212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių ice che di ezioni: oponimica, an oponimica.
LIETUVI VIETOVARDŽI SU
ŠAKNIMI GAL- (< LIET. GÃLAS
‘PAIGA, KRAŠTAS)
DARYBOS YPATYBS
Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian
Toponyms wi h Roo Gal-
(< Li h. gãlas ‘end, edge’)
ANOTATIA
Toponimai, kilę da lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as, cos i uisce mol o g ande la kilminée g uppe, si
con addis ingue da ybos į ai o e, pa icola e sudu inių e sudė inių da inių gausa.
A icolonij si analizzano i lo o modi di de i azione k eipiando a enzione a p odu i i à dei ipi
di da ybos, mo ologico s a us delle pa ole ondamen ali e da ybos signi ica o. Sulla base del adizionale g amma ici esp. sin ak-
sinių yšių ap ašu, ap a iami sudu inių ie o a džių i ie o a džiais einančių p ielinksni-
nių kons ukcijų g ama iniai san ykiai i žodžių junginius suda ančių sudė inių ie o a džių
dėmenų sin aksiniai yšiai.
ESMINIAI VODŽIAI: loco a džių da yba, loco a džiai con šaknimi gal-, sudu inių i
sudė inių ie o a džių dėmenų g ama iniai yšiai.
ANNOTATION
The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘end, edge cons i u e a e y la ge e ymological g oup
and demons a e a ied o ma ion pa e ns as well as a special di e si y o compound and
composi e o ma ions. The a icle add esses hei de i a ional pa e ns wi h a ocus on he
p oduc i i y o o ma ion ypes, he mo phological s a us o base wo ds, and he meaning o
o ma ion. By e e endo o he adi ional desc ip ion o g amma ical/syn ac ical ela ions,
he a icle discusses he g amma ical ela ions o compound oponyms and he p eposi ional
cons uc ions used as oponyms as well as he syn ac ical ela ions o he componen s o he
composi e oponyms comp ending wo d-ph ases. KEYWORDS: o ma ion o oponyms,
oponyms wi h he oo gal-, g amma ical ela ions o componen s o compound and composi e
oponyms.
A icoli A icles 213 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
1. Te čiajame Lie u os ie o a džių žodyno ome (GH, ž . LVŽ III) ie o a džiai, kilę
iš lie . gãlas ‘ ie a, do e inisce koks ilgesnis daik as; cosa pe s inė pa e
(p adžia, pabaiga); bo do, pa e e; iba e al e comm as acci di pa ole di signi ica o
simile, cos i uisce il più g ande a icolo (kilminį lizdą), che occupa ino 15 pagine1.
Ques e aci dei loco a di gausu e in al e lingue bal ., plg. la . . Gals, Galabe ži,
Gala-dzelme e k . (Endzelīns 1956: 292294), p . . Galindo (Būga 1961: 117; Топоров 1979:
143; Vanagas 1980: 20), Galan en (Ge ulis 1922: Ode io basino anden a dį Galina (Орел
35), *Gal-ings (Pospiszylowa 1990: 243), Gali en, Gallingen (Blažienė 2005: 59),
1997: 336). Toponimai su gališsis e ia di e si o e delib, pa icola e sudu ini e
composi i de i i gausa, pe an o scopo di ques o a icolo esnaglina e i lo o modi di
de i azione ipi di doiba p odu i à, s a us mo ologico delle pa ole ondamen ali e
delibazione signi ica o, sulla base adizionale g amma ici. esp. sin assici dei
legami abb e uo discu e e sudu ini dei loco a daggi e dei loco a daggi
addelinksnili e dei legami sin assini dei loco a daggi composi i che o mano
combinazioni di pa ole2.
dai due (o da qualche) pa ole sudė ų oponimų dėmenų sin aksinius yšius Si è sc i a mol o poco e
solo p abėgomi. B onio Sa ukyno nelle pubblicazioni dedica e all'analisi dei andeno dji composi i si
no a che kilmininkinių loco a džių p imaisiais componen i anno nede inamasis pažyminys
(Sa ukynas 1963: 237238) e che composi i andeno džius meglio classi ica e pag indu dėmenų
sin aksinių yšių in de inamuosius e nede inamuosius, o kilmininkinius (Sa ukynas 1971: 167).
Analizzando composi i i helonimus dell'au os ada di Ma ijampolė ale classi icazione dei
composi i loco a di a gumen uo u empo e Dalia S ide skienė (2017: 8081). Aleksand o Vanago iumi
e eže ų nomų da ybos in es igamaio la o o menziona o che en ambe i kelmininkinių hid onimų
pa ole sudanuoga) l'al o (Vanagas 1970: 273274)3. P an is a delle oikonimen i composi e dello
s udio 1 S aipsnyje non nenag inėjami i p e dėlinia galšaknies loco a dzii, ol e a ques o,
o ieną sin aksinį junginį, a liekan į ie o a džio unkcijas, o isų sudė inių
i daugumos sudu inių hid onimų pi masis komponen as apib ėžia (de e mi-
analizza i solo quelli sudu iniai e composi i loco a dzii, nei quali la adnis galeina pi muoju dėmeniu.
P eddėlinie e secondo dėmenį gal u in ys loco a džiai sono pasklidę po mol ielio secondo
p imuosius dėmenis cos i uy ų Lie u os ie o a džių žodyno lizdų (i omų), quindi su lo o
su elkimą e ice ca sa à possibile pa la e solo espollu o u a dizione.
2 In alcuni più ecen i la o i di sin assessa si dis inguono sin aksiniai e mo osin aksiniai legami (plg.
Hol oe 2009).
3 Analizzando composi i loco o zii da ibà, Aleksand as Vanagas p e e meni à da a classi icazione,
basa ai dėmenı mo ologico s a us: s udiando composi i hid onimų de i azione sco se li in i lininkini
(geni y inius) e quali iccinius, e lo s esso da bo o onimus in i lininkini e nomina i inius
(k ali ikacinius) (Vanagas 1970: 258, 273; 1973: 213, 214).
LAIMUTIS BILKIS
214 I isul a i Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX so olineano che dal pun o di
is a g amma icale sin assico sia i kilmininkiniai che i quali icazionali nomi di
ques a classe sono uguali, poiché il lo o p imo componen e, o dėmuo, de ini,
i escia il secondo (Razmukai ė 2003: 63). Quindi, analizzando i loco a di con
galda ybó, a al o ko, olima più a enzione dedica e desc isio con inio.
gausios sudė inių oponimų g upės dėmenų sin aksiniams yšiams ap a i, i-
kin is, kad šie duomenys papildys lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksinio
2. Secondo da ybos modo šaknies gallizde esan ys loco a zii classi ico ioGala. Da
ini kaip pi miniai, ediniai (de i a ai), sudu iniai (kompozi ai) i sudė iniai.
Absoliučią daugumą pi minių oponimų suda o plu alia an um ie o a džiai
no a e una pa icola e a ie à di deno a ì dei oponimi isul an i modo
pliu alizzazione: nei mol i casi Gala sono ag onimai (a imų, di ų, di onų, ganyklų,
laukų, pie ų, ėžių nomi), pe ò accade e oikonimų (paimų, lo o pa i, pali a kų nomi),
d imonimų (miškų, a bus i nomi), helonimų (balų, ais ų nomi). Del u o
зафиксировано ci ca 300 ali loco a džių: Gala a . Aukš , d . Sld, k. Blnk, Kz , Rim, k.
(Ringalių) pa e Lm, k. (Šadžiūnų) pa e Lp, l. Dbn, p . Ms i k . Tokie oponimai
neabejo inai cos i u non solo da lie . gãlas ‘ ie a, do e inisce koks ilgesnis daik as;
cosa pe s inė pa e (p adžia, pabaiga); bo do, pa e e; ibaʼ plu iskai os, ma e da
lie . plu icai inio apellia i o gala ‘galulaukėʼ. Nel si può spiega e e ag onimen i gausą:
many ina, che mol i di lo o signi icano de ini e elazioni di luogo: į a dija campi ai
bo di si ua i ogge i. Cymiai meno (apie 20) è p imini luogo eiškiančių loco a džių,
cos i uy ų da lie . gãlas unaaskai os o me: Gãlas a . Gd , Ssk, b. Pš, Vln, ež. Bsg, gn.
Zp, k. Rud, k. (Leipuškės) pa e Ml, k. (Pe šėkininkų) pa e M s e k . Ra i e iniais
pi miniais . con gallaiky ini loka y iniai luoghi nomi Galuõs k m. K, Galuosè b. S k,
cos i ui i dal lie . gãlas mol eiskai os loka i o o me o lie . gala ‘galulaukėʼ loka i o
o me k abb e ia e galuõs e pilnosios galuosè. Toks modo nominazioni appaiko solo
( op)onimijoje.
3. Galūnės ediniu si può conside a e uno oikonimą Gal-ia s. Nmč (: gãlas),
sebbene, al a e us, egli può esse e plu ale an um ipo an opooikonimas, plg. lie .
p d. Gals, Gãlius (LPDB).
4. P iesaginiai luoghio a di secondo da ybos ca ego ie sci s i ini in edinius,
cos i uy us secondo deminu y ų, ca a e is iche u ė ojų pa adinimų (nomina
a ibu i a) e luoghi pa adinimų (nomina loci) da ybos analogiją. La maggio pa e
deminu i inių loco a džių suda y a con p e iaggi -elis e -eliai ispe i amen e 12 e
11: Gal-ẽliai k. Rz, Vžns, k. (Juškėnų) pa e Sdk, k m., mš. Lks, p . B e k ., Gal-ẽlis gn.
M k, gn. pa e Sd, k. (Sausininkų) pa e B , k. (K ekš ėnų) pa e K ok, k.
(G iežpelkių) pa e Lks e k . P iesagų -ai ė, -ai ės, -aliai, -iukas, -elė, -elės, -učiai,
-ukai, -u ė, -u is edinių pasi aiko po qualche o po uno: Gal-ai ė p . Lb , Gal-ai ės p .
Lzd, Gãl-ai is s. Pp, Gal-ãliai k.
A icoli A icles 215 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
(G ūšlaukės, Lazdininkų, Vaineikių Medsėdžių) pa i D , s. An k, Gal-ẽlė b. Rz,
Gal-ẽlės . miške Ppl, Gal-iùkas l. Upn, U , sklp. Dglšk, Gal-učiai k. (Ragiškės) pa e
Lkš, Gal-ùkai a . Dg, Gal-ù ė p . V d , Gal-ù is s . KzR. Secondo ca a e is ica
de en o i dei nomi di da ybos analogia cos i uemeni loco a dji pe lo più
ca a e is ica da *-no-4 kelusia p eesaga. P incipalmen e sono p eesaghi -inė e
-inės edinių ispe i amen e ci ca 150 e 100: Gal-nė a . An, b. An z, d . lių) pa e
Šln, gn. S , up. B ž, D , s. A ž i k ., Gal-nės k. (S ilių) dalis Js , k. (Pu p-
M k, k. (Kazimie a o) pa e P , k. (S ungių) pa e Žg, 2 kln. Dgč, mš. DglšN, s .
T gn, ž. Vb, s . Sn , s. B i k . Quan o meno loco a dzii o ma a con i
p e iagmi -inis e -iniai 75 e 110: Gal-niai a . Bb, d . Ml , kln. Skp, k m. Aln, ž. Ad, sklp.
dalys T gn, sod. Ign e k ., Gal-inia k. (Bi biliškės) pa e Vl, Gal-nis a. Rz, g . B ž, kl.
Ign, l. Pnd, mš. Rd, up. Jnš, M j, S d, s. Jon, Upn e k . Qui menė ini e p eesaghi
-aunė, -ina de i a ai: Gal-aũnė5 k m. Vl, Gal-inà k., s. V d . A ques a ca ego ia di
da ybos si può anco a assegna e pe uno p eesaghi -iškės e -uosnė edinį:
Gãl-iškės gn., gn. pa e Kl n, Gal-uõsnė kln., k m., plk., sln. Čb. Vediniai con
sla iškomis p eesagomi, ma y , signi ica anche peculia i à: Gal-énka l. K k,
Gal-iáukos p . Ml, Gal-ie ka sod. Kdn, Gal-nka ež.
Dbg, k. (Skais e ių) pa e Mck, s . Čb, Gal-inka a ., p . Msn, Gal-nkė b. Užp,
Gal-oškė d . Va n.
T a i nomi di luoghi da ybos ca ego ia assegnabili oponimi quan o equen i
p eesaggi -ynė ediniai (7 .): Gal-nė d . Lkm, k m. S č, l. A s, B , p . Lkm, Gal-nė
( a . Pelnė) d . K kn, Gal-nė ( a . Pempnės) l. Už . A ques a ca ego ia
appa engono e pa ilioni -a a, -ija, -ijos, -yna, -ynas de i a i: Gal-a à d p., gn., l.
Va n, Gal-ijà p . T g, Gal-ijos a ., p . NmŽ, Gal-na Gal-nas a ., b., ln., mš., p ., .
upėje (Šešu yje) B . Tokyo ipo da iniai s o icamen e conside a i
sukonk e ėjusiais, . i. luogo signi ica o acquisijusiais, kuopiniais nomiimi (Amb azas
2000: 51, 54).
5. La maggio pa e sudu inių loco a džių con il p imo dėmeniu galy a
daik a a diniai de e mina i ii. La lo o maggio pa e si a ibuisce a un g uppo
piu os o minile dei de e mini ini dū inių delle lingue li uanee, il cui secondo
demmo de inie il p imo, indica il suo luogo o (quali loco a dzii sono me a o iniai)
appa enomybę6. Tokių dū inių da ybos modelli abbondūs e mol o a io ūs.
Ques o si ie ina con il a o che e a comuniini da due daik a a dzii cos i ui i
sudu ini pa ole, dei quali 4 Pe p eesaghi di o igine s . Amb azas 2000: 144147.
5
Plg. apelia ī u gẽležaunės (Amb azas 2000: 161) a ibui a ai nomi dei de en o i delle ca a e is iche.
6Nello s udia e Li uani sudu ini loco a di, gene almen e si so olinea che da iniai da due
daik a a džių (a a dažodžių) sono de e mina i i, il lo o p imo dėmen o de inie il secondo
(Razmukai ė 2002: 121; S ide skienė 2006: 48; Kačinai ė 2008: 277). A ejai, quando il secondo oponimų
dėmen o è de iniezian iis, e il p imo de iniežiamasis, non è analizza e.
LAIMUTIS BILKIS
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX il secondo dėmo de inisce il p imo, gãlas è
una delle più spesso p imi e dėmeniu einan i pa ole (plg. LKG I 441).
P odu i iissimo modello di da ybos dei loco a di è daik a a dis su gal- (← Gd ,
gãlas, gala) + bend inis daik a a dis: Gal-ã-balė l., p . V n, Gal-ã-baliai p .
Gal-a-bals b., p . Ob, 2 p . Vb, Gal-balis b. Imb , Gal-balis ( a . Klimbalė) gn., p . Vb, Gal-bals
k. Vb, Gal-ia-balė kln. Kl , Gal--balė b. Dgč, d . Šiūl, plk. Kpč, Gal--balė Gal--balis l., p . Kpč,
Gal--balis plk. Al , Gal-óVb, d. S , d p. M j i k ., Gal--balis a. miške Dglč, a . S , b. Vb:
balis d p., plk. Pnd, Gal-ù-balė b. Imb , Rim, Skp, Vad, k m. K sn, p . K k,
K sn, M s, Vad, Gal--balė p . Skp, Gal-ù-balis 2 b. Gž, b. Kp, 2 b. Šmn, b. Tsk,
gãlas, gala + balà; Gal-ã-bend is k m., p . Čln: beñd ė, bend ‘bend a p a a, comune
campoʼ7; Gal-a-č e is l. Onš: č é is ‘ke i adalis, ke i isʼ; Gal-a-dalia l., mš.
(Liepalo ų) pa e M k, Gal-a-dals mš. M k: dals ‘ am ce o quan i à di u o l'ogge o;
qualunque cosa di qual cosa cos i uen e; appezzamen o di e a, campoʼ;
Gal-a-dã ymai p . DglšN: dã ymas ‘kemsynė, klampi bala, ais asʼ; Gal-a-d onyčia b. Dg:
d onyčià ‘siena; ežiaʼ; Gal-a-kaklelė p . Vdn: kaklẽlis, plg. kãklas ‘ ingis, įlanka,
sąsiau is, pusiasalis, изkyšulysʼ; Gal-ã-kluonė p . Smn: klúonas ‘ obesys ja ams
k au i, klojimas; me a p esso klojimo, ža dis, ža diena, kluoniena, apluokasʼ;
Gal-a-kojis liūn. Nog: kója; Gal-a-pùs alakis d ., p . Ž: pùs alakis, pùs alakė ‘pusė
alakoʼ; Gal-a-slãsčiai kl. JnšM: slãs ai ‘p ie aisas alle mele, alle bes ieeli da
ca u a e, spąs ai, žabangaiʼ; Gal-a-šinė p . Dbg: šinà ‘ a lankis, a o apcaus as;
ogių pa ažų apkaus asʼ, šnas, šnė ‘ a lankis, a o apkaus asʼ; Gal-ã- i agė
Gal-ã- i agis kl., limi e a campi T gn: agė, agis ‘ ijų agų ežiaʼ; Gal-a- alãkai
a . Žž, p . Pkn, Gal-a- alakis a ., b. Kpč, Gal-- alakė klon. Šaul, Gal-- alakis l. Jk,
Galu- alãkiai l. R n: alãkas ‘žemės plo a abou d idešim dešim inių; idge della e a
più lon ano dalla casaʼ; Gal-ã-žydapie ė l. Eiš, Gal-ã-žydapie is ūk. D ž: *žydapie ė,
*žydapie is: ždas, pe a; Gal-i-są ã ai Gal-i-są ã iai Gal-i-su ã ai a ., l., pb., p . Lp: s a a,
s a as, sù a a, sù a as ‘ske sinis, jungien e pada go (s aklių, akėčių) shonus,
sankalasʼ; Gal-ù-g ėblis . miške Rod: g ėblià ‘šlapias medžiais g įs as keliasʼ;
Gal-ù-ka čiai d ., l. Rm, Gal-ù-ka ės k m., p . Vb, Gal-ùka is gn. Rm: ká is ‘lungos
honos ee, i p is, ša aʼ o ka is ‘nenupjau os žolės uoželis p adalgyjeʼ;
Gal-ù-sandii p . Kp : sandlis, sandėls e k . Secondo ques o modello è o ma a poche
cen inaia a ius jungiamuosius balsius con enen i sudu ini loco a dž, le cui an ųjų
dėmenų pama iniai pa ole da es i comunei ie daik a a džiai aikš , áikš ė, akmuõ,
ãkmenas, alksnnas, apdėmė ‘sodžiaus comune pa celpa di e a a due sodybos,
panamė, iš a aʼ, b as à, dažas, daubà, deg- 7 delle signi icazioni delle comuni pa ole
p esen a e LKŽe.
sis, degėss ‘degimo liekana, apdegęs medis, nuodėgulisʼ, degsė ‘apdegusi ie a,
gais o ie aʼ, di à, ẽže as, gã ė, gi ià, gõjus ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ėʼ,

S aipsniai / A icles 217
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
káimas, kálnas, kalniùkas, kapas, kẽlias, ke i is ‘ alako k a adalisʼ, kiẽmas, klamas
‘ obesys ja ams holdi i, kluonasʼ, klónis, klõnis, klon, klõnė, k mas, k mai, kuls ‘įlanka,
iškyšulys; in i imen o, ingis; angolo; k aš as, gabalasʼ, lankà, laũkas, laukẽlis, lazdnas
‘k ūmas o albe o sul quale c escono nociu i (Co ylus a ellana); di ques e pian e il bosco,
iešu ynasʼ, leknas, liẽknas ‘šlapia, klampi ‘upės za ia a dubi luogo; klampi iės a šaka;
pie a, pelkė, bala, liūnas; šlapia ie a, apaugusi k ūmais i sku džiais medžiais,
ais as; nedidelis miškas, bi ž a; palik as nea as, nepjau as žemės sklypas gy-
uliams gany iʼ, lekna, lieknà ‘žema d ėgna pie a be k ūmųʼ, liẽp as, lgas, lgas
clan, bala; liūnas, klampynė; enkinys, kūd a; spo cizia; duobė upės dugne, dubu ysʼ,
má gas ‘zemės ma asʼ, má gė, má gis ‘zemės ma as; ol e dai podimen i si ua o
ėžisʼ, mškas, pabal, pabals, pélkė, pe a, pẽcius ‘zemės gabal, sklypas; luogo, a ea,
aikš ėʼ, pẽčius ‘ ie a, a ea, aikš ėʼ, p das ‘ enkinysʼ, as as, ã as ‘g io ys; piccoli
upelisʼ, sais ėžiais di i a o campo; ske sai sua a lys ė, ske slys ė; ske sai a iama
salà ‘iš isų pusių andens apsup as sausumos plo as; pakilesnis, sausas žemės
plo elis liūne, ais e; a iamos žemės, di os plo elis a p pie ų; sodžius, kaimasʼ,
*sdimas, sdymas ‘žemės ėžis ies sodybaʼ, skadžius, skadis, ske snė ‘ske -
aga, ske s agė; bosco uožas (ški s as o ski as ki s i)ʼ, ske snis ‘ske sais ėžiais
daly as laukasʼ, sknimas, skynmas ‘išskin a, izki s a ško mes o, sodà ‘neišskʼi s y as
kaimas, sodžius, sõdžius, sodžiùs ‘ als iečių gy enamoji, kaimas; sodybaʼ, sõdas, s ùkas,
s ùkis ‘zemės plo pas, uožas, plo asʼ, šakns, šlas, šni as ‘lungo s e o plo o di e a,
ėžisʼ, ãkas, akẽlis, el ninkas ‘ e šiukų appa a o; e šiukų ganykla, p a o p esso
sodybosʼ, ãkas ‘aukš a, suusa p a a, appesan i a di a e a bus i ed albe iem, miško
aikš elė; p a ie a, do e c'è be žų; aglia o o b ucia o luogo boschi o, skynimo; miško
(ka e e iuko) s ada o akasʼ, o à, ūlyčlė, lyčia, ūlyčià, ūlčia, ulyčià, ùlyčia ‘seno ino
illaggio s ada, ga ė; s ada u bana; co em, a šlaimo; cope o ia pe gli animali
a i e, is a a, izgana, gensys; pascolo u ale; kaimas, sodžiusʼ, upãlis, ùpė, upẽlis, upẽlė,
alkà ‘nedidelis klanas, bala, negili pluus p ily a duobė su il sen ie o, me oje, e oje,
kieme e pan. ; schlapia, clampi, pelki a a luogo, daubaʼ, ã as, a à ‘ka is o ai e i,
a a, sklannedi bamos e a ėžis a di ųʼ, žadis, ža ds, žá ‘disap a as
bes ioliamʼ8.
da; medinė su i inamoji du ų, s alų, s aklių i pan. de alė, pe a as, sankalas,
į ylisʼ, a ai, odà ‘pie os įsikišimas į mišką, į k ūmus, į odė, p a ėgė, laukymė;
Ghana equen e è modelis daik a a dis con gal- (← gãlas, gala) + ik inis
daik a a dis, che anche è ie o a dis ( anden a dis, oikonimas, ag onimas):
Gal-a-d apals p . Šaul: D apãlis ež., Gal-ã-dusiai d . S j, Gal-ã-dusis Gal-aduss o .
ež. Lzd: Dusià ež. (K iklys 1966: 49; Vanagas 1981: 104), Gãl-a-ilgė Gãl-a-ilgis k., s.
M k, Gál-ilgė p . Rai : Ìlgis ež., Gal-a-ilgis p . Gd : Ìlgis, Igis
8 Pe più de agli c . LVŽ III 3338.
LAIMUTIS BILKIS
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ež., Gal-ã-pelakis mš. JnšM: Pẽlakas ež.
(A ino) pa e, Gal-ã-suojė Gal-ã-suojis p . Aln: Suojs ež., Suojà up.,
Gal-ã- e knė Gal-ã- e knis o . k. G nd: Veknė, Ve kn up., Gal-ia-kaušia k. AlksnV:
Kaušia k., Gal-ilgia d . Rim: Ilgia ež., Gal-ù-be ž alkis b., k m. Vb: Bé ž alkė,
Bé ž alkis p ., Gal-u-duobù ė p . Ldk, Gal-u-duobù is s. Ldk: Duobù is up.,
Gal-ù-nak akė b. Kp: Nak ak up., Gal-ù- o ėja l. P , Gal-u- o ėjs p . B ž:
Ro ėjà up. Šių sudu inių ie o a džių secondoas dėmuo indica
de inie iomuoju dėmeniu innomina o ogge o di sede e appa enomezza.
T ap dū inių da due daik a a džių pasi aiko e a is modelis daik a a dis su gal-
(← gãlas, gala) + ik inis daik a a dis, che è pe sonale nome: Gal-aš anė l. pa e
Šš: a d. Š áina, *Š ainà, *Š ains, plg. p d. Š einà, Š eins, Gal-ùšeškiai a . Vb: a d.
Šẽškas (LPDB). Ag onimo Galùšeškiai secondo dėmensio cognomen pe sonale
o igine più p obabile ciò che coincide localizzazione del luogo a dgio e del
cognome pe sonale Šẽškas. Abu da iniai, ma y , signi ica ogge i
appa enimen o a pe sone.
Ra i e iniai, solo oponimijoje pasi aikan ys, sono sudu iniai loco a džiai,
cos i ui i da lie . gãlas ilia y o galañ e comuneinio o ik inio daik a a džio: GaV n,
lam-pòliai (Galam-pòlės?) (< *Galan-pòliai) p . S k: lenk. pole ‘di a; laukasʼ
(LLKŽ 476), us. поле ‘laukasʼ (RLKŽ III 245), Galan-balà b. Sl, Galañ-balė l.
Galam-bãlė (< *Galan-bãlė) p . M k: balà, Galan-ẽže ė ( a . Galañ ẽže o) l., mš. Rud:
ẽže as, Galán-lyčė (< *Galan-ūlyčė) p . Pkln: lyčia, ūlyčià, ūlčia, Galan-kã iškis a .
Kpč: Kã iškis ež. Tokių sudu inių ie o a džių p im uoju dėmeniu enan i
nonaki usi ilia i o o ma de inieggio secondo quello daik a dinį dėmenį, indica
di ezione e so ogge o.
Po a sudu ini luoghio o zii può esse e cos i ui o dal daik a a dgio con gal- (←
gãlas, gala) e būd a džio: Gal-ã-cieliai d . Pkn: ciẽlas ‘nepalies as, sano; u o,
is isasʼ, Gal-ù-ko inis ( a . Kõ inė) p . Kp: ko nis, -ė ‘consięs con ko a, des ina o
ko aiʼ (pa eikėjo eigimu, pie oje e a sukilėlių slėp u ės). Šių ag onimų
secondoas dėmuo (būd a dinis) de iniegia p imoąjį (daik a a dinį): ‘cieli galaiʼ,
‘ko iniai galai‘. Toks sudu inių bend inių daik a a džių da ybos modelis labai
e as appaio da inių solo con il secondo bū a diniu dėmeniu, de i usiu da palakis, -ė
(LKG I 472).
Qualche oponimo si può a a e come da ini da daik a a dzio con gal- (← gãlas,
gala) e eiksmazodio: Gal-ã-sa is kl ., p . Aln: lie . sá i (sã a, sã o) ‘da y is udam,
neš a iamʼ, Gal-a- a as d . Užp: é i ( ẽ ia) ‘da y i, s a y i ( o ą); o a
limi a e, o i, s os i; abb e iando a e, buildi i; pe a imi di ide e in singole
pa i, pe e iʼ, Gal--sėdės ( a . Galùsėdymai) o. Pnd: sėd i (sdi) ( ekia, ekė)
‘pas o iai gy en i (kokioje ie oje)ʼ, Gal-ù-s upė gn. V s: (?) s ùpin i ‘ auk-
isʼ, Gál- e kis ( a . Gál alkis, Ga alkis, Gal alks) b., g ., p . Bsg: ek i
‘aša as lie i, kūkčio i da susci amen o (pp . da dolo e, liūdesio, gioiamo); skųs is,
A icoli A icles 219 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
aimanuo i; asco e e id ogenmę, aso i, pes isʼ. Tokių dal daik a a dgio e
azione o dizio cos i ui i loco a džių dėmenų appo i di icilmen e nasconomi.
Fo se il p imo dėmenio indica il luogo dell'azione: ‘gale sa iʼ, ‘gale sėdė iʼ, i.e.
esse e, ‘gale e k iʼ, i.e. d izza e, di ic is, ecc., plg. dū inį nak gonis ‘nak į
gany iʼ (LKG I 463).
6. I componen i loco a di p ima di u o sci s y ini in p elinksninius9 e
combinioni di pa ole.
La maggio pa e dei p ielinksninių ie o a džių o malizza a da inno ybinio10
spazio (luogo) appo ius eiškiančio a minio p ielinksnio galù, che è
sup ielinksnėjusi daik a a džio įnagininko o ma linksnio, e bend inių
daik a a džių kilmininko: Galù bãlos ( a . Galañ bãlos) p . Luok, Galù dažo a . Tj, l.
V n, p . Pn , Tj, Galù di óno a . K k, Galù di os (Gałudi as) p . Dkš , Galù ẽže o b.
Km, d . K k, p . Lel, Galù gõjaus k m., l., upl. pa e Km, Galù káimo l. Pn, p ., s . Blnk,
Galù kanó os d . Imb : kanó a ‘g io ys; ežia, olasʼ, Galù kẽlio p . Vies, Galù kluon
d ž., p . Lel, Galù kùlio a . Gl , Galù laũko d . K , kln. Žl, p . JnšM, Galù lazdno mš.
Šmn, Galù lepų d . Rg , Galu lygumų p . Žl, Galù má gių p . Km, Galù mško p . Blnk,
Galù palã o k m., p . Šmn: *palã as, plg. pala as ‘sijų g indinys, aukš asʼ, pala a
‘kluono šalinės lubos, su cui k aunama ja ai, o aggio; palundai, g įs osʼ, Galù
p do b., l., p . Pbs, Galù as o plk. Pg, Galù ã o a . K , b. Kp, p . K ns, Galù salõs
lks. eže e (Alauše) Sdk, Galù sėdbos s . Vdšk: sėdba ‘sodybaʼ, Galù senos p . S ,
s . An , Galù sodbų kln. Rk, Galù sõdo . Pnm, Galù s ulpẽlio p . Ku : s ulpẽlis, plg.
s upas ‘s ačias į žemę įkas as ąs as; kuolas, mie asʼ, Galù šniū ẽlių b. Rk, Galù
šni ų g . Dl, p . Blnk, Dl, Pn , Žl, Galù el ninko ( . Galù el nyko) a . Tj, Galù o õs
d . Š , l. Blnk, pk n . In , p . Blnk, Ml , Pbs, Galù ūlčios dumblynas K , p . An, Galù
ūlčios ( a . Ras as) p . An. No abile che le cos uzioni che indicano il luogo con
p elinksnio unzione adliecan iu galù e daik a a džio kilmininku abbas anza
equen i e a mėse: galù kojų, iz galu kluono (Ul ydas 2000: 223), galù klaimo, galù
da žinės, galù lauko, galu sodžio (LKŽe).
P ielinksnis galù iene usa o e con ik inių daik a a džių ( ie o a džių) kilmininku desc i endo la
posizione di un ogge o ispe o ad un al o ogge o: Galù Dẽblono l. K kn: Dẽblikacijoje
blonas up., Galù Ìšlaužo d . K d: Ìšlaužas p ., Galù Šlãpių gn. Pg: Šlãpės a ., gn.
9 Lie u ių p ielinksniniai ie ų a dai sudė iniais adinami i ienin elėje jų da ybai ski oje pu-
(Rabačiauskai ė 1969: 243), anche in alcuni al i la o i dedica i ad analisi del daybos oponimi (Endzely ė
2005: 176). Al e ice ca o i engono assegna i due g uppi au a ankiškos composi i loca o zii e
p elinksninie loca o zii (Mickienė 2001: 123, 136; Ba ku ė 2008: 165, 168). Sudėjimą in endendo
o malmen e, p ielinksninės cos uzioni do ebbe esse e assegna e g uppo di composi e loco a dzii,
da plg. Podolska 1978: 62. 10 Naujybiniai p ielinksniai anche chiama i an iniais (naujybiniais) (ž . DLKG
438).
LAIMUTIS BILKIS
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
P ielinksniniams loco a dgi con galù anco a ca a e is ico da ybos modelis galù +
daik a a džio unzione a liekančio būd a džio kilmininkas: Galù laibjų p . Rgl: laibàsis,
laibóji, plg. láibas, -à, labas, -à ‘siau as ske smeniu, plonasʼ, Galu sodybinių a . K k:
sodbinis, -ė ‘p iklausan is sodybai; essen e sodyb ie essaʼ. Uno p ielinksninis
loco a dis è cos i ui o da un a amen e usa o inno ibino a minio p ielinksni galu e
comuninio d'agik a a džio de i mininko: Galu as o p . Lel. Ques a cos uzione signi ica
anche luogo (galą) ispe o ad al o ogge o. P ielinksnis galu conside a o
issi u uliojusiu da daik a a džio naudininko, cos uzioni con lui i o a o e a mėse:
galu sodo, galu lauko (ž . Ul ydas 2000: 177). mol o equen i p elinksninės cos uzioni
con kilmininku, nelle quali in p elinksnių ca ego ia sono pe ėjusios (o a lei accos ėjusies)
daik a a džio icininko o me. P ielinksnio unzione spesso esegue inesy o o ma galè,
con cui no malmen e a comune delicwa dzio kilmininkas: Gale balos b. Kpč, Galè be žno
mš. Ds, Galè bi žynlio l. Pžl: bi žynlis, plg. bi žnas ‘be žų miškasʼ, Galè dã ymo k m. T gn,
p . S , Galè da ž p . Ds, Galè dẽgsnio Galè dẽgsnių d ., p . Ml: degsns ‘ischdaga, degsnėʼ,
dẽgsnė ‘degimas, escolgusi luogoʼ, Galè di ónų l. Sug, Galè duobẽlių p . B š, Galè eže lio
p . Sld, Galè ẽže o a . T gn, ež. (Spalio) pa e Gd , ež. (Beb usų) pa e In , p . Nmn, p .
pa e T gn, Galè gi ẽlės k m. T gn, Galè gojẽlio d. Tj, Galè gõjų p . Ssk, Galè g õbliaus l.,
p . Rim, Galè g õblių d . Rim: g õblius ‘pylimas, kelio sankasaʼ, Galè kamšõs p . Auk:
kamšà ‘žabais, i bais izkimš as, izklo kelias; p ikimš a, iempi a duobė; pe kolas,
pe sėda (upėje); luogo klampiʼ, Galè kẽlio upl. Rod, Galè kuli ( a . Gãlas kuli) d . Sug, Galè
laũko a . Rmš, d . S , kln. T , mš. S , p . Rmš, Galè aspe p . Vš , Galè lydimlio l. Sld:
lydimlis, plg. ldimas, lydmas ‘iški s as o esplo a o in o es e, ki imas, skynimas;
a iamas, la o amas campoas sci ss o bosco luogo, plėšinysʼ, Galè mško d . Rim, Gale
pakalnių l. M k, p . Dgl: pakanė, pakálnė ‘žema luogo collno papėdėje, alėnys; collno
schii asʼ, Galè pak i ės s . Gl : pak i ė ‘s a us, ska dingo, y an is sponda o pendio di
mon agna; dell'acqua isg auž o iesi o ege o bo du e po elėna o albe o šaknimis,
pake ėʼ, Galè plimo a . Tj, Gale p iemenės d . Š : p iemen, p iemẽnė ‘pa e dell'abi o
p esso la po a di uo i; jaujos p iedu is, p ieangis; ce a pa e di co emo a čiau
du ųʼ, Galè pušynlio mš. Sug, Galè ais ẽlio gn. Tj, Galè salõs mš. Š n , Galè sal l., p . Aps,
Galè T gn, p . Sld, Galè sablio d . Lkm, Galè sodbos mš. K k, Galè sodbų l., mš. Sug, Galè
šaknnių l. Ign: šaknnis ‘šaknia aisisʼ, Galè šlo p . S , Galè šni ų d . Aps, p . Aps, Ssk, Galè
ãko p . Vdšk, Galè o õs a . Tj, d . Gl , V s, kd . Tj, l. Blnk, p . Dl, Gl , . Sug, Galè
sėdbų a . Vžns, Galè senos p . Gl , Galè ska dẽlio p . Dgl, Galè skadžiaus d .
ūlčios p . S , Galè alãko p . Lnk , Galè osse imas i bend inėje kalboje (LKG II 581; DLKG
438), sebbene LKŽe ques a o ma iene p esen a a solo come p ie eiksmis.
alãkų l., mš. M c. Inesy o galè p ia ėjimo, šliejimosi p ie p ielinksnių polinkis
A icoli A icles 227
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
OBJEKT NUOROD IR MITI /
SUPRUMPINIMAI a.
aikš ė paež. paeže ė,
a iama žemė pb.
pk n . pok an è al o.
pelkė a luogo b. bala
bal a usių p . p ūsų
p a a dė d . di a p .
p d. su name d .
d . d a as us. usų
gn. ganykla sa .
g io ys sk. ska dis k.
kd . kūd a sln. alėnis
sabėlynas klm.
kln. collnas s .
peni as kl . kal a šl .
kemsynė e .
a bmai . enkinys
ūkis l. laukas up. upė
alksna liūn. leūnas
s. iensėdis ms .
mš. boscas .
u icialeus ž. zemė
la . – la ių
lenk. – lenkų
paeže ys a . a imas,
pabalys a d. cognome
al ezza plk. pelkė,
plkln. piliakalnis b us.
d. duobė p d.
pio a d p. u pynas
di onas s . ais o
ež. eže as ž. ėžis
sa i aldybė g .
kaimas sklp. appezzop
kl. kelias sml.
kelmynė sod. sodyba
sie u a clon. clonis šl.
on e kms. kemsynas,
e i o io k m.
k m. ki imas ūk.
lie . lie u ių lks.
s. e smė ln. lanka
ci à . luogo, loco ė
loco a dis o .
upl. – upelis
a . – a ian as

LAIMUTIS BILKIS
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
VIETOVARDŽIŲ PAPLITIMO VIETŲ
ABBORNIMAI
Ad Adù iškis (Š enčioni .) AlksnV
Alksnnai (Vilka škio .) Aln Alan à
(Mol ų .) Al Al as (Vilka škio
.)
An – Anykščia
An – An ãliep ė (Za as .)
An k – Án kop is (Klapėdos .)
An z An ãza ė (Za as .) Aps
Ãpsas (Bal a ùsija) A m
A mõniškės (Bal a ùsija) A s
A is a à (Kėdáinių .) Ašmn
Min à (P enų .) Bb Bãb ai
Auk – Aukš ãd a is (Aukš d a ỹs; T ãkų .)
Aukš – Aukš upnai (Kùpiškio .)
A ž – A ižiẽniai (Vlniaus .)
(Kaũno .) Bl Bálninkai (Mol ų .)
B š B š onas (P enų .) B
Ba ninkai (Vilka nkškio .)
B ž B žai
B Baisógala (Rad liškio .) B Ba akia
(Tau ags .) B Bu imónys (Aly aũs .)
Ck Ceikinia (Ignalnos .) Čb Čiõbiškis (Ši in
.) Čk Čẽkiškė (Dũno .) Dbg Dubingia
(Molda s .) Dbn Dubsis (Aly a onna .) Dgl
Kaed augail (U enda .) Dč Ei (Rad nos .)
Di i i i
Dg – Daũgai (Aly aũs .)
Dgč – Degùčiai (Za as .)
D ž – Da žiniñkai (Va ėnõs .)
Ign Ignalinà
Imb Ib adas (Za as .) In
Iñ u kė (Mol ų .) Jk
Jaknai (Va ėnõs .)
Jnš Jõniškis
Jon Jona à
JnšM Jõniškis (Mol ų .) Js
Jós ainiai (Kėdáinių .) Jz
Jiẽznas (P enų .)
Jž – Jūžin a (Rõkiškio .)
Kbš – Kibỹšiai (Va ėnõs .)
Kdn Kėdáiniai
Kl Ka anėnai (Š enčioni .) Kl n
Ka inėnai (Šilãlės .) Kl Kal a ijà
(Ma ijámpolės sa . e .) Kl Ž Žemačių
Kal a ijà (Plùngės .) Km Kamaja
(Rõkiškio .)
Kp Kùpiškis
K pč Kãpčiamies is (Lazdjų .)
Kp Kup ẽliškis (B žų .) K d
Ki dekiai (U enõs .) K k K ãkės
(Kėdáinių .) K kn K ek àena
(Pãne ėžio .) K ns K iaũnos
K n – K úonis (Kaišiado i .)
(Rõkio .) K ok K alauski
(Aly aški .) K s Kasakiškis
(Pãne žio .) K sn Kė os Knà
(Lazdjų .)
A icoli A icles 229 K k
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
Kùk iškės (U enõs .) Ku
Ku klia (Anykšči .) /
K – Ka á skas (Anykšči .)
KzR – Kazl Rūdà
Lz Kaz iškis (Ignalnos .) Lb Liubã as
(Kal a jos sa . e .) Ldk Lyduõkiai
(Ukme gs .) Ld n Liud inã as
(Ma ijámpolės sa . e .) Lelnai (U enõs .)
Lkm Liñkmenys (Ignalnos .) Luks Lauksodi
(L úojo .) Lks Lauksa giai (Tau ags .) L
Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk
Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk
Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk
Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk
Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk
Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk
Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk
Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk Luk
Lzd Lazdjai
Mck Micknai (Vlniaus .) Ml
Mielagnai (Ignalnos .)
Ml Mol ai
M c Ma cinkónys (Va ėnõs .)
M j Ma ijámpolė
M k Me knė (Va ėnõs .) M s
Mi oslã as (Aly aũs .) Ms Mósėdis
(Skuõdo .) Msn Mùsninkai (Ši in .)
Mžš Mežiškiai (Pãne ėžio .) Nmč
Nemenčnė (Vlniaus .) Nmn un Nemái is
(Aly aũs .) NmŽ Žemačių Naumi (Šilù
Ob ės .) No No agliai (Lazd .) Ob liai
liai liai (Rõknoški .) Onš l nnnns ns ns ns
ns s ns s
lslslslsllsllslllslllllslllllsllllllslllllslllllslllllslll-
llsllllslllllslllllslllllslllllslllslllsllsllllllllslllslls-
Pbs – Pabáiskas (Ukme gs .)
Pd – Padubysỹs (dab. Baziliónai) (Šiauli .)
lllslllslllsllslllsllllllsll
Plš – Palšė (Ignalnos .)
Pn Pane ėžỹs
Pnd Pandėlỹs (Rõkiškio .) Pnm
Panemunlis (Rõkiškio .) Pn
Pano e ia (Jona õs .) Pp Papa
Paplė (Akmẽnės .) Ppl Papilỹs
(B žų .) Pp
Rd Rad liškis
Rdč Rdaičiai (K e ingõs .) RdN
Nemunlio Rad liškis (B žų .) Rgl
Ragẽliai (Rõkiškio .) Rg Ragu à
(Pãne ėžio .) Rim Rimš (Ignalnos .)
Rk Rõkiškis
Rm Ramýgala (Pãne ėžio .) Rmš
Rušiškės (Kaišiado i .) Rod Ródūnia
(Bal a ùsija) Ršk Rešku nai
(Š enčioni .) R n Rã nyčia (D ùsk
sa ininkų e .) Rud Pak Rudnià
(Va ėnõs .) Rz Rozalmas ( úojo .) Sd
Skaà (Maže .) Sdk Sude Skakiai
(U enska .) Skõ Skud lė (Tau ags .)
p pi Skis (Kõpiškio .) Skõš Skõnoski .)
Sem – Semelškės (Elek nų sa . e .)
Skõnalski (Sgnoski .)
LAIMUTIS BILKIS
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Sld lù iškis (U enõs .) T km
Sinas (Aly a U ũsininkai .) Tsk
Sn – Sin au a (Šaki .)
S d – Se ẽdžius (Jù ba ko .)
(Lazdjų .) U enà Ssk Sesikai
(U enõs .) S . či Šč (Pak ujo .)
Vilškės (R.) S . Škliaiškės (R.)
Šėkliai (R.) Šėkliaiškiai (R.) V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
Vll Šilãlė V n Va ėnà Šln Šiaulnai
(Vilka škio .) Šl Šlu a (Raséinių
Šmn Šimónys (Kùpio .) Vns
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Taũ akiemis (Kaũno .) Smn
Tisknai (Kdáinių .) j Sei jai
T – T e ẽčius (Ignalnos .)
Upn – pninkai (Jona õs .)
(Ukme gs .) Užp Užp liai
Už Už en is (Kek) S . Škli
Šėkliai (R.) Šėkliai (R.) Šėkliai (R.)
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V
(Rad liškio .) Vš Šš ý is
.) V s Ve is (Elek ėnų sa gn.)
Žžonos (U enõs .) Š Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
A icoli A icles 231 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Ba ku ė Ne ija 2008: Toponimija del
e i o io del dis e o Joniškio: da yba e aidos polinkiai. Do a o disse azione.
Šiauliai: Vy au as Didžiojo uni e si à, Šiaulių uni e si e as. Blažienė G asilda 2000: Die
bal ischen O snamen im Samland. Hyd onymia Eu opaea, Sonde band 2. S u ga : F anz
S eine Ve lag. Būga Kazimie as 1961: Rink iniai sc i i 3. Vilnius: S a ybna poli ická a
ědecká li e a ú y naklada.
Bu kus Al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. Kaunas: Æs i. Daba inės lie u ių kalbos
g ama ika, ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo i encyclopedijų edikla, 1994.
Endzelīns Jānis 1956: La ija PSR ie ā di 1(1). a Riga: La ijas PSR Zinā ņu
akadēmijas izde niecība.
Endzely ė Rena a 2005: No d midu io Li uania loco a dzii. Do a o disse azione.
Kaunas: Vy au as Maggiojo uni e si à. Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen
O snamen. Be lin und Leipzig: Ve einigung wissenscha liche Ve lege , Wal e de
G uy e & Co. Hol oe Axel 2009: Bassi della sin assessa Gene ale. Vilnius: Vilniaus
uni e si as, Asociacija Academia Salensis.
Hol oe Axel, A ū as Judžen is 2003: Sin aksinių yšių ipi. Sin aksinių yšių y imai
(Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 1135. K iklys B onius 1966: Lie u a Mūsų 3. Bos on: Enciclopedie
Li uaniche edi ice. Labu is Vi as 1994: Lie u os kalbos sin aksė 1. Vilnius: Vilniaus
uni e si ys edikla. LKG I Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius:
Min is, 1965. LKG II Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas,
1971. LKG III Lie u ių kalbos g ama ika 3, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas, 1976.
LKŽe Lie u os kalbos žodynas 120, 19412002, ele onico a ian e, ed. kolegija: Ge ūda
Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paula Joluskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas,
Zaban aa skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Accedo in e ne :
h p://www.lkz.l .
LAIMUTIS BILKIS
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
LLKŽ Lenkųlie u ių kalbų žodynas, au o ė Vale ija Vai ke ičiū ė. Vilnius: Mokslas, LPDB
1979.
Lie u ių pa a džių duomenų bazė. Accedo in e ne : h p://lkiis.lki.l . LVŽ III Li huanian
ie o a džių žodynas 3, au o i: Ve onika Adamony ė, Laimu is Bilkis, G asilda Blažienė,
Dalia Kačinai ė-V ubliauskienė, Milda No kai ienė, Alma Ragauskai ė, Ma ija
Razmukai ė, Dalia S ide skienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Mickienė Ilona 2001:
2018.
Telšių ajono oponimų da yba. Do a o disse azione. Kaunas: Vy au as Maggiojo
uni e si à. Pospiszylowa Anna 1990: Toponimia me idionale Wa mii. Nazwy e enowe.
Olsz yn: Wydawnic wa Wyższej Szkoły Pedagogicznej w Olsz ynie. Razmukai ė
Ma ija 2002: Lie u os sudu inių oikonimų da ybos b uožai. Ac a Linguis ica Li huanica
46, 121130. Razmukai ė Ma ija 2003: Sudė iniai Lie u os oikonimai. Bal u iloloģija 12(2),
RLKŽ Rusųlie u ių kalbų žodynas 3, sud. Jad yga Ka dely ė. Vilnius: Mokslas, 1984.
Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. Li uanei pa lo y os
63–80.
domande 6, 235246.
Sa ukynas B onys 1971: Come a e andenų a dai. Pe galė 12, 166169.
S ide skienė Dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai.
Li uanis ica 68(4), 4759.
S ide skienė Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija.
Ac a Linguis ica Li huanica 77, 78102. Ul ydas Kazys 2000: Lie u os kalbos
p ie eiksmiai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o.
Vanagas Aleksand as 1970: Li uania TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas
Aleksand as 1973: Vanagas A. P. S u u no-slo o o mazionale analisi nomi dei go
Li u y. La o i dell'Accademia delle scienze della RSL. A se ija, 3(44), Vanagas
209–219.
Aleksand as 1980: K. Būga Li u ians onomas ikos p adininkas. Li uanski jeziko y os
domande 20, 746.
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius:
Scuola.

S aipsniai / A icles 233
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
Vaskelai ė Ramunė 2003: Daik a a diniai junginiai sin aksinių yšių požiū iu della lingua
Lie u ių. Ac a Linguis ica Li huanica 48, 143158. Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių
yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje. Do a o disse azione. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, Vy au as Didžiojo uni e si e as.
Орел Владимир Эммануилович 1997: Неславянская гидронимия бассейнов
Вислы и Одера. – Балто-славянские исследования 1988–1996. Москва: Индрик,
332–358.
Подольская Наталья Владимировна 1978: Словарь русской ономастической
терминологии. Москва: Наука.
Topo o Vladimi Nikolae ich 1979: Прусский язык. Dol a ь. EH. Mosk a:
Наука.
Яшкiн Иван Якаўлевич 1971: Беларускiя геаграфiческие названия. Мiнск: Na uca i
тэхнica.
Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian
Toponyms wi h Roo Gal-
(< Li h. gãlas ‘end, edge’)
SUMARY
The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘a place whe e a longe objec ends; an ou side limi o
an objec ( on , ou e mos pa ); edge, bo de ; bounda y and o he common- oo wo ds o
simila meaning cons i u e he la ges en y (e ymological wo d- amily) o he hi d olume o
The Dic iona y o Li huanian Toponyms (GH). The oponyms wi h his oo also abound in o he
Bal ic languages. The oponyms wi h gals and ou o hei a ied o ma ion pa e ns and a
special di e si y o compound and composi e o ma ions; he e o e, he analysis o hei
o ma ion supplemen s and expands he desc ip ion o he g amma o he Li huanian
language wi h new da a.
The ollowing cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o he oponyms de i ing om
Li h. gãlas can be singled ou :
1) The mos common pa e ns o he o ma ion o he oponyms wi h he ( i s ) oo
gala e plu alisa ion (Gala), su ixa ion, compounding and composi ion (p eposi ional
cons uc ions and composi e oponyms);
LAIMUTIS BILKIS
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
2) The mos p oduc i e ype o he o ma ion o su ixal oponyms is gal- + -inė (Gal-nė), -inės
(Gal-nės), -inis (Gal-nis), -iniai (Gal-niai, Gal-inia). These de i a i es a e a ibu able o he nomina
a ibu i a ca ego y; 3) The la ges g oup o compound oponyms consis s o he oponyms
o med om gãlas, gala and common nouns (Gal-ã-balė, Gal--daubis, Gal--laukė, Gal-ù-da žis, Ga
l-úo-že as, e c.). A signi ican pa o compound oponyms is o med unde he pa e n gãlas,
gala + ano he oponym (Gal-ã- e knė, Gal-ia-kaušia, Gal-ilgia). These de e mina4) P eposi ional
oponyms a e mos commonly o med om he no el p eposi ions deno ing a place galù, galè
i e compounds ha e a speci ic ea u e – he second componen de ines he i s one.
and common o p ope nouns ( oponyms and pe sonal names) in he geni i e case (Galù sodbų,
Galù Dẽblono, Galè sal, Galè Ši in õs). A numbe o p epo si ional cons uc ions a e also
o med om he no el p eposi ion exp essing a di ec ion galañ and he common nouns in he
geni i e case (Galañ mško, Galañ pe os); 5) Mos o he oponyms o ming wo d-ph ases a e
he ph ases exp essing quan i a i e (pa ) ela ions wi h he common and p ope nouns
(usually oponyms) in he geni i e case whe e he componen wi h galis he p incipal
componen (Gãlas pe os, Gãlas Vikiau inio). The ph ases wi h he common nouns in he geni i e
case exp essing place ela ions whe e he componen galis conside ed he dependen
componen cons i u e a sligh ly smalle g oup (Gãlo lankà, Gal šal nis); 6) The ollowing
g amma ical p ope ies o he oponyms wi h galcan be conside ed a e: loca i e p ima y
oponyms Galuõs, Galuosè; models o he o ma ion o compound oponyms gal- (← gãlas, gala) +
p ope noun ( oponym, pe sonal name), + adjec i e, + e b; compound oponyms o med om
he illa i e galañ and a common o p ope noun; wo d ph ases whe e he ad e bialized noun in
he ins umen al case, galù, is used in combina ion wi h he noun in he nomina i e case (Galù
ais ẽlis).
Į eik a 2018 m. o ob e 30 d.
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uania
laimu [email protected]