Eine mehrsprachige Website zur Grammatik der litauischen Sprache

144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Ins i u ü li auische Sp ache ARŪNAS RIBIKAUSKAS Gediminas echnische Uni e si ä Vilnius VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS Ins i u as už lie u išką kalbą Mokslinės mokslinių s ičių: G amma ik, Compu e linguis ik. EINE MULHRSLANGUIGE WEBSITE ZUR GRAMMATIK DER LITAUISCHEN SPRACHE Daugiakalbė lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema in e ne e ANNOTATION P ieš me us ienas p adėjo p ie Lie u iškos kalbos ins i u o di b i p ie p ojek o, ku is į ikslą u i, p is a ymą išsamų duomenų į g ama ines sa ybes lie u iškų žodžių a o ojui lais ai p ieinama in e ne e p ieinama pa eik i. 2017 m. ko o mėn. bu o pa uoš a p obe e sija, ku i ik žodžius su šaknis bėg ( gl. e b bėg i/lau en) apima. Duomenų bazė susideda iš maždaug 25.000 duomenų į ašų. P ojek as y a s engiasi, ūkumus jau esančių da bų kompiu e inės ling is ikos s i yje iš eng i. Tai susiję su žodžių apim imi, daugialypiškumu g ama inių duomenų, aiškumo i sup an amumo duomenų aizda imo u.a. G ama inė in o ma ion apie ai nuo naudo ojo į eig as ypes iš mo phemen a o ojui nu odoma. Už kiek ieną duomenų bazėje u imą žodį galima ienas leksion abele gau i. Už bene Wo wi d in d ei Be eichen da ges ell : S uk u des Wo es, mo phologische Da en und mo phemische Da en. Dies is die e s e Websi e in Li auen, au de die In o ma ion kai ku iuos žodžius y a aip pa e imos pa yzdžiai nu ody i. S e ainė y a ykdoma sep yniomis kalbomis: li uanų, anglų, okiečių, p ancūzų, i alų, usų i japonų, kad užsieniečiai, ku ie sa e domisi lie u iška kalba, jos galė ų pasinaudo i. S aipsniai / A icles 145 Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik de li auischen Sp ache SCÜSSELWÖRTER: G amma ikos, Mo ologijos, Mo phemik, In o macinės sis emos, Compu e linguis ikos. ANNOTATION The p ojec was s a ed in he Ins i u e o Li huanian language in 2016. I aims a p eco e ing sen ing de ailed da a abou he g amma ical ea u es o Li huanian wo ds. The goal is o make hose da a eely accessible o any use on he In e ne . The p elimina y e sion he wo ds wi h he oo bėg/ un was published in Ma ch 2017. The da abase con ains a ound 25,000 en ies. We a e ying o a oid d awbacks ha a e speci ic o he cal da a wo ks done in he ield o compu a ional linguis ics. I includes wo d co e age, g amma i- comp ehensi eness, cla i y and cla i y o p esen ed in o ma ion e c. G amma imo phemic cal in o ma ion abou he wo d in ques ion is p esen ed om h ee aspec s: wo d s uc u e, mo phological da a, and mo phemic da a. I is he i s websi e in Li huania p o iding ypes. One can ge an in lec ion able o each wo d he da abase con ains. Usage examples a e gi en o some wo ds. The in o ma ion on he websi e is a ailable in so o eigne s se en languages – Li huanian, English, Ge man, F ench, I alian, Russian, and Japanese – in e es ed in Li huanian language can use i as well. KEYWORDS: G amma , Mo phology, Mo phemic, In o ma ion sys em, Compu a ional linguis ics. 1. IŠVEDIMAS: KOMPUTERLINGUISTIKA Iki iki idu io 20-ojo. amžiaus bu o isos g ama ikos an popie iaus spausdin os. Po kompiu e ių a si adimo (me ų 1942 bu o pi masis kompiu e is pasaulyje, MARK I, pas a y as Ha wa d uni e si e e (Schwanke 1991: 69)) jie p adėjo įženg i į isas gy enimo s i is. Kalbos nebu o išim is: g ei ai apo aišku, kad kompiu e iai ne ik skaičius, be i be kokius simbolius gali apdo o i. Todėl jie aip pa gali apdo o i kalbas. Kele as ling is ų p adėjo ku i o malius ap ašymus kalbų, kad kompiu e ų sugebėjimai aip pa galė ų bū i aikomi kalboms (Winog ad 1983: 23). An di b inio in elek o lauko apo kalbos apdo ojimas į ieną s a biausių p iėmimogalių (Chab is 1989: 71). Nuo 1968 iki 1978 bu o g ama inė kalbų analizė s a biausia ema di b inio in elek o y inė ojų (Nie enbu g 1987: 26). Kalbos ačiau, ku ios sa e aip leng ai žmonėms paklūs a, pasi odė kaip kie as nu as už kompiu e į (Jensen, Heido n, DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Richa dson 1993: 2). Todėl iki šiol negalėjo jokių ge ų ezul a ų an kalbos apdo ojimo s i yje su kompiu e ių pagalba bū i pasiek a. 1.1. STATISTISCHE METHODES Labai didelę eikšmę u i kalbos apdo ojimo s a is iniai me odai. Pi mieji pasiūlymai, jos panaudo i, bu o ne ukus po kompiu e ių a si adimo pa eik as. Ypač aikoma ai anglų kalbai. Dawid W. Reed e oduoja kiekybinę ling is inę analizę (Reed 1949: 236). Wa en Wea e bu o pi masis, ku is iš eiškė min į, kompiu e ius e imams naudo i. 1949 me ais jis pasiūlė, p ie o s a is inius me odus naudo i. Be amsiai mokslininkai ai a sisakė po ienos umpos kojos, ik iausiai dėl nepakankamo apim ys elek oniniu būdu skai omų eks ų i dėl ne all oo didelės Leis ings ähigkei amsiai kompiu e ių. Po po os dešim mečių, kai eks ko po a bu o su ink a, i s a is inių me odų aikymas kalbos a pažinimo s i yje išnešė ge ų pasiekimų, ienas g įžo ėl p ie s a is inių me odų e imyje (B own a al. 1990: 79). Kanadoje bu o ypač palankios sąlygos am, nes en isa Pa lamen o medžiaga dėl d iejų als ybinių kalbų d iem kalbomis (anglų i p ancūzų) saugoma. Todėl galėjo pakankamai daugybė pa alelel eks ų labai g ei ai bū i su ink a (Al-Onaizan, Cu in, me ai 1999: 1). D iejų kalbų, . y. anglų i p ancūzų, s uk ū a y a labai panaši: žodžių seka y a g iež a (an oje ie oje s o i subjek as, an oje ie oje p ädika as). Panašumai kalbos s uk ū oje leido, ge ų pasiekimų p ie e imo su s a is iniais me odais pasiek i. Be ai y a su lie u iška kalba ne a ejis. Google-Üm elėjimai, ku ie s a is inį me odą naudoja, eikia iki daba jokių ge ų e imų į lie u išką kalbą. Pagal 2017 me ų duomenis, ezul a ai iek e imo anglų-li uanų kaip i e imo lie u iško-anglų blogesni nei ie už anglų-le ynų, la iško-anglų, anglų-es niškų i es niš-anglų (Skadiņš 2017: 22). S a is iniai me odai įsi e žė i į ki as ling is ikos s i is. Pi mieji da bai bu o susiję su one ika (Zip 1929). 1944 bu o s a is iški y imai li e a ū os leksiko a lik i, d. h. kiek žodžių bu o b uož a ka ą, kiek žodžių du ka us, is ka us i . . (Yule 1944: 9). S aipsniai A icles 147 / Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik de li auischen Sp ache Nuo 1973 y a pa adinimas dialek ome ija naudojamas už pa adinimą e i o ijos ling is ikos, ku is užsiima su kiekybiniu e i šymas kalbų i munda ų (Köhle , Al mann, Pio owski 2005: 498). Taip pa bu o s a is iniai me odai mo ologijos s i yje aikomi. Goldsmi h apibūdina algo i mą už nus a ymą mo eme žodyje aip: algo i hm ha akes as inpu a lis o wo ds and p o ides as ou pu a segmen a ion o he wo ds in o mo phemes (Goldsmi h 2010: 365). p aėjusio amžiaus pabaigoje usų li e a ū oje apibūdinami bandymai, au oma inę sin ak inę azių analizę su s a is inių skaičia imų pagalba a lik i. Mokslininkai Rusijoje y a pasiūlę, sin ak inę s uk ū ą iš aiškų ne an pag indo ling is inės analizės da y i, o s a is inę eks ų pe di bimą naudo i. Jie i ino, kad kiek iena kalbinė ienybė (žodis, sin ak inė žodžio ka ego ija, sin ak inė kons ukcija) su am ik u dažnumu eks e pasi aiko. Z.B. pagal anglų ekuenzwö e bucho o he Valenz duomenis y a 195 ski ingi modeliai sin ak inių san ykių e bui būdingi. Tačiau ieni dešim labiausiai dažniausiai pasi aikančių modelių suda o 86% isų eks uose naudojamų a ejų iš. S a is inės įs a ymai y a aip pa naudojami linijinei s uk ū ai iš aiškos. Kiek iena žodklas u i sa o dažnį, su ku ia ji gali bū i su am ik u a s umu nuo p adžios. Ve b anglų kalbos gali su ikimybė 0,7 an oje iki penk os pozicijos nuo sakinio p adžios s o ė i. I su ikimybė 0,95 ai a eina an oje iki dešim os pozicijos (Сердюков 1979: 124). Vėliau bu o naudojami duomenys už sin ak inę analizę iš eks o ko puso (Köhle 2012: 31). Tačiau ge i esul s ai y a p elimina iai ik kai apdo ojimo anglų kalbos pasiek as. Vidas Dauda a ičius, ku is į lie u iškos Syn ax kompiu e iza imo s i yje di bo, i ina: Nai u many i, kad me odai, ku i sėkmingai aikomi anglų kalbai, inka i ki oms kalboms.1 (Dauda a ičius 2012: 3). Su s a is inių me odų pagalba galima g ei ai spa čiai di bančios sis emos suku i, be pagal ieną sąlygą: Man u i ole uo i am ik ą skaičių klaidų (Link 1). Todėl bu o p ie Lie u os kalbos ins i u o nusp ęs a, sa e kiek įmanoma mažiau į s a is iką k eip is, nes manoma po didžiausio ikslumo i pa ikimumo duomenų. 1 Tai y a nai u gal o i, kad me odai, ku ie už anglų kalbą sėkmingai naudojami, aip pa i už ki as kalbas aip pa inka. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1.2. DIE LAGE IN LITAUEN Daugelis da bų y a an Lie u os g ama ikos kompiu e iza imo s i ies jau į yko. Dauguma iš jų y a ik už specialis us kompiu e inės ling is ikos sup an ama. Kai ku ie aip pa y a ski i plačiajai isuomenei. Jie a spindi be ik a ski as sa ybes i sa ybes žodžių i g ama ikos. Z.B. bu o Kaunas mies e Vy au as des G oßen uni e si e e duomenų bazė mo phemik an eks o ko pus pag indo pa eng a. Ten ūks a daug žodžių o mų i ienas naudoja labai daug su umpinimų, ku ios ne isiems sup an amos. Mo emos y a a ski os su Bindes ich i jokių duomenų apie ipo des Mo phems nu odoma. P ie Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o Vilniuje bu o suku a duomenų bazė de i acijai i Mo phemik. Ten y a mo emo ipas nu ody as aip pa pag indiniai žodžiai i paski ies žodžiai (Mu mulai y ė 2012: 96). Deja y a duomenų bazė ne lais ai p ieinama. Todėl bu o nusp ęs a suku i išsamią in o macijos sis emą, ku i u ė ų bū i ski a plačiajai isuomenei i a o ojui išsamūs duomenys. Vienas gali du ex emus į Lie u os g ama inės in o macijos aizda imą in e ne e s ebė i. Tai y a: ūks amas ne gi įp as ų žodžių o mų i a aizda imas pe eklinių, ne mo inos kalbė ojui nesup an amų žodžių. In o macinėje sis emoje už lie u išką g ama iką y a ienas s engiasi, šiems abiem ex ems iš eng i. Visos žodžių o mos y a au oma iškai su kompiu e iu p adedan nuo lemma žodžio gene uojamos, aip gaunamas isas s i is lexions o mų. Visi galimi iš es iniai i sudė iniai y a į egis uojami į duomenų bazę. Taigi nė a jokio ne ekimo žodžių o mų daugiau. Tada isi nuo kompiu e io su o muo i žodžiai i žodžių o mos y a pe žiū imi iš ankos i ne egzis uojančius a ian us pašalinami. Taip ienas pasiekia pašalinimą ne eikalingų žodžių. 2. DIE TRAVATEN ZUR COMPUTERLINGUISTIK IN LITAUEN Lie u oje galima ienas du me odus kompiu e be eikimo kalbos a ski i. Kaunas y a p ie Cen o už Compu e linguis ikos da bai a liekami emian is eks o ko pusu. Vilniuje, uni e si e e i p ie Lie u os kalbos ins i u o, eina ienas daugiau iš lie u iškos kalbos sa ybių pačios iš. Abu me odai u i iek p anašumų, iek ūkumų. Im oliau ai y a į kai ku iuos pa yzdžius pa ody a. S aipsniai / A icles 149 Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik de li auischen Sp ache 2.1. TEXTKORPUS-BASIERTE ARBEITEN An de Uni e si ä Vy au as’ des G oßen in Kaunas wu de ein Tex ko pus de li auischen Gegenwa ssp ache e s ell . Man benu z es ü e schiedene ūšys kalbos apdo ojimo. G ama ikos s i yje bu o žodynas Mo phemik (Rimku ė, Kazlauskienė, Raškinis 2011) i po kelių me ų aip pa duomenų bazė suku a. Naudo ojui y a siūlomi iek mo pheminiai kaip i mo phologiniai duomenys. Tai y a pi masis lais ai p ieinamasis šal inis, ku iame žodis į jo mo phemes zendojamas. Vienas o pa yzdys y a pa ody as pa eiksle 1. Žodžiai pe -ei- i (übe gehen) i pe -ė- i Typ des Mo phems wi d leide nich angegeben und manchmal üh das zu eine e wi enden Da s ellung de mo phemischen S uk u des Wo es. Das is de Fall, wenn Wö e mi e schiedene S uk u gleich da ges ell we den. (b ü en) ski iasi iš išo ės be eik. Mo pheminės s uk ū os abiejų žodžių a odo duomenų bazėje už Mo phemik lygiai iš. Pi moje žodyje be y a mo phem pe p e iksas i an ajame žodyje y a as pa s pi masis mo phem pe šaknis. PILD 1. Žodžiai su į ai ios mo phemisch s uk ū os y a lygiai aizduojami (Rimku ė, Kazlauskienė, Raškinis 2011: 8, 35) Kaip an ą mėlyną galima paminė i ne laikinų žodžių o mų nebu imą. Pa izipien u i lie u iškoje kalboje šešus kasus. Len elėje 1 y a pasi aikymas žodžių o mų (singula , maskulin) Pa izips „bėgan is / lau ende , ließende “ in de Da enbank ü Mo phemik gezeig . Tai pasi odo, kad ne gi as lemma (Nomina i , Singula ) šio wo s ūks a. Taip pa ki os ūks amos o mos, z. B. Loka i (bėgančiame andenyje sk aidančiame andenyje) negalima kaip e ai pasi aikančios a ba neliečiamos laiky i. Taigi y a ik 2 žodžių o mos iš 6 kasus esančios. Mokslininkai an os bal ų kalbos, La ijos, sp e- chen auch on eine unzu eichenden Zahl an Wo o men im Tex ko pus (Pai- kens, Ri uma, P e kalniņa 2013: 272). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII TABELLE 1. Pasi ody i duomenų bazėje (Link 2) žodžių o mų pa izipo bėgan is Das laukian is, skleidžian is singula , maskulin / Kasus žod duomenų bazė Nomina i bėgan is ehl Geni i bėgančio o handen Da i bėgančiam ūks a Akkusa i bėgan į esamas Ins umen al bėgančiu ehl Loka i bėgančiame ūks a Insgesam : 6 2 2.2. AUSGANGSPUNKT – DIE LITAUISCHE SPLACHE Vilniaus uni e si e e eina ienas iš lie u iškų len žodžio cha ak e is ikų da . Sp ache aus. Die Websi e Mo ologija.l (Link 3) s ell soga die Flexions abel- Deja y a daug uščių ie ų, ka ais už isą pa adigma. Nepažįs ami i už ieną li uaną nesup an ami žodžiai ka ais aip pa a si anda, z.b. susi ikimoji (Link 4) i panašūs. P ie Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o Vilniuje bu o suku a duomenų bazė žodžio o ma imui i Mo phemik (Mu mulai y ė 2012). Da inis y a labai e inga in o macija pa eikiama (des ipo mo phems, g undwo , Bes immungswo u.a.), be duomenys, deja, nė a lais ai p ieinami. 3. DAS INFORMATIONSSYSTEM FUR DIE LUISCHE GRAMMATIK Lie u iška kalba p iklauso p ie mažiausiai compu e izuo ų kalbų Eu opos g upės (Vaišnienė, Zaba skai ė 2012: 35). Todėl bu o nusp ęs a suku i in o macinę sis emą, ku i išsamiai duomenis apie g ama ines žodžių lie u iškų sa ybių. Bū inybė daugiau p og aminės į angos suku i plačiam naudo ojų apsk ičiui, y a iš mokslininkų, ku ie a sidu ia su bal iškomis kalbomis, dažnai akcen uojama. Ins ukcijose kon e encijos BSNLP (Bal o-Sla ic Na u al Language P ocessing) 2015 aip pa 2017 ašoma: submissions desc ibing sys ems, ha a e made a ailable o he wide public would be s ongly encou aged ypač gep omen uojami į edimai, S aipsniai A icles 151 / Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik de li auischen Sp ache ku ie plačiajai isuomenei p ieinamos sis emas apibūdina (Link 5). Todėl a ėjo į min is, in o macinę sis emą už lie u išką g ama iką už pla ų naudo ojų apsk i imą koncep uo i i duomenis kuo pap asčiau i sup an ama aizduo i. Dėl o bu o pasi ink as esponsi es webdesign (RWD), kad bū ų galima kuo ge iau a i ik i naudo ojų po eikius. Todėl g ama inė in o macija apie žodį į ply eles (angl. iles) išaiškinama (Link 6). Todėl į s e ainę aip pa gali bū i p ieinama su mobiliuoju ele onu. 3.1. METHODE DER ERSTELLIMA DER DA- TENBANK Tikslas g ama ikos kompiu e iza imo y a, isa g ama inė in o macija apie kiek ieną žodį i isas jo o mas elek oninėje o moje u ė i. Y a du būdai, kad ai pasiek i. Pi masis būdas y a, o mali apibūdinimas g ama inių aisyklių suku i ( ai bū ų iena ūšis pagalbinės p iemonės) i po o kompiu e į bū inas duomenis gene uo i leis i. An asis būdas y a, isa g ama inė in o macija apie isas o mų isų žodžių kompiu e yje saugo i i šias pagal po eikį išles i. Apie ai, koks adei daugiau da bo eikia, da y a disku uo i. P ie Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o y a p og aminė į anga mo ologiniam lie u iškos kalbos analizei (Zinke ičius 2000) suku a, kuo pi masis me odas bu o panaudo as. Tai pa yko be ne, 100 %ige ikslumas pasiek i: Y a klaidingos in o macijos, kai ku ie lie u iški žodžiai nė a a pažin i. Kai bu o ku iama in o macinės sis emos lie u iškai g ama ikai bu o į šį kelią iš šios p iežas ies e čiama: Kad kompiu e is pa s žodžius galė ų apdo o i, eikia jam labai iksliai pa ody i, kokias eiklos jis su ku iuo žodžiu u i da y i. Taigi pi miausia u i isi žodžiai į okį būdu bū i padalin i į g upes, kad isiems g upės na iams ie pa ys egulia umai aikomi, . y. kad as pa s apdo ojimo me odas gali bū i naudojamas. No in žodį į ieną a ki ą g upę į egis uo i, eikia ienas daug sa ybių nus a y i, dėl ku ių žodžiai u ė ų bū i g upuojami. Z.B. naudojamas ienas sin ak inėje analizėje lie u iškos kalbos seman inį b uožą [laikas] už nus a ymą syn ak ischen Funk ion on Akkusa i de Subs an i e. Im Sa z „Visą nak į ji DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII skai ė šią knygą Visą nak į u i ji šio knygos pe skai ę. i Visą knygą ji pe skai ė šią nak į Visą knygą u i ji šią nak į pe skai ę. Abu žodžiai knygą/Buch i nak į/Nach ski iasi dėl mo hloginių ka ego ijų ne abu y a eminin, Singula , Akkusa i i ik as seman inis b uožas [laikas], ku is žodis nak is/Nak is u i, i žodis knyga/Buch ne u i, leidžia kompiu e iui eisingai žodį nak į/Nak į kaip laiko nus a ymą i žodį knygą/Buch kaip objek ą sakinyje laiky i. Kažkas panašaus eikia ienas aip pa pada y i už Mo ologiją. Vienas iš klaidų jau suku osios p og aminės į angos į mo ologinę analizę lie u iškos kalbos y a ai, kad mo phem -ėjals su iks y a laikomas p ie okių šaknų, su ku iais jis negali į yšį įs o i. Vienas u i nus a y i sa ybes už žodžius, ku ie kompiu e į nusp endė, su ku iais šaknimis šio su iks -ėjin yšys gali įženg i. Be ai y a labai sudė inga ai da y i. Kokia sa ybė y a e.g. žodžiams ge o ė/Wohlhaben, žino as/Kenne (Expe ) i da žo ė/Obs bend a? Das jie isi ą su iks -o haben. I ką ski ina ji nuo isų likusių žodžių, p ie ku ių šaknies šis su iks negali p idė i ( ienas negali pasaky i *kėdo ė iš es inė su su iksu -o om žodžio kėdė/S uhl)? I kokia sa ybė odo ai? Taigi bu o ku ian in o macijos sis emą už lie u išką g ama iką an asis kelias iš ink as, . y. bu o pa uoš a duomenų bazė, ku i išsamiai g ama inę in o maciją apie isas lie u iškos kalbos isų žodžių o mas u i. Čia eikia ne iš g ama inių ka ego ijų iš yk i (kaip ai y a isuose an popie iaus a spausdin ose g ama ikose) , be iš pa ies žodžio: už kiek ieną žodį u i isa su juo susijusi in o macija bū i eikiama a o ojui. Bu o nusp ęs a, kaip p adžia ieną šaknį paim i i p og aminę į angą suku i, ku i isą s uk ū ą lie u iškos g ama ikos a spindė ų. Kaip pi moji p oga bu o pasi ink as šaknis bėg ( om e b bėg i/lau en). Tada bu o isi galimi iš edimai su kompiu e iu gene uojami i ėliau isi lie u iškoje kalboje neegzis uojan ys žodžiai ankomis iš in i. Iš iso duomenų bazė u i maždaug 25.000 į ašų. 3.2. BESODARHEITES VON LIGIS In o macinė sis ema lie u iškos kalbos g ama ikos in o macinė sis ema LIGIS (Link 7) u i d i esmines sa ybes. Pi ma, y a su eikia a o ojui daugiau išsamingos in o macijos apie konk e ų žodį nei an popie iaus a spausdin os g ama ikos. I S aipsniai / A icles 159 Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik de li auischen Sp ache Köhle Reinha d 2012: Quan i a i e Syn ax Analysis. De G uy e Mou on. Köhle Reinha d, Al mann Gab iel, Pio owski Rajmund G. 2005: Quan i a i e Linguis ik. Be lin New Yo k: Wal e de G uy e . Linguis Lis 2017: 28.2524, Qs: How do you say he LINGUIST Lis in you language? 08 Jun 2017. linguis @lis se .linguis lis .o g. Mu mulai y ė Dai a 2012: Lie u ių kalbos mo emikos i žodžių da ybos y imų pe spek y os. Žmogus i žodis 1(14), 96102. Ni enbu g Se gei 1987: Machine T ansla ion: Theo e ical and Me hodological Issues. London: Camb idge Uni e si y P ess. Paikens Pē e is, Ri uma Lau a, P e kalniņa Lauma 2013: Mo phological Analysis wi h limi ed esou ces: La ian example. P oceedings o he 19 h No dic Con e ence o Compu a ional Linguis ics. (NODALIDA 2013); Linköping Elec onic Con e ence P oceedings #85, 267277. Da id W. Reed 1949: A S a is ical App oach o Quan i a i e Linguis ic Analysis, WORD, 5:3, 235247, DOI: 10.1080/00437956.1949.11659355. Rimku ė E ika, Kazlauskienė As a, Raškinis Gailius 2011: Dažninis lie u ių kalbos žodynas. Kaunas: VDU. Schwanke Ma ina 1991: Machinelle e imas: Vienas apž alga apie eo iją i P axis. Be lin: Sp inge -Ve lag. Skadiņš Rai is 2017: Neu al MT and o he Language Technologies a TILDE. h p://school.g amma ical amewo k.o g/2017/slides/Rai is-Neu al_MT_a _Tilde.p- d (užg i en 2017.11.21). Sebas ian Sulge , Bu Mi iam, King T acy Holloway, Meu e Paul 2013: Pa G amBank: The Pa G am Pa allel T eebank. P oceedings o he 51s Annual Mee ing o he Associa ion o Compu a ional Linguis ics, So ia, Bulga ia, 550560. h p://aclweb.o g/an hology/P/P13/P13-1054.pd (zug įs as 2017.11.21). Š eikauskienė Dai a 2015: Mo phemic s uc u e o he Li huanian p e ixes. Language: Meaning and Fo m 6. Language Sys em and Language Use. : La ijas uni e si ā e, 189197. Vaišnienė Dai a, Zaba skai ė Jolan a 2012: The Li huanian Language in he Digi al Age. G. Rehm, H. Uzhko ei Whi e Pape Se ies. Heidelbe g New Yo k / Do d ech London: Sp inge . Te y Winog ad 1983: Language as a Cogni i e P ocess 1. Syn ax. London: Addison-Wesley Publishing Company. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Yule Geo ge Udny 1944: The S a is ical S udy o Li e a y Vocabula y. Camb idge MA, Camb idge uni e si y p ess. Zinke ičius Vy au as 2000: Lemuoklis – mo ologinei analizei. – Da bai i dienos 24, 245–273. Zip Geo ge Kingsley 1929: Rela i e equency as a De e minan o Phone ic Change. Ha wa d s udies in classical philology 40, 195. Сердюков Пëтр Иванович 1979: Оптимизация алгоритма поиска синтакси- ческих связей. – Международный семинар по машинному переводу. Москва: ВЦП, 123–125. LINKS Link 1: h p://www.digi alg amma s.com/ (Zug i am 21.11. 2017) Link 2: h p:// eks ynas. du.l /page.xh ml?id=mo ema-db (Zug i am 21.11. 2017) Link 3: h p://mo ologija.l / (P iežiū a p ie 21.11.2017) Link 4: h p://mo ologija.l /zodzio- o mos/susi ikimas (P iežiū a p ie 21.11.2017) Link 5: h pbsnlpcs.helsinki. ic p.h ml (P iežiū a p ie 21.11.2017) Link 6: h pswiki.de.o g/Windows_8#Obe l.C3. A4che (p iėjimas an 21.11. 2017) Link 7: h p://ligis.lki.l / (Zug i am 21.11. 2017) Link 8: h p://goldli . u/componen ://slog (Zug i am 21.11. 2017) Link 9: h pwww.lkz.l /Visas.asp?zodis (Zug i am 21.11. 2017) Link 10: h p://www.canoo.ne (Zug i am 21.11. 2017) S aipsniai A icles 161 / Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik de li auischen Sp ache ANHANG A. GRAMMATISCHE INFORMATION. G ama iniu keliu ičiu žodžio nubėg i pa yzdys hinlau en-hingelau ene. G ama inė in o macija y a web puslapyje į Kachelnas iš išdės y a. Šis a aizda imo būdas y a pigus už esponsi es webdesign RWD. Pas aba: Spal os y a pa eiksle pašalin os. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ANHANG B. FORMENTABELLE FÜR DEKLINATION. Kaip pa yzdys y a lexija des pa izips nubėg as hingelau ene isuose ijuose gene a i isuose kasus minė a. S aipsniai A icles 163 / Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik de li auischen Sp ache ANHANG C. TOOLTIP FÜR VARDUNGSEPSPIELE. Als Beispiel wi d die Schnellin o ü die Akkusa i -Singula -Fo m bėgį des Subs an i s bėgis Lau , Ge iebe, Eisenbahnschiene nu ody as /. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS 164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ANHANG D. FORMENTABELLE FÜR KONJUGATION. Als Beispiel wi d die Flexion des Ve bs bėg i / lau en in allen Tempus o men i Modi į edė. S aipsniai / A icles 165 Eine meh sp achige Websi e zu G amma ik de li auischen Sp ache Daugiakalbė lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema in e ne e SANTRAUKA Lie u ių kompiu e iza imo da buose galima pas ebė i du pag indinius ūkumus: ūks a ka ais ne i dažnai a ojamų o mų i pa eikiami pe ekliniai, lie u ių kalboje neegzis uojan ys žodžiai. Ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą (LIGIS) s engiamasi iš eng i jų abiejų. Vis o mosos gene uojamos kompiu e iu au oma iškai i ėliau gau i ezul a ai pe žiū imi žmogaus, kad bū ų a mes i lie u iui nesup anduomenis: ami žodžiai. Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema apima isus da inius. Šiuo me u duomenų bazę suda o ik šaknies bėg- žodžiai. Jų y a apie 25 000. Palyginimui galima pa eik i okius mo emikos duomenų bazę suda o y a apie 75 000 į ašų, be jie su ink i iš isos lie u ių kalbos leksikos. Su šaknimi bėg en ė a 118 žodžių. Ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę pag indinę sis emą ikslas bu o pa eik i išsamią g ama inę in o maciją plačiajai isuomenei. Todėl bu o s engiamasi duomenis a aizduo i kuo aiškiau i sup an amiau. S e ainė p i aiky a naudo is i mobiliuosiuose ele onuose. Va o ojas, pa eikęs žodį, gauna ijų ipų in o maciją apie jį: žodžio s uk ū a (p adinė o ma p ie pama iniai žodžiai da iniams), mo ologinė in o macija (kalbos dalis p ie jos mo ologinės ka ego ijos laikasijos linksnis, giminė, skaičius, laipsnis i . .) i mo eminiai duomenys žodis išskaidy as pi masis mo omis, nu ody as mo emos ipą p ie požymius, jei kalbos apie mo ema jų u i, pa yzdžiui, p iesaga – da ybinė / kai ybinė, galūnė – į a džiuo inė, su- umpėjusi i k . Kiek iena mo ema žymima is ki a spal a. Reikia pab ėž i, kad Lie u ių g ama ikos in o macinė sis ema y a pa eikiama inklapis Lie u oje, ku mo emos ipama. Be o, apdo ojami i žodžiai su su umpėjusiomis galūnėmis, ku ios labai papli usios, ypač šnekamojoje kalboje. duomenųam bazėje Kiek ien esančiam žodžiui a o ojas gali gau i isą kai ybinę len elę. Kai ku iems žodžiams pa eikiama a ojimo pa yzdžių. jo šiame da be nebu o pas ebė a klaidų. S e ainė pa eikiama sep yniomis kalbomis: lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų, i alų, usų i japonų. Ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą siekiama kuo didesnio ikslumo i pa ikimumo. Todėl isos lemos (žodžių p adinės o mos – a dininkas, bend a is) su eda- mos į duomenų bazę ankomis. Kai ybines o mas sugene uo i pa ikė a kompiu e iui, nes A e planuojama Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą jung i su suskai me- nin ais žodynais i suku i okiečių inklapio CANOONET analogą. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ, ARŪNAS RIBIKAUSKAS, VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Į eik a 2017 m. ugsėjo 5 d. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a dai a. m @gmail.com ARŪNAS RIBIKAUSKAS Saulė ekio al. 11, LT-10221 Vilnius, Lie u a a unas. ibikauskas@ g u.l VYTAUTAS ŠVEIKAUSKAS Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a code . [email protected]