Žemaitiškos tapatybės raiška: dėlionė iš „Kretingos tarmės žodyno“ (2011) pavyzdžių

64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: senosios i daba inės lie u ių
kalbos sin aksė, seman ika i p agma ika, Lie u os kul ū os i
bažny inių eks ų is o ija.
ŽEMAITIŠKOS TAPATYBĖS
RAIŠKA: DĖLIONĖ IŠ
KRETINGOS TARMĖS ŽODYNO
(2011) PAVYZDŽIŲ
nàẹiš sk žemãi i ẹš kọn bê /
ọ‿bûs kas‿nab ẹ ukâ // KTŽ, p. 459
Exp ession o Samogi ian Iden i y: Pu ing
Toge he he Examples om K e inga Dialec
Dic iona y (2011) in o a Single Pic u e
Be e don‘ make a Samogi ian lose pa ience /
o else hings will u n ou he way you would ne e expec // KTŽ, p. 459
ANOTACIJA
Visaip ie žemaičiai y a e inami: i užsispy ę, i nekalbūs, i nepaslankūs, i nemanda-
gūs... Be niekas aip ge ai žmogaus būdo neišduoda kaip jo pa ies kalba. Ne ien ai, ką jis
sako apie sa e i ki us, be i kaip ai pasako. Tu imas gal oje ne ik mandagumas, be i pa i
o muluo ė. Pa s kalban ysis o sa o pasakymo išski inumo gali ne nejaus i. Kiek leng iau
jį a pažin i užšaldy ą aš e. Nemažai žemaičių šnekamosios kalbos pe liukų suguldy a į Juo-
zo Aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodyną. Remian is šio žodyno eikiamais duomeni-
mis, s aipsnyje s engiamasi pa ody i, kaip žemaičiams kalban is skleidžiasi jų požiū is į pa į
sa e i ki us, į ai ius gy enimo a psnius, supančią aplinką, galimybę bū i ienam i ka u
su ki ais, mėginan su a i i susi a i.
ESMINIAI ŽODŽIAI: žemaičiai, apa ybė, au en iškumas, dialogiškumas, e ybės, įsipa-
eigojimai, emocijos.
S aipsniai / A icles 65
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
ANNOTATION
Samogi ians a e iewed di e en ly: as s ubbo n, silen , sluggish, e en impoli e… Bu
he e is no hing ha can be e show a pe son’s cha ac e han his/he language. No only
wha a pe son says abou him/he sel and o he s bu also how he/she says i . No only om
he pe spec i e o poli eness bu also wo ding. The speake may some imes no e en eel he
excep ionali y o his/he u e ance. I is a bi easie o ecognise i when i is ozen in w i -
ing. A numbe o gems o spoken Samogi ian can be ound in he K e inga Dialec Dic io-
na y by Juozas Aleksand a ičius. Based on he da a p o ided by his dic iona y, he a icle
a emp s o show how he Samogi ian a i ude owa ds hemsel es and o he s, a ious s ages
o li e, he su ounding en i onmen and he possibili y o be alone and o be oge he wi h
o he s by ying o ge along and o ag ee un olds i sel while speaking.
KEYWORDS: Samogi ians, iden i y, au hen ici y, dialogici y, e hics, commi-
men s, emo ions.
ĮVADAS
Asmens žemai iškumo a pažinimas ki os e ninės (lie u ių i ne ien ik jų)
g upės asmeniui gali bū i įspėjamasis ženklas. Sup ask, žmogau, jei p ieš a e
žemai is a žemai ė – leng o bend a imo su juo a ja gali nesi ikė i. A iš ik ų-
jų ie žemaičiai i žemai ės aip yškiai išsiski ia iš ki ų Lie u os e ninių g upių
a s o ų? Kodėl jie gali bū i a pažįs ami kaip žemaičiai ne i uome , kai pa ys
žemai iškosios apa ybės būdami ne Žemai ijoje a ne su žemaičiais nedekla uo-
ja? Pa yzdžiui, jei sugeba puikiai kalbė i bend ine lie u ių kalba1, o sa o žemai-
iškumo ne nelaiko išski inumu?
Dažniausiai įsi aizduojama, kad žemai iškumas y a susijęs su keis u mąs y-
mu2 i g ubiu kalbėjimu, iš dalies nulem u žemai iškosios kalbos onologijos3
bei keis ų žodžių i ypač skolinių (sla izmų i ge manizmų) gausos. In e ne e
nesunku as i okį g ubumą i keis umą mėginančių skoliniais ilius uo i žody-
nėlių (Kalniu ienė, pa ., 2007–2008; Skouds 2018) i anekdo ų inkinių (Že-
mai ėškė anekdo ā 2018).. Žinoma, esama i im esnių pokalbių, pe spėjančių
1 Apie okio sugebėjimo išsiugdymo sunkumus i a mės į aką, galinčią pasi eikš i žemaičiui kalban
bend ine lie u ių kalba, ž .: G ina eckis 1973: 31–35; Zinke ičius 1994: 126–131.
2 Sil ijai Papau ėly ei i Kazimie ui Župe kai išnag inėjus eks yno pa yzdžius i a likus lais ųjų
asociacijų ekspe imen ą, labiausiai iš yškėjo okie žemai iškumo b uožai: užsispy imas, a kaklu-
mas, kan umas (Papau ėly ė, Župe ka 2010: 190–192, 195–196, 197–198).
3 Dėl žemaičių kalbos s a uso ž . Pab ėža 2017: 43–48. Išsamius žemaičių kalbos a mių i pa a mių
onologinės sis emos ap ašus ž .: Gi denis 1967, 2000; A kočai y ė 2002; Mu inienė 2007.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
apie nyks ančią žemai iškąją apa ybę a jai išsaugo i eikalingą i b andžios sa-
imonės, i pas angų po eikį (Žimku ė 2008; Kajėnas 2013).
Žemai iškosios sa imonės i apa ybės is o ijos i daba ies klausimai pas a-
uoju me u sulaukia is daugiau im o dėmesio (plg.: Bliumas 1997; Pakalniškis
2001; Papau ėly ė, Župe ka 2010; Pe eikis 2012; Pab ėža 2017: 31–36), be da
y a likę daug neiš i ų dalykų, no s y imams di a jau isai neblogai pa uoš a.
Kalban apie žemai iško kalbėjimo šal inių leidimus, galima pasidžiaug i sėk-
me, ku i aplankė šiau ės žemaičius k e ingiškius i šiau ės žemaičius elšiškius4.
Šiau ės žemaičiai u i kele ą publikuo ų šal inių, liudijančių unikalų XX am-
žiaus an osios pusės žemai iškojo kalbėjimo pa eldą5:
1) Danguolės Mikulėnienės i Dai os Vaišnienės suda y ą Juozo Aleksand a-
ičiaus K e ingos a mės žodyną (Aleksand a ičius 2011), ku io ilius a-
cinei medžiagai būdingas dialogiškumu pasižymin is au en iškas šiau ės
žemaičių k e ingiškių kalbėjimas, žodyno sumany ojo k uopščiai už aši-
nė as apie 60 me ų6;
2) Alekso Gi denio pa eng us i 1996 m. knygoje Taip šneka i kšliškiai:
šiau ės žemaičių elšiškių a mės eks ai su komen a ais publikuo us šiau ės
žemaičių elšiškių eks us, pasižyminčius nuosekliu dialogiškumu, impul-
sy umu i au en iškumu7;
3) Bi u ės Vanagienės Šiau ės aka ų žemaičių žodyną: Ylakių, Lenkimų, Mo-
sėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek as (I . – 2014, II . – 2015). Žo-
dyno pa yzdžiai (ka o eka kaup a 1957–1996 m.; ž . Vanagienė 2014:
XXIII) y a i au en iškajam dialogui, i pasakojimui p iski ino disku so
pobūdžio.
4 Šiau ės žemaičių k e ingiškių i elšiškių a mių plo ų ibas, kalbėjimo i ansk ipcijos pa yzdžius
ž . Lie u ių kalbos ins i u o suda y oje Ta mių žodyno duomenų bazėje.
5
Apie žemaičių a mės ski s ymą i šiau ės žemaičių, adinamųjų dounininkų, kalbos ypa ybes ž .
Zinke ičius 1994: 85–87, 112–120; apie esminį šiau ės žemaičių elšiškių ski umą nuo k e ingiš-
kių, g indžiamą u, i// ọ, ẹ kai a negalūniniuose skiemenyse, ž . en pa : 114.
6 Žodyno ka o ekos inkimo i suda ymo laiko a pis – nuo XX a. 5-ojo dešim mečio idu io iki
2004 (plg.: Mikulėnienė 2011: XII; Vaišnienė 2011: XX).
7 Ta minių eks ų knygoje Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a mės eks ai su komen a-
ais pa eik i 1968–1985 m. paslėp u mik o onu į ašy i Mažeikių . Ti kšlių apylinkėje gy enusių
Alekso Gi denio šeimynykščių i kaimynų pokalbiai. Kaip g e iminis šios a mės kalbėjimo už ašų
šal inis minė inas Juozo Pab ėžos, Vidos Ma cišauskai ės i As os Leskauskai ės suda y as eks ų
inkinys Šiau ės žemaičiai elšiškiai (2013). Tai iš esmės o pa ies laiko a pio eks ai, ku ių nemen-
ką dalį i gi suda o A. Gi denio da y i į ašai. Tiesa, šių pokalbių au en iškumo lygmuo kiek ki oks,
nes čia už iksuo ų kalbos si uacijų daly iai bu o specialiai kalbinami i žinojo, kad pokalbis su jais
y a į ašomas.
S aipsniai / A icles 67
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
Nu ody uose spaudiniuose au en iškas žemaičių šnekėjimas įamžin as i apo
aš ijos dalimi8. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pi mąjį iš paminė ųjų, ilgiausią
a minės medžiagos iksa imo laiko a pį apiman į žemai iško kalbėjimo ilius-
acijų šal inį – K e ingos a mės žodyną ( oliau – KTŽ), ku iame pe eikiamas
šiau ės žemaičių k e ingiškių a me kalbančių9 žmonių men ali e as. Labiausiai
dėmesys bus su elkiamas į ai, kaip šio žodyno10 ilius acinėje medžiagoje11 a -
sispindi kalbančiojo i jo apsup yje esančių asmenų apa ybės su okimas. Ta-
pa ybės aiškos samp a a g yninama susi elkian į dažniausiai pasika ojančių
pasakymų modelius, dėmesį labiau k eipian ne į a ski ų leksinių iene ų sa-
i umą ( odėl s a būs ne an aš iniai žodžiai, be ilius aciniai pa yzdžiai), o į
azės, sakinio a didesnės disku so a ka pos seman ikos, ka ais i s uk ū os,
išski inumą, ypač – bend inei lie u ių kalbai nebūdingo modelio azių a o-
jimą. Tokia dėlionė iš išski inumu pasižyminčių, pasika o i linkusių disku so
a ka pų gali a skleis i žemaičiams p iim inų e ybių skalę, jiems būdingus pa-
saulio su okimo modelius, ku ie ki os e ninės g upės a s o ui dėl jų sa i umo
i keis umo gali pasi ody i esan ys susiję isai ne su omis ypa ybėmis i ikslais,
ku ie jais iš ik ųjų nu odomi.
Šios publikacijos s uk ū a okia: į adinėje dalyje umpai apibūdinamas
y imui pasi ink os medžiagos a ankos p incipus nulėmęs e ybinių nuos a-
ų inklas, galin is padė i nus a y i yškiausius žemai iškosios apa ybės b uo-
žus. Toliau žemai iškojo pasaulė aizdžio sa i umą a spindin ys disku so ypa-
umai g upuojami pagal seman iką, o ka ais i semio iką, ap a ian eikšmę
i kai ku iuos o mula imo aspek us, ka u a k eipian dėmesį į išski inumu
pasižyminčių pasakymų p iežas is i mo y us, o ka ais i į g ama inius kai
ku ių azių a sakinių s uk ū os i sanda os ypa umus. Medžiagos a ankos
8 Minė inas da ienas žemai iško kalbėjimo į ašų leidimas – Zo ijos Babickienės su kolegėmis pa-
eng i šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės eks ai su komen a ais (2007).
9 Dai os Vaišnienės manymu, K e ingos a mės žodyną labiau ik ų adin i ne K e ingos a mės, be
„K e ingos šnek os (a K e ingos apylinkių šnek ų) žodynu“ (plg. Vaišnienė 2001: XX). Tačiau e -
inan žodyną ne pagal medžiagos inkimo ie ų lokalizaciją i Į adinėse pas abose au o iaus nu o-
dy ą šios šnek os užimamą ~600 km2 plo ą i jo ibas, J. Aleksand a ičiaus sumany as pa adinimas
isai pa eisinamas, nes žodyno medžiaga puikiai inka isų šiau ės žemaičių k e ingiškių kalbėji-
mo i mąs ymo būdui ilius uo i. Apie pag indines a mės ypa ybes, žodyno sanda ą i pasi ink o
pa eikimo būdo p incipus daugiau ž .: Aleksand a ičius 2011; Vaišnienė 2011: XXIX–XXXIII.
10 Miš aus – a ijuojančio a p di e encinio i išsamiojo – žodyno ipo pasi inkimas g eičiausiai nu-
lem as au o iaus nuos a ų kai os i ilgo bei ski ingo žodžių už ašymo laiko a pio, plg. Vaišnienė
2011: XXI.
11 Apie ai, kad šis žodynas labiausiai e in inas kaip unikalios a minės medžiagos šal inis, ž .: Mi-
kulėnienė 2011: VIII; Vaišnienė 2011: XXXIV. Siekian o unikalumo, žodyne palik a i ne isai
iksliai a ku ų žodžio eikšmių (plg. Vaišnienė 2011).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
me odas – selek y usis in uicinis, o ien uo as į sa i umu pasižyminčių i (a )
dažnai pasika ojančio s uk ū inio ipo azių modelius. Kadangi y imo me-
džiagos apim is labai didelė, o šiuo me u da nė a paskelb a KTŽ elek oni-
nės e sijos, s a is inė analizė nea liekama, be p oduk y esnio seman inio a
semio inio modelio pa eikčių a ian iškumui ilius acijų pa eikiama gausiai.
S aipsnyje žemai iško kalbėjimo ilius acijų a ka pos pa eikiamos s engian is
kuo iksliau pe eik i KTŽ aikomą one inę ansk ipciją12.
1. ŽEMAITIŠKO ELGESIO RAIŠKA KTŽ
KALBĖTOJO PASAULĖVAIZDYJE
P adedan kalbė i apie žemai iškos apa ybės dėlionę, bū ina pab ėž i ai, kad
nemaža KTŽ ilius uojamosios medžiagos dalis y a ne monologinio na a y o,
be ak y aus dialoginio disku so a ka pos, p z.:
1) n kãp ẽ ? //
– gè ã / ẽ kãp pa ‿s ệis a // 91
2) kãp àu bẽ ? //
– kãp kèl kûojẹ / ẽp ẹ ‿ẽ // 91
3) kp‿  g enì? //
– p sâu / ẹdọ nê / nẽ gè ã / nẽ p às ã // 484
4) ọ‿kũ   ga uos / ka‿ ì ì‿  gọ? //
–   sà ì pa úod ẹ ẹ ‿ì‿kẹ ùs pas eize ẹ // 460
5) a ‿ẽsê nmi / a‿ni? //
– ni ni / ùjãu ẽsê // 261
6) škisk smkês / jọg‿ma âu /  ì //
jè /  si mộn pa ê ẽks // 335
7) kp‿àš ẽọ / ka‿ln? //
gè ã / ka‿ln / gèȓãu âugsi // 217
8) nu‿màmâ ga âu ksa i‿nga a ž‿niekùs //
g a ksa ọž‿naklãusma // 258
9) s‿anu neka m a naẹš si / ns ìk pọšộu / ẹ‿ skas //
pàkl jâuns // ẹ‿pọšộu /  ka‿apsẹžàns / ẹ‿sọ im es // 310
Tiesa, dauguma KTŽ ilius acinių pa yzdžių y a ieno asmens iš a a azė
a sakinys, be ak y ų dialogiškumą juose išduoda ypač dažnai pasi enkami de-
on inio modalumo sakiniai, ku iuose gausu klausiamosios a (i ) liepiamosios
12 Apie šios one inės ansk ipcijos p incipus i ypa umus daugiau ž .: Aleksand a ičius 2011: 17–
18; Vaišnienė 2011: XXIII–XXIX.

S aipsniai / A icles 69
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
nuosakos a ojimo a ki okių dialogiškumo aiškos g ama inių odiklių, pa yz-
džiui, k eipinių i emocijų aiškos nuo odų – jaus ukų, iš ik ukų, keiksmažo-
džių i pan. P z.:
10) pa ažộuk úoãu // 477
11) kàs p i‿jûsa nãuji? // 319
12) a‿nẽsi p i‿dâ ba na akšûojẹs13 // 438
13) i kũ àni ã ga sa nk i p ì‿ ã šnàpšê // 318
14) na a aúokẹ es n ‿šlap žol / àkã // 476
15) àkã / jũs ddlê ũn a / nu à nsẹ kũ‿nûo s nu‿len nâ // 335
16) ežûok g èãu /jg pa ielusê // 483
17) a‿jũs‿žnûo / kàm  jûsa žsis / mûsa à ẹžũos // 458
18) kệik dộusi adbu / âdau  a b ọkš klẹ // 332
19) bẹn‿ès àganû is / ka‿ ẽp ẹšdīkâuji // 332
20) k‿  nu‿mna gál ã s‿ ẹsãs s a akbalâs14 // 334
Tai leidžia yškiausiu šio žodyno ilius acinių pa eikčių b uožu laiky i au en-
išką dialogiškumą, azių suda ymo, pa eikčių bei a si adimo požiū iu odan į
ki okią disku so aišką nei a, ku i būdinga pasakojamajam na a y ui (iš engia-
ma į p isiminimus nuk yps ančio pasakojimo ypa ybių15), i šį žodyną laiky i
kalbėjimo, žemaičiams būdingo įp as inėse kasdienybės si uacijose, a ka pų i
pa yzdžių šal iniu. J. Aleksand a ičiaus sugebėjimas kaip didžiąją KTŽ ilius a-
cijų dalį pasi ink i ne pasakojamąjį s ilių pe eikiančio disku so, o kasdienybės
pokalbių a ka pas da o šio žodyno medžiagą gy esnę, nei o bū ų galima ikė is
žinan , kad KTŽ ilius acijos y a XX a. an ąją pusę apimančio laiko a pio, kai
dialek ologinių už ašymų me u pag indinis dėmesys bu o su elkiamas į y iau-
sių, sėsliausių in o man ų pasakojimus, pa eldas. Kas nulėmė okią sėkmingą
KTŽ ilius acinės medžiagos a anką, galima ik spėlio i. Viena iš p iežasčių gal-
bū y a a, kad KTŽ sumany ojas medžiagą inko i už ašė ienas i g eičiausiai
ai da ė aplinkoje, ku ioje būdamas sugebėda o ap i sa as i be eik nema omas
in o man ams, o gal jis už ašinėda o įdomiausias azes slapčia a ba iš a min ies.
KTŽ disku so a ka pos labai dažnai odo kalbė oją-in o man ą bu us ne pasy ų,
į p isiminimus i pamokymus k yps an į pasako oją, o ak y ų si uacijos daly į,
ku io kalbėjimas susijęs su ik o iškomis kasdienybės si uacijomis i ak ualio-
mis užduo imis. Tokį, ku iam ūpėjo daba is i a imiausia a ei is, odėl pamo-
kymai i e ybės a siskleidžia umpomis azėmis.
13 akšό i, ãkšo, akšόja, ~όjė – ‘d ybso i, yso i, gulė i‘ KTŽ 438
14 akbalas – ‘į ankis‘ KTŽ 334
15 Apie p isiminimams būdingą na a y ą ž . Ha é 2008: 702–703; apie pasako ojo, kaip į ykių liu-
dininko, aidmenį ž . Ku kowska-Budzan, Zamo ski 2009: XII.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
S aipsnis pag įs as p ielaida, kad KTŽ ilius acijos pe eikia am ik ą kal-
bančiojo16, a s o aujančio daugybės nuasmenin ų (nenu ody os a ba nea skleis-
os apa ybės) indi idų pa i ims i pa eik ims, pa eikslą, iš yškėjan į pamėginus
ūšiuo i ienokių a ki okių kasdienybės si uacijų išp o okuo us am ik us pa-
sakymų modelius. Tokie pasakymai be ku iam žemai iškoje aplinkoje užaugu-
siam asmeniui y a ik ai a pažįs ami, ik e inami kiek ieno ski ingai – kaip
p iim inas a nep iim inas kalbėjimo būdas. Nė ieno asmens apa ybė nė a o-
bulai ien isa (Helm 2009: 13), be kai ku ie kiek ieno iš mūsų b uožai is iek
pasi eiškia yškiau. Tai leidžia many i, kad panašios s uk ū os azes i panašaus
pobūdžio e inimus įp a ę laiky i no ma žmonės u i u ė i kažką bend a. Vien
dėl o, kad jie aip y a auklė i i y a susi aikę su jiems nu odomomis, gal i ne-
p iim inomis, gal i ne įp as inėmis, be ben jau gi dė omis okio elgesio gali-
mybėmis. Todėl KTŽ už iksuo i i am ik ą elgesio modelį ep ezen uojan ys
pasakymai, a skleidžian ys kalban iesiems s a biausius dalykus, gali padė i nu-
b ėž i am ik us apa ybės kon ū us, neiš engiamai būdingus žemai iškos kil-
mės asmenims ien odėl, kad jie mąs o i kalba žemai iškai, . y. am ik u būdu.
2. PAGRINDAS: ASMENS TAPATUMO
RAIŠKOS KRITERIJAI
Į daugybę de alių suskaidy ą pa eikslą bandan sulipdy i į ieną a aizdą, ei-
kia am ik os a amos. P adedan pagal KTŽ dėlio i žemai iškosios apa ybės
dėlionę, okį ka kasą pa ogu suku p i pasi emian Flo ence Kluckhon i S od -
becko L. F edo (1961) pasiūly u e ybinių nuos a ų inklu, suda y u iš ina ės
sis emos, labiausiai o ien uo os į žmonių a pusa io san ykių, laiko i eiklos
samp a ą bei jos aišką (Dumon 2002 [1983]: 256; Hills 2002).
2.1. Ve ybinių nuos a ų inklo kon ū ai
Siekian sudėlio i sumany ą žemai iškumo dėlionę, KTŽ enka skai y i kaip
omaną17, ku io eikėjai (nuasmenin i i įslap in i) umpu ėmis azėmis a e ia
16 Kalbančiojo i kalbė ojo są okos s aipsnyje a ojamos kaip sinonimai. Vy iškoji giminė pasi ink a
kaip apibend inamoji, galin i a s o au i abiejų lyčių kalban iesiems, kai iš a ka pos nė a aki aizdi
ad esan o ly is.
17 Čia ik ų palyginimas su Julio Co áza o „Žaidžiame klases“, kai skai ančiajam nuola enka g įž i
iš ienos knygos ie os į ki ą.
S aipsniai / A icles 71
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
asmenybių paslap is i aip skai y ojui leidžia išsiaiškin i jų pasaulė aizdį mo-
deliuojančių e ybių eiškimąsi. Sup as i e ybių sis emą i e inimo aiškos
modelius siekian nus a y i apa umą y a labai s a bu, nes e indamas ką no s
asmuo isada apibūdina i pa į sa e a ba a skleidžia sa o esmę (Helm 2009: 12).
Ve inimų pa ikimumą labiausiai gali už ik in i au en iškas kalbėjimas, nes i-
suminis ki o asmens sup a imas įgyjamas ik su juo kalban is. Pasak Ma ino
Bube io, ik dialoge ki as a siskleidžia kaip esa is, ku ios kiek ienas pasakymas,
eiksmas i požiū is y a paženklin i a pažįs amumo galimybę su eikiančio uni-
kalumo žyme (Phillips 2011: 30). Kalbėjimasis y a yškiausiai ep ezen uojama
neiš engiamos a pusa io są eikos, apimančios bend a imą i su a imiausios
aplinkos žmonėmis, i su mus supančios bend uomenės na iais, dalis.
Ve ybes laikan asmens apa umo dalimi, o asmens sp endimams ( aigi, i
apa umui) labiausiai į aką da ančias no mas su okian kaip elgesio maksimas
(Helm 2009: 12–15), s a bu išsiaiškin i asmenį labiausiai a skleidžiančias emo-
cijas, okias kaip ga bingumas i gėda (Helm 2009: 11), i pag indinius asmens
apa umo aiškos k i e ijus, ku iuos nulemia įsipa eigojimai. Benne as Helmas
(2009: 17) ski ia is įsipa eigojimų i su jais susijusių emocijų g upes.
Moduliuojan ys įsipa eigojimai (angl. ansi ional commi men s) y a susiję
su giliųjų emocijų ampli ude, nulemiančia požiū io k yp į (Helm 2009: 23–27).
Ta ampli udė gali bū i g ąžinan i į p aei į i p isiminimus (pa yzdžiui, nega y-
ia emocija laikomas ūpes is a ne imas, a si andan ys nuogąs aujan dėl a i-
ik ies e ybinės skalės eikala imams, p. 27), a ba ji gali bū i pozi y i, į a ei į
nuk eipian i numa ymo emocija (susijusi su pasi ikėjimu (angl. sel assu ance)
kaip sugebėjimu a i ik i e ybinės skalės no mą, p. 25).
Ve inamieji įsipa eigojimai (angl. onal commi men s) nulemia eigiamą a -
ba neigiamą emocijos oną. Ve indamas ką no s, asmuo nus a o i apibūdina sa-
o san ykį su e inamu dalyku a asmeniu – okia iden i ikacija y a nea siejama
nuo pa ies asmens (p. 14). Ve ės būna įsikūnijusios apa ybėje, ku iai paklūs a
ją suda ydamos (p. 14). Asmens apa ybė nea siejama nuo gy enimo būdo, ku į
asmuo laiko e ingu, i ai y a susiję su įsipa eigojimais, ku ių pasi ink as gy-
enimo būdas eikalauja (plg. p. 14). Asmens apa ybės aiška y a sluoksniuo a.
Taigi, no in nus a y i e ybių gelmę, eikia sup as i e ybių skalę, suda ančią
mūsų apa ybės dalį. Asmens s a ba pačiam sau y a nea siejama nuo jį su o ma-
usios e inamų dalykų isumos; asmuo i jo e ybės suponuoja ienas ki ą
kaip dėmesio cen as i jo apsup is (p. 31). Asmens apa ybėje įsikūnijusios e -
ybės paska ina jį ink is am ik ą gy enimo būdą – okį, ku į jis laiko e ingu
(p. 28). In ui y iai su okiamas e ybių lygis nulemia asmens apa ybę (p. 28).
Esminių įsipa eigojimų (angl. ocal commi men s) pag indu laikomas ūpi-
nimasis (p. 15–19). Jis eiškia, kad kažkam su eikiama ge o ė i ji p iklauso nuo o,
kaip a ge o ė sup an ama i kiek as daik as a asmuo s a bus besi ūpinančiajam
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
(p. 18–19). Rūpinimasis ki u isada eikalingas dėmesio i eiksmų (p. 15). Į e -
inimas y a ūpinimosi aiška, ku ioje a siskleidžia asmens a daik o s a ba. I
kad ūpinimasis ki ais bū ų sėkmingas, asmuo p i alo pakankamai mylė i sa e18.
Kalban apie įsipa eigojimus, s a bu a k eip i dėmesį į dalies i isumos san-
ykį, a sikleidžian į su okus ik uosius eiklos modelių mo y us a ba ikslus
(plg. p. 19). Asmens apa ybės i e ybių yšys pa odo, kodėl apa ybė y a aip
glaudžiai susijusi su emocijomis i emociniu cha ak e io ipu: p iklausomai nuo
o, kaip klos osi į ykiai – į ge ąja a į blogąją pusę, emocijų skalė gali keis is
nuo eigiamo (pasididžia imas) iki neigiamo (gėda) sa ęs i ki ų e inimo (plg.
Deonna, Te oni 2009: 34).
2.2. Ve ybinių nuos a ų inklo užpildas
Skai an KTŽ ilius acinius pa yzdžius, labiausiai k in a į akis jais suku iamas
jau minė as ik o iško pokalbio įspūdis. Įmin i ap a iamo šal inio ilius acijų na-
ū alumo i pa auklumo paslap į u bū galima pasi elkian i au en iškumo, i
pozicinių eiklos aidmenų (angl. posi ioning) eikšmės e inimą. Romas Ha é,
ap a damas socialinei psichologijai inkamo mokslinio me odo pa inkčių galimy-
bes, p imena Johno Langshawo Aus ino (1964) pe o ma y ų eo ijoje iš yškin ą
pasakymo e ek y umo apib ėžimą: pasakymas laiky inas e ek y iu, jei y a iš a -
as eikiamo asmens, inkamomis aplinkybėmis i y a eisingai sup as as ad esa-
ų (Ha é 2008: 696). Vaidmuo am ik oje šnekos ak o a ka poje y a momen i-
nis am ik ų eisių, pa eigų i įsipa eigojimų ki o asmens a ž ilgiu p isiėmimas;
šioms pozicijoms būdingas laikinumas – jos gali bū i keičiamos, a šaukiamos,
nep ipažįs amos, išplė ojamos (Ha é 2008: 697). Kiek ienas os a ka pos kalbė-
ojas a ba klausy ojas ai, kas y a pasaky a i pada y a, gali kons uo i emdamiesi
ski ingomis pozicijomis i ai ski ingai e in i, no s isus bus pasiekusi a pa i
kalba (p. 697). Tai, žinoma, galioja i kiek ienam mėginančiam p is a y i ben
kiek apibend inan į šnekos ak o in e p e a imo galimybių modelį.
3. VERTYBINIŲ NUOSTATŲ DERINIAI IR JŲ
REIŠKIMASIS KALBANT
Suda an žemai iškų e ybinių nuos a ų inklą, e ingiausia KTŽ ilius a-
cinių pa yzdžių dalimi ampa kalbančio asmens e inamąjį požiū į į sa e i
18 Apie į e inimą i meilę sau ž . Helm 2009: 23.
S aipsniai / A icles 79
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
Su a sakomybe asmeniui susiję i jam keliami eikala imai. Ne ka ą išpažįs a-
mas su okimas, kad žmogaus esmės nepakeisi (plg. okią nuomonę ilius uojan-
čius 264–269 pa yzdžius), be ik as kasdienybės si uacijas ilius uojan ys KTŽ
kalbė ojų eiginiai aki aizdžiai lemiami bū inybės pa a i ad esa ui a jį išmoky i
nu odan , paliepian a pagi ian . Dauguma KTŽ ilius acijų už iksuo as kalbė-
jimosi su pašneko u būdas a skleidžia, kad iesioginis ad esa as y a kalbančia-
jam i in a imas asmuo ( aikas, su uok inis, mo ina, ė as, b olis, sesuo a pan.),
ku iuo jis ūpinasi i už ku į jaučiasi a sakingas. Todėl pas ebimas kiek ienas
įp as umo nea i inkan is poelgis i apie ai ienaip a ki aip jam pasakoma, ka -
ais a i ai išsakan i sa ąsias emocijas, p z.:
115) ẽk  nmi / jg sọšalâ /  a ẹ‿lûpas jau‿pamelẹn ọsẹs // 233
116) apibek kèls sùs i‿ nki45 úobũos ẹ‿sọšsi // 344
117) k ‿  b áižīss nk i / palâuk / ẹšãuš / ẹ‿pa ẽsi // 50
118) à  s ẹp ộusi sa dina p i‿šina k úo ma? 390
119) del‿kũo  ès ok papũ ọsi46 / a‿nàsê gi? 309
120) pàsku / ka‿nu ksêm / si ẹ ‿ọžmgsi // 448
121) aps ệlk šl jẹ bska ẹ‿nasọšâlsi // 48
122) kàm  bọ â / ka‿mnệi ẽp ddlê š ds gele᳞? 142
123) š‿šẹ dis glọmũos nûoȓọ âu ik‿g a // 107
Bend oje e d ėje būnančių asmenų ūpinimasis ienas ki u a sispindi i kal-
boje. Didžiausia a sakomybė už namų ūkio eikalus i bend ą sėkmę enka na-
mų šeimininkams, odėl jų lūpomis dažniausiai išsakomi aikams ski i eika-
la imai i (a ) pamokymai, kaip de a elg is. D audimai, pas abos i nu odymai
dažniausiai y a susiję su elgesio namuose a s e imoje aplinkoje, o ypač iešoje
ie oje, no momis, p z.:
124) p i‿ ãgi nažaimûokis47 / pagnọ na âọsi // 496
125) naáuluokẹ es p i‿ ãgi! 159
126) kuo‿žã gs uo es / a‿ni‿gedas na  ẹ // naža gs kis p ‿ ẹsũ // 497
127) ákã / bûkẹ nmi / na ãuokẹ es p‿kẹimùs // 160
128) ákã / k ã naáima uokẹ es48 bažnûo / n ẽks g àžẽ ẽlg ệis / mẽls ệis
// 22
KTŽ kalbė ojo ūpinimasis iesioginio ad esa o obulėjimu iš yškėja iš ypač
dažnų pas abų dėl nepakankamai es e iškos, be be didelių pas angų pa aiso-
mos iš aizdos, dėl a ikuliacijos i kalbėjimo u inio. I , žinoma, dėl ne inkamai
45 į nkį – ‘ a u, aplinkui‘ KTŽ 344
46 papliū i, ~s a, ~o – ‘pasida y i aplėpusiam, su a gusiam‘ KTŽ 309
47 žaimó ies, ~ójas, ~ójės e l. – ‘išdykau i, išsida inė i, šaipy is, aipy is‘ KTŽ 496
48 áima o ies, ~ojas, ~ojės e l. – ‘aima as da y i, išdykau i‘ KTŽ 22

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
pasi ink o duo ų užduočių a likimo būdo i empo. Pas a ojo pobūdžio p ie-
kaiš a imų modeliai gana į ai ūs (nu odymas su palyginimu, liepiamosios nuo-
sakos kons ukcijos, klausimai, pab ėž inai asmeninės nuomonės in a pas) i
galin ys eikš i ne ien kalbančiojo abejones dėl da bų a likimo būdo inkamu-
mo, be i susi ūpinimą dėl ad esa o izinės i d asinės s eika os, p z.:
129) ẽk dãilê dệ b ẹ / na‿kãp‿  ka‿p ē  / makali makali /ẹ‿ skas //
224
130) dệ bk nà‿diel‿aũ /  kãp sâu // 72
131) našẹkaộuk / apsẹmslk p m / ẹ‿ ik‿ ukâ dệ bk // 412
132) ọžsjemi s‿ uokẽs nekniekês // 254
133) ko‿  ailẹneji / a‿dâ ba n ọ i? 333
134) na aûok49 sa dina / mkis kũ‿nûo s m a // 452
135) na ọpẹộuk50 / mkis kãp ẽkện dâ ba // 459
136) mộn ẹš êiz / ka‿ ọ‿napàslênki ẽ ẹ // 478
137) ko‿  mọ ksâ51 sa  a? 245
138) našieûokis ẽp / ọ‿ ùjãu ẹ ‿ẹšsẹžûosi52 // 408
Pas abos dėl iš aizdos dažniausiai pasakomos liepiamąja nuosaka, plg. e alo-
niniu pas abos apie bū inybę susi a ky i modeliu apusią azę:
139) *jũonâ *jũonâ / eizek / kúoki  a šúonâ // 478
Taip pab ėžiama pašneko o a sakomybė dėl inkamos laikysenos, šukuose-
nos, ap angos, š a umo i , žinoma, ikimasi g ei os i inkamos eakcijos į pa-
liepimą, p z.:
140) nabûk ẽp sọsẹkũp nẹs / ẹšs ệisk // 197
141) nabûk sọsẹkumpnẹs / nasọsẹ âuk i‿kp a / ẹšs ệisk // 195
142) sọsšọkộuk /  a gl à kãp kdẹle᳞53 // 153
143)  a ẹ‿nûosẹs sme ũonẹna palka / nusẹčs k // 377
Iš nepakankamo pas abumo, nulemiančio asmens ne a kingą iš aizdą, ka -
ais linksmai pasišaipoma, p z.:
144) dộuk bẹn‿kà ẹnộu zûbus nulaiž ẹ / s ibalẹnis // 342
Ma an , kad pašneko ui gali p i eik i daugiau pas angų susi a ky i (a nau-
jam įp očiui išsiugdy i), pasi elkiami palyginimai (nes šmaikš i pas aba įsimin-
inesnė), p z.:
145)  nus epê s‿ ũoms pišũoms / kãp‿ ês ẹš êizi // 478
49 asió i, ~iója, ~iójė – ‘bėgio i, dūk i, dykinė i‘ KTŽ 452
50 upiniúo i, ~iúoja, ~iã o – ‘dels i, nep adė i kaip eikian di b i, lūku iuo i‘ KTŽ 459
51 mu ksó i, mu kso, ~ójė – ‘bū i paniu usiam, ūno i, ylė i‘ KTŽ 245
52 Čia išsižio i – ‘pa a g i‘, plg. KTŽ 408.
53 kẽdelė – ‘kas no s susi ėlę, eleklis‘ KTŽ 153
S aipsniai / A icles 81
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
146) a‿sọ‿bagọ mẹigúojê / ka‿ ẽp sọsẹ àbûoje᳞ d abùžê? 332
147) ọ‿plmp ū‿ộndẹni kãp kâ e᳞ // 304
Pageidaujamo pokyčio siekiama klausimu (dažnai e o iniu), ku iuo a k ei-
piamas dėmesys a ba siekiama p is abdy i pašneko o anks esnio sumanymo įgy-
endinimą, kol nebus su eaguo a į pas abą, p z.:
148) kù‿jũs n d bûo / ka‿ sọs àlệns ès // 24
149)  sọs apspọukẹniejê / kûoks ẹš êizi // 326
150) kûoks  ẹš êizi / sọs nusplunksnẹniejê // 311
151) ès sọs pukệns / k ‿  ẽs! 326
Ka ais liepiamąja nuosaka o muluojamas p ašymas a k eip i dėmesį į ki o
asmens iš aizdą. Tokio modelio pasakymais gali bū i siekiama pašneko o dė-
mesį su elk i į apkalbamą asmenį kaip ne inkamą pa ne ys ei a ba neigiamu o
ki o, pokalbyje nedaly aujančio, asmens apibūdinimu a k eip i ad esa o dėmesį
į jo pa ies iš aizdą, plg.:
152) àl  pa eizek / kãp ns ẹš êiz / sọs apsẹlêdẹs / plọskûo s / smộ glis
sumè ẹš sẹs // 478
Dėl inkančios omis aplinkybėmis a asmeniui de ančios ap angos pasi inki-
mo a pa inkimo pagi iama, dėl ne inkamos – pa eiškiama pas aba, p z.:
153) âu p  nk as‿kepalšis // 447
154) apsẹpũ ẹnâ sọ‿ ûokẹ sọ sọsa šlèb / kok à ã ẹš êizi? 308
Panašiai gali bū i pa eiškiama k i inio pobūdžio pas aba dėl ne inkamai a lie-
kamo socialinio aidmens, pa yzdžiui, apeliuojama į mo inos a sakomybę dėl
aikų ap angos es e iškumo, p z.:
155) ọ‿apšûmpẹni54 as‿s a m gàs ẽp nàg ažẽ // 420
Daugybė panašaus modelio disku so a ka pų KTŽ odo, kad kalban ysis aky-
lai saugo gy enamąją e d ę55. Įp as os a kos nesilaikan is ad esa as sulaukia
į ai iai dėmesį a k eipiančių (pa yzdžiui, pa eikian klausimą a nu odan ypa-
ybės apim ies laipsnį) pas abų i d audimų, plg.:
156) a‿nama ê / jọg‿ẽdâms ẹšglèžuojê ū‿ š šûdi // 110
157)  èsi sọs nuspọ ẹnejẹs // 327
158) ès sọs nus aukẹnejẹs // 442
159) ès sọs nglệns / ēk nusẹčs k // 25
160) nusẹp nk / ès sọs sm ệns // 377
161) p m nusẹp nk ọž‿ngâ / ès sọs snigệns // 379
162) nê / uoks‿snigệns i‿ ûoba nẽk // 379
163) nakabnk pọ‿pệlna šâukš a / jg ã ẹni kũošẹ ọn ‿s la // 137
54 apšliùmpin i, ~ina, ~ino – ‘neg ažiai, ne a kingai ap eng i‘ KTŽ 420
55 Apie NAMŲ koncep o analizėje iš yškėjan į lie u iui būdingą š iesių, jaukių, g ažių šil ų, a -
kingų namų su okimą i bū iną pas angų, a sida imo i da bo po eikį ž . Ru ko ska 2017: 87 .
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Žodinės adicijos u ė ojams susikalbėjimas y a s a biausias susižinojimo
būdas, odėl KTŽ kalban ysis nenu yli sa o nepasi enkinimo dėl neaiškios a
ne inkamos pašneko o a ikuliacijos, pe dė o jud umo, iukšmo a ne gi nesi-
kalbėjimo, p z.:
164) ko‿  pọ slúojs56 / ka‿pàsakûoji? 327
165) ko‿  âuzgi / ọkộukis kãp žmogs // 256
166)  ès na amu na ame᳞ / jd / kš / k   // 251
167) na àšknk ū‿pũopeȓu / ẹš‿p ũo a ẹš a si // 452
168) a‿nbelis ès / ka‿na ọkujs ẹ‿neka mộn nasakâ // 253
KTŽ kalbančiajam nemalonus uščias i bep asmis a ne inkamas ad esa o
kalbėjimas, p z.:
169) ko‿ ‿čè úomâuji57 ûous nekùs! 265
170) ọ‿žèbeûoji ûous nekùs / papàsakûok kũ‿nûo s m a // 497
171) na a škek neku // 441
172) a‿  a smagẹnne᳞ paska / ka‿ ẽp sakâ // 375
Su kalbėjimo u iniu galima sie i i ski ingas asmens e inimo galimybes
odančius k eipinius (i malonius, i apa ybės esmei g ėsmę keliančius) i (a )
panašumo į ką no s nuo oda pag įs us asmens apibūdinimus, plg.:
173) pùpu li58 / kãp  bàg en? 326
174) ‿  / žá  / kãp bàgī en? 496
175) ‿  / p ọncũzẹli59 / k‿  čè pada si! 316
176) k‿  / iejègâudi ệns à iejègâudi / k‿čè gáudâ ejus // 479
177) ‿  / mgâu / kâm  nk! 237
178) ‿  / pộ za60 à‿pộ za / k‿  žẹnâ! 309
179) ‿  / memi à‿memi / kp‿   i? 233
P amany us k eipinius apie sa e a a imuosius, apkalbas kalbė ojas e ina
kaip ne inkamus; pas a osios su okiamos kaip g ėsmingos, be galinčios apsau-
go i ad esa ą nuo ne inkamo elgesio, p z.:
180) ọž‿p à a de ẹmûos / àkã/ gâusẹ nu‿ e a // 317
181) nàkšk s a lẹiž i k nà ẽk / bûs gẹȓáusê // 339
182) ko‿  pộ ški / jê nažẹnâ / geȓãu neka nasakk // 309
183) apsẹlédnsi lẹiž ês / jê ẽp da si // 209
56 pu sló i, ~ója, ~ójė – ‘ ašky i seilėmis‘ KTŽ 327
57 ómau i,~auja, ~a o – ‘nesąmones kalbė i, ėkau i‘ KTŽ 265
58 pupu ẽlis – ‘mažu ėlis‘ KTŽ 326
59 p ancūzelis – ‘kažkoks neaiškus, ne oks kaip isi ki i‘ KTŽ 316
60 pliù za – 2. ‘kas ne ykęs, ne ikęs (pp . apie mo e į)‘ KTŽ 309
S aipsniai / A icles 83
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
Konk e aus, apa ybę nu odančio asmen a džio paminėjimas ga bingumo
samp a ai nepalankiose si uacijose a odo gąsdinan is, odėl pašneko as gali bū-
i guodžiamas, p z.:
184) nabẹjûok / ẹn‿  a pà a des namẹna ûoje᳞ // 238
Nepag įs ą pašneko o puika imąsi kalbė ojas gali į a dy i kaip nepelny ą,
p z.:
185) ba‿ ẽkala dẹộujs / úoũm asbu pệlns s e s // 31
186) k‿  / bèp uo li / eizek kp‿  g en // 43
Pačiam pa eiškiamus p iekaiš us kalban ysis laiko įky iais i pageidauja ne-
kon lik iško disku so a ba s engiasi pašneko ą nu ildy i, o nepalankius linkėji-
mus i oniškai ad esuoja nepajėgiam jų išpildy i ad esa ui, p z.:
187) nus ûok  ka e ẹ / às  a ka ejệms mộn lig‿kâula ikī eje᳞ // 151
188) naẹiškûokis p kabu / ọkộukis kp‿žmuogs // 319
189) ãulnk61 naãulnẹs / ànà ẹs ệik neka na êiz // 158
190) najukis ẹš‿mnẹs / ẹš‿  ẹs k  juksẹs // 135
191) dộuk di  ẹš‿  a b nâ i‿ãulẹs ãusi // 127
Ki a e us, sup a ęs pašneko o eisumą, KTŽ kalbė ojas gali ai p ipažin i
ne jei su juo nelabai su a ia, žinoma, nepami šdamas o nesu a imo pab ėž i,
p z.:
192) kad‿ẹ‿mna nèp ie lis / ẹs ệik eisngâ paske᳞ // 254
Kai kalbančiajam nepa yks a su ad esa u (a jų g upe) susi a i, si uacija pa-
liekama likimo aliai, plg.:
193) jũs pasẹkâ kẹ / kãp nûo ẹ / ẽp ẹ‿da kệ // 148
3.1.3. Kalban ysis apie ečiąjį asmenį
Kalban is su pašneko u apie ečią asmenį, iš yškėja apib ėž umo nuo odų
a ojimo bū inybė. Sėkmingam asmens apa ybės nus a ymui žemaičiams pa-
p as ai pakanka a do a pa a dės, p z.:
194) *jũonis nudệ b nucàckệi ‿lzda / ẹ‿pikê ẹš êiz // 59
195) *pliksis bũ jẹs / jê bũ pa adnẹ // 58
196) *s õnkộu p  nk us â // 447
197) *ma inkene᳞ a je᳞ pukãs apkẹbọsi // 326
198) *žúobakienê ddlê nk lẹiž i plk ẹ62 // 302
Re ka čiais am, kad nekil ų abejonių dėl apkalbamo asmens apib ėž umo,
p ie asmen a džio gali bū i p idedamas žymimojo a ikelio unkciją a liekan is
į a dis as, a, p z.:
61 kiaũlin i, ~ina, ~ino – ‘kone eik i, adin i kiaule‘ KTŽ 158
62 liežù į plàk i – ‘apkalbinė i, liežu au i‘ KTŽ 302
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
199) a‿*kũo e᳞ nk nadệ b / ọ‿ ik‿ ãûojẹs // 507
200) as‿*žaušlis pa ‿s a slinkà ma neka ẹ‿na ộ // 374
201) elnâ is63 / nà‿ ãks / as‿jûsa *jũonis // 480
Su pašneko u išsiaiškinus ap a iamo a apkalbamo asmens apa ybę, oles-
niame disku se pap as ai pasi elkiami ečiojo asmens į a džiai ons, ana, anėi,
anuos. Jie dažniausiai i a ojami kaip asmen a džio subs i u ai ap a ian su
e inėmis nuos a omis susijusius (mandagaus bend a imo, pado umo aiškos i
pan.) pažįs amų asmenų elgesio modelius, p z.:
202) ka‿sọsẹ nkâm / ns sumè pasẹs éikindâms pakile kep ẹ // 161
203) kad‿kùmè ns p iẽ ọ p i‿mnẹs ẹ‿g a žũodi pasakī ọ / ùi nê /nkumè
// 195
204) ns sumè palàbện ẽdâms p ọ‿šli / nap amúžện // 247
205) ànà k à ũopške᳞64 / sumè p ašmũžện p o‿šli ni‿lbas napasọsi //
450
206) p amúžna ànà p ọ‿šli kãp ãule᳞ // 247
207) k ọs audadũšis65 / nẽ ns ũog ẹ bje᳞ / nẽ i‿bažnnčẹ ẽ // 410
KTŽ kalbė ojui s a bu ap a i apkalbamų asmenų a kingumo lygį, kiek
dėmesio ski iama iš aizdai a sa i a pio san ykiams su ais, už ku iuos ap a ia-
masis asmuo y a a sakingas i ku iais p i alė ų ūpin is, p z.:
208) ọ‿apsẹlédệms ànũ  baiâusis // 29
209) n p ‿anũ  g à nà â ka / skas me ûojẹs sãs pàšalês // 253
210) kûoks ns  apsẹžélnẹs apsẹb ẹs / kãp bazọs // 41
211) na nkộn is àni p i‿dâ ba // 447
212) ns  k ọs ležis / nikuokêm im âm dâ bộu nà nk // 444
213) ddlê naž eizeje᳞ ànà s a žmúogãus66 // 479
214) ànà gè ã ọž êiz s a kùs // 479
215) ànẽi ũ‿s a ãka àpgê b / ap mpa ẹšlêsdamis i‿muokkla // 439
216) kãp gī ên ẽp / b k andọ sọ ọkộu67 // 27
KTŽ gausu pa yzdžių, odančių, kad kalban apie olimesnius pažįs amus
a ba apie isai nepažįs amus asmenis pap as ai pasi elkiamos apibend in os as-
mens nuo odos (žmogus, mo e is, me ga, aikas i pan.). KTŽ disku so a ka po-
se jas dažnai lydi apib ėž umo a ikelio aidmenį a liekan is pa odomasis į a dis
63 elnái is – ‘išdykėlis‘ (apie aiką) KTŽ 480
64 õpškė – ‘ne aleika, ne ykusi, žiopla (mo e is)‘ KTŽ 450
65 šiaudadūšis, ~ė – ‘silpnad asis, uščias žmogus‘ KTŽ 410
66 Čia žmogùs – ‘ y as‘, plg. KTŽ 503.
67 su okúo i – ‘su a i, sugy en i‘ KTŽ 348

S aipsniai / A icles 85
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
( as, a) a kokybinis demons a y as68 ( uoks, uoki). Mažiau pažįs ami asmenys
KTŽ kalbė ojo dėmesio cen e dažniausiai a sidu ia dėl iš aizdos, elgesio a kil-
mės išski inumo, p z.:
217) kûokẹs ệlgas blaks enas uo‿žmúogãus // 46
218) uo‿žmúogãus ẽp bjãu ê àškanûojẹs kis // 452
219) uo‿žmúogãus ệik e / nọ‿žûodmẹnis žûodmẹnis // 501
220) uos‿mé gũos kis kãp š šũdê // 489
221) à‿m gà oki plộmpa / ệik pa  ọs / ệik pas ọs // 302
222) pa ‿p ẹ pũga b a ọžbegẹs ûoks kailẹnuọs69 pasẹšd ệ // 138
223) à m gà apsẹkâ s a ẹsúokês kàspẹnãs ẹ‿ ẽp ẽ i‿mes a // 147
224) a‿mûo ẹška ệlga lẹiž i ộ 70 // 214
225) às žmogs  maiš k âujis / e s š‿ ẹinã i â / ọ‿mûo ina ẹš‿kaž-
kûoki k a s e â gla // 224
KTŽ kalbė ojui s a bus ap a iamo asmens pasi ikėjimas sa imi i mokėji-
mas apsigin i: aukš as pasi ikėjimo lygis siejamas su ki ų asmenų nepajėgumu
apkalbamą asmenį pa eik i, o žemas apibūdinamas kaip o muojan is ag esy ų
daugumos elgsesį su neapsiginančiu asmeniu; kalbė ojo užuojau a sk iaudžia-
mam asmeniui pa odoma jo apibūdinimu (pa yzdžiui, nabagė, žmogielis71), p z.:
226) p  ã mé gã àni nap isknẹs72 // 178
227) ũ‿žmũogọ s nukn ûo73 / ns namûok a sẹgûo ẹ // 178
228) ns nbags kn nù‿ ẹsũ 248
229) ‿nabgẹ s údệi74 kãp sọs ọk ẹ // 463
230) ũ‿žmuogẹli pà  pjũklệi ẹ pjũklệi âu as dinàs // 301
Pasi ikėjimą gniuždančius p iekaiš us KTŽ kalbė ojas e ina kaip sunkią
naš ą (plg. ‘užsisėdimą an aiko‘), pab ėžia kai ku ių asmenų ag esy ų a nuo-
lankų būdą i s ebisi ais asmenimis, ku ie sugeba kon lik inėse si uacijose iš-
eng i p iekaiš a imo, p z.:
231) biss ànũo ọn sẹsedệms75 ọn‿ uo‿ ãka // 27
232) ns àksệi kũožna ệina / ka‿ ik‿ as‿lêdas // 472
68 Plg. Rosinas 1996: 85.
69 kailinuõčius – ‘kailiniuo is, kas su kailiniais‘ KTŽ 138
70 lgą liežù į u ė i – ‘mėg i liežu au i‘ KTŽ 214
71 Plg. žmogẽlis – ‘ a gšas žmogus‘ KTŽ 503.
72 p isikns i – ‘p ikib i‘ (KTŽ 178), ‘p isikabin i‘
73 nukn o i, ~oja, ~ojė – ‘į eik i, nugalė i‘ KTŽ 178
74 ūdy i, ~ija, ~ijo – ‘pe sekio i, ba i, ui i‘ KTŽ 463
75 an sisėdimas – ‘ujimas, užsisėdimas‘ KTŽ 27
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
233) ns nkumè mộn ne ọžme ẹnejẹs76 / ka‿ẹ‿pẹk ộujọ b ûom / ẹs ệik //
236
KTŽ kalbė ojo užuojau os lauke a sidu ia ieniši, pasiligoję, nuken ėję nuo
gais o, nesugeban ys sa ęs inkamai p ižiū ė i asmenys, p z.:
234) bedà / uokê lẹgúo â múo ẹškâ ẹinâ // 215
235) a‿ ã gše᳞ muo ẹškle᳞ pdege᳞ bèsộn i // 267
236) *kuo le᳞ ẽ sumè apsẹpũ ẹnọsi // 308
Ka ais KTŽ kalban ysis aki aizdų asmens nep isižiū ėjimą i nea idumą sau
pa eisina dėl iš am ik ų ap a iamo asmens elgesio de alių ma omo alios i už-
sispy imo de inio, p z.:
237) bà â sọplšẹ /šũ èlê a sẹ šẹ /  ns šlmš ện77 /ẹ‿ skas // 416
KTŽ kalbė ojo dėmesio cen e a sidū us aikams, dažniausiai dėmesys su-
elkiamas į iš aizdą, elgesį, gebėjimus, o paminėjus pas a uosius – i a ei ies ga-
limybes, p z.:
238) às‿anũ ãks dils kãp àuollis // 25
239) ànũo ãks ûoks mžọs kãp kọkle᳞ // 25
240) as‿anũ‿ ãks ûoks žlis / na kẹs // 446
241) šẹ ã‿ ũo ãka smộ glis ệsumè ẹš sẹs // 415
242) as‿ ãks ûoks ẹš žẹs // 450
243) as‿ ãks nmàž nabje᳞ s è ẹmũ žmúoũ // 257
244) neka ẹš‿ ũo * ẹncùli ãka nabûs / š‿pà mža  ûoks pūs agã is //
329
245) sp a l s ãks / ẹš‿anũo ẹšâugs p uo ngs žmogs // 400
3.1.4. Kalban ysis enkasi neapib ėž umą (indi idualios u eikšmės
neu alizacija, elgesio maksimos i apibend inimai)
Siekdamas uni e saliau apibūdin i sa o pa i ies modelius, KTŽ kalban ysis
gali pasi ink i an ąjį asmenį į a dijan į u kaip apibend inamąjį į a dį. Tokiu
a eju u, ku is įp as ame kon eks e linkęs nu ody i išski inumu pasižymin į
ki ą asmenį, pe ima daik a a džio žmogus eikšmę i ampa bend umo p ie-
dangą eikiančiu žodžiu78. Neapib ėž os e e encijos u a ojamas sakiniuose,
ku iems suda y i pasi elkiamos uni e salios (daugeliui indoeu opiečių kalbų
76 užme inė i (sl.) – ‘p iekaiš au i‘ KTŽ 236
77 šlámš in i, ~ina, ~ino – ‘neg akščiai ei i‘ KTŽ 416
78 Apie neapib ėž os eikšmės e e enciją ž . Haspelma h 2000: 11. Lie u ių kalbo y oje ai apibūdi-
nama kaip u a ojimas apibend in a eikšme (plg. Valeckienė 1965: 668), kaip indi idualios u
eikšmės neu aliza imas (plg. Rosinas 1996: 26) a g ama inės me a o os a ejis (plg. Judžen is
2012: 114).
S aipsniai / A icles 87
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
būdingos) aisyklės, susijusios su apibend inamąjį pobūdį pe eikiančia kiek
speci ine laiko san ykių aiška: asmeninis į a dis neapib ėž ą eikšmę įgyja nu-
pasakojan i ealis ka ego ijai79 p iski iamas si uacijas, ku ioms apibūdin i pasi-
enkamas nega y us polia iškumas i (a ) lais a pa ink is80, p z.:
246) nadệ bsi / neka na ọ esi // 459
247) jê nûo i / ka‿kas‿ọžâug ọ / ẽk nga p ikš ẹ // 136
248) ka‿s ẹs na êizi / ẹ ‿apšộ s i žmogs / apsẹlêdi // 421
249) ali‿kãp as‿c ọlis81 pikê gệid / klauskis ẹ‿nuo ek // 62
Uni e saliam pa i ies modeliui apibūdin i i elgesio maksimoms pe eik i
kalbė ojas dažnai enkasi beasmenes kons ukcijas, p z.:
250) ẽk gẽ b ẹ ẹ‿mīle ẹ s a e us // 446
251) bíedũo ẽk žmũogọ gébe ẹ // 339
252) ẽk pabeg ệis / jê k mùšas /ẹ‿ skas // 42
253) nà ẽk gdn ẹ82 ákũ nu‿mža pá sẹ ag ẹ // 119
254) napadũo ọ senûoms múo ẹškûoms ãuz ẹ ejus // 443
Pa i ies si uacijos KTŽ dažnai apibend inamos sakiniais, ku ių subjek as
į a dijamas daik a a džiu žmogus a ba si uacinį aidmenį nu odančiu jo daik a-
a diniu (p z., aikiukai, me gai ės), būd a diniu (p z., baguo am) a į a diniu
subs i u u (p z., kas, ki ieji, ku ie), p z.:
255) p às s žmogs / kà às pasžīûo83 ẹ‿nab ûpẹnas a dộu ẹ // 499
256) pàda bs žmogs s dâ ba nd // 267
257) sọsẹ elọsẹs mẽ gas namûok sũ nu // 440
258) bagúo âm ê ẹ ‿i‿kũošẹ šk /  biednâm ni‿i‿p a // 44
259) aikâms sumè ddlê nk kū‿nûo s kâ ẹ // 141
260) me gá ems ddlê nk glọusu ệis / ànuos kãp ka  ê glọusộujẹs // 111
261) sọ‿ ûoọ sm da kàs gâl bû ẹ kpẹ ûo // 378
262) kẹ ệi apsẹžànjẹ ddlê gè ã sọ ọkộu // 165
263) k i nàsọ nk / ẹ ‿š‿šali éizộn bãisê  // 448
Neapib ėž umo kons ukcijos pasi enkamos i siekian pasiguos i dėl žmo-
gaus esmės nekin amumo, plg.:
264) ku lks gme᳞ / u ẹ‿kâ š // 147
265) jê kàs  nussẹs / ns ûoks ẹ‿lks // 401
79 Apie i ealis eikšmės sąsają su ak y ių implikacijų a ba p esupozicijų engimu ž . Hol oe , Pa-
jėdienė 2004: 90.
80 Plg. Haspelma h 2000: 52, 64.
81 c ulis – ‘ ie e sys‘ KTŽ 62
82 gùdin i, ~ina, ~ino – ‘p a in i‘ KTŽ 119
83 pasižyčió i – ‘pasiskolin i‘, plg. KTŽ 499
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
266) kọp ûo a k ã g àbs baẹš aiss // 197
267) apsk è eli / kãp ẹ‿kọp ûo a / k ã kàps baẹš aiss // 29
268) ẹšmúoksi  kâ ẹ i‿mdi lp ẹ / nkumè // 257
269) bûoba na‿ ọnkûo e᳞ / naẹš ẽ si / kok ànà  / ok ẹ‿bûs / napá dệ bsi
// 481
Ap a os KTŽ kalbė ojo ling is inės s a egijos, pag įs os a i u pasipasako-
jimu (a skleidžiančiu kalbė ojo aš), iesioginiais apibūdinimais, ski ais nusaky i
be ku iam asmeniui i aš (o esan ka u su kažkuo aip pa i mes), o (i iš kelių
ad esa ų susidedan į jūs), ons, ana, anėi, anuos, nu odymais iesioginiam ad e-
sa ui ( o, jūs, mes) a uni e saliomis elgesio aisyklėmis i modeliais ( engian
indi idualios asmens nuo odos), pokalbiuose pe sipina iena su ki a. Čia jos iš-
ski os, kad bū ų galima iš didžiulio į ai aus pobūdžio disku so a ka pų kiekio
sulipdy i am ik us yškesnius KTŽ kalbė ojo b uožus, iksliau, galimų b uo-
žų ampli udę. Kad žemai iško indi ido pa eikslas da y ųsi da yškesnis, isas
nu ody as KTŽ kalbė ojo s a egijas su elkus (a ba nebek eipian dėmesio į jų
sa i umą) bus e inami KTŽ už iksuo i įdomesni pas ebėjimai apie indi ido
egzis enciją kaip bu imą am ik u laiku am ik oje e d ėje.
3.2. Požiū is į laiką i e d ę bei sa i a pio san ykius
Tik ąją daugelio aukščiau nu ody ų KTŽ kalbė ojo pasakymų, ku ie iš pi mo
ž ilgsnio gali pasi ody i susiję ien su įp očiu p iekaiš au i, a si adimo p iežas į
padeda su ok i KTŽ disku so a ka pos, ku iomis iksuojamas am ik as kal-
bė ojo gy enimo e apas i a skleidžiama glaudi jo kasdienės eiklos sąsaja su
įsipa eigojimais.
3.2.1. Įsuk as į laiko a ą
Laiko i jo ėkmės e inimą a skleidžian ys KTŽ kalbė ojo sakiniai leidžia
su ok i, kodėl ka ais pe dėm su eikšminamas dėmesys a kai (pas abos iesio-
giniam ad esa ui dėl kasdienių įp očių laikymosi), o ka ais pasi eiškia išo inis
nedėmesingumas (bend a imo su pažįs amais engimas, a si andan is iš baimės
su ukdy i įp as ą da bų i mą). Tokius dalykus a skleidžian ys modeliai odo
KTŽ kalbė oją kasdienę eiklą su okian į kaip nuola inį spi ale besisukan į ju-
dėjimą į p iekį. Tokio judėjimo a skai os aškas dažniausiai y a dienos i me ų
ciklai, p z.:
270) me s‿nu‿m a / dinà nù‿dẹinã / ẽp ẹ ‿ẽ ộmžọs // 261
KTŽ kalbė ojo kasdien pasika ojan i eikla susijusi su a sakomybe šeimai,
p z.:
S aipsniai / A icles 95
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
365) ni‿žũoộu i as ne / ns  sọsedẹšks // 401
366) š dis ọžda ẹms /  kàs  s a âusis dàlks // 467
Kalbėdamas su ki u KTŽ kalban ysis k eipia dėmesį į susi elkimą ( ūkumu
laikomas akių kon ak o engimas), kalbėjimo ik umą (į a inas a odo i neže-
mai iškas kalbėjimas, ka ais i ski ingose ie o ėse gy enančių žemaičių šnek-
os ski umai), asmens sup a ingumą i sa ęs e inimą, p z.:
367) s‿anu ũodas naẹš si / ànũo nãi mûos115 ệns // 249
368) ns  ûoks e s akãbis / a sẹplûo ẹs š kàž‿ẹš‿k // 481
369) ga gždškê bški k êp ọkộujẹs nàkãp k e ingškê // 100
370) ns  nasọ ọkujêms116 žmogs // 348
371) pask e᳞ ẹ šesộujọ / ẹ‿nabgâl s‿anu bapas ọkộu ẹ kp‿sọ‿žmuog //
488
Nu ikus bėdai, di ban a p amogaujan p i eikia pagalbos, pa amos. Visaip
gy enime nu inka, odėl ka ais skundžiamasi ienišumu bėdoje, o ka ais di-
džiuojamasi susi elkimu i ienybe, p z.:
372) nûo n s šni apkabnệs šãuk / neka nap išãuksi / ka‿ beda // 259
373) mès lãikėmûos kãp ệns // 484
374) kãp lnksmã / kãp gè ã bú e // 216
KTŽ gausu pa yzdžių, kai gi iamasi bend u da bu (mes, isi) – jo mas u,
spa umu, pasiek u ezul a u:
375) mès kãp ẽkện padẹ bejem / pàkl pàbẹngem // 77
376) ka‿inkûom s / ùjãu ẹ‿pàbẹngem us‿gàlùs âu ẹ // 257
Dažni pas ebėjimai, kad ienas asmuo ūkyje nė a pajėgus e ek y iai di b i,
odėl pa a iama, guodžiamasi a iliamasi u ė i alkininkų, p z.:
377) ọ‿ ệns n apnúojs sa dina / bẹn‿ kùs pašãukis // 440
378) a ažộus b ûolis ẹ‿p kbs117 / abdọ ẹ‿pad bsêu // 160
379) jâu118 ka‿kbsêm / ẹ‿g ẽ â ện pabngsêm // 455
380) š ã ọn âug mnệi padiejejê // 267
Asmens sėkmę KTŽ kalban ysis sieja su da bš umu i sugebėjimu ik iai i
e ek y iai a lik i užduo is, odėl ene gingi asmenys isada ap a inėjami i pagi-
iami, o ais, ku iems nesiseka, s ebimasi, p z.:
381) da bêm žmũogộu s gè ã // 70
382) mklọs žmogs ns  // 237
383) kàs p sma kbe᳞ ànũos / lks a kãp žaibs // 376
115 na ymos – ‘sukinėjimasis, dai ymasis‘ KTŽ 249
116 su okúo i, ~úoja, ~ã o – ‘su a i, sugy en i‘ KTŽ 348
117 p ikb i, p ikimba, ~o – 2. ‘pagelbė i, padė i‘ KTŽ 160
118 jau ad . ‘ ise‘ KTŽ 455

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
384) pa kẹs ẹ‿skọd ộms119 uos‿mé gũos // 371
385) nà‿žings ẽ / ns beg ẹnã beg // 42
386)  žmúoũ / ka‿anệms nikûoks dâ bs nà ks // 486
387) žmúoũ biednộms sumè  ẹš‿nada bma // 248
Su uok inio ik umu i da bš umu ma uojama šeimyninio gy enimo sėkmė,
p z.:
388) m ẹ žmũona   // 241
389) ns sm ks / àl ẹ ‿ànà napes i // 251
Ieškančiam sau pagalbininko a po os nu odoma, kokiu a ku iuo asmeniu
nede a pasikliau i, p z.:
390) sọ‿na kọọ žmog nekộ nagâl ọžsẹkš ẹ120 // 165
391) s‿anu ne ‿kũo ọžsẹde ẹ / ns  k ọs mnkš âušis // 239
392) s u pš121 gèȓãu naọžsẹde ẹ // 310
393) g s ležis / nekộ s‿anu naọžsẹkši // 444
394) ẽk m a ẹiškúo ệis / sọ‿ ûoọ dalọ122 kp‿  gī ênsi / aikli // 454
Žemai iško bend uomeniškumo i bend a imo aspek us a skleidžia nuolan-
kumą i susi aikymą nu odan ys KTŽ pasakymai, p z.:
395) p iš‿ iêji napapũsi / àkli // 330
396) kok âu bedà / ọn‿gâl ọ mi a neks na ša // 24
397) n neka napašksi123 žmogs / ẽp ju b a žade a124 // 495
Nuliūdusį a susik im usį pašneko ą KTŽ kalban ysis užjaučia i guodžia pa-
b ėždamas galimybę ink is ki okią į ykių in e p e aciją, ne e ai pasi emdamas
aizdžiais palyginimais, p z.:
398) diel‿neku nà ẽk kȓũok ẹ // 72
399) ns jọukộu / nà ẽk m ẹ i‿gâl a // 135
400) nabeda ûokis / kọl‿bedũos n ọ i // 41
401) laikkis / ka‿pàsku na ẽk ộm ọmp ẹ kãp‿kûoki nag eli // 249
402) blúogã blúogã / àl s‿geȓãu kãp‿pasẹkúo ọsệm // 24
Ka ais paguoda gali bū i i oniška, p z.:
403) n ẹ ‿ẹšsẹ nka ẹš‿ sa bũda mésũos ẽ ši ộudẹga // 48
Pa s kalbė ojas mėgs a a sisaky i ki o asmens dėmesingumo, o sulaukęs ne-
palankaus dėmesio žada nepasiduo i, p z.:
119 skud ùmas – ‘apsuk umas, miklumas‘ KTŽ 371
120 užsikš i, ~a, ~o – 2. ‘pasikliau i, em is‘ KTŽ 165
121 pliùškis, ~ė – ‘kas ne im as‘ KTŽ 310
122 dalas – ‘ka š akošis‘ KTŽ 454
123 negalė i pašik i – ‘negalė i pada y i‘, plg. KTŽ 495
124 žadė i, žãda, ~ėjė – 2. ‘ski i, lem i‘ KTŽ 495
S aipsniai / A icles 97
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
404) ọ‿ ọ‿nàs k na‿s a lg / na úpnkis ž‿mọn // 31
405) kãp  mộn / ẽp àš âu / p àgs p iš‿pi ga / àkli // 299
4. APIBENDRINIMAS
Pamėginus ski ingą emocijų aišką ilius uojančius KTŽ kalbančiojo eigi-
nius apie sa e i ki us sug upuo i pagal pasi ink ų azių unkcionalumą ašyje
aš– u– ečiasis asmuo–neapib ėž a indi ido aiška: lokalizacija laike–lokalizacija
e d ėje–lokalizacija bend uomenėje / bend ada bia imas, iš yškėja emocijų isa-
pusiškumo galimybės be ku iame iš dėmesio nuk eipimo aškų. Kai ku iems
aiškos modeliams būdingas dažnesnis pasika ojimas isame KTŽ ( ai sie ina i
su apsk i ai dažnesne okių pasisakymų a ojimo ikimybe). Dažniau eiškia-
mų emocijų ipai (a pažįs ami iš am ik ų emų i azių sa i umo) 1 len elė-
je pažymimi yškesnio ono langeliu. Apibend inan s aipsnyje ap ašy us KTŽ
kalbančiojo asmens emocinį lauką a skleidžiančio disku so yškesnius b uožus,
aki aizdžiai ma y i, kad kiek iena dėmesio nuk eipimo k yp is (į sa e, į ad e-
sa ą, į ečią asmenį, į aplinką) y a ski ingai susijusi su am ik ų emocijų a si-
skleidimo ikimybe.
Na ū alaus kasdienybės disku so dokumen a imu pasižymin is KTŽ iksuo-
ja glaudų kalbančiojo i jo ad esa ų san ykį, odėl šio žodyno kalbančiojo ma-
no aš sąmoningai a skleidžian iems apibūdinimams nebūdingos o icialaus p isi-
s a ymo eikalaujančios speci ikacijos. Kalbančiojo aš eso dažniausiai susijęs su
am ik a p edikacija, padedančia iš eikš i yškiausių jį aldančių emocijų lauką,
pa yzdžiui, užuojau ą (ès ok mėnkš uonle᳞, ž . 22 pa yzdį), pas o umo po-
eikį a ba ne ikė umų i naujo ių baimę (p ì‿ ã žèmệi ès p isẹ šẹs, ž . 23 pa-
yzdį), pasi ikėjimą sa imi, a siskleidžian į s ip umo a p anašumo dekla a imu
(ž . 30–31 pa yzdžius). Panašios s uk ū os o muluo ės pasi enkamos i nusa-
kan laikiną izinės būklės i iš aizdos pasikei imą (ès nušlọsi / nuškọsi, ž .
78 pa yzdį) a ba izinį a d asinį sa o nepajėgumą (ès nagalngs, ès sọsẹgȓâužẹs,
ž . 35, 41 pa yzdžius). KTŽ kalban ysis odo dėmesingumą sau (dažnai kiek ė-
luojan į), nu odydamas sa o s eika os su ikimus (mna nkas pléiše, mộn -
dọ ẽ ọž ka, plg. 37, 38 pa yzdžius). T umpalaikes būsenų pasikei imo si uaci-
jas jis gali nusaky i palyginimais (kãp žộ ke᳞, kãp š à, ès ẽp kāp‿kâ ẹ èdâms,
plg. 77, 78, 41 pa yzdžius), o sa o sugebėjimus a nuo oką pab ėž i azėmis
àš múokọ, àš gà, às mộn  dažnai su yškia nuo oda į sa e (àš pà s). KTŽ kal-
bė ojas sa o pomėgius i e inimus mėgs a išsaky i ne iesiogiai – elimina imo
būdu pa yškindamas ai, kas nepa inka. Siekdamas susig ąžin i saugias sa o as-
meninės e d ės ibas (jas gali pažeis i pe daug a imas ki o asmens bu imas
šalia, k ėpa imas, pik as a įdėmus ž ilgsnis, užgaulus kalbėjimas), kalban ysis
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
pasi enka d audimus a nu odymus, dažniausiai g indžiamus neiginiu i sa ęs
pa ies kaip objek o nuo oda: monės / mon / moni / mona (ž . 60–71 pa yzdžius).
1 LENTELĖ. KTŽ už iksuo ų azių emocinės aiškos su elk ies pasiski s ymas pagal kalbė-
jimo s a egiją
Įsipa eigo-
jimai
Kalban
iš yškėjan i
emocija
apie
sa e
nu o-
dymais
ad esa ui
apie e-
čią as-
menį
neu ali-
za us in-
di idualią
eikšmę
apie
laiką
apie
e d ę
apie eik-
lą i
bu imą
ka u
Moduliuo-
jan ys
ūpes is /
ne imas + + + + + + +
pasi ikėji-
mas + + + + + + +
Ve inamieji pasididžia-
imas + + + + + + +
gėda
+ + + + + + +
Esminiai ūpinimasis,
užuojau a + + + + + + +
į e inimas
+ + + + + + +
meilė /
dėmesys
sau
+ + + + + + +
Ki okio pobūdžio, jau ne asmeninės e d ės apsaugai ski i, KTŽ kalbančiojo
nu odymai aki aizdžiai pe eikia ūpinimąsi. Jis gali bū i susijęs su pačiu ad esa-
u, jo s eika a, bu imu, laikysena, elgesiu, aip pa su bend os a kos gy ena-
moje e d ėje palaikymu a paklusimu pado aus elgesio aisyklėms. KTŽ gausu
kalbančiojo nu odymų dėl ne inkamos ad esa o iš aizdos. Tokiais paliepimais
a klausimais pa a iama nepalik i namų e d ės, kol nebus a siž elg a į pas a-
bą. Pa eikšdamas pas abą, ku i gali skambė i kaip p iekaiš as, KTŽ kalban ysis
s engiasi apsaugo i ad esa ą nuo galimų pašaipų i ne eikalingo dėmesio. Taip
ne iesiogiai pasi ūpinama eikiamu ad esa o pasi ikėjimo už namų a sa o kie-
mo ibos lygiu. Nemenką iesioginių nu odymų ad esa ui dalį suda o pas abos
dėl a liekamų da bų kokybės a eiklos empo – da bas ne u i bū i di bamas nei
S aipsniai / A icles 99
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
pe lė ai ( ada ad esa o eikla ap ų nepageidaujama), nei pe g ei ai ( ai ukdy-
ų sėkmingai i nepa a gs an a lik i užduo į).
Kalban apie ečiąjį – pap as ai pokalbyje nedaly aujan į – asmenį, pašneko-
o dėmesys k eipiamas į ap a iamo asmens eiklą, sugebėjimus i elgesį, ypač į
mokėjimą bend au i, a kingumą i ūpinimąsi ki ais. Tokiose pokalbių a ka -
pose dažnai apibūdinama asmens iš aizda, išski iniai jos požymiai ampa papil-
domu asmens a pažinimo (apib ėž umo) ženklu. Ve inimas dažnai būna susi-
jęs i su ap a iamo asmens pasi ikėjimo lygiu. Menkesnio pasi ikėjimo, ba ami,
sk iaudžiami a sėkmingumu nepasižymin ys asmenys dažniausiai apibūdinami
su užuojau a, ku ią odo subjek o į a dijimas deminu y u a a gingumą nu o-
dančiu daik a a džiu (plg. žmogielis, nabagas, nabagė, nabagėlis, nabagū is KTŽ
248). Teigiamai e inami s eika nuo oka i užsispy imu pasižymin ys asmenys.
Siekdamas indi idualios sa ojo aš i pašneko o u eikšmės neu alizacijos,
no ėdamas pe eik i elgesio maksimas i apibend inimus, kalban ysis enkasi
neapib ėž umu pasižyminčias kalbėjimo s a egijas. Jomis saugu pasiguos i (plg.
248 pa yzdį), pa eik i eikala imus, nu ody i aisykles (ž . 250–254 pa yzdžius)
a saugiai iš eikš i džiaugsmą a ba g ožėjimąsi (ž . 249 pa yzdį).
Ap a os KTŽ kalbė ojo kalbinės s a egijos, pag įs os pasipasakojimu, ie-
sioginiais apibūdinimais i nu odymais a uni e saliomis elgesio aisyklėmis i
modeliais, pokalbiuose pe sipina.
Daugelio KTŽ kalbė ojo pasakymų ik ąją p iežas į padeda su ok i KTŽ dis-
ku so a ka pos, odančios ealią kalbė ojo si uaciją am ik ame gy enimo e ape
i a skleidžiančios glaudžią kalbė ojo kasdieninės eiklos sąsają su įsipa eigoji-
mais. Pasakymai, nu odan ys bu imo laike, e d ėje i bend uomenėje pa i is
i e inimus, leidžia su ok i, kodėl ka ais pe dėm su eikšminamas dėmesys
a kai, o ka ais pasižymima nedėmesingumu ne pa ies a imiausio a o asme-
niui. Su laiko nuo odomis susiję pasakymų modeliai odo KTŽ kalbė oją kas-
dienybės eiklą su okian į kaip nuola inį spi ale besisukan į judėjimą į p iekį.
No inčiam sėkmingai į eik i kasdienybės užduo is, enka spa čiai suk is, o gy-
enamoji e d ė u i ibas, ku iose išbū i padeda nuola inio dėmesio i a kos
eikalaujančios aisyklės. Laike i e d ėje žmogus niekada nebūna ienas. KTŽ
iškylančios žemai iško pasaulė aizdžio ibos odo kalban įjį balansuojan a p
siekiamybės bū i sa a ankišku i no o bei galimybių bend ada biau i, bū i ka u
ki ais. Konk e i si uacija lemia, a kolek y iškumas a odo labai pageidaujamas,
a p i e s inis. Iš ikus nelaimei KTŽ kalban ysis pašneko ą agina laiky is i ne-
pasiduo i i aip jį sp audžia į aplinkybes, ku iomis y a eikalingi susikaupimas,
iš e mė i i as cha ak e is, p z.:
406) num ệis sumè sọskbsi / gī ên ẹ /  // 240
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
IŠVADOS
Remian is KTŽ ilius acine medžiaga, s aipsnyje ap a i yškiausi kalbėjimo
modeliai, ku iais šiau ės žemaičių k e ingiškių a me kalban is žmogus a sklei-
džia požiū į į sa e i sa o aplinką. Pabandžius ski ingas įsipa eigojimais pag įs ų
emocijų aišką ilius uojančius KTŽ pa yzdžius g upuo i pagal pasi ink ų azių
unkcionalumą ašyje aš– u– ečiasis asmuo–neapib ėž a indi ido aiška: lokali-
zacija laike–lokalizacija e d ėje–lokalizacija bend uomenėje / bend ada bia imas,
iš yškėja emocijų isapusiškumo galimybės be ku iame iš dėmesio k yp ies pa-
si inkimo aškų. Kai ku iems kalbėjimo modeliams būdingas dažnesnis pasika -
ojimas isame KTŽ ( ai sie ina su apsk i ai dažnesne okių pasisakymų a o-
jimo ikimybe). Apibend inan s aipsnyje ap ašy us KTŽ kalbančiojo emocinį
lauką a skleidžiančio disku so yškesnius b uožus, ampa aki aizdu, kad kiek-
iena dėmesio nuk eipimo k yp is (į sa e, į ad esa ą, į ečią asmenį, į aplinką)
ski ingai susijusi su am ik ų emocijų a siskleidimo ikimybe. Kalbėdamas
apie sa e, KTŽ kalban ysis yškiausiai a skleidžia ieną iš esminių įsipa eigo-
jimų – meilę sau. Tiesioginiais nu odymais pag įs as bend a imas su ad esa u
labai yškiai a skleidžia ūpinimosi emocijų aišką. Rūpinimasis i pasi ikėjimas
labiausiai iš yškėja i kalban apie eiklą i bu imą ka u. Kalbančiojo pasisa-
kymai apie ečiąjį asmenį i elgesio maksimos bei apibend inimai dažniausiai
pag įs i e inimu. Rūpesčio a ne imo emocija iš yškėja kalbančiajam ap a ian
bu imą laike i e d ėje.
S aipsnis pag įs as p ielaida, kad ūšiuojan ienokių a ki okių kasdienybės
si uacijų išp o okuo us pasakymų modelius, iš KTŽ isumos galima sudėlio i
am ik ą kalbančiojo, pe eikiančio daugybės nuasmenin ų indi idų pa i is i
pasisakymus, pa eikslą. Sudėlio ieji žemaičio emocinio lauko kon ū ai da u i
bū i ikslinami, palyginimui pasi elkian žemaičiams būdingų psichikos ypa y-
bių su es inę, pa eikiamą E ninės p iklausomybės de e minuo ų psichinių eiš-
kinių y ime125, be ai jau ki as y imo e apas.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Aleksand a ičius Juozas 2011: K e ingos a mės žodynas, sud.: Danguolė Mikulė-
nienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
A kočai y ė Dai a 2002: Pie ų žemaičių aseiniškių p ozodija i okalizmas. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
125
Šio y imo ap ašymą ž . Bliumas 1997.

S aipsniai / A icles 101
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
Babickienė Zo ija, Jasiūnai ė Bi u ė, Pečeliūnai ė Angelė, Bagužy ė
Rū a 2007: Cen inė šiau ės žemaičių k e ingiškių a mė: a mės eks ai su komen a ais i
žodynėliu. Vilnius: Bal os lankos.
Bliumas Remigijus 1997: Aukš aičių i žemaičių e nine p iklausomybe de e mi-
nuo ų psichinių eiškinių sa i umai. – Psichologija 17, 25–57.
Dumon Louis 2002: Esė apie indi idualizmą. Vilnius: Bal os lankos.
Gi denis Aleksas 1967: Mažeikių a mės onologinė sis ema. Filologijos mokslų kan-
dida o dise acija. – Kalbo y os da bai I, au . Gi denis Aleksas. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos ins i u as, 89–119, 120–160.
Gi denis Aleksas, sud., 1996: Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a -
mės eks ai su komen a ais. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
G ina eckis Vladas 1973: Žemaičių a mių is o ija. Vilnius: Min is.
Ha é Rom 2008: The Discu si e Tu n in Social Psychology. – The Handbook o
Discou se Analysis, 688–706.
Haspelma h Ma in 2000: Inde ini e P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Helm Benne W. 2009: Sel -lo e and he s uc u e o pe sonal alues. – Conscio-
usness and Emo ion Book Se ies 6, 11–32.
Hills Michael D. 2002: Kluckhohn and S od beck‘s Values O ien a ion Theo y. –
Online Readings in Psychology and Cul u e 4. P ieiga in e ne u: h ps://schola wo ks.
g su.edu/cgi/ iewcon en .cgi?a icle=1040&con ex =o pc.
Hol oe Axel, Pajėdienė Jū a ė 2004: Laiko ka ego ija i laiko o mos. – G a-
ma inių ka ego ijų y imai (Lie u iø kalbos g ama ikos da bai 2). Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 121–140, 169–170.
Judžen is A ū as 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos. Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Kajėnas Gediminas 2013: Jus inas Lingys. Ta p o mos i u inio. P ieiga in e ne u:
h p://www.be na dinai.l /s aipsnis/2013-05-15-jus inas-lingys- a p- o mos-i - u i-
nio/99785.
Kalniu ienė Laimu ė, pa ., 2007–2008: Taip kalbėjo mūsų senoliai. Žemai iški
žodžiai, posakiai, išsi eiškimai: P ieiga in e ne u: h p://www.kla b.l /EL_LEIDINIAI/
KRASTOTYRA/k e inga.
Ku kowska-Budzan Ma a, Zamo ski K zysz o 2009: F om he edi o s. –
O al his o y: The challenges o dialogue, 11–18.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Kluckhohn Flo ence R., S od beck F ed L. 1961: Va ia ions in alue o ien-
a ions. E ans on, IL: Row, Pe e son.
Mikulėnienė Danguolė 2011: Juozo Aleksand a ičiaus li uanis inė i pedagoginė
eikla. – K e ingos a mės žodynas, au o ius Juozas Aleksand a ičius, sud. Danguolė
Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, VII–XII.
Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Pab ėža Juozas 2017: Žemaičių kalba i ašyba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o biblio-
ekos Leidybos sky ius.
Pab ėža Juozas, Ma cišauskai ė Vida, Leskauskai ė As a, sud., 2013:
Šiau ės žemaičiai elšiškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Pakalniškis Vaido as 2001: Žemai iškumas globaliame pasaulyje. – Lie u os e no-
logija. Socialinės an opologijos i e nologijos s udijos 1(10), 199–216.
Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Lie u os e ninių s ičių gy en-
ojų cha ak e io b uožai kalbos pasaulė aizdyje. – Kalbos kul ū a 83, 185–201.
Pe eikis Tomas 2012: Žemai ijos egioninė knyga i žemaičių apa ybė XX a. I pu-
sėje. – Tau osakos da bai 43, 85–108.
Phillips Louise 2011: The P omise o Dialogue. The dialogic u n in he p oduc ion and
communica ion o knowledge. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins.
Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidykla.
Ru ko ska K is ina 2017: Namai. Šeima. – Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, au o-
iai: Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena. Vilnius: Akademinė lei-
dyba, 87–148.
Skouds 2018: Žemaičių žodynas, suda ė Kul ū os i u izmo sky ius. P ieiga in e ne u:
h p://www.skouds.l /l /zemaiciu-zodynas.
Ta mių eks yno duomenų bazė 2018: Suda ė Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne-
u: h p:// a miua chy as.lki.l /p adinis.php?su ump=bnd.
Ul ydas Kazys 1971: P ie eiksmis. – Lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Min is,
425–576.
Vaišnienė Dai a 2011: „K e ingos a mės žodynas“: pag indiniai medžiagos pa-
eikimo p incipai. – K e ingos a mės žodynas, au o ius Juozas Aleksand a ičius, su-
da ė: Danguolė Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
XX–XXXVI.
S aipsniai / A icles 103
Žemai iškos apa ybės aiška:
dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių
Valeckienė Аdelė 2006: Į a dis. – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au-
as Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 251–282.
Vanagienė Bi u ė 2014: P a a mė. Į adinės pas abos. – Šiau ės aka ų žemaičių žo-
dynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 23–28.
Vanagienė Bi u ė 2014–2015: Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų,
Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os, 1–2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidykla.
Žemai ėškė anekdo ā 2018. P ieiga in e ne u: h p://samogi ia.mch.mii.l .
Žimku ė Simona 2008: R. Balsys: žemaičiai – na sūs, a kaklūs i lais i. P ieiga in-
e ne u: www.del i.l /news/daily/li huania.
Exp ession o Samogi ian Iden i y: Pu ing
Toge he he Examples om K e inga Dialec
Dic iona y (2011) in o a Single Pic u e
SUMMARY
Based on he illus a i e ma e ial used in he K e inga Dialec Dic iona y (KDD), he
a icle discusses he mos p ominen u e ance models chosen by he speake s o he No h-
e n Samogi ian dialec o K e inga by which he speake e eals he a i ude owa ds him/
he and his/he en i onmen . An a emp o g oup he KDD speake ’s u e ances illus a -
ing di e en ealiza ions o commi men -based emo ions by he unc ionali y o he cho-
sen ph ases on he axis I – you – hi d pe son – indi idual’s inde ini e exp ession: localiza ion
in ime – localiza ion in space – localiza ion in communi y / coope a ion aises he possibili y
o e sa ile emo ions a any poin o choosing he ocus o a en ion. I is no ewo hy ha
mo e equen epe i ion is cha ac e is ic o ce ain u e ance models in he whole KDD (i
is also linked wi h a gene ally g ea e p obabili y o using such u e ances in eal speaking
si ua ions). The summa y o mo e p ominen ea u es o he discou se e ealing he emo-
ional ield o he KDD speake , which a e desc ibed in he a icle, makes i clea ha each
ocus o a en ion (di ec ing a en ion owa ds onesel , owa ds he add essee, owa ds he
hi d pe son, owa ds he en i onmen ) is linked wi h he p obabili y o e ealing ce ain
emo ions o a di e en in ensi y. When speaking abou onesel , he KDD speake e eals
one o he majo commi men s – lo e o onesel – mos clea ly. The communica ion wi h
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
he add essee based on di ec ins uc ions e eals he exp ession o ca ing emo ions e y
clea ly. Ca ing and us a e mos i id when speaking abou ac i i ies and being oge he .
The KDD speake ’s u e ances abou he hi d pe son and he maxims and gene aliza ions
o beha iou a e usually based on e alua ions. The emo ion o anxie y/wo ying comes o
he o e when he KDD speake discusses localiza ion in ime and space.
The a icle is based on he assump ion ha an a emp o g oup ce ain u e ance mod-
els p o oked by some daily si ua ions ou o he en i e y o illus a ions p esen ed in he
KDD enables us o assemble a ce ain pic u e o he SPEAKER ep esen ing he expe ienc-
es and u e ances o he mul i ude o depe sonalized indi iduals. The ou line o he Samog-
i ian’s emo ional ield shaped in his s udy should be u he e ised and highligh ed by also
e e ing o he Summa y Table o he Psychic Cha ac e is ics o Samogi ians es ablished in
he Resea ch o E hnically De e mined Psychic Phenomena (c . Bliumas 1997). Bu ha is
al eady ano he s age o he s udy.
Į eik a 2018 m. g uodžio mėn. 10 d.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]