scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Žemaitiškos tapatybės raiška: dėlionė iš „Kretingos tarmės žodyno“ (2011) pavyzdžių

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Žemaitiškos tapatybės raiška: dėlionė iš „Kretingos tarmės žodyno“ (2011) pavyzdžių

Author: Jūratė Pajėdienė
Year: 2018
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/86/84
64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Le di ezioni di ice che scien i iche: anosios e a uali li e is e
lingu sin aksė, seman ica e p agma ica, Li uania cul u ale e
bažny inių eks ų is o ija.
ŽEMAITIŠKOS TAPATYBS
RIAŠKA: DLION IŠ
CRETINGOS TERMS LODINA
PAVYZDŽI nàẹiš sk žemãi i ẹš kọn bê ọbûs kasnab è ukâ // KTŽ, p.
459 Be e don‘ make a Samogi ian lose pa ience o else hings will u n
ou he way you would ne e expec // KTŽ, p. 459 (2011)
Exp ession o Samogi ian Iden i y: Pu ing
Toge he he Examples om K e inga Dialec
Dic iona y (2011) in o a Single Pic u e
ANOTATIA
Tu oip quei zemaičiai sono alu a i: e zass py ę, e nonbalūs, e nonlankūs, e nonandagūs... Ma
nessuno così bene uomo del modo non adisce come il suo s esso linguaggio. Non solo quello che
dice di se s esso e degli al i, ma anche come lo accon a. Tu ima in men e non solo
mandagumas, ma e s essa o muluo è. Lo s esso pa lan i lo sen i dell'eccezionali à del suo
de o può nemmeno sen i si. Quan o 'è acile iconosce lo za odi a a le e a. Nemažai
žemaičių šnekamosios kalbos pe liukų suguldy a nell Juozo Aleksand a ičiaus K e ingos a mės
žodyną. Sulla base di ques o diziona io o ni i da i, nell'a icolo si s o za di mos a e, come
bassoaiciens pa lando spagliasi i lo o app occio e so s esso se s esso e al i, a ius
a psnius della i a, supančią ambien eà, possibili à esse e da solo e insieme con al i, ce cando di conco da e e conco da e.
ESMINIAI VODŽIAI: žemaičiai, iden i à, au en iškumas, dialogiškumas, e ybės,
įsipa eigojimai, emocije.
A icoli A icles 65 /
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
ANNOTATION
Samogi ians a e iewed di e en ly: as s ubbo n, silen , sluggish, e en impoli e... Bu he e is
no hing ha can be e show a pe sons cha ac e han his/he language. No only wha a
pe son says abou him/he sel and o he s bu also how he/she says i . No only om
he pe spec i e o poli eness bu also wo ding. The speake may some imes no e en eel he
excep ionali y o his/he u e ance. I is a bi easie o ecognise i when i is ozen in w i ing.
A numbe o gems o spoken Samogi ian can be ound in he K e inga Dialec Dic iona y by
Juozas Aleksand a ičius. Based on he da a p o ided by his dic iona y, he a icle KEYWORDS:
a emp s o show how he Samogi ian a i ude owa ds hemsel es and o he s, a ious s ages
o li e, he su ounding en i onmen and he possibili y o be alone and o be oge he wi h
o he s by ying o ge along and o ag ee un olds i sel while speaking.
Samogi ians, iden i y, au hen ici y, dialogici y, e hics, commi men s, emo ions.
ĮVADAS
Riconoscimen o zemai iškumo di un indi iduo al a e ninesa (lie u ių e non un solo
lo o) g uppo pe sona a può esse e segnalazionea amei segno. Capi ask, ommogau,
se da an i a e zemai is o zemai ė acile comunicazioni con lui o lei può non
aspe a si. È in eal à quei žemaičiai e žemai ės così b uscamen e si dis inguono
da al i app esen an i dei g uppi e nici li uani? Pe ché essi possono esse e
iconosciu i come žemaičiai anche e allo a, quando essi s essi iden i à
žemai iškosios essendo non Žemai ijoje o non con žemaičiai nedecla uoja? Pe
esempio, se saca pe e amen e pa la e comunine Li uanie lingua1, e la sua zemai iškumo nemmeno conside a unici à?
Più spesso si immagina che žemai iškumas è lega o con keis u mąs ymu2 e g ubiu kalbėjimu, in pa e
nulem u žemai iškosios kalbos onologijos3 nonché keis ų žodžių e specialmen e skolinių (sla izmų i
ge manizmų) gausos. In e ne e non è di icile o a e ale g ossi udine e queis umą p o aginan i
skoliniais illus a e žodymai ėškė anekdo ā 2018).. Na u almen e, esama e im esnių pokalbių,
nėlių (Kalniu ienė, pa ., 2007–2008; Skouds 2018) i anekdo ų inkinių (Že-
pe sėjančių 1 Ci ca ale capaci à di išsiugdimen o di icol à e a mės in luenza, galinčią pasi eikš i
zemaičiui pa lando bend ine lie u ių kalba, c . : G ina eckis 1973: 3135; Zinke ičius 1994: 126131. 2 Sil ijai
Papau ėly ei e Kazimie ui Župe ka isnag inėjusei esempi essino e esegui i un espe imen o delle
libe e associazioni, più si è e ince ano ali a i di žemai iškumo: zaspy imo, a ezzu a, paz umą
(Papau ėly ė, Župe ka 2010: 190192, 195196, 197198). 3 A causa dello s a us della lingua žemaičių c .
Pab ėža 2017: 4348. Pe de aglia i desc izioni delle lingue žemaič e pa a mių onologiche sis ema c . :
Gi denis 1967, 2000; A kočai y ė 2002; Mu inienė 2007.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX su nyks ančią žemai iškąją iden i à o ad essa
p ese a e necessa ia e ma žios sa imonės, e s o zių po eikį (Žimku ė 2008;
Kajėnas 2013). Sa imoimonè e iden i à zemai iškės s o ia e p esen e ques ioni di
ecen e s a ice endo semp e più se ia a enzione (plg.: Bliumas 1997; Pakalniškis
Kalban su zemai iško kalbėjimo on i au o izzazioni, si può pasidis a e sėkžiaus
2001; Papau ėly ė, Župe ka 2010; Pe eikis 2012; Pab ėža 2017: 31–36), be da
y a likę daug neiš i ų dalykų, no s y imams di a jau isai neblogai pa uoš a.
seconda pa e del zemai iško kalbėjimo pa eldą5: 1) Danguolės Mikulė Vainienės e
me, ku i aplankė šiau ės žemaičius k e ingiškius i šiau ės žemaičius elšiškius4.
Šiau ės žemaičiai u i kele ą publikuo ų šal inių, liudijančių unikalų XX am-
Dai osšnienės compila a Juozo Aleksand a-
ičiaus K e ingos a mės žodyną (Aleksand a ičius 2011), ku io ilius a-
cinei medžiagai būdingas dialogiškumu pasižymin is au en iškas šiau ės
žemaičių k e ingiškių kalbėjimas, žodyno sumany ojo k uopščiai už aši-
nė as apie 60 me ų6;
2) Alekso Gi denio pa eng us e 1996 m. lib o in Taip šneka i kšliškiai: šiau ės
žemaičių elšiškių a mės eks ai su komen a ai pubblicuo us šiau ės žemaičių
elšiškių eks us, pasižyminčius nuosekliu dialogiškumu, impuldyno pa yzdžiai
sy umu i au en iškumu7;
3) Bi u ės Vanagienės Šiau ės aka ų žemaičių žodyną: Ylakių, Lenkimų, Mo-
sėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek as (I . – 2014, II . – 2015). Žo-
(ka o eka kaup a 19571996 m.; c . Vanagienė 2014: XXIII) è e na a i o di ipo
au en ico.
4 No d zemaičių k e ingiškių i elšiškių a mių a ea bo de, pa lamen o e ansk ipcijos esempius c.
delle lingue Li uane ins i u o suda y oje Ta mių dizodyno da abase.
5
Ci ca la scissione della e maičių a mės e no d dei e aičių, cosidde i dounininkų, le peculia i à
linguis iche c . Zinke ičius 1994: 8587, 112120; su esminį s e n zemaičių elšiškių di e enza ispe o
k e ingiškių, g indziamo u, i// ọ, ẹ kai a negalūniniuose skiemenyse, s ib. en: 114. 6 Il pe iodo di accol a e
cos i uzione della ca ella ocale dal XX a. 5-o decennio di me à ino al 2004 (plg.: Mikulėnienė 2011: XII;
Vaišnienė 2011: XX). 7 Ta minių eks ų knygoje Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a mės
eks ai su commen a iis pa eik i 19681985 m. nascêp u mik o onu egis a e Mažeikių . Ti kšlių apylinkėje
gy enusių Alekso Gi denio šeimynykščių i kaimynų pokalbiai. Come g e iminis ques a lingua di disco so
isc i i on e menė ina Juozo Pab ėžos, Vidos Ma cišauskai ės e As os Leskauskai ės compos o accol a
dei es i No d žemaičiai elšiškiai (2013). Si a a in sos anza dello s esso pe iodo es ii, di cui nonenką
pa e cos i uisce anche A. Gi denio a e egis azioni. Gius o, ques i chiacchie i li ello di au en ici à
quan o di e so, è egis a o.
nes čia už iksuo ų kalbos si uacijų daly iai bu o specialiai kalbinami i žinojo, kad pokalbis su jais
A icoli A icle 67 Nu ody uose s ampazioni au en iškas žemaičių šnekėjimas
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
įmijin as e è di en a o pa e della scš ija8. / L'obie i o di ques o a icolo a isa e
il p imo di menziona i, più lungo il pe iodo di issazione della ma e ia a minè
comp enden e on e di illus azioni zemai iško pa lamen o K e ingos a mės
žodyną ( oliau KTŽ), nel quale iene asmesso no d dei žemaičių k e ingiškių a me
pa lančių9 pe sone men ali e o. Mol o più a enzione sa à soccen a a a ciò, come
di ques o dizyno10 illus acionale ma e iale11 la nozione dei aiškos a pa nos i
sispindi kalbančiojo i jo apsup yje esančių asmenų apa ybės su okimas. Ta-
iene a ina a soccen andosi in più spesso siici e an i i umą (da cui impo an i
pasakymų modelius, dėmesį labiau k eipian ne į a ski ų leksinių iene ų sa-
non in aš ine pa ole, ma ilius acine esempi), e in a ka pų possono i ela e bassa
azės, sakinio a didesnės disku so a ka pos seman ikos, ka ais i s uk ū os,
išski inumą, ypač – bend inei lie u ių kalbai nebūdingo modelio azių a o-
jimą. Tokia dėlionė iš išski inumu pasižyminčių, pasika o i linkusių disku so
acce abili alen i scala, lo o ca a e is ici modelli di pe cezione del mondo, che
possono appa i e a app esen an e di un al o e nici à pe ia della lo o peculia i à
e keis um non esis ano a a o con quesimi pa icola i à e obie i i, che essi in
eal à indicano.
La s u u a di ques a pubblicazione è ale: nella pa e in odu i a b e emen e desc i u o pe la
ice ca scel a ma e ia selezione p incipius nulėmęs e ybinių nuos a umai agg uppa i secondo
ų inklas, galin is padė i nus a y i yškiausius žemai iškosios apa ybės b uo-
žus. Toliau žemai iškojo pasaulė aizdžio sa i umą a spindin ys disku so ypa-
seman iką, e qualche ol a e semio iką, appoggiando il signi ica o e alcuni aspe i di o mulazione,
a k eipiendo a enzione all'esclusi i à dei segni caus e mo i i, e qualche ol a e alle g amma icali
pa icola i à di alcune asi o s u u e di sanda sakos. Me odi di selezione 8 Minė inas un al o
un'edizione di egis azioni di disco so žemai iško Zo ijos Babickienės con colleghe p epa a i no d
zemaičių k e ingiškių a mės eks ai su commen ia ais (2007). 9 Dai os Vaišnienė pensa, il oca o io
a mie C e ingas meglio si do esse chiama e non a mie C e ingas, ma C e ingos šnek os (a
K e ingos apylinkių šnek ų) ocinio (plg. Vaišnienė 2001: XX). Tu a ia alu ando diziona io non secondo
la localizzazione dei luoghi di accol a della ma e ia e Nei guidamen i no e dell'au o e indica a ques a
šnek os occupa a ~600 km2 di supe icie e i suoi con ini, J. Aleksand a ičiaus sumany o nomeamen o
del u o gius i ica o, pe ché l'a gomen azione del ocodyno puikiai si ada a a u i i se en ionali
k e ingiškių modo di pa la e e pensa ei illus a i. Sulle p incipali peculia i à della mia, sanda ino e
p incipi del modo di p esen azione scel o edi più. : Aleksand a ičius 2011; Vaišnienė 2011: XXIXXXXIII.
10 Miš aus a iguan e a di e enziale e de aglia o il ipo di diziona io scel a più p obabilmen e
de e mina a nullio dell'au o iaus disposizioni cai o e ilgo e di e i o pe iodo di isc izione delle pa ole, plg. Vaišnienė
2011: XXI.
11 Sul a o che ques o diziona io sia più alu a o come on e di unicale ma e ia e minica, c . :
Mikulėnienė 2011: VIII; Vaišnienė 2011: XXXIV. Sieccando quel unici à, dizzyne lascia a e non del u o
accu a amen e icku ų del signi ica o della pa ola (plg. Vaišnienė 2011).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
me odas – selek y usis in uicinis, o ien uo as į sa i umu pasižyminčių i (a )
spesso si ico en izio s u u ino ipo azių modelli. Poiché la dimensione del
ma e iale è mol o g ande, e al momen o non è anco a pubblica a la e sione
ele onica KTŽ, l'analisi s a is ica non 'impone, ma una più p odu i a
semio inio modelio pa eikčių a ian iškumui ilius acijų pa eikiama gausiai.
S aipsnyje žemai iško kalbėjimo ilius acijų a ka pos pa eikiamos s engian is
seman ica o il più accu a amen e asme e e la asc ipzione one ica applica a KTŽ12.
1. ŽEMAITIŠKO ELGESIO RAIŠKA KTŽ
KALBTOJO PASSOVISTO
Cominciando a pa la e di žemai iške iden i à dėlionę, necessa io so olinea e ciò
che nemaža KTŽ ilus uojamosios ma e iale pa e è non monologico na a i o,
ma a i o dialogico disco so a ka pos, p z. :
1) n kãp ẽ ? //
gè ã ẽ kãp pa s ệis a // / 91
2) kãp àu bẽ ? //
kãp kèl kûojẹ ẽp ẹ ẽ // / 91
3) kp g enì? //
– p sâu / ẹdọ nê / nẽ gè ã / nẽ p às ã // 484
4) òkũ ga uos ka ì ì gọ? // sà ì pa úod ẹ
ẹ ìkẹ ùs pas eize ẹ 460
5) a ẽsê nmi ani? //
ni ni ùjãu ẽsê // / 261
6) škisk smkês jọgma âu ì // jè si
mộn pa ê ẽks 335 335 / /
7) kpàš ẽò kaln? / // gè ã kaln
gèãu âugsi // 217 /
8) numàmà ga âu ksa inga a žniekùs // g a ksa
ọžnaklãusma // 258
sanu neka m a naẹš si ns ìk pọšộu izda ẹ skas pàkl jâuns // ẹpọšộu kaapsẹžàns ẹsọ im es //
310, maggio anza KTŽ ilius acinių pa yzdžių sono una pe sona p onuncia a azè o ase, ma la
modali à dialogica a i a in lo o pa icola men e spesso si scelgono deon inio modalumo sakiniai, nei
quali gausu klausiam o (i ) liepiam 12 P incipi e peculia i à di ques a one ica di asc izione. 9) Pe
più in o mazioni edi : Aleksand a ičius 2011: 17
18; Vaišnienė 2011: XXIIIXXIX.

S aipsniai / A icles 69
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
consumazione o deposoki di al e dialogici à aiškos g amma ici indiciklių, ad
esempio, k eipinių i emocijų aiškos nuo odų jaus ukų, iš ik ukų, keiksmažodžių
e pan. P z. :
10) pa ažộuk úoãu // 477
11) kàs p ijûsa nãuji? // 319
anẽsi p idâ ba na akšûojẹs13 // 438 i kũ àni ã ga sa nk i p ì ã šnàpšêbê // 318
na a aúokẹ es n šlap žengiol 13) àkã // 476 15) àkã jũs ddêdlê n a â nu ánnsê
knûu s nulen nẫa // 19) bènè 335 gû ûgan à i ka ẽp ẹšdīk i ji 332 20) kk gmna
akál ã s ã s s,
16) ežûok g èãu /jg pa ielusê // 483
17) a‿jũs‿žnûo / kàm  jûsa žsis / mûsa à ẹžũos // 458
18) kệik dộusi adbu / âdau  a b ọkš klẹ // 332
Taissssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss-
sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss-
sssssssssssssssssssssssssssssssss J. Aleksand a ičiau capaci à come g ande
pa e KTŽ illus azioni sceglie e non accon abile s ile del disco so, e kasdieny
pokalbių a ka pas a di ques o diziona io ma e iale gy esnę, né ques o si
po ebbe aspe a si sapendo che KTŽ illus azioni è XX a. seconda me à del
pe iodo cop imen e, quando le isc izioni diale ologiche du an e l'a enzione
p incipale e a su elkiamo a y usių, slia in o man ės acconjimus, e edas. Che
abbia de e mina o ale iusci a la KTŽ ilius acinei ma e ia selec ionà, si può solo
spėlia e. Una delle agioni o se è quella che KTŽ sumany ojas ma e iale inko e
isc isse uno e p obabilmen e KTŽ disco so a ka pos mol o spesso indica
pa la o e-in o man à bu us non passi ì, in ico di e lezioni di e i na a i o, e
a i an i si uazioni pa ecipì, il cui pa la e ela i o con ik o iškomis si uazioni
cosdieny e a uali aso i. Tokį, cui p eoccupò il p esen e e p ossimo u u o, quindi
pamo13 akšό i, ãkšo, akšόja, ~όjė ‘d ybso i, yso i, gulė i‘ KTŽ 438
ai da ė aplinkoje, ku ioje būdamas sugebėda o ap i sa as i be eik nema omas
in o man ams, o gal jis už ašinėda o įdomiausias azes slapčia a ba iš a min ies.
kymai i e ybės a siskleidžia umpomis azėmis.
14 akbalas ‘į ankis‘ KTŽ 334
15 Pe i ico di ca a e is ico na a i o gh. Ha é 2008: 702703; sul accon a o e, come e en i liu-
dininko, aidmenį ž . Ku kowska-Budzan, Zamo ski 2009: XII.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
L'a icolo onda o p esuppos o, che KTŽ illus azioni asme e una ce a
pa lančio16, app esen an i un'eno me quan i à nuo menizza i (nonu di a o
non e ela a iden i à) indi idui pa i im e g azie im, pi u a, esiliskėjan e pomėginus
ūšia i unookių o al ookių kasdienybės si uazioni isp o oco us de e min us
modeliaus pasakymų. Tali pasakimen i a qualsiasi pe sona a cui si è giamai i in
ambien e sono da e o iconoscibili, solo alu a i a ciascuno di e samen e come
acce abile o non acce abile modo di pa la e. Nè alcuna iden i à di un indi iduo non è
pe ulai ien isa (Helm 2009: 13), ma alcuni di ciascuno di noi a i si mani es a
comunque più i iskì. Ques o pe me e di i ene e che asi di simile s u u a e di
simile ca a e e alu azioni abi ua e a i ene e no ma le pe sone de ono a e e
qualche cosa in comune. Solamen e pe il a o che lo o così sono alle a i e sono
susci a i con lo o indica e, maga i e inacce abili, maga i e non abi uali, ma almeno
udi e possibili à di ale compo amen o. Pe an o KTŽ egis a e e un ce o modello
di compo amen oį app esen an i accon imen i, i elan i agli o a o i i pun i più
impo an i, può aiu a e nub izza e ce e con ū ie di iden i à, ine i abilmen e ca a e is iche žemai iškos kil-
mės asmenims ien odėl, kad jie mąs o i kalba žemai iškai, . y. am ik u būdu.
2. BACKGROUND: ASMENS TAPATUMO
RAIŠKOS CRITERIJAI Nella mol i udine di de alii diskaidi a a pi u a, ce cando
sulippo i in una sola a aizdà, se e una ce a appoggio. Cominciando secondo
KTŽ dėlio i zemai iškosios apa ybės dėlionę, ale ka kasą comodo c eu i
sedemiendo Flo ence Kluckhon e S od becko L. F edo (1961) p opos a da una
e e di alo i, cos i ui a da un sis ema ina ės, più o ien a e alle disposizioni
delle pe sone di ecip oca elazione, empo e a i i à e la sua aiška (Dumon 2002
[1983]: 256 Hills; 2002).
2.1. Ve ybinių nuos a ų inklo kon ū ai
Siekian sudėlio i sumany ą žemai iškumo dėlionę, KTŽ enka legge e come omaną17, il cui p o agonis i
(nuosmeni i e insac a i i) b e u ėmis azėmis a e ia 16 Kalbančiojo e kalbė ojo conce o di a icolo
u ilizza i come sinonimi. Vy iškoji giminė scel a come apibend inamoji, in g ado di app esen a e
en ambi i sessi pa lan iesiems, quando da a ka pos non esis e aki aizdi ad esan o ly is.
17 Čia ik ų palyginimas su Julio Co áza o „Žaidžiame klases“, kai skai ančiajam nuola enka g įž i
iš ienos knygos ie os į ki ą.
Gli a icoli A icle 71 pe sonali à seg e i e così le o e pe me eju di chia i skin i
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
la lo o mondiė aizdį modellizzan i e ybių eiškimąsi /. Comp endi i sis ema di
alo i e alu azione aiškos Bube io, solo dialoge al o si i ela come esa is, cui ogni
modelius siekian nus a y i apa umą y a labai s a bu, nes e indamas ką no s
asmuo isada apibūdina i pa į sa e a ba a skleidžia sa o esmę (Helm 2009: 12).
Ve inimų pa ikimumą labiausiai gali už ik in i au en iškas kalbėjimas, nes i-
suminis ki o asmens sup a imas įgyjamas ik su juo kalban is. Pasak Ma ino
accon o, azione e app occio è pennella o nel ma chio di unici à che con e isce
iconoscibili à possibili à (Phillips 2011: 30). Il disco so è più i amen e
app esen a a all'iden i à) più in luenza de e minan i no me pe cependo come
neiš engiamos a pusa io są eikos, apimančios bend a imą i su a imiausios
aplinkos žmonėmis, i su mus supančios bend uomenės na iais, dalis.
Ve ybes laikan asmens apa umo dalimi, o asmens sp endimams ( aigi, i
massima di compo amen o (Helm 2009: 1215), è impo an e chia i ne la pe sona le
più i elan i emozioni, alie come dignignosi à e e gogna (Helm 2009: 11), e i p incipali
c i e i dell'iden i à di una pe sona, che nullimen i obblighi. Benne as Helmas (2009: 17)
dis ingue e g uppi di obbligazioni e con esse co ela e emozioni. Moduliuojan i
impegni (angl. ansi ional commi men s) sono co ela i con p o ili emozioni
ampli ude, nulemiančia di ezione di app occio (Helm 2009: 2327). Quella ampli udine può
esse e ichiaman e al passa o e ai ico di (pa isi amen e, emozione nega i a
conside a a p eoccupes is o ansia, so gen i nuo amen e pe la con o mi à alla
scala di alo i, p. 27), o essa può esse e posi i a, nel u u o nuk eipian e emozione di
p e isione (collega a con pasi ikėjim (angl. sel assu ance) come capaci à di
soddis a e la no ma della scala di alo i, p. 25). Valo izzabili obblighi (angl. onal
commi men s) nullimen a posi i a o nega i a onò emo i a. Valu ando qualcosa,
una pe sona de e mina e desc i e la sua elazione con l'ogge o o pe sonmeniu
alu a o ale iden i icazione è insepa abile dal s esso pe sona (p. 14). I alo i
engono inca nijusi in iden i à, alla quale obbūs i la cos i uendola (p. 14). L'iden i à
dell'indi iduo non si sepa a dal s ile di i a, che il modo enimo ichiede (plg. p. 14).
L'iden i à dell'uomo è s insniui a. Quindi, pe s abili e il gelmua dei alo i, bisogna
asmuo laiko e ingu, i ai y a susiję su įsipa eigojimais, ku ių pasi ink as gy-
comp ende e la scala dei alo i, cos i uen e come cen o di a enzione e il suo
a ol o (p. 31). L'iden i à di un indi iduo inca na a in alo i lo spinge a sceglie e un
mūsų apa ybės dalį. Asmens s a ba pačiam sau y a nea siejama nuo jį su o ma-
usios e inamų dalykų isumos; asmuo i jo e ybės suponuoja ienas ki ą
ce o modo di i a quello che egli conside a di alo e
(p. 28). In ui i amen e pe cepi o li ello di alu i de e mina nulli l'iden i à di una pe sona
(p. 28). Esmini di impegni (angl. ocal commi men s) sono conside a i alla base di cu a (p.
1519). Egli signi ica che qualcuno iene da a ge o ė e essa dipende da quello, come
quella ge o ė è in esa e quan o quel cosac es o pe sona impo an e
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
(p. 18–19). Rūpinimasis ki u isada eikalingas dėmesio i eiksmų (p. 15). Į e -
besi ūpinančiajam inimas è cu apinimosi aiška, nella quale a scludia la impo anza di
kad ūpinimasis ki ais bū ų sėkmingas, asmuo p i alo pakankamai mylė i sa e18.
Kalban apie įsipa eigojimus, s a bu a k eip i dėmesį į dalies i isumos san-
ykį, a sikleidžian į su okus ik uosius eiklos modelių mo y us a ba ikslus
pe sona o cosaik o. I (plg. p. 19). L'iden i à di una pe sona e alu i di connessione
mos a, pe ché iden i à è così s e amen e co ela a con emozioni e emo i o
ca a e e ipo: a seconda di quello, come klos osi gli e en i e so la buona o e so la
ca i a pa e, emozioni scala può keis is dal posi i o (pasididžiazione) ino nega i o (gėda) sé e al i alu azione (plg.
Deonna, Te oni 2009: 34).
2.2. Riempimen o della e e di alu azioni disposizioni
Skai an KTŽ ilius acinius pa yzdžius, labiausiai k in a į akis jais suku iamas
jau minė as ik o iško pokalbio įspūdis. Įmin i ap a iamo šal inio ilius acijų na-
u is iali à e a azioneli à seg e ì u bū possibile appoggiandosi e au en ici à, e
posicinių a i i à uolo (angl. posi ioning) alu azione signi ica o. Romas Ha é,
discu endo la possibili à di un me odo scien i ico ada o alla psicologia sociale, ico da
John Langshawo Aus ino (1964) la de inizione dell'e icacia del accon o elenca a nella
eo ia pe o ma i ă: un accon o è i enu o e icace, se è p onuncia o da un indi iduo
adegua o, in oppo une ci cos anze e è co e amen e comp eso indi a ì (Ha é 2008:
696). Il uolo in un ce o pa ag a o dell'a o loquosa è momen aneo di ce i di i i, do e i
e obblighi nei con on i di un'al a pe sona; a ques e posizioni ca a e izza la
empo anei à possono esse e modi ica e, e oca e, non iconosciu e, es ese (Ha é
2008: 697). Quan o uno s esso pa lan e di quella sezione o ascol a o e ciò che è de o e
a o, possa cos ui e in base a di e en i posizioni e ques o di e samen e
in e p e a e, anche se u i sa à aggiun o la s essa lingua (p. 697). Ques o,
o iamen e, ale e a ogni en ancia o p esen a e almeno quan o iassumen e un
modello di possibili à di in e p e azione d'a o schiaccia.
3. VALUBINI STATATATI DERINIAI IR J
REIŠKIMASIS KALBANT
S iluppando semai iche alybine disposizioni e e, alengissima KTŽ
ilius acinių pa yzdžių pa e di en a o bančio indi iduo alima o io
app occio in sel e 18 Sob e alu azione e meilę sau s . 2009: Helm 23.
S aipsniai / A icles 79
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
Con la esponsabili à a pe sona igua dano e gli engono solle a e esigenze. Non
ol a escogi a o la pe cezione, che dell'uomo sos anzialmen e non cambiisi (plg.
ale opinione ilius uojančius 264269 esempius), ma e o kas ienybės si uacijas
kalbė ojų eiginiai aki aizdžiai lemiami bū inybės pa a i ad esa ui a jį išmoky i
nu odan , paliepian a pagi ian . Dauguma KTŽ ilius acijų už iksuo as kalbė-
ilius uojan ys KTŽ jimosi con pašneko u modo i elzia, che di e o des ina a io
jam i in a imas asmuo ( aikas, su uok inis, mo ina, ė as, b olis, sesuo a pan.),
è kalbančiaku iuo egli si p ende cu a e pe cui si sen e esponsabile. Pe an o
no a o ogni poelgi non co isponden e alla consue udine e di ques o in un modo o
al o gli iene de o, a ol e ape amen ei esp imendo e le p op ie emozioni, es.:
115) ẽk nmi jg sọšalâ a ẹlûpas giàpamelẹn òsẹs // 233 116) desc i ek kèls sùs
i nki45 úobũos ẹsọšsi // 344 117) k b žīss nk i paluk ai ai palušè ẹpa ãsi 50 118) à
s è p usi sa dina dèšš k úš k ú ? 119) delkũo ès ok papũ ọsi46 390 anàsê gi? /
309 120) pàsku kanu ksêm si ẹ ọžmgsi // 448 122) kàm bọ â kamnệi ẽp ddlê / š ds
gele? 123) // shshẹ dis glọmũos nûoọ âu ikg a 107 La cu azione degli indi idui che
Condomeni nello spazio si ispecchia e ecip oca nel disco so. 142 La più g ande
121) aps ệlk šl jẹ bska ẹ‿nasọšâlsi // 48
esponsabili à pe a a i domes ici e gene ale successo icade ai pad oni di casa,
pe ciò le lo o lippi più spesso eso discono dedica e ai bambini equisi i e (o)
esecuzioni, come de a agi e. P oibizioni, osse azioni e is uzioni più spesso sono
lega e con il compo amen o a casa o in ambien e es aneo, e specialmen e in
luogo pubblico, no me, ecc. :
124) p ãgi nažaimûokis47 pagnò na âọsi // 496 125) naáuluokẹ es p ãgi /! 126) //
cuižã gs uo es // // anigedas na ẹ naža gs kis p ẹsũ 497 127) ákã bûkẹ nmi
na ãuokẹ es pkẹimùs 160 128) ákã k ã naáima uokẹ es 15948 bažnoù n iks
g àžẽ ẽlệg isls ệis / 160 160 1598)
// 22
KTŽ la cu a del pa la o e di pe ezionamen o di e o indi e o indi izza o esp essa
si da pa icola men e equen ais commen i pe insu icien emen e es e iškos, ma
senza g anelli s o zi pa ibili es inzione, pe l'a iculiazione e con enu o del pa la e.
E, o iamen e, a causa imp op iamen e 45 in nkį ‘ a u, aplinkui‘ KTŽ 344 46 papliū i,
~s a, ~o ‘pasida y i aplėpusiam, su a gusiam‘ KTŽ 309 47aim žó ies, ~ójas, ~ój e l.
‘isdykau i, issida inė i, šaipy is, aipy is‘ KTŽ 496 48 áima o ies, ~ojas, ~ojės e l.
‘aima as a e, издыkau i‘ KTŽ 22

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
pasi ink o duo ų užduočių a likimo būdo i empo. Pas a ojo pobūdžio p ie-
kaiš a imen i modelli piu os o a ia i (indicazione con pa agione, liepiamosios
deposaka cos uzioni, domande, so oline inai pe sonali opinioni in a pas) e
possono eikš i non solo il o a o e dubbi sulla modali à di esecuzione dei la o i,
ma anche p eoccupúminimą pe la salu e isica e men ale dell'indi izza o, es.:
129) ẽk dãilê dệ ẹb ē nakãp kap makalskaliiiie makal skas /
224
130) dệ bk nàdielaũũ kãp sâu 72 131) našẹkaộuk apsẹmslk p m ẹ ik ukâ dệ bk
// 412 130 132) òžsjemi s uokẽs nekniekèsộn // 254 136) m ẹ ọš êiz ka napàslênki ẽ
47 138) ko mọ ksâ51 sa a? 138) našieûokis ẽp ọ ùjãu ẹ ẹšsẹžûosi52 408 Le
133) ko‿  ailẹneji / a‿dâ ba n ọ i? 333
134) na aûok49 sa dina / mkis kũ‿nûo s m a // 452
135) na ọpẹộuk50 / mkis kãp ẽkện dâ ba // 459
no e pe l'aspe o più spesso engono accon a e liepiamana sedaka, plg.
e aloniniu no e pe bū inybę susi a ky i modello apusiu azę: 139) *jũonâ
*jũonâ eizek kúoki a šúonâ p obabili a / 478 478 Taip emphè la esponsabili à
del pašneko o pe la co e a es imen a, shusena, sho ena, sh a umo e,
ispos a, apidi à e adegua a al paliepiku, e. g. 245 :
14 // nabûk ẽp sọsẹkũp nẹs ẹšs ệisk 141) nabûk sọsẹkumpnẹs nasọsẹ âuk
ikp a ẹšs iskệ 142) sọsšòkộuk a a gl à kãp kdẹl le1953) 153 143) a
ẹnûsemi sme ēs sme ēonēna palka nusẹčs k 1977) 377) del nonkamo
no abumo, del ne a della pe sona nul aizdmai, a ol e il passipimo del
sinis o. :
144) dộuk bẹn‿kà ẹnộu zûbus nulaiž ẹ / s ibalẹnis // 342
Ma an , kad pašneko ui gali p i eik i daugiau pas angų susi a ky i (a nau-
gli abi ui išsiug ica e), pas igliami (nes šmaikš i no aba įsimin inesnė),
esempio. :
145) nus epê s ũom pishũom // kãp ês ẹš êizi 478 49 asió i, ~iója,
~iójė ‘bėgio i, dūk i, dykinė i‘ KTŽ 452 51 mu ksó i, mu kso, ~ójė
50 upiniúo i, ~iúoja, ~iã o – ‘dels i, nep adė i kaip eikian di b i, lūku iuo i‘ KTŽ 459
‘bū iu usiam, ūno i, ylė i‘ KTŽ 245 Čia išsižio i ‘pa a g i‘, plg 52 / KTŽ
408. 53 kẽdelė ‘qualcuno susi ėlę, eleklis‘ KTŽ 153
S aipsniai / A icles 81
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
146) asọbagò mẹigúojê ka ẽp sọsẹ àbûoje d abùžê? / // 3327) ọplmp ūndộẹni kãp
kâ e // 3044) ssọ 14pọukẹ ẹniej kûoks êizi 326 150) kû ûks ẹš êizi ssọsplunks!
311 151) es sôs n pukûsêzi ssọs k s! 249) ssọs 14pọukẹ ẹniej kûks êizi 326 150)
kû kû s êš èzi ssọs! 311 151) 326 A ol e liepiamąja deposaka o mula o ichies a
a i a e a enzione a l'esibdà di al o indi iduo. Tokio modello acconiim può
esse e mi a o pašneco o a enzione socco e e a apkalbamo pe sona come non
idonea pa ne shipis ei o nega i o 'al o, pokalbye non pa e iujan i,
desc i imen o di pe sona a i a e ad essa o a enzione nella suo s esso
esmaizdà, plg. :
152) àl pa eizek kãp ns ẹš êiz sọs apsẹlêdẹs plòskûo s smộ glis / /
sumè ẹš sẹs // 478
Pe colpa ada a in quelle ci cos anze o a pe sona ada a abbigliamen o di
scel a o di scel a si eligia, pe non ada a […] pa eiškiama no a a, ecc. :
153) âu p nk askepalšis // 447
154) apsẹpũ ẹnâ sọ ûokẹ sọ sọsa šlèb kok à ã ẹš êizi /? 308 Analogamen e
può esse e pa eiškia a una no a di ca a e e c i ico pe inapp op iamen e
esegui o socialino aidmens, ad esempio, appello si alla esponsabili à della
mad e pe l'abbigliamen o dei bambini es e iškumo, ecc. :
155) ọapšûmpẹni54 ass a m gàs ẽp nàg ažẽ // 420 lai saugo abi amoją e d ę55. Il
Daugybė panašaus modelio disku so a ka pų KTŽ odo, kad kalban ysis aky-
des ina a io che non osse a l'usu a dell'o dine ice e a ii ie a enzioni
a enianci (pa y example, p esen ando domanda o indicando g ado speci ici à della
po a a) osse azioni e p oibizioni, plg.: 156) anama ê jọgẽdâms he e o e
ẹšglèžuojê ū š šûdi // 1107) èsi sọs nuspọ ẹnejẹẹẹs 327 es) nus ẹp 420 160 160
160 160 160 160 160 160 160 160 160 160 160 160 160 160 160 120 120 120 120 120 120 120 120 120
158) ès sọs nus aukẹnejẹs // 442
159) ès sọs nglệns / ēk nusẹčs k // 25
120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120
161) p m nusẹp nk ọž‿ngâ / ès sọs snigệns // 379
162) nê / uoks‿snigệns i‿ ûoba nẽk // 379
120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120
120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120
55 Apie NAMŲ koncep o analizėje iš yškėjan į lie u iui būdingą š iesių, jaukių, g ažių šil ų, a -
kingų namų su okimą i bū iną pas angų, a sida imo i da bo po eikį ž . Ru ko ska 2017: 87 .
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120
120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120 120
kalbėjimo, p z.:
164) ko‿  pọ slúojs56 / ka‿pàsakûoji? 327
165) ko‿  âuzgi / ọkộukis kãp žmogs // 256
166) // ès na amu na ame jd kš k 251 167) na àšknk ūpũopeu ešp ũo a
ẹš a si // 452 168) anbelis es ès kana ọkujsneka mộn ẹ nasakâ 253 KTŽ
kalbančiajam nemalonus ušmismis and wi hou asking o inapp op ia o
speech add essa o, // 452 168) anbelis ès kaka kana ọkujssneka mộn é nasakâ
253 KTŽ albančiajam nemalonus ušmis i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i ad esa o, :
169) ko čè úomâuji57 ûous nekùs! 170) ọžèbeûoji ûous nekùs 265
papàsakûok kũnûo s m a / 497
171) na a škek neku // 441
172) a a smagẹnne paska // pe so ka ẽp sakâ 375 Con il con enu o del disco so
si può lega e e di e si i e ini che mos ano di e se possibili à di alu azione di
pe sona (i melonius, i iden i à esmei keliančius) e (o) somiglianza a qualcosa
indica basius desc i ūdinimus, plg.: 173) pùpu li58 kãp bàg en? 326 174) žá kãp
bàgī en? / 496 175) p ọncũzẹli59 k čè a osi! / / 176) k 316 // iejègâudi ệns à
iejègâudi kčè gáudâ ejus 479 177) mgâu kâm nk / /! 179) 237 memi àmemi
kp i /? 233 P amany us k eipinius su se s esso o icini, apkalbas kalbė ojas
alu a 180) ọžp à a de ẹmûos àkã/ gâusẹ nu e a 31 187) nàkšk s a lẹiž i k
nà ẽkė bûs gẹáusê // 339 182) ko p ẽkė jê nažškià geãu neka nasakkė // 309 59
178) ‿  / pộ za60 à‿pộ za / k‿  žẹnâ! 309
183) aplédnsi Kžžžėkė j ês p da òsi 56 // pu sló i / 209 ~ ~, ~ojská a a i
KTŽilka, 32 57~ 327 ~ka, auja a,
kaip ne inkamus; pas a osios su okiamos kaip g ėsmingos, be galinčios apsau-
go i ad esa ą nuo ne inkamo elgesio, p z.:
a -
-
58 pupu ẽlis – ‘mažu ėlis‘ KTŽ 326
60 pliù za – 2. ‘kas ne ykęs, ne ikęs (pp . apie mo e į)‘ KTŽ 309
A icoli A icle 83 samp a i spagni in si uazioni s a o e oli semb a gąsdinan e,
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
Konk e aus, apa ybę nu odančio asmen a džio paminėjimas ga bingumo
quindi pašneko può esse e guodžiamas, esempio /. :
184) nabẹjûok // ẹn a pà a des namẹna ûoje 238 Nepag įs ą pašneko o
puika imąsi pa la o ejas può innomb a e come nepelny ą, p z. / :
// 185) ba ẽkala dèộujs úoũm asbu pệlns s e s 31 kon lik iško discou so a ba
186) k‿  / bèp uo li / eizek kp‿  g en // 43
Pačiam pa eiškiamus p iekaiš us kalban ysis laiko įky iais i pageidauja ne-
s engiasi pašneko ą nu ilizza e, a nepalankius linkėjimus i oniškai ad esuoja
nepajėgiam lo o espiedi ad esa ui, p z.: 187) s ûok ka e ẹệ às e a
ka ėjnems mejekâula ik 189) naškėži šis 135)
p ūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkū-
kūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūk-
ūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkū-
kūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūk-
ūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkū-
kūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūkūk :
192) kadẹmna nèp ie lis // ẹs ệik eisngâ paske 254 Kai kalbančiajam non iesce
con des ina a o (o lo o g uppo) a conco da e, si uazione lascia a alla olon à del
des ino, plg. :
193) jũs pasẹkâ kẹ kãp nûo ẹ // ẽp ẹda kệ 148 /
3.1.3. Pa lan i a p oposi o di e za pe sona
Pa lando con pašneko u su e za pe sona, es yskėja de in umo i e odų
consumo bū inybė. Successi o pe l'iden i icazione di una pe sona žemaičiams
no malmen e bas a un nome o un cognome, ad esempio: 194) *jũonis nudệ b
nucàckệi lzda ẹpikê ẹš êiz 59 // 198) *žúobakienê ddlê nk lẹiž i plk ẹ62 //
195) *pliksis bũ jẹs / jê bũ pa adnẹ // 58
196) *s õnkộu p  nk us â // 447
197) *ma inkene᳞ a je᳞ pukãs apkẹbọsi // 326
Re ka čiais pe che nekil dei dubbi sulla de inizione del pe sonbamo, il cognome
pe sonale può esse e eseguendo la unzione di segnalazione all'a icolo 302
į a dis as, a, p z.:
61 kiaũlin i, ~ina, ~ino – ‘kone eik i, adin i kiaule‘ KTŽ 158
62 lingù į plàk i ‘apkalbinė i, ližu au i‘ KTŽ 302
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
//) a*kũo e nk nad ệb ọ ik ãûojẹs 507 200) as*žaušlis pa s a slinkà ma
neka ẹna ộ 374 201) elnâ is 3963 nà ãks asjûsa *jũ pašonis 480 Suṇeko u si
spiega a la iden i à della pe sona in ques ione o apkalbamo, nel successi o
discou se si passano i nomi del e zo pe sona ons, ana, anėi, ani el. Essi sono più
spesso usa i come sos i u i del nome pe sonale in discussione con le disposizioni
e iche lega e (mandagaus con en i, deco o aiškos, ecc.) modelli di
compo amen o di pe sone conosciu e, es.: 203) chekùmè ns p iẽ ọ p mnẹs ẹg a
žũodi pasakī ò ùi nênkumè /
202) ka‿sọsẹ nkâm / ns sumè pasẹs éikindâms pakile kep ẹ // 161
// 195
204) // ns sumè palàbện ẽdâms p ọšli nap amúžện 247 205) ànà k à ũopške64
sumè p ašmũžện p ošli nilbas napasọsi /
450
20 // // // p amúžna à pap as ai p òšli kãp ãule 247 206) k ús audadũješis65 ci ca nè
ns ũog e bje nè ibažnčẹ ẽ // 41067 KTŽ mlu ícím mlu ícím è impo an e non
discu i e il li ello della sos enibili à delle pe sone apkalking, quan o a enzione
iene assegna a a una pe sona es aizi an e o sa i a a amè su su d ī , già a cui
si i e isce la pe sona è esponsabile e ca ing, pe esempio. 20 20 20 448)
œsõõlėlédms à à à anũnk 29 20 479)
sõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõlsõl-
sõsõlsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõs-
õsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõ-
sõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõs-
õsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõsõ KTŽ del disco so dipendpose le spesso
accompagna pa odomasis į a dis 63 elnái is ‘išdykėlis‘ (apie aiką) KTŽ 480 64
õpškė ‘ne aleika, ne ykusi, žiopla (mo e is)‘ KTŽ 450 65 šia žmogūšis, ~udadė
‘psil asnadis, uščias žmogus‘ KTŽ 66 410 Čiaùs ‘ y as‘, plg KTŽ 503. 67 su okúo i
‘su a i, con i en i‘ KTŽ 348

S aipsniai / A icles 85
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
( as, a) o kokybinis demons a y as68 ( uoks, uoki). Meno amilia i pe sone KTŽ
pa la o e di cen o a enzione spesso a sidu ia a causa d'aspe o,
compo amen o o o igine esclusi i à, ecc. :
217) // kûokẹs ệlgas blaks enas uožmúogãus // 46 218) uožmúogãus
ẽpãu ê àškanûojẹs kis 45219) 2 uožmúogãus ệik e žûodm jûodmájá //
501 220) uosmé gũos kãp š úšâdê 48 489 // 302 221)mù à gà oki ploksmpaik
pa ōs pas ikōs 302 222) pa p é bba òbēgas kakauu 22469242)
kûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkû-
kûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkû-
223) à m gà apsẹkâ s a ẹsúokês kàspẹnãs ẹ‿ ẽp ẽ i‿mes a // 147
224) a‿mûo ẹška ệlga lẹiž i ộ 70 // 214
225) às žmogs  maiš k âujis / e s š‿ ẹinã i â / ọ‿mûo ina ẹš‿kaž-
kûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkû
KTŽ pa lan e impo an e la iducia in se s esso dell'indi iduo in ques ione e
pagazione di di ende si: al o li ello di iducia è associa o con l'incapaci à di al e
pe sone a in luenza e pe sonì se iba o, men e basso è desc i o come
o man e agg essi o della maggio anza e beha sesì con non di endinancio
pmeniu; //jo zaugugugu a sk uudžiamam pe sona è mos a a con la sua
desc ūzione (pa y example, nabagė, žmogielis71), eg.: 226) p ã mé gã àni
nap isknẹs72 178 227) ũžmũogọ sũklě eknab ûo73 ns namûkēg a sûo ē 178 228) ns
nbags kn nù ẹsimis 248 229) gẹ sssệ74 kãp sọssýkõkõkõk ú ú ú ẹs 463 230)
ũžogē pà kai ais
pjũklějōkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkė-
kėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk-
ėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkė-
kėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk-
ėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkė :
231) biss ànũo ọn sẹsedệms75 ọn‿ uo‿ ãka // 27
232) ns àksệi kũožna ệina / ka‿ ik‿ as‿lêdas // 472
68 Plg. Rosina 1996: 85.
69 kailinuõčius ‘kailiniuo is, cos con cailiniais‘ KTŽ 138
70 lgą ližù į u ė i ‘mėg i ližu au i‘ KTŽ 214 71 Plg.
žmogẽlis ‘ a gšas‘ žmogus KTŽ 503. 73 nukn o i, ~oja,
72 p isikns i – ‘p ikib i‘ (KTŽ 178), ‘p isikabin i‘
~ojė ‘į eik i, nugalė i KTŽ 178 74 ūdy i, ~ija, ~ijo
‘pe sekio i, ba i, ui i KTŽ 463 75 an sisėdimas
‘ujimas, zasisėdimas KTŽ 27
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
233) ns nkumè mộn ne ọžme ẹnejẹs76 / ka‿ẹ‿pẹk ộujọ b ûom / ẹs ệik //
236
//T L'o a o e za simpa u o lauke a sidu ia soliishi, pasiligoję, nuken ėję da
incendio, nesugeban i se s esso adegua amen e p ižiū ė i pe sone, eg.: 234) bedà
u uokê lẹgúo â múo ẹškâ ẹinâ g 215 235) a ã pe chè muo èškle pdege bès
is i 273) *kuo le sẹè ap ẽ ènòsi 308 Ka sum KTŽan ysis nep ispense pe sonâ
pa eisi pa ì i i i idazione e non si pe id del pa icola e dei pa icola i del
compo amen o di al pe sona in ques ione, eg. 267 :
237) bà â sọplšė aikamsšũ èlê a sẹ šẹ ns šlmš ện77ẹ skas // 416 KTŽ cen o
dell'a enzione del pa la o e a sidū us, spesso l'a enzione su enkiamo in
ispaizdą, compo amen o, gebėjimus, a menzionei ul imi e possibili à del u u o,
eg. / :
238) // àsanũ ãks dils kãp àuollis // 25 239) ànũo ãks
ûoks mžọs kãp kọkle 25 241) šẹ ã ũo ãka smộ glis
240) as‿anũ‿ ãks ûoks žlis / na kẹs // 446
ệè sum ẹš sẹs // 415
242) as ãks ûoks ẹš žẹs // 450
243) as ãks nmàž nabje s è ẹmũúo žmũ // 257 244) neka ẹš ũo * ẹncùli ãka
nabûs // špà mža ûoks pūs agã is /
329
245) sp a l s ãks // ẹšanũo ẹšâugs p uo ngs žmogs 400 /
3.1.4. Pa lan iis enkasi neapib ėž umą (indi iduali u signi icazioni neu alizzazione, compo amen o
maksimos e apibend inamen i) può sceglie e il secondo pe sonaio innominijan e u come
Siekdamas uni e saliau apibūdin i sa o pa i ies modelius, KTŽ kalban ysis
apibend ina i o in a nì. In ale caso u, che nel con es o o dina io endesse a indica e un exclusi i à
ch'ha con assegna o un'al a pe sona, assume l'ogik a o dizio uomo signi ica o e di en a pa ola che
p e angia il gene ale78. Neapib ėž os e e encijos u usa o asi, ai quali o ma e pasi elkiamas
uni e salios (daugeliui indoeu opiečių kalbų 78 igua do neapib ėž os eikšmės e e enciją ž .
Haspelma h 2000: 11. Nel linguo ypo Li uanio ques o desc ùdi-
76 užme inė i (sl.) – ‘p iekaiš au i‘ KTŽ 236
77 šlámš in i, ~ina, ~ino – ‘neg akščiai ei i‘ KTŽ 416
nama kaip u a ojimas apibend in a eikšme (plg. Valeckienė 1965: 668), kaip indi idualios u
eikšmės neu aliza imas (plg. Rosinas 1996: 26) a g ama inės me a o os a ejis (plg. Judžen is
2012: 114).
A icoli A icle 87 accon ando i ealis ca ego ia79 a ibui o si uazioni, alle quali
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
būdingos) aisyklės, susijusios su apibend inamąjį pobūdį pe eikiančia kiek
speci ine laiko san ykių aiška: asmeninis į a dis neapib ėž ą eikšmę įgyja nu-
desc i e e pascelkamas nega i us polia iškumas e (o) libe a pa ink is80, например. :
246) nadệ bsi neka na ọ esi // 459 /
247) jê nûo i / ka‿kas‿ọžâug ọ / ẽk nga p ikš ẹ // 136
248) ka‿s ẹs na êizi / ẹ ‿apšộ s i žmogs / apsẹlêdi // 421
249) ali‿kãp as‿c ọlis81 pikê gệid / klauskis ẹ‿nuo ek // 62
// // pe desc i e e il modello di espe ienze il pa lan e spesso sceglie cos uzioni
beasmenes, ad esempio: 250) ẽk gẽ b ē emīle ē s a e us 446 251) bíedũo ẽkũ
ợgò gébe ē // 339 252) ẽk pab è ìz is jê k mùsà êdlâ 42 253) nà ẽk gděk 448
262) ákũ nums bied ass 264) 119 144) 267) 253) nadû
pa ûmûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkû-
kûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûk-
ûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkû-
kûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûk-
ûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkû-
kûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkûkû
261) sọ‿ ûoọ sm da kàs gâl bû ẹ kpẹ ûo // 378
Neapib ėž umo kons ukcijos pasi enkamos i siekian pasiguos i dėl žmo-
gaus esmės nekin amumo, plg.:
264) // ku lks gme u ẹkâ š // 147 265) jê kàs nussẹs 401 ns ûoks ẹlks 79 Sob e i ealis signi icazioni
sąsają su ak y ių implikacijų a ba p esupozicijų ž imu / engimu. Hol oe , Pajėdienė 2004: 90.
80 Plg. Haspelma h 2000: 52, 64.
81 c ulis ‘ ie e sys KTŽ 62
82 gùdin i, ~ina, ~ino – ‘p a in i‘ KTŽ 119
83 pasižyčió i ‘pasiscolin i‘, plg. KTŽ 499
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
266) kọp ûo a k ã g àbs baẹš aiss // 197
267) apsk è eli / kãp ẹ‿kọp ûo a / k ã kàps baẹš aiss // 29
268) ẹšmúoksi  kâ ẹ i‿mdi lp ẹ / nkumè // 257
269) bûoba na ọnkûo e naẹš ẽ si kok ànà ok ẹbûs napá dệ bsi / /
// 481
Delle sudde e s a egie linguis iche del KTŽ pa lan e, basa e su appe u
pasipasakojimu (a skleidjiančiu kalbė ojo aš), semplicemen e desc i ūdinimais,
des ina i a nsaki e a qualsiasi pe sona e aš (e caso insieme con kažkuo così anche
noi), o (i iš kelių ad esa ų susidedan į jūs), ons, ana, anėi, anuos, indicmais
sa ui ( o, jūs, mes) a uni e saliomis elgesio aisyklėmis i modeliais ( engian
indi idualios asmens nuo odos), pokalbiuose pe sipina iena su ki a. Čia jos iš-
iesioginiam ad eski os, che osse possibile da un immenso nume o di a i
discu si us sulippų sulimi a e al us yšknius KTŽ pa lan e, più p ecisamen e, al
al al alus ampli ude. Kademai iško indi ido dipinslas da y ųsi anco a più
i acissimo, u e indica e KTŽ pa la o e s a egie su elkus (o nebek eipien
a enzione in le lo o peculia i à) sa anno alu a i KTŽ a ixa i įdomesni
osse ėjimai su indi ido egzis enciju come p esenza a ce o empo a ce o solo e d oje ėje.
3.2. A enzione in empo e spazio e sel i a pio elazioni
La e a di mol i sop aščiau indica i KTŽ pa lan e di acconimen i, che da un p imo
sgua do può appa i e sol an o co ela i con abi uiu p iequiš au i, causa
dell'appa izione pe cepi e KTŽ discou so a ka pos, con cui issi ica o
de e mina o s adio della i a pa lan e e i ela a s udi sua quo idiana a i i à
in e connessione con obbligimen i.
3.2.1. Įsuk as in empo ce ą
Il empo e la sua alu azione di lussoce i elan i KTŽ pa lan i sen ini pe me e di
comp ende e, pe ché al ol a so em su eikšmina a a enzione all'o dine (no ibi
di e o des ina a io a causa delle abi udini quo idiane) e al ol a appaiono es e na
nedèmesinghezza (bend a imo con conosci i i e i amen o, de i an e dal imo e di
in e ompe e abi uale i mo dei la o i). Tali a gomen i i ela o i modelli mos ano
KTŽ pa landoia quo idiana a i i à pe cepen e come un cos an e spi ale che si muo e ju-
dėjimą į p iekį. Tokio judėjimo a skai os aškas dažniausiai y a dienos i me ų
ciklai, p z.:
270) me s‿nu‿m a / dinà nù‿dẹinã / ẽp ẹ ‿ẽ ộmžọs // 261
KTŽ pa la o e di ogni gio no si ico en i a i i à lega e con esponsabili àbe
amiglia, esempio. :
// // // A icles 95 365) nižũoộu i as ne ns sọsedẹšks 401 Quando Pa lando con un
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
al o KTŽ kalban ysis k eipia pozo nos į susi elkimą ( ucumu conside a o akių
366) š dis ọžda ẹms /  kàs  s a âusis dàlks // 467
kon ak o engūkimas), il pa la e ik umą (į a seem and nežemai iškas
kalbėjimas, some imes and in he li ing a eas he di e ences o he lowe
s a a's šnek os), la pe sonali à e l'au o- alu azione, eg sanu odas 100 naš si 34bis
ànũnukso n.: 24937115 .s. 367) 368) ns êm e ãnplû plû s wi e s kášs 370. 370. 36žžš
s s 489) bs
bb kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkk
488
Nu ikus bèdai, la o ando o in a enga endo necessi a aiu o, sos egno. //ip
u o nella i a accade, quindi a ol e si lamen ano solissumu bėdoje, e a ol e
g andiuojasi susi elkimu e ienybe, ad esempio: 372) nûo n s šni apkabnệs šãuk
neka nap išã lã ka beda 2593) mèsikėmûos kãp ệnsã gi i 484 374) kãp lnksm kai
kãp gè bú e 216 KT ga gažu, ksiami la o o (mes, u i) suo mas u, spa umu,
aggiungu o isul a o comune / esempio:
// pe cui si e e uano kãp ẽk padẹ bejem pàkl pàbẹngem // 77 376) kainkûom s
p isi ãu ẹpàbèngem usgàlùs âu è 25 377 F equen emen e si no a che una
pe sona in una a o ia non è capace e icacemen e, quindi si consiglia di a e e
guodji pe la o a e o ili alkindọ, ad esempio: 37 377) ọ àngs n apnúojs sa
da ina bku bku 440 160 117 K. 249 K. 378) a o inis b is aus è semp e in g ado di
sp kkkka, abp i, pp i, pp i, pp i, pp i, ppp i,
ppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppp-
pppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppppp-
pp ‘pagelbe a e, aiu a e‘ KTŽ 160
118 jau ad . ‘ ise‘ KTŽ 455

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
384) pa kẹs ẹ‿skọd ộms119 uos‿mé gũos // 371
385) // nàžings ẽ ojama // ns beg ẹnã beg 42 386) žmúoũ kaanệms nikûoks
dâ bs nà ks 486 387) žmúoũ biednộms sumè ẹšnada bma // 248 //
Su uok inio ik umu e da bš umu misu a la i a amiliynina successo,
например. :
388) m è moglie // 241
389) ns sm ks àl ẹ ànà napes i 251 // Ieškančiam sau aibininko o po os
indica a, qualeu o quale asmeniu nede a pascola si, например. / :
390) sọ‿na kọọ žmog nekộ nagâl ọžsẹkš ẹ120 // 165
391) s‿anu ne ‿kũo ọžsẹde ẹ / ns  k ọs mnkš âušis // 239
392) s u pš121 gèȓãu naọžsẹde ẹ // 310
// 394) g s ležis possibili à nekộ sanu naọžsẹkši // 444 394) ẽk m a ẹiškúo ệis
sọ ûoò dalò122 kp gī ênsi gí ênsi li // 454 Žemai iško občomeniš a i
komunika ion aspek us o k i a umili à e sussidikamen o KTŽ, eg. 395) p iš ièji
napapūdũ andkli 330 396) kkok si
b -
-
:
398) di dielneku nà ẽk kũok è // 72 399) ns jọukộu // nà ẽk m è igâl a 41 135 400)
nabeda ûokis kọlbedũos n ọ iệm 401) laikkis kapàsku na k ộmẽk ọmp ē
kãpkûoki nag eli 402) // blúogã blúogã sgeu kãpkūkūkūo òs 24 120 24 24 249 K.
‘pascola si, em is‘ KTŽ 165 122 dalas ‘ka š akošis‘ KTŽ 454 123 non po e
esse e pašik i ‘negalė i a e‘, plg. KTŽ 495 124 giadė i, giãda, ~ėjė 2. ‘ski i,
Ka ais paguoda gali bū i i oniška, p z.:
403) n ẹ ‿ẹšsẹ nka ẹš‿ sa bũda mésũos ẽ ši ộudẹga // 48
lem i‘ KTŽ 495
121 pliùškis, ~ė – ‘kas ne im as‘ KTŽ 310
S aipsniai / A icles 97
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
404) ò ọnàs k nas a lg // na úpnkis žmón 299 31 405) kãp mộn
ẽp àš âu / pgs à p išpi ga àkli /
4. APIBENDRINIMAS
Pamėginus dis in a emozioni aišką illus uojančius KTŽ pa lanziojo a e mazioni
su se s essi e al i agg uppa e secondo la scel a delle azi unzionali à assiese
o u e ziasi pe sonaneapde inėž a indi ido aiška: localizzazione laikelokalizacija
e d ėjelokalizacija comuni àessa coope azione, esp yscendo emozioni di possibili a'
e sapusi ma in cui dai pun i di de iazione a enzione. Alcuni modelli aiškos
ca a e izza i da più equen e si ipe izione in u o KTŽ (ques o sie ina e con
l'insieme più equen e ali pasc i imen i consumo ikimybe). Più spesso Reiškiamų
iphi di emozioni (a pažįs ami da de e mina i emi e azių peculia i à) 1 abelle a
segnalimi chieske ole ono casello. Apibend inando l'a icolo desc i i KTŽ del
disco so che i ela iano campo emozionale dell'uomo pa lan e, chia amen e si ede
che ciascuna di ezione di di ezionamen o dell'a enzione (į se s esso, in des ina a à,
in e zia pe sona, in ambien e) è di e en emen e co ela a con de e mina e emozioni a si-
skleidimo ikimybe.
Na ū alaus documen a imo del disco so cosdienybia si con addis ingue KTŽ issa
glaud dei pa lančio e il suo des ina a ų appo o, quindi di ques o ocodino pa lančio
mio io consape olmen e i elan i desc üdinamam nonubing delle speci icazioni che
ichiedono u iciale p esen amen o. L'asco del pa lan ijo più spesso è associa o con
de e mina a p edicazione, aiu an e a esp ime i più i iscen i campo delle emozioni
che lo go e nano, ad esempio, zauojau à (ès ok mėš uonle, c . 78 esempio po e),
cos o azione o non ikekė umų i naujo ių baimė (p ì ã žèmėi ès p isẹ šẹs, c . 23
esempio), il p op io po e e, che si i ela da una dichia azione di o za o lašikin la sua
(ž . 30–31 pa yzdžius). Panašios s uk ū os o muluo ės pasi enkamos i nusa-
condizione isica e i aiz (è nnkès nušskási, c . 41 esempio) o dal suo isico o ene gia
(è nnkès spi i uals, è nssssssss, c . 41 esempio). KTŽ pa lan i si mos a
a eningi udine a se s esso (spesso quan o a dojen e), indicando i p op i dis u bi di
salu e (mna nkas pléiše, mộn dọ ẽ ọž ka, plg. 37, 38 esempi). T umpalaikes būsenų
pasikei imo si uaàš múokó, àš gà, às mộn spesso con yškia i e imen o alla sel
jas jis gali nusaky i palyginimais (kãp žộ ke᳞, kãp š à, ès ẽp kāp‿kâ ẹ èdâms,
plg. 77, 78, 41 pa yzdžius), o sa o sugebėjimus a nuo oką pab ėž i azėmis
(àš pà s). KTŽ calmenina spazio con ine (esse possono iola e oppa icina p esenza
bė ojas sa o pomėgius i e inimus mėgs a išsaky i ne iesiogiai – elimina imo
būdu pa yškindamas ai, kas nepa inka. Siekdamas susig ąžin i saugias sa o as-
di al a pe sona icino, iè azione, pik as o inse imen i sgua dnis, zaggaulus
con e sazione), pa lan iis zauojau a + + + + + + + alu azione meilė a enzione / sé
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
pasi enka d audimus a nu odymus, dažniausiai g indžiamus neiginiu i sa ęs
pa ies kaip objek o nuo oda: monės / mon / moni / mona (ž . 60–71 pa yzdžius).
1 LENTEL. KTŽ issa i asi di asi emozionali aiškos si concen i appo zione secondo
s a egia di disco so Įsipa eigo-Kalban sel dymais des ina a ui di e zia pe sona
neu aliza us indi idualią signi ica o di di a i i à di l'ispaceiką lą e p esenza insieme
jimai
iš yškėjan i
emocija
apie
nu o-
Moduliuo ūpes is
+ + + + + + + + + + +
jan ys ne imas +
+ + + + + + + + + + +
+ + + + + + + + + + +
+ + + + + + + + + + +
Ve inamieji pasididžia-
+ + + + + + + + + + +
+ + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +
+ + + + + + +
Esminiai ūpinimasis,
+ + + + + + +
+ + + + + + +
Di unokio ca a e e, già non pe sonale spazio p o eggi des in, KTŽ albančiojo
nu odymai aki aizdžiai pe eikia ūpinimąsi. Jis gali bū i susijęs su pačiu ad esa-
u, il suo salu o, esis ima, laikissena, abgesiu, anche con comune o dinos abi abą.
moje e d ėje palaikymu a paklusimu pado aus elgesio aisyklėms. KTŽ gausu
kalbančiojo nu odymų dėl ne inkamos ad esa o iš aizdos. Tokiais paliepimais
a klausimais pa a iama nepalik i namų e d ės, kol nebus a siž elg a į pas a-
Pa eicchendo no i ica, che può suona e come p iekaiš as, KTŽ pa lan iis si
s o za di p o egge e indi iza à da possibili pašaipì e inu ile a enzione. Così
indi e amen e p o edu o si occupa ichiamu ad esa o iducia uo i casa o
p op io co emo limi e lygiu. Nemenką pa e degli is uzioni di e e des ina a ii
cos i uisce osse azioni sulla quali à dei la o i esegui i o i mo di a i i à il la o o non de e esse e la o a o né
A icoli A icles 99 pe len amen e (alla ol a a i i à des ina a o di en e ebbe
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
non deside a aujama), né oppo elocemen e (ques o in e e dy ų
e icacemen e e ina a gendo esegui askį /). Pa lando di e zo no malmen e in
pokalby non pa ecipa oggian e pe sona, pašneko o a enzione k epiamo in
discusse pe sone a i i à, abili à e compo amen o, specialmen e in pagamen o
comunica e, o dinkingumu e cu a iimo al i. In ali pokalbių a ka pose spesso
desc i ibile l'aspe o di pe sona, esclusi ii suoi segni di en a supplemen a e segno
di iconoscimen o (apib ėž umo) di pe sona. La alu azione spesso è lega a anche al
li ello di iducia di un indi iduo in ques ione. Menkesnio iducia, ba ami, schiaudi i o
successo nonasiugnamen i pe sone più spesso sono desc i e con užapiau a, che
indica l'in olu azione del sogge o deminu y u o a gingumą indican eci
daik a a džiu (plg. žmogielis, nabagas, nabagė, nabagėlis, nabagū is KTŽ 248).
Posi i amen e alu a i sana nuo oka e zassispy imu pasižimin ys pe sone.
Seguendo indi iduali p op ioio io e pašneko o u signi icazioni neu alizazioni,
olendo asme e e compo amen o massima e apibend inimi, pa lan iis selkasi
neap inėž umu pasiimin i e s a egie di pa lamen o. Con esse saugu posolos i (plg.
248 esempioį), o ni e equisi i, indica e egole (ž . 250254 esempius) o saugu
esp ende e giojsmą o g ožėjimąsi (ž . 249 esempioį). Da ici CTŽ di s a egie
linguis iche del pa lan e, basa e su pasipascoljimo, di e i i desc i imen i e
indicazioni o uni e sali egole di compo amen o e e i elan i gludžią quo idiana
modeliais, pokalbiuose pe sipina.
Daugelio KTŽ kalbė ojo pasakymų ik ąją p iežas į padeda su ok i KTŽ dis-
ku so a ka pos, odančios ealią kalbė ojo si uaciją am ik ame gy enimo e ape
a i i à del pa lan e in e connessione con obblighi. Pasacmai, indican i la p esenza
in empo, spazio e comuni à, espe ienze e alu azioni, pe me e di pe cepi e, pe ché
al ol a pe dêm su eikšmina a a enzione alle a i i à dienybės pe cependo come
a kai, o ka ais pasižymima nedėmesingumu ne pa ies a imiausio a o asme-
niui. Su laiko nuo odomis susiję pasakymų modeliai odo KTŽ kalbė oją kas-
cos an e spi ale besisuccien e mo imen o in a an i. enamoji spazio ha i con ini,
No inčiam sėkmingai į eik i kasdienybės užduo is, enka spa čiai suk is, o gy-
nelle quali isbū i aiu a cos an e a enzione e egole di o dine esigujan i. Nel empo e
nello spazio l'uomo non è mai solo. KTŽ escollen i žemai iško pasaulė aizdžio con ini
indicano pa lan ejį bilanciando a aspi amybės esse e sa a ankišku e no o nonché
possibili à coope a e, esse e insieme dagli al i. Conc e i si uazione de e minano,
se collec i y iškumas semb a mol o deside a o, o o ze s ino. Is ikus alla disg azia
KTŽ pa lan iis pašneko ą eso a a segui e e non a ende e e così lo sp audzia in
ci cos anze in cui sono ichies i concen amen o, es enza e o e ca a e e, eg.:
406) num ệis sumè sọskbsi gī ên ẹ // 240 / /
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
IŠVADOS
Sulla base KTŽ ilius acine ma e iale, nell'a icolo discussi i più chiiskissimi modelli di
pa lamen o, con cui no d zemaičių k e ingiškių a me pa lan e uomo i elgia požiū į
in se s esso e suo ambien e. Pabandžius di e so impegno basa o delle emozioni
aišką illus uojančius KTŽ esempi di agg uppa e secondo le scel e azi
unc ionali à as o o ui e zia pe sonaneapib ėž a indi ido aiška: localizzazione
laikelokalizacija e d ėjelokalizacija comuni à nella collabo azione, es yskėja
emozioni isapusičnos i possibili à ma in quale pun i di scel a della di ezione di
a enzione. Alcuni modelli di disco so ca a e izza i da più equen e si ipe izione
in u o KTŽ (ques o si allea con l'insieme più equen e ali passaggi di consumo
i imybe). Apibend in o l'a icolo desc i i KTŽ pa lančiojo emozionale campo
i elziančio disco so yškesnius b uožus, di en a ac i o, che ciascuna di ezione di
di ezionamen o dell'a enzione (į sé, e so indi a à, e so e zia pe sona, e so
in o no) di e en emen e co ela a con de e mina e emozioni a i agliamen o
ikimybe. Pa lando di se s esso, KTŽ pa lan iis i ela più i amen e una degli
essenziali obblighi amo e a sé. Di e i e indicazioni basa a comunicazione con
des ina a io mol o i acamen e i ela ca epinimosi emozioni aišką. Cu emanza e
iducia più si e ince e pa lando di a i i à e p esenza insieme. Pa lan iusio
apisa amen i su e zia pe sona e compo amen o maksimos nonché
gene eddinazioni spesso basa i alu amen o. Rūpesčio o ne imo emozione es ykkėja
pa bančiajam discu e endo la p esenza in empo e spazio.
L'a icolo basa o p esuppos o, che o dinando unochių o al iokių kasdienybės
si uazioni isp o oca i pasakymų modelli, dal KTŽ u oum si può compila e una
ce a pa lančio, asmikiancio mol i udine nuo amen e pe soni ica i espe ienze
indi iduis e pasisakimus, pi u asl. Sudėlio ieji žemaičio emozionale campo
con ū ai anco a de ono esse e p ecisa i, pa aginiam basandosi sui žemaičiams
ca a e is iche sin es ine di psichikos ca a e is iche, p esen a a E ninės
p iklausomybės de e minuo ų psichinių eiškinių y ime125, ma ques o già al a ase dello s udio.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Aleksand a ičius Juozas 2011: K e ingos a mės žodynas, sud. : Danguolė
Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. A kočai y ė Dai a
2002: P osodia e ocalismo dei aseiniškių me idionali. Vilnius: Ins i u o della lingua
Li uani.
125
Pe la desc izione di ques a ice ca c . Bliumas 1997.

S aipsniai / A icles 101
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
Babickienė Zo ija, Jasiūnai ė Bi u ė, Pečeliūnai ė Angelė, Bagužy ė Rū a 2007: Cen inė
šiau ės žemaičių k e ingiškių a mė: a mės eks ai su commen a ai e žodynėliu. Vilnius:
Bal os lankos.
Bliumas Remigijus 1997: Aukš aičių i žemaičių e nine p iklausomybe de e mineduo ų
psichinių eiškinių sa i umai. Psichologia 17, 2557. Dumon Louis 2002: Esė su
indi idualismo. Vilnius: Bal os lankos. Gi denis Aleksas 1967: Mažeikių a mės onologinė
sis ema. Filologia scienze candida o disse azione. Kalbo y os la o ii I, au . Gi denis
Aleksas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing Ins i u e, 89119, 120160.
Gi denis Aleksas, sud., 1996: Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a -
mės eks ai su komen a ais. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
G ina eckis Vladas 1973: Žemaičių a mių is o ija. Vilnius: Min is.
Ha é Rom 2008: The Discu si e Tu n in Social Psychology. The Handbook o
Discou se Analysis, 688706.
Haspelma h Ma in 2000: Inde ini e P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Helm Benne W. 2009: Sel -lo e and he s uc u e o pe sonal alues.
Consciousness and Emo ion Book Se ies 6, 1132.
Michael Hills D. 2002: Kluckhohn and S od beck‘s Values O ien a ion Theo y. Online
Readings in Psychology and Cul u e 4. Accedo in e ne : h ps://schola wo ks.
g su.edu/cgi/ iewcon en .cgi?a icle=1040&con ex =o pc. Hol oe Axel, Pajėdienė
Jū a ė 2004: La ca ego ia del empo e le o me del empo. G ama ical ca ego y esea ch
(Lie u iø kalbos g amma ikos da bai 2). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 121140, 169170.
Judžen is A ū as 2012: Ca ego ie g amma icali della Li uania. Vilnius: Vilniaus
uni e si ys edikla.
Kajėnas Gediminas 2013: Jus inas Lingys. In e p della o ma e del con enu o. P ieiga
in e ne :
nio/99785.
Kalniu ienė Laimu ė, pa ., 2007–2008: Taip kalbėjo mūsų senoliai. Žemai iški
h p:www.be na dinai.l /s aipsnis://2013-05-15-jus inas-lingys- a p- o mos-i - u ižodžiai, posakiai, išsi eiškimai: P ieiga in e ne : h p: www.kla b.l EL_LEIDINIAI/
KRASTOTYRA/k e inga.
Ku kowska-Budzan Ma a, Zamo ski K zysz o 2009: F om he edi o s.
O al his o y: The challenges o dialogue, 1118.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Kluckhohn Flo ence R., S od beck F ed L. 1961: Va ia ions in alue
o ien a ions. E ans on, IL: Row, Pe e son.
Mikulėnienė Danguolė 2011: Juozo Aleksand a ičiaus li uanis inė i pedagoginė
eikla. – K e ingos a mės žodynas, au o ius Juozas Aleksand a ičius, sud. Danguolė
Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, VII–XII.
Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmo e p ozodija.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Pab ėža Juozas 2017: Žemaičių kalba i ašyba, Šiauliai: Biblio eka Šiaulių
uni e si e o Leidybos sky ius.
Pab ėža Juozas, Ma cišauskai ė Vida, Leskauskai ė As a, sud., 2013: Šiau ės
žemaičiai elšiškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pakalniškis Vaido as 2001:
Žemai iškumas globaliame mondo. Lie u os e nologija. S udi di an opologia
sociale ed e nologia 1(10), 199216. Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010:
Li uania e niche a ee esiden i ca a e eio b uožai lingua mondiė aizdyje.
Cul u a di lingua 83, 185201. Pe e Tomasikis 2012: Žemai ijos egioninė knyga i
žemaičių apa ybė XX a. I pusėje. La o i Nau osakos 43, 85108.
Louise Phillips 2011: The P omise o Dialogue. The dialogic u n in he p oduc ion and
communica ion o knowledge. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins. Rosinas
Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai. Vilnius: Scienza e enci-
klopedijų leidykla.
Ru ko ska K is ina 2017: Namai. Famiglia. Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, au o i:
Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena. Vilnius: Akademinė leidyba,
87148.
2018: Skouds Žemaičių žodynas, cos i uì Kul ū as ja u izmo sky ius. P iega in e ne :
h pwww.skouds.l /l /zemaiciu-zodynas.
Ta mių eks yno da abase 2018: Suda ė Lie u ių kalbos ins i u as. P iega in e ne :
h p:// a miua chy as.lki.l /p adinis.php?su ump=bnd. Ul ydas Kazys 1971: P ie eiksmis.
La g amma ica della lingua Li uania. Vilnius: Min is, Vaišnienė Dai a 2011: K e ingos a mės
425–576.
žodynas: p incipali p incipi di pa eikimo ma e ia. K e ingas a mės žodynas, au o ius
Juozas Aleksand a ičius, suda ė: Danguolė Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, XXXXXVI.
S aipsniai A icles 103 Valeckienė Adelė 2006: Į a dis. O ao inie g amma ica della
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
lingua Li uania, ed. Vy audyn: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių
as Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 251–282.
Vanagienė Bi u ė 2014: P a a mė. Į adinės pas abos. – Šiau ės aka ų žemaičių žo-
šnek os 1. Vilnius: Li u iens lingua ins i u o, 2328.
Vanagienė Bi u ė 2014–2015: Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų,
Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os, 1–2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidykla.
Žemai ėškė anekdo ā 2018. P iega in e ne : h p://samogi ia.mch.mii.l .
Žimku ė Simona 2008: R. Balsys: žemaičiai na sūs, a kaklūs e lais i. Accedo
in e ne : www.del i.l /news/daily/li huania.
Exp ession o Samogi ian Iden i y: Pu ing
Toge he he Examples om K e inga Dialec
Dic iona y (2011) in o a Single Pic u e
SUMARY
Based on he illus a i e ma e ial used in he K e inga Dialec Dic iona y (KDD), he a icle
discusses he mos p ominen u e ance models chosen by he speake s o he No he n
Samogi ian dialec o K e inga by which he speake e eals he a i ude owa ds him/ he and
his/he en i onmen . An a emp o g oup he KDD speake s u e ances illus a ing di e en
ealiza ions o commi men -based emo ions by he unc ionali y o he chosen ph ases on he
axis I you hi d pe son indi iduals inde ini e exp ession: localiza ion in ime localiza ion in space
localiza ion in communi y coope a ion aises he possibili y o e sa ile emo ions a any poin o
choosing he ocus o a en ion. I is no ewo hy ha mo e equen epe i ion is
cha ac e is ic o ce ain u e ance models in he whole KDD (i is also linked wi h a gene ally
g ea e p obabili y o using such u e ances in eal speaking si ua ions). La sin esi o mo e
p ominen ea u es o he discou se e ealing he emo ional ield o he KDD speake , che sono
desc i i in he a icle, ende chia o che each ocus o a en ion (di iging a en ion owa ds
onesel , owa ds he add essee, owa ds he hi d pe son, owa ds he en i onmen ) is linked
wi h he p obabili y o e ealing ce ain emo ions o a di e en in ensi y. When speaking abou
onesel , he KDD speake e eals one o he majo commi men s lo e o onesel mos clea ly.
The communica ion wi h
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX he add essee based on di ec ins uc ions e eals he
exp ession o ca ing emo ions e y o beha iou a e usually based on e alua ions. The emo ion
clea ly. Ca ing and us a e mos i id when speaking abou ac i i ies and being oge he .
The KDD speake ’s u e ances abou he hi d pe son and he maxims and gene aliza ions
o anxie y/wo ying comes o he o e when he KDD speake discusses localiza ion in ime and
space. L'a icle è based on he assump ion ha an a emp o g oup ce ain u e ance models
p o oked by some daily si ua ions ou o he en i e y o illus a ions p esen ed in he KDD
enables us o assemble a ce ain pic u e o he SPEAKER ep esen ing he expe iences and
u e ances o he mul i ude o depe sonalized indi iduals. The ou line o he Samog e e ing o
he Summa y Table o he Psychic Cha ac e is ics o Samogi ians es ablished in al eady
i ian’s emo ional ield shaped in his s udy should be u he e ised and highligh ed by also
ano he s age o he s udy.
he Resea ch o E hnically De e mined Psychic Phenomena (c . Bliumas 1997). Bu ha is
Į eik a 2018 m. g uodžio mėn. 10 d.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed]