76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
DALIA KISELIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen:
e gleichamoji bal ische sp acho y a, geoling is ika, e noling is ika.
NIDOS KORTEL
NR. 30084 MARBURGO PILYPO
UNIVERSITETO GERMIEČI
KALBOS ATLASO ARCHYVE:
SPRECHES ANALYZ
Language Analysis o Nida Ques ionnai e
№ 30084 in he A chi e o he Linguis ic
A las o Ge many a he Phillips Uni e si y,
Ma bu g
ANOTATIUM
Im A ikel analysie wi d eine on wenigen Sch i lichen nyks anße ku šininkų
Sp achedenklichen ‒ so genannamoji Wenke io ka elė N . 30084, die wu de eingeschlossen in
Geo go Wenke io begė o Vokiečių kalbos a laso (Deu sche Sp acha las ode DSA) ka o eką.
Selbs diese Ka enmanusk ip , seine Schau ung ums ände und Sch i gebung Sys em wa
schon p äsen ie en au o e es zusammen mi Ch is iane Schille publikuo ame A ikel.
Vienin elę ka o ekoje ku šininkų kalbos ka elę bilde e Nidos Leh e O o Pohlmanas,
s ü z end sich eines lokalen pa eikėjo Fische s Mikelio Peleikio In o ma ionen. In diesem
A ikel analysie sich e schiedene Ebenenimis ( a sybos, phe ikos, mo ologies, leksikos und
synaksės) dieses Hand aščio Sp ache. Meis e Au me ksamkei wi d Sp ache au hen ici ä
gegeben wie e sch iebenas Tex e lek ie ealien ha em Me o ku šininkų Sp ache
Si ua ionen, a welche Fak en we es ini als Dokumen ie ungs me odo ( e imo) Mängel.
Pas ebė ieji Sp ache besonde hei en e glichen mi einige Jah en spä e e ö en n õs
Adalbe o Bezzen be ge io und ki õs, nach halšimčio Jah en publikuo os, Ju io Plakio s udios
Ma e ial. In le z e Zei wi d in Deu schland du chge üh DSA digi alisie ungsp ojek (DiWA),
dahe mein , dass jede de aillie e Ka elle lingu is ische Analyse pass a naus und zu
diesem Au ag. ESMINIAI WORDŽIAI: Geo gas Wenke is, Vokiečių kalbos a las,
sp achdokumen a ion, nyks an i Sp ache, ku šininkų kalba, kalbų sąweika, ling is inė eks o analizė.
A ikeln A icles 77 /
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
ANNOTATION
De A ikel analysie one o he ew w i en monumen s o he endange ed Ku senieku
language, Ca d No. 30084 om Nida/Nidden, die, zusammen mi ande en Analogaes om he
he 19 h cen u y Ge man egions, was included in he ile o he Ge man language a las
(Deu sche Sp acha las, o DSA) launched by Geo g Wenke . The manusc ip o his ca d,
ci cums ances o i s c ea ion and he o hog aphy sys em we e al eady p esen ed by he
au ho and co-au ho Ch is iane Schille in he a icle published in 2015. The only analyses he
Ku senieku language ca d in Wenke ’s p ojec was illed by Nida’s eache O o Pohlman.
I was based on he in o ma ion p o ided by local ishe man Mickel Peleikis. The a icle
language o his manusc ip on a ious le els (o hog aphy, phone ics, mo phology, lexis, and
syn ax). De Au o konzen ie au he au hen ici y o he language ‒ how he w i en ex
e lec s he eal si ua ion o he Ku senieku language a he ime, and which ac s a e o be
conside ed as weaknesses o he documen a ion me hod ( ansla ion). The obse ed language
peculia i ies a e compa ed wi h he s udy by Bezzenbe ge published a ew yea s la e and
ano he s udy by Plakis published i y yea s la e . In Ge many, he DSA digi iza ion p ojec
(DiWA) has ecen ly been implemen ed, and i is he e o e hough ha a comp ehensi e
linguis ic analysis o each ca d will also se e i s pu pose.
KEYWORDS: Geo g Wenke , Ge man language a las, language documen a ion,
endange ed language, Ku senieku language, language in e ac ion, linguis ic
ex analysis.
ĮVADAS
Ku šininkų Sp achen1 ašy iniai moninklai is nich seh al . Pa ienių leksemų iksa imai sie ini mi Ma o
P e o ijaus, Po ilo Ruigio ba dais (plačiau z . Schille , Kiseliūnai ė 2015: 444). Tu iminem Kenn nischen,
e s e ö en lio u ku šininkų Sp ache paminklu hal eny inas nedelis wo ynėlis Pe e io Simono Pallaso
kalbų a lase Lingua um o ius o bis ocabula ia compa a i a (Pallas 1786: 89), de p äsen ie Vic o o
Diede ichs (Diede ichs 1883: 4446), Dainos Zemza ės (Zemza e 1961: 164174), Vandos Kazanskienė (Kazan
2013) und I an A iska I anja (I an 2017). Le z e au ag e ö en lich e wi d ühes bekann e
ku šininkų sp ach sch i liche moninklas minė ojo P. S. Pallas wodyno hand aš inis egis as,
da ie es um 1773 m. Kele as ku šininkų sp achzwö ze kam in das so genann e Rich e io wö liches
(Schille 2014). 1 In diesem A ikel gehal en wi d Bes immungen, dass Ku šių ne ijas Bewohne s
ku šininkų alba aiky inas e min sp ich , e wendend ihn socioling is ine sinnme, jedoch in den Fällen,
wo ih e Eigenscha en e glichen we den mi gemeinsine la ių Sp ache ode ih en a mekin, basie end
genealogine Bes immungen, e wende wi d e min ku šininkų a mė.
DALIA KISELIŪNAITĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII In diesem A ikel besp ochene Quelle is die so
genann e Wenke io ka elė hand aš inė ka elė No. 30084 Geo go Wenke io
du chge agene Vokie ischen Sp achen a laso (Sp acha las des Deu schen Reiches)
a chy e2, da iojama 1879 m., . y. kele iais Jah en ühe ü Adalbe o
Bezzenbe ge s udium (Bezzen 1888). Pas a ojoje, beid pa ienien Beispielen,
ilus uojančių ku šininkų sp ach besonde hei en popisą, is hinzu ügen und ein paa
išlien eks en, die spä e la ių bend inės kalbos pa i sp ich . Hie e olg eine
ašyba pe publika o Ju is Plakis s udijoje Ku senieku aloda (Pl).
Wenke io nidiškių ko elės eks o aksimilė, jo sukū imo aplinkybės bei a-
šybos ypa umai ka u su nuo ašu p is a y i au o ės ka u su Ch is iane Schille
s aipsnyje (Schille , Kiseliūnai ė 2015), ačiau en be eik nebu o analizuojama
Analyse de wich igs en ku šininkų sp ach besonde hei en, a spiegelinčių Wenke io
a laso ka o ekos nidiškių ko elėje. Ih Ziel ‒ zu bes immen sowohl aląsias, aus
Ku šo a neš as, sowohl olesnėje aidoje sich o mwunschen ku šininkų sp ach
besonde hei en, o enlegen sp achs In e ak ionszeichen und Tendenzien sowie
auszuse zen nu diesem Quellein eigenigen Züožus, die nich no wendige weise pass
allen Sp echä oje n. P iede sunume uo ai Sä zen p äsen ie man Hand aščio
nuo ašas, zwei e e Reiheu in das gleiche nuo ašas la iškais ašmenimis
suno min a ku šininkų kalba3, d ei e e Reiheu in eine Tex e ö en lichung in
la ių kalbą4 su, ie e Reiheu in angeg en Ve imui okiško sakinio nuo ašas.
Quellinische Sp acheanalyse gesonde in Sp achenebenen, angewende
eks ologische und e gleichamliche Analyse-Me hoden.
Wenke io ko elėje N . 30084 is nidiškio Leh e io O o Pohlmano5 hande e sch iebenen so genann en 40
Wenke io sakinių e ich ungen in ku šininkų sp ach, indem okiškus und lie u iškus sch i menis. Au
de zwei en Sei e des Bla es ge üll die F agebogenda en; in de 1. en Zeile zu F age Geschah die
Uebe se zung du ch Schüle ode du ch den Leh e ? Linie des Teils du ch Schüle is die Hand
ausgesch ieben und wei e angesch ieben: mi Hil e eines Eingebo enen (Mickel Pelèikis) (su g a io
ženkliuku pa a de e e, oben wah scheinlich odančiu ki į). We Mikelis Peleikis hal dem Leh e , je z
schwe zu sagen. Ausgesch iebenes Zeu ä zeig , dass, en gegen Wenke is Emp ehlungen, wah scheinlich
es wa nich 2 Plačiau übe li auischisches diese Ka eka-Ma e ial siehe. Fleische , Somme 2012. 3
Diesen Nuo ašą be ei e e au o ä, geho chend den Regeln de Sch eib- und
Phone ik e häl nie ungskons uk ion, abe nich ko igie end des Tex es Sp achen; sachui (abejo inu
phone ische Umse zung) we den in den skliaus en mögliche Va ian en o geleg , und in den ausnashen
Anme kungen. 4 Au o ė dėkinga Kolleei d . Lienei Ma kus-Na ilai ü Hil e edague end la išką nuo ašo
Teil.
5
O o Pohlman, s amm aus P ūsų Yla os apsk i ies, Nidos mokykloje a bei e e on 1878 bis 1883 m.
(Ch onik 2013: 75, 137).
A ikeln A icles 79 /
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
mokinys. In de Genealogischen Da enbank6 meh e e Pe sonen e angen als
Michel Peleikis, Um agezei aum lebenden ode e salauke en Kinde Nidoje,
jedoch am wah scheinlichs en, dass de Leh e benu z e die Hil e M. Peleikio,
dem e Fla mie e 7.
Ku šininkų Sp ache gesp ochen Wenke io sakinių e imas spiegel ha me o kal-
bos ypa ybes. Tiek one inėmis, iek mo ologinėmis, iek didžiąja dalimi leksi-
nių ypa ybių Nidos ku šininkų kalbą eikė ų laiky i Ku šo la iškų a mių ge-
olek u, susi o ma usiu ne ijoje iki XVII a.8, ačiau eikia pab ėž i, kad ai nė a
ienos ku ios la ių pa a mės ęsinys, o į ai ių dialek ų są eikos ezul a as su
p og esa usia lie u ių i okiečių kalbų į aka.
RAYBOS YPATYBS
Nidiškių anke os saknissen e wende okiški ašmenys9, denen de Au o ius
e such e lidė i bal iškos one ikos besonde hei en, jedoch konsequen lich
das zu un ehl .
Vokalizmus. Häu ig balsio Ku zum Re lexion p iebalsiä gemina amen: e, a + dd (is leddus ‘į ledą, lede,
p adda snik i ‘p adeda snig i, p addim ‘s aiga10), i + (k i is ‘k i ęs), a + nn (pa Manni ‘man), i + bb
(g ibb 3 p aes. + ‘no i), a mm (nammus ‘namus), u + (eß u u dik i sa ‘nach ‘aš ich habe s a klich 6
h p://www.memonline-o b.depnamelis ?ph?name=PELEIKIS&o b=ell&mono s könn e aus ande en
Gegenden sein. Schwie igu zu sagen, was ha e amenyje Leh e , indem e ie nis sch eib . Nidos
dus=&lang=de.
7 Pa a dė Peleikis labai papli usi Ku šių ne ijoje, ačiau genealogų po alai nu odo ne isų gimimo
a palaidojimo ie ą, galimų in o man ų dai y is e ė ų ik a p ų, ku ie uo me u gy eno Nidoje,
skolos k onikoje 1887 m. un e Nidos ki chis be a ungsmi gliede n e wähn Michel Peleikis aus P eilos
(Ch onik 2012: 142). jedoch am wah scheinlichs en, dass Leh e benu z e nah bekann en mi ihm
lebendem Wohnungs äumen ab 1878 sein house mie ojusiu M. Peleikiu (iden , 137). Schon am meis en de
gleiche Michel Peleikis, als ge alb e Schulklau mie e , his o ischen Quellen wi d e wähn und spä e
( en Ib, 149). 8 Obwohl es gib Da en, dass die e s en A sikäläle aus Ku šo ne iją e eich haben schon
XV a., jedoch his o ischen Quellen das e s e Hunde e nis ih e Pe sonennamen noch negause und
schwie ig zu sagen, ob genau diese Neuaku ien hal en spä e sich o m usies und es ge üs inusies
Sp ache G undlage. Gausesnė mig a ion aus Ku šo ne iją e eich e XVI. j. und besonde s e s ä k e
ab XVII. j. (plačiau siehe Ele as 2014). 9Li hu iškos Sch eibin luß kann gel en nich ganz konsekles
p iebalsių wechs ums Zeichenung aide i; aide ź konsequen lich gekennzeichne wo kos
en sp echenden nich z; pas eike ā und ū mi diak i ischen Zeichen, jedoch, augis, nu Wody bedschān
‘beždžionė, o. A e) diak i ik zu e lässig kann gehal en we den Langumszeichen.
10 Fü die Bedeu ung siehe Leksikos Eigenscha en.
DALIA KISELIŪNAITĖ
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII šauk i) und k . Manchmal solches Balsio
Ku zumes Kennzeichnung bezeig dėsningas a mės phe ine Eigenscha en, solches
wie eiksmažodžių p eesagų balsių Ku zumas gaiobuoliais, awennu (gen. pl. demin. aus
de i (la. b. k. gaidī ‘lauk i’), da e e (la. b. k. da ī ‘da y i’), neda es (la. b. k.
neda īs ‘neda ys’) a žodžių da ybos p iesagų speci iką, p z.: a abolennis ‘su
a m. a e, la. b. k. ai a, ‘a is). Pass auch nich zeyme e e Längums ( iksliau
ku zums): aduschi (la. b. k. aduši ‘pa adę), ode zwejopai zas asy ų: esmanu
jummies ‘aš nesup an u jūa ejų: zum Beispiel zweimal eingesch ieben addus,
sų’, be win sch numis11 nepa manne ‘jis mūsų nesup an a’. Esama i abejo inų
addi ( addus niäkus okius nie-
kus’; mußu kalni nau addi diźi ‘mūsų kalnai nė a okie dideli’), plg. la. b. k. āds
‘ oks’.
Balsio ī Langum im Wo wie s = ī s ‘ y as ma kie es okišku Weise mi ie, abe
nu einen Mal, ki u ī ašybai uoja: czijs i = čīs i ‘š a iai, zi i = dzī i
‘gin i, a y i.
Ki ų ki čiuo ų balsių Länge Re lexion sel en: udingi = ūdiņa ‘ andens, jußu ‘jūsų,
bu i = bū i ‘bū ai,kinin ūkai, kajas = kājas ‘kojos; einmal gewa e es
diak i isches Zeichenkelel bedschān = bedžāne ‘beždžionė (plg. bezdžãn
‘pē iķis (Plāķis 1927: 50) und beždžāns, m. (Pie sch 1991: 36)) und ac. sg. būddelki12
‘bu elį.
Neki čiuo i la ischen sp ach lange s immen, wie und hä e e wa e we den, in
diesem dokumen nea spindimi, denn ku šininkų sp äche sie no male weise
e kü z bis ku των, in manchen Fällen bis halbilgien, ečiau gehälikomi lange,
beispielsweise o délėlinių šaknyse iegāja ‘ āūnįį, loka i o galėse (me ‘mižāške),
loka i e u sp üng inp e eiksmiuen (pakaļā ‘pakalyje), manchmal linksnigen o meln (
‘ a).
Ki čiuo as d ibalsis ie dažniausiai ašomas iä: iäk i is = iek i is ‘įk i ęs’, aip
žymimi i ki čiuo i ē i : iäd= d ‘ėda, algo’, ßiäź = sēž ‘sėdi’, miäs iäßam =
mēs iesam ‘mes eisim, abe esama und ande s: pi as sewos = pie ās sie as ‘p ie os
mo e s bei diese au /. Kassie e soga in einem Sa z in d ejopų au sch i en in
de selben Posi ionie ung: wo du ië i wa meß a ewi eßam? (wo du gehs , a wi
ode dich iesam? ‘wo du gehs , ode wi mi di gehen?). Übe galimą neki čiuo o ie
mono ongizaciju siehe. kapi els Fone ische Ta mės Besonde hei en. D ibalsis uo
ki čiuo oje posi ionie ung häu igie bezeichne imas oa: doamajo = duomaju, la. b. k.
denke ‘gal oju, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai, goawes ac. pl. guo es, la. b. k. go is
‘ka es, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žąsys kanda), manchmal uo:
uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys ode o: kiozi = ķuoci ‘k epšį. 11 Ko ek ū as Fehle , muss
sein unsis.
12
Zu u eilen aus gemina os, wah scheinlich so im Manusk ip ma kie ŭ.

S aipsniai / A icles 81
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
Konsonan izmus. Pučiamieji und a ika os: la iškas c meis eingesch ieben z
(we zaisch = ecaiš, la. b. k. ecais ‘senasis), pasi aikė s (lä s = lec ‘lekia) und
eine einmal dz (dziäma = ciema ‘kiemo); ö e s gesch ieben ds (isdse i = izdze i
‘išge i, paßadsis = pazadzis ‘pa ogęs, kadauds = kā daudz ‘kiek13), abe zi i =
dzī i ‘gin i, a y i14; z s (a si gu = zi gu ‘su a kliu), š sch (sadeguschi = sadeguši
‘sudegę), abe pasi a und ande s, z. b. wi z = e šišus (la bk ē šus), č č (czijs i
čī a , la bk īšiš, la k), z z. . aš ų (sugaja = laž, b. b. ž, ž), jedoch n. k. k. k. k. k. k. k.
3 p aes. ‘sėdi’, laużi = ļauži, la. b. k. ļaudis ‘žmonės’), be y a i sch (koasch =
kuož ‘kanda’). Raide ß žymimas s: isch k aßnis (= iš k āsnes, la. b. k. k āsnī
‘į k osnį, k osnyje’), ßaußas lapas (= sausas lapas ‘sausi lapai’), es eßu (= esu,
k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. k. Passie e so bezeichne is und z:
paßadsis (pazadzis ‘pa ogęs), uß15 o lauku (uz uo lauku ‘į ą lauką), jedoch das
sel enen Fälle.
His o ische p iebalsien junginiai mi : *n junginys e lindung okiškai ng: is a udingi =
iz ā ūdiņa ‘į andenį, winga = iņa ‘ji; ande e la ians minkš ieji p iebalsie
e sch eiben wie in de heu igen li auenschen sp abe, ma kiin minks umą aide i:
niedelio = nediļu (Plāķis 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘sa aičių, pliau i = pļau i, la. b. k. pļau
‘pjau i, galliu = gaļu ‘mėsą, kiauschis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis, kiozi = ķuoci, la.
ķocis, g ozs ‘k epšys. Wody e wu schzu (= gen. pl. u šķu, nom. u šķis ‘deš a)
šaknies gale wah scheinlich ausgesp ochen la iškas ķ, aus klausos panašus in c.
Pala alizuo o l < l Fall gib es ollisko konsequenz: zum Beispiel, iä lauźi = die ļauži ‘ ie
Leu e; im ande n sa zung sind d ei posi ionen, in denen ikė ini pala alizie en ļ, abe
nämlich wodyje ļauži minkš umas nepažymė as: Es eßu a es lauźis iä pakallia pa
pliawam iß g audu iäjajiß. ‘Ich bin mi diesen Menschen do (?) aus pascha du ch
weis in ugius einge üh ęs. P iebalsien pala alisie ung is eine on įdomnějších
ku šininkų sp achen wicklungs agen, übe das b ei e e sieh. kapi el Fone ische
a mės besonde hei en.
P iebalsis j no male weise gesch ieben j (jau, kajas = kājas ‘kojos), jedoch
zwischen balsien pas aiko und g: sa segu = saciju, la. b. k. sacīju ‘sakiau, pakagings
mus, mandagus’, mazigis = mācijis, la. b. k. mācījis ‘mokęs’.
Asimiliacijos a ejai dažniausiai ašomi one iškai: snik i = snig i, auk i =
= pakajings ‘ aaug i, laps = labs, jodisch = juo dižs und pan. Abe pass auch
mo phologische Sch eib älle, zum Beispiel, ads = āds ‘ oks, und Fehle n: pudnenni = dem. Vögel
(la. b. k. pu ni ‘paukščiai).
13 Ž . „Leksikos ypa ybės“.
14 Šis a ejis gali a spindė i one inę ypa ybę, plg. ʃieda ‘gieda e’, ʃi di 2 p aes. ‘gi di’ (Bezzenbe ge
1888: 37).
15 Neies ens soll e be ach e we den phone ischem ma kiėjim, siehe wei e .
DALIA KISELIŪNAITĖ
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
P okli ikai manchmal gesch iebenomi zusammen: is a = is ā (la. iz ā), kadauds
= kā daudz ‘kiek (daug), nußi dis = nu(o) si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies,
jodisch = ihm dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis.
FONETINS TARMS YPATYBS
Wenke io a laso nidiškių kalbos ka elige, zau lich e bal ische Sp achen
nep a aiky ais okiškais sch i menimis, sehen wi s e imkalbi Leh e 's
Bemühungen e linde das Gehö des Tex es, und das e laub zu e kenn nen einige
(wi klich nich alle) de damaligen ku šininkų sp ach besonde hei en. De Teil ih e
e bede e aus Ku šo a nissen, jedoch hie inden wi e schiedene pa a mių
elemen en, dahe sk ankenname bedingisch, aiky inas ku šininkų kalbai wie la ių
kalbos geolek ui. Galūnių eduk ion. Gegenwä ige ku šininkų sp achba
cha ak e isie ole o sengusi galūnių eduk ion. Alle dings das Ma e ial dieses
Quellen zeig , dass XIX a. zwei e Häl e die meis en galūnių noch wa e gleichus
gu un e schieden, obwohl langosios su umpe e wah scheinlich lange. In ielen
Fällen galūnių Sch eib e laub noch geben linksnių Fo men:
Kas u mich kiozi ode galliu paßadsis? = was u meine ķuoci ode gaļu pazadzis?, la.
pžd. was u (i ) manu ķoci (g ozu) ode gaļu pazadzis?, ‘was ha mein k epšį mi mäsa
pa ogęs, i. e. was [...] pa ogė; w16 u das d anas pa sawa ma i ga awas schu i = seine
u das d ānas pa sa a mā i ga a as schū i, la. pžd. seine u ās d ānas o sa as
mā es ga a as šū ( iņai i jāuzšuj) ‘sie ha diejenigen d abužius seine mu e n
(ga a us) pasiū i; a o we damo = leppili (a dem e damuo lepili), la. ode o ā āmo
ka o i ‘mi e damuoju schauks u und k . Ve schiedene de selben Galünes
Sch eibweise zeig , dass au g und eduk ions S immen nich imme deu lich
un e schieden we den: ac. sg. mich kiozi (= mana ķuoci), plg. la. b. k. manu g ozu; ac. ewe
ewi (= e i), p . ac . nom. pl. eßam pawa gusch (= pa a guši) (i ) sadaguschi, oc. sg.
be(ž)džān (be(ž)džāne) miälaisch waikili (= mielaiš aikili). Alle dings solche Fälle
e gleichsweise wenige. Passie enden Galūnių Sch eib a ian en ikka Fehle : dass du
susiję i su ki ais one iniais pokyčiais (balsių pla inimu), o ka ais y a g ama-
winga bu pasinnis (= dass du ihn sein(u) pazinis) ‘jeh du ihn wä eum kenninęs -usi /.
Ku šininkų sp ach galūnių eduk ion wu de beme k und A. Bezzenbe ge is, de
behaup e , dass neki čiuo ų a und u s a gi dėjęs edukuo ą e, jedoch o ihm
p iebalsiai nepala alizuojami: galde ‘des Tisches, mane mei ‘ (mana mei a) und pan.
(Bezzenbe ge : 1888 2425). Übe e kü inamas galūnes sp ich und J. Plakis sida o
16 Galūnėje am wah scheinlichs en I um.
S aipsniai / A icles 83
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
(Plāķis 1927: 17). Ku šininkų kalboje galūnės balsis a neišme amas, jeigu su-
p iebalsių samplaikos s+s, z+s, sn+s und pan. Ko elėje so ein Beispiel is gaißas, la.
b. k. gaiss ‘o as, plg. s ešas, la. b. k. s ešs ‘s e imas, îesnas‚ la. b. k. aisns
‘ iesus und k . (Plāķis 1927: 83, 86).
a. de zwei en sei s sch i liche ku šininkų ex ai zeigen, dass galūnių eduk ion
seh yški und sukeli linksnių o mü ni eliaciju: Kad ie z ejes pa labes sagu umes
juoa dauge āspelnij, ap pī ages cêp e [...] (Pie sch 1983: 116) (= dass ie z eji pa
labis sagu umis iel āzpelnija, apa pī agi cep i), la. XX XX. dass die Fischji pa labiem
sagu umiem (lomiem) meh nopelnīja, ika pī āgi cep i ‘kai die Fische iai ü gu s
angikius meh (nu)pelnė, wu de pi agai kep i (bu o kepami). Plačiau übe XX a.
ku šininkų Sp ache galūnių ni elia ion und liesniauensys eme und ž imą. I anickaja,
Kiseliūnai ė 2015.
Neki čiuo ų balsių Ve kü nung. Neki čiuo ų balsiä Abkü zung nešakninėse mo emose
beme k alle ku šininkų sp ach y inė ojų (Plāķis 1927: 17; Bezzenbe ge 1888: 2426),
jedoch Wenke is ka ele e diese Eigenscha illus ie nu die Fälle, die sich
pass eibweise, . y. p iebalsiä gemina ami. Ypač aki aizdu, dass e kü minie en
eiksmažodžių p eesagų s imme: da e e (= da e i da i i, la. b. k. da ī ‘da y i),
gaide i (= gaide i gaidi i la. b. k. gaidī ‘lauk i /). Balsien Ve b ei ung. Ku šininkų
Sp achbei kü zlich die S immen i und u neki čiuo oje Posi ionie ung pla inami, jedoch
ko elege es e lek ie nenuosekliai: da e e (= da i i, la. b. k. da ī ‘da y i), wiäno
(= einen ‘ ieną), neda es (= neda is, la. b. k. neda īs ‘neda ys), p iäksch schiëscho
niedelio mië es (= o šešu nediļu mi is, la. b. k. o sešām nedēļām mi is ‘p ieš
sechsseis Wochen mi ęs, iämegusch (= iemiguši ‘įmigę), ei und s awe (= ej un s ā i ‘eik
i s o ėk), pulä zis17 (= palicis ‘palikęs); winga [...] paschi (= iņi paši), jummies = jumes
< jumis ‘jus, abe snik i ‘snig i, eß u u dik i sauk i (= es u u dik i sauk i, la. b. k.
man und dik i jāssauc) ‘aš habe sma kiai šauk i und k . Ki u in sch i lichen
ku šininkų Quellen diese Eigenscha (jeigu nich ge echiuosime galūnių, in denen
Zeichenlu e kann sein me kima galūnės eduk ion) pass nu an gewissen Fällen,
beispielsweise dalely ės si se o mose, beim Geschmažodžio-P iesago -ina (la. b. k. -):
ziema sase inkas ziemā (= sasi inkās, la. b. ziemā salas ‘ąžiem susi inkda o);
iemacena e (= iemāci- 66, iem 68), diese Besonde hei wenig Au me ksamkei
na i, la. b. k. iemācī ‘išmoky i’) (Pie sch 1983: 82). Pas ebė ina, kad iki šiol ku -
šininkų kalbos y inė ojai, išsky us Ch is liebe El Mogha bel (Mogha bel 1993:
gewidme ha und sie wa e au eine sepa a e Analyse18. Balsien Ve engung. Ki a
yški eigenscha beme ke e pa eik alle : engu asis e neki čiuo ene posi ionen,
besonde s po sonan ų, sua ėja mi i (Bezzenbe ge : 1888 33, 17 Předdėlyje klaida.
18 J. Plakio s udie e P eesagų -ī und -inā übe gang in -ē und -enā minimas g amma ikos sky iue
1927: 33).
DALIA KISELIŪNAITĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenke io ko elėje okie a ejai ne-
e ai už ašomi aide i: ak. sg. uoglis = uogles, isch k aßnis = iš k āsnes, la. b. k.
(Plāķis k āsnī, a ugni (= ā ugne); mögliche weise wegen diese Eigenscha P eesaga *-el(a)s -ele
pe ėjo į -ils: me ģils, aikils, s ukils, plg. da s iģiles < o. / Ziegel, men ilis < o. Man el
(Bezzenbe ge 1888: 3334).
Di ongisie ung ku šininkų a mėje is nich egelmäßa i und wegen li auens
a mių Ein luss häu ige o komm in allgemeinen Wö e n: ielu, la. b. k. ēlu ‘ ėlai;
‘wei ėl und k . (Plāķis 1927: 16). Wenke is Ka ele e solche Eigenscha paludi e
nu na im Wo ie, la. e ‘ en (Plāķis, en pa ), abe wel = noch ‘ ėl. D ibalsien
a liepimai. Mono ongisie ung. Finde nu ein paa Fälle mi neki čiuo u ie, die
gesch ieben wie i (schoadin = šuodien ‘šiandien, i < ie ‘ en) und e mėje neki čiuo o
(a es laužis = a ies ļaužis, plg. la. b. k. a iem ļaudīm, ku į a džio ie ins .
ies (Plāķis 1927: 27), ž . „Mo ologinės ypa ybės“). Tačiau iek nepakanka nu-
s a y i, a okia mono ongizacija bu o egulia i. Vėliau dokumen uo oje a -
ie mono ongisie ung passeh ziemlich häu ig (Mogha bel 1993: 85)19. Wie und in
ande en le ischen a mnissen, na ü lich mono ongizuie en p okli ikai
p ielinksniai: nußi dis = on si des, la. b. k. no si ds ‘iš s ca. Ein wei e e a mese
beme k e mono ongizie ungs all is ei nähe ung zum schmalen ē20, de in
unse en agen manchmal eingesch ieben wi d li awiška aide ė: g ė < g ei <
schnell, mė e < mei a < me gina<, ėds < eidas < eidas <, ėz< eiz < ka ą <, e c.
(Pie sch Mog: 126, 142, 1991; 261ha bel: 72 1991), abe Wenke is Ko el diese
Eigenscha en nich sieh : <g ei i<.
Ausgescha Ku žemės a meme cha ak e is ische Kombinys u wodyje dui (la. b. k. di i) ‘du, abe
solche illus a y ių Wö e wie ‘žu is und ‘dugnas in diese Quelle gib es nich , plg.: zu e (la. b. k. zi s
‘žu is), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas), su ns (la. b. k. si ēns ‘pa ) (Plāķis 1927: 16; Ābelešas: 119).
P iebalsien pala alisie ung. Ku šininkų Sp ache o schung ojai be ä igen, dass p iebalsio l
pala alisie ung is ne egulia i ‒ wo dje ļauži, e zählen sie, wa o angebames und nepala alizuo as l
(Bezzenbe ge : 1888 38; Plāķis 1927: 17), so gib es unse en Fehle . Janis Endzelynas zwischenuka yje
beme ke e (Endzelīns 1931: 574), und au o , die die Sp ache gegenwä ige in o man en ausge u e ha ,
pas ebė as „ ašybos nenuoseklumas“ a es lauźis Wenke io ko elėje ik iausiai
kann bes ä igen, dass im späly ajame Sp ache pe iode l und ļ opposi ion in allen Posi ionen ni elie
wi d bis al eolinien (g eipas ebė i, dass XIX. a. p iebalsio l pala alisie ung Posi ionen o his o ischem
dennoch P ielinksnio pi < pie mi dnesninga mono ongisie ung sie i nich übe e e e, weil e in ielen
čiausiai dėl okiečių kalbos į akos); iš klausos a ski i pala alizacijos lygį okiais
a ejais kaip aluoda, lēk i ļauži y a sunku. Wenke io ko elės medžiaga leidžia
la einischen Fo men, wo egelmäßige mono ongiza ionen nich gib (Endzelīns 1951: 679).
20 Ši ypa ybė būdinga Ven spilio apylinkių a mėms (Šmi e 1928: 116).
A ikeln A icles 91 /
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
Fo men, jedoch mi Hil iniu sein. Wie iel hie exis ie ölke ische Sp ache
Ein luss und wiews al e es sie das is eine ande e F age.
Es schein , dass Fälle, wo de Teilnehme wä e pa a e in sudu liche Fo m nach
bal ischen Sp achen adi ion, d. h. wenn gehal en wi d hil igen und haup lichen
Wi kwo ds Zei en ode Modums Ko elia ion, nedaug: bu pasinnis = wä e pazinis
‘mes um bekann inęs, bu u d äschali pas ellajusch = wä e d ešeli pas elajuši ‘bū ų
kūlėją pasamdę, eßam pawa gusch = esam pa a guši ‘esame pa a gę, bija bija [...] iämegusch=
[...] iemiguši ‘bu o įmigę.
Ras a einzige A ibu unk ionen ablekan i eil inė Fo m ‒ p . p aes. ac . ins . sg.
a we damo leppili ‘(su) e damuoju schaukš u. P ie eiksmiai. Dalis p ie eiksmių
pa a o i übs ai: apka i (Plāķis 1927: 47 apkă ) ‘aplink, bischki = bišķi, la. a m. bišķi,
bišķiņ ‘ upu į, zi adi = ci ādi ‘ki aip, labi ‘ge ai, wacke ‘ aka , scho i = šuo ī ,
la. b. k. šo ī ‘šį y und k . Zazi sie e a mlichen, Ku žemi būdingų leksemų und
de en o mü: ne magg =
nemaģ, la. b. k. nemaz ‘nėmaž’, nu ‘daba ’32, gana ‘gana’, dik i ‘sma kiai’ < o.
dich , la. b. k. ļo i, s ip i, aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai’ (ME I
218).
Ko elėje kann man inden P ä eikscha en (īpa nējus eidojumus Plāķis 1927: 38),
welche ku šininkai bilde e sa i ai: sämui = zemui ‘zemai (ž . Leksikos
besonde kei en). P iksmio ielie e iel Fo m Ka elės saknissen un e scheide (EH I
310): pa daug ‘pe iel, wißu ielumu ‘daugen lich, abe kadauds = kā daudz ‘kiek (ž .
Leksikos ypa ybės /). Ku šininkų Kalboje p ie eiksmio iele G adien Fo men gib es
La ie n üblichen leksemos meh , is ai āk, hie , wie und būd a djien, e wende en
anali ische Fo men mi ihm und alles. J. Plakis häl la iška und p ie eiksmio o mą
ciek ‘kiek (Plāķis 1927: 38; ME I 392 nu aus Raš ų). Esama aus li auischen nužiū ė ų
p ie eiksmių und ih e Kons uk ionen (ž . Leksikos ypa ybės). Eine einmal pass e
sich ge manizmas as i, den soll e als zu älligen be ach en, ne adus
Übe eins immungs Wö e junginiui es am schla en ‘giliai, kie ai miego i, obwohl
ku šininkų kalboje cie s mi Wo zu miegs is e wende bis je z . P ielinksnių
a osena s imm nu eilweise mi de heu igen le ischen Sp ache ode
adi ionine a osena a mėse übe ein: ode si gu = ode zi gu ‘su a kliu; ßales = be
sāles, la. b. k. bez sāls ‘beine Saluskos; pi das sewos = pi das siewas, la. b. k. pie ās
sie as ‘pas (die) au; sme i shes = pi pi sme če(s), la. b. k. līdz nā ei, ‘iki Todes,
mi inai; a ewi (= a e i) ‘su a im, pa [...] ma i = pa mā i, la. b. k. mā ei ‘mo inai;
pa mani, la. b. k. man ‘man i k . Ryškiausias beme ki e Un e schiedum schon
gemelde es p ielinksnio is aus (la. a m. iz) Ve b auchimas inesy o Funk ion: is mußu
da za = is unse en da za, la. b. k. unse es dā zā i pan. Das kann sein kon aminie e
Fo m: plg. la. a m. binnen k āsns = k āsnī i la. iz (su gen. ME I 712), möglich und li auische aus
32
Be nuon es ‘je z ME II 752, 753.

DALIA KISELIŪNAITĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
į aka. Esama i daugiau ski ybių: la ių aiz ‘už’ ku šininkų mono ongizuoja-
mas mi s umpėjusiu a < āz (as namma = az nama, la. b. k. aiz nama)33; p ielinksnis
uz mi ac. a lieka inesy o unk ionen (i [...] uß o lauku, la. b. k. uz ā lauka, laukā.
pžd. ‘an lauko, . y. ‘lauke; us o mu enns, la. b. k. uz ā mū ena ‘an mū elio,
akmenischen o elės; us manna galdu, la. b. k. uz meine a elda ‘an mein a el);
p ielinksnis pic < nach wah scheinlich wegen okiechs Sp ache Ein luss
e wende mo emen k ypčiai nusaky i (pi s maju iä = pic māju ie , la. b. k.
majās ie ) (Endzelīns 1951: 677). Ski ingai negu in de heu igen le ischen
a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais: pi s maju = pic māju (gen. pl.), la.
b. k. mājās g e a ac. sg. uz māju; p iäksch schiëscho niedelio mië es = p iekš šešu
nedeļu mi is (gen. pl.), pi mußu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums), uz mumis (ac. pl.)
Sp ache, p ielinksniai (plačiau Plāķis 1927: 40; I anickaja, Kiseliūnai ė 2015: 217). De
Einzige Fall, wo Vielzii a P ielinksnis pa a e mi ins umen aliu (daba in de
Kalboje einaskai oje mi akuza i u), is ga außim ( o. ac. um die Oh en)34.
LEKSIKOS YPATYBS
Meh hei des Tex s Wö e bekann sind la ians bend inėje kalboje ode a mėse. Aße ai we
beme k en einige in e essan e Ku žemės a minnen eigeniges Leksikos Beispiels: a chajiische
Wo o men, wi klichen und seman ischen Dialek ikizmü, wes e lichen la ianischen a mnissen
eigen lichen Ge manizmü. Tai in diesen a mėse e wende en ode iksuojamen leksemos: magg (=
maģ), la. b. k. maz ‘mažai (ME II 548); pa didžu = pa dižu, la. b. k. pa lielu ‘pe g oße , jodisch = ihm
dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis (ME I 475)35; dik i, la. b. k. ļo i, s ip i, skaļi ‘sma kiai, ga siai (ME I 466);
d anas = d ānas, la. b. k. d ēbes ‘d abužiai‘ (ME I 494 d ãna = d ẽbes bibl. u. in Ku l. ‘Kleide ); kiozi =
ķuoci, nom. ķuocis aus o. dial. kö( )z ‘Ko b ‘k epšys (ME II 393; plg. lie. zem. kiõcis ‘k ežis, k epšys);
mu enns = mū ena uz mū enes ‘an o elės (mu is, mu enieks Plāķis 1927: 68) < o. a m. mu . Aus
deminu i ischen P äseagungen edlichen Ka elege zu be es igen: el > il (waikili, ‘ aikeli, s ukkila
‘gabalėlio), die e wende we den deminu i ine Bedeu ung ohne denkenha igen Scha en, wie und
ypisch Ku zeme sche Ta ma (Ma kus-Nila 2011: 98); obwohl passiikę beispiele sind li uanizmai,
jedoch ku šininkų alb e aps u und au hischen p eesagen el > il edinių (puišilis ‘ aikinukas, lai ilis
lai elis, uoķile 35 Ku šių ne ijas ku šininkų alb e das wo nepažįs amas, leksema dižs, -a kam
aus Ku zemės
33 P iešdėlis āz- i p ielinksnis az (Plāķis 1927: 39, ME I 233).
34 ga ausīm duo ‘einen um die Oh en k auen’ (ME I 601).
(Ābele 1928: 142).
A ikeln A icles 93 /
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
‘ ankelė und k . Plāķis 1927: 14). Eine ande e a o isie e deminu y inė P iesaga
is en, un e schiedlich negu la ių bend inėje gesp ochen, mi umpuoju baluz
siu (Plāķis 1927: 19): a abolennis = a ābuolenis ‘su obuoliais’; awennu = a eņu
‘a elių, ė iukų’ (iš a m. a e, la. b. k. ai a ‘a is’), pudnenni = pu neni ‘paukš eliai’;
mu enns = mū ena mū enes ‘an o elės. Pa ebė inas ku šininkų polinkis
abs ac de da yboje ( aus besonde hei en kilusios būsenos, ezul a o und k .
bedeu mėmis) zu e wenden p eesagą -ums: slapumu = slāpumu, la. b. k. slāpes
‘ oškulys, plg. si ums, la. b. k. si iens ‘smūgis; nuo unajums, la. b. k. no una
‘susi a imas (Plāķis 1927: 19, 69) und k . Anscheinend, diese Da bie o man
pass e zu bilden p ie eiksmio iel höchs en G ades o mai wißu Meh umu
‘daugen lich.
Eben alls au ge aß en soll in schon e wähn em sa i ą p ie eiksmių da ybą, die zum
Teil ähnlich an Ku žemės a mių: aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai (Paula
1926: 56); sämui = zemui, la. b. k. apakšā ‘zemai, apačioje (plg. iê suõj Paula, en pa )
g e a apakscha= apakšā ‘ . p.. Jau ande e Fo sche n beme k wu de, dass
ku šininkai Bedeu ungme ‘labai geb auch e schiedene Lekseme: dik i, ā, ā iel,
pa iel und nepažįs a la iško ļo i (Plāķis 1927: 38); ko elėje okiečių seh ‘labai
a liepia pa daug = pa iel, addi diźi = ādi diži. Vokiečių p ie eiksmis o(d) ‘mi inai
hie ausge as p ielinksnine kons uk ion pi sme i shes = pi sme ča plg. la. b.
k. līdz nā ei.
Seman ikos Me kmale zeigen, dass einige Wö e Bedeu ungen wenige
di e enziuo en, jedoch in diesem Fall is es nich no wendige weise eigenscha de
Sp ache selbs , und ehe übe se ze s Wahl: beispielsweise, o. e zehlen ‘pasako i
gegenwä ige ku šininkų sp achbei a liepiamas ākuo (la. b. k. s ās ī ), ko elėje
paßaziga = pasacija (la. b. k. pasacīja); auch nich ganz kla ku, ob das Wo e zähl ( o.
Geschich e) pa a o s ilis iisch neu allei, ode no e z zu geben
menningamąjlichen a spal į ‘ne ik as, ausgedach es e zählimas. No s ku šininkai
ha das Wo upe i ‘ upė i (Plāķis 1927: 86), wah scheinlich wegen okiško o iginalalo
Ein luss hie übe paukščius heiß ßiäž = sēž ‘sėdi. Alle dings esama und neabejo inai
ku šininkų albai zugesch iebenine Bedeu ungs un e schiedhei en, iksuojamų in
e schiedenen Quellen bis unse en Tagen, wie an ai: iäjajiß = iejājis ‘ge ah en ‘į ažia ęs (jâ i la. b auk , ‘ ažiuo i Plāķis: 1927 60), nammus = namus, la. b.
k. māja ‘namas’36.
Ko elės sakinių leksikoje sehen wi nemažą li auischen sp ach, besonde s
kaimyninių a mių, Ein luss. Pe imamas und lie u iškos, und pe li auens sp ach
aus ande en sp achen a ėjusios leksemos, ih e eing a ie phone isch und
mo ologisch adap iojamas: g ai i = g ei i < lie. schnell, la. b. k. ā i
36 Ku šininkų Sp achbei Wo māja einaskai a e wende wi d meis sup ie eiksmėjusia loka y o
Fo m mā(jā) ‘namie, namõ ode ieliskai a mājās ‘namie. Reikšme ‘namas, oba, Gebäude e wende
nams.
DALIA KISELIŪNAITĖ
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
kiauschis = ķauš’us < lie. kiaušis, la. b. k. ola
waikili = aikilis < lie. aikelis, la. b. k. bē niņš
p adda = p ada, in . p adē < lie. beginnen, la. b. k.
beginnen wis p addim < lie. a m. begonnen ‘nuola , la. b.
k. imme dewilika < lie. zwölika, la. b. k. di padsmi miels <
mielas (Plāķis 1927: 68 mĩlš), la. b. k. mīļš schischi = šiš(i) <
lie. a m. šiš ‘čia, la. b. k. e, noch ujau < žem. ujau
‘ uojau, la. b. k. ūlī da < lie. da , la. b. k. noch ode < lie.
ode (Plāķis 1927: 41 a), la. b. k. ai.
Das Wo p adē ‘p adė i ku šininkų gesp äche angepass es an gemischiges Typ
pe sönuo ės: p adē , p ada, p adija (Kiseliūnai ė 1998: 128). Einige welche
lie u iisch ansehende Leksika-Eigenscha en ande e Fo sche ielleich und
nich imme beg ünde zu K edi inen zugewiesen, beispielsweise lä s = lec
‘sk aido, lakioja, la. b. k. lido wu de e wende Ku žemės a mėse (ME II 458).
T adi ionell zu li uanismen zugewiesene Wö e können Ku onismen sein,
beispielsweise g oßa , ‘puikūs, g ažūs, de e b ei e ęs li auische landaičių plo e, bekann und Ku šo a mėse (ME 3:
403).
Sla izmai in ku šininkų sp ach kam haup sächlich übe li auische schnekamąją
und eligiöse Sp ache. Senų, noch on Ku šo a neš ų (baznīca, cil( )ēks und e c.),
is nu eine ande e, Wenke io ko elėje zu ihnen ski inas doamajo = duomaju, la.
b. k. domā ‘gal o i. Meh pass e sich sla izmů, au ge e enen pe li auensisch
sp ach37: pakagings = pakajings < hib . pakajingas ‘ amus, la. b. k. mie liche ;
czijs i = čīs i < lie. sl. čys a, la. b. k. ī i ‘š a iai; sme i shes = sme ča sme es <
lie. sl. sme is, la. b. k. nā e ‘mi is; būddelki = budelki (budiļķ ‘bu ele Plāķis 1927: 51) <
lie. sl. bu élka ‘bu elis; budawa i = buda a i < lie. sl. buda ó i ‘s a y i, la. b. k. cel ,
bauē ; bedschān = bezdžāne < lie. beždžionė beždžionė < b us. aбязьянa, la. b.
k. pē iķis.
Pe li auensche a mes wi d a ėję und einige ge manizmai: s ukkila (= s uķeļa,
plg. ak. nied ig. s ukẽlis ‘gabaliukas < o. dial. s uk; bū i ‘bū ai, als iečiai < o.
dial. buh ; slek i, plg. lie. a m. schlẽk as < o. schlech , la. b. k. slik s ‘blogas
(Plāķis 1927: 81); wu schzu (= u šķu, nom. u šķis) < lie. a m. u škis u šPlāķis
as < o. Wu s , plg. la. b. k. desa ‘deš a’; pas ellajusch = pas eļajuši < lie. a m.
s eliúo i ‘k ies i’, o. s ellen; a bä sch u ‘su šepečiu’ (bĕš as la. bi s e, sukas –
1927: 50) < lie. a m. bé š as < o. Bü s e ‘šepe ys, šukos. Įdomus Wo ac. sg.
d äschali = *d ēšel(i)s < o. D esche ‘kūlėjas, nich ž iksuo ku šininkų
Wö e ynen, o o. d eschen übe se z kul e ‘kul i (Pie sch 1991: 88). Ku šininkų
leksiką, e bunden mi landwi scha kiu, meh wi e e li auische , ans a
37 B ei e e sieh. Hinze 1993.
S aipsniai / A icles 95
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
sunku pasaky i, a žodis *d ēšelis ku šininkams apsk i ai bu o pažįs amas. Ne-
pa yko ap ik i jo i P ūsijos lie u ių kalbos šal iniuose, ačiau one iškai jis a -
okiečių Sp ache, und zeig wie li auenschen Sp ach adap io e ge manismus, plg. sk ybėl < o. a m.
und pan sch eib .
Es gib und meh Wö e a osenes niuansen, die an egen denken zu denken übe
li auens und ku šininkų sp achs zusammenwe k: Wo el = noch ko elės saknissen
e wende wi d nich la iška Bedeu ung ‘da , abe wie li auens wiede ; < lande.
laũku, plg. la. b. k. laukā, ā ā ‘lauke, laukan (lauku J. Plakis zugesch ieb zu besonde en
ku šininkų edinių (Plāķis 1927: 38), abe ihm konn e sein nepažįs amas zemaičių wo );
sa i pis38, la. b. k. izkusis ‘iš i pęs; = scha šā, o. sons , plg. lie. jung . sons p iešingu
Fall, an aip, ande s; Kann sein, dass und Bind uko und Ve b auchim g e a un(d) und <
(bi ßales i bi pippa u = be sāles i be pipa u ‘be d uskos i be pipi ų’) y a lie u ių
kalbos į aka, no s la ių a mėse jis aip pa iksuojamas (ME I 708).
Tiesiai iš okiečių kalbos a ėjusios leksikos šiame eks e palygin i nedaug:
o. ‘undi , ganz < o. ganz ‘ge okai, ganz, as i < o. es ‘ es igas, kie as, in ande en
ku šininkų Quellen e wende wi d la. cie s, -a > ad . cie i; lepil ‘šaukš as aus o.
Lö el, plg. la. b. k. ka o e ‘šaukš as; b unaisch = b ūnaiš ‘ udasis, le z e kann sein
a sineš as noch aus Ku šo (ME I 341). Zu ihnen mögliche weise un e schieden und koki
‘py agai, plg. la. a m. koka < o. a m. (ME II, 34 koke2). Sp ichend übe Leksikosb auch,
au ge aß e Au me ksamkei in das, dass diese Texs ai sind e imas, aigi
anzuwenden alle Leksikos Ve b auch keis enybių o me o ku šininkų
gemeinschomenei hä en. Es is o ensich lich, dass o Übe se ze hiel e sich nich
nu okiškos Sa zens S uk u u as, abe und wö lichen Leksemäu Übe se zung,
nich imme wählend au hen isches seman isches Übe einsmen. Taip ex en s and
seman ischen kalkių sowohl euen e bindungen, sowohl azeologijoje. Ypač in den
Auge k en a a oidische einwa džių as, a und eins, -a a osena: wieno bischki=
einem bišķi ‘ein Bischen; win sch iäd os kiauschis = iņš ēd diejenigen ķiaušus, plg. e
iß die Eie ; das kajas man pa daug ßap = ās kājas man pa daug sāp, plg. die Füße hun
mi seh weh; a ugni bi pa ka s a, iä koki und [...] sadaguschi = a ugne bi(ja) pa
plg. das Feue wa zu s a k / heiß, die Kuchen sind [...] geb ann ; Mußu kalni nau
ka s a, die kuoki und [...] sadeguši, addi diži iä jußu iel sein diži = unse en be ni na
ādi diži, die Ih en iel juo diži, plg. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel
höhe und k . Pažodžiu übe se zen einige wächsische Sp ache Wö e on
czijs i pa aisi = čīs i pa aisi ‘iš aly i’; e ig nähen: ga awas schu i = ga a as šū i
‘pasiū i’; ech on ihnen: labi no winga = labi nuo iņu ‘jie ge ai pada ė, pasielgė’.
Ve bindungen: ein machen: Panašiai elgiamasi und pas o iųjų okiškų e bindungen
Fall: wie iel: kadauds = kā daudz ‘kiek, haben Du s (ž . wei e ). 38 i p ‘ze liessen,
schmelzen aus Li e a u (ME 4: 197), auch siehe Endzelīns 1931: 575.
DALIA KISELIŪNAITĖ
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Ne isada a idžiai paisoma žodžių eikšmių. Pa yzdžiui, o. du ch´s Eis ge-
b ochen e čiama is leddus iäk i is = is ledus iek i is ‘į ledą įk i ęs, po ledu įk i ęs,
įlūžęs, obwohl ku šininkų sp ach e wende wi d das Wo ielūz ‘įlūž i. Es gib und
Übe se zungen nesusip a ungen. Zum Beispiel, o. du chgelau en (apie kojas), ma y ,
wa e ėjo nesup as as (‘ aikš an p a in i, sužeis i) und aus e s as
pa sisk ejis = pa sisk ējis, dahe ausge üh e de ganze Sa zen is. Ähnlich und
Sa zinie Es hö gleich au zu schneienjui übe se z sukel e keblumų junginys es hö
[...] au ‘nus os, baigsis, liausis (snig i) und übe se z gegen eilig: wel schon p adda
snik i = noch schon p ada snig i ‘ ėl schon beginn snig i.
Eingesehem pasek ie en Geschmawo ds u e i a osen. Ku šininkų Sp achbei e
übliche weise e wende wi d als li auens haben, o. haben. Solche Bedeu ung gib es
e enybė und aka inėse la ių a mėse (Ozola 2007: 396398). Es wi k , dass okiečių
eiksmažodžiui (ih ) dü (nich ) ku šininkų Kalboje schwie ig inden en spmenį (plg. la.
b. k. (ne)d īks a ), okiechs dü en e chiamas a ê ‘galė i (Pie sch 1991), in diesem
Tex e ‒ (ne) u e i ‘(ne) u ė i. Neben dem, dass eiksmažodžiu u e i e chiama i do ,
wo g ami iklich la ianischen sp ach benu z wi d debi y s, . y. en sp ich okiečių
nius müssen, sollen (ž . „Mo ologinės ypa ybės“), jis modaline eikšme a nauja
i ikslo aiškai kad as piäns g ai i saswi i u = kad as piens g ei i sas(i) i i
modali u ‘kad (das) mienas schnelle ü i ų. Veiksmajodis u e i angewando und
būsenai nusaky i: u am slapumu = se zen slāpumu (pžd. ‘ u ime oškulį); J. Plakis
ixie zwa eiksmažodį slâp i (Plāķis 1927: 81), jedoch gegenwä ige ku šininkų ka a
häu ige benu z e nämlich analy ige Kons uk ion, a slāp i ‘ okš i pass e in
Si ua ionen, wo es gesp ochen wi d übe schu is ‘zu es slāps . Abgesehen alle diese
Fälle, Wi kmawodis u e i Ve bindung spiel die Rolle in sudu ischen zu ück ischen
Fo men, die gehal inen kalke aus okiechs Sp ache (ž . Mo ologischen Eigenscha en).
Manche übe el lichen Bedeu ungenem pa a o i okiški Wö e übe schieden wo djiui
(pzw.: Das wa ech on ihnen), doch esma und solche Fälle, wo Übe se ze e mick
Bedeu ung na ü lichle : Augenblickchen: bišķi ‘ umpai, upu į, akimi ksnį. Manchmal
is nich ganz kla , ob passaikene Zu allime mi okiechsischen Sp achenkons uk ionen
sind dieses Übe se ze s, ode alle ku šininkų Gemeinscha ssp ache Besonde hei ,
ode okiechsischen Sp echs Ein luss la iensche Sp ache. beispielsweise,
azeologische Wo es s ā ē Bedeu ungme ‘su a i, sugy en i a osena (es hä e
besse um ihn s ehen: bu s awejis a winga labi = wä e s ā ejis a seine ( iņu) labi): plg.
o. s ehen mi [...] ‘sugy en i, su a i und a ieniem adiem saie as, a ci iem s ā
naidā (EH II 574). Kai wann, scheis, soga pe sis eng a, denn okiškas o iginalas nep ašo
des Wo es s ā ē (sei so gu ): s awe ads laps = s ā i (esi) āds labs ‘būk so gu .
Vokiech s Sp achen Ein luß azeologijai auch nich a eikšmiisch zu we enina.
Pa yzdyje ih dü nich solche Kinde eien eiben! : ius ne u e addus niäkus zi i =
ih ne u a ādus niekus dzī i ‘niekus, k ailai kalbė i des wo es dzī a osena a ima la ių azeologijai,

S aipsniai / A icles 97
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
plg. la. b. k. jokus dzī ‘juokau i, jedoch okiško Kinde eien Übe se ze wodjiu
nich e eich e, abe and Übe einsmenü niekus.
SINTAKSS YPATYBS
Ko eles ex synakses Besonde hei en zu bewe en schwie ig nich nu
deswegen, dass ku šininkų synaksė wenig i a, abe auch deswegen, dass in Quelle
umpi sakiniai wu den übe se z aus wölkischen Sp ache, und ole g ažu nich
jede Sp achanwende geba ode e s eh a, wie zu e au F emdas Sp achen Gedanken in ih en, üblichen synaksischen P äg-
monėmis. Ve imui bu o pasinaudo a ik ieno pa eikėjo in o macija, odėl ne
kiek ieną čia esan į neįp as ą sin aksės eiškinį eikė ų e in i kaip au en išką
isos bend uomenės kalbos ypa ybę.
Ande e sei s, XIX a. zwei e Häl e in ganz Deu schland wu de übe i a zu
dės omosios okiečių kalbos, ku šininkai wu den geleh aus okiškų ado ėlių und
ande en knihų, dahe is zu e wa en, dass einige okiečių sp ach syn akses
Besonde hei en schon zu diese Zei wa en p asikk e busios und in ih e
schnekamąję sp ache. Ohnep e endie end in endgül ige Einschä zungen ode
um assende Un e suchung, hie wi d beme k einige p äch ige dieses Tex es Syn axeseigenscha en.
Sakinio kons a imas. Viele e čiamų sakinių ih e Kons uk ion
un e scheide wenig om okiškojo o iginalalo, . y. häl omasi und ein isigen,
und zusammengese z en Saknis okiškos o dens.
Am meis en in den Auge k ieg a okiška E zählens Pla z egelä, die aki aizdi
pe skaichs nu einige Sakinien, jedoch besonde s beme kba da, wo sie e le z
na ü alią saus Sp aches logine O dnung: Was si zen da ü Vögelchen oben au dem
Mäue chen? kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns = Kas sēž ie pa
pu neni aukšum uz o ( ā?) mu en(e)s?, plg. la. b. k. was pa pu niņiem sēž u augšā
uz mū īša?, lie. was du ch ögš elchen upi da hochscha au dem mü elio? In diesem
Fall is was pa pu nenni is undelomas Fak o n, de e ime ausgeschiedenen
E zählungs und Ums änden. Vien isiniuose saknissen, zusammenge a enen mi
sudu ischen Fo men, e bind is und a dinė ge innungs Teil klauso okiechs
Sp ache Regeln39: 15. eßi pakagings bijis = esi pakajings bijis (panašiai 5, 28, 32, 33, 40);
soga in denen Fällen, wo okiečių sudu inė o ma ausgesp ochen wi d ien isine, dennoch a inys bleib am Sa zende: Wem
ha e die neue Geschich e e zähl ?: Kam win sch as jaunas paßakes paßaziga?, la.
Kam iņš ās jaunas pasakas (pa)sacīja?
Sudė iniuose p ijungamuosien Sä zen e zähl ys as in allen Fällen zu ückgelassen
des Nebensa zes (3, 9, 16, 17). Toki in Saknissen ikdo und 39 Hie und wei e we den
o ges ell sakinių nume iai, nach ihnen kann man inden Beispiele im Anhang.
DALIA KISELIŪNAITĖ
98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
das, dass de Nebensa z p ijüng wi d ohne Bindukku: [...] sag Deine Schwes e , sie
soll e [...] nähen: [...] saki awa maßai, wingai u [...] schu i = saki a a māsai,
iņai ( iņa) u [...] šū i; ich glaube, ich habe sie du chgelau en: es doamajo es eßu
pa daug pa sisk ejis = es domāju, es esu pa daug pa sisk ējis.
Sujungiamieji und gemisch iohe Typen zusammengese z e sakiniai auch das Wo
wodin abhäng oja okiško sakinio a ką (4, 6, 14, 20, 31).
Es sind auch Fälle einge agen, Schal kuchen einzuse zen: 20. [...] sie haben es
abe selbs ge han: winga ale paschi da ië = seine ( iņi) ale paši da ija. Das,
dass in ielen Fällen Sa zins Wo zeicheno dnung nich na ü lich is , zeig und
sakinių e imas in die gegenwä ige le ischen Sp ache (ž . p iedą, e ė
Liene Ma kus-Na ila), wo Wo zeichen olge o andoch.
Vokiechs Sp ache p ielinksnines Kons uk ionen auch pa eike e e chiam en
Sakinien e bindungen. solchen Ein lussum kann man hal en jene Fälle, wo
p ielinksnischen Kons uk ionen Übe einsamen in bal ischen Sp achen, besonde s
la ių, sind andokie: ga außim = la. b. k. pa ausīm, ü mich: pa Manni = pa mani, la.
a m. o manis, la. b. k. man; ü eu e Mu e : pa sawa ma i = pa sa a mā i, la. b. k.
seine mā ei; schon e wähn e p ielinksnio pic a osena: pi s maju = pic māju (la. b. k.
majās). Noch ein Hinde nis Übe se zu wa en neiginnei, die okiech schen Kalb e
eiškiami dalely ėmis nich und kein, und bal ische Sp achen seini iini eiksmajodies
o dėlyje. Ko elėje aus d ei Fällen zwei zu übe se zen nach sa as Regeln, und in
einem Sa z das Negin-Vo eil Wi kmažodyje ehl : hab ih kein S ückchen [...]: wa jus
ne u a newiena s ukkila = a jūs ne u a ne iena s ukiļa; Hund hu Di nich s:
suns ewi niëka neda es = suns e i nieka neda is; abe : Ich will es auch nich meh
wiede hun! : Es g ibbu ne magg o da e e = Es (ne)g ibu ne maģ o un. Man kann
es s ellen, dass okiechs syn aksä ge okai sukaus e e na ü aliä die bal ische
sp achens saknis ėkmę und sakinien, ausspüs ne eien o dnung, mi ih en
g amma iklichen en sp echmen, ka ele e inden wi nu eine ande e: 12. Wo gehs Du
hin? Sollen wi mi Di gehn? Ku du ië i wa meß a ewi eßam? = Wo du gehs , a wi
ode dich iesam? (nich beibehal en deu sch his o ische Pla z). 29. Unse e Be ge sind
nich seh hoch, die eu en sind iel höhe : Mußu kalni nau addi diži iä jußu iel sein
diži = Unse e kalni na ādi diži, die eu en iel juo diži
(neka ojama a inio jung is).
30. [...] wie iel B od woll ih haben? : kadauds mai es jus g iba = wie iel
maizes ih g iba ? (unübe se zba es Wo haben). 7. ohne Salz und P e e : bi
ßales i bi pippa u = be sales i be pipa u (ka ojamas p ielinksnis).
Na ū alesch e imü inden wi in denen Fällen, wo gezeichne ische und bal ische
Sp achen g ammische Raiška öllig un e scheiden: 18. Hä es Du ihn gekann ! : Kad du
winga bu pasinnis = dass du seine ( iņu) sein(u) pazinis. Ähnlich sukamasi aus Lage,
okiečių beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß lau sch eien: eß
S aipsniai / A icles 99
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
wenn u u dik i sauk i = es u u dik i sauk i. Es sieh aus, dass de Übe se ze sein
wi d supap as inęs und okišką kons uk ionen liegen geblieben Sa zenscha : 25.
De Schnee is [...] bei uns liegen geblieben = Tas sniäks und [...] pi mußu pulä zis = Tas
Schnegs und [...] pi unse en palicis. Es is nich ganz kla , wa um im 38- en Sa z eine
on eina ūšių a inien geände ikslo he umybe: sind [...] d außen au dem Felde und
mähen hauen: Tä laużi und schoadinni wißu lauku uß o lauku pliau i = Tie ļauži und
šuodien alle lauku uz o lauku pļau i.
Dahe , synaksä wi d bene am meis en om Me hodewahlens nuk enėjęs
ku šininkų ex sp ach schich nis, jedoch nu ausamesnä ande e Quellen, und
besonde s klanenau zeichungen sp ach analyse könn e an wo en, wie äglichė
ku šininkų sp ache in Wi klichkei wa be allen d ikalbys ės.
IŠVADOS
Wenke is a laso Ka elle No. 30084 is we olle sch i inische Dokumen des
ku šininkų Sp aches. Pe ją ku šininkų Sp ache kam in g oßes Eu opalis ikes
P ojek . Ko elėje Sp ache dokumen ie nach Möglichkei en gu , k ea i isch
anpassend okiškus und lie u iškus Sch i menis Raš o nich u inčiai Sp achen.
Ichs udija us Sch eibp inzipien und du chge üh end linguis ische Tex analyse,
kann es ges ell we den, dass Nidas Ka elė su aši a k uopščiai, ih e
linguis ische In o ma ion in ielen Fällen wide spiegel au hen isches seine Zei 's
Sp ache. Ve gleichung mi p o essionelle Ling is en du chge üh en ku šininkų
Sp ache Un e suchungen (A. Bezzenbe ge und J. Plakio) zeig e, dass XIX a. zwei e
Häl e ku šininkų Sp ache la ians dialek ologies Sich weise noch wa
sys ema isches geolek as, bezeugand ne ienaly į a minį G undlage. Ko elėje a spiegel und sp achs sąweika Ku šių ne ijoje.
Phone iken sich ba en we dennosios Ku šo a mien Eigenscha en und
In e ak ions mi Nachba innen li auische a memi E gebnisse mo onologijā
( one ische Ve andimai gewissen Mo phemose), abe e gleichs unbekann
weck schen Ein luß (pa ye weise, noch sich omi la iški p iebalsio l
pala alizacijas ski umai, neįsibėgėjęs galūnių edukcijos p ocesas). Mo phologiei
gib es auch ein a chajiško Ku šo- a mischen Ve mäch nis (pälgin i aiškios
deklinacijos pa adigmos, e bliebene al e na daik a a džių linksnių und
kos o mos, paliudy a eiksmažodžio bū ojo laiko ē- kamieno o mų, p ielinks-
niai a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais); uo pa me u pas ebė inas
eigwa džių g adnissen Fo men, noch nesulie u in es angebam es in alie u
e bschen Sp aches (į nuosžių galūnės, eiksmaž. u e i + e wendimas und k .)
und p asidedan i deu schsp achiges Ein luß, die passei eiche bei den
e belsnischen und sudu lichen Fo men. Alle dings nich in allen Fällen
wö ischen Sp achen Ein luss gel en zu hal en a mes Besonde hei ‒
DALIA KISELIŪNAITĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
e in inas kaip e imo ūkumas. Leksikoje g e a senų Ku žemės žodžių i da-
ybos būdų kons a uo ina yški lie u ių kalbos į aka, ypač kaimyninių žemai-
čių a mių, iš ku ių ku šininkai pe ėmė ne ik lie u iškos, be i okiškos bei
beispielsweise, a oidinische Eingaben diese , a ode Wi kmawo ds u e i
Ve wendung in sudu ischen Fo men sla iškos U sp ungs leksemü, und einige
allgemeine bal ische Wö e beginnen zu e wenden lie u iškomis Bedeu ungen.
Di ek e ölke ische Sp ache ein luss leksikai nich in allen Fällen hal e ina
au hen išku ku šininkų Sp ache b uožu, denn einige Wö e n ode ih e
Bedeu ungen nich bes ä ina spälesni Quellen. Es is zu e wa en, dass Teil
leksischen und seman ischen Ge manismen in diesem Tex au g und wö liche
Übe se zung en s anden. Einige Ve bindungen mi okiech sischen Sp achen
Übe einsmenimis sind nich leich in e p e ie amas, denn ähnliche phänomenes esama und la ians spa be. Besonde s das sage ich übe die Syn ax. G oße Teil aus e s uße Sakinien wododjiui ka oja okiško o iginalalo Sakinienskons uk ion, die ne zig is emima bal ischen Sp achen, und manchmal mach Saknis schwe e s ändliches.
Tačiau esama i išimčių ‒ su andama įp as ų, na ū alių sin aksinių a i ikmenų,
lais iau pe sakoma min is.
Dėl pasi ink o apklausos me odo ( e imo) bū en okiečių kalbos po eikis
ku šininkų albai in diese quelle zu bewe en o sich ig, weil mi diesem me odą,
wö liche sekimas o iginalalu as nich e mieden wi d.
LITERATŪRA Ābele Anna 1927: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 7, 112128.
Ābele Anna 1928: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 8, 135144. Bezzenbe ge
Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Gö ingen:
Vandenhoeck und Rup ech .
Ch onik 2013: Ch onik de Schule zu Nidden, sud. Gi anas Nausėda, Vilija
Ge ulai ienė. Vilnius: Pe o o se as.
Diede ichs Vic o 1883: Die ku ische Ne ung und die Ku en in P euszen. Magazin h sg. on
de Le isch-Li e a ischen Gesellscha . 17. Flocken 1. S ück. Mi au, 197. EH III ‒ Endzelīns
Jānis, Hauzenbe ga-Š u ma Edī e. E gänzungen un labojumi K. Mülenbacha la iešu
alodas a dnīcai 12. Zugang In e ne : www. ezau s.l /me . Ele as Dainius 2014: XVI a.
isuomenės silue es nö dlichen Ku šių ne ijas Teil. ‒
Res humani a iae 15, 17‒67.
Endzelīns Jānis 1931 (1979): Pa ku seniekiem un iņu alodu. ‒ Da bu izlase 3(1).
Rīga: Zinā ne, 571578.
Endzelīns Jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. Rīga: La ijas als s izde niecība.
A ikeln A icles 107 /
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
18. Hä es Du ihn gekann ! dann wä e es ande s gekommen, und es hä e
besse um ihn s ehen.
19. Was u mich kiozi ode galliu paßadsis?
Kas u mana ķuoci a gaļu pazadzis?
Was und manu ķoci (g ozu) ode gaļu
19. We ha mi meinen Ko b mi Fleisch ges ohlen?
20. Win sch da ië a jaunas paßakes paßaziga27 kad wingi bu u d äschali pas-
pazadzis?26 ellajusch, winga ale paschi da ië.
Viņš da ija so, dass iņi wä e d ešeli pas elajuši, iņi ale paši da ija. E
da īja so, ka iņi wä e kūlēju pas ellējuši (pasū ījuši), abe iņi ( o) paši
da īja.
20 E ha so, als hä en sie ihn zum d eschen bes ell ; sie haben es abe selbs
ge han.
21. Kam win sch das junge paßakes paßaziga.
Wa um iņš das junge Mä chen pasacija?
Kam iņš ās junge pasakas pasacīja (s ās īja)?28 21 Wem ha e die
neue Geschich e e zähl ? 22. Eß u u dik i sauk i scha win sch numis29
nepa manne. Es u u dik i sauk i, šā iņš mumis nepa mana. Es u u
(man i ) dik i (skaļi) sauk , ci ādi iņš mumis (mūs) nesap o .30 22 Man
muß lau sch eien, sons e s eh e uns nich .
23. Meß eßam pa wa gusch und u am slapumu.
Mes esam pa a guš(i) un u am slāpumu.
Wi sind pa ā guši un se zen (mums und) slāpes31.
23. Wi sind müde und haben Du s .
26
Ku š und manu gaļas g ozu nozadzis?
27
Im Handsch i ges ichen; o enba , pe Fehle zu wu de ein F agmen aus einem ande en Sa z au genommen, siehe. wei e .
28
Ku am iņš jene jungenas Geschich en e zähl e?
29
Klaida, muss sein unsis (Plāķis 1927: 26).
30
Man und seh skaļi jāsauc, sons iņš uns nesap o .
31
Wi sind pa ā guši un izslāpuši.

DALIA KISELIŪNAITĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
24. Kad mäß wacke wacke pa gajem, a gullejo a zi i jau gul a und bija
as i iämegusch.
Kad wi ges e n ges (ā?) pa gājam, a guleja ie (?) ci i schon gul ā und bija as i
(cie i) iemiguš(i).
Kad mēs ges e n aka ā pā gājām, dann die ci i schon gulēja gul ā un bija
cie i iemiguši.32
24 Als wi ges e n Abend zu ück kamen, da lagen die Ande n schon zu Be
und wa en es am schla en.
25. Tas sniäks i scho nak i pi mußu pulä zis33 ale scho i i win sch sa i pis.
Tas sniegs i šuo nak i pi mūsu palicis, ale šuo ī i iņš sa i pis.
Tas sniegs i šo nak i pie mūsu (pie mums) palicis, be šo ī iņš i sa i pis
(izkusis).34
25. De Schnee is diese Nach bei uns liegen geblieben, abe heu e Mo gen
is e geschmolzen.
26. As mußu namma s aw is g oßa abole koaki a sa kanis abolennis. Az
unse es nama s eh d ei g oßa ābol(ļ?)a (-u?) kuoki ode sa kanis
ābuolenis. A(i)z unse en nama s ā īs g oßa (kais i) ābolu koki a
sa kanis ābolēnis (a sa kaniem āboliem).35
26. Hin e unse m Hause s ehen d ei schöne Ap elbäumchen mi o hen
Aep elchen.
27. Wa jus newa e wieno bischki usmumis gaide i ad miäs iäßam a Ihnen.
Vai ih ne a a (ne a e u?) einem bišķi uz mumis e wa e i, ad mēs iesam
a Ihnen.
Vai ih ne a a (ne a ē u?) bišķi uz uns (mūs) (pa)gaidī , ad mēs iesim a
Ihnen.
27. Könn ih nich noch ein Augenblickchen au uns wa en, dann gehn wi
mi euch.
28. Ius ne u e addus36 niäkus zi i.
32
Kad wi ges e n aka ā pā nācām, dann die ci i schon bija gul ā un bija cie i iemiguši.
33
P iešdėlyje g eičiausiai ko ek ū os klaida.
34
Sniegs und šonak pie uns saglabājies, abe no mī a das und nokusis.
35
Aiz unse es nama s eh d ei kais as ābeles a sa kaniem ābolīšiem.
36
Mažai ikė ina, kad āds bū ų su umpuoju, ačiau du ka us pa ašy a gemina a dd (ž . N . 29),
spė i, dass kann sein e laub und nich I um.
A ikeln A icles 109 /
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
Ih nich u a solchenus niekus dzī .
Ih ned īks a solchenus niekus dzī . 28. Ih dü nich solche Kinde eien
eiben! 29. Mußu kalni nau addi diźi iä jußu iel sein diźi. Unse e Be ni na
solche dizi, die eu en iel ihm dizi. Unse e Be ni na solche lieli, die Ih es (i )
iel g ößāki. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe . 30.
Ziäk schwa u wu schzu und kadauds maises euch g iba . Ciek s a u
(š a u?) wu šķu und wie iel maizes ih g iba ? Cik s a u desas un cik
(daudz) maizes ih g iba ? 30. Wie iel P und Wu s und wie iel B od woll ih
haben? 31. Es nepa manu jummies euch u a wienu bischki dik i sa zi i.
Es nepa manu jumis, Sie u a ( ienu) bišķi dik i saci i. Es ih is nich
e s ehu, Ihnen bišķi (mazlie ) dik āk (skaļāk) jāsaka.37 31. Ich e s ehe
euch nich , ih müß ein bißchen lau e sp echen. 32. Wa jus ne u a
newiena s ukkila bal u epu pa Manni us manna galdu aduschi.
Va Sie ne u a (neesa ) ne iena s ukiļa bal u ziepu pa mani uz mana galdu
(galda?) aduši?
Vai ih ne u a (neesa ) ne ienu gabaliņu bal u ziepju p iekš manis uz mana
alda a aduši?38
32. Hab ih kein S ückchen weiße Sei e ü mich au meinem Tische
ge unden?
33. Winga b alis g ibb dui puikus jungenus nammus is mußu da źa39 budawa i.
Viņa b ālis g ib dui puikus jungenus namus is unse es da za buda a i. Viņa
b ālis g ib dui (di us) puikus (skais us) jungenus Häuse unse es dā zā bauē .
33. Sein B ude will sich zwei schöne neue Häuse in eu em Ga en bauen. Tas
34. Tas wa s nazi wingam nußi dis.
a ds nāce ihm nu(o) si des.
37
Es Sie nich e s ehu, Ihnen jā unā mazlie skaļāk.
38
Vai Sie neesa ne ienu weiß u ziepju gabaliņu uz mein ischda mi a aduši?
39
Wah scheinlich ź is ein Sch eib ehle , denn la išką da zs ku šininkai wähl e bis diesen Tagen.
DALIA KISELIŪNAITĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Tas ā ds nāca iņam no si ds.
34. Das Wo kam ihm on He zen!
35. Das biji labi no winga.
Das bija labi on ihnen40.
Tas bija labi no ihnen41.
35. Das wa ech on ihnen!
36. Kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns. Was sēž die pa pu neni
aukšum uz uo mu en(e)s42? Kas sēž u pa pu niņiem aukšum (aukšā) uz
mū (en)a?43 36. Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen? 37. Tä
bu i u piä zus wi zchus und dewinges goawes und dewilika awennu p iäksch
a dziäma adwäduschu os wingi g ibbeja e kau ena i. Tie bū i u piecus
e šus und de iņas go es und d īlika a eņu p iekš a ciema a wedušu44,
diejenigen iņi g ibēja e kau en. Tie zemnieki und piecus ē šus un de iņas
go es (go is) un di padsmi ai iņas p iekš ā ciema a eduši, os iņi g ibēja
pā do .45 37. Die Baue n ha en ün Ochsen und neun Kühe und zwöl
Schä chen o das Do geb ach , die woll en sie e kau en. 38. Tä lauźi i
schoadinni wißu46 lauku uß o lauku pliau i. Tie ļauži (lauži) und schuodien alle
lauku uz ha lauku pļau i. Tie ļauži (ļaudis) und heu e alle ā ā uz lauka
pļau 47. 38. Die Leu e sind heu e alle d außen au dem Felde und mähen/hauen.
39. Ei nu das b unaisch suns ewi niëka neda es. Ej nun, das b ūnaiš suns dich
nieka neda is.
40
Vocmisches Sa z zeig Vieliskai ą.
41
No ih en Sei en as bija labi aisnīgi (da ī s/).
42
- Suennuo mu is (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mū is, jedoch neaiškus edinische e sniauens yps.
43
Was pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša?
44
G eičiausiai klaida, u ė ų bū i a eduši.
45
Zemnieki b ach e pie ciema piecus ē šus un de iņas go is, un di padsmi ai iņas, os iņi g ibēja
pā do .
46
Vielleich Fehle : soll e sein alle (ļauži).
47
Tie ļaudis i šodien isi ā ā uz lauka pļau .
S aipsniai / A icles 111
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
Ej nun, das b ünais suns di nich s neda īs. 39. Geh nu , de b aune Hund hu
Di nich s. 40. Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. Es
a bin o ļaužis (laužis) die pakaļā pa pļa am(s) is g audu iejājis. Es bin a
ies ļaužis ( iem ļaudīm) u pakaļā pa pļa ām g audos iejājis
(ieb aucis48?).
40. Ich bin mi den Leu en da hin en übe die Wiese ins Ko n ge ah en.
48
Es bin a denen ļaudīm pā i pļa ām g audu laukā ieb aucis.
Language Analysis o Nida Ques ionnai e
№ 30084 in he A chi e o he Linguis ic
A las o Ge many a he Phillips Uni e si y,
Ma bu g
SUMMARY
The a icle p esen s a w i en sou ce o he Ku senieku language - Ca d No. 30084 (NidaNidden)
om Deu sche Sp acha las (DSA) launched by Geo g Wenke . The linguis ic analysis led o he
ollowing conclusions: The Nida ca d is ca e ully w i en, and i s linguis ic in o ma ion in many
cases e lec s he au hen ici y o he language. The compa ison wi h he esea ch by
p o essional linguis s (Bezzenbe ge and Plakis) showed ha in he nine een h cen u y he
Ku senieku language was s ill a sys ema ic geolec de i ed om a he e ogeneous dialec al
basis. The ca d also e lec s he in e ac ion o languages in he Cu onian Spi . Phone ic
ea u es e lec he dialec s o Cou land and he esul s o in e ac ion wi h he neighbou ing
Li huanian dialec s in e ms o phonomo phology and a ela i insigni ican in luence o he
Ge man language. Mo phology also con ains a chaic ea u es o he dialec s o Cou land ( he
mani es ed declension pa adigms, he old lec ions o nouns and he g ades o adjec i es, he
p ese ed
DALIA KISELIŪNAITĖ
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII p e e i o ms o e bs, p eposi ions wi h plu al o ms).
A he same ime, he in luence o he Li huanian language (p onoun lec ions, e b u e i + in .,
e c.) and he beginning o ways be ega ded as a dialec ea u e - o example, he
he in luence o he Ge man language, which mani es s i sel in he use o p eposi ions and
compound e b o ms, is obse ed. Howe e , he e ec o he Ge man language canno al-
o en- epe i i e use o as, o he e b u e i in compound e b o ms looks mo e like a aul o
ansla ion. In he lexis he e is a s ong Li huanian in luence, especially om he neighbou ing
ed Ge man and Sla ic lexemes om Wes e n Li huanian dialec s, and some common Bal ic some
Samogi ian dialec s, nex o he lexis inhe i ed om Cou land. The Ku senieki also adop -
wo ds o hei meanings a e no con i med by la e sou ces; a pa o lexical and seman ic
wo ds abso bed he Li huanian meaning. The di ec in luence o he Ge man language on
lexis is no always conside ed o be an au hen ic ea u e o he Ku senieku language, since
Ge manisms in he ex a ose due o li e al ansla ion. Some simila i ies wi h Ge man language
equi alen s a e no easy o in e p e , because analogical ea u es can be ound in La ian. This
makes he de e mina ion o he ime o hei occu ence in he Cu onian
Spi di icul .
This is mos applicable o syn ax. Mos o he ansla ed sen ences li e ally epea he
cons uc ion o he Ge man o iginal sen ence, which is o en no ypical o he Bal ic languages
and some imes makes he sen ence ha d o unde s and. Howe e , he e a e excep ions ‒ some
na u al, c ea i e syn ac ic equi alen s a e ound. Due o he chosen me hod o language
documen a ion ( ansla ion), he e ec o Ge man on he Ku senieku language in he 19 h
cen u y should be ca e ully conside ed in his sou ce, because he use o his me hod makes
he li e al ans e o he o iginal almos ine i able.
Eingelei e 2018 m. Juni 8 d.
DALIA KISELIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
dalia.kise[email p o ec ed]