S aipsniai / A icles 51
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp is: leksika.
SLAVIŠKOS ŠAKNIES ŽODŽIŲ
VARTOJIMO KITIMAI JONO
JAKNAVIČIAUS EWANGELIE
POLSKIE Y LITEWSKIE 1647,
1674, 1679, 1690 IR 1705 M.
LEIDIMUOSE
Al e na ion o Sla ic- oo wo ds in Ewangelie
Polskie y Li ewskie by Jonas Jakna ičius om
1647, 1674, 1679, 1690 and 1705
ANOTACIJA
S aipsnyje lyginami penki pi mieji Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie lei-
dimai. Ti iama, kaip juose ki o sla iškos šaknies žodžių a ojimas. Pas ebė a, kad J. Ja-
kna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie esama kele iopių žodžių ki imo a ejų: ėlesniuose
leidimuose skoliniai a ojami ne ik ie oj indigenių žodžių, be i ki ų s e imos kilmės
žodžių pozicijoje. Taip pa y a ie ų, ku ėlesniuose leidimuose įsigali indigenus žodis, o
ne skolinys.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Jakna ičius, skoliniai, indigenūs žodžiai, leksika, senieji aš ai.
ANNOTATION
In he a icle i s i e edi ions o Ewangelie Polskie y Li ewskie by Jonas Jakna ičius a e
compa ed. I is analysed how Sla ic- oo wo ds usage was changing. All cases o al e na-
ion o wo ds in Ewangelie Polskie y Li ewskie can be classi ied: 1. Wo d o o eign o igin in
la e edi ions o JE is eplaced by indigenous wo d; 2. Indigenous wo d in la e edi ions is
eplaced by wo d o o eign o igin; 3. Loanwo d is eplaced by o he loanwo d.
KEYWORDS: Jakna ičius, loanwo ds, indigenous wo ds, ocabula y, old
w i ings.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
ĮVADAS
Jonas Jakna ičius y a pa ašęs į ai ių eliginių giesmių, ka eche inių knyge-
lių, eilė aščių lo ynų kalba, g eičiausiai į lie u ių kalbą iš e ė kai ku ių e an-
gelijų iš aukas Kons an ino Si ydo Punk ų sakymams (VLE VIII 477), ačiau
žymiausias jo da bas y a e angelijų e imas, išleis as inkinyje Ewangelie Pols-
kie y Li ewskie. Šis inkinys ypa ingas uo, kad nuo 1647 m., kai bu o išleis-
as pi mą ka ą, jo leidimai bu o ka o i dešim is ka ų da kelis šim mečius
(Zinke ičius 1988: 269). Šis ak as byloja apie nepap as ą Ewangelie Polskie y
Li ewskie populia umą. Vis dėl o, palygin i su ki ais lie u ių kalbos senaisiais
aš ais, J. Jakna ičiaus e angelijos mažai y inė os. Daugiausiai šio au o iaus
da bus nag inėjo Milda Lučinskienė, 2005 m. pa engusi pi mojo J. Jakna i-
čiaus e angelijų leidimo aksimilę su į adiniais s aipsniais, ku iuose pa eikia-
ma au o iaus biog a ija i li e a ū inė eikla, iškeliama e imo šal inių p oble-
ma, ap a iama 1647 m. e angelijų kalba (Lučinskienė 2005). Ši mokslininkė jau
y a y inėjusi 1647 m. i 1674 m. J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
leidimus: au o ė, palyginusi į ai ių leidimų g a iką i o og a iją, p iėjo p ie iš-
ados, kad 1674 m. leidime bu o mėgin a pe ei i p ie pas o esnės ašybos (Lu-
činskienė 2003) bei aisy i y ų aukš aičių a mės o mas (Lučinskienė 2001).
M. Lučinskienė y a a k eipusi dėmesį ne ik į ašybą i leksiką J. Jakna ičiaus
ski inguose leidimuose, be i į mo ologinių o mų kai ą. Pas ebė a, jog dau-
giausiai keis as daugiskai os naudininkas i pos poziciniai ie ininkai (Lučins-
kienė 1998). Taip pa paminė inas bend as su A ū u Judženčiu šios moksli-
ninkės s aipsnis, ku iame ap a iamos 1647 m. leidimo ien isinių i sudė inių
sakinių lyginamosios kons ukcijos (Judžen is, Lučinskienė 2008).
Minė uose M. Lučinskienės y imuose jau a k eip as dėmesys į o og a i-
ją, kai ku ias mo ologines o mas i y ie ybes. Leksika – pa s nepas o iausias
kalbos klodas, g eičiausiai eaguojan is į į ai ių žmogaus gy enimo s ičių pasi-
kei imus. Skoliniai, būdami leksikos dalis, aip pa pa i ia išo inių eiksnių į a-
ką, nuo jų p iklauso i skolinimosi in ensy umas (U bu is 1978: 28). Pi masis
J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie leidimas ( oliau JEI), kaip minė a,
adiciškai y a da uojamas 1647 m., no s y a spėjimų, kad pi masis leidimas
galėjęs pasi ody i 1637-aisiais a ne 1635 m. (Lučinskienė 2001: 117–118). An-
asis pasi odė kele i me ai po J. Jakna ičiaus mi ies – 1674 m. ( oliau JEII),
ečiasis – 1679 m. ( oliau JEIII), ke i asis – 1690 m. ( oliau JEIV), penk asis –
1705 m. ( oliau JEV) i . . Gausūs J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
leidimai y a pa ankūs i i kalbos kai ai: ame pačiame eks e, leidžiamame ke-
lių dešim mečių ski umu, gali a sispindė i kai ku ie kalbos pokyčiai. XVII a.
J. Jakna ičiaus e angelijų leidimų, . y. 1647, 1674, 1679 i 1690 m., kalba mažai
esiski ia (Lučinskienė 2005: 19), ačiau ski umų is dėl o esama. Daugiausia
S aipsniai / A icles 53
Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai
Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose
jų y a an ajame leidime (Lučinskienė 2005: 19) i nemažai keis a bū en leksi-
ka (Lučinskienė 2001: 118). Vėlesnių XVII a. leidimų leksika nuo 1674 m. leidi-
mo leksikos jau be eik nesiski ia. Ki as lūžis į yko 1705 m. leidime. T adiciškai
1705 m. y a laikomi y inio aš ų kalbos a ian o išnykimo iba (Zinke ičius
1988: 276–277) i ais me ais pasi odžiusios J. Jakna ičiaus e angelijos bu o
pe ašy os idu iniu aš ų kalbos a ian u. 1705 m. leidimas bu o pag indas
ėlesniems Ewangelie Polskie y Li ewskie leidimams (Lučinskienė 2005: 19).
Tu in omenyje J. Jakna ičiaus e angelijų leidimų panašumą i ski umus,
medžiaga šiam s aipsniui bu o enkama iš penkių pi mųjų leidimų: 1647, 1674,
1679, 1690 i 1705 m. Šio s aipsnio objek as y a sla izmai i sla iškos šaknies
hib idai bei jų a ojimas penkiuose pi muosiuose Ewangelie Polskie y Li ewskie.
Tikslas – nus a y i, kaip ki o skolinių a ojimas J. Jakna ičiaus e angelijų e -
imuose, . y. ku ie skoliniai oje pačioje pozicijoje bu o keis i ki okiais skoli-
niais, hib idais, sa akilmiais žodžiais, i a i kščiai, – ku ie indigenūs žodžiai
bu o pakeis i s e imos kilmės žodžiais, bei nus a y i yšį a p šių ki imų i e -
imo šal inio, skolinių kilmės. Tikslui pasiek i bu o lyginami Ewangelie Polskie
y Li ewskie minė ų leidimų eks ai lie u ių kalba su lenkiškuoju o iginalu, pa-
eikiamu šalia.
SLAVIZMŲ SAMPRATA
Dėl aiškumo bū ina umpai užsimin i, ku ie sla izmai šiame s aipsnyje
laikomi polonizmais, ku ie – skoliniais iš y ų sla ų a neaiškios kilmės skoli-
niais. Įp as a eig i, kad skoliniai – ai į ai ių kon ak ų (ekonominių, kul ū i-
nių, poli inių i . .) me u iš kalbos dono ės į kalbą ecipien ę pe im i kalbos
elemen ai (Jakai ienė 2009: 227), daugiau a mažiau būdingi isoms kalboms
(Sabaliauskas 1990: 268). Skoliniai pagal kilmę ski s omi į skolinius iš kaimy-
ninių kalbų i iš olimesnių kalbų pe a pines kalbas, . y. a p au inius žodžius.
Pas a uoju me u a si adęs kiek ki oks požiū is į sla izmus: polonizmais adi-
nami ne ik aka ų sla ų skoliniai, į lie u ių kalbą iesiogiai pa ekę pe lenkų
kalbą, be i pa ekusieji pe y ų sla us, . y. kancelia inę LDK kalbą, kai skoli-
nio mo ologinė s uk ū a i seman inė isuma y a iden iška lenkų kalbos lek-
siniam iene ui (K egždys 2014: 195). Šis požiū is ap ina ibas a p a p au-
inių žodžių i sla izmų klasi ikacijos dėl skolino kelio į besiskolinančią kalbą
in e p e acijos, odėl s aipsnyje laikomasi adicinės nuomonės – skoliniai iš
kaimyninių kalbų nag inėjami pagal pasku inę kalbą, iš ku ios skolinys a ėjo į
kalbą ecipien ę (Jakai ienė 2009: 231–233). Siekian glaus umo, plačiau neap-
ašan kaimyninių sla ų kalbų is o ijos, galima išski i okius lie u ių kalbos
sla izmų šal inius: senoji usų kalba, iksliau, jos aka inis a ian as (seniausi
ANŽELIKA SMETONIENĖ
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
lie u ių kalbos sla izmai, IX–XI a. (Būga 1958: 351; LKE 503)), usėnų kal-
ba1 (nuo XV a. idu io), lenkų kalba (senoji, apiman i XV–XVI a., idu inioji,
a o a iki XVIII a., i daba inė lenkų kalba), lenkų kalbos a mės, daba inė
bal a usių kalba i jos a mės, uk ainiečių kalba i jos a mės. Šiam s aipsniui
ak ualūs y a skoliniai iš usėnų kalbos, senosios usų kalbos i lenkų kalbos
(apimančios senąjį i idu inįjį jos laiko a pį). Skoliniai, a ėję iesiogiai iš lenkų
kalbos, adinami polonizmais, iš senosios usų i usėnų kalbos – skoliniais iš
y ų sla ų. Sla izmai, ku ių šal inis gali bū i a ba lenkų kalba, a ba y ų sla ų
kalbos, adinami neaiškios kilmės sla izmais.
Ti ian sla izmus neiš engiamai susidu iama su hib idais. Tai žodžiai „be
sa o, u in ys i ki ų kalbų nekai ybinių mo emų“ (LKE 2008: 207). Hib i-
dai pap as ai laikomi a pine g andimi a p skolinių i indigenių žodžių (Kei-
nys 1984: 117). J. Jakna ičiaus e angelijose hib idų nedaug, is dėl o kai ku-
iais a ejais a o i apib ėžimą s e imos kilmės žodis y a daug ikslingiau nei
sla izmas, nes pas a asis neapima žodžių, u inčių i lie u ių kalbos da ybinių
o man ų.
ŽODŽIŲ KEITIMŲ ATVEJAI
J. Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie 1674, 1679, 1690 i 1705 m. lei-
dimų eks uose esama am ik ų pildymų, ku ie lemia s e imos kilmės žo-
džių skaičiaus ski umus a ski uose leidimuose. Esminis ski umas, kad JEI
nė a apie 30 eilučių ilgio „Li huanica Con essio“ (JEII 219,1; JEIII 219,1; JEIV
225,1; JEV 212,10). 1674 m. p idė a i pe ikopė, ski a Š . Juozapui (Lučins-
kienė 2005: 19). Be o, 1705 m. leidime papildomai įdė a gana ilga malda (JEV
213,6–214,28), ku ioje kaip ik gausu s e imos kilmės žodžių. Pi muose J. Ja-
kna ičiaus e angelijų leidimuose nepasika ojančių s e imos kilmės žodžių ap-
ik a: JEI – 182; JEII – 182; JEIII – 182; JEIV – 184; JEV – 194. No s pačių
s e imos kilmės žodžių kaip iene ų skaičius be eik isuose leidimuose y a
ienodas, jų a ojimo dažnumas ski iasi. Šiam s aipsniui ak ualūs ik 65 a e-
jai, . y. ie, kai indigenų žodį ėlesniuose leidimuose oje pačioje pozicijoje
1 Rusėnų kalba ik iš p adžių bu o a o a kaip kancelia inė, be jau XV a. idu yje p adė a a o-
i plačiai (Темчинас 2012: 47), ne eliginiuose eks uose, odėl lie u ių kalbo y oje a ojamas
e minas kancelia inė kalba nė a ikslus, nes jis apima ik ieną jos unkciją. Rusėnų kalba ne e ai
adinamos šios kalbos: aka ų usų (западнарусский язык), senoji bal a usių (старобелoрусский
язык), senoji li e a ū inė bal a usių (старобелорусский литературный язык), senoji uk ainie-
čių (староукраинский язык), senoji uk ainiečių knyginė (староукраинский книжный язык) a
ne lenkų-bal a usių (język polsko-biało uski) kalba (Мякишев 2008: 16).
S aipsniai / A icles 55
Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai
Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose
keičia skolinys a ba a i kščiai, i kai ienas skolinys keičiamas ki okiu. Ga-
na dažnai šalia skolinio skliaus uose pa eikiamas sa as žodis. A siž elgian į
keičiamų žodžių kilmę, isus a ejus galima suski s y i į is g upes: 1) s e i-
mos kilmės žodis ėlesniuose leidimuose keičiamas indigeniu žodžiu, iš lek-
sinių g e ybių pasi enkamas indigenus žodis (25 a ejai: adyna ( alanda) JEI
22,20, JEI 161,22 > alanda JEII 25,2, JEII 166,10; akmuo gi nos (melnyčia) JEI
193,12 > akmuo gi nos JEII 199,15; dabo i JEI 11,10 > eizdė i JEV 11,21; dese-
ina JEI 105,10 > dešim inė JEV 106,18; k aš ai ( ubežiai) JEI 152,12 > k aš ai
JEII 157,10; magis as (moky ojas) JEI 171,11 > moky ojas JEII 177,11; mis as JEI
106,18, JEI 130,9, JEI 119,2 > moky ojas JEV 109,19, JEV 132,3, JEV 120,23;
nusidėjusieji (g iešnykai) JEI 191,14, JEI 191,23 > nusidėjusieji JEII 197,17, JEII
197,23; nusidėjusioji (g iešnykė) JEI 181,11, JEI 81,24 > nusidėjusioji JEII 187,6,
JEII 188,2; p aga as (pekla) JEI 194,16 > p aga as JEII 200,17; ody is (susikalbi-
nė i) JEI 130,3 > susikalbinė i JEII 136,3; slūžy i JEI 112,18, JEI 161,10 > a nau i
JEII 118,13, JEII 166,2; alanda (adyna) JEI 27,5 > alanda JEII 29,23; ie nas
JEI 142,14, JEI 142,16 > eisus JEII 147,14, JEII 147,15; ie nas ( eisus) JEI 141,26,
JEI 142,1 > eisus JEII 147,2, JEII 147,3; i šus ( iškos) JEI 40,26 > i šus JEII
44,16; žy a as (gy enimas) JEI 185,22 > gy enimas JEII 192,5); 2) indigenus žo-
dis ėlesniuose leidimuose keičiamas s e imos kilmės žodžiu, iš leksinių g e-
ybių pasi enkamas s e imos kilmės žodis (14 a ejų: d auginykas JEI 128,17 >
a o šius JEII 134,13, a o iščius JEV 130,12; d auginykas JEI 129,13 > a o šius
JEII 135,7, a o čius JEIV 136,24, a o ščius JEV 131,6; elge au i (žeb a o i) JEI
101,10 > žeb a o i JEII 107,1; gailėjimas JEI 66,13 > pakū a JEV 67,13; iškuop-
as JEI 46,15 > iškandažy as JEII 50,18; iždas (ska bas) JEI 178,23, JEI 180,15 >
ska bas JEII 184,22, JEII 186,16; me as JEI 88,22 > adyna JEV 90,3; mėg i JEI
43,12 > pasidabo i JEV 43,24; olygus JEI 180,11 > padabnus JEII 186,13, padab-
nas JEV 180,7; eidas (ab ozas) JEI 131,2 > ab ozas JEII 137,2; iešpa is (gaspa-
do ius) JEI 180,12 > gaspado ius JEII 186,14; zokanas (įs a ymas) JEI 190,5, JEI
196,23 > zokanas JEII 196,10, JEII 202,21); 3) ieni s e imos kilmės žodžiai
keičiami ki ais s e imos kilmės žodžiais (11 a ejų: abyda JEI 34,5 > k i ida JEV
34,18; mie y i JEI 87,10 > mie uo i JEV 88,16; pad a ė JEI 9,19 > gaspada JEV
10,5; pad a nykas JEI 110,7 > gaspado ius JEV 111,21; pe suna JEI 130,15 > asa-
ba JEV 132,8; p ie aunykas (p ie as) JEI 105,6 > p ie aunykas JEII 110,19; sėb as
JEI 94,8, JEI 95,2 > a o ščius JEV 95,17, JEV 96,13; suga a y a JEI 88,25 > ga-
a a JEV 90,6; yskupas JEI 7,8, JEI 172,16> byskupas JEII 8,2, JEII 178,13. Šiai
g upei p iklauso i žodžių angelas, aniolas, anielas a pusa io kai a pi muosiuose
penkiuose JE leidimuose, iš iso 15 a ejų).
Paminė i a ejai suda o ik nedidelę JE leksikos dalį, ačiau ien žodžių ki-
imai, a siž elgian į jų kilmę (indigenus <> s e imos kilmės), a skleidžia, jog
M. Lučinskienės eiginys, kad daugiausia JE leksika paki o an ajame leidinyje,

ANŽELIKA SMETONIENĖ
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
o po o – 1705 m. (Lučinskienė 2005, 19; Lučinskienė 2001, 118–119), y a i-
siškai eisingas. Iš isų 65 ki imų a ejų, kai indigenus žodis bu o pakeis as
s e imos kilmės žodžiu a a i kščiai, ieni s e imos kilmės žodžiai bu o pa-
keis i ki ais s e imos kilmės žodžiais, i kai a sisakoma leksinių g e ybių, ai
į yko 1674 m. leidime a ba 1705 m. leidime (išsky us chao iškus angelas, anio-
las, anielas i a o šius, a o čius i a o ščius ki imus, ku ie bus ap a i ėliau).
Labiausiai ikė ina, kad okiems pokyčiams į akos u ėjo o iginalus eks as, iš
ku io bu o e s os e angelijos.
LENKIŠKO ORIGINALO ĮTAKA VERTIMUI
Y a keli spėjimai, iš kokio šal inio J. Jakna ičius galėjo iš e s i e angelijas.
Manoma, kad ai galėjo bū i pada y a iš Jokūbo Wujeko 1620 m. leidinio Ewan-
gelie i epis oły, ak niedzielne, jako i wszys kich świą , k ó e w kościele ka olickim we-
dług zymskiego po ządku p zez cały ok czy ają a ba iš J. Jokūbo pos ilės Ewangelie
i epis oły..., išleis os K oku oje 1593 m. Pas a oji bu o išleis a da daug ka ų –
1611, 1616, 1617, papildžius i 1626, 1636, 1637 m. Da ienas galimas šal i-
nis y a 1593 m. pi mą ka ą pasi odęs J. Wujeko Nowy Tes amen Pana nasze-
go Jezusa Ch is usa znowu z łacińskiego y z g eckiego na polskie wie nie a szczy ze
p zełoony, ku is ėlgi bu o kelis ka us paka o as ko ega us eks ą 1605, 1617,
1621 m. (Lučinskienė 2005: 22–23). Taigi, JE, kaip i galimi jų šal iniai, bu o
pe leidžiamos ne ieną ka ą. JE pa eikiamo lenkiško eks o žodžiai bu o lygi-
nami su lie u iškuoju e imu siekian nus a y i, a žodžių ki imai an ajame
i penk ajame JE leidimuose, palygin i su pi muoju, bu o nulem i lenkiškojo
eks o ko ega imų (ž . 1 len .).
1 LENTELĖ. Žodžių ki imų JEII i JEV palyginimas su lenkišku o iginalu
Ki imas į yko JEII
JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas
d auginykas
128,17
owa zysz
128,17
a o šius
134,13
owa zysz
134,14
a o iščius
130,12
owa zysz
130,11
d auginykas
129,13
owa zysz
129,12
a o šius
135,7
owa zysz
135,10
a o ščius
131,6
owa zysz
131,5
iškuop as
46,15
uchędożyć
46,17
iškandažy as
50,18
uchędożyć
50,18
iškandažy as
47,3
uchędożyć
46,20
slūžy i 112,18 służyć
112,19
a nau i
118,13
służyć
118,11
a nau i
114,10
służyć 114,17
S aipsniai / A icles 57
Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai
Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose
Ki imas į yko JEII
JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas
slūžy i 161,10 służyć 161,8 a nau i
166,2
służyć 166,8 a nau i
160,16
służyć 160,14
olygus 180,11 podobnym
być 180,12
padabnus
186,13
podobnym
być 186,15
padabnas
180,7
podobnym
być 180,8
ie nas 142,14 wie ny
142,10
eisus 147,14 wie ny
147,15
eisus 142,16 wie ny
142,15
ie nas 142,16 wie ny
142,12
eisus 147,15 wie ny
147,16
eisus 142,17 wie ny
142,16
yskupas 7,8 a cykapłan
7,7
byskupas 8,2 a cykapłan
7,23
byskupas
7,16
a cykapłan
7,18
yskupas
172,16
biskup
130,19
byskupas
178,13
biskup
178,14
byskupas
172,18
biskup
172,20
Ki imas į yko JEV
JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas
abyda 34,5 k zywda
34,4
abyda 37,13 k zywda
37,11
k i ida 34,18 k zywda
34,19
dabo i 11,10 oglądać
11,11
dabo i 12,13 oglądać
11,10
eizdė i 11,21 oglądać
11,23
dese ina
105,10
dziesięcina
105,10
dese ina
110,23
dziesięcina
111,1
dešim inė
106,18
dziesięcina
106,21
gailėjimas
66,13
poku a 66,17 gailėjimas
72,3
gailėjimas
72,1
pakū a 67,13 poku a 67,5
me as 88,22 godzina
88,24
me as 94,15 godzina
94,15
adyna 90,3 godzina 90,3
mėg i 43,12 upodobać
43,12
mėg i 47,9 upodobać
47,7
pasidabo i
43,24
upodobać
43,16
mie y i 87,10 mie zyć
87,12
mie y i 93,4 mie zyć 93,4 mie uo i
88,16
mie zyć
88,16
mis as 108,5 nauczyciel
108,6
mis as 114,1 nauczyciel
113,24
moky ojas
109,19
nauczyciel
109,19
mis as 119,2 nauczyciel
119,3
mis as 125,4 nauczyciel
125,4
moky ojas
120,23
nauczyciel
120,25
mis as 130,9 nauczyciel
130,9
mis as 136,8 nauczyciel
136,8
moky ojas
132,3
nauczyciel
131,25
pad a ė 9,19 gospoda 9,19 pad a ė
10,18
gospoda
10,16
gaspada 10,5 gospoda 10,6
ANŽELIKA SMETONIENĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Ki imas į yko JEV
JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas
pad a nykas
110,7
gospoda z
110,8
pad a nykas
115,25
gospoda z
116,2
gaspado ius
111,21
gospoda z
111,22
pe suna
130,15
osoba 130,16 pe suna
136,13
osoba 136,14 asaba 132,8 osoba 132,6
sėb as 94,8 owa zysz
94,8
sėb as (00,1 owa zysz
100,2
a o ščius
95,17
owa zysz
95,17
sėb as 95,2 owa zysz
95,2
sėb as 100,21 owa zysz
100,21
a o ščius
96,13
owa zysz
96,10
suga a y a
88,25
go owo 89,1 suga a y a
94,18
go owo
94,19
ga a a 90,6 go owo 90,7
Iš JEI leksinių g e ybių JEII pasi enkamas ienas žodis
JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas
adyna
( alanda)
22,20
godzina
22,25
alanda 25,2 godzina 25,1 alanda 23,7 godzina 23,8
adyna
( alanda)
161,22
godzina
161,23
alanda
166,10
godzina
166,10
alanda
160,24
godzina
160,21
akmuo gi nos
(melnyčia)
193,12
kamień
młyński
193,14
akmuo
gi nos
199,15
kamień
młyński
199,15
gi nos 193,2 kamień
młyński
193,3
elge au i
(žeb a o i)
101,10
żeb ać 101,8 žeb a o i
107,1
żeb ać
106,24
žeb a o i
102,18
żeb ać
104,18
iždas (ska bas)
178,23
ska b
178,21
ska bas
184,22
ska b 184,23 ska bas
178,18
ska b 178,18
iždas (ska bas)
180,15
ska b
180,15
ska bas
186,16
ska b 186,17 ska bas
180,10
ska b 180,11
įs a ymas
(zokanas)
196,23
zakon
196,27
zokanas
202,21
zakon 202,22 zokanas
196,8
zakon 196,12
k aš ai
( ubežiai)
152,12)
g anica
152,13
k aš ai
157,10
g anica
157,11
k aš ai 152,5 g anica 152,4
magis as
(moky ojas)
171,11
nauczyciel
171,17
moky ojas
177,11
nauczyciel
177,11
moky ojas
171,14
nauczyciel
171,19
S aipsniai / A icles 59
Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai
Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose
Iš JEI leksinių g e ybių JEII pasi enkamas ienas žodis
JEI O iginalas JEII O iginalas JEV O iginalas
nusidėjusieji
(g iešnykai)
191,14
g zeszniki
191,14
nusidėjusieji
197,17
g zeszniki
197,16
nusidėjusieji
191,2
g zeszniki
190,26
nusidėjusieji
(g iešnykai)
191,23
g zeszniki
191,21
nusidėjusieji
197,23
g zeszniki
197,23
nusidėjusieji
191,9
g zeszniki
191,7
nusidėjusioji
(g iešnykė)
181,1
g zesznica
181,1
nusidėjusioji
187,6
g zesznica
187,5
nusidėjusioji
180,22
g zesznica
180,23
nusidėjusioji
(g iešnykė)
181,24
g zesznica
181,24
nusidėjusioji
188,2
g zesznica
188,1
nusidėjusioji
181,17
g zesznica
181,18
p aga as
(pekla) 194,16
piekło
194,16
p aga as
200,17
piekło 200,15 p aga as
194,4
piekło 194,3
p ie aunykas
(p ie as) 105,6
cudzołożnik
105,6
p ie aunykas
110,19
cudzołożnik
110,21
p ie aunykas
106,14
cudzołożnik
106,17
ody is
(susikalbinė i)
130,3
adzić 130,3 susikalbinė i
136,3
adzić 136,3 susikalbinė i
131,22
adzić 131,20
alanda
(adyna) 27,5
godzina
27,6
alanda
29,23
godzina
29,23
alanda 27,23 godzina
27,20
eidas
(ab ozas) 131,2
ob az 131,2 ab ozas
137,2
ob az 137,2 ab ozas
132,21
ob az 132,19
ie nas ( eisus)
141,26
wie ny
141,24
eisus 147,2 wie ny 147,3 eisus 142,4 wie ny 142,2
ie nas ( eisus)
142,1
wie ny
141,26
eisus 147,3 wie ny 147,4 eisus 142,5 wie ny 142,4
iešpa is
šeimynos
(gaspado ius)
180,12
gospoda z
180,13
gaspado ius
186,14
gospoda z
186,16
gaspado ius
180,8
gospoda z
180,9
i šus ( iškos)
40,26
ganek 40,24 i šus
(44,16)
ganek 44,13 i šus 41,11 ganek 41,4
zokanas
(įs a ymas)
190,5
zakon 190,4 zokanas
196,10
zakon
(196,10)
zokanas
189,17
zakon 189,19
ANŽELIKA SMETONIENĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Daugiausiai pi muose penkiuose JE leidimuose ki o žodžių angelas, aniolas i
anielas a ojimas. Šie žodžiai u i ą pačią eikšmę 1. ‘judaizme, k ikščionybė-
je, islame i kai ku iose ki ose eligijose – Die o pasiun inys, a pininkas a p
Die o i žmonių’; 2. ‘p k. apie labai ge ą žmogų’ (LKŽe). Šių žodžių pakei imai
jau bu o pa eik i a ski oje len elėje (ž . 2 len .). Pi muose ke u iuose leidimuose
a ojami angelas, aniolas, ečiau – anielas. Tuo a pu JEV a ojamas ik anio-
las, daug ečiau – anielas (p z.: JEV 63,4). Kaip minė a, eikšmių ski umo a p
šių skolinių nė a. Vis dėl o penk ajame leidime angelas, ku is daba inėje lie u-
ių kalboje y a įsi i inęs, 1705 m. leidime bu o isiškai išs um as sla izmo
aniolas.
ALEW eigiama, kad angelas i jo a ian ai anielas, aniolas lie u ių kalbo-
je y a neaiškios kilmės skoliniai (ALEW I 40). Iš esmės sla ų kalboje y a isų
ijų žodžių a i ikmenų: usėnų ангелъ (ГСБМ I 114); аньелъ, аниелъ (ГСБМ
I 124); sen. u. ангелъ, анъгелъ, аньгелъ, ангелъ, анггелъ 1. ‘angelas’; 2. ‘š en-
asis, ku io a das su eikiamas k ikš ijan , s ojan į ienuolius’ (CPЯ11–17 I 37;
CДЯ I,1: 22); le. anjoł, anjeł, anioł, angioł, janioł, jenioł, amnioł, annioł, jamioł
1. ‘ a pininkas a p Die o i žmonių’; 2. ‘labai ge as žmogus’; 3. ‘angelo a aiz-
das’; 4. ‘blogoji d asia, šė onas’; 5. ‘a ile ijos šo inys, s iedinys’ (Spol I 170;
SJP XVII; SS I 38). Vis dėl o pažymė ina, kad XVI a. lenkų kalbos žodyne nu-
odomi ik anjoł, anjeł, ėlesniuose žodynuose – i angioł. Vis dėl o pas a asis į
lie u ių kalbą nebū ų pe im as kaip angelas (plg. angiolas (Ska džius 1998: 87)).
Tai byloja, kad ben jau skolinys angelas u ėjo a keliau i iš y ų sla ų kalbų.
Pažymė ina, kad bal a usių (a’нгел), uk ainiečių (ангел) i usų (ангел) kalbose
šis žodis likęs iš senosios usų kalbos, o į pas a ąją jis a kelia o iš senosios sla-
ų kalbos, ku žodis ἄγγελος (plg. usėnų аггелъ) bu o paskolin as iš senosios
g aikų kalbos (ЭСБМ I 112).
Tuo a pu anielas, aniolas a i ikmenų a ejis sla ų kalbose kiek ki oks. Lenkų
kalbos anjoł, anjeł, anioł i . . pi minis šal inis aip pa y a senoji g aikų kalba,
be žodis iš p adžių pe ėjo pe lo ynų, ėliau – senąją čekų kalbą (anjel), iš ku-
ios i bu o paskolin as į lenkų kalbą. Daba inės bal a usių kalbos žodis анёл
joje y a įsi i inęs ik a si adus li e a ū inei bal a usių kalbai, aigi, gana ėlai.
Tai skolinys iš lenkų kalbos, papli ęs i a mėse (ЭСБМ I 114). Senojoje usų
kalboje okio daik a a džio neap inkama, odėl galima da y i p ielaidą, kad i
usėnų аньелъ, аниелъ y a polonizmas, į šią kalbą pa ekęs anksčiausiai XIV a.
pabaigoje – jau susi o ma us usėnų kalbai i į ją plūs elėjus polonizmams po
1385 m. Iš p adžių jų a si ado senosios bal a usių kalbos kancelia ijos aš uose,
ėliau jie išpli o į ki ų žan ų eks us, ypač jei jie bu o e čiami iš lenkų kalbos.
An oji polonizmų bangos p adžia žymima 1569 m. (Булыка 1980: 9). Tačiau
usėnų kalboje nė a žodžio, galėjusio bū i aniolas šal iniu. Galima da y i iš adą,
kad angelas lie u ių kalboje y a skolinys iš y ų sla ų, aniolas – iš lenkų kalbos,

S aipsniai / A icles 67
Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai
Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose
anielas – neaiškios kilmės, no s didesnė ikimybė, kad ai i gi polonizmas. Kad
pas a ieji du žodžiai y a polonizmai, eigė i P. Ska džius (Ska džius 1998: 87).
Išnag inėjus a ejus, kai ienas s e imos kilmės žodis keičiamas ki u s e i-
mos kilmės žodžiu, paaiškėjo, kad ik keliose ie ose ski iasi jų kilmė: skolinys
iš y ų sla ų pe suna JEV bu o pakeis as neaiškios kilmės skoliniu asaba; JEV
įsigalėjo polonizmas aniolas, pakei ęs skolinį iš y ų sla ų angelas i neaiškios
kilmės skolinį anielas. Tai eikš ų, kad lenkų kalbos įsigalėjimas XVII a., kol
galiausiai ji apo o icialia, i didikų sulenkėjimas ne u ėjo į akos sla izmų a -
ojimui JE i aki aizdūs polonizmai neišs ūmė senesnių skolinių. Be o, JEV
pa a o i sla izmai i hib idai ne isais a ejais bu o labiau papli ę ki uose se-
nuosiuose aš uose: yskupas paliudy as AK 32, SDIII 17, SPII 198, Q 182, o
byskupas – Mž 279 i DP 120; abyda už ašy as DK 55, DP 161, AK 89, SDI 150,
SPI 35, KN SE 41, ChNT 262, KR 57, BK 36, o k i da, k i ida – BB1 Moz 26,
BPII 314, DK 55, PK 84, KN SE 112, ChNT 218, pe suna už iksuo as DP 187,
AK 12, SDI 116, SDIII 273, o asaba – BB4 Moz 9. Be JE, p ie as i p ie aunykas
apsk i ai da žinomi ik iš K. Si ydo žodynų (a i inkamai SDI 32 i SDI 16).
Hib idas mie uo i, -uoja, -a o, ku is pa a o as JEV, y a žymiai dažniau paliu-
dy as senuosiuose lie u ių kalbos aš uose (DK 142, DP 122, SG1 57, SDI 106,
SPI 179, KN SE 20, ChNT 16) bei ėlesniuose aš uose nei skolinys mie y i, -ija,
-ijo Mž 517, SDI 10, KN SE 10. Skoliniai gaspada, a o iščius i gaspado ius, JEV
užėmę daik a a džių pad a ė, sėb as (be JE da paliudy as DP 293, SDI 26, KN
SE 221, Q 106) i pad a nykas ( aip pa paliudy as (DP 322, SDI 38, SDIII 74)
ie ą, senuosiuose lie u ių kalbos aš uose nė a paliudy i – jie pasi odo ėles-
niuose, po 1705 m., aš uose bei daba už ašy i a mėse.
Pap as ai į a dijamos d i pag indinės sąlygos, kad į kalbą a keliau ų s e i-
mos kilmės žodis – ai po eikis u ė i naują žodį (dažniausiai a si adus naujam
eiškiniui / daik ui) i žmonių d ikalbys ė (Чекман 1972: 154; G zega 2003:
23). Pi moji p iežas is JE žodžių kai ai nė a ak uali, aigi sla izmų konku enci-
jai galėjo u ė i į akos žmonių, ku ie p isidėjo jau p ie 1674 m. e angelijų leidi-
mo, į aka, g eičiausiai i jų d ikalbys ė.
INDIGENIŲ IR SVETIMOS KILMĖS
ŽODŽIŲ SANTYKIS JE
JE y a 25 a ejai, kai sla izmai ėlesniuose e angelijų leidimuose bu o pa-
keis i indigeniais žodžiais (be pasika ojimų a ski ų po ų y a 14: dabo i bu o
pakeis as į eizdė i, adyna – į alanda, iškos – į i šus, dese ina – į dešim inė, mis-
as – į moky ojas, ody is – į susikalbinė i, ie nas – į eisus, ubežiai – į k aš ai,
slūžy i – į a nau i, magis as – į moky ojas, g iešnykė (-ai) – į nusidėjusioji (-ieji),
ANŽELIKA SMETONIENĖ
68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
žy a as – į gy enimas, melnyčia – į gi nos, pekla – į p aga as), i 14, kai indigenūs
žodžiai bu o pakeis i s e imos kilmės žodžiais (14 a ski ų po ų: mėg i – į pasi-
dabo i, iškuop as – į iškandažy as, gailėjimas – į pakū a, me as – į adyna, elge au-
i – į žeb a o i, d auginykas – į a o ščius / a o iščius, eidas – į ab ozas, iždas –
į ska bas, olygus – į padabnus, iešpa is – į gaspado ius, įs a ymas – į zokanas).
Į šiuos skaičius į aukiamos i leksinės g e ybės: JEI nuo ki ų ski iasi uo, kad
jame y a a ojamos leksinės g e ybės, pa yzdžiui, adyna ( alanda) JEI 22,20,
elge au i (žeb a o i) JEI 101,10 i . ., i jau 1674 m. leidime bu o pasi ink a
a o i a ba sa akilmį lie u ių kalbos žodį, a ba s e imos kilmės.
Jau p ieš ai ap a oji ki imų g upė pa odė, kad isiškai nes a bu, iš kokios
kalbos y a a ėję s e imos kilmės žodžiai – ai ne u ėjo į akos jų įsi i inimui
JE. Vėlesnių JE leidimų engėjai a gu a ikslingai siekė keis i skolinius i hi-
b idus indigeniais žodžiais, odėl g eičiausiai okie s e imos kilmės žodžiai pa-
p asčiausiai uo me u dėl ienokios a ki okios p iežas ies aukėsi iš a osenos.
Žinoma, jog kai ku ie iš šių skolinių bu o a o i i kiek ėlesniuose lie u ių
kalbos senuosiuose aš uose nei JEI (dabo i, -oja, -ojo KN SE 37, ChNT 93,
PP 27; slūžy i, -ija, -ijo KN SE 132, ChNT 136, PP 31; g iešnykas KN SE 169,
ChNT 166; ody i, -ija, -ijo KN SE 112, ChNT 383; ubežius KN SE 209, ChNT
34), be g eičiausiai jų a ojimas XVIII a. p adžioje jau nebu o oks dažnas i
užleido sa o ie ą indigeniems žodžiams. Ki i gi daugiausia žinomi ik iš anks-
esnių nei JEI aš ų (adyna DP 544; iškos BB1 Moz 6, SDIII 61, dese ina DP
514, AK 73; mis as Mž 263, BB2 Moz 38, DK 9, DP 46, SDI 81, SDIII 175;
ie nas Mž 30, DK 156, PK 18, MP 80; žy a as DK 58, PK 7, DP 18, AK 12;
melnyčia DP 85, SDI 82, SDIII 177; pekla DK 92, PK 7, DP 352, SDI 121), odėl
na ū alu, kad jau 1705 m. JE leidime, o ka ais i anks esniuose, jų nebeliko.
Kiek ki aip y a su indigeniais žodžiais, ku iuos ėlesniuose JE leidimuo-
se pakei ė s e imos kilmės žodžiai: isi lie u iški žodžiai y a įėję į daba inę
a oseną, . y. jie nebu o isiškai išs um i s e imos kilmės žodžių. Esminis
klausimas, kaip šie indigenūs lie u ių kalbos žodžiai y a paliudy i ki uose se-
nuosiuose lie u ių kalbos aš uose. Tai gali a spindė i jų a ojimo endencijas.
Dauguma indigenių lie u ių kalbos žodžių į s e imos kilmės žodžius bu-
o pakeis a jau JEII, . y. 1674 m., išsky us mėg i, gailėjimas i me as, ku ie pa-
keis i ik 1705 m. Pas a ieji žodžiai y a paliudy i i anks esniuose nei 1705 m.
senuosiuose lie u ių kalbos aš uose: mėg i Mž 162, PK 107, BP I138, DP 515,
SDI 127, SDIII 158, SPI 89, KN P 170, ChNT 7; gailėjimas PK 144, DK 94, DP
122, MP 57, SDI 130, SPI 122; me as Mž 474, BPI 166, BB2 Moz 9, DK 119,
PK 15, DP 27, SDI 17, SDIII 370, SPI 1, ChNT 20. Likę žodžiai už iksuo i šal-
iniuose, pasi odžiusiuose iki 1674 m.: iškuop as BB1 Moz 46, Vln E1, DP 297,
SDI 199, SDIII 436, SPII 189, KN P 268, ChNT 22; elge au i DP 272, SDIII
540, KN SE 174; d auginykas Mž 325, SDIII 445, SPI 213, KN SE 230; eidas
S aipsniai / A icles 69
Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai
Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose
Mž 234, VlnE 34, BB1 Moz 4, DK 50, PK 57, DP 593, MP 79, SDI 72, SDIII
28, SPII 220, ChNT 76; iždas BP I76, PK 30, MP 132, SDI 166, SDIII 404, SPI
354; olygus SDI 127, SPII 157; iešpa is Mž 438, Vln 30, BPII 213, DK 14, PK
88, DP 114, SDI 38, SDIII 378, KN P 269, ChNT 72; įs a ymas Mž 29, Vln 9,
PK 191, DP 75, SDI 208, SDIII 344, SGII 43. Visi šie žodžiai gausiai a o-
i aš uose iki 1705 m. i ėlesniuose (pa yzdžiui, S. Daukan o, K. Donelaičio
da bai), a ojami i iki šiol. Tai eiškia, kad indigenūs žodžiai, palygin i su s e-
imos kilmės žodžiais, nebu o mažiau populia ūs i dėl o pakeis i. G eičiausiai
pe leidžian JE eks ą ėlgi eikė ik engėjų kalbiniai polinkiai.
APIBENDRINIMAS
Palyginus penkis pi muosius JE leidimus iš yškėjo, kad y a kiek daugiau
a ejų, kai 1647 m. leidime a o as s e imos kilmės žodis ėliau pakeičiamas
indigeniu (iš iso 25 a ejai, be pasika ojimų – 14 po ų: adyna ( alanda) > a-
landa; akmuo gi nos (melnyčia) > akmuo gi nos; dabo i > eizdė i; dese ina > de-
šim inė; k aš ai ( ubežiai) > k aš ai; magis as (moky ojas) > moky ojas; mis as >
moky ojas; nusidėjusieji (g iešnykai) > nusidėjusieji; nusidėjusioji (g iešnykė) > nu-
sidėjusioji; p aga as (pekla) > p aga as; ody is (susikalbinė i) > susikalbinė i; slū-
žy i > a nau i; alanda (adyna) > alanda; ie nas > eisus; ie nas ( eisus) > ei-
sus; i šus ( iškos) > i šus; žy a as (gy enimas) > gy enimas), be o, os penkis
ka us kei imas į yko JEV, isais ki ais a ejais indigenus žodis įsigalėjo jau
1674 m. leidime. Kai ėlesniuose leidimuose indigenius žodžius pakei ė skoli-
niai, as a 14 a ejų (d auginykas > a o šius, a o iščius; d auginykas > a o šius,
a o čius, a o ščius; elge au i (žeb a o i) > žeb a o i; gailėjimas > pakū a; iškuop-
as > iškandažy as; iždas (ska bas) > ska bas; me as > adyna; mėg i > pasidabo i;
olygus > padabnus, padabnas; eidas (ab ozas) > ab ozas; iešpa is (gaspado ius) >
gaspado ius; zokanas (įs a ymas) > zokanas). Šie kei imai aip pa daugiausiai
į yko jau JEII. Kiek ki aip s e imos kilmės žodžiai bu o keičiami ki ais s e i-
mos kilmės žodžiais (iš iso 26 a ejai): neskaičiuojan angelas, aniolas, anielas
chao iškos a pusa io kai os (15 a ejų) pi muosiuose penkiuose JE leidimuose,
iš 11 likusių po ų 7 į yko ik JEV (abyda > k i ida; mie y i > mie uo i; pad a ė >
gaspada; pad a nykas > gaspado ius; pe suna > asaba; sėb as > a o ščius; suga-
a y a > ga a a). Visa ai pa i ina, kad daugiausiai J. Jakna ičiaus e angeli-
jų leksika bu o keičiama bū en 1674 m. leidime. 1705 m. daugiausia pasikei ė
s e imos kilmės leksika – ai gali bū i susiję su uo, kad uo me u šios e angeli-
jos bu o pe ašy os idu iniu aš ų kalbos a ian u, o jame galėjo bū i įsigalėję
ki okie skoliniai i hib idai am pačiam eiškiniui nusaky i. Kad pačių skoli-
nių (i hib idų šaknies) kilmė isiškai ne u ėjo į akos okiems pokyčiams, odo
ANŽELIKA SMETONIENĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
ak as, jog pi muose penkiuose JE leidimuose ik keliose ki imų ie ose ski iasi
skolinių (i hib idų šaknies) kilmė. Taigi, lenkų kalbos įsigalėjimas XVII a. ne-
u ėjo į akos sla izmų a ojimui JE i aki aizdūs naujesni polonizmai neišs ū-
mė senesnių skolinių.
Skolinio (i hib idų šaknies) kilmė aip pa ne u ėjo į akos a ejams, kai
indigenūs lie u ių kalbos žodžiai bu o keičiami s e imos kilmės žodžiais i
a i kščiai. 1674 m. i ėlesniuose JE leidimuose indigeniais žodžiais pakeis i
skoliniai i hib idai g eičiausiai dėl ienokios a ki okios p iežas ies aukėsi iš
a osenos ( ik dabo i, -oja, -ojo; slūžy i, -ija, -ijo; g iešnykas; ody i, -ija, -ijo; u-
bežius y a paliudy i kiek ėlesniuose lie u ių kalbos senuosiuose aš uose (KN,
PP, ChNT), i užleido sa o ie ą indigeniems žodžiams, ačiau ai nesusiję su
skolinių i hib idų kilme.
Indigenūs lie u ių kalbos žodžiai, ku ie 1674 m. (kai ku iais a ejais 1705 m.)
bu o pakeis i į s e imos kilmės žodžius, gausiai paliudy i ki uose senuosiuose
aš uose i XVIII–XIX a. da buose. Tai eikš ų, kad šie žodžiai skai y ojui ne-
bū ų bu ę neaiškūs i nebu o jokios objek y ios p iežas ies juos keis i skoli-
niais a sla iškos šaknies hib idais. G eičiausiai JE ėlesniems leidimams u ėjo
į akos jų engėjų kalba a ba požiū is, kad kai ku ie skoliniai y a labiau inkami
eliginiam eks ui. Kad kei imuose nė a logiško kalbinio pag indo, odo okios
po os kaip dabo i / eizdė i, mėg i / pasidabo i, me as / adyna i adyna / alanda.
Veiksmažodis dabo i JEV y a pakeis as į eizdė i, ačiau ame pačiame leidime
pasi odo pasidabo i, užėmęs eiksmažodžio mėg i ie ą. Daik a a dis adyna da
1674 m. bu o pakeis as į alanda, o 1705 m. ėl pasi odo ie oje žodžio me as.
Tu in omenyje, kad ap a iems žodžių ki imų JE a ejams į akos ne u ėjo
lenkiško o iginalo eks as bei skolinių i hib idų šaknies kilmė, lieka galimybė,
kad šie leksikos paki imai 1674 m. i 1705 m. leidimuose bu o nulem i idinių
lie u ių kalbos p ocesų a ba ėlesnius e angelijų leidinius edaga usių žmonių.
SANTRUMPOS
AK – Anoniminis ka ekizmas.
BK – Robe o Bella mino ka ekizmas.
BB (su eks o nu odymais) – B e kūno Biblija.
BP – B e kūno pos ilė.
DK – M. Daukšos ka ekizmas.
DP – M. Daukšos pos ilė.
ChNT – S. B. Chilinskio Biblijos Naujasis Tes amen as.
S aipsniai / A icles 71
Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai
Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose
KN – Knyga nobažnys ės (a i inkamai jos dalims žymė i a ojamos san umpos: KN
G („Psolmai Do ydo“); KN K („Ka ekizmas“); KN M („Maldos k ikščioniškos“); KN
SE („Sumos e angelijų“).
KR – Ju gio Kasakauskio Rožančius š enčiausios Ma ijos.
MP – J. Mo kūno pos ilė.
Mž – M. Maž ydo ka ekizmas.
PK – M. Pe ke ičiaus ka ekizmas.
PP – P adžia pamokslo
SD – K. Si ydo Dic iona ium ium ling a um.
SG – S. M. Sla očinskio giesmynas.
SP – K. Si ydo Punk ai sakymų.
VlnE – B. Vilen o Epis olos i E angelijos.
Q – Bu . Ka aliaučiaus a chy o ank aš inis ( adinamasis A. K auzės) okiečių–lie-
u ių kalbų XVII a. žodynas.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
ALEW I–II – Al li auisches e ymologsches Wö e buch 1–2. Hambu g: Baa , 2015.
Būga Kazys 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e-
a ū os leidykla.
F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Win e .
Gi denis Aleksas 2001: Pamąs ymai apie Leskieno dėsnį i be a dę giminę. – Kal-
bo y os da bai 3, 385–386.
G zega Joachim 2003: Bo owings as a Wo d-Finding in Cogni i e His o ical Ono-
masiology. – Onomasiology Online, 22–42. P ieiga pe in e ne ą: h p://www1.ku-eich-
s ae .de/SLF/EngluVglSW/OnOn.h m.
Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
JE – Jakna ičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y
Li ews kie. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php.
Judžen is A ū as, Milda Lučinskienė 2008: Lyginamosios kons ukcijos
1647 m. „Ewangelie polskie y li ewskie“ e ime. – Bal is ica 43(1), 71–89.

ANŽELIKA SMETONIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie-
u os TSR Mokslų Akademijos da bai. A se ija, 113–123.
K egždys Rolandas 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов
литовского языка. – LingVa ia 2(18), 195–217.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija. Redak o ius V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as. P ieiga pe in e ne ą: h p://
www.lkz.l /.
Lučinskienė Milda 1998: Mo ologinių o mų kai a J. Jakna ičiaus e angelijų lei-
dimuose – Bal is ica, V p iedas, 147–151.
Lučinskienė Milda 2001: Ry ie ybių edaga imas Jono Jakna ičiaus „Ewangelie
polskie y li ewskie“ 1674 me ų leidime. – A chi um Li huanicum 3, 117–128.
Lučinskienė Milda 2003: Rašybos no minimo ap aiškos „Ewangelie polskie y li e-
wskie“ 1647 i 1674 me ų leidimuose. – Ac a linguis ica Li huanica 49, 51–59.
Lučinskienė Milda 2005: Jono Jakna ičiaus „Ewangelie polskie y li ewskie“: dokumen-
inis leidimas i kompak inė plokš elė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas.
SJP I–VIII – Słownik języka polskiego 1–8. Wa szawa: 1898–1923.
SJP18 – Słownik polszczyzny XVII wieku. P ieiga pe in e ne ą: h p://sx ii.pl.
Smoczyński Wojciech 2016: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, 2 pa iks-
lin as i papildy as leidimas. P ieiga pe in e ne ą: h ps://dl.d opboxuse con en .
com/u/21280621/Smo%D1%81zy%C5%84ski%20W.%20S%C5%82ownik%20e ymo-
logiczny%20j%C4%99zyka%20li ewskiego.pd .
SPol I–XXXV – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–35. W ocław – Wa szawa – K aków –
Gdańsk – Łódź, 1966–2011.
SS I–XI – Słownik s a opolski 1–11. W ocław – Wa szawa – K aków – Gdańsk – Łódź,
1953–2002.
U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas.
VLE VIII – Visuo inė lie u ių enciklopedija 8. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2005.
Zinke ičius Zigmas 1988: Lie u ių kalbos is o ija 3: Senųjų aš ų kalba. Vilnius:
Mokslas.
S aipsniai / A icles 73
Sla iškos šaknies žodžių a ojimo ki imai
Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie
1647, 1674, 1679, 1690 i 1705 m. leidimuose
Булыка Аляксандр Мiкалаевiч 1980: Лексічныя запазычанні ў беларускай
мове XIV–XVIII ст. Мінск: Навука i тэхніка.
ГСБМ I–XXXIII – Гістарычны слоўнік беларускай мовы 1–33. Мінск,
1982–2013.
ИГРЯ – Горшкова К. В., Хабургаев Г. А. 1981: Историческая грамматика русского
языка. Москва: Высшая школа.
Чекмaн В. Н. 1972: К проблеме литовско-белорусских лексических связей. –
Bal is ica 8(2), 147–156.
ECУM I–VI – Етимологiчний словник української мови 1–4. Київ: Наукова думка,
1982–2012.
МДСУМ I–II – Матеріали до словника писемної та книжної української мови
1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална академія наук України, 2002–2003.
Мякишев Владимир 2008: Язык литовского статута 1588 года. K aków:
Lexis.
Темчинас Сергеюс 2012: О времени и условиях становления руськой мовы в
качестве литературного языка. – Новае слова ў беларусістыцы, 47–52.
CДЯ I–III – Словарь древнерусского языка 1–3. Москва: Книга, 1989.
CДЯ11–14 I–IX – Словарь древнерусского языка (XI–XIV вв.) 1–9. Москва:
1988–2012.
CPЯ11–17 I–XXIX – Cловарь русского языка XI–XVII вв. 1–29. Москва: Наука,
1975–2011.
ССМ I–II – Словник староукраїнської мови XIV–XV cт. 1–2. Київ: Наукова думка,
1977–1978.
ЭСБМ I–XIII – Этымалагічны слоўнік беларускай мовы 1–13. Мінск: 1978–2010.
ЭССЯ I–XXXVIII – Этимологический словарь славянских языков 1–38. 1974–2012.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Al e na ion o Sla ic- oo wo ds in Ewangelie
Polskie y Li ewskie by Jonas Jakna ičius om
1647, 1674, 1679, 1690 and 1705
SUMMARY
Ewangelie Polskie y Li ewskie (he eina e e e ed o as JE) by Jonas Jakna ičius was
eleased nume ous imes since 1647. Fi s JE edi ion, as men ioned, is da ed 1647 (JEI),
he second 1674 (JEII), he hi d 1679 (JEIII), he ou h 1690 (JEIV) and he i h 1705
(JEV). This is e y help ul, because same ex , eleased in se e al decades, may e lec
some changes in a language. The objec o he a icle is Sla ic- oo wo ds in he i s i e
edi ions o Ewangelie Polskie y Li ewskie. The aim o he a icle is o de e mine how usage
o loanwo ds and hyb ids was changing in JE du ing decades: which loanwo ds o hyb ids
in same posi ion we e changed o o he loanwo ds and hyb ids o indigenous Li huanian
wo ds, and ice e sa – wha indigenous Li huanian wo ds we e eplaced wi h loanwo ds
and hyb ids, and de e mine is he e a connec ion be ween o igin o loanwo ds and chan-
ges in o iginal Polish ex s and he al e na ion o loanwo ds and hyb ids in i s i e edi-
ions o Ewangelie Polskie y Li ewskie. To achie e he aim he ex s in Li huanian language
in men ioned edi ions o Ewangelie Polskie y Li ewskie we e compa ed wi h Polish o iginal
ex s.
Al hough numbe o wo ds o o eign o igin as uni s in all JE edi ions is almos he
same, he e a e di e ences in usage equencies. Fu he mo e, in some cases he indige-
nous wo d in la e edi ions is eplaced by loanwo d, some imes on he con a y a single
loanwo d is eplaced by indigenous wo d o e en by ano he loanwo d. All cases o al e -
na ion o wo ds in JE can be classi ied: 1. Wo d o o eign o igin in la e edi ions o JE is
eplaced by indigenous wo d; 2. Indigenous wo d in la e edi ions is eplaced by wo d o
o eign o igin; 3. Loanwo d is eplaced by o he loanwo d.
The analysis o eco ds in JE leads o he conclusion ha he e is no connec ion be ween
o igin o loanwo d and i s usage in la e (1674, 1679, 1690, 1705) edi ions o JE. Fu he -
mo e, al e na ion o some wo ds in i s i e edi ions o JE wasn’ de e mined by changes
in o iginal Polish ex s.
Į eik a 2017 m. balandžio 11 d.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
anzelika.sme [email protected]