Housenames of Fauna (Bird Names) Semantics in Vidzeme: Materials of Historical (Souls) Revisions in Vidzeme Guberniya 1826

130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ILGA JANSONE La ian Language Ins i u e, Uni e si y o La ia Ty imų s i ys: onomas ika, seman ika, leksikologija, dialek ologija. Faunos pa a dės (paukščių pa adinimai) seman ika INZ VIDEME: MATERIALAS Is o inis (souls) "VidZEME" pe žiū os GUBERNIJA 18261 Vidžemės sodybų pa adinimai, suponuo i o ni onimų (paukščių pa adinimų): 1826 m. Vidžemės gube nijos kadas o duomenys2 Ano acija S aipsnyje bu o išanalizuo i iš iso 505 Vidzeme namų pa adinimai, ku iuose y a paukščių pa adinimai i ku ie paminė i 1826 m. Vidzeme Gube nia (sielos) pe žiū os medžiagose. Dauguma Vidzemes namų pa adinimuose naudojamų o ni oleksemų y a plačiai žinomi i naudojami apeliaciniai žodžiai šiuolaikinėje La ijos kalboje, pa yzdžiui, balodis, bezdelīga, dzenis, kaija, s azds, ā na, anags, žaga a, cī ulis, z i bulis, ālodze, laks īgala. Bend as la ių leksemų skaičius Vidzeme namų pa adinimuose y a 43 iene ai i jie susiję su laukiniais paukščiais, o ys la ių leksemos y a susijusios su naminiais paukščiais, aip pa bend a leksema pu ns i leksema su dideliu apibend inimo laipsniu gailis ka u su junginiais pu ( a)gailis, mež(a)gailis, eze gailis, udz(u)gailis i sil(a)gailis. Paukščių pa adinimai, naudojami ik am ik uose dialek uose, pa yzdžiui, pelēda, s ads i s ods, žīgu s i žēgu s, bu o e ai naudojami. Šis s aipsnis bu o pa ašy as als ybės inansuojamos mokslinių y imų p og amos "Le onica - La ijos is o ija, kalbos, kul ū a i e ybės" p ojek o "Lie u os kalbos y imai XXI a. kon eks e" sis emoje. 2 S aipsnio engimas inansuo as La ijos Respublikos Nacionalinės mokslinių y imų p og amos […]Le onica […] La ijos is o ija, kalba, kul ū a, e ybės[…] p ojek o […]La ių kalbos y imai bu o pas ebė a, kad kai ku ie lexemos iš šiuolaikinių subdialek ų bu o plačiau žinomi i naudojami XIX a. p adžioje, pa yzdžiui, namų XXI. kon eks e lėšomis. S aipsniai / A icles 131 Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 pa adinimai su paukščių pa adinimais pelēda i s azds. Pasiskolinimas iš susijusių i kon ak inių kalbų Vidzemos namų pa adinimuose bu o naudojamas labai e ai, ik galima pasiskolin i iš lie u ių (an is ‘duckʼ), okiečių (En e ‘duckʼ), es ų (kajakas ‘gullʼ, subdial. Kikas (galbū , Li s kik) ' oos e ', kukk ' oos e ', luik 'swan', i usų (утка 'duck', курица 'hen') kalbos bu o įku os. Paukščių pa adinimų apela i ai, naudojami La ijos namų pa adinimuose language a e mos ly o he de i ed e ymology linked wi h ei he onoma opoeic e bs and/ o designa ions o sounds emi ed by bi ds; mos o hose wo ds ha e a common o igin in La ian and Li huanian languages. KEYWORDS: His o ical (Souls) Re isions, Vidzeme, Housenames, Bi d Names. ANOTACIJA S aipsnyje analizuojami 505 sodybų pa adinimai, už iksuo i Vidžemės gube nijos 1826 m. kadas e, suda y i iš o ni onimų. Daugelis paukščių pa adinimų, supona usių Vidžemės sodybų į a dijimus, plačiai a ojami kaip apelia y ai ne ik bend inėje la ių kalboje, be i jos šnek ose. Skoliniai iš y ų bal ų a kaimyninių kalbų Vidžemės sodybų pa adinimų da ybai a ojami labai e ai. Dauguma la ių sodybų pa adinimų, e lek uojančių apelia y inės kilmės o ni oni- mus, y a onoma opėjinės kilmės. Daugelis šių apelia y ų, a ojamų la ių i lie u ių kal- bose, y a os pačios kilmės. ESMINIAI ŽODŽIAI: kadas as, Vidžemė, sodybų pa adinimai, paukščių pa adinimai (o ni onimai). Is o inėje onomas ikoje s a bios y a is o inės (sielos) pe žiū os medžiagos, ku iose y a iek oponimų, iek an oponimų. S aipsnio pe žiū ė os medžiagos Vidzeme ha e been p ese ed be e and collec ed mo e accu a ely, ha is why su eikia įž algą į aunos (paukščių) a dų seman iką iš ieno La ijos egiono […] Vidzeme; Be o, panašumai aip pa bu o pas ebė i Ku zeme. Pi moji is o inė (sielų) pe žiū a Vidzeme gube nijoje į yko 1782 m. i ji bu o p ipažin a ke i ąja Rusijos gube nijų pe žiū a. Vėlesni pe žiū imai bu o a liekami umpesniais a ilgesniais in e alais: penk asis pe žiū imas […] ILGA JANSONE 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII 1795 m. - šeš asis pe žiū imas, 1811 m. - sep in asis pe žiū imas, 1816 m. - aš un asis pe žiū imas, 1834 m. - de in asis pe žiū imas, 1850 m. - pasku inis pe žiū imas, 1858 m. Re izijos dokumen uose bu o iš a dy i p i ačių i ka ūnos ūmų bei susijusių namų ūkio s uk ū ų (pusiau ūmų, ūkių, ba ų, malūnių i ki ų) bei ganyklinių ūmų gy en ojai. Iki 1816 m. bu o už egis uo i ik y ai, i labai ikė ina, kad da a nė a iksli. Nuo 1816 m. į są ašą bu o į auk i isi asmenys, nep iklausomai nuo jų ly ies i amžiaus. 1826 m. pe žiū a nebu o laikoma a ski u į ykiu (ji laikoma 1816 m. pe žiū a paka o a); Tačiau ai bu o labai s a bu, nes als iečiai u ėjo namų a dus i pa a des. hei su names we e egis e ed, namely, his o ical e ision ma e ials included bo h housenames and ull names – i s names, las names, pa onyms ac oss Vidzeme Gube niya o he i s ime, hus allowing o es ablish a connec ion Ve a pa ašy i apž algą apie ašymą La ijos als ybinio is o inio o he his o ical e ision o ploughs and names because hei o hog aphy had a chy o medžiagose. PICTURE 1. Exce p om he his o ical e ision ma e ials o Vidzeme Gube niya in 1826 om Aloja p i a e mansion. (LVVA3 ounda ion n . 199, desc ip ion n . 1, ile n . 17, p. 8.) S aipsniai 133 s aipsnis Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 been in luenced no only by cle ks’ w i ing skills bu also o en imes low skills La ijos kalbos, kaip odo daugybė lygiag ečių o mų, aip pa a ski ų a dų ašymas okiečių kalba, pa yzdžiui, objek ų pa adinimai […] Gesinde, Ho lage, Buschwäch e , Lande, K ug, Mühle, apibūdinan ys asmens duomenys […] Wi scha , F au i . ., kai ku iais a ejais apibūdinan ys i apib ėžian ys namų pa adinimai […] Al , Neu bu o pap as ai ašomi okiečių kalba. Vidzeme XVIII i XIX a. is o iniai pe a kymai yko 686 ūmuose, o kai ku ie iš jų bu o sujung i pe pe a kymus 1826 m. i 1926 m. 1834. Is o inių a dų są ašuose bu o šeši namai su uo pačiu pa adinimu Dse wan, įsikū ę isions o Vidzeme Gube niya in 1826 each 14,500, including independen a ms eads e aining hei o iginal household name, o example, in 1826 he e Koknese pa apijos Vecbeb u p i ačiame ūmuose, o Piņķu pa apijos Piņķu ūmuose bu o paminė i ke u i namai su pa adinimu Dsilne i ke u i namai su pa adinimu Dumpe. Faunos seman ikos namų pa adinimų skaičius y a 1065 iene ai, o ai y a 7,34 p oc. iso Vidzeme namų pa adinimų skaičiaus, su sąlyga, kad kiek ienas Vidzeme is o inės pe žiū os už egis uo as iene as laikomas a ski u namų pa adinimu. Duomenys aip pa bu o gau i iš ų d a ų, ku iose nebu o gy ūnų pa adinimų (žinduolių, oplių, am ibijų i ki ų), ačiau galima ašy i apie als iečių ūkių o ma imąsi Vidzeme nuo 15 a. Tikė ina, he egis e ed ma e ials o 1826, and so hey we e ob ained om he e isions o 1816 and 1834. O he men ioned 1,065 uni s, 560 o 3.86 pe cen a e mo i a ed housenames kad ada bu o suku i pi mieji namų pa adinimai; XVII amžius. Kaimo ūkių skaičius XIX 505 o 3.48 pe cen a e mo i a ed housenames con aining a bi d name. amžiuje padidėjo dėl giminys ės susiskaldymo, dėl ku io a si ado naujų ūkių, aip pa dėl nuomos namų išpi kimo. Taigi kul ū inei aplinkai būdinga, kad ūkiai y a ge ai sujung i howe e , ela i ely eliable in o ma ion is a ailable om he i s hal o he su gam os k aš o aizdžiu. La ų a umas p ie gam os a sispindi i la ių liaudies dainose, i ikėjimuose, i aip pa la ių modus i endi uo me u, kai namai ga o sa o a dus. Pasi inkdami namų pa adinimą, sa ininkai pap as ai nepageida o konk ečios paukščių ūšies (p z., bal pie es zoss 'bal a p iekinė žąsys', meža zoss 'pilka-lag žąsys', īsknābja zoss ' ožinės kojos žąsys'). leksema, ku i a i inka bend osios la ių kalbos a in he choice o sac ed places and abode could no bu in luence housenames. Al hough he housename g oup o auna seman ics is no big, i does show subdialek o ūšį (dažnai, be ne dėl o, ji gali a i ik i gen ies a ūšis) ILGA JANSONE 134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII isada naudojamas (aukščiau minė ame pa yzdyje zoss […] […] goose[…]), aip pa ūšis, ku i a i inka apibend in ą są oką apie am ik ą paukš į, ku is pap as ai lizduoja ne oli als iečio namų, a ba ų paukščių, medžiojamų kaip medžioklė, leksemos. Kai ku iais a ejais namų pa adinimuose bu o naudojami paukščiai, skleidžian ys ski ingus ga sus. Leksema, ku i y a apibend in as kelių ūšių bend as pa adinimas šiame cies in common La ian and / o subdialec s will be e e ed o as o ni holex- s aipsnyje (aukščiau minė o pa yzdžio o ni oleksema y a zoss). No s o ni oleksemų klasi ika imas kelia sunkumų, susijusių su konk ečių paukščių ūšių iden i ika imu, . y. jų p isky imu konk ečiai gen ies, pa yzdžiui, paukščiai sā ais s azds Swainsons h ush, mājas s azds s a ling i aibais s azds g undsc ape h ush p iklauso u didae šeimai, o nied u s azds wa ble , melā meža s azds ock o es h ush, pelēkais s azds songs azds , pelēkais s azds , melnėkles s azds black- h oa ed h ush, apkakles s azds apked s azds i s azds apked h ushwood p iklauso lyca che s (Muscicidae) šeimai. S aipsnyje nu odoma o ni ologinė klasi ikacija pagal eilę. Iš 18 La ijoje įs eig ų paukščių ūmų (La ijas daba 4, 203[…]207) namų pa adinimuose bu o naudojami 13 ski ingų ūmų paukščių pa adinimai. Ski inga analizė bu o a lik a a siž elgian į mo y uo us namų a dus " oos e ". con aining poul y names, o example, is a ʻa henʼ, cālis ʻa chickʼ, and also housenames wi h a gene alized bi d name pu ns ʻa bi dʼ and a lexeme gailis ʻa Mo y uo i namų pa adinimai su o ni olexema gailis ʻa oos e ʼ p iklauso a ski ai g upei, nes daugelyje sudė inių a dų y a ši leksema i essional lexicon. can be designa ions o a ious bi d amilies in colloquial and / o hun e s’ p o- TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES PASSIFORMų a ka Bu o eikiama pi menybė paukščių pa adinimų y imui, isų mo y uo ų namų in Vidzeme housenames, which al oge he make up 147 uni s o 29 pe cen o pa adinimų, u inčių paukščių pa adinimus. Tačiau, nu odan namų pa adinimus, ku iuose y a d ylika šios ūšies paukščių ūšių pa adinimų, populia iausia šeima bu o pa idae šeima, a s o aujama okiomis leksemomis kaip zīle ʻ om i ʼ i zīlī e ʻ i ʼ. The li e a y name zīle is he mos widesp ead bi d name in he nomina ion o housenames; i appea s in 32 housenames al oge he . I should be admi ed kad lexeme zīle la ių kalboje u i homonimų, i ai įmanoma S aipsniai / A icles 135 Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 kad namų pa adinimuose bu o naudojamas homonimas, nu odan is ąžuolo aisius . Namų a das lexeme zīle naudojamas pag indinėje o moje (Sihle4, Siehle, Siele) i sudė iniuose a duose (Jaun Sihl5, We z Sihl, Wezs Sihle, Kaln Sihle, Kalne Sihle, Leies Sihle, Leijes Sihle, Mesche Sihle, Siehle Alksne, Siehle Kaln Jahn, Siehle Pu eanne, Siehle Wawu , Siele Pe e , Siele Gus , Siele Jahn, Siele Pe e . Apeliacinis žodis "zīle" bu o į auk as į pi muosius La ijos žodynus XVII i XVIII amžiuose6 (ž . Sihle a, die Meie Lange 1773: 296). Tom i ų pa adinimai sla ų kalbose (p z., čekų sinice, lenkų is he same bo h in La ian and Li huanian (c . Li h. zlė o žlė); howe e , i is di e en in Old P ussian (c . P us. sineco Mažiulis IV 110–111) which has an- sinica, uk ainiečių синця, senos sla ų синица). Y a į ai ių hipo ezių apie šio a do e imologiją7. Jānis Endzelīns sieja zīle kilmę su spal os zils […] […]mėlynos[…] pa adinimu (ME IV 732). Šią hipo ezę palaiko E ns F aenkel (LEW 1309) i p ipažįs a Max Vasme , ku is nu odė, kad iš p adžių pa adinimas bu o ski as konk ečiai ūšiai […] zilzīlī e (Pa us cae uleus). O ni olexemos i paukščių ga sų, . y. onoma opoe inės kilmės, yšys paminė as M. Vasme io usų e imologijos žodynyje i Kons an īns Ka ulis la ių e imologijos žodynyje (ЭСРЯ III 625, LEV II 559). K. Ka ulis paminėja galimą yšį a p lexeme zīle i eiksmažodžio zinā ʻ o knowʼ, o jo pas ebėjimai kyla iš o, kad la ių i lie u ių olklo e zīle adiciškai siejamas su p anašys ėmis (LEV II9). 55 Labiausiai ikė ina iš isų hipo ezių apie leksemą zīle y a onoma opoe inė. 4 Pa an ezės odo nus a y as o ni holexemes ašymo o mas iš isos Vidzeme Gube nijos pe žiū os medžiagų. 5 S aipsnyje išsamiai analizuojamos žodžių o mos i junginiai, nes jų an osios sudedamosios dalys pap as ai ne u i jokio yšio su konk ečiu paukščių pa adinimu; Šie komponen ai pap as ai ski iasi ia e housenames. 6 Fo he sake o compa ison, he i s dic iona ies Le us wi h Ph aseologia Le ica o he La ian language w i en by Geo gius Mancelius and he La ian–Ge man Dic iona y edi ed by Jakob Lange gy eno Vidzeme bu o naudojamas. Kai ku iais a ejais bu o da oma nuo oda į ki us XVII i XIX a. žodynus. 7 E imologijų paaiškinimui daugiausia bu o naudojami Bal ijos kalbų žodynai, nu odan ys e imologiją (ME, LEV, LEW, Smoczyński 2007), kai ku ie e imologiniai kalbų kon ak ų žodynai (EES, ЭСРЯ), aip pa kai ku ie išsamūs Bal ijos i ki ų indoeu opiečių kalbų e imologijų y imai (Sabaliauskas 1990, Гамкрелидзе & Иванов 1984, Sehwe s 1953). Į a ski ų au o ių s aipsnius apie konk ečios leksemos e imologiją e ka čiais bu o da oma nuo oda. ILGA JANSONE 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Only h ee housenames can be linked wi h he e minological designa ion o he ep esen a i e species o zīlī e. Lexema zīlī e namų a duose pasi aiko ik pag indinėje o moje (Sihlih , Sihli ). Apeliacinis žodis "zīlī e" jau bu o į auk as į pi muosius XVII-XVIII a. la ių kalbos žodynus (ž . ein Meißchen/Sieli e ʻnede Ph as. Le ica 1638: 279), ku jis pasi odo ka u su pa adinimu "sniedze sniego paukš is", ačiau jo okiečių pa adinimas a i inka pa adinimą "zīlī e". Lexeme zīlī e p iklauso co idae paukščių pa adinimams, diminu i e o m o he lexeme zīle ha was o med wi h a adi ional deminu- i e su ix -ī e. The second mos popula bi d names appea ing in Vidzeme housenames a s o aujamiems kaip o ni holexemes ka akuls ‘ a enʼ, aga e ‘magpieʼ, ko a is ‘jackdawʼ. Apeliacinis ka akulsas y a susijęs su 19 namų pa adinimais. Leksema k auklis pasi odo namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje, ally in he eminine (K aukle, K auckle), in de i a i e o ms (K aukel, K aukli , usuK auklin, iek žodžių g upėse (K aukle K ug, K auckle K ug, K auklu K ug, K isch K aukle je z Jaun K aukle genann , We z K aukle je z Jahn K aukle genann ). Apeliacinis k auklis jau bu o į auk as į pi muosius XVII-XVIII a. la ių kalbos žodynus (ž . Raab/K aucklis Le us 1638: 138; Rabe/K auklis Ph as. Le ica 1638: 279; K auklis as, eine Rabe Lange 1773: 156); Tai įp as a i la iškai, i lie u iškai (ž . Li h. k aukls ʻc owʼ i k iauLEV I 420). Visi minė i šal iniai odo, kad kls ʻ a enʼ) and can be linked wi h sound e bs La . k aucinâ , k aukâ , kŗauk , Li h. k aũk i ʻk ächzen ( o caw)ʼ imi a ing bi d sounds (ME II 263, LEW 290, sla ų k ukъ ʻ a enʼ y a onoma opeinės kilmės. Mažiau dažnai Vidzeme namų pa adinimuose pasi odo o ni holexeme žaga a ‘magpieʼ (13 iene ų iš iso). Leksema žaga a pasi odo namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje (Saga , Sagga , Schaga , Schagga ), iek iš es inėse (Schagga en) i žodžių g upėse (Kaln Schagga , Lei Schagga ). Apeliacinis žaga a jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII la ių kalbos žodynus (plg. Spech /Schagga a Le us 1638: 171; Ee e / ga so imi acija (LEV II 575). Hechʃ e /Schagga a Ph as. Le ica 1638: 279; Schagga a a, ein Heiʃ e Lange 1773: 272). J. Endzelīns conside s he wo d žaga a o be a bo owing om Li huanian žaga a ME IV 786; K. Ka ulis admi s he o igin o his wo d as a c ea ion om Tik ienoje namų pa adinime y a o ni holexeme ko ā nis ʻjackdawʼ. The lexeme ko ā nis appea s only as an app op ia e o m o he co espond- Apeliacinis pa adinimas (Kowah n). S aipsniai / A icles 137 Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 Apeliacinis ko ā nis jau bu o į auk as į pi muosius 17 i 18 (Bal ijos, sla ų, cen u y dic iona ies o he La ian language (c . Kohwah s as, eine Dohle Lange 1773: 155). The oo o he wo d co esponds o he designa ion o a wo d ā na o he co acii o mes o de o he co acidae amily, and in some language g oups Tocha ian kalbų) ai y a naujas one inis o ma imas su p adiniu ga sas *- iš p o o-akmens *k[h]o -n-, e. g., Li h. Va na, P usija. wa ne8 (Гамкрелидзе, Иванов 1984(2): 540). K. Ka ulis nu odo, kad apeliacinis ko ā nis y a junginys (LEV II 489), be J. Endzelīns nu odo ik analogiškas o mas ki ose kalbose, p z., Mažosios usų. ká o on ʻSaa sk äheʼ, slo ėnų kâ an ʻKolk abeʼ (ME II 350). T ečioji populia iausia paukščių šeima, naudojama namų pa adinimams pa adin i, y a s u nidae iš passe i o mes eilės, a s o aujama okiose o ni holexemes kaip s azds i s ads / s ods. Apeliacinis s azds pasi odo 12 namų a dų. The lexeme s azds appea s in housenames bo h in he p incipal o m – usu- ally in he eminine gende (S asde), in de i a i e o ms (S asdin), and in wo d G upės (Leel S asd, Leel S asde, Mas S asda, Mas S asde, Kalne S asde, Leijes) S asde). Pa adinimas s azds ʻ h ush; S a lingʼ jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII la ių kalbos žodynus (ž . D ohel/Sp een/S ada Ph as. Le ica 1638: 280; S ads as, ein K amme s ogel Lange 1773: 328). Kaip nu odė Vjačesla as I ano as i Tamazas Gamk elidze, pa adinimas keliose senose Indų Eu opos dialek uose Eu opoje kilęs iš ga so imi acijos, dėl exinno a ion (Gamk elidze, I ano 1984 (2): 541; ž . aip pa III 1083, ample, P us. esde, Li h. s ãzdas, La . s azds; howe e , i a G eek στρουϑός ʻspa owʼ can be conside ed a sound imi a ion, i means ha in old Indo-Eu- opean dialec s o Eu ope he name o s azds would be conside ed a seman ic LEW ME 920). Vidzemes y uose i aip pa La galijoje y a mažiau nei 9 namų pa adinimų, susijusių su dialek inėmis leksemomis s ads i s ods (ž . ME III 1080). o ma, Dialec ical lexemes s ads and s ods in housenames appea in he p incipal pap as ai mo e iškoje (S adde, S odde), iš es inėse o mose (S adding) i žodžių g upėse (Issand S adde, Leies S odde). Apeliaciniai s adai a si ado dėl s azdų ga so pokyčių (ME III 1080). 8 La ijos ã na gali bū i p idė a p ie lie u ių i p ūsų o mų, o šis ak as nebu o pa i in as men ioned in Vyachesla I ano ’s and Tamaz Gamk elidze’s s udy. ILGA JANSONE 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Namų pa adinimuose y a ik kele as alaudidų šeimos paukščių pa adinimų, o a i inkamas o ni oleksemas y a cī ulis ʻla kʼ. Apeliacinis cī ulis pasi odo 19 namų pa adinimuose. Lexeme cī ulis pasi odo namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje (Zi ul, Zih ul, Zie ul, Zie ull), iek žodžių g upėse (Wezz Zih ul, Al Zie ul, Jaun Zih ul, Neu Zie ul). Apeliacinis cī ( )ulis jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos žodynus (ž . Le ch/Zie wuls Le us 1638: 116; ein Le che/Zih wulis Ph as. Le ica 1638: 277; Zih ulis as, eine Le che Lange 1773: 402). Nė a bend o su a imo dėl žodžio cī ulis kilmės, ačiau dauguma y ėjų mano, kad jis kilęs iš ga so imi acijos (ME I 291 […] 292, LEW 70, LEV I 181). Lie u ių c ulis, cy uls manoma 70, Sabaliauskas 1990: 270). Ojā s Bušs, analizuodamas s anda inės la ių kalbos ku onų i k azi-ku onų o be bo owed om La ian o Cou onian languages (ME I 291–292, LEW žodžius, nu odo, kad la ių kalbos žodis cī ulis ne u ė ų bū i laikomas ku onų žodžiu (Bušs 2008 [1988]: 186), ačiau o ni olexemo pla inimas lie u ių kalba pa ody a Bal ijos kalbų a laso p ospek e (BVA 2009: 9495). Paukščių pa adinimai iš passe idae šeimos y a naudojami daugiau nei dešim ka ų namų pa adinimuose i a s o aujami s anda ine o ni holexeme z i bulis i jos dialek ine a iacija žīgu s. Apeliacinis z i bulis 'spa ow' pasi odo ijų namų a dų nominacijoje. Leksema z i bulis namų pa adinimuose pasi odo pag indinėje o moje (Swi bul) i žodžių g upėse (Kallne Swi bul, Leijes Swi bul). Pa adinimas z i bulis jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos žodynus (plg. Spe lingas/Swi buls Le us 1638: 171; ein Spe lingas/Swi bulis Ph as. Le ica 1638: 280; Swi bulis as, de men bu o plačiai iš i as. E. F aenkel jį sieja su senosios bažnyčios sla ų abii ‘z i bulisʼ, čekų abec, lenkų w óbel i . . (LEW 1328), J. Endzelīns p adinio ga so z- žodžius, . y. ž- (ME IV 777), o Wojciech gauges *a b-Sm*i b- (Smoczyński 2007: 796). Spe ling Lange 1773: 339). The e ymology o z i bulis is no clea . I is ela ed o Li huanian ž ì blis (ME IV 776–777, LEW 1328); howe e , i s u he de elop- indica es he possible con amina ion be ween he wo ds o he oo i b- and Smoczyński es o es he common oo appea ing in he Bal ic and Sla ic lan- Populia esnė e sija y a dialek inis žīgu s (a ī žēgu s), ku is pasi odo 11 housenames. Dialek iniai lexemos žīgu s i žēgu s pasi odo namų a duose iek pag indinėje o moje (Schigu , Schiggu , Sihgu ) i žodžių g upėse (Kalne Schägu , Kalne Schiggu , Kalne Leies Schägu , Leijes Schiggu , Leies Leies Schägu , Kaup Schehgu , S aipsniai 145 s aipsnis Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 Topo o as nu odo, kad emian is P ūsijos kalbos pa adinimu Ay egenis (mažesnis dėmė inis spygliuočiai), genis (p ūsų kalba) gali bū i laikomas Nomen ak . iš Bal ijos *genʻsis ʼ (smūgis, smūgis) (Топоров EH 205206). Apeliacinis žodis dzilna y a aš uonių namų a dų pa adinime. Leksema dzilna pasi odo namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje (Dsilne), iek iš es inėse o mose (Dsilnan) i žodžių g upėse (Jaun Dsilne, We z Dsilne, Mesche Dsilne, Tih um Dsilne). Apeliacinis žodis dzilna jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. La ijos kalbos žodynus (ž . g ün Spech /Dillna Ph as. ions bu o iš eikš as apie jo e imologiją. J. Le ica 1638: 280; Dʃilna a, ein gelblich e Spech Lange 1773: 90); di e en opin- Endzelīns pasakoja apie La . Dzilna į La ą. dzl s ʻgelb (gel onas)ʼ (ME I 550), E. F aenkel apima La . Dzina, dzilnis, Li h. gilnà į aše gél i ʻs echen, weh un (physisch und psychisch) (pe pjaus y i, iški p i, sukel i skausmą ( iziniu i psichiniu požiū iu)) ' (LEW 145 […] 146). K. Ka ulis aip pa paminėjo jo yšį su IDE *dhelbhʻ o kas i, iš uš in iʼ (LEV I 253). TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF KOLUMBIFORMų o dinas Paukščių pa adinimai balodis 'pigeon' i ūbele ' u ledo e' iš columbidae šeimos columbi o me a ka pasi odo namų pa adinimuose. Namų pa adinimai, kilę iš paukščių pa adinimų, p iklausančių kolumbi o mų o diniui, suda o 33 iene us a ba 6,5 p oc. paukščių seman ikos objek ų. O ni olexeme balodis y a 19 namų pa adinimuose; Tai šeš a populia iausia o ni holexema. Leksema balodis pasi odo namų pa adinimuose iek pag indinėje o moje (Balod, Ballod, Ballohd, Ballohds, Ballosch), iek iš es inėse o mose (Ballodan, Balloden, Ballodin) i žodžių g upėse (Kallne Ballod, Leijes Ballod). Aki aizdu, kad nus a y a o ma "Ballud" y a Alūksne pa apijos leksemos dialek inis a ian as. Apeliacinis balodis jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . aub/ballohdis Le us 1638: 181; Taube/Ballohdis Ph as. Le ica 1638: 279; ballodis as, die Taube Lange 1773: 49); Galima jį susie i su bend a Bal ijos kalbų leksika (ž . Li h. balañdis), o bend as pa adinimas Bal ijos kalbose y a spal os (ž . La . bal s, Li h. bãlas, bál as) (ž . 259 ME I[…]260, LEW 31, Smoczyński 2007: 42). XX amžiuje bu o bandoma susie i abu Bal ijos kalbų pa adinimus su Ose ijos bælon 'mājas balodis', aip išplės an e imologinį yšį iš Bal ijos kalbų e i o ijos į Bal ijos kalbas. ILGA JANSONE 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII a eas o he Bal ic and Indo-I anian languages (see Гамкрелидзе, Иванов 1984 (2)I 602; Sabaliauskas 1990: 29; Ka aliūnas I 77; ME I 259[…]260). Apeliacinis žodis, eiškian is balandžius […] dūja su am ik a daba ine kono acija, y a dešim ies namų pa adinimų nominacijoje. Leksema dūja namų pa adinimuose pasi odo pag indinėje o moje (Duije, Duijes) i žodžių g upėse (Mesche Duije, Kalne Duije/ Kalne Duje, Leijes Duje). Be o, aip pa pasi odo namų pa adinimai su leksema ūja. Visi namų pa adinimai y a a ba žodžių g upės (S upp Thujes, Ga Thujes, Jaun Thujes, We z Thujes, Tuhjas Melsup) a ba kombinuo os g upės (La wan Tuhjan, And e. Duhwe, duhwiņa, eine zahme Taube Tuhjan) used only in Lēdmane’s p i a e mansion o Liel ā de pa ish, Bučauska’s p i a e mansion o Ces aine pa ish, and also in Alūksne mano house. Lange 1773: 93). Jei namų pa adinimai su leksema dūja ik ai gali bū i susiję su seman ine aunos g upe, namų pa adinimai su lygiag ečia leksema ūja kelia sunkumų. Tik o og a iniai šie namų pa adinimai gali bū i susiję su seman ine lo os g upe; Tačiau įp as inėje kalboje dažniau pasi aiko a das dzī ībaskoks (la iniškai Thuja occiden alis). I jei aps a s ysime Liepupe pa apijos Tūja ūmų pa adinimą, galime da y i iš adą, kad Tūja ūmų pa adinimas nė a lo os seman ikos, be ai y a aunos seman ikos pa adinimas. Vokiečių pa adinimas Taubenho ( okiečių Taube pigeonʼ, Ho mansionʼ) y a e imologinio paaiškinimo p iežas is i gali bū i susijęs su balandžio […] dūja pa adinimu, ku : d posūkis galėjo bū i pa eik as okiečių Taube. "Bal isches his o isches O slexikon" au o iai (ž . O slexikon II 637) nu odo okią e imologiją. Vokiečių pa adinimas Tūja d a as K agenho Alūksne pa apijoje a sakymo nesu eikia, be jo la ių pa adinimas aip pa susijęs su dūja pa adinimu, . y. nuo 1631 iki 1791 m. Tūja d a as p iklausė on Taub šeimos a s o ams (ž . O sleksikon II 298). E ymologically, he lexeme dūja is a bo owing om MLG dū e, and hence La ian dū e which u ned in o dūja as a esul o he deminu i e dū iņa > dū- jiņa (ME I 524, Sehwe s 1953: 178). O ni olexema ūbele pasi odo ke u iuose namų pa adinimuose, ku ji y a iek pag indinėje o moje (Ubel, Uhbels/ Uhbel/ Uhbele), iek žodžių g upėse (Ubel K ug, Uhbel Gesinde). Apeliacinis žodis "ūbele" jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos žodynus (ž . Tu el aube/Ubele Ph as. Le ica 1638: 279; Uhbele a, eine Tu el aube Lange 1773: 362). Tai onoma opoeinis žodis, kilęs iš ga so eiksmažodžio ūbuô (ME IV 403, LEV II) 448). S aipsniai / A icles 147 Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF FALKONIFORMų o dinas "Falconi o mes" ūšies paukščių pa adinimai bu o ak y iai naudojami "Vidzeme" namų pa adinimuose; jie suda o iš iso 32 iene us a ba 6,3% isų paukščių pa adinimų mo y uo uose namų pa adinimuose. Populia iausi pa adinimai y a iš accipi idae šeimos i bu o naudojami du šios šeimos paukščių pa adinimai; Toliau iš a dy os o ni holexemos y a anags 'hawk' i ē glis 'eagle'. Apeliacinis ag, Wannag, Wannags, anags appea s in he nomina ion o 30 housenames, and oge he wi h he ap- pella i e dzenis i sha es he second place in he use o o ni holexemes. The lexeme anags appea s in housenames bo h in he p incipal o m (Wan- Waagge), iš es inėse o mose (Wannadsen), junginiuose (Pollowannag) i žodžių g upėse (Kalne Vannag, Leies Vannag, Leijes Wannag, Pu e Wannag, Ogelneck Wannag). Apeliacinis anagas jau bu o į auk as į pi muosius žodynus iš 1638,82; ein he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Habich/Wannags Le us Habich /Wannags Ph as. Le ica 1638, 277; Wannags as, de Habich Lange 1773, 377). A. Sabaliauskas pasakoja La . Iš ažiuoja ka u su Li u. Vagas, P usas. spe gla anagis į bend ą Bal ijos kalbų leksikinį sluoksnį (Sabaliauskas 1990: 152). Tolesnė žodžio e imologija nė a pakankamai aiški (galimi e imologijos a ian ai ap a iami LEW 1194 i LEV II 481-482; ME IV 468). Only one housename con ains he lexeme ē glis, and i is only in he p inci- pal o m o he eminine gende (E gle). Apeliacinis ē glis jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . Adle /Eh ghle Le us 1638, 18; ein Adle /Eh gliß Ph as. Le ica 1638, 277; Eh glis as, de Adle Lange 1773, 110); ji išsaugojo seną šaknį *he/o in isas Bal ijos kalbas, iš ku ių La . […] glis, Li h. Paskambink. a ẽlis, e ẽlis, P us. a elie (= a elis) kilęs (Гамкрелидзе, Иванов 1984(2): 538; apie P ūsijos a elie ž . aip pa Topo o as A[…]D 101[…]102). Tik ienas namų a das u i o ni holexeme piekūns ʻ alconʼ o mą, a i inkamą apeliaciniam Peekun iš alconidae šeimos. es yšys su go ikų igū omis pi š as I is possible ha he appella i e piekūns was included in Ca l Ch is ian Ul- mann’s La ian-Ge man dic iona y o 1872 o he i s ime (c . peekuhns, ein g oße Flake Ullmann 1872: 194). J. Endzelīns men ions he possible La h. Piec- (pi š as) ' i a ganų anged (paim i, sugau i, paim i) ' (ME III 262). ILGA JANSONE 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF THE GALLIFORMES ORDER Names o he galli o mes o de ha e been ac i ely used in Vidzeme namų pa adinimai; jie suda o iš iso 30 iene ų a ba 5,9 p oc. isų paukščių names in mo i a ed housenames. The mos popula o his o de we e wo des- igna ions om he e aonidae amily ep esen ed in he housenames by such o ni holexemes as mednis ʻwood g ouseʼ, ubenis ʻblack g ouseʼ and e e is ʻhea h- iš ų. Apeliacinis mednis y a 11 namų pa adinimų nominacijoje Vidzeme. Lexeme mednis pasi odo namų pa adinimuose pag indinėje o moje, pap as ai mo e iškoje (Medna, Medne) i žodžių g upėse (Medne Zenne, Muisches K ipan Mednes). Apeliacinis mednis jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . Meddens Mednis, ein Aue hahn Lange 1773: 187). La . mednis (su senesne o ma medenis) kilęs iš * medinis, ku is a i inka Li h. adj. medinis ʻwooden, (ME II 590, LEV I 575576). Bo h lexemes o he e ao e ix amily appea in he housenames o Vidzeme: he appella i e ubenis was a mo i a ing wo d in eigh housenames be e e is […] sep yniuose namų a duose. Lexeme ubenis pasi odo namų pa adinimuose pag indinėje o moje (Rubben, Rubbin) i žodžių g upėse (G osz Rubben, Klein Rubben, Mas Rubben, Rubben Ansch, Rubben Ma z, Tupeschan Rubben). Apeliacinis žodis ubenis jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos žodynus (plg. Bi ckhun/Te e is/Rubbenis Le us 1638: 35; Bi ckhan/Te e is/Rubbenis Ph as. Le ica 1638: 279; Rub, o E. F aenkel pa odė, kad ga sinis eiksmažodis, kilęs iš bens as, ein Bi khuhn Lange 1773: 253). J. Endzelīns and E. F aenkel exp essed opposi e opinions abou La . Rubenis: J. Endzelīns hinks ha he name o a bi d de i es om he sound e b ubinâ ʻu e ma ing-callsʼ (ME III 552), esminės p ia ėjimo, y a k yp is - "ga sinis eiksmažodis" → "paukščio a das". La . ubenis (LEW 744). In he explana ion o he e ymology a mo e usual ap- "Leksema e e is a si anda namų pa adinimuose i pag indinėje o moje (""Te e ""); apeliacinis e e is jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII in de i a i e o m (Te e i ), and in wo d g oups (Kaln Te e , Leijes Te e ). amžiuose (ž . Bi chun, Te e is, Rubenis, Le us, 1638: 35; Bi chun, Te e is, Rubenis, Ph as, Le ica, 1638: 279; Te e is, Bi khahn, Lange, 1773: 34)." Onoma opoeinis eduplikuo as šaknis * [h]e [h](e) dažnai pasi aiko paukščių a duose isose pag indinėse IDE dialek inėse g upėse, p z., P us. "Ta a is", "juodosios ž ė ies pa elė", S aipsniai 149 s aipsnis Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 Li h. e e à ʻ e e isʼ, La . Te e is, be pa adinimo amžius neleidžia nus a y i p adinės eikšmės i konk ečių paukščių ūšių, ku ios bu o paski os šaknų leksemomis (Gamk elidze, I ano 1984 (2): 540; ž . aip pa Būga 1908: 138, IV MEʼ 169, Sabaliauskas 1990: 35, LEW), i jos y a a s o aujamos o ni holexemes i be ʻpa idge i pa ʻpalaquail. Giminės pa adinimai su lexeme i be bu o skaičiuojami kaip p iklausan ys phasianidae šeimai, ku iai 1084–1085). Bi d names o he phasianidae amily appea less equen ly in he nomina- p iklauso lauki be 'pilkasis pa idžas, Pe dix pe dix' i y a populia iausia pa idžų ūšis, o sa ukā meži be 'hazel g ouse, Bonasia bonasiaʼ i bal i be 'willow p a migan, Lagopus lagopus, pagal pasku inius klasi ikacijos pakei imus, p iklauso e ao e ix. Apeliacinis i be jau bu o į auk as į pi muosius XVII i XVIII a. la ių kalbos žodynus (ž . Haelhun/I be Le us 1638: 85; Rebhun/I be Le us 1638: 140; Haelhun/I be Ph as. Le ica 1638: 278; I be a, ein Feldhuhn Lange 1773: 132). Nė a su a imo dėl šio žodžio e imologijos. Dauguma amily. The appella i e i be appea s in h ee Vidzeme housenames. e imologų mano, kad La . I be, Li h. Je ub[…] (su a ian ais) y a as pa s šaknis, kaip i La ijoje. ubenis (ž . ME I 708[…]709, LEW 193[…]194); Tačiau y a bandymas susie i La ą. spal os pa adinimą (ž . LEV I 344). Leksema paipala pasi odo ik ienoje namų pa adinime, ku ji paminė a su ki okiu su iksu […] Paippul. Paipalas jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . Wach el/Paipole Ph as. Le ica 1638:8; 27 Paipala a, eine Wach el Lange 1773: 225). J. Endzelīns pasakoja apie la e n, schwimmen (sk aidy i, La . paipala o Li h. píepala, Old P ussian. penpalo and Rus. перепелъ (ME III 34), E. F aenkel ela es he u he e ymology wi h he IDE oo *pel- ʻ liegen, sk is i, plauk i) […], aip pa K. Ka ulis palaiko šį paaiškinimą (LEW 586, LEV II 10). TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF Ko akijų šeima Bi d names o he co acii o mes amily also con ibu ed o he choice o namų pa adinimai iš iso 22 iene ai a ba 4,4% isų paukščių seman ikos namų pa adinimų. Paukščių pa adinimai, p iklausan ys co aciidae šeimai, naudojami ik ILGA JANSONE 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII namų pa adinimų nominacijoje i a s o aujama o ni holexeme ā na Vagys. Lexema ā na pasi odo namų a duose iek pag indinėje o moje na, Wah ne, Wa ne), in de i a i e o ms (Wa nen), in compounds (Wah nak ug, Wah nepo esch), and in wo d g oups (Wah ne K ug, Wa nes K ug, Wah n K ug, (Wah Jaun Wah ne, Wezz Wah ne). Apeliacinis ā na jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . K äe/Wah na Le us 1638, 106; eine K äe/Wah na Ph as. Le ica 1638, 279; Wah ns as, eine K ähe Lange 1773, 371); ienoje kalbos g upėje (Bal ijos, sla ų, oha iškų kalbų) ai y a one inė naujo ė su p adiniu ga su *- iš p o o šaknų *k[h]o -n-, p z., Li h. Va na, P usija. wa ne10 (Гамкрелидзе, Иванов 1984(2): 540). A. Sabaliauskas p idu ia La . Va na, Li as. anas, á na, P us. wa nis, wa ne į bend ą Bal ijos i sla ų kalbų leksikinį sluoksnį (Sabaliauskas 1990: 120). TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF ANSERIFORMAS ORDER Ka ais namų pa adinimų sky imo me u pi menybė bu o eikiama paukščių pa adinimams iš picidae eilės - iš iso 20 iene ų a ba 4 p oc. isų paukščių seman ikos namų pa adinimų. Iš picidae o dino, ik ana idae šeimos paukščiai y a a s o aujami o ni holexemes gulbis ʻswanʼ, gaigala ʻgoldeneye paukš isʼ, pīle ʻduckʼ i jų pasiskolin i analogiai namų pa adinimuose. Lexeme gulbis pasi odo namų a duose iek pag indinėje o moje, pap as ai mo e iškoje Gulbe, iš es inėse o mose The appella i e gulbis appea s in en housenames. (Gulban, Gulbi ) i kombinuo ose o mose (Ans Gulben, Anz Gulben, Jahn Gulben, Ma ing Gulben). Apeliacinis gulbis jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . Schwan/Ghullbis Le us 1638, 164; ein Schwan/Ghullbis Ph as. Le ica 1638, 279; Gulbis as, ein Schwan Lange 1773, 126). A. Sabaliauskas šią leksemą p ideda p ie bend os Bal ijos i sla ų kalbų leksikos sluoksnio i uo pačiu me u p ipažįs a, kad Ch is ian S ang ją sieja ik su Bal ijos kalbų leksikonu (Sabaliauskas 1990: 117118; daugiau apie yšį su sla ų kalbų o momis ž . aip pa ME I 676, LEW 175). Tačiau Ana olij Nepokupnij išplėsia e i o iją 10 Taip pa La . ã na gali bū i p idė a p ie lie u ių i p ūsų kalbos o mų, o šis ak as nė a paminė as Vjačesla o I ano o i Tamazo Gamk elidze y imuose. S aipsniai / A icles 151 Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 Bal ijos gulbis i sla ų kъlpь naudojimo, nus a an ko espondencijas isoje Bal ijos jū os apylinkėse (Непокупный 1966: 8187). Ka u su la išku pa adinimu gulbis ienoje namų pa a dėje y a įmanoma, kad analogiška es ų leksema luik ʻgulbisʼ pasi odo Gaujienos pa apijoje namų pa a dėje pag indinėje o moje, ku i baigiasi galu iniu ieningu la iško -e (Luike) pabaiga. Pasak es ų e imologų, luik y a Es ų ga so eiksmažodžio luikama, suomių luika a (EES 2012: 253). Nominan ieną namų a dą, lexeme pīle, esan is dimiis, susijusiame su ni u e o m (Pili ). Ce ainly, aking in o conside a ion ha he leng h o he owel in his housename is no indica ed, he hypo hesis ha he housename appella y iniu pils, ne u ė ų bū i a sisaky as; Tačiau okia hipo ezė y a mažai ikė ina. Apeliacinis pīle jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . An ogel/Piele Le us 1638, 21; En e/Piele Le us 1638, 53; eine zahme End e/Piele Ph as. Le ica 1638, 277; En e die, a pihle Lange 1777: 207). Aki aizdu, La . Pīle y a leksikinė naujo ė, pakei usi senesnę leksemą, išlaiky ą lie u ių i senosios p ūsijos an yse. Pīle y a onoma opoeizės ezul a as (ž . ME III 232, LEV II 48). Kai ku ie au o iai mano, kad šis žodis y a ku onų kilmės, ačiau ai bu o paneig a O. Bušs (Bušs) 2008 [1988]: 186). Įdomus po os a das y a En e S aupe pa apijoje i An e Opekaln pa apijoje. Leksema En e y a gana ik a pasiskolin a iš okiečių kalbos En e 'duck'; A siž elgian į okiečių žemės sa ininkų i pas o ių į aką, skolinimai a odo aki aizdūs; Be An e y a panašus į Li hą. 'duck' i jo pabaiga y a su ieny a -e. A p ie Es ijos sienos gali a si as i lie u ių pasiskolinimas? D usku a Ko ne a pilies kal os kal os y a ne oliese nuo ie os, o žodynas "La ijos SSR ie o ių pa adinimai" apima seną ūkio pa adinimą, ku į J. Endzelīns lygina su kaimo D uskiai pa adinimu, i odėl IDE *an [h]- apo laukinės an ies pa adinimu, o keliose kalbose (įskai an seno inę p uską an . duck aip a hill name D ùska-kalnis in Li huania (L I (1) 230). T. Gamk elidze and V. I ano w i e ha a he ime when sepa a e IDE di- alec s had al eady been es ablished, pīles (ducks) we e domes ica ed poul y, pa Li h. án isduckʼ, OHG anu , okiečių en educkʼ, usų ý , u, u aduck) išlaikė yšį su p o o-akmeniu (Gamk ėde, Ива(1984: 543): Rusų kalbos analogiška lexema "pīle" y a populia esnė, i ji pasi odo ke u iuose namų a duose, paminė uose a i inkamoje o iginalioje o moje (U ke, U ke). Tokie namų pa adinimai pasi odė Salaca i Ma īšu pa apijose, aip pa Opekalna i Ti za pa apijose. Pas a osios laca i Ma īšu pa apijos p iklauso Vidzeme li onų dialek ui i jie y a ne oli Es ijos, odėl sla ų žodžiai ne ado sa o kelio į kalbą. Gali bū i, kad da iena neįku a leksema pasi odė namų a duose. O ni olexema gaigala pasi odo d iejų namų pa adinimuose, i ai y a pa ishes a e loca ed nea he bo de o Russia and belong o he High La ian ILGA JANSONE 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII dialec wi h a la ge numbe o bo owings om he Russian language, hen Sa- ik pag indinėje o moje (Gaigal). Apeliacinis žodis gaigala jau bu o į auk as į pi muosius imi acijos žodynus he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Teuche /Ghaighalis Ph as. Le ica 1638, 278; Gaigale a, ein Fiʃchgeye Lange 1773, 114). La . gaigala, and Li h. gagalas, P us. gegalis connec wi h sound e bs o he eduplica ed sound *ge-/*ghe-. Tokie ga siniai eiksmažodžiai i jų iš es iniai subs an i ai y a ge ai žinomi sla ų kalbose, p z., senosios bažnyčios sla ų glagolų žodis '', glagola i 'speak', usų kalba. Paskambink. gologoli ь ʻcha ʼ (ME I 583[…]584, LEW 128, LEV I 278, Топоров EH 187[…]189). TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF GRUIFORMES o dinas Ka ais namų pa adinimams bu o pasi enkami g ui o mes ūšies paukščių pa adinimai - iš iso 19 iene ų a ba 3,8% isų paukščių seman ikos namų pa adinimų. Namų pa adinimuose, ku iuos a s o a o o ni holexeme dzē e ʻc aneʼ, bu o naudojami ik g uidae šeimos pa adinimai iš g ui o mes o dino. Leksema dzē e namų pa adinimuose pasi odo i pag indinėje o moje (Dse kombinuo os o mos we, Dſe we, Dſeh we), in de i a i es (Dſe wi , Dſe wan, Dſe wen), in wo d g oups (Kalna Dſeh we, Leies Dſeh we, Leel Dſe we, Mas Dſe we, Masſ Dſe we), and in (Jaun Dse weneek Gesinde). Apeliacinis žodis dzē e jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . K anich/Deh we Le us 1638, 106; (ein) K anich/Deh we Ph as. Le ica 1638, 279, 280; Deh we a, ein K anich Lange 1773, 87); Visose Bal ijos kalbose jis išsaugojo seną šaknį *kʼe in, iš ku io a si ado La . Dz ẽ e, Li h. Gé ė, P usija. ge we (Гамкрелидзе, Иванов 1984(2): 540; aip pa ž . LEW 137138, ME I 548, LEV žodžio onoma opoeinė kilmė (ME III 444; ska . LEW 660, LEV II I 249, Топоров EH 223227). S aipsniai 153 s aipsnis Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES STRIGIFORMų o dino S igidae šeimos paukščių pa adinimai iš s igi o mes ūšies bu o so used in housenames – a o al o 15 uni s o 3 pe cen o all he mo i a ed alhousenames, ku iuose bu o paukščių pa adinimai i ku iuos a s o a o o ni holexemes pūce ʻowlʼ, pelēda ʻ awny owlʼ and apogs ʻli le owlʼ. The appella i e pūce appea s in six housenames. The lexeme pūce appea s in housenames in he p incipal o m only (Pu ze, Puhze, Puh ze). The appella i e pūce had al eady been included in he i s dic iona ies o he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . eine Eule/Uhpis/Puhza Ph as. Le ica 1638, 280; Puhze a, eine Eule Lange 1773, 242). J. Endzelīns w i es abou 83, LVDA 1999: 100[…]101). Dialek inė lexema pelēda pasi odo ke u iuose namų a duose Ē ģeme (2), Limbaži i Sun aži pa apijose. "La ių dialek inio a laso" leksikinėje dalyje žodis "pelēda" y a populia us La gale i Vidzemes i Zemgales y uose (LVDA 1999: 100101; 38 žemėlapis), ačiau minė o o ni holexeme pelēda papli imas y a daug pla esnis, įskai an šiau ės aka ų Vidzemes dalį. Leksema pelēda namų pa adinimuose pasi odo pag indinėje o moje (Pellad, Pellehdu) i žodžių g upėse (Kalna Pellehd, Leies Pellehd). Pa adinimas "pelēda" jau bu o į auk as į pi muosius chi op e a ūšies pe ilionidae šeimos žodynus. E imologiškai jis he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Flede mauß/ ickʃpah ni/ Pell=ahd Ph as. Le ica 1638, 280), bu i ela es o an animal name o he es- laikomas sudedamuoju, ku į suda o La . Pele, Li h. pel i La . Ge ai, Li as. […]s i (ME III 196, LEW 566, LEV II 35). Be o, E. F aenkel ašo, kad jis kilęs kaip abu žodis (LEW 566). Pa adinimas "apogs" y a penkių namų a dų. Leksema apogs pasi odo namų pa adinimuose pag indinėje o moje (Appog, Appoga) i žodžių g upėse (K[alna] Appog, L[ejas] Appog). 1773, 23); jis y a papli ęs iek la ių, iek lie u ių kalbose (ž . Li as. ik The appella i e apogs had al eady been included in he i s dic iona ies o he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Eule/Appohx Le us 1638, 55; Kau z ode Eul/Apohx Le us 1638, 100; Appohgs as, eine Nach eüle Lange kalbas (ž . Sabaliauskas 1990, 148). E imologija nė a pakankamai aiški. Žodžio šaknis apúokas ʻeagle owl; owlʼ) and ela es o he common lexical s a um o he Bal- a i inka ga so eiksmažodžius La . ūkšuo , ūkšê ʻseu zen ILGA JANSONE Ac a Linguis ica Li uanica 154 LXXIII (A sis eikinimas) ', lie . "Kau i ʻzu u en ( o haloo) ' (ME I 133, LEW 14), ačiau J. Endzelīns ap a iamos p e ikso eikšmės p oblema lieka neišsp ęs a (ME I 133, LEV I 73). Nepaisan neapib ėž umo, žodį apogs galima p idė i p ie onoma opeinės kilmės žodžių g upės. TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES OF THE CICONIIFORMES ORDER Namų pa adinimuose pa eikiamas paukščių pa adinimas iš a deidae šeimos dumpis ‘bi e n; Jis paminė as de ynis ka us, o ai eiškia, kad 1,8 p oc. isų namų pa adinimų y a paukščių pa adinimų. Lexeme dumpis pasi odo namų a duose iek pag indinėje o moje, pap as ai mo e iškoje (Dumpe), iek žodžių g upėse (Dumpe Run ze). Apeliacinis dumpis jau bu o į auk as į pi muosius mel Lange 1773, 95 žodynus. J. Endzelīns, emdamasis he La ian language o he 17 h and 18 h cen u ies (c . Dumpis, ein Roh dom- Johanns Sehwe s'o y imu, eigia, kad lexeme dumpis y a pasiskolin as iš no OHG a edump ʻRoh dommel (ka š as)ʼ (ME I 515; ska . a ī Sehwe s 1953: 29); K. Ka ulis, emdamasis idu inės žemos okiečių kalbos a edump (žodžio pi mosios dalies nebu imas la iškai), mano, kad La . "Dumpispu ns" y a susijęs su La . 'is sukilimas, sukilimas', aigi jis da o iš adą, kad paukš is skambina (LEV I 240). TOPONIMIZATION OF BIRD NAMES KULIFORMų o dino Namų pa adinimuose naudojamas cuculidae šeimos paukščių pa adinimas iš cuculi o mes eilės dzeguze; Jis bu o paminė as penkis ka us i suda o ieną p ocen ą isų paukščių pa adinimų namų pa adinimuose. Leksema dzeguze ʻcuckooʼ namų a duose pasi odo pag indinėje o moje (Dsegus, Dsegus, Dseggus) i žodžių g upėse (Kaln Dseggus, Leis Dseggus). Apeliacinis žodis dzeguze jau bu o į auk as į pi muosius La ijos kalbos žodynus XVII i XVIII amžiuose (ž . Guckuck/Däggue Le us 1638, 81; de Kuckuck/Däggue Ph as. Le ica 1638, 279; Deggue a, de Gukkuk Lange 1773, 86). A. Sabaliauskas pasakoja apie Li h. gegùžė i La . Dzguze, aip pa P us. geguse į bend ą Bal ijos i sla ų kalbų leksikinį sluoksnį (Sabaliauskas 1990: 117). Taip pa J. Endzelīns, E. F aenkel i M. Vasme nu odo Bal ijos i sla ų o mų a i ikimą; Tačiau jie S aipsniai 161 s aipsnis Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 Vidzeme namų pa adinimų pa adinimuose labai e ai pasiskolinama iš giminaičių i kon ak inių kalbų. Gali bū i, kad ly ko pusas bu o pasiskolin as iš lie u ių (an is 14,500 housenames some may ha e emain unno iced; p esen ly, howe e , on- ‘duckʼ), okiečių (En e ‘duckʼ), es ų ‘swanʼ i usų (утка ‘duckʼ, курица ‘henʼ). (kajakas ʻgullʼ, subdial. kikas (possibly, Li onian kik) ʻ oos e ʼ, kukk ʻ oos e ʼ, luik La ijos kalbos appella i ai (dūja, dumpis) nebu o laikomi pasiskolin ais. Apela i ai, eiškian ys paukščių pa adinimus, naudojami namų pa adinimuose, dažniausiai y a bu i is likely ha hey en e ed La ian as bo owings om Ge man. iš es inės e imologijos žodžiai, susiję su ga so eiksmažodžiais i (a ba) paukščių ga sų pa adinimais; dauguma jų u i ą pačią e imologiją la ių i lie u ių kalbose. The analysis o bi d names in mo i a ed housenames o Vidzeme may p o- ide an insigh in o he seman ics o he men ioned lexicon in he beginning 3 pa eikslėlis. Labiausiai papli usios o ni olexemos la ių pa a dėse (diag ama pa eng a emian is in o macija, pa eik a P. Balodis dak a o dise acijoje) (Balodis 2012) 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 Pykas Kiaušiniai Ž i blis Hawk Labas Medžio ž ė is Paukš is, paukš is Medžio spygliuočiai Juodasis ž ė is Ž i blis Ra enas ILGA JANSONE 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII o he 19 h cen u y as well as an insigh in o he c i e ia o choosing speci ic Namų a dai. SOURCES LVVA = ounda ion n . 199, desc ip ion n . 1 – His o ical (Souls) e ision ma e ials o Vidzeme Gube niya (Vidzemes gube ņas d ēseļu e īziju ma e iāli ) o he La ian S a e His o ical A chi es. ABBREVIATIONS AND REFERENCES Balodis Pauls 2008: La iešu pe son ā du e imoloģiskās seman ikas eo ē iskais modelis un ā ealizācija. P omocijas da bs. Rīga: La ijas Uni e si ā e. Būga Kazimie as 1908: Ais iški s udijai. Ty inėjimai lygin injo p ūsų, la jų i liė u- jų kalbômoksljo s i yję. I-oji dalis. Pe e bu gas: Impe a o iškosjos mokslų akademi- jos spaus u e. Bušs Ojā s 2008 [1988]: Li e ā ās alodas ku sismi un k aziku sismi. – Bušs Ojā s. No ģe mānismiem līdz supe la ī am. Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 2008, 185.–191. Bušs Ojā s, Siliņa-Piņķe Renā e 2012: Pu gailis – pu ns, augs ai pā p a- ums? – Bal is ica, VIII p iedas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. BVA 2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s. Rīga / Vilnius: La ijas Uni e si ā e, La - iešu alodas ins i ū s, Lie u ių kalbos ins i u as. EES 2012: Ees i e ümoloogia sõna aama . Koos anud ja oime anud I is Me smägi, Meeli Sed ik, S en-E ik Soosaa . Pea oime aja I is Me smägi. Tallinn: Ees i Keele Sih asu us. ĒIV – Kagaine Elga. Ē ģemes izloksnes ā dnīca. 1.–3. sēj. Rīga: Zinā ne, 1977–1983. Ka aliūnas Simas I: Bal ų p aei is is o inuose šal iniuose I. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. Lange Jacob 1773: Le iʃch-Deu ʃche Theil des olʃ ändigen Le iʃchen Lexici, da innen nich nu säm liche S ammwö e dieʃe Sp ache ʃam ih en Abʃ ämlingen, ʃonde n auch die ʃel ene, nu in gewißen Gegenden geb äuchliche Wö e , zum Na- chʃchlagen, angezeig we den. Schloß Obe // Pahlen, 1773. S aipsniai / A icles 163 Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 Lange Jacob 1777: Vollʃ ändiges deu ʃchle iʃches und le iʃchdeu ʃches Lexicon, nach den Haup dialec en in Lie = und Cu land ausge e ig on Jacob Lange. Mi au: J. F . S e enhagen. La ijas daba: La ijas daba. Enciklopēdija. 1. 4. sēj. Rīga: La ijas enciklopēdija, 1994–1998. Le us 1638: LETTUS, Das iʃ Wo buch / Samp angeheg em äglichem Geb auch de Le iʃchen Sp ache; / Allen nd jeden Außheimiʃchen / die in Chu land / Semgal- len nd Le iʃchem Lie lande bleiben / nd ʃich edlich neh en wollen / zu Nu ze e e ig / Du ch / Geo gi m Manceli m Semgall. de H. Sch i Licen ia um &c. E s e Theil. Ged uck nnd e leg zu Riga / du ch Ge ha d Sch öde / Anno M. DC XXXVIII [1638]. LEV – Kons an īns Ka ulis. La iešu e imoloģijas ā dnīca 1–2. Rīga: A o s, 1992. LEW – F aenkel E ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch 1–2. Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 1955–1962. LVDA 1999: B igi a Bušmane, Beni a Laumane, Anna S a ecka. La iešu alodas dial- ek u a lan s. Leksika. Da ba zin. ad. B. Laumane. Rīga: Zinā ne, 1999. L I – Endzelīns Jānis. La ijas PSR ie ā di 1(2). Rīga: La ijas PSR Zinā ņu akadēmijas izde niecība, 1961. Mažiulis Vy au as: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1. A–H. Vil nius: Mokslas, 1988; 2. I–K. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1993; 3. L–P. Vilni- us: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996; 4. R–Ž. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1997. ME – Mülenbachs Kā lis. La iešu alodas ā dnīca. Rediģējis, papildinājis, u pinājis J. Endzelīns. 1.–4. sēj., R., 1923.–1932. Oken Lo enz 1837: Allgemeine Na u geʃchich e ü alle S ände, on P o eʃʃo Oken. Sieben en Bandes e ʃ e Ab heilung. S u ga : Ho mannʼʃche Ve lags=Buchhandlung. O slexikon: Bal isches his o isches O slexikon. II. Le land. H sg. on Hans Feldmann und Heinz on zu Muhlen. Koln—Wien, 1990. Ph as. Le ica 1638: Ph aseologia Le ica / Das is : Tägliche Geb auch de Le - ischen Sp ache. Ve e ig / du ch Geo gium Mancelium Semgallum / De H. Sch i Licen ia um &c. Ande Theil. Diesem is beyge üge das Sp uchbuch Salomonis. Zu Riga Ged uck nnd Ve leg du ch Ge ha d Sch öde / 1638. Sabaliauskas Algi das 1990 – Sabaliauskas Algi das. Lie u ių kalbos leksika. Vil- nius: Mokslas, 1990. ILGA JANSONE 164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Johannes Sehwe s 1953: Sp achlich-kul u his o ische Un e suchungen o nehmlich übe den deu schen Ein luß im Le ischen. Be lynas, 1953. Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2007. Thomsen Vilhelm 1890: Be ö inge mellem de inske og de bal iske (li auisk-le iske) Sp og. Is o inis y imas. Københa n: Bianco Lunos Kgl. Ho -Bog ykke i. Ulmann Ca l Ch is ian 1872: Le isches Wö e buch. (Lie u os žodynas) E s e is Teilas. Le isch-deu sches Wö e buch on Bischo D . Ca l Ch is ian Ulmann. Riga: "Ve lag on is", 81[…]87. H. B u ze & Co. Zeps Valdis 1962: La ian and Finnic linguis ic con e gences. Indiana Uni e si y. Гамкрелидзе Тамаз В., Иванов Вячеслав В. 1984: Индоевропейский язык и индоевропейцы 1–2. Тбилиси: Издательство Тбилисского университета, 1984. Непокупный Анатолий Павлович 1966: Лингво- и зоогеографические замечания к взаимосвязи балт. gulbis и слав. kъlpь. – Bal is ica 2(1). Vilnius: Min - Сталтмане Велта 1981: Латышская антропонимия. Фамилии. Mосква: Наука. Топоров Владимир Николаевич: Прусский язык. Словарь. A–L. Mосква: Наука, 1975–1990. ЭСРЯ Фасмер Макс. E imologinis usų kalbos žodynas 14. Mosk a: Прогресс, 1964–1973. Vidžemės sodybų pa adinimai, suponuo i o ni onimų (paukščių pa adinimų): 1826 m. Vidžemės gube nijos kadas o duomenys SANTRAUKA S aipsnyje ap a iami 505 Vidžemės gube nijos (1826 m. kadas o duomenimis) sodybų pa adinimai, suda y i iš o ni onimų. Daugelis paukščių pa adinimų, supona usių Vidžemės sodybų į a dijimus, y a dažni bend inės la ių kalbos apelia y ai, p z.: balodis, bezdelīga, dzenis, kaija, s azds, ā na, anags, žaga a, cī ulis, z i bulis, ālodze, laks īgala. Iš iso Vidžemės sodybų pa adinimus supona usių o onimų suskaičiuo a ku ių 43, dauguma laukinių paukščių į a dijimai, 3 naminių paukščių a dai, hipe onimas pu ns, dažnas hiponimas gailis, pasi aikan is dū iniuose pu ( a)gailis, mež(a)gailis, eze gailis, udz(u)gailis i sil(a)gailis. Kai ku ie o ni onimai a ojami e ai i ik S aipsniai 165 s aipsnis Housenames o Fauna (Bi d Names) Seman ics in Vidzeme: Ma- e ials o His o ical (Souls) Re isions in Vidzeme Gube niya 1826 pa ienėse šnek ose, p z.: pelēda, s ads i s ods, žīgu s bei žēgu s. Nus a y a, kad kai ku ie minė ų dialek izmų bu o ku kas plačiau a ojami XIX a. p adžioje, plg., pa yzdžiui, sodybų pa adinimus su o ni onimais pelēda i s azds. Skoliniai iš y ų bal ų a kaimyninių kalbų Vidžemės sodybų pa adinimų da yboje a ojami labai e ai, plg. lie. […]Anas[…], o an is. En e […] . P. […], es. kajakas […]La us[…], es. Paskambink. kikas Gallus (galbū i ly . kik . p.), kukk . p., luik Cycnus, u. "Anas", "Gallina". Dauguma la ių sodybų pa adinimų, e lek uojančių apelia y inės kilmės o ni oni- mus, y a onoma opėjinės kilmės. Daugelis šių apelia y ų, a ojamų la ių i lie u ių kal- bose, y a os pačios kilmės. Į eik a 2015 m. ugpjūčio 14 d. ILGA JANSONE LU La iešu alodas ins i u as Akadēmijas laukums 1, LV-1050 Rīga, La ija ilgaja[email p o ec ed]