Lietuvių vietovardžių su šaknimi „gal-“ (< liet. „gãlas“ ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės

212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, an oponimika.
LIETUVIŲ VIETOVARDŽIŲ SU
ŠAKNIMI GAL- (< LIET. GÃLAS
‘PABAIGA, KRAŠTAS’)
DARYBOS YPATYBĖS
Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian
Toponyms wi h Roo Gal-
(< Li h. gãlas ‘end, edge’)
ANOTACIJA
Toponimai, kilę iš lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’, suda o labai didelę kilminę g upę, pa-
sižymi da ybos į ai o e, ypa inga sudu inių i sudė inių da inių gausa. S aipsnyje ana-
lizuojami jų de i acijos būdai k eipian dėmesį į da ybos ipų p oduk y umą, pama inių
žodžių mo ologinį s a usą i da ybos eikšmę. Remian is adiciniu g ama inių esp. sin ak-
sinių yšių ap ašu, ap a iami sudu inių ie o a džių i ie o a džiais einančių p ielinksni-
nių kons ukcijų g ama iniai san ykiai i žodžių junginius suda ančių sudė inių ie o a džių
dėmenų sin aksiniai yšiai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: ie o a džių da yba, ie o a džiai su šaknimi gal-, sudu inių i su-
dė inių ie o a džių dėmenų g ama iniai yšiai.
ANNOTATION
The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘end, edge’ cons i u e a e y la ge e ymological
g oup and demons a e a ied o ma ion pa e ns as well as a special di e si y o compound
and composi e o ma ions. The a icle add esses hei de i a ional pa e ns wi h a ocus
on he p oduc i i y o o ma ion ypes, he mo phological s a us o base wo ds, and he
meaning o o ma ion. By e e ing o he adi ional desc ip ion o g amma ical/syn ac-
ical ela ions, he a icle discusses he g amma ical ela ions o compound oponyms and
he p eposi ional cons uc ions used as oponyms as well as he syn ac ical ela ions o he
componen s o he composi e oponyms comp ising wo d-ph ases.
KEYWORDS: o ma ion o oponyms, oponyms wi h he oo gal-, g amma ical
ela ions o componen s o compound and composi e oponyms.
S aipsniai / A icles 213
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
1. T ečiajame Lie u os ie o a džių žodyno ome (G–H, ž . LVŽ III) ie o a -
džiai, kilę iš lie . gãlas ‘ ie a, ku baigiasi koks ilgesnis daik as; daik o k aš inė
dalis (p adžia, pabaiga); k aš as, siena; iba’ i ki ų bend ašaknių panašios eikš-
mės žodžių, suda o didžiausią s aipsnį (kilminį lizdą), ku is užima ne 15 pus-
lapių1. Šios šaknies ie o a džių gausu i ki ose bal ų kalbose, plg. la . . Gals,
Galabe ži, Gala-dzelme i k . (Endzelīns 1956: 292–294), p . . Galindo (Bū-
ga 1961: 117; Топоров 1979: 143; Vanagas 1980: 20), Galan en (Ge ulis 1922:
35), *Gal-ings (Pospiszylowa 1990: 243), Gali en, Gallingen (Blažienė 2005: 59),
Ode io baseino anden a dį Galina (Орел 1997: 336). Toponimai su gal- išsi-
ski ia da ybos į ai o e, ypa inga sudu inių i sudė inių da inių gausa, odėl šio
s aipsnio ikslas – išnag inė i jų de i acijos būdus da ybos ipų p oduk y umo,
pama inių žodžių mo ologinio s a uso i da ybos eikšmės požiū iu, emian is
adiciniu g ama inių esp. sin aksinių yšių ap ašu ap a i sudu inių ie o a -
džių i ie o a džiais einančių p ielinksninių kons ukcijų g ama inius san y-
kius i žodžių junginius suda ančių sudė inių ie o a džių dėmenų sin aksinius
yšius2.
Apie iš d iejų (a iš kelių) žodžių sudė ų oponimų dėmenų sin aksinius y-
šius ašy a labai nedaug i ik p abėgomis. B onio Sa ukyno sudė inių anden-
a džių analizei ski ose publikacijose pas ebima, kad kilmininkinių ie o a -
džių pi maisiais komponen ais eina nede inamasis pažyminys (Sa ukynas 1963:
237–238) i kad sudė inius anden a džius ge iau klasi ikuo i dėmenų sin aksi-
nių yšių pag indu – į de inamuosius i nede inamuosius, a ba kilmininkinius
(Sa ukynas 1971: 167). Analizuodama sudė inius Ma ijampolės apsk i ies he-
lonimus okį sudė inių ie o a džių klasi ika imą a gumen uo u laiko i Dalia
S ide skienė (2017: 80–81). Aleksand o Vanago upių i eže ų a dų da ybos
i iamajame da be paminima, jog abu kilmininkinių hid onimų žodžiai suda-
o ieną sin aksinį junginį, a liekan į ie o a džio unkcijas, o isų sudė inių
i daugumos sudu inių hid onimų pi masis komponen as apib ėžia (de e mi-
nuoja) an ąjį (Vanagas 1970: 273–274)3. P is a an sudė inių oikonimų y imo
1 S aipsnyje nenag inėjami p iešdėliniai gal- šaknies ie o a džiai, be o, analizuojami ik ie su-
du iniai i sudė iniai ie o a džiai, ku iuose šaknis gal- eina pi muoju dėmeniu. P iešdėliniai i
an ąjį dėmenį gal- u in ys ie o a džiai y a pasklidę po daugelį pagal pi muosius dėmenis su-
da y ų Lie u os ie o a džių žodyno lizdų (i omų), odėl apie jų su elkimą i y imą bus galima
kalbė i ik išleidus isą žodyną.
2 Kai ku iuose naujesniuose sin aksės da buose ski iami sin aksiniai i mo osin aksiniai yšiai (plg.
Hol oe 2009).
3 Analizuodamas sudė inių ie o a džių da ybą, Aleksand as Vanagas pi menybę eikė klasi ikaci-
jai, pag įs ai dėmenų mo ologiniu s a usu: i damas sudė inių hid onimų de i aciją ski s ė juos į
kilmininkinius (geni y inius) i k ali ikacinius, o o pa ies da ybos būdo o onimus – į kilminin-
kinius i nomina y inius (k ali ikacinius) (Vanagas 1970: 258, 273; 1973: 213, 214).
LAIMUTIS BILKIS
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
ezul a us pab ėžiama, kad g ama iniu sin aksiniu požiū iu iek kilmininkiniai,
iek k ali ikaciniai šios klasės a dai y a ienodi, nes pi masis jų komponen as,
a ba dėmuo, apib ėžia, pa ikslina an ąjį (Razmukai ė 2003: 63). Taigi, anali-
zuojan ie o a džių su gal- da ybą, be ki a ko, no ima daugiau dėmesio ski i
gausios sudė inių oponimų g upės dėmenų sin aksiniams yšiams ap a i, i-
kin is, kad šie duomenys papildys lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksinio
ap ašo u inį.
2. Pagal da ybos būdą šaknies gal- lizde esan ys ie o a džiai klasi ikuo-
ini kaip pi miniai, ediniai (de i a ai), sudu iniai (kompozi ai) i sudė iniai.
Absoliučią daugumą pi minių oponimų suda o plu alia an um ie o a džiai
Gala. Pažymė ina ypa inga pliu alizacijos būdu a si adusių oponimų deno a ų
į ai o ė: daugeliu a ejų Gala y a ag onimai (a imų, di ų, di onų, ganyklų,
laukų, pie ų, ėžių a dai), ačiau pasi aiko i oikonimų (kaimų, jų dalių, pali-
a kų a dai), d imonimų (miškų, k ūmų a dai), helonimų (balų, ais ų a -
dai). Iš iso už iksuo a apie 300 okių ie o a džių: Gala a . Aukš , d . Sld, k.
Blnk, Kz , Rim, k. (Ringalių) dalis Lm, k. (Šadžiūnų) dalis Lp, l. Dbn, p . Ms i
k . Tokie oponimai neabejo inai suda y i ne ik iš lie . gãlas ‘ ie a, ku baigiasi
koks ilgesnis daik as; daik o k aš inė dalis (p adžia, pabaiga); k aš as, siena; ibaʼ
daugiskai os, be i iš lie . daugiskai inio apelia y o gala ‘galulaukėʼ. Tuo gali-
ma paaiškin i i ag onimų gausą: many ina, kad daugelis iš jų eiškia apib ėž os
ie os san ykius: į a dija laukų galuose esančius objek us. Žymiai mažiau (apie
20) y a pi minių ie ą eiškiančių ie o a džių, suda y ų iš lie . gãlas ienaskai-
os o mos: Gãlas a . Gd , Ssk, b. Pš, Vln, ež. Bsg, gn. Zp, k. Rud, k. (Leipuš-
kės) dalis Ml, k. (Pe šėkininkų) dalis M s i k . Ra i e iniais pi miniais . su
gal- laiky ini loka y iniai ie ų a dai Galuõs k m. K k, Galuosè b. S k, suda y-
i iš lie . gãlas daugiskai os loka y o o mos a ba lie . gala ‘galulaukėʼ loka y o
o mos – su umpin os galuõs i pilnosios galuosè. Toks nominacijos būdas pa-
si aiko ik ( op)onimijoje.
3. Galūnės ediniu galima laiky i ieną oikonimą Gal-ia s. Nmč (: gãlas),
no s, ki a e us, jis gali bū i plu ale an um ipo an opooikonimas, plg. lie .
p d. Gals, Gãlius (LPDB).
4. P iesaginiai ie o a džiai pagal da ybos ka ego ijas ski s y ini į edinius,
suda y us pagal deminu y ų, ypa ybės u ė ojų pa adinimų (nomina a ibu i a)
i ie ų pa adinimų (nomina loci) da ybos analogiją.
Daugiausia deminu y inių ie o a džių suda y a su p iesagomis -elis i
-eliai – a i inkamai 12 i 11: Gal-ẽliai k. Rz, Vžns, k. (Juškėnų) dalis Sdk, k m.,
mš. Lks, p . B i k ., Gal-ẽlis gn. M k, gn. dalis Sd, k. (Sausininkų) dalis B ,
k. (K ekš ėnų) dalis K ok, k. (G iežpelkių) dalis Lks i k . P iesagų -ai ė, -ai-
ės, -aliai, -iukas, -elė, -elės, -učiai, -ukai, -u ė, -u is edinių pasi aiko po kelis
a po ieną: Gal-ai ė p . Lb , Gal-ai ės p . Lzd, Gãl-ai is s. Pp, Gal-ãliai k.
S aipsniai / A icles 215
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
(G ūšlaukės, Lazdininkų, Vaineikių Medsėdžių) dalys D , s. An k, Gal-ẽlė b.
Rz, Gal-ẽlės . miške Ppl, Gal-iùkas l. Upn, U , sklp. Dglšk, Gal-učiai k. (Ra-
giškės) dalis Lkš, Gal-ùkai a . Dg, Gal-ù ė p . V d , Gal-ù is s . KzR.
Pagal ypa ybės u ė ojų pa adinimų da ybos analogiją suda y iems ie o a -
džiams daugiausia būdingos iš *-no-4 kilusios p iesagos. Daugiausia y a p iesagų
-inė i -inės edinių – a i inkamai apie 150 i 100: Gal-nė a . An, b. An z, d .
Šln, gn. S , up. B ž, D , s. A ž i k ., Gal-nės k. (S ilių) dalis Js , k. (Pu p-
lių) dalis M k, k. (Kazimie a o) dalis P , k. (S ungių) dalis Žg, 2 kln. Dgč, mš.
DglšN, s . T gn, ž. Vb, s . Sn , s. B i k . Kiek mažiau ie o a džių su-
da y a su p iesagomis -inis i -iniai – 75 i 110: Gal-niai a . Bb, d . Ml , kln.
Skp, k m. Aln, ž. Ad, sklp. dalys T gn, sod. Ign i k ., Gal-inia k. (Bi biliškės)
dalis Vl, Gal-nis a. Rz, g . B ž, kl. Ign, l. Pnd, mš. Rd, up. Jnš, M j, S d, s.
Jon, Upn i k . Čia minė ini i p iesagų -aunė, -ina de i a ai: Gal-aũnė5 k m.
Vl, Gal-inà k., s. V d . Šiai da ybos ka ego ijai da galima p iski i po ieną
p iesagų -iškės i -uosnė edinį: Gãl-iškės gn., gn. dalis Kl n, Gal-uõsnė kln.,
k m., plk., sln. Čb. Vediniai su sla iškomis p iesagomis, ma y , aip pa eiškia
ypa ybę: Gal-énka l. K k, Gal-iáukos p . Ml, Gal-ie ka sod. Kdn, Gal-nka ež.
Dbg, k. (Skais e ių) dalis Mck, s . Čb, Gal-inka a ., p . Msn, Gal-nkė b. Užp,
Gal-oškė d . Va n.
Iš ie ų pa adinimų da ybos ka ego ijai p iski inų oponimų kiek dažnesni
p iesagos -ynė ediniai (7 .): Gal-nė d . Lkm, k m. S č, l. A s, B , p . Lkm,
Gal-nė ( a . Pelnė) d . K kn, Gal-nė ( a . Pempnės) l. Už . Šiai ka ego ijai
p iklauso i pa ieniai -a a, -ija, -ijos, -yna, -ynas de i a ai: Gal-a à d p., gn.,
l. Va n, Gal-ijà p . T g, Gal-ijos a ., p . NmŽ, Gal-na ‖ Gal-nas a ., b., ln.,
mš., p ., . upėje (Šešu yje) B . Tokio ipo da iniai is o iškai laikomi sukonk-
e ėjusiais, . y. ie os eikšmę įgijusiais, kuopiniais pa adinimais (Amb azas
2000: 51, 54).
5. Dauguma sudu inių ie o a džių su pi muoju dėmeniu gal- y a daik-
a a diniai de e mina y iniai. Jų didžioji dalis p iski ina gana nedidelei g u-
pei lie u ių kalbos de e mina y inių dū inių, ku ių an asis dėmuo apib ėžia
pi mąjį, nu odo jo ie ą a ba (kai ie o a džiai y a me a o iniai) p iklausomy-
bę6. Tokių dū inių da ybos modeliai gausūs i labai į ai ūs. Tai sie ina su ak u,
kad i a p bend inių iš d iejų daik a a džių suda y ų sudu inių žodžių, ku ių
4 Dėl p iesagų kilmės ž . Amb azas 2000: 144–147.
5
Plg. ypa ybės u ė ojų pa adinimams p iski iamą apelia y ą gẽležaunės (Amb azas 2000: 161).
6 Ti ian lie u ių sudu inius ie o a džius pap as ai pab ėžiama, kad da iniai iš d iejų daik a a -
džių (a a dažodžių) y a de e mina y iniai, jų pi masis dėmuo apib ėžia an ąjį (Razmukai ė
2002: 121; S ide skienė 2006: 48; Kačinai ė 2008: 277). A ejai, kai an asis oponimų dėmuo y a
apib ėžian ysis, o pi masis – apib ėžiamasis, nė a analizuo i.
LAIMUTIS BILKIS
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
an asis dėmuo apib ėžia pi mąjį, gãlas y a ienas iš dažniausiai pi muoju dė-
meniu einančių žodžių (plg. LKG I 441).
P oduk y iausias ie o a džių da ybos modelis y a daik a a dis su gal- (←
gãlas, gala) + bend inis daik a a dis: Gal-ã-balė l., p . V n, Gal-ã-baliai p .
Gd , Gal-a-bals b., p . Ob, 2 p . Vb, Gal-balis b. Imb , Gal-balis ( a . Klim-
balė) gn., p . Vb, Gal-bals k. Vb, Gal-ia-balė kln. Kl , Gal--balė b. Dgč, d .
Šiūl, plk. Kpč, Gal--balė ‖ Gal--balis l., p . Kpč, Gal--balis plk. Al , Gal-ó-
balis d p., plk. Pnd, Gal-ù-balė b. Imb , Rim, Skp, Vad, k m. K sn, p . K k,
K sn, M s, Vad, Gal--balė p . Skp, Gal-ù-balis 2 b. Gž, b. Kp, 2 b. Šmn, b. Tsk,
Vb, d. S , d p. M j i k ., Gal--balis a. miške Dglč, a . S , b. Vb: gãlas, gala +
balà; Gal-ã-bend is k m., p . Čln: beñd ė, bend  ‘bend a pie a, bend as laukasʼ7;
Gal-a-č e is l. Onš: č é is ‘ke i adalis, ke i isʼ; Gal-a-dalia l., mš. (Liepa-
lo ų) dalis M k, Gal-a-dals mš. M k: dals ‘ am ik as iso daik o kiekis; kokio
no s dalyko sudedamasis elemen as; žemės sklypas, laukasʼ; Gal-a-dã ymai p .
DglšN: dã ymas ‘kemsynė, klampi bala, ais asʼ; Gal-a-d onyčia b. Dg: d onyčià
‘siena; ežiaʼ; Gal-a-kaklelė p . Vdn: kaklẽlis, plg. kãklas ‘ ingis, įlanka, sąsiau-
is, pusiasalis, iškyšulysʼ; Gal-ã-kluonė p . Smn: klúonas ‘ obesys ja ams k au i,
klojimas; pie a p ie klojimo, ža dis, ža diena, kluoniena, apluokasʼ; Gal-a-kojis
liūn. N g: kója; Gal-a-pùs alakis d ., p . Žž: pùs alakis, pùs alakė ‘pusė alakoʼ;
Gal-a-slãsčiai kl. JnšM: slãs ai ‘p ie aisas pelėms, ž ė eliams gaudy i, spąs ai,
žabangaiʼ; Gal-a-šinė p . Dbg: šinà ‘ a lankis, a o apkaus as; ogių pa ažų ap-
kaus asʼ, šnas, šnė ‘ a lankis, a o apkaus asʼ; Gal-ã- i agė ‖ Gal-ã- i agis kl.,
iba a p laukų T gn:  agė,  agis ‘ ijų agų ežiaʼ; Gal-a- alãkai a . Žž, p .
Pkn, Gal-a- alakis a ., b. Kpč, Gal-- alakė klon. Šaul, Gal-- alakis l. Jk, Gal-
u- alãkiai l. R n: alãkas ‘žemės sklypas apie d idešim dešim inių; žemės ėžis
oliau nuo namųʼ; Gal-ã-žydapie ė l. Eiš, Gal-ã-žydapie is ūk. D ž: *žydapie ė,
*žydapie is: ždas, pe a; Gal-i-są ã ai ‖ Gal-i-są ã iai ‖ Gal-i-su ã ai a ., l.,
pb., p . Lp: s a a, s a as, sù a a, sù a as ‘ske sinis, jungian is pada go (s a-
klių, akėčių) šonus, sankalasʼ; Gal-ù-g ėblis . miške Rod: g ėblià ‘šlapias me-
džiais g įs as keliasʼ; Gal-ù-ka čiai d ., l. Rm, Gal-ù-ka ės k m., p . Vb, Gal-ù-
ka is gn. Rm: ká is ‘ilgas plonas medis, i p is, ša aʼ a ba ka is ‘nenupjau os
žolės uoželis p adalgyjeʼ; Gal-ù-smėliai p . Kp : smlis, smėls i k . Pagal šį
modelį suda y a keli šim ai į ai ius jungiamuosius balsius u inčių sudu inių
ie o a džių, ku ių an ųjų dėmenų pama iniai žodžiai da es i bend iniai daik-
a a džiai aikš , áikš ė, akmuõ, ãkmenas, alksnnas, apdėmė ‘sodžiaus bend as
žemės sklypas a p d iejų sodybų, panamė, iš a aʼ, b as à, dažas, daubà, deg-
sis, degėss ‘degimo liekana, apdegęs medis, nuodėgulisʼ, degsė ‘apdegusi ie a,
gais o ie aʼ, di à, ẽže as, gã ė, gi ià, gõjus ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ėʼ,
7 Bend inių žodžių eikšmės pa eikiamos iš LKŽe.

S aipsniai / A icles 217
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
káimas, kálnas, kalniùkas, kapas, kẽlias, ke i is ‘ alako ke i adalisʼ, kiẽmas,
klamas ‘ obesys ja ams laiky i, kluonasʼ, klónis, klõnis, klon, klõnė, k mas,
k mai, kuls ‘įlanka, iškyšulys; užsisukimas, ingis; kampas; k aš as, gabalasʼ,
lankà, laũkas, laukẽlis, lazdnas ‘k ūmas a medis, an ku io auga iešu ai (Co-
ylus a ellana); šių augalų miškas, iešu ynasʼ, leknas, liẽknas ‘šlapia, klampi
pie a, pelkė, bala, liūnas; šlapia ie a, apaugusi k ūmais i sku džiais medžiais,
ais as; nedidelis miškas, bi ž a; palik as nea as, nepjau as žemės sklypas gy-
uliams gany iʼ, lekna, lieknà ‘žema d ėgna pie a be k ūmųʼ, liẽp as, lgas, lgas
‘upės užliejama dubi ie a; klampi upės a šaka; klanas, bala; liūnas, klampynė;
enkinys, kūd a; pu ynas; duobė upės dugne, dubu ysʼ, má gas ‘žemės ma asʼ,
má gė, má gis ‘žemės ma as; oliau nuo sodybų esan is ėžisʼ, mškas, pabal, pa-
bals, pélkė, pe a, plẽcius ‘žemės gabalas, sklypas; ie a, plo as, aikš ėʼ, plẽčius
‘ ie a, plo as, aikš ėʼ, p das ‘ enkinysʼ, as as, ã as ‘g io ys; mažas upelisʼ,
salà ‘iš isų pusių andens apsup as sausumos plo as; pakilesnis, sausas žemės
plo elis liūne, ais e; a iamos žemės, di os plo elis a p pie ų; sodžius, kaimasʼ,
*sdimas, sdymas ‘žemės ėžis ies sodybaʼ, skadžius, skadis, ske snė ‘ske -
sais ėžiais daly as laukas; ske sai sua a lys ė, ske slys ė; ske sai a iama aga,
ske s agė; miško uožas (iški s as a ski as ki s i)ʼ, ske snis ‘ske sais ėžiais da-
ly as laukasʼ, sknimas, skynmas ‘išskin a, iški s a miško ie aʼ, sodà ‘neišski s-
y as kaimas, sodžiusʼ, sõdžius, sodžiùs ‘ als iečių gy enamoji ie a, kaimas; so-
dybaʼ, sõdas, s ùkas, s ùkis ‘žemės sklypas, uožas, plo asʼ, šakns, šlas, šni as
‘ilgas siau as žemės sklypas, ėžisʼ, ãkas, akẽlis, el ninkas ‘ e šiukų ap a as;
e šiukų ganykla, pie a p ie sodybosʼ, ãkas ‘aukš a, sausa pie a, apaugusi e ais
k ūmais bei medžiais, miško aikš elė; pie a, ku y a be žų; iški s a a išdegu-
si miško ie a, skynimas; miško (ka ais i lauko) kelias a akasʼ, o à, ūlyčlė,
lyčia, ūlyčià, ūlčia, ulyčià, ùlyčia ‘seno inio kaimo kelias, ga ė; mies o ga ė;
kiemas, a šlaimas; ap e as kelias gy uliams a y i, iš a a, išgana, genesys; kai-
mo ganykla; kaimas, sodžiusʼ, upãlis, ùpė, upẽlis, upẽlė, alkà ‘nedidelis klanas,
bala, negili lie aus p ily a duobė an kelio, pie oje, di oje, kieme i pan.; šla-
pia, klampi, pelkė a ie a, daubaʼ, ã as, a à ‘ka is o ai e i, ša a, sklan-
da; medinė su i inamoji du ų, s alų, s aklių i pan. de alė, pe a as, sankalas,
į ylisʼ, a ai, odà ‘pie os įsikišimas į mišką, į k ūmus, į odė, p a ėgė, laukymė;
nedi bamos žemės ėžis a p di ųʼ, žadis, ža ds, žá dis ‘ap a as gy uliamsʼ8.
Gana dažnas y a modelis daik a a dis su gal- (← gãlas, gala) + ik inis
daik a a dis, ku is i gi y a ie o a dis ( anden a dis, oikonimas, ag onimas):
Gal-a-d apals p . Šaul: D apãlis ež., Gal-ã-dusiai d . S j, Gal-ã-dusis ‖ Gal-a-
duss o . ež. Lzd: Dusià ež. (K iklys 1966: 49; Vanagas 1981: 104), Gãl-a-ilgė ‖
Gãl-a-ilgis k., s. M k, Gál-ilgė p . Rai : Ìlgis ež., Gal-a-ilgis p . Gd : Ìlgis, Igis
8 Išsamiau ž . LVŽ III 33–38.
LAIMUTIS BILKIS
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
ež., Gal-ã-pelakis mš. JnšM: Pẽlakas ež. (A ino) dalis, Gal-ã-suojė ‖ Gal-ã-suo-
jis p . Aln: Suojs ež., Suojà up., Gal-ã- e knė ‖ Gal-ã- e knis o . k. G nd: Ve-
knė, Ve kn up., Gal-ia-kaušia k. AlksnV: Kaušia k., Gal-ilgia d . Rim: Ilgia
ež., Gal-ù-be ž alkis b., k m. Vb: Bé ž alkė, Bé ž alkis p ., Gal-u-duobù ė p .
Ldk, Gal-u-duobù is s. Ldk: Duobù is up., Gal-ù-nak akė b. Kp: Nak ak up.,
Gal-ù- o ėja l. P , Gal-u- o ėjs p . B ž: Ro ėjà up. Šių sudu inių ie o a -
džių an asis dėmuo nu odo apib ėžiamuoju dėmeniu į a dy o dalyko bu imo
ie ą bei p iklausomybę.
Ta p dū inių iš d iejų daik a a džių pasi aiko i e as modelis – daik a a dis
su gal- (← gãlas, gala) + ik inis daik a a dis, ku is y a asmen a dis: Gal-a-
š anė l. dalis Šš: a d. Š áina, *Š ainà, *Š ains, plg. p d. Š einà, Š eins, Gal-ù-
šeškiai a . Vb: a d. Šẽškas (LPDB). Ag onimo Galùšeškiai an ojo dėmens
asmen a dinė kilmė labiausiai ikė ina odėl, kad su ampa ie o a džio i as-
men a džio Šẽškas lokalizacija. Abu da iniai, ma y , eiškia objek ų p iklausy-
mą asmenims.
Ra i e iniai, ik oponimijoje pasi aikan ys, y a sudu iniai ie o a džiai, su-
da y i iš lie . gãlas ilia y o galañ i bend inio a ik inio daik a a džio: Ga-
lam-pòliai (Galam-pòlės?) (< *Galan-pòliai) p . S k: lenk. pole ‘di a; laukasʼ
(LLKŽ 476), us. поле ‘laukasʼ (RLKŽ III 245), Galan-balà b. Sl, Galañ-balė l.
V n, Galam-bãlė (< *Galan-bãlė) p . M k: balà, Galan-ẽže ė ( a . Galañ ẽže o)
l., mš. Rud: ẽže as, Galán-lyčė (< *Galan-ūlyčė) p . Pkln: lyčia, ūlyčià, ūlčia,
Galan-kã iškis a . Kpč: Kã iškis ež. Tokių sudu inių ie o a džių pi muoju
dėmeniu einan i nepaki usi ilia y o o ma apib ėžia an ąjį daik a dinį dėmenį,
odo k yp į link objek o.
Po a sudu inių ie o a džių gali bū i suda y i iš daik a a džio su gal- (←
gãlas, gala) i būd a džio: Gal-ã-cieliai d . Pkn: ciẽlas ‘nepalies as, s eikas; i-
sas, iš isasʼ, Gal-ù-ko inis ( a . Kõ inė) p . Kp: ko nis, -ė ‘susijęs su ko a, ski -
as ko aiʼ (pa eikėjo eigimu, pie oje bu o sukilėlių slėp u ės). Šių ag onimų
an asis dėmuo (būd a dinis) apib ėžia pi mąjį (daik a a dinį): ‘cieli galaiʼ, ‘ko-
iniai galai‘. Toks sudu inių bend inių daik a a džių da ybos modelis labai e-
as – pasi aiko da inių ik su an uoju bū a diniu dėmeniu, kilusiu iš palakis, -ė
(LKG I 472).
Kelis oponimus galima ak uo i kaip da inius iš daik a a džio su gal- (←
gãlas, gala) i eiksmažodžio: Gal-ã-sa is kl ., p . Aln: lie . sá i (sã a, sã o)
‘da y is udam, neš a iamʼ, Gal-a- a as d . Užp: é i ( ẽ ia) ‘da y i, s a y i
( o ą); o a ibo i, sup i, juos i; ap e ian da y i, s a y i; pe a omis daly i
į a ski as dalis, pe e iʼ, Gal--sėdės ( a . Galùsėdymai) a . Pnd: sėd i (sdi)
‘pas o iai gy en i (kokioje ie oje)ʼ, Gal-ù-s upė gn. V s: (?) s ùpin i ‘ auk-
isʼ, Gál- e kis ( a . Gál alkis, Ga alkis, Gal alks) b., g ., p . Bsg: ek i
( ekia, ekė) ‘aša as lie i, kūkčio i iš susijaudinimo (pp . iš skausmo, liūdesio,
S aipsniai / A icles 219
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
džiaugsmo); skųs is, aimanuo i; p aleis i d ėgmę, aso i, sunk isʼ. Tokių iš daik-
a a džio i eiksmažodžio suda y ų ie o a džių dėmenų san ykiai sunkiai nu-
sakomi. Galbū pi muoju dėmeniu nu odoma eiksmo ie a: ‘gale sa iʼ, ‘gale
sėdė iʼ, . y. bū i, ‘gale e k iʼ, . y. d ėg i, sunk is, i pan., plg. eiksmo laiką
nu odan į dū inį nak gonis ‘nak į gany iʼ (LKG I 463).
6. Sudė iniai ie o a džiai pi miausia ski s y ini į p ielinksninius9 i žodžių
junginius.
Daugiausia p ielinksninių ie o a džių suda y a iš naujybinio10 e d ės ( ie-
os) san ykius eiškiančio a minio p ielinksnio galù, ku is y a sup ielinksnėjusi
daik a a džio įnagininko linksnio o ma, i bend inių daik a a džių kilminin-
ko: Galù bãlos ( a . Galañ bãlos) p . Luok, Galù dažo a . Tj, l. V n, p . Pn , Tj,
Galù di óno a . K k, Galù di os (Gałudi as) p . Dkš , Galù ẽže o b. Km, d .
K k, p . Lel, Galù gõjaus k m., l., upl. dalis Km, Galù káimo l. Pn, p ., s . Blnk,
Galù kanó os d . Imb : kanó a ‘g io ys; ežia, olasʼ, Galù kẽlio p . Vies, Galù
kluon d ž., p . Lel, Galù kùlio a . Gl , Galù laũko d . K , kln. Žl, p . JnšM,
Galù lazdno mš. Šmn, Galù lepų d . Rg , Galu lygumų p . Žl, Galù má gių p .
Km, Galù mško p . Blnk, Galù palã o k m., p . Šmn: *palã as, plg. pala as ‘sijų
g indinys, aukš asʼ, pala a ‘kluono šalinės lubos, an ku ių k aunama ja ai, pa-
ša as; palundai, g įs osʼ, Galù p do b., l., p . Pbs, Galù as o plk. Pg, Galù ã o
a . K , b. Kp, p . K ns, Galù salõs lks. eže e (Alauše) Sdk, Galù sėdbos s .
Vdšk: sėdba ‘sodybaʼ, Galù senos p . S , s . An , Galù sodbų kln. Rk, Galù
sõdo . Pnm, Galù s ulpẽlio p . Ku : s ulpẽlis, plg. s upas ‘s ačias į žemę įkas-
as ąs as; kuolas, mie asʼ, Galù šniū ẽlių b. Rk, Galù šni ų g . Dl, p . Blnk,
Dl, Pn , Žl, Galù el ninko ( . Galù el nyko) a . Tj, Galù o õs d . Š , l. Blnk,
pk n . In , p . Blnk, Ml , Pbs, Galù ūlčios dumblynas K , p . An, Galù ūl-
čios ( a . Ras as) p . An. Pas ebė ina, kad ie ą nu odančios kons ukcijos su
p ielinksnio unkciją a liekančiu galù i daik a a džio kilmininku gana dažnos i
a mėse: galù kojų, iš galu kluono (Ul ydas 2000: 223), galù klaimo, galù da ži-
nės, galù lauko, galu sodžiaus (LKŽe).
P ielinksnis galù a ojamas i su ik inių daik a a džių ( ie o a džių) kilmi-
ninku nusakan objek o ie ą ki o objek o a ž ilgiu: Galù Dẽblono l. K kn: Dẽ-
blonas up., Galù Ìšlaužo d . K d: Ìšlaužas p ., Galù Šlãpių gn. Pg: Šlãpės a ., gn.
9 Lie u ių p ielinksniniai ie ų a dai sudė iniais adinami i ienin elėje jų da ybai ski oje pu-
blikacijoje (Rabačiauskai ė 1969: 243), aip pa kai ku iuose ki uose oponimų da ybos analizei
ski uose da buose (Endzely ė 2005: 176). Ki ų y ėjų ski iamos d i sa a ankiškos g upės – sudė-
iniai ie o a džiai i p ielinksniniai ie o a džiai (Mickienė 2001: 123, 136; Ba ku ė 2008: 165,
168). Sudėjimą sup an an o maliai, p ielinksninės kons ukcijos u ė ų bū i p iski os sudė inių
ie o a džių g upei, da plg. Подольская 1978: 62.
10 Naujybiniai p ielinksniai da adinami an iniais (naujybiniais) (ž . DLKG 438).
LAIMUTIS BILKIS
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
P ielinksniniams ie o a džiams su galù da būdingas da ybos modelis galù +
daik a a džio unkciją a liekančio būd a džio kilmininkas: Galù laibjų p . Rgl:
laibàsis, laibóji, plg. láibas, -à, labas, -à ‘siau as ske smeniu, plonasʼ, Galu sody-
binių a . K k: sodbinis, -ė ‘p iklausan is sodybai; esan is sodyb ie ėjeʼ.
Vienas p ielinksninis ie o a dis y a suda y as iš e ai a ojamo naujybinio
a minio p ielinksnio galu i bend inio daik a a džio kilmininko: Galu as o
p . Lel. Ši kons ukcija aip pa eiškia ie ą (galą) ki o objek o a ž ilgiu. P ie-
linksnis galu laikomas išsi u uliojusiu iš daik a a džio naudininko, kons uk-
cijų su juo andama i a mėse: galu sodo, galu lauko (ž . Ul ydas 2000: 177).
Labai dažnos p ielinksninės kons ukcijos su kilmininku, ku iose į p ielinks-
nių ka ego iją y a pe ėjusios (a ba p ie jos p ia ėjusios) daik a a džio ie inin-
ko o mos. P ielinksnio unkciją dažniausiai a lieka inesy o o ma galè, su ku ia
pap as ai eina bend inio daik a džio kilmininkas: Gale balos b. Kpč, Galè be -
žno mš. Ds, Galè bi žynlio l. Pžl: bi žynlis, plg. bi žnas ‘be žų miškasʼ, Galè
dã ymo k m. T gn, p . S , Galè da ž p . Ds, Galè dẽgsnio ‖ Galè dẽgsnių d .,
p . Ml: degsns ‘išdaga, degsnėʼ, dẽgsnė ‘degimas, išdegusi ie aʼ, Galè di ónų l.
Sug, Galè duobẽlių p . B š, Galè eže lio p . Sld, Galè ẽže o a . T gn, ež. (Spa-
lio) dalis Gd , ež. (Beb usų) dalis In , p . Nmn, p . dalis T gn, Galè gi ẽlės k -
m. T gn, Galè gojẽlio d. Tj, Galè gõjų p . Ssk, Galè g õbliaus l., p . Rim, Galè
g õblių d . Rim: g õblius ‘pylimas, kelio sankasaʼ, Galè kamšõs p . Auk: kamšà
‘žabais, i bais iškimš as, išklo as kelias; p ikimš a, už aisy a duobė; pe kolas,
pe sėda (upėje); klampi ie aʼ, Galè kẽlio upl. Rod, Galè kuli ( a . Gãlas kuli)
d . Sug, Galè laũko a . Rmš, d . S , kln. T , mš. S , p . Rmš, Galè lauk p .
Vš , Galè lydimlio l. Sld: lydimlis, plg. ldimas, lydmas ‘iški s as a išdegin as
plo as miške, ki imas, skynimas; a iamas, di bamas laukas iški s o miško ie o-
je, plėšinysʼ, Galè mško d . Rim, Gale pakalnių l. M k, p . Dgl: pakanė, pakálnė
‘žema ie a kalno papėdėje, slėnys; kalno šlai asʼ, Galè pak i ės s . Gl : pak i-
ė ‘s a us, ska dingas, y an is k an as a kalno šlai as; andens išg auž as upės a
eže o pak aš ys po elėna a medžio šaknimis, pake ėʼ, Galè plimo a . Tj, Gale
p iemenės d . Š : p iemen, p iemẽnė ‘gy enamojo namo dalis p ie lauko du ų;
jaujos p iedu is, p ieangis; am ik a kiemo dalis a čiau du ųʼ, Galè pušynlio
mš. Sug, Galè ais ẽlio gn. Tj, Galè salõs mš. Š n , Galè sal l., p . Aps, Galè
sėdbų a . Vžns, Galè senos p . Gl , Galè ska dẽlio p . Dgl, Galè skadžiaus d .
T gn, p . Sld, Galè smlio d . Lkm, Galè sodbos mš. K k, Galè sodbų l., mš.
Sug, Galè šaknnių l. Ign: šaknnis ‘šaknia aisisʼ, Galè šlo p . S , Galè šni ų d .
Aps, p . Aps, Ssk, Galè ãko p . Vdšk, Galè o õs a . Tj, d . Gl , V s, kd . Tj,
l. Blnk, p . Dl, Gl , . Sug, Galè ūlčios p . S , Galè alãko p . Lnk , Galè
alãkų l., mš. M c. Inesy o galè p ia ėjimo, šliejimosi p ie p ielinksnių polinkis
pas ebimas i bend inėje kalboje (LKG II 581; DLKG 438), no s LKŽe ši o ma
pa eikiama ik kaip p ie eiksmis.
S aipsniai / A icles 227
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
OBJEKTŲ NUORODŲ IR KITI
SUTRUMPINIMAI
a. – aikš ė
a . – a imas, a iama žemė
a d. – asmen a dis
aukš . – aukš uma
b. – bala
b us. – bal a usių
d. – duobė
d . – di a
d p. – du pynas
d . – di onas
d . – d a as
ež. – eže as
gn. – ganykla
g .– g io ys
k. – kaimas
kd . – kūd a
kl. – kelias
klm. – kelmynė
kln. – kalnas
klon. – klonis
kl . – kal a
kms. – kemsynas, kemsynė
k m. – k ūmai
k m. – ki imas
l. – laukas
la . – la ių
lenk. – lenkų
lie . – lie u ių
liūn. – liūnas
ln. – lanka
ms . – mies as
mš. – miškas
o . – o icialus
paež. – paeže ė, paeže ys
pb. – pabalys
pk n . – pak an ė
plk. – pelkė, pelkė a ie a
plkln. – piliakalnis
p . – p ūsų
p d. – p a a dė
p . – pie a
p d. – pa a dė
s . – ais as
us. – usų
ž. – ėžis
sa . – sa i aldybė
sk. – ska dis
sklp. – sklypas
sln. – slėnis
sml. – smėlynas
sod. – sodyba
s . – sie u a
šl. – šlai as
šl . – šal inis
e . – e i o ija
. – enkinys
ūk. – ūkis
up. – upė
upl. – upelis
a . – a ian as
lks. – alksna
s. – e smė
s. – iensėdis
. – ie a, ie o ė
. – ie o a dis
ž. – žemė

LAIMUTIS BILKIS
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
VIETOVARDŽIŲ PAPLITIMO VIETŲ
SUTRUMPINIMAI
Ad – Adù iškis (Š enčioni .)
AlksnV – Alksnnai (Vilka škio .)
Aln – Alan à (Mol ų .)
Al – Al  as (Vilka škio .)
An – Anykščia
An – An ãliep ė (Za as .)
An k – Án kop is (Klapėdos .)
An z – An ãza ė (Za as .)
Aps – Ãpsas (Bal a ùsija)
A m – A mõniškės (Bal a ùsija)
A s – A is a à (Kėdáinių .)
Ašmn – Ašmin à (P enų .)
Auk – Aukš ãd a is (Aukš d a ỹs; T ãkų .)
Aukš – Aukš upnai (Kùpiškio .)
A ž – A ižiẽniai (Vlniaus .)
Bb – Bãb ai (Kaũno .)
Blnk – Bálninkai (Mol ų .)
B š – B š onas (P enų .)
B – Ba ninkai (Vilka škio .)
B ž – B žai
Bsg – Baisógala (Rad liškio .)
B – Ba akia (Tau ags .)
B – Bu imónys (Aly aũs .)
Ck – Ceikinia (Ignalnos .)
Čb – Čiõbiškis (Ši in  .)
Čk – Čẽkiškė (Kaũno .)
Čln – Čiulnai (Mol ų .)
Dbg – Dubingia (Mol ų .)
Dbn – Dubnai (Aly aũs .)
Dg – Daũgai (Aly aũs .)
Dgč – Degùčiai (Za as .)
Dgl – Daũgailiai (U enõs .)
Dglč – Daugėláičiai (Rad liškio .)
Dglšk – Daũgeliškiai (Kaũno .)
DglšN – Naujàsis Daugėlškis (Ignalnos .)
Dkš – Dkš as (Ignalnos .)
Dl – Dél u a (Ukme gs .)
D – Da bnai (K e ingõs .)
D ž – Da žiniñkai (Va ėnõs .)
Ds – Dùse os (Za as .)
D – Die ẽniškės (Šačininkų .)
Eiš – Ešiškės (Šačininkų .)
Gd – Gied ačiai (Mol ų .)
Gl – Gél onai (Ši in  .)
G b – G ybnai (Ignalnos .)
G g – Ga gžda (Klapėdos .)
G nd – G enda  (T ãkų .)
Gž – Giža (Vilka škio .)
Ign – Ignalinà
Imb – Ib adas (Za as .)
In – Iñ u kė (Mol ų .)
Jk – Jaknai (Va ėnõs .)
Jnš – Jõniškis
Jon – Jona à
JnšM – Jõniškis (Mol ų .)
Js – Jós ainiai (Kėdáinių .)
Jz – Jiẽznas (P enų .)
Jž – Jūžin a (Rõkiškio .)
Kbš – Kibỹšiai (Va ėnõs .)
Kdn – Kėdáiniai
Kl – Ka anėnai (Š enčioni .)
Kl n – Ka inėnai (Šilãlės .)
Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa . e .)
Kl Ž – Žemačių Kal a ijà (Plùngės .)
Km – Kamaja (Rõkiškio .)
Kp – Kùpiškis
Kpč – Kãpčiamies is (Lazdjų .)
Kp – Kup ẽliškis (B žų .)
K d – Ki dekiai (U enõs .)
K k – K ãkės (Kėdáinių .)
K kn – K ekena à (Pãne ėžio .)
K n – K úonis (Kaišiado i .)
K ns – K iaũnos (Rõkiškio .)
K ok – K ókialaukis (Aly aũs .)
K s – Kasakiškis (Pãne ėžio .)
K sn – K osnà (Lazdjų .)
S aipsniai / A icles 229
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
K k – Kùk iškės (U enõs .)
Ku – Ku klia (Anykšči .)
K – Ka á skas (Anykšči .)
KzR – Kazl Rūdà
Kz – Kaz iškis (Ignalnos .)
Lb – Liubã as (Kal a jos sa . e .)
Ldk – Lyduõkiai (Ukme gs .)
Ld n – Liud inã as (Ma ijámpolės sa . e .)
Lel – Lelinai (U enõs .)
Lkm – Liñkmenys (Ignalnos .)
Lks – Laũksodis (Pak úojo .)
Lks – Laũksa giai (Tau ags .)
Lkš – Lukšia (Šaki .)
Lln – Lieliónys (P enų .)
Lm – Lomia (Tau ags .)
Lnk – Linku à (Pak úojo .)
Lp – Léipalingis (D ùskininkų sa . e .)
Luok – Luokesà (Mol ų .)
Lzd – Lazdjai
Mck – Micknai (Vlniaus .)
Ml – Mielagnai (Ignalnos .)
Ml – Mol ai
M c – Ma cinkónys (Va ėnõs .)
M j – Ma ijámpolė
M k – Me knė (Va ėnõs .)
M s – Mi oslã as (Aly aũs .)
Ms – Mósėdis (Skuõdo .)
Msn – Mùsninkai (Ši in  .)
Mžš – Mežiškiai (Pãne ėžio .)
Nmč – Nemenčnė (Vlniaus .)
Nmn – Nemunái is (Aly aũs .)
NmŽ – Žemačių Naũmies is (Šilù ės .)
N g – No agliai (Lazdjų .)
Ob – Obẽliai (Rõkiškio .)
Onš – Õnuškis (T ãkų .)
Pbs – Pabáiskas (Ukme gs .)
Pd – Padubysỹs (dab. Baziliónai) (Šiauli .)
Pd – Pãdie y is (Šilãlės .)
Pg – Pagi ia (Kėdáinių .)
Pkln – Pakalnia (U enõs .)
Pkn – Pakúonis (P enų .)
Pkš – Paukš akia (Plùngės .)
Pls – Pelesà (Bal a ùsija)
Plš – Palšė (Ignalnos .)
Pl – Plã eliai (Plùngės .)
Pn – Pane ėžỹs
Pnd – Pandėlỹs (Rõkiškio .)
Pnm – Panemunlis (Rõkiškio .)
Pn – Pano e ia (Jona õs .)
Pp – Paplė (Akmẽnės .)
Ppl – Papilỹs (B žų .)
Pp – Papačiai (Kaišiado i .)
P l – Pe lojà (Va ėnõs .)
P – Pa ó ėja (B žų .)
Ps – Pãs o ys (Bal a ùsija)
Pš – Paš i inỹs (Pak úojo .)
Pšš – Pašuš ỹs (Rad liškio .)
Pun – Punià (Aly aũs .)
P – Pi ašinai (Aly aũs .)
Pžl – Paąžuõliai (Mol ų .)
Rai – Rai iniñkai (Aly aũs .)
Rd – Rad liškis
Rdč – Rdaičiai (K e ingõs .)
RdN – Nemunlio Rad liškis (B žų .)
Rgl – Ragẽliai (Rõkiškio .)
Rg – Ragu à (Pãne ėžio .)
Rim – Rimš (Ignalnos .)
Rk – Rõkiškis
Rm – Ramýgala (Pãne ėžio .)
Rmš – Rušiškės (Kaišiado i .)
Rod – Ródūnia (Bal a ùsija)
Ršk – Rešku nai (Š enčioni .)
R n – Rã nyčia (D ùskininkų sa . e .)
Rud – Rudnià (Va ėnõs .)
Rz – Rozalmas (Pak úojo .)
Sd – Sedà (Mažekių .)
Sdk – Sudekiai (U enõs .)
Sem – Semelškės (Elek nų sa . e .)
Skd – Skaud lė (Tau ags .)
Skp – Skãpiškis (Kùpiškio .)
Skš – Sõkiškiai (Ignalnos .)
Sl – Sãlos (Rõkiškio .)
LAIMUTIS BILKIS
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Sld – Saldù iškis (U enõs .)
Smn – Sinas (Aly aũs .)
Sn – Sin au a (Šaki .)
S d – Se ẽdžius (Jù ba ko .)
S j – Sei jai (Lazdjų .)
Ssk – Sesikai (Ukme gs .)
S č – S ačinai (Pak úojo .)
S k – S ãkliškės (P enų .)
S – S ūnái is (Š enčioni .)
Sug – Sugiñčiai (Mol ų .)
S – S ėdasa (Anykšči .)
S k – S  kos (Š enčioni .)
Šaul – Šaulnai (D ùskininkų sa . e .)
Šil – Šila ó as (P enų .)
Šiūl – Šiūlnai (Ignalnos .)
Šk – Šaũko as (Rad liškio .)
Šlčn – Šačininkai
Šll – Šilãlė
Šln – Šiaulnai (Rad liškio .)
Šl – Šlu a (Raséinių .)
Šmn – Šimónys (Kùpiškio .)
Š – Š in os
Šš – Šešuõliai (Ukme gs .)
Š – Š a (Kėdáinių .)
Šu – Šù ai (Š enčioni .)
Š – Š kšna (Šilù ės .)
Š n – Š en à (Š enčioni .)
Tj – Taujnai (Ukme gs .)
T g – Tau ag
T gn – Tau ãgnai (U enõs .)
T km – Taũ akiemis (Kaũno .)
Tsk – Tisknai (Kėdáinių .)
T – T e ẽčius (Ignalnos .)
Upn – pninkai (Jona õs .)
U – U enà
Užp – Užpãliai (U enõs .)
Už – ž en is (Kemės .)
Vad – Vadõkliai (Pãne ėžio .)
Va n – Vaniai (Telši .)
Vb – Vabalniñkas (B žų .)
Vdn – Vidẽniškiai (Mol ų .)
Vdšk – Vdiškiai (Ukme gs .)
Vies – Viẽsos (Ši in  .)
Vl – Veliuonà (Jù ba ko .)
Vln – Vilnai (Kaišiado i .)
Vp – Vẽp iai (Ukme gs .)
V d – Ve du a (Raséinių .)
V n – Va ėnà
Vš – Viš ý is (Vilka škio .)
V s – Ve is (Elek nų sa . e .)
Vžns – Výžuonos (U enõs .)
Zk – Zùikos (Ignalnos .)
Zp – Zapýškis (Kaũno .)
Z – Za asa
Žg – Žagã ė (Jõniškio .)
Žl – Žél a (Ukme gs .)
Žm – Žema kiemis (Ukme gs .)
Ž m – Ži mnai (Bal a ùsija)
Žsl – Žãsliai (Kaišiado i .)
Žž – Žiežmã iai (Kaišiado i .)
S aipsniai / A icles 231
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai.
Dak a o dise acija. Šiauliai: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Šiaulių uni e si e as.
Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland. Hyd onymia Eu o-
paea, Sonde band 2. S u ga : F anz S eine Ve lag.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
Bu kus Al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. Kaunas: Æs i.
Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidykla, 1994.
Endzelīns Jānis 1956: La ijas PSR ie ā di 1(1). Rīgā: La ijas PSR Zinā ņu aka-
dēmijas izde niecība.
Endzely ė Rena a 2005: Šiau ės idu io Lie u os ie o a džiai. Dak a o dise acija.
Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen O snamen. Be lin und Leipzig: Ve eini-
gung wissenscha liche Ve lege , Wal e de G uy e & Co.
Hol oe Axel 2009: Bend osios sin aksės pag indai. Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
Asociacija „Academia Salensis“.
Hol oe Axel, A ū as Judžen is 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių y-
šių y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–35.
K iklys B onius 1966: Mūsų Lie u a 3. Bos on: Lie u ių enciklopedijos leidykla.
Labu is Vi as 1994: Lie u ių kalbos sin aksė 1. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1965.
LKG II – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas, 1971.
LKG III – Lie u ių kalbos g ama ika 3, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas, 1976.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, ed. kolegi-
ja: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi -
kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne-
u: h p://www.lkz.l .
LAIMUTIS BILKIS
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
LLKŽ – Lenkų–lie u ių kalbų žodynas, au o ė Vale ija Vai ke ičiū ė. Vilnius: Mokslas,
1979.
LPDB – Lie u ių pa a džių duomenų bazė. P ieiga in e ne u: h p://lkiis.lki.l .
LVŽ III – Lie u os ie o a džių žodynas 3, au o iai: Ve onika Adamony ė, Laimu is Bil-
kis, G asilda Blažienė, Dalia Kačinai ė-V ubliauskienė, Milda No kai ienė, Alma Ra-
gauskai ė, Ma ija Razmukai ė, Dalia S ide skienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2018.
Mickienė Ilona 2001: Telšių ajono oponimų da yba. Dak a o dise acija. Kaunas:
Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Pospiszylowa Anna 1990: Toponimia południowej Wa mii. Nazwy e enowe. Olsz yn:
Wydawnic wa Wyższej Szkoły Pedagogicznej w Olsz ynie.
Razmukai ė Ma ija 2002: Lie u os sudu inių oikonimų da ybos b uožai. – Ac a
Linguis ica Li huanica 46, 121–130.
Razmukai ė Ma ija 2003: Sudė iniai Lie u os oikonimai. – Bal u iloloģija 12(2),
63–80.
RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 3, sud. Jad yga Ka dely ė. Vilnius: Mokslas, 1984.
Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y-
os klausimai 6, 235–246.
Sa ukynas B onys 1971: Kaip pada y i andenų a dai. – Pe galė 12, 166–169.
S ide skienė Dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai. – Li ua-
nis ica 68(4), 47–59.
S ide skienė Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y aci-
ja. – Ac a Linguis ica Li huanica 77, 78–102.
Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas.
Vanagas Aleksand as 1973: Ванагас А. П. Структурно-словообразовательный
анализ названий гор Литвы. – Lie u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija, 3(44),
209–219.
Vanagas Aleksand as 1980: K. Būga – lie u ių onomas ikos p adininkas. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 20, 7–46.
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius:
Mokslas.

S aipsniai / A icles 233
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
Vaskelai ė Ramunė 2003: Lie u ių kalbos daik a a diniai junginiai sin aksinių yšių
požiū iu. – Ac a Linguis ica Li huanica 48, 143–158.
Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje. Dak a-
o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Орел Владимир Эммануилович 1997: Неславянская гидронимия бассейнов
Вислы и Одера. – Балто-славянские исследования 1988–1996. Москва: Индрик,
332–358.
Подольская Наталья Владимировна 1978: Словарь русской ономастической
терминологии. Москва: Наука.
Топоров Владимир Николaевич 1979: Прусский язык. Словарь. E–H. Москва:
Наука.
Яшкiн Iван Якаўлевич 1971: Беларускiя геаграфiчныя назвы. Мiнск: Навука i
тэхнiка.
Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian
Toponyms wi h Roo Gal-
(< Li h. gãlas ‘end, edge’)
SUMMARY
The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘a place whe e a longe objec ends; an ou side
limi o an objec ( on , ou e mos pa ); edge, bo de ; bounda y’ and o he common- oo
wo ds o simila meaning cons i u e he la ges en y (e ymological wo d- amily) o he
hi d olume o The Dic iona y o Li huanian Toponyms (G–H). The oponyms wi h his oo
also abound in o he Bal ic languages. The oponyms wi h gal- s and ou o hei a ied
o ma ion pa e ns and a special di e si y o compound and composi e o ma ions; he e-
o e, he analysis o hei o ma ion supplemen s and expands he desc ip ion o he g am-
ma o he Li huanian language wi h new da a.
The ollowing cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o he oponyms de i ing om
Li h. gãlas can be singled ou :
1) The mos common pa e ns o he o ma ion o he oponyms wi h he ( i s ) oo gal-
a e plu alisa ion (Gala), su ixa ion, compounding and composi ion (p eposi ional con-
s uc ions and composi e oponyms);
LAIMUTIS BILKIS
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
2) The mos p oduc i e ype o he o ma ion o su ixal oponyms is gal- + -inė (Gal-nė),
-inės (Gal-nės), -inis (Gal-nis), -iniai (Gal-niai, Gal-inia). These de i a i es a e a ibu a-
ble o he nomina a ibu i a ca ego y;
3) The la ges g oup o compound oponyms consis s o he oponyms o med om
gãlas, gala and common nouns (Gal-ã-balė, Gal--daubis, Gal--laukė, Gal-ù-da žis,
Ga l-úo-že as, e c.). A signi ican pa o compound oponyms is o med unde he pa e n
gãlas, gala + ano he oponym (Gal-ã- e knė, Gal-ia-kaušia, Gal-ilgia). These de e mina-
i e compounds ha e a speci ic ea u e – he second componen de ines he i s one.
4) P eposi ional oponyms a e mos commonly o med om he no el p eposi ions
deno ing a place galù, galè and common o p ope nouns ( oponyms and pe sonal names)
in he geni i e case (Galù sodbų, Galù Dẽblono, Galè sal, Galè Ši in õs). A numbe o
p epo si ional cons uc ions a e also o med om he no el p eposi ion exp essing a di ec-
ion galañ and he common nouns in he geni i e case (Galañ mško, Galañ pe os);
5) Mos o he oponyms o ming wo d-ph ases a e he ph ases exp essing quan i a i e
(pa ) ela ions wi h he common and p ope nouns (usually oponyms) in he geni i e case
whe e he componen wi h gal- is he p incipal componen (Gãlas pe os, Gãlas Vikiau i-
nio). The ph ases wi h he common nouns in he geni i e case exp essing place ela ions
whe e he componen gal- is conside ed he dependen componen cons i u e a sligh ly
smalle g oup (Gãlo lankà, Gal šal nis);
6) The ollowing g amma ical p ope ies o he oponyms wi h gal- can be conside ed
a e: loca i e p ima y oponyms Galuõs, Galuosè; models o he o ma ion o compound o-
ponyms gal- (← gãlas, gala) + p ope noun ( oponym, pe sonal name), + adjec i e, + e b;
compound oponyms o med om he illa i e galañ and a common o p ope noun; wo d
ph ases whe e he ad e bialized noun in he ins umen al case, galù, is used in combina ion
wi h he noun in he nomina i e case (Galù ais ẽlis).
Į eik a 2018 m. spalio 30 d.
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
laimu [email protected]