Recenzijos / Re iews 355
JŪRATĖ LUBIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
Le linee di ice che scien i iche: lessicologia,
e noling is ica, diale ologia, geoling is ica.
BIRUTĖ VANAGIENĖ
ŠIAURS VAKAR ZEMAIČI
VORDYNAS: YLAKI, LENKIM,
MOSDŽIO, SKUODO, ŠAČI
APYLINKI ŠNEKTOS
Vilnius: Li u ians lingua ins i u e
T. 1, 2014, 486 p., ISBN 978-609-411-142-6
T. 2, 2015, 502 p., ISBN 978-609-411-166-2
Recen emen e è appa so un al o, e zo1, di g ande dimensione e a lungo
p epa a o diziona io dei e aici Bi u ės Vanagienės Šiau ės aka ų žemaičių
žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apyginkių šnek os (Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2014 [ . 1], 2015 [ . 22.])
Non solo žemaičių, ma in gene ale lie u ių a mių žodynų s o ia inizia No d y ų dūnininkų šnek ų
žodynu (Vilnius: Mokslas, 1976), che p ima ke u is decennius p epa ò dal Ku šėnų kilęs kalbininkas
Vy au as Vi kauskas. Ques o diziona io en ocinque anni u l'unico, des ina o žemaičių a mei, più
p ecisamen e pa e dei sudų žemaičių a niškių šnek os. Pi masis, sumanęs sc i e e dicciona io
a mės, e a al o žemai is na i o se en ionali zemaičių k e ingiškių šnek os ice ca o e
Juozas Aleksand a ičius, pe ò lungi, con in e uzioni il suo sc i o diziona io K e ingos a mės
(suda y ojos p o . d . Danguolė Mikulnienė e doc. Vai d . Dai a p ess omšnienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2011) inizia i a e s o zi dei dipenden i dell'is i u o della lingua lie u ių p epa a o
solo cinque anni a. Juozas Aleksand a ičius ma e iale p incipalmen e inko da no d es a uone
si ua i k e ingiškių šnek os pun i, e ecenzuojamojo 1 Da è isleised nedidelis Lie u ininkų a mių
žodynas. Suda y oji: Žane a Jokužy ė, Lo e a Liu ku ė, Vi ginija Vei e ienė. Vilnius: Eug imas,
2014. 2 Folgio nel es o dizionio iene chiama o più b e emen e, non menzionin il suo paan aš es.
JŪRATĖ LUBIENĖ
356 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV dizzyno au o ė Bi u ė Vanagienė
p incipalmen e da no d es ie si ua e elšiškių šnek os pun i, come indica dizzyno
paan aš ė, Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių. Gius a, Vanagienės
i a nedidelė Lenkimų, Mosėdžio apylinkių pa e appa engono no dici žemaičiams
k e ingiškiams, ad en ambi le odine simbolicamen e susilieccia i iamojo plo o
igua do, da niai papildo uno al o, i elgia della pa e no dici žemaičių, elšiškių e
k e ingiškių leksikos image ci ca dal XX a me à della seconda ino alla ine.
En ambi i dicodyni es i simili sanda os: inale lo o p epa azione s ampa si
occupa a ės-Vanagienės dizionyn e al i la o ii sužiname, che dizynininkė di e
ne pa ys au o iai, ad leidinių p adžioje įdė a į adinių s aipsnių, supažindinan-
čių su au o ių biog a ijomis, edaga imo da bais.
Iš p o . habil. d . Gied iaus Subačiaus į adinio s aipsnio Bi u ės Rokai-
decenni (19601990 m.) ma e iale kaupė a iom occasioni nuo osi a na i o Mosėdį. Più
a di u imą ma e iale sumanè appielli i da i da no e olmen e più g ande a ea, che
cop e la più lon ana no d occiden ali Li uania camp, come indica o al o a icolo
in odu i o au o ė Mikulėnienė, più di 80 abi azioni. Sumanymą accoglie e
ma e iale da didelè e i o io Vanagienei iuscì a pai i e e ealybe
suo ganizza us o ooni dialek ologine spedi izioni (19891996 m.), du an e cui
pa oležius le ha aiu a o a accoglie e gio ani en uzias ingi ilologai s uden i,
colleghi. Esse ando a i a i Vanagienė la o i linguis ici, o nendo la lo o
bibliog a ia, Subačius mol o e iden emen e mos a o imi la sua p epa azione
p o essionale, pe musį nep iechiš ingai issa e e sis ema icamen e in e p e a e
i a i del ge mìa. Selezionando ma e iale, dizionino au o ė s enda asi a
in e is a e quan o più an ichi ci adini di ciascuna a ea, gioia a di ice e e da i
a miga da XIX sec. na usių žmonių (p. XI). Quindi lessicis ica da i kaupė guidudandosi
adizionale disposizione, che s esse alo osei a mezza sono ecchie o me, pe ò
inko bei nel diziona io dėjo u a a issa a lessiką, quindi esškinamasis diziona io
no d occiden ali žemaičių appa iene al ipo de aglia i dizionii (a ques o
di e isce, ad esempio, dal p imo No d y ų dūnininkų šnek ų dizodyno). En ambi gli
a icoli in odu i i au o i e Mikulėnienė, e Subačius poco, ma pa icola men e
calda sc i ono sulla pe sonali à Vanagienės: en a èzia la sua nepap as ai didelį
da bš-
umą, k uopš umą, a sakingumą, meilę gim ajam k aš ui, žmonėms i , žinoma,
kalbai.
Mikulėnienės, di igen i u e le la o i di edagazione del diziona io No d occiden ali
zemaičių, neilgame eks e Žodyno kelias (juo inizia la pubblicazione p imo omas)
sopp ezzinandosi con i p incipali momen i di ges ione ma e iale; pažymima, che
mol o la o i di ca a e e edi o iale eseguo p o essionūs žemaičiai: edak o ius
doc. d . Juozas Pab ėža assieme con l'au o e del dizionino p ecisino le pa ole
pa eikimą, one inę ansk ipcję, ki čia imą; successi amen e es o miglio ino
espe i a edi o e Aldona Kaluinienė. Tokie a i g ande del dizyno alo e scien i ica ga an e.
Bi u ė Vanagienė
Šiau ės aka ų žemaičių žodynas:
Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os
Recensioni Re iews 357 /
Dopo ques i mol o necessa i e in o ma i i a icoli in odu i i a un es o del
diziona io con enen e adizionali pa i s u u ali. Jį cos i uisce P a a mė,
Į adinės pas e, Su umpinimai (an ame ome su umpinimų są ašas
pak i jamas), e, na u almen e, p incipale pa e imp essionan e abėcėlinis o dino
ko pus, pe du o dino omus comp enden e 988 pagine. Inol e, in ambedue olumi
del diziona io inse i o mapėlapis (jį suda ė dok o an ė Lau a Ge žo ai ė), il cui
necessingi à conduce alla conclusione che mapėlapis do ebbe esse e ogni
a minio diziona io pa e obbliga o ia della s u u a.
Nelle in oduzionis iche no e, come soli o nei diziona i a mini, sop annomina a con
desc i enoio plo o šnek ų peculia i à: discussiamo ki čia imo, balsių asimiliacijos,
nosinių balsių a imo, lungųjų balsių umpinimo, p iebalsių minkš inimo, kamienų
mišimo, p iesagų, nonché d iskai os e p ielinksnių e į a džių consumo casi. Glaus as
desc izione delle ca a e is iche in e lminie e è più des ina a ai p o essionis i;
a endo in men e, che ocynu naudosis e delle lingue ( a mės) p ak ichi, sa ebbe
possibile deside a e quan o più de aglia o šnek ų desc i o. Le spiegazioni dei
p incipi di c eazione delle de inizioni pe me e di o ien a si, quali pa ole o le lo o
a ian i engono p esen a e di e samen e che Li u ians kalbos žodyne (LKŽe).
La alo e scien i ica del ocabola io pa icola men e aumen a, p odichia le sue
unzioni l'uso ansk ipcji (supe sempli ica o della sua a ian e) ilius aciniams
sakiniams записать3. Le spiegazioni o ni e nelle in oduzioni spiegazioni pe
causa nedažno ansk ipzione a iazione acili a l'usosi ocinom. A g an pa e
delle ice che scien i iche impo an e da egis i ci a i asi ma cazione
speciale con ac uale segno da an i einančia ž aigždu e (*).
An aš iniai pa ole engono o ni e anspone e. Come conosciamo, anspona imas ques o e
eo ική in e p e azione di uno o al o linguaggio enomeno. Au o è e eda o iù compe enza ha
pe messo ques o la o o esegui o pa icola men e quybiamen e, i. i. consis en emen e man enendo
scel e disposizioni scien i iche. Fo se uno al o caso s imole à la discussione scien i ica (pa y
example, pe quan o igua da alcuni p eesaghi in e p e azione) o ispi e à decisione p a ica
pe ezionando i diziona i e minali (pa y example, pa ola iniziazioni j, a imas ne a imas e
ma cazione nežymėjimas, plg. ašklis I 27 e [ ]ą II 15719, 4 é mija Išas e jéibė I 235, a aplnas II 410).
Beejo, maggio alo e della pubblicazione lo s esso co pus del dizodyno, che sop a u o mos a i
no d occiden ali e aici a o i e us ociu i pa ole eno me quan i à e a ie à. Be ampiamen e
paplisusių, a mol i sen ebbe o zemai ybių (p.g.: c ulis ‘ ie e sys I 62, kas insojami ks inis
‘s ies as4 da suplak os, pašildy as g ie inės I 150, 3 Non in u i i diziona i a mini ale p a ica si è
adica a, ad esempio, non ansk ibu ilius aciniai sakiniai Vi o Labučio Daukšių k aš o žodyne
(Vilnius: Alma li e a, 2002). 4 Plg. nel ele onico Daba inės lie u ių kalbos žodyne o ni a de inizione
‘ oks žemaičių algis iš suplak os pašildy os g ie inės.
JŪRATĖ LUBIENĖ
358 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV kniuiss ‘uodas I5 178, klis ‘akmuo I 193), le quali,
si può di e, sono sa o iškas žemai iškumo cul u ale codis, ocodyne
pa icola men e gausu e di uso più s e o o mol o s e o di usimo, a issimo o
mol o a o dialek izm. Scel a dicciona io, l'esplo azione del lessicologo sop a u o
a auca pa icola men e g ande s a s leksinių e seman inių a mybių,
es imonian e žemai iško leksikono peculia i à. Si no i che ci sono noncaia LKŽe non
blzga e di pa ole o signi ica i, ad esempio: ba lis ‘deko a y inis, mol o elenosa
pian a medicinale, ku pelė I 51, biednlė ‘p as a senza la e pu a I ‘bmbe is uodegos
pašaknys, s imbu ys I 59, blbė ‘šneki žena I blzga as 65, 62, 65, 67, ‘pliauškalas I
bumbullis k em, g ybas I 81, ainkulsme gin, me gi 120 I 119, lyumenos kas II, zenos
gabalis II, kukkanos II, kanos II, pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II,
pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II,
pels ulis II, pels ulis II, pels ulis II, pels ulis III, pels ulis III, pels ulis III, pels ulis III, k, k,
k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k,
k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, gy a ė II 92, ãkas ‘bul ės duobu ė, dalla quale esce daigas,
akis II 92, in i ‘p k. šnekė i II 127, salan nis, -ė ‘nuo Salan ų pučian is, pie yčių
( ėjas) II 164. Leksiniai e seman iniai dialek izmi po ebbe o esse e sepa a i
nominazioni, mo i azioni o linguis ico mondiė aizdžio ice che ogge o. Ques 'ul imo
s udio mol o p o e ebbe e azeologizmai una delle miglio i e ninės pasaulė okos
deposi o ų. Non u i i aseologismimi del ocabola io a udi i LKŽe; essi sono
mol o a ia i sia dal pun o di is a seman ico che s u u ale, ad esempio: blusms
pkaklėj sukl i ‘susi ūpin i I 69, gili 18 nel lingu į įb aũk i ‘apskųs i I 74, danę dainio i
‘dice del disco so pe qualche in enzione I 102, į k mę įd i ‘liep i, įsaky i I 46, 144,
nesugáuna (sugàuna) sul mnęs g isakoma pe d abužė I 175, gili 18 no no no
no e kas i léša e i I 38 n., pėkė
dkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk-
ėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk
‘s imagal iais II 431.
No dici occiden ali e aici o dinyne, enendo LKŽ, a minių žodynų adicijos,
speciali san umpomi žymimi skoliniai. Vanagienė ha esegui o g andiulì la o o
anali ico le a mybės con assegna e da debola i abb e iazioni cos i uiscono
gausų e desigualy į leksiko s oksnį. Esclusi o g ožas šnek ų iksujamų šnek ų
a o i i a ojami la izmai bei ge manizmai, ad esempio, la izmai: b io i, -ioja,
-iojo ‘še i I 49, I čbas ‘d ošlepe ė I 95, dcinas ‘didelis peilis I 95, ess ‘aš uoniukės
o mos g and I 158, gšelė g ina ‘ elyčia I, pa as 196 čemja ų, Žieno šalinė II 18;
ge manizmai: blkis s o as pagalys, inka I 69, I b kalaku o I 90, I 71, cklan žala as , I
90 kalkalkalu ė, I 96, I 93, I skė es ias, I 91, I s s šššššššš š
ššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššš-
5
šššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššš
Bi u ė Vanagienė
Šiau ės aka ų žemaičių žodynas:
Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os
Recensioni Re iews 359 /
I 193, epelė ‘alaus s a inė II 430. Senza dubbio, il ocabolo p esen a sla ismì, eg:
če apkas ‘ ėžlys I 93, č as ‘bu as I 93, čn as ‘sku as, gabalas I 96, čiup ynà ‘1.
capelli della es a; 2. sp andas, paka pa I 96, delénka ‘skynimas, bi žė I 113, gnčas
‘skalikas I 196, za s ‘g ei , uojau II 466. a i casi in cui debinys non
con assegna o san umpa (p.es.: dlis ‘ asa inė k iaušė I 138, i Labai u
‘paneigimui nusaki i I 161).
Come menziona o, ecensi i nella dizionine engono p esen a i non solo adizionali
a mės leksiko s aksniui appa enen i, ma e ecen emen e in a mę a ėję o
ecen emen e a mėje pasida y i pa ole naujada ai, che spesso dizionne segnala i
specialia san umpa. Alcune nuo e pa ole o nuo e signi icazioni di pa ole acc escono
LKŽe da i, es. biblio eknė ‘biblio ekininkė I 59, bi bynlė ‘mo o inis d i a is I 62,
gasjnis ‘cas aspo aja gazz I 137, dšlius ‘ ansmisija, pa a a I 62. Il diziona io
no d dei occiden ali neišsenkamas e a idabile on e ma e ia pe i ice ca o i di
pa ole daybos e mo ologia, pe ché in esso una sola i aš ine pa ole ixuojama
abbondanza mo ologiche, daybinių a mybių. Pluoš elis esempi: al o kamieno
daik a a džiai, ecc.: b ukns ‘b uknė I 78, d e à ‘d e ė, uoksas I 132, eke s, ke is ‘ž .
eke ė I 157, giklė ‘ž . ginklas I 186, gi as ‘gi a a I 189, psėlė ‘ž . pasėlis II 27; secondo
un al o modello di abb icazione, con al i mezzi di abb icazione, al i mezzi di
abb icazione onda i sinonimi o a ian i di abb icazione, ad esempio: baidikl is ‘ish
dykėlis, nenaudėlis I 42, bjaũ is ‘bjau I 64, būgnimušis ‘būgnininkas I 80, dainiuškà
‘dainininkė I 103, daž ‘dažai I 110, d bsmil umas ‘d ibsmėlis I I 13, I 12, džidūsna I 161,
an sigé i, an s- ge a, an sig ė i I 51, 181, klis, klėgouda, kalka, klodka, klodka, g, s, s,
152, 153, džena, gėgnis, k, 180, kga k, klodka, sss, sssss
App endendo il diziona io delle pa i della lingua aspe u, in occhi k in a
iz ik ukų gausa, s u u ū inè e seman inė la lo o a ie à. Isk ikai una pa ola
puošmenų, pe eikiančių žemai iškos kalbos peculia i à, eksp esiją,
emocingumą, aizdingumą. Illus azione g uppoele o di più a i is ik uki, non
issa i LKŽe: bik ‘suda imui žymė i I 62, či čič ‘ka klaž i blio či škimui
pamėgdžio i I I 95, im ‘ ink elėjimui žymė i I II 160, pakikiu ‘bėgimui nusaky i II
10, pánkš meli am pe g ikilė i II 18, pl ša 56, an isan II m pu a ai suda imui,
enkim nusaky i II 60, 60, II plàkš ššššimeski išinkui ak II kalund II 6, II 8, II pšiky i
II 69, II 38 p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p
p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p p
p p p p p p p p p p p p p p p p p Ci sono e ali is ik ukhi, che hanno un'al a, LKŽe
nenu ody ą signi ica o, eg.: ps ‘s aigiam eiksmui nusaki i II 116, spýk
‘pašokimui nusaki i II 226, šlèk ‘š elniam a ida ymui

JŪRATĖ LUBIENĖ
360 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
nusaky i’ II 290. Iš ik ukai įdomūs i onoseman ikos a one ikos aspek u, pa-
y, juose i, u, in gene e più si dicono lo o nonpla inan . Più spesso sa a ankiškomi
lemmi e odyne engono p esen a i k uopščiai su e58, e be à ‘ž . a ba a I 157,
gis uo i į ai iausi one iniai dialek izmai, p z.: besmagnis ‘ž . besmegenis’ I
b ižk o ius ‘p ožek o ius I 77, d iaũgas ‘d augas I 132, gin à ‘ž . g in a I 186, gysakia
‘gy asakiai I 189, b as ‘ž . beb as II 421, end kš ė ž . eng ykš ė II 428, e bzas
‘ž . a būzas II 429, ė lis ‘ž . ė elis II 429; gausu accen inių a mybių, che em yskėja
da ansponuo i lemų. Didelė e odyno e ybė ilius aciniai sakiniai. Essi o imo
possibili on i di ice che mo ologiche e sin assesse, in lo o paliudi a a i
non ipiosche comune alla lingua mo ologiche o m, casi di connessione sin assino.
Sakiniai, isc i i dal i ois lingua, issa di un ce o pe iodo la i a delle pe sone:
quo idienes buies e s enčių de ales, nuo aikų e minčių kai ą, sa i ą mondo ma ymą e
alu azione, quindi è nuo o e solidus on e p agma ikos, e noling is ikos, anche
e nog a ii ice ca o i.
Ogni nuo o dizionynas con ibu ois nel lexicog aphics eo ia e p a ica a uodà. Pe
esempio, nel diziona io ecensi o iene p esen a a nemaža pa ole plu ia eicšmių,
specialmen e azionimažodžių, alcuni di lo o hanno po diciole di e si signi ica i i
(p.es.: d i, dda, djo I 116 seizi; e i, e a (ena), jo I 153154 quindici; es i, e a, e ė II 431
dodica). Fa no a e che Vanagienė iuscì a isol e e signi ica i i iliazione e
polisemi o mi à e omonimia assegnazione p oblemi. Solo un al o caso conc e o è
discu ibile, ad esempio, polisemiškos leksemos panlė signi ica i i ‘1. c . pa ag a i
1 e ‘2. uno dei pilas i, ai quali a e ma i ė II 18 po ebbe esse e a a i come
coppia omonimų; a conside a a se sek ina di un ipo come ba lis ‘1. o namen ale,
mol o elenosa pian a medicinale, ku pelė; 2. dem. z . ba as 1 I 51 signi ica i i
eiliškum. Fo se quan o più occasioni discussioni o niscono di alcune de inizioni
o mulazioni. Pe a ie agioni l'adegua ezza della de inizione lemos signi ica o,
l'in e p e azione di signi ica i uni o mi dei sinonimi assolu i i p esen a i in
diziona io, la de inizione p e e i a la equenza di uso leksema o la signi icanza
ambigami o mi à, e c. T. . alcune de inizioni sa ebbe o desc i i e de inizione e o
galima ikslin i, pa yzdžiui, pa šelái is ‘pa šas’ II 25 – iksliau eikšmę a liep ų
deminu y as (‘kiaulių jauniklis ‘pa šelis/); paliepà ‘ap aka II 13, dselė ‘ edega I 115
nelle de inizioni ipo a e le lexeme abbas anza a eos a osenes, più ik e di
ipo desc i i o de inizioni (plg. LKŽe); baklis ‘mažas pakelis I 43 pe eklinė
de inicija, za ek ų ‘pakelis; e onas ‘ka delis I 153 e Ei ono ykš ės ‘da želiniai
ka deliai I 153 engono p esen a e di e se la s essa ealiją į a dijančių sinonimų
de inizioni ( a p ealijų nė a opozicijos gen is: ūšis); blai à ‘upinė s in a I 65
ne iksli de inicija, secondo lei p oblemiška iden i ica e ealiją (pap as oji
aukšlė?). Quindi de inizioni c eazione, pe ezionamen o ques ioni po ebbe o
ice e e la a enzione dei eo e ici della lexicog a ia.
Bi u ė Vanagienė
Šiau ės aka ų žemaičių žodynas:
Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os
Recensioni Re iews 361 /
Apibend inan si può cons a a e che il diziona io ecensibilizza o pa icola men e
p o essionalmen e p epa a o, ispe a al i s anda d accademici,
de aglia amen e ilius uoja XX a. seconda pa e no d delle e e occiden ali la
si uazione degli schnek us. L'abbondanza e a idabili à del ma e iale lo ende
esclusi o e pa icola men e a a acl dei di e si se o i scienzia i: è necessa io
non solo lexicologia, azeologia, mo ologia, sin assè, lexicog a ia, e noling is ica
o al i da i di diale ologia besi emian i campi scien i ici scienzia i. Lo a ende a e
un al o g uppo di le o i quel paese pe sone. Juk dizodyne issa i da i sono di quei
žemaičių šnek ų, che ha pa icola men e o i socialų a a aclumo za aisą, sono
i ai u ilizza e saky ine, in alcune socialinėse, kul ū inėse сферах e ašy ine
o ma. Il dizionio neabejo inai necessa io non solo come on e del lessico schnek ų
del secondo a. XX, ma e come di quel pe iodo i aos lingua a ii iapusis da iyn, pe il
cui appa izione solidžiu d i omiu pubblica i o dobbiamo ing azia e non solo dizionio
au o ei, ma a u i e dizionio pubblicazione en usias i, specialmen e s o ici della
le e a u a, dizion ėmėjui, Bi u ės Vanagienės y ui Vy a Vanagui. Pecca o mol o
che la s essa au o è non ice ukè il suo opus magnus6 di usci a, pe ò con ques o
esckilio la o o scienzia ice comp ensiono u a la sua, kalbininkės, i a, cos uì
monumklą monumen o al linguaggio del na o k aš o.
Į eik a 2016 m. giugno 6 d.
JŪRATĖ LUBIENĖ
Klaipėdos uni e si e as
He kaus Man o g. 84, LT-92294 Klaipėda, Li uania
ju a e.l @gmail.com
6 Così accu a amen e il diziona io chiamò Gied ius Subačius.