Recenzijos / Re iews 355
JŪRATĖ LUBIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
As di eções de pesquisas acadêmicas: leksikologia,
e noling is ica, dialec ologia, geoling is ica.
BIRUTĖ VANAGIENĖ
ŠIAURS VACAR ZEMAIČI
VOZYNAS: YLAKI, LENKIM,
MOSDŽIO, SKUODO, ŠAČI
APYLINKI ŠNEKTOS
Vilnius: Ins i u o das Lí u ias
T. 1, 2014, 486 p., ISBN 978-609-411-142-6
T. 2, 2015, p. 502, ISBN 978-609-411-166-2 O a igo 2.o, n.o 1, do Regulamen o (CE) n.o
Recen emen e apa eceu mais um, e cei o1, de g ande olume e de longo
p epa ado diccioná io da e aíčių a mės Bi u ės Vanagienės Šiau ės
aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių
šnek os (Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014 [ . 1], 2015 [ . 22.])
Não só žemaiços, mas em ge al li oneses a mių pala asynų his ó ia começa No e y ų dūnininkų
šnek ų pala asynu (Vilnius: Mokslas, 1976), que an es ke u is dezmečius p epa ê do Ku šėnų kilęs
kalbininkas Vy au as Vi kauskas. Es e diccioná io in a cinco anos oi o único, des inado e as
e as, mais p ecisamen e pa e dos sulos e as e as a niškių šnek os. Pi masis,
sumaníssimo esc e e diccioná io a mės, oi ou o zemai is na i o dos no e zemaiços
k e ingiškių šnek os pesquisado Juozas Aleksand a ičius, po ém longgai, com in e uções o seu
esc i o K e ingos a mės diccioná io (p essa y ojos p o . d . Danguolė Mikulnienė e doc. d . Vai
Dai a, Vaišnienė, Vilnius: Li huanian Language Ins i u e, 2011) inicia i a e es o ços dos uncioná ios
do ins i u o da língua Li uânia oi p epa ado há apenas cinco anos. Juozas Aleksand a ičius
ma e ialá p incipalmen e inko de no e oca ues exis en es k e ingiškių šnek os pon os, e
ecenzuojamojo 1 Da é edleiss nedelis Lie u ininkų a mių žodynas. Suda y ojas: Žane a
Jokužy ė, Lo e a Liu ku ė, Vi ginija Vei e ienė. Vilnius: Eug imas, 2014. 2 A segui ex o dicioná io é
chamado mais cu o, não mencionin seu paan aš es.
JŪRATĖ LUBIENĖ
356 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ocodyno au o ė Bi u ė Vanagienė
p incipalmen e a pa i do no e ociden ais si uados elšiškių šnek os pon os,
como indica o ocodyno paan aš ė, Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių
apylinkių. Jus iça, Vanagienės i a nedidelė Lenkimų, Mosėdžio apylinkių pa e
pe ence nó dicos žemaičiams k e ingiškiams, ad ambos os e dinhos
simbolicamen e susiliečia i iamojo plo o ela i amen e, da niai papildo um ou o,
e elažia pa e nó dicos žemaičių, elšiškių e k e ingiškių leksikos aizdą
ap oximadamen e desde o inal da segunda me ade do XX a século. Ambos os
ocodyne es i semelhan es sanda os: o inal deles p epa amen o p ensa cuida a
ne pa ys au o iai, ad leidinių p adžioje įdė a į adinių s aipsnių, supažindinan-
čių su au o ių biog a ijomis, edaga imo da bais.
Iš p o . habil. d . Gied iaus Subačiaus į adinio s aipsnio Bi u ės Rokai-
ės-Vanagienės diccioná io e ou os abalhos suži amos, que dicynininkė sob e
ês dezmeios (19601990 m.) ma e ial kaupė em á ias ocasiões nu ykusa em na i o
Mosėdį. Mais a de, a ma e ial disponí el sumanê apildade dados de
signi ica i amen e maio á ea, ab anchando a mais dis an e no es e do oes e da
Li uânia, como indicou ou o a igo in odu ó io au o ê Mikulėnienė, mais do que 80
habi ações. Sumanymą cole a ma e ial a pa i de g ande e i ó io Vanagienei
conseguiu pai i ibe suo ganiza os oi oonias dialek ologines expedições (19891996
m.), du an e quais pala as lhe ajudou a cole a no os en uzias ingi ilologai
es udan es, colegas. Re isi ando á ios Vanagienês abalhos linguís icos,
o necendo sua bibliog a ia, Subačius mui o cla amen e mos a excelen es seu
p epa amen o p o issional, pe mi usį nep iequiš ingai ixsua e sis emicamen e
in e p e a ac os da a mia gm . Escolhendo ma e ial, dicionio au o ė en ou-se
en e is a quan o mais anciosos pessoas de cada localidade, egozijou-se
ecebendo dados da a mia de pessoas nascidas no século XIX (p. XI). Assim,
diccioná ia léxico dados kaupė guiudándose adicionaline disposição, que p óp ias
alo osas na a mão são elhos o mas, po ém inko bem em diccioná io dê oda
za ixo a leksiką, po an o acshinamasis ocabulá io dos e as do No e
ociden ais pe ence ao ipo de de alhados diccioná ios (a isso di e e, po exemplo,
do p imei o do No e y ų dūnininkų šnek ų ocodyno). Ambos os a igos
in odu ó ios au o es e Mikulėnienė, e Subačius pouco, mas ex emamen e calo osamen e esc e em sob e a pe sonalidade Vanagienės: en a êzia sua nepap as ai didelį da bš-
umą, k uopš umą, a sakingumą, meilę gim ajam k aš ui, žmonėms i , žinoma,
kalbai.
Mikulėnienės, di igindo odas as ob as de edação do dicioná io dos e as do No e
ociden ais, neilgame ex e Žodyno kelias (juío começa a publicação p imei o omo)
sup In oducindo-se com os p incipais momen os de ges ão do ma e ial; ma ca-se,
que mui o abalho de na u eza edi o ial execu ou p o issionais žemaičiai:
edac o ius doc. d . Juozas Pab ėža jun a com o dicioná io au o e p ecisou
pala as de pa eikimą, one inę ansk ipciju, ki čia imą; mais a de ex o oi
melho ino expe ien i edi o a Aldona Kaluinienė. Tokie ac os g ande do dicioná io alo cien í ica ga an e.
Bi u ė Vanagienė
Šiau ės aka ų žemaičių žodynas:
Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os
Re iews Re iews 357 /
Depois desses mui o necessá ios e in o ma i os a igos in odu ó ios ai
adicionais pa es es u u aū ines con endo ex o do dicioná io. Jį cons i ui
P a a mė, Į adinės no as, Su umpinimai (an ame ome su umpinimų lis aj
epe idojamas), e, cla o, p incipalinė pa e imp essionan e abėcėlinis ko pus de
dicónio, po do dicónio omus ab angendo 988 páginas. Além disso, em ambos os
olumes do diccioná io inse ido mapélapis (jį suda ė dok o an ė Lau a
Ge žo ai ė), cujo necessingum le a à conclusão, que mapélapis de e ia se cada
diccioná io a minio pa e ob iga ó ia da es u u a.
No a in odu ó ias, como usual em diccioná ios a minos, supozin amina com
desc i oi o plo o šnek ų peculia idades: abo dam-se ki čiação, balsių asimiliacija,
nosinių balsių a imo, ilgųjų balsių umpinimo, p iebalsių minkš inimo, kamienų
mišimo, p iesagų, bem como d iskai os e consumo p ielinksnių e į a džių casos.
Glus as desc ição das ca ac e ís icas in e lmíneas mais des inada a
p o issionais; endo em men e, que pala as usa á e p a icas de linguagem ( a mės),
se ia possí el deseja quan o mais de alhe da desc ição de šnek ų. Explicação dos
p incípios de c iação de de inições pe mi e o ien a -se, que pala as ou suas
a ian es são ap esen adas de ou a manei a do que Li u ians language glodyne (LKŽe).
A alo cien i ica do ocabulá io pa icula men e aumen a, p apolícia suas
unções o uso de ansk ipção (supe simpli icado sua a ian e) ilius aciniams
sakiniams записать3. As explicações o necidas nas no as in odu ó ias sob e
nedažno ansk ipção a iação acili am o usosi ocínio. Pa a mui a pesquisa
cien í ica impo an e de egis os ci ados sen inhas ma cação especial um
sinal con a ual dian e de einančia es elaždu e (*).
An aš iniai pala as são o necidos anspone . Como sabemos, anspona imas isso e eó ica
in e p e ação de um ou ou o enómeno linguís ico. Au o ê e edi o es compe ência pe mi iu es e
abalho ealiza ex emamen e quali ibamen e, i. i. consis en emen e man endo escolhidas
disposições cien í icas. Tal ez um ou o caso enco aje a discussão cien í ica (pa y example, po
causa de alguns p eceagos in e p e ando) ou inspi e uma decisão p á ica ape eiçoando
diccioná ios e minológicos (pa y example, pala a do começo j, a imas ne a imas e ma cação
nežymėjimas, plg. ašklis I 27 e [ ]ą II 15719, 4 é mija Išas e jéibė I 235, a aplnas II 410). Sem abejo, maio
publicação alidade o p óp io co pus do dicioná io, que acima de udo mos a no es e ociden ais
e as a o as e us ojamų pala as g ande quan idade e di e sidade. Sem amplamen e
espalhados, a mui os ou iessem zemai ybių (pg.: c ulis ‘ ie e sys I 62, kas ins ks inis ‘s ies as4 de
suplak os, pašildy as g ie inės I 150, 3 Não em odos os dicioná ios a minos essa p á ica se
es abeleceu, po exemplo, não ansk ibu ilius aciniai sakiniai Vi o Labučio Daukšių k aš o žodyne
(Vilnius: Alma li e a, 2002). 4 Plg. no ele ônico Daba inės lie u ių kalbos žodyje ap esen ada
de inição ‘ oks žemaičių algis iš suplak os pašildy os g ie inės.
JŪRATĖ LUBIENĖ
358 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV kniuiss ‘uodas I5 178, klis ‘akmuo I 193), quais,
pode-se dize , são seu iškas žemai iškumo cul u al codis, ocodyne
pa icula men e gausu e de uso mais es eu e ou mui o es eu o, di usão mais
a a ou mui o a a dialek izmų. Scanando diccioná io, o zumbigo do lexicólogo é, em
p imei o luga , a aiu pa icula men e g ande leksinių e seman inių a mybių
camoksnis, es emunhando žemai iško leksikono peculia idade. sublinha-se que há
uma imensa LKŽe não-ž iksi icadas de pala as ou signi icados, po exemplo: ba lis
‘deko a y inis, mui o enenosa plan a medicinal, ku pelė I 51, biednlė ‘p as a sem
lei e pu a I ‘bmbe is uodegos pašaknys, s imbu ys I 59, blbė ‘šhneki žena I blzg 65,
62, 67, ‘pliauškalas I bumbullis k em, g ybas I 81, ainkuls didme gin, 120 I 119, lieu is s
zenos gabali II, kukkanos II, s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s
s s s s s s s s s s s s gy a ė II 92, ãkas ‘bul ės duobu ė, da qual saiba c esce daigas,
akis II 92, in i ‘p k. šnekė i II 127, salan nis, -ė ‘nuo Salan ų pučian is, pie yčių
( ėjas) II 164. Leksiniai e seman iniai dialek izmai pode iam se sepa ados nominação,
mo i ação ou linguís ico mundialė aizdžio pesquisas obje o. Úl ima pesquisa mui o
p a e dade e azeologizmai uma dos melho es e ninês mundialê okas
eposi ó ios. Não odos os azeologismos do ocabulá io paludi a LKŽe; eles são
mui o di e sos an o em pon o de is a semân ico quan o de es u u a, po
exemplo: blusms pkaklėj sukl i ‘susi ūpin i I 69, gili 18 įb aũk i ‘apskųs i I 74, danę
dainio i ‘ ala sob e alamen o po alguma in enção I 102, į k mę įd i ‘liep i, įsaky i I
46, 144, nesugáuna (sug àna) sob e mnęs g isakoma pe d abužė I 175, gili 18 an
no pe nelyg I 4, ‘ e kes i a léša e i I 38 n, pė kė
dkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk-
ėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk
‘s imagal iais II 431.
Ve odyne dos e as do no e ociden ais, man endo LKŽ, a minių žodynų
adições, especiais san umpomas žymimi skoliniai. Vanagienė ealizou eno me
abalho analí ico dí idas ab e iadas ma cadas a mybės cons i uem gausos e
desigualy į lexicikos camoksnį. Exclusi o aožas de šnek ů ixos na pala a
consumi e usados la izmai bei ge manizmai, po exemplo, la izmai: b io i, -ioja,
-iojo ‘še i I 49, I čbas ‘d ošlepe ė I 95, dcinas ‘didelis peilis I 95, ess ‘aš uoniukės
o mos g and I 158, gšelė g ina ‘ elyčia I, pa as 196 čemja ų, Žieno šalinė II 18;
ge manizmai: blkis s o as pagalys, inka I kalaku o I 69, I 71, I kalala as 90, I
kalkalkalas , I kalas, I kalkalas, I kalas, I kalas, I kalas, I 93, 91, I kalas skė, I skė, I p s s
s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s
5
s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s
Bi u ė Vanagienė
Šiau ės aka ų žemaičių žodynas:
Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os
Re iews Re iews 359 /
I 193, epelė ‘alaus s a inė II 430. Sem dú ida, o ocabulá io ap esen a sla ismos,
ex: če apkas ‘ ėžlys I 93, č as ‘bu as I 93, čn as ‘sku as, gabalas I 96, čiup ynà
‘1. cabelos da cabeça; 2. sp andas, paka pa I 96, delénka ‘skynimas, bi žė I 113,
gnčas ‘skalikas I 196, za s ‘g ei , uojau II 466. poucos casos em que de inys não
ma cado san umpa (pg.: dlis ‘ asa inė k iaušė I 138, i Labai u ‘paneigimui
nusaki i I 161).
Como mencionado, e isou-se no diccioná io ap esen ados não só adicionalmen e
a myn lexicico camoksni pe encen es, mas e ecen emen e em a mę a ėję ou
ecen emen e a mėje pasida y i pala as naujada ai, que ge almen e dicciona y
pažymė i specialia san umpa. Algumas no as pala as ou no as pala as de
signi icados complemen ao LKŽe dados, ex: biblio eknė ‘biblio ekininkė I 59, bi bynlė
‘mo o inis d i a is I 62, gazjnis ‘cas ca egaja gasz I 137, dšlius ‘ ansmisija,
pa a a I 62. O dicioná io dos e as do no e ociden ais neišsenkamas e con iá el
on e de ma é ia pala as de da ybos e mo ologia pesquisado es, pois nele só
i aš inais pala as ixuojama abundância mo ologinių, da ybinių a mybių.
Pluoš elis exemplos de: ou o kamieno daik a a džiai, exemplo: b ukns ‘b uknė I 78,
d e à ‘d e ė, uoksas I 132, eke s, ke is ‘ž . eke ė I 157, giklė ‘ž . ginklas I 186, gi as
‘gi a a I 189, psėlė ‘ž . pasílis II 27; de aco do com ou o modelo de ab icação, com
ou os meios de ab icação, ou as bases de ab icação c iadas po sinónimos ou
a ian es, po exemplo: baidíl is ‘ishdykėlis, nenaudėlis I 42, bjaũ is ‘bjau I 64,
būgnimušis ‘būgnininkas I 80, dainiušká ‘dainininkė I 103, daž ‘dažai I 110, d bsmil umas
‘d ibsmėlis I I 13, 12, džidūsna I 161, an sigé i, an s- ge a, an sig ė i I 51, 181, klis,
goudo, gouda, alkas, gán as, gán as, gán as, 152, 153, 180, gên as, gán as, c ianças,
pas án es, c ianças.
App eciando diccioná io das pa es da linguagem aspek u, em olhos k in a
iš ik ukų gausa, s uk ū inė e seman inė suas di e sidade. Iš ik ukai uma
oodyno puošmenų, pe eikiančių žemai iškos kalbos peculia idade, eksp esiją,
emocingumą, aizdingumą. Ilus ação um g upoele de mais a os i ik uks,
nãož ixuados LKŽE: bik ‘suda imui žymė i I 62, či čič ‘ka klaž i blio či škimui
pamėgdžio i I 95, im ‘ ink elėjimui žymė i I I 160, pakikiu ‘bėgimui šaky i II 10,
pánkš ‘meli am g iklė i II 18, pl ‘ša 56, an isan IIm pma ai suda imui, enkim
nusaky i II 60, 60, II
plàkššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššš-
ššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššš-
ššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššš-
ššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššš-
ššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššš-
šššššššššššššššššššššššššššššššššššššššš Há e ais is ik ukas, que êm ou ookią, LKŽe nenu ody ą signi icado, po exemplo: ps ‘s aigiam eiksmui nusaki i II 116, spýk ‘pašokimui nusaki i II 226, šlèk ‘š elniam a ida ymui
JŪRATĖ LUBIENĖ
360 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
nusaky i’ II 290. Iš ik ukai įdomūs i onoseman ikos a one ikos aspek u, pa-
y, juose i, u, ge almen e di ados po não dis ibuindo. Mais equen emen e
sa a ankiškomis lemomis ocodyne ap esen am k uopščiai su e58, e be à ‘ž .
gis uo i į ai iausi one iniai dialek izmai, p z.: besmagnis ‘ž . besmegenis’ I
a ba a I 157, b ižk o ius ‘p ožek o ius I 77, d iaũgas ‘d augas I 132, gin à ‘ž . g in a I
186, gysakia ‘gy asakiai I 189, b as ‘ž . beb as II 421, end kš ė ž . eng ykš ė II 428,
e bzas ‘ž . a būzas II 429, ė lis ‘ž . ė elis II 429; gausu accen inių a mybių, quais
em yskėja de ansponuo ų lemų. Didelė o dodyno e ybė ilius aciniai sakiniai. Eles
excelen e possí eis on es de pesquisas de mo ologia e sin axe, nelas paludi a de
á ios a ípicos comuminha língua mo ologicas o mas, casos de conjungimen o
sin ác ico. Sakiniai, g a ados da i a língua, ixam de ce o pe íodo a ida das
pessoas: co idiana bui ies e c enções de ales, nuo aikų e minčių kai ą, sa i ą mundo
ma ymą e a aliação, po an o é no o e sólido on e p agma ikos, e noling is ikos,
a é e nog aphy in es igado es.
Cada no o diccioná io con ibuição pa a a lexicog a ia eo ia e p á ica a uodá.
Po exemplo, no diccioná io e isado ap esen a-se nãoja pala as de
múl iia eicšmen os, especialmen e açõesmažodžių, alguns deles êm poedas á ios
signi ica i os (pg.: d i, dda, djo I 116 seixala; e i, e a (ena), jo I 153154 quinze; es i,
e a, e ė II 431 dozeika). Saiba-se que Vanagienė esol eu com sucesso
signi ica i os iliação e polisemiчности e homonymia assignação p oblemas. Apenas
um ou o caso conc e o é discu ido, po exemplo, polisemiškos leksemos panlė
signi icância ‘1. Veja p. 1 e ‘2. um dos pila es aos quais ixa-se ê II 18 pode ia se
a adas como um pa homonimos; conside a-se se sek ina de um ipo como ba lis
‘1. o namen al, mui o poisono plan a medicinal, ku pelė; 2. dem. s . ba as 1 I 51
signi ica i os eiliškumas. Tal ez quan o mais ocasiões de discussões o necem de
algumas de inições o mulu as. Po á ias azões a adequação da de inição lemos
ao signi icado, a in e p e ação uni o me dos signi icados dos sinônimos absolu os
ap esen ados no dicioná io, a de inição escolhe-se a equência de uso leksema ou
a signi icação ambigamias, e c. . algumas de inições se iam desc i i as de inição
galima ikslin i, pa yzdžiui, pa šelái is ‘pa šas’ II 25 – iksliau eikšmę a liep ų
e ou deminu y as (‘kiaulių jauniklis ‘pa šelis); paliepà ‘ap aka II 13, dselė ‘ edega I
115 de inições ap esen adas lexemos bas an e a os a osenos, mais ik ais do
ipo desc i i o de inições (plg. LKŽe); baklis ‘mažas pakelis I 43 pe eklinė
de inicija, za ek ų ‘pakelis; e onas ‘ka delis I 153 e Ei ono ykš ės ‘da želiniai
ka deliai I 153 ap esen am di e en es a mesma eali yiją į a dijančių sinonimų
de inições ( a p ealijų nė a opozicijos gen is: ūšis); blai à ‘upinė s in a I 65
ne iksli de inicija, segundo ela p oblemiška iden i ico i ealiją (pap as oji
aukšlė?). Assim, de inições de c iação, ape eiçoamen o ques ões pode iam
ecebe leksicog a ia eó icos de a enção.
Bi u ė Vanagienė
Šiau ės aka ų žemaičių žodynas:
Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os
Re iews Re iews 361 /
Apibend inan pode cons a a -se, que o diccioná io ecensou-se pa icula men e
p o issionalmen e p epa ado, co esponde al os pad ões acadêmicos, de alhe
ilus uoja XX a. segunda me ade nó dicos e as oca inas pa e šnek ų si uação.
Abundância e con iabilidade do ma e ial o az exclusi o e ex emamen e a ail dos
cien is as de á ias á eas: ele é necessá io não só de lexicologia, azeologia,
mo ologia, sin axe, lexicog a ia, e noling is ica ou ou os dialec ologia dados
besi emian es de á eas cien í icas. Ele espe a a e mais um g upo de lei o es
aquele país pessoas. Juk dicodyne ixados dados são daqueles zemaiços šnek ų,
que em pa icula men e o es social a açãoo za zasą, são i ai u ilizadas
saky ine, em algumas socializadas, kul ū inėse á eas e ašy ine o ma. O dizyno
inabejo inai necessá io não só como on e da leksiko de šnek ų do no e dos
e asaiços da segunda me ade do XX, mas e como daquele pe íodo i a linguagem
a ii iapusis da iynas, po cujo apa ecimen o solidžiu d i omiu publicainiu emos
ag adece não só ao dizyno au o ei, mas a odos e ao en usias as de publicação do
dizyno, especialmen e his o iik de li e a u a, dizyno ėmėjui, Bi u ės Vanagienės
y ui Vy au ui Vanagui. É uma pena que a p óp ia au o ê não ecebukê seu opus
magnus6 de publicação, po ém com es e esckiliu abalho cien is a mui o
comp eendeu oda a sua, kalbininkės, ida, cons uiu um monunklą ao idioma do país na al.
Į eik a 2016 m. junho 6 d.
JŪRATĖ LUBIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
He kaus Man o g. 84, LT-92294 Klaipėda, Li uânia
ju a e.l @gmail.com
6 Assim exa amen e diccioná io chamou Gied ius Subačius.