scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu)

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu)

Author: Vilija Sakalauskienė; Zofia Sawaniewska-Mochowa
Year: 2017
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/860/951
A igos A icles 89 /
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
As di eções de pesquisas acadêmicas: leksicog a ia,
leksikologia, e noling is ica.
ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
Academia da Polônia de ciências Sla is ica ins i u o
Mokslinių pesquisas di eções: leksikog a ija,
leksikologija, e noling is ika, polkų kalbos is o ija.
BIIKALBIAI VOODYNAI KAIP
TEXTOS CULTUROS
(XIX A. KUN. ANTANO JUŠKOS
PALAVOR DE PÁGINHO)
T ansla ional Dic iona ies as Tex s o Cul u e
(On he Example o he Nine een h-Cen u y
Dic iona ies by Re . An anas Juška)
ANOTACIA
O a igonyje a enção é di igida em An ano Juškos bikalbio ocodyno li uãos e polkų
línguas leksemas, po meio das quais a espi a ŽMOGAUS concep ualiza imas, quando
desc e e-se seu isinė exaizda, psiika, emoções, socialinė padė is, ikėjimas e i eigos.
Le iam-se ques ão de equi alen idade, en ando insc e e as semelhanças e di e enças
das duas cul u as. A igosnyje analisa-se kalbinė ma e ial, selecionada de A. Juškos
lie u iųlenkų e lenkųlie u ių línguas diccionų. Au o ês coloca a si a ques ão p incipal, se a
pa i do XIX a. d ikalbių diccioná, que são en endidos como ex os cul u ais mul iakalbės,
é possí el,,pe scau ada in o mações sob e homens do Li uânia.
ESMINIAI VOODŽIAI: An anas Juška, e s iniai žodynai, XIX amžius, cul u a ex oas,
e noling is ika.
90 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
ANNOTATION
The a icle is he a emp o analyze linguis ic ma e ial, exce p ed om he
lexicog aphical legacy o Re . An anas Juška. This idea i s well in o he pa adigm o
e hnolinguis ic esea ch. The au ho s pose hemsel es a undamen al ques ion, whe he
in o ma ion abou a human being can be ead ou o he nine een h-cen u y ansla ional
dic iona ies, when hey a e app oached as ex s o cul u e o mul ilingual communi y in
Li huania.
KEYWORDS: An anas Juška, ansla ional dic iona ies, 19 h cen u y, ex o
cul u e, e hnolinguis ics.
ĮVADAS
Em p imei o luga , é p eciso de ini como o a igo se á usado o e mo cul u a
eks as. Šiuolaikinėje humani a inėje li e a ū oje ši są oka aikoma apibūdinan
į ai ius žmogaus kul ū inės eiklos kū inius, i ne ik žodinius pasakymus, be
ambém, em sen ido amplo semio ine, au osaką, eme gen e de di e en es ipos de
sinais seką (Ba miński, Nieb zegowska-Ba mińska 2009: 72). Es uda baseia-se
bi al os ocódnios, ou seja, e ocódiais con os, cujos mais impo an es o
es u u á io base a cons i uem linguís icos sis emas de compa ação e a aliação,
e suas linguís ico on e o nam-se di e sos clodai cul u ais. Tal de inição de
cul ú icos diccioná ios é adequada ao XIX a. kunigo An ano Juškos diccioná ios,
cujos dados sis emá icos ocupam um luga impo an e cogni y iniuose
e noling is iniuose y imuose, pois os pesquisado es cuidam e ela os dados do
pe íodo ealijas e ealijas de a aliação. A. Embo a Juškos ex ai ainda seja
de idamen e não a aliados pelos cien is as, po ém endo em con a a duas (ou mais)
di e en es línguas compa ada, eles são impo an e pa e do pa imônio cul u al
Li uãos e polkų. Ti iamas d ikalbis ocynas pa ankus ainda e pelo que em a
chamada me aakalbą seman ina: signi icâncias desc i as pe i azes, ap esen ada
kolokações, sinonimos. Assim o mulada a e a de pesquisa indica di e enças e
semelhanças, como duas nações, con endo seu passado na a i amen o, pe cebe e
a alia o mundo, embo a e di íceis, mas oco domas, po ém só em colabo ação de
li uanos e polkų pesquisado es, cuja opinião, b ikalbiai ocodyna, apesa do aspec o
p agma inio, o necem e noling is ina in o mação sob e a essência de cole i o
subjec i idade. Nes e a igo a a enção di ige-se a A. Juškos d ikalbio ocodyno
leksemos das línguas li uãs e polkų, po quais mos ado ŽMOGAUS
concep ualiza imas, quando é desc údinama seu izinė i aizda, psiika, emoções,
socialinė padė is, ikėjimas e i oigos ealização. Obje i o do es udo de e mina
se nos dicioná ios bílinguas ap esen ados a di ações de li uãos e polkų língua, que
A igos A icles 91 /
D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai
(XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu)
são a ibuídas a um ce o g upo seman ino, ca ac e ís ico oda um signi icado
equi alen een iškumas, apy ikslis equi alen iškumas, se apa ecendo uma ce a
signi icminė leksinė asime ia de dois compa a ó ios línguas.
Conc e iais exemplos de A. Juškos o dodyne ap esen ados equi alen s p e ende
mos a , se a imagem de homem em línguas li uãs e polkų é sime iškas e
homodai de alhes, se apa ecendo ce os seman iniai, s ilis iniai ou a é
p agma iniai com homem elacionadas di e umai.
ŽMOG ca ego izando nomes (a endiendo ao obje i o do a igo, baseamasi
daik a a dzes e būd a dzes o mas) se dis ibuem em ce o g upo
signi icmines. Biklalbiame lie u iųlenkų kalbų žodyne lie u iškus žodžiai
co esponde umažodžiai lenkų kalbos ek i alen ai, ambém sinonimai. Au o ius
mui as ezes aplica a desc i omio ipo e imá, aduziu co espondmenis da
língua li a ians, baseando-se signi icminhas conexões, possí eis colocações ou
signi icado nusakančiais comen a ais, que são ap esen ados skliaus elios à
p incipal daik a a džio equi alen e.
Pa yzdžiui, ikalbio A. Juškos la ių–lie u ių–lenkų kalbų žodyno la ių
modos de adução equi alen es de língua em polkų línguau desc i os em
de alhe Rena a Mise iča-T illiča (2012; 2013: 162171). Pombėž ina, que A. Juškos
ocodyne são não só e s iniai ocodyne, mas e e s iniai aiškinamieji ocodyne,
que são imensamen e impo an es e noling is os, aspi an es a esp ei a de
duas nações, habi an es na mesma e i ó io, mundo ca ego iza im, baseado de
duas línguas compa ando. Ve s iniai dicioná ios, compos os de pessoas
bilíngues, são não só aliosos conjun os de ma e ial pa a pesquisas
sis emá icas aze , mas ambém e elam a in luência do biling ismo no sis ema
da língua, quando au o iaus d ikalbys ė implicada de duas nações cul u as‟ (Sawaniewska-Mochowa 2014: 131).
In es igação acadêmica começa-se, pa enkando me odologia e co esponden es
concei os, baseado A. Juškos d ikalbiais polkų e lie u ių kalbų žodiniais. Obje o de
pesquisa leksikog a inis legado, be publuo a pa e, sob e i e ęs em á ias
manusc ipções edacionais, que o am p eeni as e co igidas ou os au o es.
Po an o, o ma e ial é a aliado c i icamen e. É necessá io e em con a os
aspec os léxicos semân icos dos con os, que muda am os edi o es pos e io es.
Ma é iaga selecionada p ecisamen e al, po que as co espondências de em se
o necidas e em lie u iško, e em lenkiško pa e do ocódino. Digamos que bi al os
ocodinos cons i uem speci inem uma espécie de ex os. En ão su ge a ques ão,
que in o mação é possí el le de al ex o de diccioná io his ó ico, se o
conside ássemos e alo ássemos como um odo e a uássemos como ce o ipo
de kū inį e como monumklão cul u al da comunidade mul iakalbés, e não apenas
como p incipais e co esponden es eles de pala as aduzidas, c iada p a ins de
uso uní oco, po exemplo, quando necessá io só pa a aquele pe íodo, quando p a ica a língua.
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
A a i mação de que žodynas é uma espécie de ex o implica, segundo e noling is a
Wojciecho Chlebdos, á ias eses p incipais: 1) uma ez que diccioná io é uma
espécie de ex o, isso ele é e con a ; uma ez que diccioná io é conside ado pasakim,
isso ele é pa e de um ce o luga e empo comuni á io discu so. Isso signi ica que o
diccioná io em seu ende ein ão, seu ende ea ão, ce a ealidade, com a qual se
elaciona di ado; 2) uma ez que o diccioná io é ex o (con ação), isso ele é e de
ce a ealidade (bem assim e balbinês) in e p e acinis na ação (Chlebda 2010: 202).
En ão su ge ques ão, quem é biconalbio XIX a. Li uano diccioná io na a i o sujei o,
quando Li uânia, semelhan e a e Polônia, naquele empo e a go e nada ca ų? Tokyo
ca ac e ís ico do ocabulá io ca ac e iza-se de á ios me menos subjec i idade.
Em p imei o luga , nela se e le e a pe spec i a de subjec i idade cole i a, qual e
que é kalbinėkul ū inė bend uomenė, sussidendo de meno es comunidades, po
exemplo, egional, ambien al ou eligiosa (Chlebda 2010: 202). lė aizdžių koegzis a imu.
Kalbėdami apie A. Juškos d ikalbius žodynus, susidu iame su d iejų su-
bjek y ių kalbinių kolek y ų – lie u ių i lenkų – i d iejų subjek y ių pasau-
Do pon o de is a e noling is ís ico in e essa panag ina , se aquelas isões,
con ando sob e men alinas (psicholing is inėje e minologijoje chamadas
men alinhos mapapas) en ão Li uânia comunidade de habi an es, exis is ação, são
sime iškos? Se á que aqui se mani es a duas di e en es in e p e ações de
ealidade, que são ansmi idas po di e en es o mas léxicas e es ilis icas,
es e eó ipos e de imagens cul u ais? Mas não só cole i o, po que subjec i idade do
dicodino diminui e dicodino c iado lexicóg a o, em ou as pala as, ex o ou
con ado, que des inado a conc e o des ina á io p opósi o, execu ado a ce o
empo e a ce o luga , au o . Isso ele cons ói diccioná io, de ele depende
mac os ukū a, ou a língua co espondem de escolha e adicionais de explicação,
con ex os ou in o mação g ama ís ica in odução. E noling is a em que
pe cebe , que dicódine ao lado cole y inês imagduo ės api eiškia e indi idual
imagduo é, que ap esen a o p óp io au o , que e po ienokį ou ou ookį leksemų
esboço. Lexicóg a o semp e se con on a com in inale decisões, que em a acei a
an o selecionando ma e ialá, quan o a colocando, po que impossí el c ia al
diccioná io, cujo mac os u u a ab angesse odos os possí eis nomeamen os,
exis ojanços em linguagem. No malmen e cons i uindo co pus de ocabulá io,
es o ça-se ap esen a al conjun o de pala as, que e le isse a concepção do
mundo da comunidade cul u al da língua.
A. Juška oi p ecisamen e al au o , que ambican emen e p ocu a a em seus
diccioná ios ansmi i isuminį ano pe íodo pasaulė aizdį. Como d ikalbis
lexicóg a o, ele não só oi adiado de á ias li uãs e polkų exis is ação apa ações,
quando con on a d i línguas e cul u a, obse ado e c onikininkas, mas em
mui os casos, segundo W. Chlebdos, en ão eali y in e p e a o ius ik o ę alo ou
obje i amen e, ap esen ando gausių ealijų. Isso azia de manei a acilmen e
A igos A icles 93 /
D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai
(XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu)
comp eensí el, e elando a essência do assun o, e i ando moksliškumo e
encyclopediškumo (Chlebda 1993: 205; Sawaniewska-Mochowa 2014: 135). Ele p ocu ou
não só su egis a bens da língua i a li uanos, mas e pe ei amen e impa en ou
polkų kalbos egioninį a ian (speci inį sociolek ą), pelo qual ala a minulkiei
bajo ai da p o íncia Kauno (Sawaniewska-Mochowa 2002). Segundo Baudouino de
Cou enay, A. Juška e a o melho daquele pe íodo conhecedo de ida li uanos (de
Cou enay 1880: 2). Ve s iniai dicioná ios, compos os de bilíngües pessoas, são
aliosos não só como conjun os de ma e ial pa a pesquisas sis emá icas
galimybę a skleis i biling izmo į aką kalbos sis emai, kai au o iaus d ikalbys ė
ealizadas, mas ambém como on es, o necendo implici ada de duas nações
cul u as (Sawaniewska-Mochowa 2014: 131). A. Juškos b ikalbiai ocodyne são
imensamen e alioso de dois linguís icos sis emas, como de subjec i a na a i o, ca ego izojancio en ãoina cadadienybę, quando usadas
d i ski ingos šnẽkamosios kalbos, nepa eik os kalbos no mų, y imų šal inis
e noling is ams.
Compa ando A. Juškos diccioná ios lie u iškus i i ula es pala as e suas
co espondências de língua polkų, no a-se algumas leksinių seman inių g upių
yzdžiui, žodžiai, ku iais apibūdinamas žmogus, jo eikla i k . Tokie d ikalbių
semelhança, pa a o ojų polkųlie u ių e lie u iųlenkų pala as co espondências
lemia bikalbių habi an es cul u ę in e e enciju, supona usią a ious s e ų
a ibu ikos į a dijimo bend umą bei sąmoningą, dependendo da si uacionė lingbinė,
lenkiško ou lie u iško denominação escolha (Mochowa-Sa 2014: 135).
KŪNIŠKUMO SFERA, FIZINS
(IŠORINS) YPATYBS
A. Juška do i a língua insc imina a udo, o que só conseguiu nugi s i, neski s ando als ieços das
pala as da língua em escolh inus e não escolh inus. Ele não e i ė šiu kščių bei ulga ių pala as e
posakių, não conside ando seus não adequados ocylynui e em ge al não des ininais cui ančiajai
sociedade (Tolu ienė 1961: 151): lie. biks ášikis (dū inys biks os + šik i) = le. eksp esi ui s acz do
po ek ‘kas p isida ęs į kelnes1 (L B2 I 15, L B II 26), ajdający się do po ek (J I 207); 1 Ku s šìka į
bìks es, ás biks ášikis ‘ iedžian is (?), su inan is (?) į kelnes (J I 207). 2 Słownik li ewskopolski
san umpów p incípios de ap esen ação: eduzidas le as maiúsculas depois L símbolo signi ica
que o ma e ial da língua polkų omado dos co esponden es li e iškų sky ių desde A a é Ż, skaičiai
I, II, III signi ica edações eiliškumą; san umpa d mimi isleis as ou pe leis as pa e do ocodyno,
LBug K. Būgos edakcija, a abiški skaičiai mimi ka eles, adicionado a manus aščio, ou paglapius.

94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
lie. buknósa (dū inys buka + nosis) ‘bukanosis’ = le. ęponos (L B I 37, L B II
60, J I 248): Tas buknósa, ku ió buk nósė. Segundo LKŽ, egis ado no dicioná io de
Ju gio Šlapelio; chal, b zuchala ‘człowiek z dużym b zuchem, g osas człowiek, com
lie. dublýs ‘didpil is’ = le. b zuchal (J I 357), lenkų a mėse a ojami b zu-
g ande ba iga, s o ulis (cen inė i šiau ės Polonia); Segundo LKŽ, usado na a ual
eas e n aukš aičių pane ėžiškių pa a mėje (apie Pane ėžį), a a ian e dblis é usada
iškiuose, Pociūnėliuose (Rad iliškio .) e Pak uojyje; lie. memeklis ‘cas alando
zamsike a, mikčioja, mikčius (L M d 30) // me meklis ‘cas alando zamsike a,
mikčioja, mikčius (L M d 34) = le. zajękliwy ‘mikčiojan is ib. ; momo ‘miknius
(mikčiojan is) (L M II 30); zajękliwy (L M II 30) . lenkų a mėse (Mažoji Lenkija) esse
homem é chamado momo , zajęklak, zajękliwy. Te má icas Li uãs é usado bas an e
amplamen e: memeklis y ų aukš aičių pane ėžiškių (apie Pane ėžį), y ų aukš aičių
u eniškių (Duse os), me meklis aka ų Lukš aičių kauniškių (Ski snemunė, aukšiai);
lie. ukšn ‘kas sus aukęs, sus aukėlis; paniu ėlis, pikčiu na: Ku s susi aukęs is as
ukšn; a ian e uksl = le. a mėse é usado zma szczocha (człowiek cały
zma szczony) ‘susi aukėlis ( isiškai susi aukęs žmogus) (L R I 25). Nomenagens com
o man u -ocha e am ca ac e ís icas da elha Polônia, po ém a é ago a lenkų
a mėse são p odu ús como a i idades execu ado es ou sa ybių nešio ojų
nomeinimas, às ezes exp essekian ys nega i am emoções a spal į. em língua
Lie u ių ukšna, ukšla signi ica ‘žmogų, que susi aukęs, pe e ęs eidą,
susi aukėlis; pikčiu na. Rukšn di undido nas escnek os kauniškių aka ų aukš aičių
(apie Ma ijampolę, Vilka iškį, Ju ba ką) e pie ų aukš aičių (apie Aly ų), ukšl usado
zemaičių (k e ingiškių, a niškių, aseiniškių) šnek os; lie. s as, plg. LKŽ s y as, o.
dial. s îw, le. sz ywny ‘pasi empęs, iesus: Kas p os y jak swica ‘ iesus, jako
ž akė (L S I 60); s y as LKŽ dados, za ixado de Ku šėnų. Li u ians a mėse,
especialmen e aka ų aukš aičių kauniškių, papli ęs a ian e š y as, incluído em
iesus, neapsikumpinęs, s ačias i lygus kaip ąs as ienmulinis, as š ý as (J). ~ le.
F id icho Ku šaičio Lie u ių okiečių kalbų žodyną, cujo dados cole ados de
Mažosios Lie u os lie u ių gy osios kalbos e imp usdin ų on es.
CHARACTERIO SAVYBS
Lie. akýplėša (dū inys akìs + plėš i) ‘įžūlus, šiu kš us, nemandagus άνθρωπος: Válo
augìn as ájkas áp akýplėša, . y. žėdnam akis d aska. Kas akis plėšia, p iešinas, as
akyplėša (J I 7) = le. eksp essy as okodzio (dū inys d zeć + oko), d apieny ‘plėš us (L A II
8, L A III 4, J I 7). L. I inskis d apieny e čia plièszans, -nćzia (I
A igos A icles 95 /
D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai
(XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu)
54). Us ojamo em li auos a mėse ( aka ų aukš aičių kauniškių, šiau ės žemaičių
k e ingiškių) e en ėjęs em bend inę kalbą; lie. jumpé kis ‘cas p ikibês, ing essês ~ le.
p zywiązany jak kleszcz ‘p ikibęs kaip e kė (L j I 5); Jono Jablonskio na edaguada
pa e p es a jmpe kė, -kės (plg. o. Jung e chen) ‘poniu ė (le. panienka) (dicoma
paniekinamai): Aquela mo iška seu (kelei ia) jumpe kė, i.e. p ijung a a ele, como e kė
įsiu b a (sc.,,įsisiu busi) (J II 687). Jumpe ke gasužeis aikščiojo (J II 687), plg. jumpé kis,
-ė LKŻe зафиксирован из A. Juškos слодино. Da plg. jùmp o a ‘panelė (plg. o.
Jung au) ambém em um om nega i o į: jump o a não paga nem de qual abalhelio;
зафиксированный Пилыпо Руиги в словниках литовских okiečių и okiečiųлитовских
языков, Влияуса Кальвайца в P ūsских литовских данах (Kal ai is 1905: 123), Августа
Шлейхерия Li auisches Lesebuch und Glossa (Schleiche 1857: 172), часто попадающие в
записанных песнях, а также Людвика Рюзо Rus o (1935, 1937) и в сборнике данов
Лескиена и Карла Брюг (Les B ugkien, 1882: 65), a .
K is ijono Donelaičio; lie. ge lis = le. dob u ki (L G I 19), Ø ozkosznik (‘palaimin as) (L G II 34),
dob y człowiek (šis ek i alen ap esen ado po J. Jablonskio, e lá mesmo no ado, que
Juškos pa a o as abençoado ozkos ‘znik as, que é a ida ęs palaimai) (J II 429). Plg. Swil,
como e L. I inskio (I 460) diccioná io, signi ica ‘goslininkas, askazninkas, elacionado com
goslus ‘gašlus, geidulingas e aškažnas ‘išdykęs, di e ido. A. Juška apa en emen e
que ia a es e apelido da ou a signi ica i ão a ‘ oks, que o nece bênção aos ou os.
LKŽe es a pala a signi ica ‘ge as homem, ge u is: Desde šelmio ge ulio nepada ysi
(Valkininkai, Va ėnos .). L. I inskio dob u ki é būd a dis, aduzido como ge inku is,
ge inkučia (Giaŕnkŭ is, -ŭćzia I 46); lankus žmogus (L M II 48 , L M d 45. L M II 48 , L M d 45).
Em línguas li a ias isso signi ica silpna alį, nuolankų, acilmen e ou os in luenciado
lie. minkš pa is sakoma menkinamai apie ne ykusį, iš ižusį y ą, pažodžiui
eiškia ‘minkš as kiaušinis’ = le. eksp esy as miękojaj ‘człowiek uległy / nuo-
homem; da plg. lie. minkšp ó is (L M II 49), minkšp is (L M d 45) = le. słaboumny; lie. ki šlys.
Esse signi icado da pala a A. Juška explica ilius aciniu exemplou: Ku s kì šina, é zina
ki s žmónes, s ki šlys ~ le. exp essy as ozjuszyciel ‘siu in ojas, ni š in ojas (L k I 41,
J III 129). Simila men e explica F. Ku šai is em seu diccioná io ki šin ojis: Ki šin ojis ku s
ki šina (K I 67). Es e nome desc e e homem de um que ou os i i a, pica, pjudo. L. I inskis
būd a dį ozjuszony e čia įbingęs (= įsiu ęs), pa akęs, įdūkęs, įšėlęs (I 456).
Sem con ex o a pa i polkiško a i ikmens di ícil de ep oduzi exaclią signi icado.
A pala a ozjuszyciel não ne a ojamo nem na a ual comun inha alboje, nem
a mėse, mas ais es u u as, cuja base a cons i ui his o ico da ybinis lenkų
kalbos modelis com o man u -iciel -yciel, podiam exis e naquela a osenoje. A.
Juškos ko odyne lenkiškoje ma e iagoje da ybos su nomen agen is eikšme (plg.
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
g abiciel, g yziciel, nagliciel, s aszyciel, zwodziciel) exemplos são bas an e mui o.
Também pode se que A. Juška buscando ansição sime iedade al nome do ação
execu ado ele mesmo c iou de eiksmažodžių eikslų po ų: ozjuszyć į .
ozjuszać eik. ‘p i es i ( es i) a é pasiu imo, įsiu in i (siu in i) ou ozjuszyć się
į . ozjuszać się eik. ‘ni įš i (ni š i), i a (pega i), ni š i em algo po alguma
azão.
Da plg. sime iškos s uk ū as dū inius: lie. a ėłkge is = le. wodkopój, gi uoklis
(L A II 106): Tèn a ėłkge ej, usidá ę in o ú zdinę, gé ia (J I 107); No ocabulá io
I inskio icha-se gi ŭklis ‘pijak (I 279).
Mui as das mencionadas pala as baseiam a signi icação nega i o emocional
elação do alado com nomeado sujei o. É sua opinião sob e a alo de um
de e minado homem, e essa opiniãoê é ap esen ada não como solução lógica, e como
expe iência ou sen imen o do o ado . Nessas pala as cap ado uma a aliação
nega i a. EGESYS, LIVENIMO BŪDAS, VEIKLA Lie. baładóšıus ., baładošė m.: Kas pa
nak ìs báłdos, as baładóšius (J I 186) ~ le. łuk (L B I 3); wałęsający się, łuczący
się ‘besi ankan is (J I 186). A. Juška ainda o nece sinónimo pabalda.
Ob iamen e, que Li u iška o ma da pala a desc e e homem de, que ancosi,
ainiojasi noi e, . y. nak ibalda. Enquan o isso polkų língua co espondemns an es
signi ica em sen ido ge al ‘slampinė oją, łazik, łazęga < de eiksm. łuc się ‘keliau i
kažku be ikslo, być niezna ku , slampinė i, bas y is, anky is, de Mažosios Pie ų
Lenkijos a mių łuk ‘žmogus, que gos a de anky is, ambém a mėse é usado
como p a a dė, quando se ala sob e zagaulų būdą, especialmen e u in omeny
mo e is; lie. łájdo u ininkas (L L II 4, L Bug Als) ~ le. pog zebnik, (Swil) p zes ‘ en, mis,
k ó y zajmuje się pog zebem, u ządza pog zeb / as, ku is ūpinasi laido u ė-
o ganiza o laido u es. Anaisamen e e L. I inskio o dodyne pog zebnik ansliamas
Łjdo ojas ‘kas laidoja mi usį, bŭdininkas (?) (I 296). Pa ece-se que A. Juška polkų
língua co espondmenį pog zebnik pe cebeu como uno u ios pa icipį. Tokia
signi icado es e nome é usado em Silezijoje e Kašubuos. LKŽe ambém dá-se al
impo ância do laido u hei o. Aqui es á e A. Juškos aseys: Laido u ininkai g įž a de
kapų, no qual laido u ininkai eikiausiai ambém signi ica ‘pa icipan es laido u ių; lie.
pi ágininkas = le. pi onik ‘ en co piecze i sp zedaje pi ogi aquele que kepa e da inėja
pi agus (L p I 83); segundo SWil ‘ en, co pi ogi obi, p zedaje lub jadać je lubi aquele,
que az pyga us, endda inėja ou gos a deles algy i, plg. lie. / py gininkas
‘kondi e is, pi agų kepėjas. Es e nome é egis ado
Jono Hen iko Kuncmano diodene (chamado K auzės diodene), em seu diccioná io o
oi egis ęs e F. Ku šai is, ambém mencionado B e kūno Biblijoje, usado em
A igos A icles / 97
D ikalbiai žodynai kaip kul ū os eks ai
(XIX a. kun. An ano Juškos žodynų pag indu)
a mėse: y ų aukš aičių pane ėžiškių (G ūžiuose, Pas alio .) e pie ų žemaičių
aseiniškių (apie Tau agę).
SOCIALINIS STATUS (DICHOTOMINIS)
BENDRUOMENS DIVIJIMAS À PONUS,
BAJORUS IR VALSTIEČIUS)
Mui o gausi nomes g upo em língua li uãs es á com a base pala a bajo as, например.:
lie. bajó as, - ė (L B I 2, L B II 3, J I 183) ‘p i ilegijuo as žem aldys, pp . o do a hei o
médio; p i ilegiadas o igem homem, šlėk a: Eu sou de Laudės3 bajo , e u ka čiu asis4.
À skydas muzikas nu bajo u, .y. dis ingi iamas. Jinai bajo ė de nascima e po i u
bajo ė (J I 183184). Nes a pala a cono ação dos li uanos alados XIX a. é neu ali,
pozi y i. Po an o, pode dê a ma ca da igualdade: = le. co espondências da língua
boja ‘bajo as, szlachcic ‘bajo as. No manusc i o A. Juška oi egis ado yce z
‘ i e is (L B I 2), boha y ‘did y is (L B II 3). No en an o, na e são imp essa já só
szlachcic (J I 184); lie. bajo áj ė = le. ‘dama lub panna z odu szlacheckiego, có ka
szlachcica dama ou ponia de bajo ų giminės, bajo o duk ė (J I 183); lie. bajo kas = le. 1.
nome deminu y inis, eiškian is ‘(mały) syn szlachcica (mažą) bajo o sūnų); 2.‘biedny
szlachcić (ne oi ingas bajo as); 3. (su gailesčio a spal iu) ‘szlachcina (bajo ėlis) (L B III
4); imp usdin ame a ian e: syn szlachcica; biedny szlachcic; szlachcina (J I 184); LKŽe
segunda e e cei a signi icados nãož ixados; lie. bajó edis: Bajó edis ý a ádas
bajó ų (J I 184) ‘p zywódca boja ów (bajo ų adas)~ le. dial. ma szałek ‘ ado as,
conhecido ce imonialo; o mais al o g au mili a ancūz em empos de Napoleão I e III;
ancião; do casamen o pa icipan e sênio e k . (PolŽ I 443). LK Ma shŽalka em s a us de
pessoa di igen e: 1. ‘pessoa adminis ando, di igindo no apa elho do Es ado eudal;
bajo ų adas’; 2. ‘iškilmėms ado aujan is asmuo’; 3. ‘pi šlys’; 4. ‘ es u ių pul-
ko daly is’.
Ma szałek (plg. idu amžių o. ma schalk ‘ka ališkosios šeimos a nas) é um e mo his ó ico
‘XVXVIII a. p imei o minis e , se ido do es ado, 3 Liaudė nome da egião his ó ica, que é Ne ėžio
di ei inho li o al bajo kaimių, p incipalmen e ap inkados PociūnėliųDo nu a uože. bajo us da
Li uânia bas an e mui os dados o necem do inal do século XVI Raseiniai e as do ibunal a os,
comp a enda e k . documen ai (LE
XIV 501502).
4 Ka čiuo asis ‘p as o, cabelosis absileidês.
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VILIJA SAKALAUSKIENĖ, ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
wi h e e ence o his/he physicali y, psyche and men ali y, exp essing o emo ions,
ela ion o o he /alien, p ac icing eligion and i uals.
Į eik a 2017 m. 4 de ab il.
VILIJA SAKALAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lie u a
ilija[email p o ec ed]
ZOFIA SAWANIEWSKA-MOCHOWA
Ins i u e o Sla ic S udies, Polish Academy o Sciences
J. Ba oszewicza g. 1B/17, 00-337 Wa szawa, Polska
zo [email protected]