S aipsniai 117 s aipsnis
SANDA RAPA
La ijos kalbos ins i u as, La ijos uni e si e as
Ty imų s i ys: onomas ika, leksikologija, g ama ikos.
Toponimizacija
LETVIO kalba
Toponimizacija la ių kalboje
Ano acija
Šiame s aipsnyje nag inėjami g ama ikos p ocesai La ijos oponimijoje i bandoma as i
ski umus oponimijos iš edime i bend oje žodynėje. Bu o s ebimi ys oponimizacijos ipai
(p adinė, an inė i jung inė) i šeši jos e apai (išplė imas a ba žodžio naudojimas naujuose
išplė imuose, anska ego izacija a ba ka ego ijos kei imasis, deka ego izacija a ba kai ku ių
ka ego inių komponen ų p a adimas, deseman izacija a ba semų p a adimas a kei imasis
ie o ės a do seman iniame lauke, kli izacija a ba d iejų žodžių sujungimas į ieną, e ozija a
one inės medžiagos p a adimas, epexege izacija a ba naujo mo ologinio a seman inio
išplė imo įgijimas, siekian paaiškin i ie o ės a dą). Bu o a ski i du deseman izacijos e apai -
dalinis i isiškas. Pag indiniai žodžiai: ie o ių pa adinimai, oponimizacija, deseman izacija,
oponimo g ama iniai pakei imai.
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iami la ių kalbos ie o a džių g ama izacijos p ocesai i mėginama
nus a y i ie o a džių i bend inių žodžių da ybos ski umus. Bu o išski i ys
oponimizacijos būdai (pi minė, an inė i sudė inė oponimizacija) i šeši lygiai (eks encija, a ba
žodžio a ojimas ki ame kon eks e, anska ego izacija, a ba ka ego ijos pasikei imas,
deka ego izacija, a ba am ik ų ka ego ijų komponen ų pasikei imas, deseman izacija, a ba
žodžio semų pasikei imas a pasikei imas seman iniame ie o a džio lauke, kli izacija, a ba
d iejų žodžių sujungimas, e ozija, a ba one inių elemen ų pasikei imas, a ba mo ologija,
paaiškinimas, įgijimas. Išski i du deseman izacijos lygiai: dalinė i isiška. ESMINIAI ŽODŽIAI:
ie o a džiai, oponimizacija, deseman izacija, ie o a džio g ama iniai paki imai.
SANDA RAPA
118 Ac a Linguis ica Li uanica LXXIII
Gaudamas sa ų a dų s a usą, bend as a das nesus oja sa o ys ymosi - jis is
da p i aikomas kalbos sis emai i g ama ikai. G ama ikai pap as ai ai adina
g ama ika imu (a ba g ama ika imu) - p ocesu, ku iuo leksikaliniai elemen ai i
kons ukcijos am ik uose ling is iniuose kon eks uose a lieka g ama ines
unkcijas, o po o, kai g ama ikuojamos, oliau ku ia naujas g ama ines unkcijas
(Hoppe , T augo 1994: XV). Tačiau, a siž elgian į ai, kad sa ieji a dai y a
speci inė žodynų ka ego ija i odėl u i ski ingus iš es inius modelius i galbū
aip pa ski ingą olesnį ys ymąsi, žodžių p isi aikymo p ie kalbos sis emos
p ocesas onomas ikoje
should be e e ed o as oponymiza ion.
Y a d i nuomonės apie oponimizaciją, ku ias u i onomas ikai, kalban apie
p oceso išsamumą. Jung inių Tau ų geog a inių pa adinimų ekspe ų g upė
(UNGEGN) pa eikia šį e miną aip apib ėžia: " oponimo ( . y. nuosa ų a dų)
sukū imas iš įp as ų a dų a ki os kalbos dalies" (Repo 2011: 3). Rusijos
onomas ikos s i yje oponimizacijos p ocesas paaiškinamas išsamiau: kaip
onimizacijos ipas, ku is eiškia ne ik įp as o a dinio kei imąsi į nuosa ą
a dinį, be i olesnį pa adinimo g ama inį i leksiko-seman inį ys ymąsi
(Podolskaja 1978: 143); Tai p ocesas, ku is g eičiausiai į yks a in lekcinėse
kalbose.
Remian is šiuo pla esniu oponimizacijos sup a imu, s aipsnyje nag inėjami kai
ku ie la ių ie o ių pa adinimų g ama ikos ys ymosi aspek ai. No in aiškiau
paaiškin i oponimizacijos p ocesą la ių kalboje, bus naudojama
g ama ikalizacijos e minologija i me odika (Hoppe , T augo 2003; Heine,
Ku e a 2004; Heine 1993; Fische , Rosenbach 2000; Lehmann 2002; Meille 1958 i . .).
Analizės medžiaga […] ie os pa adinimai su aiškiu kilme (e ymon) […] bu o paim i iš
La ijos kalbos ins i u o ko elių ailų.
Pi muoju lygiu - kai bend as a das ampa inkamu pa adinimu - galima a ski i
is oponimizacijos ipus (pagal klasi ikaciją, ku ią pa engė lenkų ling is as
S anisław Rospond i p iėmė La ijos i Lie u os onomas ikai (Rospond 1957:
235 ., Vanagas 1970, Balode)
1985, Laumane 1996)):
• pi minė oponimizacija […] kai bend as a das įgyja inkamo a do s a usą be
jokio mo ologinio ans o ma imo (mo ologinis iš es is u ė ų yk i
appella y e, o ne inkamame a de, p z., slėnyje, adinamu Ab a […] kneading
ough, hod […]1 Baižkalns […] 1 Čia i oliau […] apy ikslis a ba iesioginis ie o ės
a do e imas.
S aipsniai 119 s aipsnis
Toponymiza ion in he La ian Language
ab -a [šaknis + pabaiga] i siau as slėnis Ab iņa Cēsis < mažinimo ab a
ab -iņ-a [šaknis + mažinimo su iksas + pabaiga]);
• an inė oponimizacija […] kai bend as a das y a kilęs iš opo o man ų
(mo ologinė iš es is u ė ų yk i inkamame pa adinime, p z., Celmājs […]
ie a su daugeliu s ubu o[…] Iz al a < celm-āj-s [akmuo + opo o man as, .
y. su iksas + pabaiga]), […] sudė inė oponimizacija […] kai inkamas a das
susideda iš d iejų a daugiau žodžių (ka ais jį gali lydė i an inė
oponimizacija). Dauguma sudė inių ie o ių pa adinimų y a a dinės
kons ukcijos […] pap as ai bend as elemen as ka u su ki u a diniu (89%)
a ba būd a džiu (10%). Ki i pa yzdžiai y a labai e as […] p epozicijos,
koo dinacijos, skai menų, p onominalų i in e jekcinių kons ukcijų suda o
ik 1% sudė inių ie o ių pa adinimų.
A siž elgdama į daugiau nei 100 000 ie os pa adinimų iš La ijos kalbos ins i u o
ko elių, ma y i, kad pusė isų La ijos ie o ių pa adinimų (50%) y a iš es os iš
sudė inės oponimizacijos, 48 p oc. - iš an inės oponimizacijos, o ik 2 p oc. - iš
pi minių ie o ių pa adinimų (ž . 1 pa eikslą). 1 pa eikslėlis. Tačiau ie o ių
pa adinimų iš es is nė a pag indinis šio s aipsnio objek as. La ijos ie o ių
pa adinimų mo ologinę s uk ū ą jau k uopščiai iš y ė iek la ių (p z., Laimu e
Balode, Vallija Dambe, Beni a Laumane i k .) i lie u ių (p z., Aleksand as Vanagas,
Laimu is Bilkis, Dalia Kačinai e-V ubliauskiene i k .) ling is ai. Šiame y ime bus
apibūdinami pag indiniai gilesnės oponimizacijos ( . y. g ama ikalizacijos)
p ocesai la ių kalboje.
Siekian aiškiau pa ody i olesnę i gilesnę La ijos ie o ių pa adinimų
oponimizaciją i palygin i inkamų i įp as ų ie o ių pa adinimų ys ymąsi,
An inė
oponimizacija
Sudė inė
oponimizacija
Pag indinė
oponimizacija
Pag indinė
oponimizacija
S e c o
d o o a o
n
p
n
y
d
i n i z n
g
SANDA RAPA
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII žodynas, bu o pasi ink a Be nd Heine (Heine
1993: 58) iš ys y a ši schema: Ši g ama izacijos g andinė pa odo pag indinius žodžių
g ama izacijos e apus be gilesnio p oceso agmen acijos. Kadangi ie o ių
deseman iciza ion → deca ego iza ion → cli iza ion → e osion
pa adinimai pap as ai ilgą laiką išlaiko sa o g ama inę o mą, oponimizacijos
į odymus eikė ų as i be gilesnės analizės. Be o, kiek ienas g ama iza imo
e apas bus apibūdinamas oponomas ikos požiū iu.
DEKATEGORIZACIJA
Bandan įdė i ie os a dą į g ama izacijos g andinę, pi moji ko ekcija u ė ų bū i
a liekama e apų seka, nes onimizacijos p ocese žodžio ka ego ija y a pa eik a iš
p adžių. Kai bend as a das pasikeičia į nuosa ą a dą, jis ne ik įgyja g a inį
ski umą ( . y. jis ašomas didžiąja aidė), be aip pa užšąla am ik oje (i dažnai
nepakeičiamoje) ka ego inėje a g ama inėje o moje. Taigi jis p a anda ben
ieną ka ego inį komponen ą (pa yškai, a diniai, ku ie La ijos oponimijoje
ampa oikonimais, dažniausiai p a anda sa o ienka inę o mą, o būd a džiai,
apdami oikonimais, pap as ai p a anda sa o mo e išką o mą). Tačiau šis
pe ėjimas a p pa adinimo i inkamo a do niekada nesukelia žemesnio lygio
ka ego ijos (p z., pagalbinės) […] bend i a diniai ans o muojasi lygia e ėje
leksikinėje ka ego ijoje; Todėl pi masis oponimizacijos e apas u ė ų bū i
adinamas anska ego izacija a ba eka ego izacija. Kai ku ie g ama ikos
specialis ai išsiaiškino da ieną šio p oceso sube apą p ieš deka ego izaciją i
apibūdino jį kaip išplė imo […] žodžio naudojimą naujose išplė imose (Heine, Ku e a
2004). No s ėliau jie a sisakė šios idėjos, ji gali bū i aikoma onomas ikai. Taigi
pi masis oponimizacijos e apas gali apim i šiuos e apus: išplė imas (naudojimas
naujuose išplė imuose) > anska ego izacija (ka ego ijos kei imas) >
deca ego izacija (kai ku ių ka ego ijų komponen ų p a adimas).
Deseman izacija
Ki as e apas - deseman izacija - ka ais adinamas g ama izacijos sukėlėju, ku is
p adeda neg įž amą kalbos iene o pasikei imą i y a a sakingas už isus ki us
g ama izacijos e apus. Jei su inkame su Džonu S jua u Milu, Alanu Ga dine iu i
ki ais, ku ie i ina, kad sa i osios pa a dės ne u i leksikalinės eikšmės i y a
uščios ski iamosios žymės, u ė ume pasaky i, kad bend ieji a diniai pasiekia
S aipsniai 121 s aipsnis
Toponymiza ion in he La ian Language
sa o isišką deseman izaciją uo me u, kai jie ampa sa i omis pa a dėmis. Ki a
e us, jei su inkame su jų oponen ais, okiais kaip O o Jespe sen, Ojā s Bušs i
aš pa s, galime pasaky i, kad nuosa ieji pa adinimai u i da pla esnę leksikinę
eikšmę i apima daugiau nei pap as i a diniai, odėl ie os pa adinimas p adeda
ne ik deseman izaciją, be i e-seman izaciją. Pa yzdžiui, apeliacinis žodis ē gļi
[…]eagles[…], po o, kai jis apo sa imi žodžiais Ē gļi, p a ado sa o apeliacinę
eikšmę i įgijo naują eikšmę, ku ią, ačiau, sunku apib ėž i: […]kaimas Og e upės
pak an ėje, la ių ašy ojo Rūdol o Blaumaniso gim inė i . . […].
La ijos kalbos ins i u o ko elių ailuose y a daug a ejų, kai ie o ių
pa adinimai y a deseman izuo i. Galima a ski i du ski ingus deseman izacijos
lygius: dalinį i isišką deseman izaciją, ku ios pap as ai inicijuojamos me a o a
a me onimija, . y. analogija i pe analizė (šie du seman inės anspozicijos ipai
y a p ipažin i s a biausiais seman iškai mo y uo ais mechanizmais
g ama izacijos p ocese (Hoppe , T augo , 2003: 87, Heine, 1993: 96, Fische ,
Rosenbach, 2003: 15, i . .).
Dalis deseman izacijos galima as i sudė iniuose ie o ių pa adinimuose su bend u
elemen u, ku is ( isiškai) neapib ėžia objek o ka ego ijos. Apy iksliai 100 000
sudė inių ie o ių pa adinimų, u inčių gene inį elemen ą (ku is, žinoma, u ė ų
nu ody i objek o ka ego iją), y imas pa odė daugiau nei 24 000 seman inių
nesude inamumų a p ie o ių pa adinimo i ealaus geog a inės objek o, o ai
eiškia, kad daugiau nei penk adalis la ių sudė inių oponimų gene inių pa adinimų
neap ašo ealaus geog a inės objek o ka ego ijos a ba ai da o ik iš dalies (ž . 2
pa eikslą).
bend as
≠
e minas
iesioginio
24%
objek o
=
pa adinimas
bend as e minas iesioginio objek o pa adinimas
76%
2 pa eikslėlis. La ijos ie o ių pa adinimų bend iniai pa adinimai

SANDA RAPA
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Tai gali bū i unkcinio pasikei imo a ba me a o inio i me oniminės anspozicijos
ezul a as. Be ne i dalinis deseman iza imas gali bū i ki okio laipsnio:
me a o iškai pe kel i pa adinimai iš dalies nu aukia yšį a p apelia y ų i
objek o, o me onimiškai pe kel i ie o ių pa adinimai i pa adinimai, ku ie po
objek o pasikei imo lieka nepaki ę, ai da o be eik isiškai, o apelia y ų leksikinė
eikšmė is da a pažįs ama (p z., dažnas me a o inis uščios ie os pa adinimas,
bodaļu ‘li . "Sid aba Bļoda" "Sil e Bowl" slėnyje "Anna" i "bļoda" "bowl"
appella e u i ben ieną bend ą "seme" "ap alią o mą", o bend as e minas
"Medus S au s" "Honey S aule " Džūks e, ku is y a pa adin as "Ri doche"
synec, po upės, ku i eka palei pie ą, i appella e s au s " i ule " ne u i jokio
bend o "seme". Rep ezen a y iausias dalinio deseman izacijos pa yzdys y a
La ijos ie o ių pa adinimuose esan is apeliacinis žodis "pu s […]bog[…]". Apie
šeš adalis geni y inių junginių su šiuo bend u e minu, esančių La ijos
oponimijoje, nenu odo a i inkamo iziog a inės objek o, . y. ik os pelkės a
pelkės, a ba ben jau šlapiažemės. Lexeme pu s la ių ie o ių pa adinimuose
dažnai a ojamas pie ų, miškų, laukų, enkinių, k ūmų, kaimų, slėnių, duobės i . .
pa adinimui. Šis pa adinimas ( ik iausiai dėl a i inkamų objek ų lo os i geologijos
pokyčių) pa y ė isų ipų seman inius pokyčius. Objek as gali bū i adinamas
pelkėmis:
• me a o a (kai ie a panaši į a i inkamą objek ą a ba u i am ik ų jo b uožų,
p z., pie as, pa adin as Elles Pu s […]Hell[…]s Bog[…] Ā la a; in o ma o ius
apibūdino jį kaip […]labai d ėgną[…]);
• me onimija, . y. synecdoche ( ie a y a ne oli pelkės a ba pelkė y a jos
e i o ijoje, p z., miško pa adinimas Līkais pu s […]C ooked Bog[…]
B enguļi; […] u i kele ą mažų pelkų iduje[…]);
• is o iniai pokyčiai (kai e i o ija anksčiau bu o ik a pelkė, p z., Lai as pu s […]Boa
Bog[…] Bilskoje, […]bu o didžiulė pelkė, daba page in a žemė[…]). Tą pa į likimą pa y ė
i ki i bend iniai pa adinimai, ku ie y a į auk i į maždaug pusę isų La ijos ie o ių
pa adinimų. Tikė ina, kad ie o ių pa adinimų pa adinimo eikšmės išbalinimas aip
pa p iklauso nuo jų naudojimo dažnio. Tai galima pas ebė i naudojan labiausiai
papli usius pa adinimus, okius kaip as e […] siau a e i o ija[…] (li . […] uodega[…]),
gals […] end[…], kalns […] hill, kāja […] siau a e i o ija[…] (li . […] leg[…]), leja […] alley[…],
lauks […] ield[…], upe […] edge […] mežs […] o es […], mala […] i e […], idus […], zeme […]
land, soil […]. Y a kele as požymių, odančių, kad labiausiai papli ę ie o ių
pa adinimuose esan ys apeliaciniai žodžiai y a seman iniai:
2 Čia i oliau po ie o ės pa adinimo i jo iesioginio e imo nu odomas pa apijos
(adminis acinio subjek o po 1939 m.) pa adinimas, ku iame bu o į egis uo as ie o ės
pa adinimas. Kai ku iais a ejais aip pa ci uojama am ik a papildoma in o macija, ku ią in o ma o ius pa eikė ci a ų ženklu.
S aipsniai 123 s aipsnis
Toponymiza ion in he La ian Language
a) jie dažnai naudojami geni y inėje (pap as ai ienka inėje) o moje: p z.,
kalna-, lejas-, lauka-, meža-, idus-, i įgijo ypa ingą eikšmę, ku i naudojama ik
onomas iniuose junginiuose […] daugeliu a ejų, kad a ski ų naują ūkį nuo
senesnio (p z., ūkių pa adinimai D ibas, Kalna D ibas […] Hill D ibas[…] i Lejas
D ibas […] Valley D ibas[…] Baižkalns, Kalna Uodiņi D abeši, kaip sakė in o ma o ius,
[…] bu o a ski i nuo Uodiņi); b) pap as ai jie p a ado am ik ą one inę
medžiagą: kalna- > kal-, lejas- > lejs-, lauka- > lau-, idus- > ids- (p z., ūkio
pa adinimas Kalmaļi [< kalns ‘hill + mala ‘bo de ] Vā e, kaimo pa adinimas
Laugals [< lauks ‘ ield + gals ‘end] Nīca); c) jie dažnai naudojami am ik oje
mo ologinėje o moje, ku i ne u i speci inės eikšmės i negali bū i andama
bend oje žodynėje: gals > -gale [iš es inė su mo e iškais pabaigomis], -gali, -gaļi
[nom. pl.]; > mala - y iškas [mo e inis], -maļi [nom. pl.]; […] -upi, -upji [ a das pl.];
idus > - idi [ a das pl.]), zeme > -zemi, -zemji [ y as, a das pl.] (p z., Mež idi [<
mežs ‘ o es + idus ‘middle] Dignāja, Ē ģeme, Gaujiena i . ., Ciemgali Dundaga,
Ciemgaļi [< ciems ‘ illage + gals ‘end] Bauņi, Tu la a i . .); d) ka ais juose y a
eduplikacija, ku ią Lehmannas (Lehmann 2002: 116[…]117) laiko pa ikimu
deseman izacijos odikliu: p z., kalnų pa adinimai su eduplikuo u bend iniu kalns
[…]hill[…]: Kalniņkalns, Kalnijkalns, ūkių pa adinimai Kalnk ie kalns, Kalnkalniņi Ē gļi;
e) ka ais gali a si as i papildoma kono acija: p z., leja "slėnis" aip pa gali
eikš i "žemės a nau ojo namą" i kalns "kalnas" "žemės sa ininko namą" (ME II
143, 447) (p z., Lejas ē zemnieki "Valley Vē zemnieki" Ci gaļi, ku į in o ma o ius
apibūdino kaip " a nų namą").
Šie požymiai odo, kad labiausiai papli usios leksemos be eik įgijo a iksoido (dažniausiai
p e iksoido) s a usą - egulia ų žodį, ku is aip pa gali eik i kaip pa adinimo
mo ologinis komponen as, kaip a iksas (p e iksas). Ne jei nep iklausomas žodis
p a anda sa o one inę subs anciją i ampa nea pažįs amas, jis is da gali bū i
naudojamas kaip opo o man as, iš es as iš naujos ie os. Dažnas pa adinimas as e
names. Some imes a coincidence wi h egula auslau s can help ( o example, a
[…] uodega, siau a e i o ija[…] p imena auslau ą -a(i)s e a ba su iksą -s in Bal ijos
suomių kalbose).
Daugelis ie o ių pa adinimų leksemų y a isiškai deseman izuo os. Šis
eiškinys gali bū i pas ebė as adinamuose neaiškiuose ie o ių pa adinimuose,
ku ių speci inė eikšmė jau seniai pami š a i daba gali bū i a as a ik
e imologine analize. Pa yzdžiui, dažnas pabaiga -a a la ių hid onimuose (p z.,
upės pa adinimuose Aba a, Dauga a, Ruca a) ik iausiai kilusi iš indoeu opiečių
šaknų *a[…](e) i iš p adžių u ėjo eikšmę […] d ėkin i, ekė i[…] (ž . La . a o s
[…] šal inis [ anduo][…]) (Ka ulis I 93[…]94; Buck 1949: 44;
Poko ny 1959: 78).
SANDA RAPA
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Y a daug opo o man ų, ku ie įžengė į La ijos oponimiją kaip nep iklausomi žodžiai
iš ki ų kalbų. Dėl ėlesnio nea pažįs amumo šie pasiskolin i apeliaciniai žodžiai
(daugiausia bend iniai žodžiai) apo g ama iniais o ma ais. Taigi La ijos eže ų
pa adinimuose Kaņie is Rigoje, Ninie is Cēsis, Spicie is Smil ene ik iausiai y a es ų
jä […]lake a ba li onų jō a, jä u […]lake (Dambe 1987: 34; Hauzenbe ga 1932: 134). Šis
pabaiga apo egulia iu opo o man u; Todėl jis į aukiamas ne ik į hid onimus, be i
į pie ų pa adinimus (p z., Pinie s Liezē e) i ūkių pa adinimus (p z., Poņe i Pil ene).
Pasiskolin i pos iksoidai aip pa y a -nī e Ku zeme egione (ž . es ų nii , li ų nī
[…]meadow[…]) i -pole La gale (ž . usų поле […] ield[…], ku is, pagal Fasme III 307, y a
susijęs su seno ės usų polъ […]open, emp y[…]), i . . La ijos ie o ių
pa adinimuose galima pas ebė i ne ik deseman izaciją, be i ansseman izaciją
a ba eseman izaciją, jei g ama izacijos ezul a u a si anda nauja eikšmė.
Pa yzdžiui, ūkio pa adinimas "Rīskalni" Rendoje a si ado dėl už e š umo iš ijas-
[gen. sg.] "džio inimo sandėlio" i "kalni" kal ų, o ne iš žodžių īss " yžius" i "kalni"
kalnų; ūkio pa adinimas "Da dedži" kilęs iš žodžio "da ( )dedži" "da -boile s", o ne iš
žodžio "da dedze" " ainbow"; Sālskalns ūkio pa adinimas […] iš saules kalns […] saulės
kalnas […], o ne iš sāls kalns […] d uskos kalnas […], ūkio pa adinimas Piesa gi eiškia
pie sa gi […] pie os sa gybiniai […], o ne […] ne oli Sa gi […].
Kai ku iais a ejais ai ik iausiai y a dėl liaudies e imologijos, o ne
g ama ika imo, ačiau p iežas is is da y a deseman izacija.
Kli izacija
Labiausiai papli ęs a iksoidų sukėlėjas y a kli inis, kai ienas g ei o kalbos žodis
susilieja su ki u žodžiu i onologiškai p iklauso nuo ki o žodžio. Tai nebū inai
seka deseman izacija, kaip bu o pa ody a g ama izacijos g andinėje, nes čia
oponimo komponen as pap as ai išlaiko sa o eikšmę […] jis isada
p isimenamas pagal kono aciją su a i inkamu objek u.
Labiausiai būdingas La ijos oponimijos p ocesas y a p ocli inis, kai žodis
(pap as ai p epozicija) be nep iklausomo akcen o kalba sujung as su ki u žodžiu.
La ijos oponimijoje is da y a daug ie o ių pa adinimų, ku ie p imena
onomas inį ap ašymą. Dauguma jų y a p e iksinės kons ukcijos, o daugelis iš jų
y a sujung i į p okli inius žodžius: Aizeze e […] aiz + eze s […] už eže o[…], Aizupe […]
aiz + […] už upės[…], Aizpu e […] aiz + pu s […] už pelkės[…], upeobeža […] pie + upeža
[…] p ie sienos[…], Pā dauga a […] + Dauga a […] pe upę […], Pā mežs […] + mežs […] už
miško […], Pā pu s […] + p ie pelkės […]. Šiose kons ukcijose (dažniau nei įp as ame
žodynas) akcen as keičiasi nuo nep iklausomo žodžio p ie p e ikso (pagal ipišką
S aipsniai 125 s aipsnis
Toponymiza ion in he La ian Language
pi mosios silabos akcen o aisyklę la iškai). Tuo pačiu me u nauja leksema
p isi aiko (paimdama a i inkamą iš es inį pabaigą) p ie a i inkamo deno a umo:
pa yzdžiui, pieakmene pa i šiaus pa adinimas apo mo e iškas, nes jis nu odo
mo e išką a dinį pļa a […]meadow[…], o ž ejybos ie a Pie akmeņa is da u i
y išką a dinio akmens […]s one[…] pabaigą Jumu doje. Encli ikas, kai žodis
one iškai susijungia su anks esniu žodžiu, a odo, y a gana e as La ijos
oponimijoje. Tačiau jis aip pa y a mažiau ma omas i a pažįs amas (nes, kaip
pažymėjo Ch is ian Lehmann, po jo dažnai seka aglu inacija i susiliejimas
(Lehmann 2002, 145 .)). Dažni opo o man ai, a si adę iš nep iklausomų žodžių
eze s […]lake[…] i a ājs […]plowman[…] lo ynų oponimijoje, y a, pa yzdžiui,
auslau s -e is a ba -a s i - āji - p z., gy en iečių pa adinimuose Meldze e
Nīg ande i Sauze i S ū i, pie os pa adinime Melze e Sk unda, eže o pa adinime
Zuosa s Gaigala a, i ūkių pa adinimuose Dziļ āji Code, Dziļ āji Padu e, Muiž āji
Ī ande […] šie ie o ės pa adinimai ik iausiai anksčiau bu o Meld-eze e ([…] lake[…]),
Saus-e ([…]), Melze e ([…] lake […], Zuos-eze s ([…]lake […]),
Jaun-a āji (jauni a iai), Muiž-a āji (jauni a iai)
"Mano plowmen" (mano plowmen) a ba "mano plowmen" (mano plowmen).
Be kli ikos, ie o ių pa adinimus gali pa eik i į ai ių ūšių onologiniai pokyčiai.
La ijos ling is ė Edi a Hauzenbe ga-Š u ma apibūdino daugiau nei 150
onologinių pokyčių ipų maždaug 2000 la ių oikonimų, įskai an okalų,
subalansuo ų žodžių a skiemenų p a adimą, aip pa kokybinius okalų pokyčius,
epen ezę, asimiliaciją, disimilaciją, me a ezę, ali e iaciją i . . (ž .
Hauzenbe ga 1932).
E ozija
Fone inės medžiagos e ozija a p a adimas (Heine, Ku e a 2002: 2) isada yks a
ka u su kli ikos p ocesu i pap as ai seka deseman izacija (Meille 1958: 135 […]
139). Pap as ai oponiminė kolokacija (onomas inė leksema + gene ika) ampa
jung iniu ie o ių pa adinimu, o ada an asis pa adinimo komponen as ampa
opo o man u (kaip ma ėme iš auk ame encli ike). Tikė ina, kad ai susiję su
amples abo e), bu o en he las componen (mos ly a gene ic) is comple ely
kalbos ekonomija, ku i oponimijoje y a e ek y esnė nei bend oje kalboje, nes
oponimijos a eju eikia įsimin i daug speci inių, dažnai nes anda inių kalbos
iene ų (Supe anskaja 1973: 87). Be o, aki aizdesnis p a adimas a ba aip
adinama oponiminė elipsė