S e enhagen.
La ijas daba: La ijas daba. Enciklopēdija. 1. 4. sēj. Rīga: La ijas enciklopēdija,
1994–1998.
Le us 1638: LETTUS, Das iʃ Wo buch / Samp angeheg em äglichem Geb auch
de Le iʃchen Sp ache; / Allen nd jeden Außheimiʃchen / die in Chu land / Semgal-
len nd Le iʃchem Lie lande bleiben / nd ʃich edlich neh en wollen / zu Nu ze
e e ig / Du ch / Geo gi m Manceli m Semgall. de H. Sch i Licen ia um &c.
E s e Theil. Ged uck nnd e leg zu Riga / du ch Ge ha d Sch öde / Anno M. DC
XXXVIII [1638].
LEV – Kons an īns Ka ulis. La iešu e imoloģijas ā dnīca 1–2. Rīga: A o s, 1992.
LEW – F aenkel E ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 1–2. Heidelbe g: Ca l
Win e Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 1955–1962.
LVDA 1999: B igi a Bušmane, Beni a Laumane, Anna S a ecka. La iešu alodas dial-
ek u a lan s. Leksika. Da ba zin. ad. B. Laumane. Rīga: Zinā ne, 1999.
L I – Endzelīns Jānis. La ijas PSR ie ā di 1(2). Rīga: La ijas PSR Zinā ņu
akadēmijas izde niecība, 1961.
Mažiulis Vy au as: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1. A–H. Vil nius:
Mokslas, 1988; 2. I–K. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1993; 3. L–P. Vilni-
us: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996; 4. R–Ž. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla, 1997.
ME – Mülenbachs Kā lis. La iešu alodas ā dnīca. Rediģējis, papildinājis, u pinājis
J. Endzelīns. 1.–4. sēj., R., 1923.–1932.
Oken Lo enz 1837: Allgemeine Na u geʃchich e ü alle S ände, on P o eʃʃo Oken.
Sieben en Bandes e ʃ e Ab heilung. S u ga : Ho mannʼʃche Ve lags=Buchhandlung.
O slexikon: Bal isches his o isches O slexikon. II. Le land. H sg. on Hans Feldmann
und Heinz on zu Muhlen. Koln—Wien, 1990.
Ph as. Le ica 1638: Ph aseologia Le ica / Das is : Tägliche Geb auch de Le -
ischen Sp ache. Ve e ig / du ch Geo gium Mancelium Semgallum / De H. Sch i
Licen ia um &c. Ande Theil. Diesem is beyge üge das Sp uchbuch Salomonis. Zu
Riga Ged uck nnd Ve leg du ch Ge ha d Sch öde / 1638.
Sabaliauskas Algi das 1990 – Sabaliauskas Algi das. Lie u ių kalbos leksika. Vil-
nius: Mokslas, 1990.
ILGA JANSONE
164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Johannes Sehwe s 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich
übe den deu schen Ein luß im Le ischen. Be lynas, 1953. Smoczyński Wojciech 2007:
Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2007.
Thomsen Vilhelm 1890: Be ö inge mellem de inske og de bal iske (li auisk-le iske) Sp og.
Is o inis y imas. Københa n: Bianco Lunos Kgl. Ho -Bog ykke i. Ulmann Ca l Ch is ian
1872: Le isches Wö e buch. (Lie u os žodynas) E s e is Teilas. Le isch-deu sches
Wö e buch on Bischo D . Ca l Ch is ian Ulmann. Riga: "Ve lag on is", 81[…]87.
H. B u ze & Co.
Zeps Valdis 1962: La ian and Finnic linguis ic con e gences. Indiana Uni e si y.
Гамкрелидзе Тамаз В., Иванов Вячеслав В. 1984: Индоевропейский язык
и индоевропейцы 1–2. Тбилиси: Издательство Тбилисского университета, 1984.
Непокупный Анатолий Павлович 1966: Лингво- и зоогеографические
замечания к взаимосвязи балт. gulbis и слав. kъlpь. – Bal is ica 2(1). Vilnius: Min -
Сталтмане Велта 1981: Латышская антропонимия. Фамилии. Mосква: Наука.
Топоров Владимир Николаевич: Прусский язык. Словарь. A–L. Mосква:
Наука, 1975–1990.
ЭСРЯ Фасмер Макс. E imologinis usų kalbos žodynas 14. Mosk a:
Прогресс, 1964–1973.
Vidžemės sodybų pa adinimai, suponuo i
o ni onimų (paukščių pa adinimų): 1826 m.
Vidžemės gube nijos kadas o duomenys
SANTRAUKA
S aipsnyje ap a iami 505 Vidžemės gube nijos (1826 m. kadas o duomenimis) sodybų pa adinimai,
suda y i iš o ni onimų. Daugelis paukščių pa adinimų, supona usių Vidžemės sodybų į a dijimus,
y a dažni bend inės la ių kalbos apelia y ai, p z.: balodis, bezdelīga, dzenis, kaija, s azds, ā na,
anags, žaga a, cī ulis, z i bulis, ālodze, laks īgala. Iš iso Vidžemės sodybų pa adinimus
supona usių o onimų suskaičiuo a ku ių 43, dauguma laukinių paukščių į a dijimai, 3 naminių
paukščių a dai, hipe onimas pu ns, dažnas hiponimas gailis, pasi aikan is dū iniuose pu ( a)gailis,
mež(a)gailis, eze gailis, udz(u)gailis i sil(a)gailis. Kai ku ie o ni onimai a ojami e ai i ik
S aipsniai 165 s aipsnis
Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma-
e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826
pa ienėse šnek ose, p z.: pelēda, s ads i s ods, žīgu s bei žēgu s. Nus a y a, kad kai ku ie
minė ų dialek izmų bu o ku kas plačiau a ojami XIX a. p adžioje, plg., pa yzdžiui, sodybų
pa adinimus su o ni onimais pelēda i s azds. Skoliniai iš y ų bal ų a kaimyninių kalbų Vidžemės
sodybų pa adinimų da yboje a ojami labai e ai, plg. lie. […]Anas[…], o an is. En e […] . P. […], es.
kajakas […]La us[…], es. Paskambink. kikas Gallus (galbū i ly . kik . p.), kukk . p., luik Cycnus, u.
"Anas", "Gallina".
Dauguma la ių sodybų pa adinimų, e lek uojančių apelia y inės kilmės o ni oni-
mus, y a onoma opėjinės kilmės. Daugelis šių apelia y ų, a ojamų la ių i lie u ių kal-
bose, y a os pačios kilmės.
Į eik a 2015 m. ugpjūčio 14 d.
ILGA JANSONE
LU La iešu alodas ins i u as
Akadēmijas laukums 1, LV-1050 Rīga, La ija
ilgaja[email p o ec ed]