144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ
Ins i u ü li auische Sp ache
ARŪNAS RIBIKAUSKAS
Gediminas echnische Uni e si ä Vilnius
VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
Ins i u as už lie u išką kalbą
Mokslinės mokslinių s ičių: G amma ik, Compu e
linguis ik.
EINE MULHRSLANGUIGE
WEBSITE ZUR GRAMMATIK
DER LITAUISCHEN SPRACHE
Daugiakalbė lie u ių kalbos g ama ikos
in o macinė sis ema in e ne e
ANNOTATION
P ieš me us ienas p adėjo p ie Lie u iškos kalbos ins i u o di b i p ie p ojek o, ku is į
ikslą u i, p is a ymą išsamų duomenų į g ama ines sa ybes lie u iškų žodžių a o ojui
lais ai p ieinama in e ne e p ieinama pa eik i. 2017 m. ko o mėn. bu o pa uoš a
p obe e sija, ku i ik žodžius su šaknis bėg ( gl. e b bėg i/lau en) apima. Duomenų bazė
susideda iš maždaug 25.000 duomenų į ašų. P ojek as y a s engiasi, ūkumus jau esančių
da bų kompiu e inės ling is ikos s i yje iš eng i. Tai susiję su žodžių apim imi,
daugialypiškumu g ama inių duomenų, aiškumo i sup an amumo duomenų aizda imo u.a.
G ama inė in o ma ion apie ai nuo naudo ojo į eig as ypes iš mo phemen a o ojui
nu odoma. Už kiek ieną duomenų bazėje u imą žodį galima ienas leksion abele gau i. Už
bene Wo wi d in d ei Be eichen da ges ell : S uk u des Wo es, mo phologische Da en
und mo phemische Da en. Dies is die e s e Websi e in Li auen, au de die In o ma ion
kai ku iuos žodžius y a aip pa e imos pa yzdžiai nu ody i. S e ainė y a ykdoma
sep yniomis kalbomis: li uanų, anglų, okiečių, p ancūzų, i alų, usų i japonų, kad užsieniečiai,
ku ie sa e domisi lie u iška kalba, jos galė ų pasinaudo i.
S aipsniai / A icles 145
Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik
de li auischen Sp ache
SCÜSSELWÖRTER: G amma ikos, Mo ologijos, Mo phemik, In o macinės
sis emos, Compu e linguis ikos.
ANNOTATION
The p ojec was s a ed in he Ins i u e o Li huanian language in 2016. I aims a p eco e ing
sen ing de ailed da a abou he g amma ical ea u es o Li huanian wo ds. The goal is o
make hose da a eely accessible o any use on he In e ne . The p elimina y e sion
he wo ds wi h he oo bėg/ un was published in Ma ch 2017. The da abase con ains a ound
25,000 en ies. We a e ying o a oid d awbacks ha a e speci ic o he cal da a
wo ks done in he ield o compu a ional linguis ics. I includes wo d co e age, g amma i-
comp ehensi eness, cla i y and cla i y o p esen ed in o ma ion e c. G amma imo phemic
cal in o ma ion abou he wo d in ques ion is p esen ed om h ee aspec s: wo d s uc u e,
mo phological da a, and mo phemic da a. I is he i s websi e in Li huania p o iding
ypes. One can ge an in lec ion able o each wo d he da abase con ains. Usage examples
a e gi en o some wo ds. The in o ma ion on he websi e is a ailable in so o eigne s
se en languages – Li huanian, English, Ge man, F ench, I alian, Russian, and Japanese –
in e es ed in Li huanian language can use i as well. KEYWORDS: G amma , Mo phology,
Mo phemic, In o ma ion sys em, Compu a ional linguis ics.
1. IŠVEDIMAS: KOMPUTERLINGUISTIKA
Iki iki idu io 20-ojo. amžiaus bu o isos g ama ikos an popie iaus spausdin os. Po
kompiu e ių a si adimo (me ų 1942 bu o pi masis kompiu e is pasaulyje, MARK I,
pas a y as Ha wa d uni e si e e (Schwanke 1991: 69)) jie p adėjo įženg i į isas
gy enimo s i is. Kalbos nebu o išim is: g ei ai apo aišku, kad kompiu e iai ne ik
skaičius, be i be kokius simbolius gali apdo o i. Todėl jie aip pa gali apdo o i
kalbas. Kele as ling is ų p adėjo ku i o malius ap ašymus kalbų, kad
kompiu e ų sugebėjimai aip pa galė ų bū i aikomi kalboms (Winog ad 1983: 23).
An di b inio in elek o lauko apo kalbos apdo ojimas į ieną s a biausių
p iėmimogalių (Chab is 1989: 71). Nuo 1968 iki 1978 bu o g ama inė kalbų analizė
s a biausia ema di b inio in elek o y inė ojų (Nie enbu g 1987: 26). Kalbos
ačiau, ku ios sa e aip leng ai žmonėms paklūs a, pasi odė kaip kie as nu as už
kompiu e į (Jensen, Heido n,
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Richa dson 1993: 2). Todėl iki šiol negalėjo jokių ge ų ezul a ų an kalbos
apdo ojimo s i yje su kompiu e ių pagalba bū i pasiek a.
1.1. STATISTISCHE METHODES
Labai didelę eikšmę u i kalbos apdo ojimo s a is iniai me odai. Pi mieji
pasiūlymai, jos panaudo i, bu o ne ukus po kompiu e ių a si adimo pa eik as.
Ypač aikoma ai anglų kalbai. Dawid W. Reed e oduoja kiekybinę ling is inę analizę
(Reed 1949: 236). Wa en Wea e bu o pi masis, ku is iš eiškė min į, kompiu e ius
e imams naudo i. 1949 me ais jis pasiūlė, p ie o s a is inius me odus naudo i.
Be amsiai mokslininkai ai a sisakė po ienos umpos kojos, ik iausiai dėl
nepakankamo apim ys elek oniniu būdu skai omų eks ų i dėl ne all oo didelės
Leis ings ähigkei amsiai kompiu e ių. Po po os dešim mečių, kai eks ko po a
bu o su ink a, i s a is inių me odų aikymas kalbos a pažinimo s i yje išnešė
ge ų pasiekimų, ienas g įžo ėl p ie s a is inių me odų e imyje (B own a al.
1990: 79). Kanadoje bu o ypač palankios sąlygos am, nes en isa Pa lamen o
medžiaga dėl d iejų als ybinių kalbų d iem kalbomis (anglų i p ancūzų) saugoma.
Todėl galėjo pakankamai daugybė pa alelel eks ų labai g ei ai bū i su ink a
(Al-Onaizan, Cu in, me ai 1999: 1). D iejų kalbų, . y. anglų i p ancūzų, s uk ū a y a
labai panaši: žodžių seka y a g iež a (an oje ie oje s o i subjek as, an oje
ie oje p ädika as). Panašumai kalbos s uk ū oje leido, ge ų pasiekimų p ie
e imo su s a is iniais me odais pasiek i. Be ai y a su lie u iška kalba ne
a ejis. Google-Üm elėjimai, ku ie s a is inį me odą naudoja, eikia iki daba jokių
ge ų e imų į lie u išką kalbą. Pagal 2017 me ų duomenis, ezul a ai iek e imo
anglų-li uanų kaip i e imo lie u iško-anglų blogesni nei ie už anglų-le ynų,
la iško-anglų, anglų-es niškų i es niš-anglų (Skadiņš 2017: 22).
S a is iniai me odai įsi e žė i į ki as ling is ikos s i is. Pi mieji da bai bu o
susiję su one ika (Zip 1929). 1944 bu o s a is iški y imai li e a ū os leksiko
a lik i, d. h. kiek žodžių bu o b uož a ka ą, kiek žodžių du ka us, is ka us i .
. (Yule 1944: 9).
S aipsniai A icles 147 /
Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik
de li auischen Sp ache
Nuo 1973 y a pa adinimas dialek ome ija naudojamas už pa adinimą e i o ijos
ling is ikos, ku is užsiima su kiekybiniu e i šymas kalbų i munda ų (Köhle ,
Al mann, Pio owski 2005: 498). Taip pa bu o s a is iniai me odai mo ologijos
s i yje aikomi. Goldsmi h apibūdina algo i mą už nus a ymą mo eme žodyje aip:
algo i hm ha akes as inpu a lis o wo ds and p o ides as ou pu a
segmen a ion o he wo ds in o mo phemes (Goldsmi h 2010: 365). p aėjusio
amžiaus pabaigoje usų li e a ū oje apibūdinami bandymai, au oma inę sin ak inę
azių analizę su s a is inių skaičia imų pagalba a lik i. Mokslininkai Rusijoje y a
pasiūlę, sin ak inę s uk ū ą iš aiškų ne an pag indo ling is inės analizės da y i, o
s a is inę eks ų pe di bimą naudo i. Jie i ino, kad kiek iena kalbinė ienybė
(žodis, sin ak inė žodžio ka ego ija, sin ak inė kons ukcija) su am ik u
dažnumu eks e pasi aiko. Z.B. pagal anglų ekuenzwö e bucho o he Valenz
duomenis y a 195 ski ingi modeliai sin ak inių san ykių e bui būdingi. Tačiau ieni
dešim labiausiai dažniausiai pasi aikančių modelių suda o 86% isų eks uose
naudojamų a ejų iš. S a is inės įs a ymai y a aip pa naudojami linijinei
s uk ū ai iš aiškos. Kiek iena žodklas u i sa o dažnį, su ku ia ji gali bū i su am
ik u a s umu nuo p adžios. Ve b anglų kalbos gali su ikimybė 0,7 an oje iki
penk os pozicijos nuo sakinio p adžios s o ė i. I su ikimybė 0,95 ai a eina
an oje iki dešim os pozicijos (Сердюков 1979: 124).
Vėliau bu o naudojami duomenys už sin ak inę analizę iš eks o ko puso
(Köhle 2012: 31).
Tačiau ge i esul s ai y a p elimina iai ik kai apdo ojimo anglų kalbos
pasiek as. Vidas Dauda a ičius, ku is į lie u iškos Syn ax kompiu e iza imo
s i yje di bo, i ina: Nai u many i, kad me odai, ku i sėkmingai aikomi anglų
kalbai, inka i ki oms kalboms.1
(Dauda a ičius 2012: 3).
Su s a is inių me odų pagalba galima g ei ai spa čiai di bančios sis emos suku i, be pagal
ieną sąlygą: Man u i ole uo i am ik ą skaičių klaidų (Link 1). Todėl bu o p ie Lie u os kalbos
ins i u o nusp ęs a, sa e kiek įmanoma mažiau į s a is iką k eip is, nes manoma po didžiausio
ikslumo i pa ikimumo duomenų. 1 Tai y a nai u gal o i, kad me odai, ku ie už anglų kalbą
sėkmingai naudojami, aip pa i už ki as kalbas aip pa inka.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1.2. DIE LAGE IN LITAUEN
Daugelis da bų y a an Lie u os g ama ikos kompiu e iza imo s i ies jau į yko.
Dauguma iš jų y a ik už specialis us kompiu e inės ling is ikos sup an ama. Kai
ku ie aip pa y a ski i plačiajai isuomenei. Jie a spindi be ik a ski as sa ybes
i sa ybes žodžių i g ama ikos. Z.B. bu o Kaunas mies e Vy au as des G oßen
uni e si e e duomenų bazė mo phemik an eks o ko pus pag indo pa eng a. Ten
ūks a daug žodžių o mų i ienas naudoja labai daug su umpinimų, ku ios ne
isiems sup an amos. Mo emos y a a ski os su Bindes ich i jokių duomenų
apie ipo des Mo phems nu odoma. P ie Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o
Vilniuje bu o suku a duomenų bazė de i acijai i Mo phemik. Ten y a mo emo
ipas nu ody as aip pa pag indiniai žodžiai i paski ies žodžiai (Mu mulai y ė
2012: 96). Deja y a duomenų bazė ne lais ai p ieinama. Todėl bu o nusp ęs a suku i
išsamią in o macijos sis emą, ku i u ė ų bū i ski a plačiajai isuomenei i
a o ojui išsamūs duomenys. Vienas gali du ex emus į Lie u os g ama inės
in o macijos aizda imą in e ne e s ebė i. Tai y a: ūks amas ne gi įp as ų
žodžių o mų i a aizda imas pe eklinių, ne mo inos kalbė ojui nesup an amų
žodžių. In o macinėje sis emoje už lie u išką g ama iką y a ienas s engiasi,
šiems abiem ex ems iš eng i. Visos žodžių o mos y a au oma iškai su
kompiu e iu p adedan nuo lemma žodžio gene uojamos, aip gaunamas isas s i is
lexions o mų. Visi galimi iš es iniai i sudė iniai y a į egis uojami į duomenų bazę.
Taigi nė a jokio ne ekimo žodžių o mų daugiau. Tada isi nuo kompiu e io
su o muo i žodžiai i žodžių o mos y a pe žiū imi iš ankos i ne egzis uojančius
a ian us pašalinami. Taip ienas pasiekia pašalinimą ne eikalingų žodžių.
2. DIE TRAVATEN ZUR
COMPUTERLINGUISTIK IN LITAUEN Lie u oje galima ienas du me odus
kompiu e be eikimo kalbos a ski i. Kaunas y a p ie Cen o už Compu e
linguis ikos da bai a liekami emian is eks o ko pusu. Vilniuje, uni e si e e i
p ie Lie u os kalbos ins i u o, eina ienas daugiau iš lie u iškos kalbos sa ybių
pačios iš. Abu me odai u i iek p anašumų, iek ūkumų. Im oliau ai y a į kai
ku iuos pa yzdžius pa ody a.

S aipsniai / A icles 149
Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik
de li auischen Sp ache
2.1. TEXTKORPUS-BASIERTE ARBEITEN
An de Uni e si ä Vy au as’ des G oßen in Kaunas wu de ein Tex ko pus
de li auischen Gegenwa ssp ache e s ell . Man benu z es ü e schiedene
ūšys kalbos apdo ojimo. G ama ikos s i yje bu o žodynas Mo phemik (Rimku ė,
Kazlauskienė, Raškinis 2011) i po kelių me ų aip pa duomenų bazė suku a.
Naudo ojui y a siūlomi iek mo pheminiai kaip i mo phologiniai duomenys. Tai y a
pi masis lais ai p ieinamasis šal inis, ku iame žodis į jo mo phemes zendojamas.
Vienas o pa yzdys y a pa ody as pa eiksle 1. Žodžiai pe -ei- i (übe gehen) i pe -ė- i
Typ des Mo phems wi d leide nich angegeben und manchmal üh das zu
eine e wi enden Da s ellung de mo phemischen S uk u des Wo es. Das
is de Fall, wenn Wö e mi e schiedene S uk u gleich da ges ell we den.
(b ü en) ski iasi iš išo ės be eik. Mo pheminės s uk ū os abiejų žodžių a odo
duomenų bazėje už Mo phemik lygiai iš. Pi moje žodyje be y a mo phem pe
p e iksas i an ajame žodyje y a as pa s pi masis mo phem pe šaknis. PILD 1.
Žodžiai su į ai ios mo phemisch s uk ū os y a lygiai aizduojami (Rimku ė,
Kazlauskienė, Raškinis 2011: 8, 35) Kaip an ą mėlyną galima paminė i ne laikinų žodžių
o mų nebu imą. Pa izipien u i lie u iškoje kalboje šešus kasus. Len elėje 1 y a
pasi aikymas žodžių o mų (singula , maskulin)
Pa izips „bėgan is / lau ende , ließende “ in de Da enbank ü Mo phemik
gezeig .
Tai pasi odo, kad ne gi as lemma (Nomina i , Singula ) šio wo s ūks a. Taip
pa ki os ūks amos o mos, z. B. Loka i (bėgančiame andenyje
sk aidančiame andenyje) negalima kaip e ai pasi aikančios a ba neliečiamos
laiky i. Taigi y a ik 2 žodžių o mos iš 6 kasus esančios. Mokslininkai an os
bal ų kalbos, La ijos, sp e-
chen auch on eine unzu eichenden Zahl an Wo o men im Tex ko pus (Pai-
kens, Ri uma, P e kalniņa 2013: 272).
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
TABELLE 1. Pasi ody i duomenų bazėje (Link 2) žodžių o mų pa izipo bėgan is
Das laukian is, skleidžian is singula , maskulin /
Kasus žod duomenų bazė
Nomina i bėgan is ehl
Geni i bėgančio o handen
Da i bėgančiam ūks a
Akkusa i bėgan į esamas
Ins umen al bėgančiu ehl
Loka i bėgančiame ūks a
Insgesam : 6 2
2.2. AUSGANGSPUNKT – DIE LITAUISCHE
SPLACHE
Vilniaus uni e si e e eina ienas iš lie u iškų len žodžio cha ak e is ikų da .
Sp ache aus. Die Websi e Mo ologija.l (Link 3) s ell soga die Flexions abel-
Deja y a daug uščių ie ų, ka ais už isą pa adigma. Nepažįs ami i už ieną
li uaną nesup an ami žodžiai ka ais aip pa a si anda, z.b. susi ikimoji (Link 4)
i panašūs. P ie Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o Vilniuje bu o suku a
duomenų bazė žodžio o ma imui i Mo phemik (Mu mulai y ė 2012). Da inis y a
labai e inga in o macija pa eikiama (des ipo mo phems, g undwo ,
Bes immungswo u.a.), be duomenys, deja, nė a lais ai p ieinami.
3. DAS INFORMATIONSSYSTEM FUR DIE
LUISCHE GRAMMATIK
Lie u iška kalba p iklauso p ie mažiausiai compu e izuo ų kalbų Eu opos g upės
(Vaišnienė, Zaba skai ė 2012: 35). Todėl bu o nusp ęs a suku i in o macinę
sis emą, ku i išsamiai duomenis apie g ama ines žodžių lie u iškų sa ybių. Bū inybė
daugiau p og aminės į angos suku i plačiam naudo ojų apsk ičiui, y a iš
mokslininkų, ku ie a sidu ia su bal iškomis kalbomis, dažnai akcen uojama.
Ins ukcijose kon e encijos BSNLP (Bal o-Sla ic Na u al Language P ocessing)
2015 aip pa 2017 ašoma: submissions desc ibing sys ems, ha a e made a ailable
o he wide public would be s ongly encou aged ypač gep omen uojami į edimai,
S aipsniai A icles 151 /
Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik
de li auischen Sp ache
ku ie plačiajai isuomenei p ieinamos sis emas apibūdina (Link 5). Todėl a ėjo į
min is, in o macinę sis emą už lie u išką g ama iką už pla ų naudo ojų apsk i imą
koncep uo i i duomenis kuo pap asčiau i sup an ama aizduo i. Dėl o bu o
pasi ink as esponsi es webdesign (RWD), kad bū ų galima kuo ge iau a i ik i
naudo ojų po eikius. Todėl g ama inė in o macija apie žodį į ply eles (angl. iles)
išaiškinama (Link 6). Todėl į s e ainę aip pa gali bū i p ieinama su mobiliuoju
ele onu.
3.1. METHODE DER ERSTELLIMA DER DA-
TENBANK
Tikslas g ama ikos kompiu e iza imo y a, isa g ama inė in o macija apie
kiek ieną žodį i isas jo o mas elek oninėje o moje u ė i. Y a du būdai, kad
ai pasiek i. Pi masis būdas y a, o mali apibūdinimas g ama inių aisyklių suku i
( ai bū ų iena ūšis pagalbinės p iemonės) i po o kompiu e į bū inas duomenis
gene uo i leis i. An asis būdas y a, isa g ama inė in o macija apie isas o mų
isų žodžių kompiu e yje saugo i i šias pagal po eikį išles i. Apie ai, koks adei
daugiau da bo eikia, da y a disku uo i. P ie Ma ema ikos i in o ma ikos
ins i u o y a p og aminė į anga mo ologiniam lie u iškos kalbos analizei
(Zinke ičius 2000) suku a, kuo pi masis me odas bu o panaudo as. Tai pa yko be
ne, 100 %ige ikslumas pasiek i: Y a klaidingos in o macijos, kai ku ie lie u iški
žodžiai nė a a pažin i.
Kai bu o ku iama in o macinės sis emos lie u iškai g ama ikai bu o į šį kelią iš
šios p iežas ies e čiama: Kad kompiu e is pa s žodžius galė ų apdo o i, eikia
jam labai iksliai pa ody i, kokias eiklos jis su ku iuo žodžiu u i da y i. Taigi
pi miausia u i isi žodžiai į okį būdu bū i padalin i į g upes, kad isiems g upės
na iams ie pa ys egulia umai aikomi, . y. kad as pa s apdo ojimo me odas
gali bū i naudojamas. No in žodį į ieną a ki ą g upę į egis uo i, eikia ienas
daug sa ybių nus a y i, dėl ku ių žodžiai u ė ų bū i g upuojami. Z.B.
naudojamas ienas sin ak inėje analizėje lie u iškos kalbos seman inį b uožą
[laikas] už nus a ymą
syn ak ischen Funk ion on Akkusa i de Subs an i e. Im Sa z „Visą nak į ji
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII skai ė šią knygą Visą nak į u i ji šio knygos
pe skai ę. i Visą knygą ji pe skai ė šią nak į Visą knygą u i ji šią nak į
pe skai ę. Abu žodžiai knygą/Buch i nak į/Nach ski iasi dėl mo hloginių
ka ego ijų ne abu y a eminin, Singula , Akkusa i i ik as seman inis b uožas
[laikas], ku is žodis nak is/Nak is u i, i žodis knyga/Buch ne u i, leidžia
kompiu e iui eisingai žodį nak į/Nak į kaip laiko nus a ymą i žodį knygą/Buch
kaip objek ą sakinyje laiky i. Kažkas panašaus eikia ienas aip pa pada y i už
Mo ologiją. Vienas iš klaidų jau suku osios p og aminės į angos į mo ologinę
analizę lie u iškos kalbos y a ai, kad mo phem -ėjals su iks y a laikomas p ie
okių šaknų, su ku iais jis negali į yšį įs o i. Vienas u i nus a y i sa ybes už
žodžius, ku ie kompiu e į nusp endė, su ku iais šaknimis šio su iks -ėjin yšys gali
įženg i. Be ai y a labai sudė inga ai da y i. Kokia sa ybė y a e.g. žodžiams
ge o ė/Wohlhaben, žino as/Kenne (Expe ) i da žo ė/Obs bend a? Das jie isi
ą su iks -o haben. I ką ski ina ji nuo isų likusių žodžių, p ie ku ių šaknies šis
su iks negali p idė i ( ienas negali pasaky i *kėdo ė iš es inė su su iksu -o om
žodžio kėdė/S uhl)? I kokia sa ybė odo ai?
Taigi bu o ku ian in o macijos sis emą už lie u išką g ama iką an asis kelias
iš ink as, . y. bu o pa uoš a duomenų bazė, ku i išsamiai g ama inę in o maciją
apie isas lie u iškos kalbos isų žodžių o mas u i. Čia eikia ne iš g ama inių
ka ego ijų iš yk i (kaip ai y a isuose an popie iaus a spausdin ose
g ama ikose) , be iš pa ies žodžio: už kiek ieną žodį u i isa su juo susijusi
in o macija bū i eikiama a o ojui. Bu o nusp ęs a, kaip p adžia ieną šaknį
paim i i p og aminę į angą suku i, ku i isą s uk ū ą lie u iškos g ama ikos
a spindė ų. Kaip pi moji p oga bu o pasi ink as šaknis bėg ( om e b
bėg i/lau en). Tada bu o isi galimi iš edimai su kompiu e iu gene uojami i ėliau
isi lie u iškoje kalboje neegzis uojan ys žodžiai ankomis iš in i. Iš iso
duomenų bazė u i maždaug 25.000 į ašų. 3.2. BESODARHEITES VON LIGIS
In o macinė sis ema lie u iškos kalbos g ama ikos in o macinė sis ema LIGIS
(Link 7) u i d i esmines sa ybes. Pi ma, y a su eikia a o ojui daugiau
išsamingos in o macijos apie konk e ų žodį nei an popie iaus a spausdin os
g ama ikos. I
S aipsniai / A icles 159
Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik
de li auischen Sp ache
Köhle Reinha d 2012: Quan i a i e Syn ax Analysis. De G uy e Mou on. Köhle
Reinha d, Al mann Gab iel, Pio owski Rajmund G. 2005: Quan i a i e Linguis ik.
Be lin New Yo k: Wal e de G uy e . Linguis Lis 2017: 28.2524, Qs: How do you say
he LINGUIST Lis in you language? 08 Jun 2017. linguis @lis se .linguis lis .o g.
Mu mulai y ė Dai a 2012: Lie u ių kalbos mo emikos i žodžių da ybos y imų
pe spek y os. Žmogus i žodis 1(14), 96102.
Ni enbu g Se gei 1987: Machine T ansla ion: Theo e ical and Me hodological Issues.
London: Camb idge Uni e si y P ess.
Paikens Pē e is, Ri uma Lau a, P e kalniņa Lauma 2013: Mo phological Analysis wi h
limi ed esou ces: La ian example. P oceedings o he 19 h No dic Con e ence o
Compu a ional Linguis ics. (NODALIDA 2013); Linköping Elec onic Con e ence
P oceedings #85, 267277.
Da id W. Reed 1949: A S a is ical App oach o Quan i a i e Linguis ic Analysis,
WORD, 5:3, 235247, DOI: 10.1080/00437956.1949.11659355. Rimku ė E ika, Kazlauskienė
As a, Raškinis Gailius 2011: Dažninis lie u ių kalbos žodynas. Kaunas: VDU.
Schwanke Ma ina 1991: Machinelle e imas: Vienas apž alga apie eo iją i
P axis. Be lin: Sp inge -Ve lag.
Skadiņš Rai is 2017: Neu al MT and o he Language Technologies a TILDE.
h p://school.g amma ical amewo k.o g/2017/slides/Rai is-Neu al_MT_a _Tilde.p-
d (užg i en 2017.11.21).
Sebas ian Sulge , Bu Mi iam, King T acy Holloway, Meu e Paul 2013: Pa G amBank: The
Pa G am Pa allel T eebank. P oceedings o he 51s Annual Mee ing o he Associa ion
o Compu a ional Linguis ics, So ia, Bulga ia, 550560.
h p://aclweb.o g/an hology/P/P13/P13-1054.pd (zug įs as 2017.11.21). Š eikauskienė Dai a
2015: Mo phemic s uc u e o he Li huanian p e ixes. Language: Meaning and Fo m 6.
Language Sys em and Language Use. : La ijas uni e si ā e, 189197.
Vaišnienė Dai a, Zaba skai ė Jolan a 2012: The Li huanian Language in he
Digi al Age. G. Rehm, H. Uzhko ei Whi e Pape Se ies. Heidelbe g New Yo k /
Do d ech London: Sp inge .
Te y Winog ad 1983: Language as a Cogni i e P ocess 1. Syn ax. London:
Addison-Wesley Publishing Company.

DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Yule Geo ge Udny 1944: The S a is ical S udy o Li e a y Vocabula y. Camb idge
MA, Camb idge uni e si y p ess.
Zinke ičius Vy au as 2000: Lemuoklis – mo ologinei analizei. – Da bai i dienos
24, 245–273.
Zip Geo ge Kingsley 1929: Rela i e equency as a De e minan o Phone ic
Change. Ha wa d s udies in classical philology 40, 195. Сердюков Пëтр Иванович
1979: Оптимизация алгоритма поиска синтакси-
ческих связей. – Международный семинар по машинному переводу. Москва: ВЦП,
123–125.
LINKS
Link 1: h p://www.digi alg amma s.com/ (Zug i am 21.11. 2017)
Link 2: h p:// eks ynas. du.l /page.xh ml?id=mo ema-db (Zug i am 21.11. 2017)
Link 3: h p://mo ologija.l / (P iežiū a p ie 21.11.2017) Link 4:
h p://mo ologija.l /zodzio- o mos/susi ikimas (P iežiū a p ie 21.11.2017) Link
5: h pbsnlpcs.helsinki. ic p.h ml (P iežiū a p ie 21.11.2017) Link 6:
h pswiki.de.o g/Windows_8#Obe l.C3. A4che
(p iėjimas an 21.11. 2017)
Link 7: h p://ligis.lki.l / (Zug i am 21.11. 2017) Link 8:
h p://goldli . u/componen ://slog (Zug i am 21.11. 2017) Link 9:
h pwww.lkz.l /Visas.asp?zodis (Zug i am 21.11. 2017) Link 10:
h p://www.canoo.ne (Zug i am 21.11. 2017)
S aipsniai A icles 161 /
Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik
de li auischen Sp ache
ANHANG A. GRAMMATISCHE INFORMATION. G ama iniu keliu ičiu žodžio nubėg i
pa yzdys hinlau en-hingelau ene. G ama inė in o macija y a web puslapyje į
Kachelnas iš išdės y a. Šis a aizda imo būdas y a pigus už esponsi es webdesign
RWD. Pas aba: Spal os y a pa eiksle pašalin os.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ANHANG B. FORMENTABELLE FÜR
DEKLINATION.
Kaip pa yzdys y a lexija des pa izips nubėg as hingelau ene isuose
ijuose gene a i isuose kasus minė a.
S aipsniai A icles 163 /
Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik
de li auischen Sp ache
ANHANG C. TOOLTIP FÜR
VARDUNGSEPSPIELE.
Als Beispiel wi d die Schnellin o ü die Akkusa i -Singula -Fo m bėgį des
Subs an i s bėgis Lau , Ge iebe, Eisenbahnschiene nu ody as /.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ANHANG D. FORMENTABELLE FÜR
KONJUGATION.
Als Beispiel wi d die Flexion des Ve bs bėg i / lau en in allen Tempus o men
i Modi į edė.

S aipsniai / A icles 165
Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik
de li auischen Sp ache
Daugiakalbė lie u ių kalbos g ama ikos
in o macinė sis ema in e ne e
SANTRAUKA
Lie u ių kompiu e iza imo da buose galima pas ebė i du pag indinius ūkumus: ūks a
ka ais ne i dažnai a ojamų o mų i pa eikiami pe ekliniai, lie u ių kalboje
neegzis uojan ys žodžiai. Ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą (LIGIS)
s engiamasi iš eng i jų abiejų. Vis o mosos gene uojamos kompiu e iu au oma iškai i
ėliau gau i ezul a ai pe žiū imi žmogaus, kad bū ų a mes i lie u iui nesup anduomenis:
ami žodžiai.
Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema apima isus da inius. Šiuo me u duomenų
bazę suda o ik šaknies bėg- žodžiai. Jų y a apie 25 000. Palyginimui galima pa eik i okius
mo emikos duomenų bazę suda o y a apie 75 000 į ašų, be jie su ink i iš isos lie u ių kalbos
leksikos. Su šaknimi bėg en ė a 118 žodžių. Ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę
pag indinę sis emą ikslas bu o pa eik i išsamią g ama inę in o maciją plačiajai isuomenei.
Todėl bu o s engiamasi duomenis a aizduo i kuo aiškiau i sup an amiau. S e ainė p i aiky a
naudo is i mobiliuosiuose ele onuose.
Va o ojas, pa eikęs žodį, gauna ijų ipų in o maciją apie jį: žodžio s uk ū a (p adinė o ma
p ie pama iniai žodžiai da iniams), mo ologinė in o macija (kalbos dalis p ie jos mo ologinės
ka ego ijos laikasijos linksnis, giminė, skaičius, laipsnis i . .) i mo eminiai duomenys žodis
išskaidy as pi masis mo omis, nu ody as mo emos ipą p ie požymius, jei kalbos apie
mo ema jų u i, pa yzdžiui, p iesaga – da ybinė / kai ybinė, galūnė – į a džiuo inė, su-
umpėjusi i k . Kiek iena mo ema žymima is ki a spal a. Reikia pab ėž i, kad Lie u ių
g ama ikos in o macinė sis ema y a pa eikiama inklapis Lie u oje, ku mo emos ipama. Be o,
apdo ojami i žodžiai su su umpėjusiomis galūnėmis, ku ios labai papli usios, ypač šnekamojoje
kalboje. duomenųam bazėje Kiek ien esančiam žodžiui a o ojas gali gau i isą kai ybinę len elę.
Kai ku iems žodžiams pa eikiama a ojimo pa yzdžių. jo šiame da be nebu o pas ebė a klaidų.
S e ainė pa eikiama sep yniomis kalbomis: lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų, i alų, usų i japonų.
Ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą siekiama kuo didesnio ikslumo i
pa ikimumo. Todėl isos lemos (žodžių p adinės o mos – a dininkas, bend a is) su eda-
mos į duomenų bazę ankomis. Kai ybines o mas sugene uo i pa ikė a kompiu e iui, nes
A e planuojama Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą jung i su suskai me-
nin ais žodynais i suku i okiečių inklapio CANOONET analogą.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Į eik a 2017 m. ugsėjo 5 d.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
dai a. m @gmail.com
ARŪNAS RIBIKAUSKAS
Saulė ekio al. 11, LT-10221 Vilnius, Lie u a
a unas. ibikauskas@ g u.l
VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
code . [email protected]