Nidos kortelė Nr. 30084 Marburgo Pilypo universiteto vokiečių kalbos atlaso archyve: kalbos analizė

76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
DALIA KISELIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: lyginamoji bal ų kalbo y a,
geoling is ika, e noling is ika.
NIDOS KORTELĖ
NR. 30084 MARBURGO PILYPO
UNIVERSITETO VOKIEČIŲ
KALBOS ATLASO ARCHYVE:
KALBOS ANALIZĖ
Language Analysis o Nida Ques ionnai e
№ 30084 in he A chi e o he Linguis ic
A las o Ge many a he Phillips Uni e si y,
Ma bu g
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojamas ienas iš nedaugelio ašy inių nyks ančios ku šininkų kalbos
paminklų ‒ adinamoji Wenke io ko elė N . 30084, ku i bu o į auk a į Geo go Wenke-
io p adė o „Vokiečių kalbos a laso“ (Deu sche Sp acha las a ba DSA) ka o eką. Pa s šios
ko elės ank aš is, jo sukū imo aplinkybės i ašybos sis ema bu o jau p is a y i au o ės
ka u su Ch is iane Schille publikuo ame s aipsnyje. Vienin elę ka o ekoje ku šininkų
kalbos ko elę suda ė Nidos moky ojas O o Pohlmanas, emdamasis ie inio pa eikėjo ž e-
jo Mikelio Peleikio in o macija. Šiame s aipsnyje į ai iais lygmenimis ( ašybos, one ikos,
mo ologijos, leksikos i sin aksės) analizuojama šio ank aščio kalba. Daugiausia dėmesio
ski iama kalbos au en iškumui – kaip už ašy asis eks as a spindi ealią o me o ku šininkų
kalbos si uaciją, o ku ie ak ai e in ini kaip dokumen a imo me odo ( e imo) ūku-
mai. Pas ebė ieji kalbos ypa umai lyginami su kele iais me ais ėliau paskelb õs Adalbe o
Bezzen be ge io bei ki õs, po pusšimčio me ų publikuo os, Ju io Plakio s udijos medžiaga.
Pas a uoju me u Vokie ijoje ykdomas DSA skai meninimo p ojek as (DiWA), odėl many-
ina, kad išsami kiek ienos ko elės ling is inė analizė pasi a naus i šiam užda iniui.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Geo gas Wenke is, „Vokiečių kalbos a lasas“, kalbos dokumen a-
imas, nyks an i kalba, ku šininkų kalba, kalbų są eika, ling is inė
eks o analizė.
S aipsniai / A icles 77
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
ANNOTATION
The a icle analyses one o he ew w i en monumen s o he endange ed Ku senie-
ku language, Ca d No. 30084 om Nida/Nidden, which, along wi h o he analogues om
he 19 h cen u y Ge man egions, was included in he ile o he Ge man language a las
(Deu sche Sp acha las, o DSA) launched by Geo g Wenke . The manusc ip o his ca d,
he ci cums ances o i s c ea ion and he o hog aphy sys em we e al eady p esen ed by
he au ho and co-au ho Ch is iane Schille in he a icle published in 2015. The only
Ku senieku language ca d in Wenke ’s p ojec was illed by Nida’s eache O o Pohlman.
I was based on he in o ma ion p o ided by local ishe man Mickel Peleikis. The a icle
analyses he language o his manusc ip on a ious le els (o hog aphy, phone ics, mo -
phology, lexis, and syn ax). The au ho ocuses on he au hen ici y o he language ‒ how
he w i en ex e lec s he eal si ua ion o he Ku senieku language a he ime, and which
ac s a e o be conside ed as weaknesses o he documen a ion me hod ( ansla ion). The
obse ed language peculia i ies a e compa ed wi h he s udy by Bezzenbe ge published a
ew yea s la e and ano he s udy by Plakis published i y yea s la e . In Ge many, he DSA
digi iza ion p ojec (DiWA) has ecen ly been implemen ed, and i is he e o e hough ha
a comp ehensi e linguis ic analysis o each ca d will also se e i s pu pose.
KEYWORDS: Geo g Wenke , Ge man language a las, language documen a ion,
endange ed language, Ku senieku language, language in e ac ion,
linguis ic ex analysis.
ĮVADAS
Ku šininkų kalbos1 ašy iniai paminklai nė a labai seni. Pa ienių leksemų
iksa imai sie ini su Ma o P e o ijaus, Po ilo Ruigio a dais (plačiau ž . Schille ,
Kiseliūnai ė 2015: 444). Tu imomis žiniomis, pi muoju publikuo u ku šinin-
kų kalbos paminklu laiky inas nedidelis žodynėlis Pe e io Simono Pallaso kal-
bų a lase Lingua um o ius o bis ocabula ia compa a i a (Pallas 1786: 89), ku-
is p is a y as Vic o o Diede icho (Diede ichs 1883: 44–46), Dainos Zemza ės
(Zemza e 1961: 164–174), Vandos Kazanskienės (Казанскене 2013) i A i-
nos I anickajos (I anickaja 2017) da buose. Pas a ajame s aipsnyje skelbia-
mas anks y iausias žinomas ku šininkų kalbos ašy inis paminklas – minė ojo
P. S. Pallaso žodyno ank aš inis egis as, da uojamas apie 1773 m. Kele as
ku šininkų kalbos žodžių pa eko į adinamąjį Rich e io žodyną (Schille 2014).
1 Šiame s aipsnyje laikomasi nuos a os, kad Ku šių ne ijos gy en ojų ku šininkų kalbai aiky inas
e minas kalba, a ojan jį socioling is ine p asme, ačiau ais a ejais, kai jos ypa ybės lyginamos
su bend ine la ių kalba a jos a mėmis, emian is genealogine nuos a a, a ojamas e minas
ku šininkų a mė.
DALIA KISELIŪNAITĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Šiame s aipsnyje ap a iamas šal inis y a adinamoji Wenke io ko elė – an-
k aš inė ko elė N . 30084 Geo go Wenke io eng ame „Vokie ijos kalbų a laso“
(Sp acha las des Deu schen Reiches) a chy e2, da uojama 1879 m., . y. kele-
iais me ais anksčiau už Adalbe o Bezzenbe ge io s udiją (Bezzenbe ge 1888).
Pas a ojoje, be pa ienių pa yzdžių, ilius uojančių ku šininkų kalbos ypa ybių
ap ašą, y a p idė i i kele as išlių eks ų, ku iuos ėliau la ių bend inės kalbos
ašyba pe publika o Ju is Plakis s udijoje Ku senieku aloda (Pl).
Wenke io nidiškių ko elės eks o aksimilė, jo sukū imo aplinkybės bei a-
šybos ypa umai ka u su nuo ašu p is a y i au o ės ka u su Ch is iane Schille
s aipsnyje (Schille , Kiseliūnai ė 2015), ačiau en be eik nebu o analizuojama
pa i kalba. Čia pa eikiama s a biausių ku šininkų kalbos ypa ybių, a sispindin-
čių Wenke io a laso ka o ekos nidiškių ko elėje, analizė. Jos ikslas ‒ nus a y i
iek senąsias, iš Ku šo a neš as, iek olesnėje aidoje susi o ma usias ku šinin-
kų kalbos ypa ybes, a skleis i kalbų są eikos požymius i endencijas bei išski i
ik šiam šal iniui būdingus b uožus, ku ie nebū inai inka isiems kalbė ojams.
P iede sunume uo ais sakiniais pa eikiamas ank aščio nuo ašas, an oje eilu-
ėje – as pa s nuo ašas la iškais ašmenimis suno min a ku šininkų kalba3,
ečioje eilu ėje pažodinis e imas į la ių kalbą4 su eks o edakcija bend i-
ne la ių kalba išnašose, ke i oje eilu ėje – pa eik o e imui okiško sakinio
nuo ašas.
Šal inio kalbos analizė suski s y a kalbos lygmenimis, aikomi eks ologinės
i lyginamosios analizės me odai.
Wenke io ko elėje N . 30084 y a nidiškio moky ojo O o Pohlmano5 anka
už ašy i adinamųjų „40 Wenke io sakinių“ e imai į ku šininkų kalbą, naudo-
jan okiškus i lie u iškus ašmenis. An oje lapo pusėje užpildy i anke os duo-
menys; en 1-oje eilu ėje į klausimą „Geschah die Uebe se zung du ch Schüle
ode du ch den Leh e ?“ eilu ės dalis „du ch Schüle “ y a anka išb auk a i o-
liau p i ašy a: „mi Hil e eines Eingebo enen (Mickel Pelèikis)“ (su g a io žen-
kliuku pa a dėje i š e, g eičiausiai odančiu ki į).
Ku is Mikelis Peleikis padėjo moky ojui, daba sunku pasaky i. Išb auk a ei-
lu ė odo, kad, p iešingai Wenke io ekomendacijoms, g eičiausiai ai bu o ne
2 Plačiau apie lie u išką šios ka o ekos medžiagą ž . Fleische , Somme 2012.
3 Šį nuo ašą pa engė au o ė, laikydamasi ašybos i one ikos san ykio ekons ukcijos aisyklių, a-
čiau ne aisydama eks o kalbos; esan eikalui (abejo inu one inės ealizacijos a eju) skliaus uose
pa eikiami galimi a ian ai, o išnašose pas abos.
4 Au o ė dėkinga kolegei d . Lienei Ma kus-Na ilai už pagalbą edaguojan la išką nuo ašo dalį.
5
O o Pohlman, kilęs iš P ūsų Yla os apsk i ies, Nidos mokykloje di bo nuo 1878 iki 1883 m.
(Ch onik 2013: 75, 137).
S aipsniai / A icles 79
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
mokinys. Genealoginių duomenų bazėje6 keli asmenys už iksuo i kaip Michel
Peleikis, anke os pildymo laiko a piu gy enę a susilaukę aikų Nidoje, ačiau
labiausiai ikė ina, kad moky ojas pasinaudojo jam bu ą nuomojusio M. Pelei-
kio pagalba7.
Ku šininkų kalba už ašy as Wenke io sakinių e imas a spindi o me o kal-
bos ypa ybes. Tiek one inėmis, iek mo ologinėmis, iek didžiąja dalimi leksi-
nių ypa ybių Nidos ku šininkų kalbą eikė ų laiky i Ku šo la iškų a mių ge-
olek u, susi o ma usiu ne ijoje iki XVII a.8, ačiau eikia pab ėž i, kad ai nė a
ienos ku ios la ių pa a mės ęsinys, o į ai ių dialek ų są eikos ezul a as su
p og esa usia lie u ių i okiečių kalbų į aka.
RAŠYBOS YPATYBĖS
Nidiškių anke os sakiniuose naudojami okiški ašmenys9, ku iais au o ius
bando a spindė i bal iškos one ikos ypa umus, ačiau nuosekliai ai pada y i
nepa yks a.
Vokalizmas. Dažnai balsio umpumas a spindimas p iebalsių gemina omis:
e, a + dd (is leddus ‘į ledą, lede’, p adda snik i ‘p adeda snig i’, p addim ‘s ai-
ga’10), i + (k i is ‘k i ęs’), a + nn (pa manni ‘man’), i + bb (g ibb 3 p aes. ‘no-
i’), a + mm (nammus ‘namus’), u + (eß u u dik i sauk i ‘aš u iu s ip iai
6 h p://www.online-o b.de/namelis .php?nachname=PELEIKIS&o b=memelland&mo-
dus=&lang=de.
7 Pa a dė Peleikis labai papli usi Ku šių ne ijoje, ačiau genealogų po alai nu odo ne isų gimimo
a palaidojimo ie ą, galimų in o man ų dai y is e ė ų ik a p ų, ku ie uo me u gy eno Nidoje,
no s galė ų bū i kilę i iš ki os ie o ės. Sunku pasaky i, ką u ėjo omenyje moky ojas, ašydamas
„ ie inis“. Nidos mokyklos k onikoje 1887 m. a p Nidos bažnyčios a ybos na ių minimas Michel
Peleikis iš P eilos (Ch onik 2012: 142). Tačiau labiausiai ikė ina, kad moky ojas pasinaudojo a -
ima pažin imi su jam gy enamąją pa alpą nuo 1878 m. sa o name nuomojusiu M. Peleikiu ( en
pa , 137). G eičiausiai as pa s Michel Peleikis, kaip pa alpų mokyklai nuomo ojas, is o iniuose šal-
iniuose nu odomas i ėliau ( en pa , 149).
8 No s esama duomenų, kad pi mieji a sikėlėliai iš Ku šo ne iją pasiekė jau XV a., ačiau is o i-
niuose šal iniuose pi mąjį šim me į jų asmen a džių da negausu i sunku pasaky i, a bū en šie
naujaku iai padėjo ėliau susi o ma usios i įsi i inusios kalbos pag indą. Gausesnė mig acija iš
Ku šo ne iją pasiekė XVI a. i ypač sus ip ėjo nuo XVII a. (plačiau ž . Ele as 2014).
9 Lie u iškos ašybos į aka galima laiky i ne isai nuoseklų p iebalsių minkš umo žymėjimą aide i;
aide ź nuosekliai žymimas okiško a i ikmens ne u in is ž; pasi aikė ā i ū su diak i iniais ženklais,
ačiau, egis, ik žodyje bedschān ‘beždžionė’, o. A e) diak i iką pa ikimai galima laiky i ilgumo
ženklu.
10 Dėl eikšmės ž . „Leksikos ypa ybės“.
DALIA KISELIŪNAITĖ
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
šauk i’) i k . Ka ais oks balsio umpumo žymėjimas liudija dėsningas a mės
one ines ypa ybes, okias kaip eiksmažodžių p iesagų balsių umpumas gai-
de i (la. b. k. gaidī ‘lauk i’), da e e (la. b. k. da ī ‘da y i’), neda es (la. b. k.
neda īs ‘neda ys’) a žodžių da ybos p iesagų speci iką, p z.: a abolennis ‘su
obuoliais’, awennu (gen. pl. demin. iš a m. a e, la. b. k. ai a, ‘a is’).
Pasi aiko i nepažymė o ilgumo ( iksliau – umpumo): aduschi (la. b. k.
aduši ‘ adę’), a ba d ejopai už ašy ų: es nepa manu jummies ‘aš nesup an u jū-
sų’, be win sch numis11 nepa manne ‘jis mūsų nesup an a’. Esama i abejo inų
a ejų: pa yzdžiui, du ka us už ašy as addus, addi ( addus niäkus ’ okius nie-
kus’; mußu kalni nau addi diźi ‘mūsų kalnai nė a okie dideli’), plg. la. b. k. āds
‘ oks’.
Balsio ī ilgumas žodyje wie s = ī s ‘ y as’ pažymė as okišku būdu su ie,
ačiau ik ieną ka ą, ki u ī ašyba į ai uoja: czijs i = čīs i ‘š a iai’, zi i = dzī i
‘gin i, a y i’.
Ki ų ki čiuo ų balsių ilgumas a spindimas e ai: udingi = ūdiņa ‘ andens’,
jußu ‘jūsų’, bu i = bū i ‘bū ai, ūkininkai’, kajas = kājas ‘kojos’; ieną ka ą
pa a o as diak i inis ženklelis bedschān = bedžāne ‘beždžionė’ (plg. bezdžãnȩ
‘pē iķis’ (Plāķis 1927: 50) i beždžāns, m. (Pie sch 1991: 36)) i ac. sg. būddel-
ki12 ‘bu elį’.
Neki čiuo i la ių kalbos ilgieji balsiai, kaip i eikėjo ikė is, šiame doku-
men e nea spindimi, nes ku šininkų kalboje jie pap as ai umpinami iki um-
pųjų, am ik ais a ejais iki pusilgių, ečiau išlaikomi ilgi, pa yzdžiui, p ieš-
dėlinių šaknyse iegāja ‘įėjo’, loka y o galūnėse (mežā ‘miške’), loka y o kilmės
p ie eiksmiuose (pakaļā ‘užpakalyje’), kai ku ių linksnių į a džių o mose ( ā
‘ a’).
Ki čiuo as d ibalsis ie dažniausiai ašomas iä: iäk i is = iek i is ‘įk i ęs’, aip
žymimi i ki čiuo i ē i : iäd= d ‘ėda, algo’, ßiäź = sēž ‘sėdi’, miäs iäßam =
mēs iesam ‘mes eisim’, be esama i ki aip: pi as sewos = pie ās sie as ‘p ie os
mo e s / pas ą mo e į’. Pasi aiko ne iename sakinyje d ejopų už ašymų oje
pačioje pozicijoje: ku u ië i wa meß a ewi eßam? (ku u ie i, a mes a e i ie-
sam? ‘ku u eini, a mes su a im eisim?’). Apie galimą neki čiuo o ie mono -
ongizaciją ž . sky ių „Fone inės a mės ypa ybės“.
D ibalsis uo ki čiuo oje pozicijoje dažniau žymimas oa: doamajo = duomaju,
la. b. k. domāju ‘gal oju’, koaki = kuoki, la. b. k. koki ‘medžiai’, goawes ac. pl.
guo es, la. b. k. go is ‘ka es’, soasis koasch (zuoses kuož, la. b. k. zosis kož ‘žą-
sys kanda’), ka ais uo: uoglis, la. b. k. ogles ‘anglys’ a ba o: kiozi = ķuoci ‘k epšį’.
11 Ko ek ū os klaida, u i bū i mumis.
12
Sp endžian iš gemina os, g eičiausiai aip ank aš yje pažymė as ŭ.

S aipsniai / A icles 81
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
Konsonan izmas. Pučiamieji i a ika os: la iškas c dažniausiai už ašomas
z (we zaisch = ecaiš, la. b. k. ecais ‘senasis’), pasi aikė s (lä s = lec ‘lekia’) i
ieną ka ą dz (dziäma = ciema ‘kiemo’); dz dažniau už ašomas ds (isdse i = iz-
dze i ‘išge i’, paßadsis = pazadzis ‘pa ogęs’, kadauds = kā daudz ‘kiek’13), be
zi i = dzī i ‘gin i, a y i’14; z – s (a si gu = zi gu ‘su a kliu’), š – sch (sadeguschi
= sadeguši ‘sudegę’), be pasi aikė i ki aip, p z.: wi zchus = e šus (la. b. k. ē -
šus), č – cz (czijs i = čīs i, la. b. k. ī i ‘š a iai’), ž ‒ lie u ių aš ų ź (ßiäź = sēž
3 p aes. ‘sėdi’, laużi = ļauži, la. b. k. ļaudis ‘žmonės’), be y a i sch (koasch =
kuož ‘kanda’). Raide ß žymimas s: isch k aßnis (= iš k āsnes, la. b. k. k āsnī
‘į k osnį, k osnyje’), ßaußas lapas (= sausas lapas ‘sausi lapai’), es eßu (= esu,
la. b. k. esmu, ‘esu’), ačiau nenuosekliai ‒ plg. is gaisa (= iz gaisa, la. b. k. gaisā
‘o e’) i gaißas (gaisas, la. b. k. gaiss i laiks ‘o as’). Pasi aikė aip žymimas i z:
paßadsis (pazadzis ‘pa ogęs’), uß15 o lauku (uz uo lauku ‘į ą lauką’), ačiau ai
e i a ejai.
Is o iniai p iebalsių junginiai su : *n junginys a spindimas okiškai ng: is a
udingi = iz ā ūdiņa ‘į andenį’, winga = iņa ‘ji’; ki i la ių minkš ieji p iebalsiai
už ašomi kaip daba inėje lie u ių kalboje, žymin minkš umą aide i: niedelio =
nediļu (Plāķis 1927: 69), la. b. k. nedēļu ‘sa aičių’, pliau i = pļau i, la. b. k. pļau
‘pjau i’, galliu = gaļu ‘mėsą’, kiauschis = ķaušis, la. b. k. ola, ‘kiaušinis’, kio-
zi = ķuoci, la. ķocis, g ozs ‘k epšys’. Žodyje wu schzu (= gen. pl. u šķu, nom.
u šķis ‘deš a’) šaknies gale g eičiausiai iš a iamas la iškas ķ, iš klausos panašus
į c. Pala alizuo o l < l a eju isiško nuoseklumo nė a: pa yzdžiui, iä lauźi = ie
ļauži ‘ ie žmonės’; ki ame sakinyje y a ys pozicijos, ku iose ikė ini pala ali-
zuo i ļ, be bū en žodyje ļauži minkš umas nepažymė as: Es eßu a es lauźis iä
pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß. ‘Aš esu su ais žmonėmis en (?) iš paskos
pe pie as į ugius į ažia ęs’. P iebalsių pala alizacija y a ienas iš įdomesnių
ku šininkų kalbos aidos klausimų, apie ai plačiau ž . sky ių „Fone inės a mės
ypa ybės“.
P iebalsis j pap as ai ašomas j (jau, kajas = kājas ‘kojos’), ačiau a p balsių
pasi aiko i g: sa segu = saciju, la. b. k. sacīju ‘sakiau’, pakagings = pakajings ‘ a-
mus, mandagus’, mazigis = mācijis, la. b. k. mācījis ‘mokęs’.
Asimiliacijos a ejai dažniausiai ašomi one iškai: snik i = snig i, auk i =
aug i, laps = labs, jodisch = juo dižs i pan. Be pasi aiko i mo ologinės ašy-
bos a ejų, pa yzdžiui, ads = āds ‘ oks’, i klaidų: pudnenni = dem. pu neni
(la. b. k. pu ni ‘paukščiai’).
13 Ž . „Leksikos ypa ybės“.
14 Šis a ejis gali a spindė i one inę ypa ybę, plg. ʃieda ‘gieda e’, ʃi di 2 p aes. ‘gi di’ (Bezzenbe ge
1888: 37).
15 G eičiausiai eikė ų laiky i one iniu žymėjimu, ž . oliau.
DALIA KISELIŪNAITĖ
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
P okli ikai ka ais pa ašomi ka u: is a = is ā (la. iz ā), kadauds = kā daudz
‘kiek (daug)’, nußi dis = nu(o) si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies’, jodisch = juo
dižs, la. b. k. lielāks ‘didesnis’.
FONETINĖS TARMĖS YPATYBĖS
Wenke io a laso nidiškių kalbos ko elėje, užpildy oje bal ų kalboms nep i-
aiky ais okiškais ašmenimis, ma ome s e imkalbio moky ojo pas angas a -
spindė i gi dimo eks o ga syną, i ai leidžia a pažin i kai ku ias ( ik ai ne isas)
o me o ku šininkų kalbos ypa ybes. Dalis jų pa eldė a iš Ku šo a mių, ačiau
čia andame į ai ių pa a mių elemen ų, odėl sky iaus pa adinimas sąlygiškas,
aiky inas ku šininkų kalbai kaip la ių kalbos geolek ui.
Galūnių edukcija. Daba inei ku šininkų kalbai būdinga oli pažengusi
galūnių edukcija. Tačiau šio šal inio medžiaga odo, kad XIX a. an oje pusėje
dauguma galūnių da bu o palyginus ge ai ski iamos, no s ilgosios su umpė-
jo ik iausiai seniai. Daugeliu a ejų galūnių ašyba da leidžia ski i linksnių
o mas:
Kas u mane kiozi a galliu paßadsis? = kas u mana ķuoci a gaļu pazadzis?,
la. pžd. kas u (i ) manu ķoci (g ozu) a gaļu pazadzis?, ‘kas u i mano k epšį su
mėsa pa ogęs, . y. kas [...] pa ogė’; wingai16 u as d anas pa sawa ma i ga a-
was schu i = iņa u as d ānas pa sa a mā i ga a as šū i, la. pžd. iņa u ās
d ānas p iekš sa as mā es ga a as šū ( iņai i jāuzšuj) ‘ji u i uos d abužius sa o
mo inai (ga a us) pasiū i’; a o we damo = leppili (a uo e damuo lepili), la. a
o ā āmo ka o i ‘su e damuoju šaukš u’ i k .
Ski inga os pačios galūnės ašyba odo, kad dėl edukcijos balsiai ne isa-
da aiškiai ski iami: ac. sg. mane kiozi (= mana ķuoci), plg. la. b. k. manu g ozu;
ac. ewe / ewi (= e i), p . ac . nom. pl. eßam pawa gusch (= pa a guši) / (i )
sadaguschi, oc. sg. be(ž)džān (be(ž)džāne) / miälaisch waikili (= mielaiš aikili).
Tačiau okių a ejų palygin i nedaug. Pasi aikan ys galūnių už ašymo a ian ai
susiję i su ki ais one iniais pokyčiais (balsių pla inimu), o ka ais y a g ama-
ikos klaidos: kad u winga bu pasinnis (= kad u iņu bū (u) pazinis) ‘jei u jį
bū um pažinęs / -usi’.
Ku šininkų kalbos galūnių edukcija bu o pas ebė a i A. Bezzenbe ge io,
ku is eigia, kad neki čiuo ų a i u ie oje gi dėjęs edukuo ą e, ačiau p ieš jį
p iebalsiai nepala alizuojami: galde ‘des Tisches’, mane mei ‘ (mana mei a) i
pan. (Bezzenbe ge 1888: 24–25). Apie umpinamas galūnes kalba i J. Plakis
16 Galūnėje g eičiausiai klaida.
S aipsniai / A icles 83
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
(Plāķis 1927: 17). Ku šininkų kalboje galūnės balsis a neišme amas, jeigu su-
sida o p iebalsių samplaikos s+s, z+s, sn+s i pan. Ko elėje oks pa yzdys y a
gaißas, la. b. k. gaiss ‘o as’, plg. s ešas, la. b. k. s ešs ‘s e imas’, îesnas‚ la. b. k.
aisns ‘ iesus’ i k . (Plāķis 1927: 83, 86).
XX a. an osios pusės ašy iniai ku šininkų eks ai odo, kad galūnių eduk-
cija labai yški i sukelia linksnių o mų ni eliaciją: Kad ie z ejes pa labes sa-
gu umes juoa dauge āspelnij, ap pī ages cêp e [...] (Pie sch 1983: 116) (= kad ie
z eji pa labis sagu umis juo daug āzpelnija, apa pī agi cep i), la. kad ie z eji pa
labiem sagu umiem (lomiem) ai āk nopelnīja, ika pī āgi cep i ‘kai ie ž ejai už
ge us laimikius daugiau (nu)pelnė, apo py agai kep i (bu o kepami)’. Plačiau
apie XX a. ku šininkų kalbos galūnių ni eliaciją i linksnia imo sis emos i imą
ž . I anickaja, Kiseliūnai ė 2015.
Neki čiuo ų balsių umpinimas. Neki čiuo ų balsių umpinimas nešak-
ninėse mo emose pas ebė as isų ku šininkų kalbos y inė ojų (Plāķis 1927:
17; Bezzenbe ge 1888: 24–26), ačiau Wenke io ko elėje šią sa ybę ilius uo-
ja ik ie a ejai, ku ie pasi eiškia ašyboje, . y. p iebalsių gemina omis. Ypač
aki aizdu, kad umpinami eiksmažodžių p iesagų balsiai: da e e (= da e i /
da i i, la. b. k. da ī ‘da y i’), gaide i (= gaide i / gaidi i la. b. k. gaidī ‘lauk i’).
Balsių pla inimas. Ku šininkų kalboje umpieji balsiai i i u neki čiuo oje
pozicijoje pla inami, ačiau ko elėje ai a spindima nenuosekliai: da e e (= da-
i i, la. b. k. da ī ‘da y i’), wiäno (= ienu ‘ ieną’), neda es (= neda is, la. b. k.
neda īs ‘neda ys’), p iäksch schiëscho niedelio mië es (= p iekš šešu nediļu mi is,
la. b. k. pi ms sešām nedēļām mi is ‘p ieš šešias sa ai es mi ęs’, iämegusch (= ie-
miguši ‘įmigę’), ei und s awe (= ej un s ā i ‘eik i s o ėk’), pulä zis17 (= palicis
‘palikęs’); winga [...] paschi (= iņi paši), jummies = jumes < jumis ‘jus’, be snik i
‘snig i’, eß u u dik i sauk i (= es u u dik i sauk i, la. b. k. man i dik i jāssauc)
‘aš u iu sma kiai šauk i’ i k . Ki uose ašy iniuose ku šininkų šal iniuose ši
ypa ybė (jeigu neskaičiuosime galūnių, ku iose ženklu e gali bū i žymima galū-
nės edukcija) pasi eiškia ik am ik ais a ejais, pa yzdžiui, dalely ės si / se o -
mose, eiksmažodžio p iesagoje -ina (la. b. k. -inā ): ziema sase inkas (= ziemā
sasi inkās, la. b. k. ziemā salasījās ‘žiemą susi inkda o’); iemacena e (= iemāci-
na i, la. b. k. iemācī ‘išmoky i’) (Pie sch 1983: 82). Pas ebė ina, kad iki šiol ku -
šininkų kalbos y inė ojai, išsky us Ch is liebe El Mogha bel (Mogha bel 1993:
66, 68), šiai ypa ybei mažai sky ė dėmesio i ji laukia a ski os analizės18.
Balsių siau inimas. Ki a yški ypa ybė pas ebė a pa eik isų: siau asis e
neki čiuo ose pozicijose, ypač po sonan ų, sua ėja su i (Bezzenbe ge 1888: 33,
17 P iešdėlyje klaida.
18 J. Plakio s udijoje p iesagų -ī i -inā pe ėjimas į -ē i -enā minimas g ama ikos sky iuje (Plāķis
1927: 33).
DALIA KISELIŪNAITĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
34; Plāķis 1927: 16; Endzelīns 1931: 574). Wenke io ko elėje okie a ejai ne-
e ai už ašomi aide i: ak. sg. uoglis = uogles, isch k aßnis = iš k āsnes, la. b. k.
k āsnī, a ugni (= ā ugne); galbū dėl šios sa ybės p iesaga *-el(a)s / -ele pe ėjo
į -ils: me ģils, aikils, s ukils, plg. da s iģiles < o. Ziegel, men ilis < o. Man el
(Bezzenbe ge 1888: 33–34).
Di ongizacija ku šininkų a mėje nė a egulia i i dėl lie u ių a mių į a-
kos dažniau pasi aiko bend uose žodžiuose: ielu, la. b. k. ēlu ‘ ėlai’; iel ‘ ėl’
i k . (Plāķis 1927: 16). Wenke io ko elėje okia ypa ybė paliudy a ik ai žodyje
ie, la. e ‘ en’ (Plāķis, en pa ), ačiau wel = ēl ‘ ėl’.
D ibalsių a liepimai. Mono ongizacija. Ras a ik po a a ejų su neki -
čiuo u ie, ku ie už ašy i kaip i (schoadin = šuodien ‘šiandien’, i < ie ‘ en’) i e
(a es laužis = a ies ļaužis, plg. la. b. k. a iem ļaudīm, ku į a džio ie ins .
ies (Plāķis 1927: 27), ž . „Mo ologinės ypa ybės“). Tačiau iek nepakanka nu-
s a y i, a okia mono ongizacija bu o egulia i. Vėliau dokumen uo oje a -
mėje neki čiuo o ie mono ongizacija pasi eiškia gana dažnai (Mogha bel 1993:
85)19. Kaip i ki ose la ių a mėse, na ū aliai mono ongizuojami p okli ikai
p ielinksniai: nußi dis = nuo si des, la. b. k. no si ds ‘iš ši dies’.
Ki as a mėje pas ebimas mono ongizacijos a ejis y a ei a ėjimas p ie siau-
ojo ē20, ku is mūsų dienomis ka ais už ašomas lie u iška aide ė: g ė < g ei <
g ei ai, mė e < mei a ‘me gina’, ėds < eidas ‘ eidas’, ėz< eiz ‘ka ą’ i pan.
(Pie sch 1991: 126, 142, 261; Mogha bel 1991: 72), be Wenke io ko elėje šios
ypa ybės nema ome: g ai i ‘g ei ai’.
Išsaugo as Ku žemės a mėms būdingas junginys u žodyje dui (la. b. k. di i)
‘du’, be okių ilius a y ių žodžių kaip ‘žu is’ i ‘dugnas’ šiame šal inyje nė a,
plg.: zu e (la. b. k. zi s ‘žu is’), dubens (la. b. k. dibens ‘dugnas’), su ȩns (la. b. k.
si ēns ‘pa šas’) (Plāķis 1927: 16; Ābele 1927: 119).
P iebalsių pala alizacija. Ku šininkų kalbos y inė ojai pab ėžia, kad p ie-
balsio l pala alizacija y a ne egulia i ‒ žodyje ļauži, pasak jų, bu o dažnai a ia-
mas i nepala alizuo as l (Bezzenbe ge 1888: 38; Plāķis 1927: 17), aigi mūsų
pas ebė as „ ašybos nenuoseklumas“ a es lauźis Wenke io ko elėje ik iausiai
nė a klaida. Janis Endzelynas a puka yje pas ebėjo (Endzelīns 1931: 574), o
au o ė, iš y usi daba inių in o man ų kalbą, gali pa i in i, kad ėly ajame
kalbos pe iode l i ļ opozicija isose pozicijose ni eliuojama iki al eolinio (g ei-
čiausiai dėl okiečių kalbos į akos); iš klausos a ski i pala alizacijos lygį okiais
a ejais kaip aluoda, lēk i ļauži y a sunku. Wenke io ko elės medžiaga leidžia
pas ebė i, kad XIX a. p iebalsio l pala alizacija pozicijose p ieš is o inį  is dėl o
19 P ielinksnio pi < pie su dėsninga mono ongizacija sie i ne e ė ų, nes okia o ma jis a ojamas
daugelyje la ių a mių, ku egulia ios mono ongizacijos nė a (Endzelīns 1951: 679).
20 Ši ypa ybė būdinga Ven spilio apylinkių a mėms (Šmi e 1928: 116).
S aipsniai / A icles 91
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
o mos, ačiau su pagalbiniu bū . Kiek čia esama okiečių kalbos į akos i kokio
ji senumo – ai ki as klausimas.
A odo, kad a ejų, ku daly is bū ų pa a o as sudu inėje o moje pagal
bal ų kalbų adiciją, . y. kai išlaikoma pagalbinio i pag indinio eiksmažodžio
laikų a modalumo ko eliacija, nedaug: bu pasinnis = bū u pazinis ‘bū um paži-
nęs’, bu u d äschali pas ellajusch = bū u d ešeli pas elajuši ‘bū ų kūlėją pasamdę’,
eßam pawa gusch = esam pa a guši ‘esame pa a gę’, bija [...] iämegusch= bija
[...] iemiguši ‘bu o įmigę’.
Ras a ienin elė a ibu o unkcijas a liekan i daly inė o ma ‒ p . p aes. ac .
ins . sg. a we damo leppili ‘(su) e damuoju šaukš u’.
P ie eiksmiai. Dalis p ie eiksmių pa a o i įp as ai: apka i (Plāķis 1927:
47 apkă ) ‘aplink’, bischki = bišķi, la. a m. bišķi, bišķiņ ‘ upu į’, zi adi = ci ā-
di ‘ki aip’, labi ‘ge ai’, wacke ‘ aka ’, scho i = šuo ī , la. b. k. šo ī ‘šį y ’ i k .
Už iksuo a a minių, Ku žemei būdingų leksemų i jų o mų: ne magg =
nemaģ, la. b. k. nemaz ‘nėmaž’, nu ‘daba ’32, gana ‘gana’, dik i ‘sma kiai’ < o.
dich , la. b. k. ļo i, s ip i, aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai’ (ME I
218).
Ko elėje galima as i p ie eiksmių („īpa nējus eidojumus“ – Plāķis 1927:
38), ku iuos ku šininkai suda ė sa i ai: sämui = zemui ‘žemai’ (ž . „Leksikos
ypa ybės“). P ie eiksmio daug / daudz o mos ko elės sakiniuose į ai uoja (EH
I 310): pa daug ‘pe daug’, wißu daugumu ‘daugiausiai’, be kadauds = kā daudz
‘kiek’ (ž . „Leksikos ypa ybės“). Ku šininkų kalboje p ie eiksmio daug laipsnių
o mose nė a la iams įp as os leksemos ai āk, is ai āk, čia, kaip i būd a -
džiuose, a ojamos anali inės o mos su juo i isu. J. Plakis laiko la iška i
p ie eiksmio o mą ciek ‘kiek’ (Plāķis 1927: 38; ME I 392 ik iš aš ų).
Esama iš lie u ių nužiū ė ų p ie eiksmių i jų kons ukcijų (ž . „Leksikos
ypa ybės“). Vieną ka ą pasi aikė ge manizmas as i, ku į eikė ų laiky i a si ik-
iniu, ne adus a i ikmens žodžių junginiui es am schla en ‘giliai, kie ai miego i’,
no s ku šininkų kalboje cie s su žodžiu miegs y a a ojamas iki šiol.
P ielinksnių a osena ik iš dalies su ampa su daba ine la ių kalba a a-
dicine a osena a mėse: a si gu = a zi gu ‘su a kliu’; bi ßales = be sāles, la. b.
k. bez sāls ‘be d uskos’; pi as sewos = pi as siewas, la. b. k. pie ās sie as ‘pas ( ą)
mo e į’; pi sme i shes = pi sme če(s), la. b. k. līdz nā ei, ‘iki mi ies, mi inai’; a
ewi (= a e i) ‘su a im’, pa [...] ma i = pa mā i, la. b. k. mā ei ‘mo inai’; pa
mani, la. b. k. man ‘man’ i k . Ryškiausias pas ebimas ski umas – jau minė as
p ielinksnio is / iš (la. a m. iz) a ojimas inesy o unkcija: is mußu da za = is
mūsu da za, la. b. k. mūsu dā zā i pan. Tai gali bū i kon aminuo a o ma: plg.
la. a m. iekš k āsns = k āsnī i la. iz (su gen. ME I 712), galima i lie u ių iš
32
Be on es nu ‘je z ’ – ME II 752, 753.

DALIA KISELIŪNAITĖ
92 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
į aka. Esama i daugiau ski ybių: la ių aiz ‘už’ ku šininkų mono ongizuoja-
mas su s umpėjusiu a < āz (as namma = az nama, la. b. k. aiz nama)33; p ie-
linksnis uz su ac. a lieka inesy o unkciją (i [...] uß o lauku, la. b. k. uz ā lau-
ka, laukā. pžd. ‘an lauko’, . y. ‘lauke’; us o mu enns, la. b. k. uz ā mū ena ‘an
mū elio, akmeninės o elės’; us manna galdu, la. b. k. uz mana galda ‘an ma-
no s alo’); p ielinksnis pic < pēc g eičiausiai dėl okiečių kalbos į akos a oja-
mas judėjimo k ypčiai nusaky i (pi s maju iä = pic māju ie , la. b. k. majās ie )
(Endzelīns 1951: 677). Ski ingai negu daba inėje la ių kalboje, p ielinksniai
a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais: pi s maju = pic māju (gen. pl.), la.
b. k. mājās g e a ac. sg. uz māju; p iäksch schiëscho niedelio mië es = p iekš šešu
nedeļu mi is (gen. pl.), pi mußu (= pi mūsu, la. b. k. pie mums), uz mumis (ac. pl.)
(plačiau Plāķis 1927: 40; I anickaja, Kiseliūnai ė 2015: 217). Vienin elis a ejis,
kai daugiskai a p ielinksnis pa a o as su ins umen aliu (daba inėje kalboje
ienaskai oje su akuza y u), y a ga außim ( o. ac. um die Oh en)34.
LEKSIKOS YPATYBĖS
Dauguma eks o žodžių pažįs ami la ių bend inėje kalboje a ba a mėse.
A ski ai e a pas ebė i kele ą įdomesnių Ku žemės a mėms būdingos leksikos
pa yzdžių: a chajiškų žodžių o mų, ik ųjų i seman inių dialek izmų, aka-
inėms la ių a mėms būdingų ge manizmų. Tai šiose a mėse a ojamos a
iksuojamos leksemos: magg (= maģ), la. b. k. maz ‘mažai’ (ME II 548); pa di-
džu = pa dižu, la. b. k. pa lielu ‘pe didelis’, jodisch = juo dižs, la. b. k. lielāks
‘didesnis’ (ME I 475)35; dik i, la. b. k. ļo i, s ip i, skaļi ‘sma kiai, ga siai’ (ME I
466); d anas = d ānas, la. b. k. d ēbes ‘d abužiai‘ (ME I 494 d ãna = d ẽbes bibl.
u. in Ku l. ‘Kleide ’); kiozi = ķuoci, nom. ķuocis iš o. dial. kö( )z ‘Ko b’ ‘k ep-
šys’ (ME II 393; plg. lie. žem. kiõcis ‘k ežis, k epšys’); uz mu enns = mū ena /
mū enes ‘an o elės’ (mu is, mu enieks – Plāķis 1927: 68) < o. a m. mu .
Iš deminu y inių p iesagų edinių ko elėje už iksuo i: el > il (waikili,
‘ aikeli’, s ukkila ‘gabalėlio’), ku ie a ojami deminu y ine eikšme be men-
kinamojo a spal io, kaip i būdinga Ku žemės a mėms (Ma kus-Na ila 2011:
98); no s pasi aikę pa yzdžiai y a li uanizmai, ačiau ku šininkų kalboje aps u i
au en iškų p iesagos el > il edinių (puišilis ‘ aikinukas’, lai ilis ‘lai elis’, uoķile
33 P iešdėlis āz- i p ielinksnis az (Plāķis 1927: 39, ME I 233).
34 ga ausīm duo ‘einen um die Oh en k auen’ (ME I 601).
35 Ku šių ne ijos ku šininkų kalboje žodis liels nepažįs amas, leksema dižs, -a a ėjo iš Ku žemės
(Ābele 1928: 142).
S aipsniai / A icles 93
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
‘ ankelė’ i k . – Plāķis 1927: 14). Ki a ku šininkų mėgs ama deminu y inė
p iesaga y a en, ski ingai negu la ių bend inėje kalboje, su umpuoju bal-
siu (Plāķis 1927: 19): a abolennis = a ābuolenis ‘su obuoliais’; awennu = a eņu
‘a elių, ė iukų’ (iš a m. a e, la. b. k. ai a ‘a is’), pudnenni = pu neni ‘paukš eliai’;
uz mu enns = mū ena / mū enes ‘an o elės’.
Pa ebė inas ku šininkų polinkis abs ak ų da yboje (iš ypa ybės kilusios bū-
senos, ezul a o i k . eikšmėmis) a o i p iesagą -ums: slapumu = slāpumu, la.
b. k. slāpes ‘ oškulys’, plg. si ums, la. b. k. si iens ‘smūgis’; nuo unajums, la. b.
k. no una ‘susi a imas’ (Plāķis 1927: 19, 69) i k . A odo, šis da ybos o man as
pasi a na o suda y i p ie eiksmio daug aukščiausio laipsnio o mai wißu daugu-
mu ‘daugiausiai’.
Taip pa a k eip inas dėmesys į jau minė ą sa i ą p ie eiksmių da ybą, ku i
iš dalies panaši į Ku žemės a mių: aukschum = augšum, la. b. k. augšā ‘aukš ai’
(Paula 1926: 56); sämui = zemui, la. b. k. apakšā ‘žemai, apačioje’ (plg. iê suõj
Paula, en pa ) g e a apakscha= apakšā ‘ . p.’. Jau ki ų y ėjų pas ebė a, kad ku -
šininkai eikšme ‘labai’ a oja į ai ias leksemas: dik i, ā, ā daug, pa daug i
nepažįs a la iško ļo i (Plāķis 1927: 38); ko elėje okiečių seh ‘labai’ a liepia
pa daug = pa daug, addi diźi = ādi diži. Vokiečių p ie eiksmis o(d) ‘mi i-
nai’ čia iš e s as p ielinksnine kons ukcija pi sme i shes = pi sme ča plg. la. b.
k. līdz nā ei.
Seman ikos požymiai odo, kad kai ku ių žodžių eikšmės mažiau di e enci-
juo os, ačiau šiuo a eju ai nebū inai pačios kalbos ypa ybė, o g eičiau e ėjo
pasi inkimas: pa yzdžiui, o. e zehlen ‘pasako i’ daba inių ku šininkų kalboje
a liepiamas ākuo (la. b. k. s ās ī ), ko elėje paßaziga = pasacija (la. b. k. pasa-
cīja); aip pa ne isai aišku, a žodis pasakas ( o. Geschich e) pa a o as s ilis iš-
kai neu aliai, a no ė a su eik i menkinamąjį a spal į ‘ne ik as, išgal o as pasa-
kojimas’. No s ku šininkai u i žodį upe i ‘ upė i’ (Plāķis 1927: 86), g eičiausiai
dėl okiško o iginalo į akos čia apie paukščius sakoma ßiäž = sēž ‘sėdi’. Tačiau
esama i neabejo inai ku šininkų kalbai p iski inų eikšmių ski umų, iksuo-
jamų į ai iuose šal iniuose iki mūsų dienų, kaip an ai: iäjajiß = iejājis ‘ge ah en’
‘į ažia ęs’ (jâ i la. b auk , ‘ ažiuo i’ – Plāķis 1927: 60), nammus = namus, la. b.
k. māja ‘namas’36.
Ko elės sakinių leksikoje ma ome nemažą lie u ių kalbos, ypač kaimyninių
a mių, į aką. Pe imamos i lie u iškos, i pe lie u ių kalbą iš ki ų kalbų a ėju-
sios leksemos, jos į a iai one iškai i mo ologiškai adap uojamos:
g ai i = g ei i < lie. g ei ai, la. b. k. ā i
36 Ku šininkų kalboje žodis māja ienaskai a a ojamas dažniausiai sup ie eiksmėjusia loka y o
o ma mā(jā) ‘namie, namõ’ a ba daugiskai a mājās ‘namie’. Reikšme ‘namas, oba, pas a as’ a -
ojamas nams.
DALIA KISELIŪNAITĖ
94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
kiauschis = ķauš’us < lie. kiaušis, la. b. k. ola
waikili = aikilis < lie. aikelis, la. b. k. bē niņš
p adda = p ada, in . p adē < lie. p adė i, la. b. k. sāk
wis p addim < lie. a m. p adėm ‘nuola ’, la. b. k. ienmē
dewilika < lie. d ylika, la. b. k. di padsmi
miels < mielas (Plāķis 1927: 68 – mĩlš), la. b. k. mīļš
schischi = šiš(i) < lie. a m. šiš ‘čia’, la. b. k. e, še
ujau < žem. ujau ‘ uojau’, la. b. k. ūlī
da < lie. da , la. b. k. ēl
a ba < lie. a ba (Plāķis 1927: 41 – a), la. b. k. ai.
Žodis p adē ‘p adė i’ ku šininkų kalboje p isi aikęs p ie miš iojo ipo asme-
nuo ės: p adē , p ada, p adija (Kiseliūnai ė 1998: 128).
Kai ku ios „lie u iškai“ a odančios leksikos ypa ybės ki ų y ėjų gal i ne
isada pag įs ai p iski os skoliniams, pa yzdžiui, lä s = lec ‘sk aido, lakioja’, la.
b. k. lido bu o a ojamas Ku žemės a mėse (ME II 458). T adiciškai li uaniz-
mams p iski iami žodžiai gali bū i ku onizmai, pa yzdžiui, puiki ‘puikūs, g a-
žūs’, ku is papli ęs lie u ių žemaičių plo e, pažįs amas i Ku šo a mėse (ME 3:
403).
Sla izmai į ku šininkų kalbą a ėjo daugiausia pe lie u ių šnekamąją i eli-
ginę kalbą. Senų, da iš Ku šo a neš ų (baznīca, cil( )ēks i pan.), y a ik ienas
ki as, Wenke io ko elėje p ie jų ski inas doamajo = duomaju, la. b. k. domā
‘gal o i’. Daugiau pasi aikė sla izmų, a si adusių pe lie u ių kalbą37: paka-
gings = pakajings < hib . pakajingas ‘ amus’, la. b. k. mie īgs; czijs i = čīs i < lie.
sl. čys a, la. b. k. ī i ‘š a iai’; sme i shes = sme ča / sme es < lie. sl. sme is,
la. b. k. nā e ‘mi is’; būddelki = budelki (budiļķȩ ‘bu ele’ Plāķis 1927: 51) < lie.
sl. bu élka ‘bu elis’; budawa i = buda a i < lie. sl. buda ó i ‘s a y i’, la. b. k. cel ,
bū ē ; bedschān = bezdžāne < lie. beždžionė / beždžionė < b us. aбязьянa, la. b.
k. pē iķis.
Pe lie u ių a mes bus a ėję i kai ku ie ge manizmai: s ukkila (= s uķeļa,
plg. ak. žem. s ukẽlis ‘gabaliukas’ < o. dial. s uk; bū i ‘bū ai, als iečiai’ <
o. dial. buh ; slek i, plg. lie. a m. šlẽk as < o. schlech , la. b. k. slik s ‘blogas’
(Plāķis 1927: 81); wu schzu (= u šķu, nom. u šķis) < lie. a m. u škis / u š-
as < o. Wu s , plg. la. b. k. desa ‘deš a’; pas ellajusch = pas eļajuši < lie. a m.
s eliúo i ‘k ies i’, o. s ellen; a bä sch u ‘su šepečiu’ (bĕš as la. bi s e, sukas –
Plāķis 1927: 50) < lie. a m. bé š as < o. Bü s e ‘šepe ys, šukos’. Įdomus žodis
ac. sg. d äschali = *d ēšel(i)s < o. D esche ‘kūlėjas’, neuž iksuo as ku šininkų
žodynuose, o o. d eschen e čiamas kul e ‘kul i’ (Pie sch 1991: 88). Ku šininkų
leksiką, susijusią su žemės ūkiu, daugiau eikė lie u ių, o ne okiečių kalba, i
37 Plačiau ž . Hinze 1993.
S aipsniai / A icles 95
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
sunku pasaky i, a žodis *d ēšelis ku šininkams apsk i ai bu o pažįs amas. Ne-
pa yko ap ik i jo i P ūsijos lie u ių kalbos šal iniuose, ačiau one iškai jis a -
odo kaip lie u ių kalboje adap uo as ge manizmas, plg. sk ybėl < o. a m.
sk i e i pan.
Esama i daugiau žodžių a osenos niuansų, ku ie ska ina gal o i apie lie-
u ių i ku šininkų kalbų są eiką: žodis el = ēl ko elės sakiniuose a ojamas
ne la iška eikšme ‘da ’, be kaip lie u ių ėl; lauku < žem. laũku, plg. la. b. k.
laukā, ā ā ‘lauke, laukan’ (lauku J. Plakis p isky ė p ie ypa ingų ku šininkų e-
dinių (Plāķis 1927: 38), ačiau jam galėjo bū i nepažįs amas žemaičių žodis); sa-
i pis38, la. b. k. izkusis ‘iš i pęs’; scha = šā, o. sons , plg. lie. jung . šiaip ‘p ie-
šingu a eju, an aip, ki aip’; Gali bū i, kad i jung uko i a ojimas g e a un(d)
(bi ßales i bi pippa u = be sāles i be pipa u ‘be d uskos i be pipi ų’) y a lie u ių
kalbos į aka, no s la ių a mėse jis aip pa iksuojamas (ME I 708).
Tiesiai iš okiečių kalbos a ėjusios leksikos šiame eks e palygin i nedaug:
und < o. und ‘i ’, ganz < o. ganz ‘ge okai, isai’, as i < o. es ‘ i as, kie as’,
ki uose ku šininkų šal iniuose a ojamas la. cie s, -a > ad . cie i; lepilȩ ‘šaukš as’
iš o. Lö el, plg. la. b. k. ka o e ‘šaukš as’; b unaisch = b ūnaiš ‘ udasis’, pas a-
asis gali bū i a sineš as da iš Ku šo (ME I 341). P ie jų galbū ski inas i koki
‘py agai’, plg. la. a m. koka < o. a m. koke (ME II, 342).
Kalban apie leksikos a ojimą, a k eip inas dėmesys į ai, kad šie eks ai y a
e imas, aigi aiky i isų leksikos a ojimo „keis enybių“ o me o ku šininkų
bend uomenei ne u ė ume. Aki aizdu, kad dažnai e ėjas laikėsi ne ik okiš-
kos sakinio s uk ū os, be i pažodinio leksemų e imo, ne isada pa inkda-
mas au en išką seman inį a i ikmenį. Taip eks e a si ado seman inių kalkių iek
lais uose junginiuose, iek azeologijoje. Ypač į akis k en a a oidinė į a džių
as, a i iens, -a a osena: wieno bischki= ienu bišķi ‘ein Bischen’; win sch iäd
os kiauschis = iņš ēd uos ķiauš’us, plg. e iß die Eie ; as kajas man pa daug ßap
= ās kājas man pa daug sāp, plg. die Füße hun mi seh weh; a ugni bi pa ka s-
a, iä koki i [...] sadaguschi = a ugne bi(ja) pa ka s a, ie kuoki i [...] sadeguši,
plg. das Feue wa zu s a k / heiß, die Kuchen sind [...] geb ann ; Mußu kalni nau
addi diži iä jußu daug jo diži = mūsu kalni na ādi diži, ie jūsu daug juo diži, plg.
Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe i k .
Pažodžiui e čiami kai ku ie okiečių kalbos žodžių junginiai: ein machen:
czijs i pa aisi = čīs i pa aisi ‘iš aly i’; e ig nähen: ga awas schu i = ga a as šū i
‘pasiū i’; ech on ihnen: labi no winga = labi nuo iņu ‘jie ge ai pada ė, pasielgė’.
Panašiai elgiamasi i pas o iųjų okiškų junginių a eju: wie iel: kadauds = kā
daudz ‘kiek’, haben Du s (ž . oliau).
38 i p ‘ze liessen, schmelzen’ iš li e a ū os (ME 4: 197), da ž . Endzelīns 1931: 575.
DALIA KISELIŪNAITĖ
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Ne isada a idžiai paisoma žodžių eikšmių. Pa yzdžiui, o. du ch´s Eis ge-
b ochen e čiama is leddus iäk i is = is ledus iek i is ‘į ledą įk i ęs, po ledu įk i ęs,
įlūžęs’, no s ku šininkų kalboje a ojamas žodis ielūz ‘įlūž i’.
Esama i e imo nesusip a imų. Pa yzdžiui, o. du chgelau en (apie kojas),
ma y , bu o e ėjo nesup as as (‘ aikš an p a in i, sužeis i’) i iš e s as pa -
sisk ejis = pa sisk ējis, odėl išk eip a isa sakinio min is. Panašiai i sakinyje Es
hö gleich au zu schneien e ėjui sukėlė keblumų junginys es hö [...] au ‘nu-
s os, baigsis, liausis (snig i)’ i iš e s a p iešingai: wel jau p adda snik i = ēl jau
p ada snig i ‘ ėl jau p adeda snig i’.
Įdomu pasek i eiksmažodžio u e i a oseną. Ku šininkų kalboje jis įp as ai
a ojamas kaip lie u ių u ė i, o. haben. Tokia eikšmė nė a e enybė i aka-
inėse la ių a mėse (Ozola 2007: 396–398). A odo, kad okiečių eiksmažo-
džiui (ih ) dü (nich ) ku šininkų kalboje sunku as i a i ikmenį (plg. la. b. k.
(ne)d īks a ), okiečių dü en e čiamas a ê ‘galė i’ (Pie sch 1991), šiame eks-
e ‒ (ne) u e i ‘(ne) u ė i’. Be o, kad eiksmažodžiu u e i e čiamasi en, ku
g ama iškai la ių kalboje a ojamas debi y as, . y. a i inka okiečių modali-
nius müssen, sollen (ž . „Mo ologinės ypa ybės“), jis modaline eikšme a nauja
i ikslo aiškai kad as piäns g ai i saswi i u = kad as piens g ei i sas(i) i i
u ‘kad ( as) pienas g eičiau už i ų’. Veiksmažodis u e i pa a o as i būsenai
nusaky i: u am slapumu = u am slāpumu (pžd. ‘ u ime oškulį’); no s J. Pla-
kis iksuoja eiksmažodį slâp i (Plāķis 1927: 81), ačiau daba inė ku šininkų
ka a dažniau a oja bū en anali inę kons ukciją, o slāp i ‘ okš i’ pasi aiko si-
uacijose, ku kalbama apie žu is ‘zu es slāps ’. Be isų šių a ejų, eiksmažodis
u e i jung ies aidmenį a lieka sudu inėse a lik inėse o mose, ku ios laiky i-
nos kalke iš okiečių kalbos (ž . „Mo ologinės ypa ybės“).
Kai ku ie pe kel inėmis eikšmėmis pa a o i okiški žodžiai e čiami pažo-
džiui (p z.: Das wa ech on ihnen), ačiau esama i okių a ejų, kai e ėjas
pe eikia eikšmę na ū aliau: Augenblickchen: bišķi ‘ umpai, upu į, akimi ksnį’.
Ka ais ne isai aišku, a pasi aikę su apimai su okiečių kalbos kons uk-
cijomis y a šio e ėjo, a isos ku šininkų bend uomenės kalbos ypa ybė, a
okiečių kalbos po eikis la ių kalbai. Pa yzdžiui, azeologinė žodžio s ā ē
eikšme ‘su a i, sugy en i’ a osena (es hä e besse um ihn s ehen: bu s awejis
a winga labi = bū u s ā ejis a iņa ( iņu) labi): plg. o. s ehen mi [...] ‘sugy en i,
su a i’ i a ieniem adiem saie as, a ci iem – s ā naidā (EH II 574). Kai kada,
egis, ne gi pe sis eng a, nes okiškas o iginalas „nep ašo“ žodžio s ā ē (sei so
gu ): s awe ads laps = s ā i (esi) āds labs ‘būk oks ge as’. Vokiečių kalbos į a-
ka azeologijai aip pa ne iena eikšmiškai e in ina. Pa yzdyje ih dü nich
solche Kinde eien eiben!: ius ne u e addus niäkus zi i = jūs ne u a ādus nie-
kus dzī i ‘niekus, k ailai kalbė i’ žodžio dzī a osena a ima la ių azeologijai,

S aipsniai / A icles 97
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
plg. la. b. k. jokus dzī ‘juokau i’, ačiau okiško Kinde eien e ėjas pažodžiui
nepe eikė, be ado a i ikmenį niekus.
SINTAKSĖS YPATYBĖS
Ko elės eks o sin aksės ypa ybes į e in i sunku ne ik dėl o, kad ku šinin-
kų sin aksė mažai i a, be i dėl o, kad šal inyje umpi sakiniai bu o e čiami
iš okiečių kalbos, i oli g ažu ne kiek ienas kalbos a o ojas geba a sup an a,
kaip pe saky i s e imos kalbos min į sa omis, įp as omis sin aksinėmis p ie-
monėmis. Ve imui bu o pasinaudo a ik ieno pa eikėjo in o macija, odėl ne
kiek ieną čia esan į neįp as ą sin aksės eiškinį eikė ų e in i kaip au en išką
isos bend uomenės kalbos ypa ybę.
Ki a e us, XIX a. an oje pusėje isoje Vokie ijoje bu o pe ei a p ie dės o-
mosios okiečių kalbos, ku šininkai bu o mokomi iš okiškų ado ėlių i ki ų
knygų, odėl ikė ina, kad kai ku ios okiečių kalbos sin aksės ypa ybės jau uo
me u bu o p asisk e busios i į jų šnekamąją kalbą. Nep e enduojan į galu i-
nius e inimus a išsamų y imą, čia bus pas ebė a kele as yškesnių šio eks o
sin aksės ypa umų.
Sakinio kons a imas. Daugelis e čiamų sakinių sa o kons ukcija mažai
ski iasi nuo okiškojo o iginalo, . y. laikomasi i ien isinio, i sudė inio saki-
nio okiškos a kos.
Labiausiai į akis k en a okiška a inio ie os aisyklė, ku i aki aizdi pe skai-
čius os kele ą sakinių, ačiau ypač pas ebima en, ku ji pažeidžia na ū alią sa-
os kalbos loginę a ką: Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen?
kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns = Kas sēž ie pa pu neni aukšum
uz o ( ā?) mu en(e)s?, plg. la. b. k. kas pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša?, lie.
kas pe paukš eliai upi en aukš ai an mū elio? Šiuo a eju kas pa pu nenni y a
nedalomas eiksnys, ku is e ime išski as a inio i aplinkybės.
Vien isiniuose sakiniuose, suda y uose su sudu inėmis o momis, jung is i
a dinė a inio dalis „klauso“ okiečių kalbos aisyklių39: 15. eßi pakagings bijis
= esi pakajings bijis (panašiai 5, 28, 32, 33, 40); ne gi ais a ejais, kai okiečių
sudu inė o ma iš e čiama ien isine, is iek a inys išlieka sakinio gale: Wem
ha e die neue Geschich e e zähl ?: Kam win sch as jaunas paßakes paßaziga?, la.
Kam iņš ās jaunas pasakas (pa)sacīja?
Sudė iniuose p ijungiamuosiuose sakiniuose a inys be eik isais a ejais
paliekamas šalu inio sakinio gale (3, 9, 16, 17). Tokiuose sakiniuose ikdo i
39 Čia i oliau pa eikiami sakinių nume iai, pagal juos galima as i pa yzdžius p iede.
DALIA KISELIŪNAITĖ
98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
ai, kad šalu inis sakinys p ijungiamas be jung uko: [...] sag Deine Schwes e , sie
soll e [...] nähen: [...] saki awa maßai, wingai u [...] schu i = saki a a māsai,
iņai ( iņa) u [...] šū i; ich glaube, ich habe sie du chgelau en: es doamajo es eßu
pa daug pa sisk ejis = es domāju, es esu pa daug pa sisk ējis.
Sujungiamieji i miš iojo ipo sudė iniai sakiniai aip pa žodis žodin a ka -
oja okiško sakinio a ką (4, 6, 14, 20, 31).
Pasi aikė i jung ukų į e pimo a ejų: 20. [...] sie haben es abe selbs ge han:
winga ale paschi da ië = iņa ( iņi) ale paši da ija.
Tai, kad daugeliu a ejų sakinio žodžių a ka nė a na ū ali, odo i sakinių
e imas į daba inę la ių kalbą (ž . p iedą, e ė Liene Ma kus-Na ila), ku
žodžių a ka dažnai ki okia.
Vokiečių kalbos p ielinksninės kons ukcijos aip pa pa eikė e čiamų
sakinių junginius. Tokiu po eikiu galima laiky i uos a ejus, ku p ielinksni-
nių kons ukcijų a i ikmenys bal ų kalbose, ypač la ių, y a ki okie: ga außim
= la. b. k. pa ausīm, ü mich: pa manni = pa mani, la. a m. p iekš manis, la. b.
k. man; ü eu e Mu e : pa sawa ma i = pa sa a mā i, la. b. k. sa ai mā ei; jau
minė a p ielinksnio pic a osena: pi s maju = pic māju (la. b. k. majās).
Da iena kliū is e ėjui bu o neiginiai, ku ie okiečių kalboje eiškiami
dalely ėmis nich i kein, o bal ų kalbose bū ini eiksmažodžio p iešdėlyje. Ko -
elėje iš ijų a ejų du iš e s i pagal sa as aisykles, o iename sakinyje neigi-
nio p iešdėlio eiksmažodyje ūks a: hab ih kein S ückchen [...]: wa jus ne u a
newiena s ukkila = a jūs ne u a ne iena s ukiļa; Hund hu Di nich s: suns ewi
niëka neda es = suns e i nieka neda is; be : Ich will es auch nich meh wiede
hun!: Es g ibbu ne magg o da e e = Es (ne)g ibu ne maģ o da ī .
Galima kons a uo i, kad okiečių sin aksė ge okai sukaus ė na ū alią bal ų
kalbų sakinio ėkmę i sakinių, iš e s ų lais esne a ka, su sa ais g ama iniais
a i ikmenimis, ko elėje asime os ieną ki ą:
12. Wo gehs Du hin? Sollen wi mi Di gehn? Ku u ië i wa meß a ewi
eßam? = Ku u ie i, a mes a e i iesam? (nesilaikoma okiškos a inio ie os).
29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe : Mußu kalni nau
addi diži iä jußu daug jo diži = Mūsu kalni na ādi diži, ie jūsu daug juo diži
(neka ojama a inio jung is).
30. [...] wie iel B od woll ih haben?: kadauds mai es jus g iba = kā daudz
maizes jūs g iba ? (ne e čiamas žodis haben).
7. ohne Salz und P e e : bi ßales i bi pippa u = be sales i be pipa u (ka oja-
mas p ielinksnis).
Na ū alesnių e imų andame ais a ejais, kai okiečių i bal ų kalbų g a-
ma inė aiška isiškai ski iasi: 18. Hä es Du ihn gekann !: Kad u winga bu pa-
sinnis = kad u iņa ( iņu) bū (u) pazinis. Panašiai „sukamasi iš padė ies“, kai
okiečių beasmenis sakinys keičiamas asmeniniu: 22. Man muß lau sch eien: eß
S aipsniai / A icles 99
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
u u dik i sauk i = es u u dik i sauk i. A odo, kad e ėjas bus „supap as inęs“
i okišką kons ukciją liegen geblieben sakinyje: 25. De Schnee is [...] bei uns
liegen geblieben = Tas sniäks i [...] pi mußu pulä zis = Tas sniegs i [...] pi mūsu
palicis. Ne isai aišku, kodėl 38-ame sakinyje ienas iš iena ūšių a inių pa-
keis as ikslo aplinkybe: sind [...] d außen au dem Felde und mähen / hauen: Tä
laużi i schoadinni wißu lauku uß o lauku pliau i = Tie ļauži i šuodien isi lauku
uz o lauku pļau i.
Taigi, sin aksė bus bene labiausiai nuo me odo pasi inkimo nuken ėjęs ku -
šininkų eks o kalbos sluoksnis, ačiau ik išsamesnė ki ų šal inių, o ypač ga so
į ašų kalbos analizė galė ų a saky i, kaip kasdienė ku šininkų kalba iš ik ųjų
bu o pa eik a d ikalbys ės.
IŠVADOS
Wenke io a laso ko elė N . 30084 y a e ingas ašy inis ku šininkų kalbos
dokumen as. Pe ją ku šininkų kalba pa eko į didelį Eu opos ling is ikos p o-
jek ą. Ko elėje kalba dokumen uo a pagal galimybes ge ai, kū ybiškai p i ai-
kan okiškus i lie u iškus ašmenis aš o ne u inčiai kalbai. Išs udija us ašy-
bos p incipus i a likus ling is inę eks o analizę, galima kons a uo i, kad Nidos
ko elė su ašy a k uopščiai, jos ling is inė in o macija daugeliu a ejų a spindi
au en išką sa o me o kalbą. Lyginimas su p o esionalių ling is ų a lik ais ku ši-
ninkų kalbos y imais (A. Bezzenbe ge io i J. Plakio) pa odė, kad XIX a. an o-
je pusėje ku šininkų kalba la ių dialek ologijos požiū iu da bu o sis emingas
geolek as, liudijan is ne ienaly į a minį pag indą. Ko elėje a sispindi i kalbų
są eika Ku šių ne ijoje.
Fone ikoje ma omos sẽnosios Ku šo a mių ypa ybės bei są eikos su kaimy-
ninėmis lie u ių a mėmis ezul a ai mo onologijoje ( one iniai paki imai am
ik ose mo emose), be palygin i nežymi okiečių kalbos į aka (pa yzdžiui, da
ma omi la iški p iebalsio l pala alizacijos ski umai, neįsibėgėjęs galūnių e-
dukcijos p ocesas). Mo ologijoje aip pa esama a chajiško Ku šo a mių pali-
kimo (palygin i aiškios deklinacijos pa adigmos, išlikusios senos daik a a džių
linksnių i būd a džių laipsnių o mos, da nesulie u in os a iamosios nuosa-
kos o mos, paliudy a eiksmažodžio bū ojo laiko ē- kamieno o mų, p ielinks-
niai a ojami su į ai iais daugiskai os linksniais); uo pa me u pas ebė inas
lie u ių kalbos po eikis (į a džių galūnės, eiksmažodžio u e i + in . a oji-
mas i k .) i p asidedan i okiečių kalbos į aka, ku i pasi eiškia p ielinksninių
junginių i sudu inių eiksmažodžio o mų a osenoje. Tačiau ne isais a e-
jais okiečių kalbos po eikis laiky inas a mės ypa ybe ‒ pa yzdžiui, a oidi-
nio į a džių as, a a ba eiksmažodžio u e i a ojimas sudu inėse o mose
DALIA KISELIŪNAITĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
e in inas kaip e imo ūkumas. Leksikoje g e a senų Ku žemės žodžių i da-
ybos būdų kons a uo ina yški lie u ių kalbos į aka, ypač kaimyninių žemai-
čių a mių, iš ku ių ku šininkai pe ėmė ne ik lie u iškos, be i okiškos bei
sla iškos kilmės leksemų, o kai ku ie bend i bal ų žodžiai p adė i a o i lie u-
iškomis eikšmėmis. Tiesioginė okiečių kalbos į aka leksikai ne isais a e-
jais laiky ina au en išku ku šininkų kalbos b uožu, nes kai ku ių žodžių a jų
eikšmių nepa i ina ėlesni šal iniai. Tikė ina, kad dalis leksinių i seman inių
ge manizmų šiame eks e a si ado dėl pažodinio e imo. Kai ku ios sąsajos su
okiečių kalbos a i ikmenimis nė a leng ai in e p e uojamos, nes panašių eiš-
kinių esama i la ių kalboje. Ypač ai pasaky ina apie sin aksę. Didžioji dalis
iš e s ų sakinių pažodžiui ka oja okiško o iginalo sakinio kons ukciją, ku-
i ne e ai y a s e ima bal ų kalboms, o ka ais da o sakinį sunkiai sup an amą.
Tačiau esama i išimčių ‒ su andama įp as ų, na ū alių sin aksinių a i ikmenų,
lais iau pe sakoma min is.
Dėl pasi ink o apklausos me odo ( e imo) bū en okiečių kalbos po eikis
ku šininkų kalbai šiame šal inyje e in inas a sa giai, nes naudojan šį me odą,
pažodinis sekimas o iginalu be eik neiš engiamas.
LITERATŪRA
Ābele Anna 1927: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 7, 112–128.
Ābele Anna 1928: Ruca as izloksne. ‒ Filologu bied ības aks i 8, 135–144.
Bezzenbe ge Adalbe 1888: Übe die Sp ache de p eußischen Le en. Gö ingen:
Vandenhoeck und Rup ech .
Ch onik 2013: Ch onik de Schule zu Nidden, sud. Gi anas Nausėda, Vilija Ge ulai-
ienė. Vilnius: Pe o o se as.
Diede ichs Vic o 1883: Die ku ische Ne ung und die Ku en in P euszen. – Ma-
gazin h sg. on de Le isch-Li e a ischen Gesellscha . 17. Bandes 1. S ück. Mi au, 1–97.
EH I–II ‒ Endzelīns Jānis, Hauzenbe ga-Š u ma Edī e. Papildinājumi un labojumi
K. Mülenbacha la iešu alodas a dnīcai 1–2. P ieiga in e ne u: www. ezau s.l /me .
Ele as Dainius 2014: XVI a. isuomenės silue as šiau inėje Ku šių ne ijos dalyje. ‒
Res humani a iae 15, 17‒67.
Endzelīns Jānis 1931 (1979): Pa ku seniekiem un iņu alodu. ‒ Da bu izlase 3(1).
Rīga: Zinā ne, 571–578.
Endzelīns Jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. Rīga: La ijas als s izde niecība.
S aipsniai / A icles 107
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
18. Hä es Du ihn gekann ! dann wä e es ande s gekommen, und es hä e
besse um ihn s ehen.
19. Kas u mane kiozi a galliu paßadsis?
Kas u mana ķuoci a gaļu pazadzis?
Kas i manu ķoci (g ozu) a gaļu pazadzis?26
19. We ha mi meinen Ko b mi Fleisch ges ohlen?
20. Win sch da ië a jaunas paßakes paßaziga27 kad wingi bu u d äschali pas-
ellajusch, winga ale paschi da ië.
Viņš da ija ā, kad iņi bū u d ešeli pas elajuši, iņi ale paši da ija.
Viņš da īja ā, ka iņi bū u kūlēju pas ellējuši (pasū ījuši), be iņi ( o) paši
da īja.
20 E ha so, als hä en sie ihn zum d eschen bes ell ; sie haben es abe selbs
ge han.
21. Kam win sch as jaunas paßakes paßaziga.
Kam iņš as jaunas pasakas pasacija?
Kam iņš ās jaunas pasakas pasacīja (s ās īja)?28
21 Wem ha e die neue Geschich e e zähl ?
22. Eß u u dik i sauk i scha win sch numis29 nepa manne.
Es u u dik i sauk i, šā iņš mumis nepa mana.
Es u u (man i ) dik i (skaļi) sauk , ci ādi iņš mumis (mūs) nesap o .30
22 Man muß lau sch eien, sons e s eh e uns nich .
23. Meß eßam pa wa gusch und u am slapumu.
Mes esam pa a guš(i) un u am slāpumu.
Mēs esam pa ā guši un u am (mums i ) slāpes31.
23. Wi sind müde und haben Du s .
26
Ku š i manu gaļas g ozu nozadzis?
27
Rank aš yje išb auk a; ma y , pe klaidą bu o į ašy as agmen as iš ki o sakinio, ž . oliau.
28
Ku am iņš ās jaunās pasakas s ās īja?
29
Klaida, u i bū i mumis (Plāķis 1927: 26).
30
Man i ļo i skaļi jāsauc, ci ādi iņš mūs nesap o .
31
Mēs esam pa ā guši un izslāpuši.

DALIA KISELIŪNAITĖ
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
24. Kad mäß wacke wacke pa gajem, a gullejo a zi i jau gul a und bija
as i iämegusch.
Kad mēs aka aka (ā?) pa gājam, a guleja ie (?) ci i jau gul ā und bija as i
(cie i) iemiguš(i).
Kad mēs aka aka ā pā gājām, ad ie ci i jau gulēja gul ā un bija cie i
iemiguši.32
24 Als wi ges e n Abend zu ück kamen, da lagen die Ande n schon zu Be
und wa en es am schla en.
25. Tas sniäks i scho nak i pi mußu pulä zis33 ale scho i i win sch sa i pis.
Tas sniegs i šuo nak i pi mūsu palicis, ale šuo ī i iņš sa i pis.
Tas sniegs i šo nak i pie mūsu (pie mums) palicis, be šo ī iņš i sa i pis
(izkusis).34
25. De Schnee is diese Nach bei uns liegen geblieben, abe heu e Mo gen
is e geschmolzen.
26. As mußu namma s aw is puiki abole koaki a sa kanis abolennis.
Az mūsu nama s ā īs puiki ābol(ļ?)a (-u?) kuoki a sa kanis ābuolenis.
A(i)z mūsu nama s ā īs puiki (skais i) ābolu koki a sa kanis ābolēnis (a
sa kaniem āboliem).35
26. Hin e unse m Hause s ehen d ei schöne Ap elbäumchen mi o hen
Aep elchen.
27. Wa jus newa e wieno bischki uſmumis gaide i ad miäs iäßam a jums.
Vai jūs ne a a (ne a e u?) ienu bišķi uz mumis gaide i, ad mēs iesam a
jums.
Vai jūs ne a a (ne a ē u?) bišķi uz mums (mūs) (pa)gaidī , ad mēs iesim a
jums.
27. Könn ih nich noch ein Augenblickchen au uns wa en, dann gehn wi
mi euch.
28. Ius ne u e addus36 niäkus zi i.
32
Kad mēs aka aka ā pā nācām, ad ie ci i jau bija gul ā un bija cie i iemiguši.
33
P iešdėlyje g eičiausiai ko ek ū os klaida.
34
Sniegs i šonak pie mums saglabājies, be no ī a as i nokusis.
35
Aiz mūsu nama s ā īs skais as ābeles a sa kaniem ābolīšiem.
36
Mažai ikė ina, kad āds bū ų su umpuoju, ačiau du ka us pa ašy a gemina a dd (ž . N . 29),
leidžia spė i, kad gali bū i i ne klaida.
S aipsniai / A icles 109
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
Jūs ne u a ādus niekus dzī .
Jūs ned īks a ādus niekus dzī .
28. Ih dü nich solche Kinde eien eiben!
29. Mußu kalni nau addi diźi iä jußu daug jo diźi.
Mūsu kalni na ādi diži, ie jūsu daug juo diži.
Mūsu kalni na ādi lieli, ie jūsu (i ) daudz lielāki.
29. Unse e Be ge sind nich seh hoch, die eu en sind iel höhe .
30. Ziäk schwa u wu schzu i kadauds maiſes jus g iba .
Ciek s a u (š a u?) wu šķu i kā daudz maizes jūs g iba ?
Cik s a u desas un cik (daudz) maizes jūs g iba ?
30. Wie iel P und Wu s und wie iel B od woll ih haben?
31. Es nepa manu jummies jus u a wienu bischki dik i sa zi i.
Es nepa manu jumis, jūs u a ( ienu) bišķi dik i saci i.
Es jumis nesap o u, jums bišķi (mazlie ) dik āk (skaļāk) jāsaka.37
31. Ich e s ehe euch nich , ih müß ein bißchen lau e sp echen.
32. Wa jus ne u a newiena s ukkila bal u Źepu pa manni us manna galdu
aduschi.
Va jūs ne u a (neesa ) ne iena s ukiļa bal u ziepu pa mani uz mana galdu
(galda?) aduši?
Vai jūs ne u a (neesa ) ne ienu gabaliņu bal u ziepju p iekš manis uz mana
galda a aduši?38
32. Hab ih kein S ückchen weiße Sei e ü mich au meinem Tische
ge unden?
33. Winga b alis g ibb dui puikus jaunus nammus is mußu da źa39 budawa i.
Viņa b ālis g ib dui puikus jaunus namus is mūsu da za buda a i.
Viņa b ālis g ib dui (di us) puikus (skais us) jaunus namus mūsu dā zā bū ē .
33. Sein B ude will sich zwei schöne neue Häuse in eu em Ga en bauen.
34. Tas wa s nazi wingam nußi dis.
Tas a ds nāce iņam nu(o) si des.
37
Es jūs nesap o u, jums jā unā mazlie skaļāk.
38
Vai jūs neesa ne ienu bal u ziepju gabaliņu uz mana galda man a aduši?
39
Tik iausiai ź y a ašybos klaida, nes la išką da zs ku šininkai a oja iki šių dienų.
DALIA KISELIŪNAITĖ
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Tas ā ds nāca iņam no si ds.
34. Das Wo kam ihm on He zen!
35. Tas biji labi no winga.
Tas bija labi nuo iņu40.
Tas bija labi no iņiem41.
35. Das wa ech on ihnen!
36. Kas ßiäž i pa pudnenni aukschum us o mu enns.
Kas sēž ie pa pu neni aukšum uz uo mu en(e)s42?
Kas sēž u pa pu niņiem aukšum (aukšā) uz mū (en)a?43
36. Was si zen da ü Vögelchen oben au dem Mäue chen?
37. Tä bu i u piä zus wi zchus und dewinges goawes und dewilika awennu
p iäksch a dziäma adwäduschu os wingi g ibbeja pa dua i.
Tie bū i u piecus e šus und de iņas go es und d īlika a eņu p iekš a cie-
ma a wedušu44, uos iņi g ibēja pa duo i.
Tie zemnieki i piecus ē šus un de iņas go es (go is) un di padsmi ai iņas
p iekš ā ciema a eduši, os iņi g ibēja pā do .45
37. Die Baue n ha en ün Ochsen und neun Kühe und zwöl Schä chen o
das Do geb ach , die woll en sie e kau en.
38. Tä lauźi i schoadinni wißu46 lauku uß o lauku pliau i.
Tie ļauži (lauži) i šuodien isi lauku uz o lauku pļau i.
Tie ļauži (ļaudis) i šodien isi ā ā uz lauka pļau 47.
38. Die Leu e sind heu e alle d außen au dem Felde und mähen/hauen.
39. Ei nu as b unaisch suns ewi niëka neda es.
Ej nu, as b ūnaiš suns e i nieka neda is.
40
Vokiškas sakinys odo daugiskai ą.
41
No iņu puses as bija labi / aisnīgi (da ī s).
42
Su -en- nuo mu is (Plāķis 1927: 68), la. b. k. mū is, ačiau neaiškus edinio linksnia imo ipas.
43
Kas pa pu niņiem sēž u augšā uz mū īša?
44
G eičiausiai klaida, u ė ų bū i a eduši.
45
Zemnieki a eda pie ciema piecus ē šus un de iņas go is, un di padsmi ai iņas, os iņi g ibēja
pā do .
46
Galbū klaida: u ė ų bū i isi (ļauži).
47
Tie ļaudis i šodien isi ā ā uz lauka pļau .
S aipsniai / A icles 111
Nidos ko elė N . 30084 Ma bu go Pilypo uni e si e o okiečių
kalbos a laso a chy e: kalbos analizė
Ej nu, as b ūnais suns e nekā neda īs.
39. Geh nu , de b aune Hund hu Di nich s.
40. Es eßu a es lauźis iä pakallia pa pliawam iß g audu iäjajiß.
Es esu a ies ļaužis (laužis) ie pakaļā pa pļa am(s) is g audu iejājis.
Es esmu a ies ļaužis ( iem ļaudīm) u pakaļā pa pļa ām g audos iejājis
(ieb aucis?).48
40. Ich bin mi den Leu en da hin en übe die Wiese ins Ko n ge ah en.
48
Es esmu a iem ļaudīm pā i pļa ām g audu laukā ieb aucis.
Language Analysis o Nida Ques ionnai e
№ 30084 in he A chi e o he Linguis ic
A las o Ge many a he Phillips Uni e si y,
Ma bu g
SUMMARY
The a icle p esen s a w i en sou ce o he Ku senieku language - Ca d No. 30084 (Ni-
da/Nidden) om Deu sche Sp acha las (DSA) launched by Geo g Wenke . The linguis ic
analysis led o he ollowing conclusions:
The Nida ca d is ca e ully w i en, and i s linguis ic in o ma ion in many cases e lec s
he au hen ici y o he language. The compa ison wi h he esea ch by p o essional linguis s
(Bezzenbe ge and Plakis) showed ha in he nine een h cen u y he Ku senieku language
was s ill a sys ema ic geolec de i ed om a he e ogeneous dialec al basis. The ca d also e-
lec s he in e ac ion o languages in he Cu onian Spi .
Phone ic ea u es e lec he dialec s o Cou land and he esul s o in e ac ion wi h he
neighbou ing Li huanian dialec s in e ms o phonomo phology and a ela i ely insigni i-
can in luence o he Ge man language.
Mo phology also con ains a chaic ea u es o he dialec s o Cou land ( he mani es ed
declension pa adigms, he old lec ions o nouns and he g ades o adjec i es, he p ese ed
DALIA KISELIŪNAITĖ
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
p e e i o ms o e bs, p eposi ions wi h plu al o ms). A he same ime, he in luence o
he Li huanian language (p onoun lec ions, e b u e i + in ., e c.) and he beginning o
he in luence o he Ge man language, which mani es s i sel in he use o p eposi ions and
compound e b o ms, is obse ed. Howe e , he e ec o he Ge man language canno al-
ways be ega ded as a dialec ea u e - o example, he o en- epe i i e use o as, o he
e b u e i in compound e b o ms looks mo e like a aul o ansla ion.
In he lexis he e is a s ong Li huanian in luence, especially om he neighbou ing
Samogi ian dialec s, nex o he lexis inhe i ed om Cou land. The Ku senieki also adop -
ed Ge man and Sla ic lexemes om Wes e n Li huanian dialec s, and some common Bal ic
wo ds abso bed he Li huanian meaning. The di ec in luence o he Ge man language on
lexis is no always conside ed o be an au hen ic ea u e o he Ku senieku language, since
some wo ds o hei meanings a e no con i med by la e sou ces; a pa o lexical and se-
man ic Ge manisms in he ex a ose due o li e al ansla ion. Some simila i ies wi h Ge -
man language equi alen s a e no easy o in e p e , because analogical ea u es can be ound
in La ian. This makes he de e mina ion o he ime o hei occu ence in he Cu onian
Spi di icul .
This is mos applicable o syn ax. Mos o he ansla ed sen ences li e ally epea he
cons uc ion o he Ge man o iginal sen ence, which is o en no ypical o he Bal ic lan-
guages and some imes makes he sen ence ha d o unde s and. Howe e , he e a e excep-
ions ‒ some na u al, c ea i e syn ac ic equi alen s a e ound.
Due o he chosen me hod o language documen a ion ( ansla ion), he e ec o Ge -
man on he Ku senieku language in he 19 h cen u y should be ca e ully conside ed in
his sou ce, because he use o his me hod makes he li e al ans e o he o iginal almos
ine i able.
Į eik a 2018 m. bi želio 8 d.
DALIA KISELIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
dalia.kise[email p o ec ed]