Toponymization in the Latvian Language

S aipsniai 117 s aipsnis SANDA RAPA La ijos kalbos ins i u as, La ijos uni e si e as Ty imų s i ys: onomas ika, leksikologija, g ama ikos. Toponimizacija LETVIO kalba Toponimizacija la ių kalboje Ano acija Šiame s aipsnyje nag inėjami g ama ikos p ocesai La ijos oponimijoje i bandoma as i ski umus oponimijos iš edime i bend oje žodynėje. Bu o s ebimi ys oponimizacijos ipai (p adinė, an inė i jung inė) i šeši jos e apai (išplė imas a ba žodžio naudojimas naujuose išplė imuose, anska ego izacija a ba ka ego ijos kei imasis, deka ego izacija a ba kai ku ių ka ego inių komponen ų p a adimas, deseman izacija a ba semų p a adimas a kei imasis ie o ės a do seman iniame lauke, kli izacija a ba d iejų žodžių sujungimas į ieną, e ozija a one inės medžiagos p a adimas, epexege izacija a ba naujo mo ologinio a seman inio išplė imo įgijimas, siekian paaiškin i ie o ės a dą). Bu o a ski i du deseman izacijos e apai - dalinis i isiškas. Pag indiniai žodžiai: ie o ių pa adinimai, oponimizacija, deseman izacija, oponimo g ama iniai pakei imai. ANOTACIJA S aipsnyje ap a iami la ių kalbos ie o a džių g ama izacijos p ocesai i mėginama nus a y i ie o a džių i bend inių žodžių da ybos ski umus. Bu o išski i ys oponimizacijos būdai (pi minė, an inė i sudė inė oponimizacija) i šeši lygiai (eks encija, a ba žodžio a ojimas ki ame kon eks e, anska ego izacija, a ba ka ego ijos pasikei imas, deka ego izacija, a ba am ik ų ka ego ijų komponen ų pasikei imas, deseman izacija, a ba žodžio semų pasikei imas a pasikei imas seman iniame ie o a džio lauke, kli izacija, a ba d iejų žodžių sujungimas, e ozija, a ba one inių elemen ų pasikei imas, a ba mo ologija, paaiškinimas, įgijimas. Išski i du deseman izacijos lygiai: dalinė i isiška. ESMINIAI ŽODŽIAI: ie o a džiai, oponimizacija, deseman izacija, ie o a džio g ama iniai paki imai. SANDA RAPA 118 Ac a Linguis ica Li uanica LXXIII Gaudamas sa ų a dų s a usą, bend as a das nesus oja sa o ys ymosi - jis is da p i aikomas kalbos sis emai i g ama ikai. G ama ikai pap as ai ai adina g ama ika imu (a ba g ama ika imu) - p ocesu, ku iuo leksikaliniai elemen ai i kons ukcijos am ik uose ling is iniuose kon eks uose a lieka g ama ines unkcijas, o po o, kai g ama ikuojamos, oliau ku ia naujas g ama ines unkcijas (Hoppe , T augo 1994: XV). Tačiau, a siž elgian į ai, kad sa ieji a dai y a speci inė žodynų ka ego ija i odėl u i ski ingus iš es inius modelius i galbū aip pa ski ingą olesnį ys ymąsi, žodžių p isi aikymo p ie kalbos sis emos p ocesas onomas ikoje should be e e ed o as oponymiza ion. Y a d i nuomonės apie oponimizaciją, ku ias u i onomas ikai, kalban apie p oceso išsamumą. Jung inių Tau ų geog a inių pa adinimų ekspe ų g upė (UNGEGN) pa eikia šį e miną aip apib ėžia: " oponimo ( . y. nuosa ų a dų) sukū imas iš įp as ų a dų a ki os kalbos dalies" (Repo 2011: 3). Rusijos onomas ikos s i yje oponimizacijos p ocesas paaiškinamas išsamiau: kaip onimizacijos ipas, ku is eiškia ne ik įp as o a dinio kei imąsi į nuosa ą a dinį, be i olesnį pa adinimo g ama inį i leksiko-seman inį ys ymąsi (Podolskaja 1978: 143); Tai p ocesas, ku is g eičiausiai į yks a in lekcinėse kalbose. Remian is šiuo pla esniu oponimizacijos sup a imu, s aipsnyje nag inėjami kai ku ie la ių ie o ių pa adinimų g ama ikos ys ymosi aspek ai. No in aiškiau paaiškin i oponimizacijos p ocesą la ių kalboje, bus naudojama g ama ikalizacijos e minologija i me odika (Hoppe , T augo 2003; Heine, Ku e a 2004; Heine 1993; Fische , Rosenbach 2000; Lehmann 2002; Meille 1958 i . .). Analizės medžiaga […] ie os pa adinimai su aiškiu kilme (e ymon) […] bu o paim i iš La ijos kalbos ins i u o ko elių ailų. Pi muoju lygiu - kai bend as a das ampa inkamu pa adinimu - galima a ski i is oponimizacijos ipus (pagal klasi ikaciją, ku ią pa engė lenkų ling is as S anisław Rospond i p iėmė La ijos i Lie u os onomas ikai (Rospond 1957: 235 ., Vanagas 1970, Balode) 1985, Laumane 1996)): • pi minė oponimizacija […] kai bend as a das įgyja inkamo a do s a usą be jokio mo ologinio ans o ma imo (mo ologinis iš es is u ė ų yk i appella y e, o ne inkamame a de, p z., slėnyje, adinamu Ab a […] kneading ough, hod […]1 Baižkalns […] 1 Čia i oliau […] apy ikslis a ba iesioginis ie o ės a do e imas. S aipsniai 119 s aipsnis Toponymiza ion in he La ian Language ab -a [šaknis + pabaiga] i siau as slėnis Ab iņa Cēsis < mažinimo ab a ab -iņ-a [šaknis + mažinimo su iksas + pabaiga]); • an inė oponimizacija […] kai bend as a das y a kilęs iš opo o man ų (mo ologinė iš es is u ė ų yk i inkamame pa adinime, p z., Celmājs […] ie a su daugeliu s ubu o[…] Iz al a < celm-āj-s [akmuo + opo o man as, . y. su iksas + pabaiga]), […] sudė inė oponimizacija […] kai inkamas a das susideda iš d iejų a daugiau žodžių (ka ais jį gali lydė i an inė oponimizacija). Dauguma sudė inių ie o ių pa adinimų y a a dinės kons ukcijos […] pap as ai bend as elemen as ka u su ki u a diniu (89%) a ba būd a džiu (10%). Ki i pa yzdžiai y a labai e as […] p epozicijos, koo dinacijos, skai menų, p onominalų i in e jekcinių kons ukcijų suda o ik 1% sudė inių ie o ių pa adinimų. A siž elgdama į daugiau nei 100 000 ie os pa adinimų iš La ijos kalbos ins i u o ko elių, ma y i, kad pusė isų La ijos ie o ių pa adinimų (50%) y a iš es os iš sudė inės oponimizacijos, 48 p oc. - iš an inės oponimizacijos, o ik 2 p oc. - iš pi minių ie o ių pa adinimų (ž . 1 pa eikslą). 1 pa eikslėlis. Tačiau ie o ių pa adinimų iš es is nė a pag indinis šio s aipsnio objek as. La ijos ie o ių pa adinimų mo ologinę s uk ū ą jau k uopščiai iš y ė iek la ių (p z., Laimu e Balode, Vallija Dambe, Beni a Laumane i k .) i lie u ių (p z., Aleksand as Vanagas, Laimu is Bilkis, Dalia Kačinai e-V ubliauskiene i k .) ling is ai. Šiame y ime bus apibūdinami pag indiniai gilesnės oponimizacijos ( . y. g ama ikalizacijos) p ocesai la ių kalboje. Siekian aiškiau pa ody i olesnę i gilesnę La ijos ie o ių pa adinimų oponimizaciją i palygin i inkamų i įp as ų ie o ių pa adinimų ys ymąsi, An inė oponimizacija Sudė inė oponimizacija Pag indinė oponimizacija Pag indinė oponimizacija S e c o d o o a o n p n y d i n i z n g SANDA RAPA 120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII žodynas, bu o pasi ink a Be nd Heine (Heine 1993: 58) iš ys y a ši schema: Ši g ama izacijos g andinė pa odo pag indinius žodžių g ama izacijos e apus be gilesnio p oceso agmen acijos. Kadangi ie o ių deseman iciza ion → deca ego iza ion → cli iza ion → e osion pa adinimai pap as ai ilgą laiką išlaiko sa o g ama inę o mą, oponimizacijos į odymus eikė ų as i be gilesnės analizės. Be o, kiek ienas g ama iza imo e apas bus apibūdinamas oponomas ikos požiū iu. DEKATEGORIZACIJA Bandan įdė i ie os a dą į g ama izacijos g andinę, pi moji ko ekcija u ė ų bū i a liekama e apų seka, nes onimizacijos p ocese žodžio ka ego ija y a pa eik a iš p adžių. Kai bend as a das pasikeičia į nuosa ą a dą, jis ne ik įgyja g a inį ski umą ( . y. jis ašomas didžiąja aidė), be aip pa užšąla am ik oje (i dažnai nepakeičiamoje) ka ego inėje a g ama inėje o moje. Taigi jis p a anda ben ieną ka ego inį komponen ą (pa yškai, a diniai, ku ie La ijos oponimijoje ampa oikonimais, dažniausiai p a anda sa o ienka inę o mą, o būd a džiai, apdami oikonimais, pap as ai p a anda sa o mo e išką o mą). Tačiau šis pe ėjimas a p pa adinimo i inkamo a do niekada nesukelia žemesnio lygio ka ego ijos (p z., pagalbinės) […] bend i a diniai ans o muojasi lygia e ėje leksikinėje ka ego ijoje; Todėl pi masis oponimizacijos e apas u ė ų bū i adinamas anska ego izacija a ba eka ego izacija. Kai ku ie g ama ikos specialis ai išsiaiškino da ieną šio p oceso sube apą p ieš deka ego izaciją i apibūdino jį kaip išplė imo […] žodžio naudojimą naujose išplė imose (Heine, Ku e a 2004). No s ėliau jie a sisakė šios idėjos, ji gali bū i aikoma onomas ikai. Taigi pi masis oponimizacijos e apas gali apim i šiuos e apus: išplė imas (naudojimas naujuose išplė imuose) > anska ego izacija (ka ego ijos kei imas) > deca ego izacija (kai ku ių ka ego ijų komponen ų p a adimas). Deseman izacija Ki as e apas - deseman izacija - ka ais adinamas g ama izacijos sukėlėju, ku is p adeda neg įž amą kalbos iene o pasikei imą i y a a sakingas už isus ki us g ama izacijos e apus. Jei su inkame su Džonu S jua u Milu, Alanu Ga dine iu i ki ais, ku ie i ina, kad sa i osios pa a dės ne u i leksikalinės eikšmės i y a uščios ski iamosios žymės, u ė ume pasaky i, kad bend ieji a diniai pasiekia S aipsniai 121 s aipsnis Toponymiza ion in he La ian Language sa o isišką deseman izaciją uo me u, kai jie ampa sa i omis pa a dėmis. Ki a e us, jei su inkame su jų oponen ais, okiais kaip O o Jespe sen, Ojā s Bušs i aš pa s, galime pasaky i, kad nuosa ieji pa adinimai u i da pla esnę leksikinę eikšmę i apima daugiau nei pap as i a diniai, odėl ie os pa adinimas p adeda ne ik deseman izaciją, be i e-seman izaciją. Pa yzdžiui, apeliacinis žodis ē gļi […]eagles[…], po o, kai jis apo sa imi žodžiais Ē gļi, p a ado sa o apeliacinę eikšmę i įgijo naują eikšmę, ku ią, ačiau, sunku apib ėž i: […]kaimas Og e upės pak an ėje, la ių ašy ojo Rūdol o Blaumaniso gim inė i . . […]. La ijos kalbos ins i u o ko elių ailuose y a daug a ejų, kai ie o ių pa adinimai y a deseman izuo i. Galima a ski i du ski ingus deseman izacijos lygius: dalinį i isišką deseman izaciją, ku ios pap as ai inicijuojamos me a o a a me onimija, . y. analogija i pe analizė (šie du seman inės anspozicijos ipai y a p ipažin i s a biausiais seman iškai mo y uo ais mechanizmais g ama izacijos p ocese (Hoppe , T augo , 2003: 87, Heine, 1993: 96, Fische , Rosenbach, 2003: 15, i . .). Dalis deseman izacijos galima as i sudė iniuose ie o ių pa adinimuose su bend u elemen u, ku is ( isiškai) neapib ėžia objek o ka ego ijos. Apy iksliai 100 000 sudė inių ie o ių pa adinimų, u inčių gene inį elemen ą (ku is, žinoma, u ė ų nu ody i objek o ka ego iją), y imas pa odė daugiau nei 24 000 seman inių nesude inamumų a p ie o ių pa adinimo i ealaus geog a inės objek o, o ai eiškia, kad daugiau nei penk adalis la ių sudė inių oponimų gene inių pa adinimų neap ašo ealaus geog a inės objek o ka ego ijos a ba ai da o ik iš dalies (ž . 2 pa eikslą). bend as ≠ e minas iesioginio 24% objek o = pa adinimas bend as e minas iesioginio objek o pa adinimas 76% 2 pa eikslėlis. La ijos ie o ių pa adinimų bend iniai pa adinimai SANDA RAPA 122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Tai gali bū i unkcinio pasikei imo a ba me a o inio i me oniminės anspozicijos ezul a as. Be ne i dalinis deseman iza imas gali bū i ki okio laipsnio: me a o iškai pe kel i pa adinimai iš dalies nu aukia yšį a p apelia y ų i objek o, o me onimiškai pe kel i ie o ių pa adinimai i pa adinimai, ku ie po objek o pasikei imo lieka nepaki ę, ai da o be eik isiškai, o apelia y ų leksikinė eikšmė is da a pažįs ama (p z., dažnas me a o inis uščios ie os pa adinimas, bodaļu ‘li . "Sid aba Bļoda" "Sil e Bowl" slėnyje "Anna" i "bļoda" "bowl" appella e u i ben ieną bend ą "seme" "ap alią o mą", o bend as e minas "Medus S au s" "Honey S aule " Džūks e, ku is y a pa adin as "Ri doche" synec, po upės, ku i eka palei pie ą, i appella e s au s " i ule " ne u i jokio bend o "seme". Rep ezen a y iausias dalinio deseman izacijos pa yzdys y a La ijos ie o ių pa adinimuose esan is apeliacinis žodis "pu s […]bog[…]". Apie šeš adalis geni y inių junginių su šiuo bend u e minu, esančių La ijos oponimijoje, nenu odo a i inkamo iziog a inės objek o, . y. ik os pelkės a pelkės, a ba ben jau šlapiažemės. Lexeme pu s la ių ie o ių pa adinimuose dažnai a ojamas pie ų, miškų, laukų, enkinių, k ūmų, kaimų, slėnių, duobės i . . pa adinimui. Šis pa adinimas ( ik iausiai dėl a i inkamų objek ų lo os i geologijos pokyčių) pa y ė isų ipų seman inius pokyčius. Objek as gali bū i adinamas pelkėmis: • me a o a (kai ie a panaši į a i inkamą objek ą a ba u i am ik ų jo b uožų, p z., pie as, pa adin as Elles Pu s […]Hell[…]s Bog[…] Ā la a; in o ma o ius apibūdino jį kaip […]labai d ėgną[…]); • me onimija, . y. synecdoche ( ie a y a ne oli pelkės a ba pelkė y a jos e i o ijoje, p z., miško pa adinimas Līkais pu s […]C ooked Bog[…] B enguļi; […] u i kele ą mažų pelkų iduje[…]); • is o iniai pokyčiai (kai e i o ija anksčiau bu o ik a pelkė, p z., Lai as pu s […]Boa Bog[…] Bilskoje, […]bu o didžiulė pelkė, daba page in a žemė[…]). Tą pa į likimą pa y ė i ki i bend iniai pa adinimai, ku ie y a į auk i į maždaug pusę isų La ijos ie o ių pa adinimų. Tikė ina, kad ie o ių pa adinimų pa adinimo eikšmės išbalinimas aip pa p iklauso nuo jų naudojimo dažnio. Tai galima pas ebė i naudojan labiausiai papli usius pa adinimus, okius kaip as e […] siau a e i o ija[…] (li . […] uodega[…]), gals […] end[…], kalns […] hill, kāja […] siau a e i o ija[…] (li . […] leg[…]), leja […] alley[…], lauks […] ield[…], upe […] edge […] mežs […] o es […], mala […] i e […], idus […], zeme […] land, soil […]. Y a kele as požymių, odančių, kad labiausiai papli ę ie o ių pa adinimuose esan ys apeliaciniai žodžiai y a seman iniai: 2 Čia i oliau po ie o ės pa adinimo i jo iesioginio e imo nu odomas pa apijos (adminis acinio subjek o po 1939 m.) pa adinimas, ku iame bu o į egis uo as ie o ės pa adinimas. Kai ku iais a ejais aip pa ci uojama am ik a papildoma in o macija, ku ią in o ma o ius pa eikė ci a ų ženklu. S aipsniai 123 s aipsnis Toponymiza ion in he La ian Language a) jie dažnai naudojami geni y inėje (pap as ai ienka inėje) o moje: p z., kalna-, lejas-, lauka-, meža-, idus-, i įgijo ypa ingą eikšmę, ku i naudojama ik onomas iniuose junginiuose […] daugeliu a ejų, kad a ski ų naują ūkį nuo senesnio (p z., ūkių pa adinimai D ibas, Kalna D ibas […] Hill D ibas[…] i Lejas D ibas […] Valley D ibas[…] Baižkalns, Kalna Uodiņi D abeši, kaip sakė in o ma o ius, […] bu o a ski i nuo Uodiņi); b) pap as ai jie p a ado am ik ą one inę medžiagą: kalna- > kal-, lejas- > lejs-, lauka- > lau-, idus- > ids- (p z., ūkio pa adinimas Kalmaļi [< kalns ‘hill + mala ‘bo de ] Vā e, kaimo pa adinimas Laugals [< lauks ‘ ield + gals ‘end] Nīca); c) jie dažnai naudojami am ik oje mo ologinėje o moje, ku i ne u i speci inės eikšmės i negali bū i andama bend oje žodynėje: gals > -gale [iš es inė su mo e iškais pabaigomis], -gali, -gaļi [nom. pl.]; > mala - y iškas [mo e inis], -maļi [nom. pl.]; […] -upi, -upji [ a das pl.]; idus > - idi [ a das pl.]), zeme > -zemi, -zemji [ y as, a das pl.] (p z., Mež idi [< mežs ‘ o es + idus ‘middle] Dignāja, Ē ģeme, Gaujiena i . ., Ciemgali Dundaga, Ciemgaļi [< ciems ‘ illage + gals ‘end] Bauņi, Tu la a i . .); d) ka ais juose y a eduplikacija, ku ią Lehmannas (Lehmann 2002: 116[…]117) laiko pa ikimu deseman izacijos odikliu: p z., kalnų pa adinimai su eduplikuo u bend iniu kalns […]hill[…]: Kalniņkalns, Kalnijkalns, ūkių pa adinimai Kalnk ie kalns, Kalnkalniņi Ē gļi; e) ka ais gali a si as i papildoma kono acija: p z., leja "slėnis" aip pa gali eikš i "žemės a nau ojo namą" i kalns "kalnas" "žemės sa ininko namą" (ME II 143, 447) (p z., Lejas ē zemnieki "Valley Vē zemnieki" Ci gaļi, ku į in o ma o ius apibūdino kaip " a nų namą"). Šie požymiai odo, kad labiausiai papli usios leksemos be eik įgijo a iksoido (dažniausiai p e iksoido) s a usą - egulia ų žodį, ku is aip pa gali eik i kaip pa adinimo mo ologinis komponen as, kaip a iksas (p e iksas). Ne jei nep iklausomas žodis p a anda sa o one inę subs anciją i ampa nea pažįs amas, jis is da gali bū i naudojamas kaip opo o man as, iš es as iš naujos ie os. Dažnas pa adinimas as e names. Some imes a coincidence wi h egula auslau s can help ( o example, a […] uodega, siau a e i o ija[…] p imena auslau ą -a(i)s e a ba su iksą -s in Bal ijos suomių kalbose). Daugelis ie o ių pa adinimų leksemų y a isiškai deseman izuo os. Šis eiškinys gali bū i pas ebė as adinamuose neaiškiuose ie o ių pa adinimuose, ku ių speci inė eikšmė jau seniai pami š a i daba gali bū i a as a ik e imologine analize. Pa yzdžiui, dažnas pabaiga -a a la ių hid onimuose (p z., upės pa adinimuose Aba a, Dauga a, Ruca a) ik iausiai kilusi iš indoeu opiečių šaknų *a[…](e) i iš p adžių u ėjo eikšmę […] d ėkin i, ekė i[…] (ž . La . a o s […] šal inis [ anduo][…]) (Ka ulis I 93[…]94; Buck 1949: 44; Poko ny 1959: 78). SANDA RAPA 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Y a daug opo o man ų, ku ie įžengė į La ijos oponimiją kaip nep iklausomi žodžiai iš ki ų kalbų. Dėl ėlesnio nea pažįs amumo šie pasiskolin i apeliaciniai žodžiai (daugiausia bend iniai žodžiai) apo g ama iniais o ma ais. Taigi La ijos eže ų pa adinimuose Kaņie is Rigoje, Ninie is Cēsis, Spicie is Smil ene ik iausiai y a es ų jä […]lake a ba li onų jō a, jä u […]lake (Dambe 1987: 34; Hauzenbe ga 1932: 134). Šis pabaiga apo egulia iu opo o man u; Todėl jis į aukiamas ne ik į hid onimus, be i į pie ų pa adinimus (p z., Pinie s Liezē e) i ūkių pa adinimus (p z., Poņe i Pil ene). Pasiskolin i pos iksoidai aip pa y a -nī e Ku zeme egione (ž . es ų nii , li ų nī […]meadow[…]) i -pole La gale (ž . usų поле […] ield[…], ku is, pagal Fasme III 307, y a susijęs su seno ės usų polъ […]open, emp y[…]), i . . La ijos ie o ių pa adinimuose galima pas ebė i ne ik deseman izaciją, be i ansseman izaciją a ba eseman izaciją, jei g ama izacijos ezul a u a si anda nauja eikšmė. Pa yzdžiui, ūkio pa adinimas "Rīskalni" Rendoje a si ado dėl už e š umo iš ijas- [gen. sg.] "džio inimo sandėlio" i "kalni" kal ų, o ne iš žodžių īss " yžius" i "kalni" kalnų; ūkio pa adinimas "Da dedži" kilęs iš žodžio "da ( )dedži" "da -boile s", o ne iš žodžio "da dedze" " ainbow"; Sālskalns ūkio pa adinimas […] iš saules kalns […] saulės kalnas […], o ne iš sāls kalns […] d uskos kalnas […], ūkio pa adinimas Piesa gi eiškia pie sa gi […] pie os sa gybiniai […], o ne […] ne oli Sa gi […]. Kai ku iais a ejais ai ik iausiai y a dėl liaudies e imologijos, o ne g ama ika imo, ačiau p iežas is is da y a deseman izacija. Kli izacija Labiausiai papli ęs a iksoidų sukėlėjas y a kli inis, kai ienas g ei o kalbos žodis susilieja su ki u žodžiu i onologiškai p iklauso nuo ki o žodžio. Tai nebū inai seka deseman izacija, kaip bu o pa ody a g ama izacijos g andinėje, nes čia oponimo komponen as pap as ai išlaiko sa o eikšmę […] jis isada p isimenamas pagal kono aciją su a i inkamu objek u. Labiausiai būdingas La ijos oponimijos p ocesas y a p ocli inis, kai žodis (pap as ai p epozicija) be nep iklausomo akcen o kalba sujung as su ki u žodžiu. La ijos oponimijoje is da y a daug ie o ių pa adinimų, ku ie p imena onomas inį ap ašymą. Dauguma jų y a p e iksinės kons ukcijos, o daugelis iš jų y a sujung i į p okli inius žodžius: Aizeze e […] aiz + eze s […] už eže o[…], Aizupe […] aiz + […] už upės[…], Aizpu e […] aiz + pu s […] už pelkės[…], upeobeža […] pie + upeža […] p ie sienos[…], Pā dauga a […] + Dauga a […] pe upę […], Pā mežs […] + mežs […] už miško […], Pā pu s […] + p ie pelkės […]. Šiose kons ukcijose (dažniau nei įp as ame žodynas) akcen as keičiasi nuo nep iklausomo žodžio p ie p e ikso (pagal ipišką S aipsniai 125 s aipsnis Toponymiza ion in he La ian Language pi mosios silabos akcen o aisyklę la iškai). Tuo pačiu me u nauja leksema p isi aiko (paimdama a i inkamą iš es inį pabaigą) p ie a i inkamo deno a umo: pa yzdžiui, pieakmene pa i šiaus pa adinimas apo mo e iškas, nes jis nu odo mo e išką a dinį pļa a […]meadow[…], o ž ejybos ie a Pie akmeņa is da u i y išką a dinio akmens […]s one[…] pabaigą Jumu doje. Encli ikas, kai žodis one iškai susijungia su anks esniu žodžiu, a odo, y a gana e as La ijos oponimijoje. Tačiau jis aip pa y a mažiau ma omas i a pažįs amas (nes, kaip pažymėjo Ch is ian Lehmann, po jo dažnai seka aglu inacija i susiliejimas (Lehmann 2002, 145 .)). Dažni opo o man ai, a si adę iš nep iklausomų žodžių eze s […]lake[…] i a ājs […]plowman[…] lo ynų oponimijoje, y a, pa yzdžiui, auslau s -e is a ba -a s i - āji - p z., gy en iečių pa adinimuose Meldze e Nīg ande i Sauze i S ū i, pie os pa adinime Melze e Sk unda, eže o pa adinime Zuosa s Gaigala a, i ūkių pa adinimuose Dziļ āji Code, Dziļ āji Padu e, Muiž āji Ī ande […] šie ie o ės pa adinimai ik iausiai anksčiau bu o Meld-eze e ([…] lake[…]), Saus-e ([…]), Melze e ([…] lake […], Zuos-eze s ([…]lake […]), Jaun-a āji (jauni a iai), Muiž-a āji (jauni a iai) "Mano plowmen" (mano plowmen) a ba "mano plowmen" (mano plowmen). Be kli ikos, ie o ių pa adinimus gali pa eik i į ai ių ūšių onologiniai pokyčiai. La ijos ling is ė Edi a Hauzenbe ga-Š u ma apibūdino daugiau nei 150 onologinių pokyčių ipų maždaug 2000 la ių oikonimų, įskai an okalų, subalansuo ų žodžių a skiemenų p a adimą, aip pa kokybinius okalų pokyčius, epen ezę, asimiliaciją, disimilaciją, me a ezę, ali e iaciją i . . (ž . Hauzenbe ga 1932). E ozija Fone inės medžiagos e ozija a p a adimas (Heine, Ku e a 2002: 2) isada yks a ka u su kli ikos p ocesu i pap as ai seka deseman izacija (Meille 1958: 135 […] 139). Pap as ai oponiminė kolokacija (onomas inė leksema + gene ika) ampa jung iniu ie o ių pa adinimu, o ada an asis pa adinimo komponen as ampa opo o man u (kaip ma ėme iš auk ame encli ike). Tikė ina, kad ai susiję su amples abo e), bu o en he las componen (mos ly a gene ic) is comple ely kalbos ekonomija, ku i oponimijoje y a e ek y esnė nei bend oje kalboje, nes oponimijos a eju eikia įsimin i daug speci inių, dažnai nes anda inių kalbos iene ų (Supe anskaja 1973: 87). Be o, aki aizdesnis p a adimas a ba aip adinama oponiminė elipsė