scieee Science in your language
[en] (orig) [lt] [de] [fr] [it] [es] [pt]

The Lexical‑Semantic Group ‘Aussie’ in Contemporary Australian Slang

Abstract

    The aim of the article is to study the lexical-semantic group ‘Aussie’ in contemporary Australian slang (also strine). The objectives of the article are to determine the semantic structure of the lexeme Aussie and relations between its LSVs, to reconstruct the LSG ‘Aussie’ and its synonymous rows, to explore its representation in lexicographical and Internet sources, as well as to make lexical-semantic and stylistic analyses of the members of the synonymous rows of its LSVs. The conducted research has ascertained that the lexeme Aussie has four meanings in Australian slang: the main one – ‘Australia’ (the basic sema ‘country’), the derivative ones – ‘an Australian’ / ‘Australian people’ (the basic sema ‘inhabitant(s)’), ‘Australian English’ (the basic sema ‘language’), ‘Australian dollar’ (the basic sema ‘money’). The main and derivative meanings are in lexical-semantic relations ‘the whole – the part’. Each meaning (LSV) forms a synonymous row of slang nominations – words and word combinations in the following numerical representation: ‘Australia’ – 13, ‘an Australian’ – 170, ‘Australian English’ – 4, ‘Australian dollar’ – 45 lexical units. The lexical-semantic and stylistic analyses of synonyms have revealed: a) the ways of their formation – by affixation, compounding or both, clipping, abbreviation, hypocoristic shortening, blending, iteration; b) the naming processes – by periphrasis, metaphoric or metonymic transference, antonomasia, alliteration, assonance, onomatopoeia, rhyming, ablaut / gradation, allusion; c) the semantic traits that facilitate their creation – colour, size, material, function, appearance, social status, location, climate, pastime, feeling.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

The Lexical‑Semantic Group ‘Aussie’ in Contemporary Australian Slang

Author: Liudmyla Naumenko; Liliia Bilas; Vira Ponomarova
Year: 2020
DOI: 10.35321/all82-03
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1024/1399
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
LIUDMYLA NAUMENKO
Ins i u e o Philology, Ta as She chenko Na ional
Kije o uni e si e as
Ty imų s i ys: ling is inė koncepcija, disku so analizė, leksikinė
seman ika, e slo komunikacija, e imo eo ija,
ling odidak ika. o cid.o g/0000-0002-4325-1673
LILIIA BILAS
Filologijos ins i u as, Ta aso Še čenko nacionalinis
Kije o uni e si e as
Ty imų s i ys: Ame ikos i Didžiosios B i anijos e i o ijos
y imai, a pkul ū inė komunikacija, anglų kalbos mokymo
me odika. o cid.o g/0000-0002-5514-9799
VIRA PONOMAROVA
Filologijos ins i u as, Ta aso Še čenko nacionalinis
Kije o uni e si e as
Ty imų s i ys: eo inė one ika, užsienio kalbų mokymo
me odika, anglų kalbos mokymo CAT. o cid.
o g/0000-0003-1880-4691
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-03
Leksikalinė-seman inė
GROUP […]AUSSIE[…] IN
Šiuolaikinis
AUSTRALIJOS slangas
Leksinė-seman inė „Aussie“ g upė
šiuolaikiniame Aus alijos slenge
S aipsniai 53 s aipsnis
The Lexical-Seman ic G oup ‘Aussie’
in Con empo a y Aus alian Slang
Abs akcija
S aipsnio ikslas - iš i i leksikalinę i seman inę g upę "Aussie" šiuolaikiniame Aus alijos
slenge ( aip pa s ine). S aipsnio ikslai y a nus a y i leksemos Aussie seman inę s uk ū ą
i jos LSV a pusa io yšius, ekons uo i LSG "Aussie" i jos sinonimines eilu es, iš i i jos
ep ezen aciją leksikog a iniuose i in e ne o šal iniuose, aip pa a lik i leksiko-seman inę
i s ilis inę jos LSV sinoniminės eilu ės na ių analizę. A lik i y imai nus a ė, kad lex- […]
inhabi an (s)[…]), […]Aus alian English[…] (pag indinė sema […]language[…]), […]Aus alian
eme Aussie has ou meanings in Aus alian slang: he main one – ‘Aus alia’ ( he basic
sema ‘coun y’), he de i a i e ones – ‘an Aus alian’ / ‘Aus alian people’ ( he basic sema
dolla […] (pag indinė sema […]money[…]). Pag indinės i iš es inės eikšmės y a
leksiko-seman iniuose san ykiuose " isas […] dalis". Kiek iena eikšmė (LSV) suda o sinoniminę
slengų pa adinimų eilu ę - žodžių i žodžių de inių, nu odan šiuos skai meninius ženklus:
[…]Aus alia[…] […]13, […]an Aus alian[…] […]170, […]Aus alian English[…] […]4, […]Aus alian
dolla […] […]45 leksikalų iene ų. Ma ionas […] p i i inimu, jungimu a ba abiem, iški pimu,
lexical-seman ic and s ylis ic analyses o synonyms ha e e ealed: a) he ways o hei o -
su umpinimu, hipoko is iniu su umpinimu, maišymu, i e acija; b) pa adinimo p ocesai […] pe
pe iph asis, me a o inį a me oniminį pe kėlimą, an onomaziją, ali e iaciją, asonansą,
onoma opeją, imuo į, ablau g adiaciją, aluziją; c) seman inės sa ybės, ku ios paleng ina jų
sukū imą - spal a, dydis, medžiaga, unkcija, iš aizda, socialinis s a usas, ie a, klima as,
p amogos, jausmai. RAKSTUO ŽODŽI: Aussie, Aus alijos slangas, leksikaliai-seman inė g upė
(LSG), leksikaliai-seman inis a ian as (LSV), sinoniminė eilu ė.
ANOTACIJA
S aipsnio ikslas iš i i leksinę-seman inę g upę Aussie šiuolaikiniame Aus alijos slenge ( aip
pa žinomame kaip s ine, . y. aus ališkasis anglų kalbos a ian as). ikslasipsnio y a nus a y i
leksemos Aussie seman inę s uk ū ą i jos LSV (leksinių-seman inių a ian ų) yšius,
ekons uo i Aussie leksinę-seman inę g upę (LSG) i jos sinonimiškas eiles, iš i i jos
aizda imą leksikog a iniuose i LS šal iniuose in e ne e, aip pa a lik i jos S aV na ių
sinonimus leksinę-seman inę s ilę. A lik as y imas pa odė, kad leksema Aussie Aus alijos
slenge u i ke u ias eikšmes: pag indinė eikšmė Aus alija (pag indinė sema šalis), ediniai
aus alas aus alai (pag indinė sema gy en ojas (-ai)), aus alų anglų kalba (pag indinė sema
kalba), i Aus alijos dole is (pag indinė sema pinigai). Pag indinės i iš es inės eikšmės
a sispindi leksiniuose-seman iniuose san ykiuose isadalis. Kiek eikšmė (LSV) suda o sinoniminę
slengo nominacijų s ilis inė sinonimų analizė a skleidė: a) jų o ma imo būdus a iksus, dū inius,
eilu ę – žodžius i žodžių junginius, pa eik us šia skai ine o ma: „Aus alija“ – 13, „aus-
alas“ – 170, „aus alų anglų kalba“ – 3, „Aus alijos dole is“ – 45. Leksinė-seman inė i
umpinius, ab e ia ū as, hipoko is inius su umpinimus, maišinius (sulie us žodžius),
(pa)ka ojimus;
LIUDMYLA NAUMENKO, LILIIA BILAS, VIRA PONOMAROVA
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII b) į a dijimo p ocesus pe i azė, me a o inius a
me oniminius pe kėlimus, an onomab uožus, paleng inančius jų kū imą spal ą, p amį,
ziją, ali e aciją, asonansą, onoma opėją, imą, abliaciją / g adaciją, aliuziją; c) seman inius
medžiagą, unkciją, iš aizdą, socialinę padė į, ie ą,ą, klima ogą, jausmą.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Aussie, Aus alijos slengas, leksinė-seman inė g upė,
leksinisseman inis a ian as, sinonimų eilė.
1. Įžanga
Ilgą laiką anglų kalba bu o i iama ik sa o pa idalu […] BBC English a ba B i ish
Recei ed P onuncia ion (RP); Ki as pa adinimas - "Anglijos ka alienė". Kai
kon ak ai apo labiau asmeniniais XX a. pabaigoje - XXI a. p adžioje dėl in e ne o,
mobiliųjų ele onų, palydo inių kon ak ų, daugeliu a ejų ai lemia, iš ienos pusės,
communica ion and o he elec onic de ices, social a ie ies o English ha e
a ac ed a en ion bo h o common people and schola s. The abo e-men ioned
bend a endencija į pasaulio globalizaciją, o iš ki os - ik asis susidomėjimas
ie iniais ypa umais, egioninis pokalbis.
Ta p mokslininkų, ku ie su elkė dėmesį į Aus alijos anglų kalbą, galima paminė i J. R. L.
Be na d (1969), K. Bu idge i J. G. Mulde (1999), P. Collins (2012), F. Cox (2006), D. Moo e
(2008), i k . Ta p uk ainiečių mokslininkų e a paminė i L. Bilas (2017) i V. Pa ashchuk
(2014) indėlį. No s au o iai Aus alijos anglų kalbą nag inėja iš ski ingų požiū ių -
onologinio, s ilių, socioling is inio, is o inio i . . - mūsų pag indinis dėmesys
ski iamas oms publikacijoms, ku ios paaiškina jos nes anda inius, kasdienius,
kalbinius i slanginius sluoksnius. S aipsnio ikslas - iš i i leksikalinę i seman inę
g upę "Aussie" šiuolaikiniame Aus alijos slenge. Ty imo ikslai y a nus a y i
leksemos "Aussie" seman inę s uk ū ą i jos LSV a pusa io yšius, ekons uo i
LSG "Aussie" i jos sinonimines eilu es, iš i i jos ep ezen aciją leksikog a iniuose
i in e ne o šal iniuose, aip pa a lik i leksiko-seman inę i s ilis inę jos LSV
sinoniminės eilu ės na ių analizę.
2. Kūnas
2.1 P adiniai pas ebėjimai
Aus alijos anglų kalba (AuE, AusE, AusEng, en-AU) y a san ykinai nauja
kalbos e sija (pi moji b i ų kolonija bu o įsikū usi 1788 m. Naujojoje
S aipsniai 55 s aipsnis
The Lexical-Seman ic G oup ‘Aussie’
in Con empo a y Aus alian Slang
Pie ų Velso p o incija Aus alijoje), ku i kilusi iš daba išnykusių anglų, ško ų i ai ių
dialek ų, koknio slango, abo igenų i ki ų kalbų, ku ias į žemyną a nešė jos gy en ojai
(Moo e, 2008). Aus alijos anglų kalba p asidėjo kaip an osios bal ųjų kolonis ų
ka os koine. J. Be na das jį adina "p o o-b oad", ku is išsisky ė iš didelio mas o
imig acijos iš Didžiosios B i anijos 1850-1980 m. į is iden i ikuojamus akcen us:
pla us, bend as i kul i uo as (Be na d 1969). Kaip nu ody a ATMC socialiniame
po ale, bend as akcen as y a labiausiai papli ęs Aus alijoje a ojamas anglų
kalbos ipas; pla us akcen as pap as ai apibūdinamas kaip k aš u inis (i siejamas
su da bininkų klasės kalba); Kul i uo as akcen as y a p es ižinė eislė, šiek iek
a čiau b i ų RP (no s ak iniai pas a ųjų kalbė ojai y a mažuma) (3TAA 2018).
Aus alijos one ikė Felici y Cox mano, kad šiuo me u AusE AusE, abo igenų anglų
kalbos eislės, y a e nokul ū iniai AusE dialek ai (Cox 2006: 10). Aus alijos anglų
emb aces h ee g oups acco ding o he manne o p onouncing wo ds: S anda d
kalbos pozicija oliau apib ėžiama pagal is ka ego ijas: egioninis Aus alijos
dialek as, s anda inės anglų kalbos a ian as, nep iklausoma Aus alijos žemyno
nacionalinė kalba (3TAADB 2011). Šiuo me u aus alai eikia pagal sa o žodyną, ku is
ski iasi am ik omis subkalbėmis a kalbos sluoksniais. Šis žodynas pasiskolino daug
žodžių, ku iuos kalbėjo b i ų i ai ių kaliniai, ku ie šiuo me u u i ski ingas eikšmes:
"bush" - "kaimyninė e i o ija", "ma e" - "d augas" (B E - su uok inis), "paddock" -
"laukas" (B E - "mažas gy ulininkys ės apylinkė"), "s a ion" - "gal ijų a a ių ūkis",
"sujung i" - "lies i p ie s ulpo" i . . Kai ku ie ki i pasiskolin i žodžiai laikomi
unikaliomis: "mėlynas" - " audonplaukis", "dinkum" - " ik as, au en iškas", "b umby"
- "laukinis a klys", "dampe " - "pap as a duonos ūšis", "sheila" - "mo e is",
"swagman" - "kelionių žmogus". Ki i žodžiai y a į auk i iš ie inių abo igenų kalbų
kaip žmonių a dai: koo i […] […] abo igenas […], jacka oo […] […] žemės ūkio
da buo ojas […]; mi ologija: alche inga […] […]s ajonių laikas[…], bunyip […] […] andens
pabaisa[…], yowie […] […] beždžionės ipo pabaisa[…]; lo a i auna: bind-eya coolibah
(be ku is iš kelių eukalip ų), bilby (kažkoks iušis), galah ( ožinis i pilkasis kakadu),
joey (kanga ų kūdikis), jumbuck (a ys), kengu u, koala, s u is, quokka i wallaby
(maži i idu inio dydžio kengu u), quoll (kažkoks kišeninis), yabby (be ku is iš kelių
gėlo andens ėžiukų); gam os eiškiniai: billabong […] […] upės šaknis, ku į suda o
anduo, ekan is iš pag indinio upės s au o […], bombo a […] […] bangos, susida iusios
an i o a uolos […], gilgai […] […] žemos elje o e i o ija su duobėmis, k aš ais i
kal omis […]; ginklai: bume angai; muzikiniai ins umen ai: didge idoo, yidaki ( ėjo
ins umen ai); eiksmai: cooee […] […]a high-pi ched call[…], yakka […] […]ha d wo k[…],
bogey […] […] o swim o ba he[…], boo s[…]n[…]all […] […] o do some hing wi h gus o[…] i
. . Be o, aus alai u i sa o spal ingą ie inę kalbą, adinamą s ine, ku i kilusi iš
Cockney slang i Ai ijos dialek o anks y ųjų kalinių i
LIUDMYLA NAUMENKO, LILIIA BILAS, VIRA PONOMAROVA
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII įgijo " lash" kalbos pa adinimą. Tai ne o mali,
juokinga i me a o inė sukilėlių subkul ū os subkalba, a spindin i šalies o iginalumą.
Tai didžiausias Aus alijos kū ybinis p oduk as, ku is gali bū i i oniškas i
sa a ankiškas, be aip pa nemandagus, žiau us i žiau us (Hampshi e 2010).
Aus alijos slangas, ku is apib ėžiamas kaip "ne o mali kalba a ba speci iniai
žodžiai, naudojami daugiausia kalban " (100ASWP 2020), y a pilnas su umpinimų,
pik žodžių i ulga izmų, p z., a o (pusdienui), Aussie (Aus alijai a Aus alijai),
ABC (Aus alijoje gimusiam kinui), ba bie (ba becue), doco (dokumen ui), oo y,
oo ie ( u bolui), smoko ( ūkymui), elly ( ele izijai), G […]day, gidday (ge os dienai),
BYO (ge i sa o gė imus, mais ą a dese ą) […] (AS); "Bal asis ki minas
(aus alie iškam u bolo žaidėjui, de og.), "Wog" ( idu žemio jū os a A imųjų
Ry ų kilmės asmeniui, daba mažiau žiau us, be is da įžeidžian is) (TBGAS 2004: 120);
k e e ės (nes nominacijos u i ulga ų i nemandagių kono acijų. "Encyclopedia
B i annica" D. W. Mau e apib ėžė są oką "slang" kaip "nekon encinius žodžius a
a ool pe son, abusi e) (MOAWI); piss ( o bee ), piss up ( o a pa y), pissed as
a new ( o d unk), a piece o piss ( o an easy alk) (UASD 2011: 46). The la e
azes, ku ie nauju būdu iš eiškia kažką naujo a kažką seno. Jo spal ingos
me a o os pap as ai y a nuk eip os į paga bą, i bū en ši glaus a, ka ais įdomus,
dažnai įžūlus socialinis k i ikas su eikia slangui jo būdingą skonį […] (Mau e 2020). Šie
žodžiai a i inka uk ainiečių mokslininkės Lesia S a y ska slango apib ėžimą:
"Slangas y a daugelio žmonių bend a imo ling is inė aplinka, ku ią isuomenė e ina
kaip iš aiškiai neo icialią, kasdienią, pažįs amą" (S a y ska 2005: 24). J. Hun e is,
"The T ue Blue Guide o Aus alian Slang" edak o ius, pas ebi: "Aus alijos
gy en ojai y a žinomi dėl sa o ne o malumo i a sipalaida imo, o ai a sispindi jų
libe aliame spal o o i juokingo slango naudojime" (TBGAS 2004). Aus alijos
gy en ojai y a gana libe ali sa o kalbos elgesiu, jie naudoja pokš us i me a o as,
imas, p akeikimus, dis emismus, seksualius užuominus, žodžius, iš eiškiančius
idiosink aziją. Aus alijos slangas apo a si ik ine, ne o malia, įp as a kalba
šalyje, ku i e ina ne eikšmingą gud ybę, humo ą, i oniją i sa a ankišką
apgailes a imą. Tokios azės kaip "budgie smuggle s" ("žmogaus maudymosi
kos iumas"), "dingo" pus yčiai ("be pus yčių"), "ducks on he pond" ("mo e ys
a eina") (ASDKN 2018) apo ipiškomis Aus alijos ie inių gy en ojų kasdieniniam
bend a imui.
2.2 Me odika
Ty imo me odika y a pag įs a Aus alijos leksikologo J. R. L. Be na do (1969)
i one ikos Felici y Cox (2006) da bais, ski omis

S aipsniai / A icles 57
The Lexical-Seman ic G oup ‘Aussie’
in Con empo a y Aus alian Slang
egioninėms i ie inėms AusE eislėms, . y. jos iš a imo a ian ams i leksikos i
seman inės di e enciacijos. Taigi, y imas su elk as į Aus alijos slangą kaip
socioling is inį eiškinį. Taikoma me odika apima žodžių apib ėžimo me odus i
slango žodžių eikšmių palyginimą į ai iuose leksikog a iniuose i in e ne o
šal iniuose, leksemos Aussie komponen inę analizę, leksiko-seman inę i s ilis inę
LSV sinoniminės eilu ės na ių analizę. Ty imo eo inį pag indą palaiko isuo inai
p iim a idėja apie sis eminę kalbos a subkalbos, ypač Aus alijos slango,
o ganizaciją. Šio požiū io p ielaida, iš ienos pusės, y a pag įs a Fe dinando de
Saussu e'o eo ija apie kalbą kaip hie a chinę san ykių sis emą: "Kalbėje iskas
y a pag įs a san ykiais" (Saussu e 1916: 122) "linijinis. sin agma inis,
pa adigma inis, asociacinis, opozicinis, iden iškas, lygia e is, panašus,
komplemen a inis, kon as iškas, į aukimo, išim ies, p iežas ies i ezul a o,
hiponimo i . . " ; Ki a e us, kalbų žodynų sis eminis i s uk ū inis
o ganiza imas leksikalinėse i seman inėse s i yse (LSF), leksikalinėse i
seman inėse g upėse (LSG), sinoniminėse eilu ėse (SR), eminėse g upėse (TG) i . .
(Le y skiy 2012: 271).
Leksiko-seman inė žodžių g upė sup an ama kaip "ski ingai s uk ū izuo ų
iene ų inkinys, su o muo as emian is bend u seman iniu b anduoliu, ku is lemia
jo elemen ų p iklausomybę i san ykius kaip kalbos sis emos iene ų" (K ekhno
2005: 25). Pasak L. M. Vasilie o, leksiko-seman inė g upė y a
conside ed “a class o wo ds (lexemes) uni ed a leas by one lexical pa adig-
ma ic sema” (Vasilie 1971: 109).
Žinomas Uk ainos mokslininkas V. V. Le i skiy siūlo sep ynis di e encialinius
e ia o dis inguish an LSG om o he lexical mic osys ems, i.e.: 1) he lin-
guis ic / ex a-linguis ic de e mina ion o lexical links; 2) he ype o s uc-
k i inius san ykius (komu acinį pakei imą) mik osis emos sis emoje; 3) g upės
pa adinimo ūšis i ie a; 4) ma e ialinis idealinis deno a as; 5) nominuo ų ealybės
objek ų disk e umas i nedisk e umas; 6) g upės apim is; 7) g upės kon igū acija
( ienas, du a ys ma menys) (Le i skiy 2012: 269-283).
Pagal pi muosius du k i e ijus LSG y a mik osis ema, u in i ne eikšmingų san ykių
su ealybės objek ais, odėl jos leksikos išdės ymas nu odo iek ma e ialius, iek
akes place on he basis o in e language ela ions – bo h synonymous and
an onymous. Acco ding o he o he c i e ia, an LSG includes he wo ds which
idealius objek us, aip pa žodžius su abs akčiomis i konk ečiomis eikšmėmis;
leksikinis dominuojan is žodis y a g upės žodžio na ys; g upės elemen ai y a
komu acijos i pakei imo san ykiuose; g upės ū is susideda iš ben kelių na ių i
u i d iejų ma menų kon igū aciją.
LIUDMYLA NAUMENKO, LILIIA BILAS, VIRA PONOMAROVA
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Kaip eigia usų leksikologė A. A. U im se a, "LSG pag indas y a žodis <...> jo
kin amuosiuose i sudė inguose san ykiuose su ki ais žodynų iene ais"
(U im se a 2002: 4). Toks pag indinis žodis ( aip pa a das a seman inis
dominuojan is) y a poliseman inė leksema. Kiek ienas iš jo leksiko-seman inių
a ian ų suda o sinoniminę eilu ę su ki ais žodžiais, p iklausančiais šiam LSG. Taigi,
V. V. Le i skiy (2012: 280) eigimu, LSG seman inės dominan os leksikalinę-seman inę
s uk ū ą galima ilius uo i pagal šią schemą:
[…] a1[…] a2[…] a3[…] a4[…] a5
A→ b1 b2 b3 b4 b5
[…]c1 […]c2 […]c3 […] c4 […] c5
1 schema. LSD seman inės dominan os leksiko-seman inė s uk ū a Pagal 1 schemą
simbolis A simbolizuoja LSD poliseman inį pag indinį žodį; pag indinė LSV y a
simboliai a1 […] a2 […] a3 i . . ; likusios LSV […] simboliais b1 […] b2 […] b3 i . . i c1 […]
c2 […] c3 i . . Ki as LSG y imo žingsnis y a ekons uo i pag indinio žodžio
seman inę s uk ū ą, a sek i yšius a p jo LSV, suda y i sinonimines eilu es
kiek ienam LSV, a lik i leksiko-seman inę i s ilis inę sinonimų analizę.
2.3 Ko pusų duomenys
The ga he ed co pus da a comp ise au hen ic Aus alian slang dic iona ies,
ocabula ies, lexicons, i.e.: Aus alian Guide o Language (AGL), Aus alian
Slang (AS), Aussie Slang Dic iona y (ASD 2004), Aussie Slang Dic iona y (ASD 2004) -
Aus alijos slangų žodynas. Koala. Aus alijos slangas i ki as ie inis ling as
Dic iona y o Aus alian Slang (DAS), Concise New Pa idge Dic iona y o Slang
(ASOLL 2017) i nekon encinė anglų kalba (CNPDSUE 2008), G. W. Lawson (DAWT 1997)
Aus alijos žodžių i e minų žodynas (A Dic iona y o Aus alian Wo ds and Te ms),
Aus alian Wo ds and Idioms (MOAWI), The T ue Blue Guide o Aus alian Slang
J. Hun e (TBGAS 2004), The Ul ima e Aussie Slang Dic iona y (UASD 2011), Wo d up. "A
Lexicon and Guide o Communica ion in he 21s Cen u y by M. McC indle and E.
Wol inge (WLGC 21C 2011) 100 Aus alijos slanginių žodžių i azių (100ASWP 2020) 125
Aus alijos slanginių žodžių i azių" A Guide o Aussie Slang (125ASWP 2015);
In e ne iniai iš ekliai, susiję su nag inėjama ema: C ow-ea e s, Sandg ope s,
Banana bende s, Co ns alks and Mo e (CSBBCM 2016), E e Colou ul Aus alian
Cu ency Slang Nicknames (ECACSN), Holey Dolla s o G ey Nu ses by M. Gwynn
(Gwynn 2014), Slang:
S aipsniai 59 s aipsnis
The Lexical-Seman ic G oup ‘Aussie’
in Con empo a y Aus alian Slang
Ką aus alai adina ki ais aus alais, F. Po ah i A. Middle on (Po ah 2013), Slang
Te ms o Money. Daba iniai pa adinimai (STMCD) i in e ne inė pla o ma,
ski a paaiškin i am ik ų slengų žodžių eikšmę: "B owse he Aussie"
Slangų žodynas (BASD 2020).
LSG […]Aussie[…] bu o pasi ink as analizei dėl okių p iežasčių: jis y a nominuo as
daugiažodžiu žodžiu (su ben ke u iomis eikšmėmis), aip pa jis u i daugiausiai
sinonimų (231 leksikinių iene ų) palygin i su ki omis nominacijomis (spo as i
žaidimai […] 50, ie o ės pa adinimai […] 40, poli ika […] 24, ka inė medžiaga […] 19)
pagal mūsų slengų iene ų skaičia imus y inė oje medžiagoje.
Ki as žingsnis, a siž elgian į pi miau pa eik ą me odiką, y a išaiškin i žodžio
"Aussie" eikšmes, ekons uo i jo seman inę s uk ū ą (nus a y i pag indines
i iš es ines semas bei jų san ykius), suku i sinonimines eilu es kiek ienam LSV
pagal iš i us leksikog a inius i ki us a i inkamus šal inius.
Taigi leksemas "Aussie" leksikog a iniai už egis uo as su šiomis eikšmėmis: 1)
"Aus alija" (MOAWI); 2) "Aus alijos gy en ojas" (AS; ASDKN 2018; MOAWI; UASD
2011: 15), "Aus alijos gy en ojas" (DAS), "Aus alijos gy en ojas" (TBGAS
2004:10); 3) "Aus alijos anglų kalba" (MOAWI); 4) "Aus alijos dole is" (MOAWI).
Pag indinė žodžio "Aussie" eikšmė y a "Aus alija", ki i - "Aus alijos
Aus alijos žmonės", "Aus alijos anglų kalba", "Aus alijos dole is", o jo
a i es. They o igina ed on he basis o he main meaning by me onymic ans-
e ence and co espond o i as ‘ he pa ’ o ‘ he whole’, hus o ming he lexi-
iš es iniai seman iniai san ykiai y a " isas" "dalis". Pi moji eikšmė LSV
[…]Aus alia[…] (pag indinė sema […]coun y[…]) suda o šią sinonimų eilu ę, ku ią
a s o auja 13 leksikinių iene ų: Bazzaland […] […]Aus alia[…] (UASD 2011: 17);
Žemiau […] […] Aus alija i Naujoji Zelandija […] (ASDKN 2018); Didžioji Pie ų Žemė;
Ilgo sa ai galio šalis (TBGAS 2004: 65); "Laiminga šalis" - e minas, sinonimas su
Aus alija (ASDKN, 2018); Niekada […] […] Aus alijos cen as […] (ASDKN 2018);
Ou back […] […] idinė Aus alija […] (ASDKN 2018); Oz […] […] Aus alija […] (ASD 2004;
ASDKN 2018; DAS; UASD 2011: 45); RARA […] […] kaimo i egioninė Aus alija […]
(TBGAS 2004: 86); "S aya" - "Aus alija" (125ASWP 2015), "Aus alija" -
"Aus alija" (100ASWP 2020); "Top End" […] "Aus alijos olimasis šiau ė" (ASDKN
2018); pla us udas žemė saulėje sudegusi šalis […] […] eiškia Aus aliją[…]
(MOAWI)
LIUDMYLA NAUMENKO, LILIIA BILAS, VIRA PONOMAROVA
60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Pi moji sinonimų eilu ė y a a s o aujama slango iene ais, ku iuos suda o: jau
esamo žodžio iški pimas sinkopos pa idalu […] S aya (Aus alija); su umpinimas
ak onimo […] RARA (Ru al and Regional Aus alia) pa idalu; suskaidymas […]
Bazzaland; i e acija […] Niekada Niekada; pe adin i. Pe adinimas suku ia
pe i azes pagal šiuos seman inius b uožus: […]loca ion[…]: Down Unde […] Ou back
[…] Top End, The G ea Sou he n Land; "Klima as": saulės sudegin a šalis; spal a:
pla i udos spal os žemė; […]pas ime[…]: Ilgo sa ai galio šalis; […] jausmas […]:
Laimingos šalies, a ba nuo oda: Oz.
Įdomu pažymė i, kad slapy a dis "Bazzaland" bu o su o muo as 1973 m. Ba y
Humph ies suku os animacinio pe sonažo Ba y (Bazza) McKenzie į akoje
(CNPDSUE 2008: 39). Vie os pa adinimas Oz aš u a ku ia oponimo "Aus alija"
iš a imą. Pi masis jo a das Oss pasi odė 1908 m. Ka ais žodis bu o ašomas kaip
Aus, be iš a as uo pačiu būdu. Tikė ina, kad ši o ma bu o pa eik a "Ozo
bu ininko" ( ilmas, suku as pagal L. F anko Baumo pasakos siuže ą), ilmo, ku is
1939 m. įgijo pasaulinį populia umą. Pi masis žodžio "Oz" eikšmės "Aus alija"
į ašas bu o pažymė as ka o laikų naujienlaiškyje 1944 m. (MOAWI). "The G ea
Sou he n Land" pi mą ka ą pasi odė Aus alijos oko g upės "Icehouse" 1982 m.
išleis o singlo pa adinime; plačia udos spal os žemė i saulės sudegin a šalis kilusi
iš Do o hea Mackella eilė aščio "My Coun y" 1908 m. " An oji eikšmė LSV
[…]aus alie is[…] […]aus alie iški žmonės[…] (pag indinis sema […]inhabi an (s)[…])
suda o šią sinonimų eilu ę, ku ią a s o auja 170 leksikinių iene ų: ABC […]
[…]aus alie iškai gimęs kinas[…] (AS) […]; abo boong […] […] abo igenas[…] (AS); obuolių
algy ojas […] […]kas no s iš Tasmanijos[…] (UASD 2011: 14); banana bende "asmuo iš
K inslendo" (ASDKN 2018; UASD 2011: 16); B uce […] […]a Aussie bloke[…] (125ASWP 2015),
bushie […] […]a bushman[…] (ASDKN 2018; DAS); TBGAS
2004: 27; UASD 2011: 21); cabbage pa che – ‘a esiden o he s a e o Vic o ia’
(AS; UASD 2011: 21); a lė […] […]kas no s iš K inslendo als ijos[…] (AS); šaku ė […] […]
asmuo iš Naujojo Pie ų Velso […] (ASDKN 2018); "ea e c ow pie ea e " […] "Pie ų
Aus alijos gy en ojas" (AS; ASDKN 2018; UASD 2011: 44); dinky di dink dinkum idgy
didge […] […]a genuine Aussie[…] (AS; ASOLL 2017; DAS; TBGAS 2004: 36; UASD 2011: 55);
Ry ų gy en ojas […] […] asmuo iš y inių als ijų […] (UASD 2011: 28); geebung […] […]
gimęs Aus alijoje, gy enan is a okiame ajone […] (UASD 2011: 32); gumsucke
"Vic o ia als ijos gy en ojas" (UASD 2018: 33); Joe Bloggs, Joe Blow […]
[…]pap as as Aus alijos gy en ojas[…] (DAS; TBGAS 2004: 60); magpie "Pie ų
Aus alijos" (UASD 2018: 41); žemyninis gy en ojas […] […] asmuo iš Aus alijos
žemyninės dalies[…] (UASD 2011: 42); Meksikos […] […]as asmuo iš pie inės K inslendo
a Naujojo Pie ų Velso sienos[…] (ASDKN 2018); no ma […] […] idu inis žmogus[…]
(TBGAS 2004: 74); Oz […] […]aus alie is[…] (ASD 2004); sandg ope "asmuo iš Vaka ų
Aus alijos" (AS; ASDKN 2018; UASD 2011: 50); swaggie XX a. pabaigoje […] XXI a.
S aipsniai 67 s aipsnis
The Lexical-Seman ic G oup ‘Aussie’
in Con empo a y Aus alian Slang
p adžioje; b) ling is iniai kul ū iniai […] slanginių žodžių skolinimo iš ski ingų anglų
dialek ų, abo igenų i ki ų kalbų šal iniai; c) socialinė kul ū inė […] slanginių žodžių
kilmė ski ingose socialinėse s e ose i subkul ū ose: poli ika, e slas,
ka iuomenė, spo as, in e ne o bend a imas, kalinių, paauglių, au obusų i
paplūdimių kalbų.
REFERENCES
AGL – Aus alian Guide o Language. A ailable a : h ps://www.jus landed.com
[Accessed 5 Ma ch 2020].
AS – Aus alian Slang. Wes e n Aus alia Now and Then. A ailable a : www.wano.
wand hen.com [Accessed 7 Ma ch 2020].
ASD – Aussie Slang Dic iona y, 2004. A ailable a : www.mode nisms. ipod.com/
g oup/id15.h ml [Accessed 3 Ma ch 2020].
ASDKN – Aus alian Slang [Dic iona y]. Koala Ne . Upda ed 2018. A ailable a : www.
koalane .com.au/aus alian-slang.h ml [Accessed 9 Ma ch 2020].
ASOLL – Aus alian Slang and O he Local Lingo. Sydney Concie ge. Ma ch 14, 2017.
A ailable a : h ps://www.sydney.concie ge.com.au/aus alian-slang-dic iona y
[Accessed 2 Ma ch 2020].
BASD – B owse he Aussie Slang Dic iona y. Aus alia Day, 2020 [Online]. A ailable a :
www.aus aliaday.com.au [Accessed 10 Ma ch 2020].
Be na d J. R. L. 1969: On he Uni o mi y o Aus alian English. – O bis 18, 62-73.
Bilas Liliia 2017: Some Peculia i ies o Aus alian English in he F ame o Lingua-
Cul u al S udies. Scien i ic Resea ch P io i ies – 2017: heo e ical and p ac ical alue:
P oceedings o In e na ional Scien i ic Con e ence, 22–23 June, Nowy Sącz, Poland: Nowy
Sącz: Na ional-Lois Uni e si y, 37–38.
Bu idge Ka e, Mulde Jean Gail 1999: English in Aus alia and New Zealand: an
in oduc ion o i s his o y, s uc u e and use, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
CNPDSUE – Concise New Pa idge Dic iona y o Slang and Uncon en ional English,
T. Dalzell, T. Vic o (eds.), London, N. Y.: Rou ledge, 2008.
Collins Pe e 2012: Aus alian English: I s E olu ion and Cu en S a e: Uni e si y
o New Sou h Wales. A ailable a : h ps://ejou nals.epublishing.ek .g /a icle.pd
[Accessed 3 Feb . 2020].
Cox Felici y 2006: Aus alian English P onuncia ion in o he 21s Cen u y. – P ospec
21. 1, 3–21.

LIUDMYLA NAUMENKO, LILIIA BILAS, VIRA PONOMAROVA
68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
CSBBCM – C ow-ea e s, Sandg ope s, Banana bende s, Co ns alks and Mo e. Pos ed on
16 Feb., 2016. A ailable a : h ps://www.lone es e .com/2016/02/c ow-ea e [Accessed
3 Ma ch 2020].
DAS – Dic iona y o Aus alian Slang. A ailable a : www.aus alia a elsea ch.com.au/
c/slang.h ml [Accessed 5 Ma ch 2020].
DAWT – A Dic iona y o Aus alian Wo ds and Te ms, By G. W. Lawson, Sydney:
Uni e si y o Sydney Lib a y, 1997.
ECACSN – E e Colou ul Aus alian Cu ency Slang Nicknames. A ailable a : h ps://
www.no ewo hy-collec ibles.com [Accessed 7 Ma ch 2020].
Gwynn Ma k 2014: Holey Dolla s o G ey Nu ses. – Ozwo ds, Newsle e : Ox o d
Uni e si y P ess Aus alia. A ailable a : h ps://www.Ozwo ds.o g [Accessed 5 Feb .
2020].
Hampshi e Da id 2010: Li ing and wo king in Aus alia, 8 h ed., Sydney: In e na ional
P ess So com.
К еkhnо Тe iana 2005: Is o iya leksyko-seman ycnogo polia “pla y-poda ky-po -
ynnos i” uk ainskiy mo i ХУ-ХУІІІ s oli (na ма e ialakh uk ainskikh pamia ok):
hesis synopsis. 10.02.01 – Uk ainska mo a, Kha ki : KNU imeni V. N. Ka azina.
Le i skiy Vik o 2012: Semaseologiya: A monog aph o young esea che s, 2nd ed,
Vinny sa: No a Knyha.
Mau e Da id 2020: Slang. Encyclopedia B i annica. Upda ed 20 Feb . 2020. A ailable
a : h ps://ww.b inannica.com/ opic/slang [Accessed 7 Feb . 2020].
MOAWI – Meanings and O igins o Aus alian Wo ds and Idioms. A ailable a : h ps://
slll.cass.anu.edu.ua/cen es/and/ meanings-o igins [Accessed 9 Ma ch 2020].
Moo e B uce 2008: Speaking ou Language: The S o y o Aus alian English, Melbou ne:
Ox o d Uni e si y P ess.
Pa ashchuk Valen yna 2014: Leksychni zasobu e baliza siyi e noling ocul-
u nogo ypazhu A s alian Pe son / A s aliye s. – Nauko i zapysky KDPU. Se iya.
Filologichni nauky (mo ozna s o) 129, 81–86.
Po ah F ank, Middle on Amy 2013: Slang: Wha Aussies call o he Aussies, May
16, 2013. A ailable a : h ps://www.aus aliangeog aphic.com.au [Accessed 3 Feb .
2020].
Saussu e Fe dinand de 1916: Cou se in Gene al Linguis ics, Ch. Bally, A. Sechehaye
(eds.), T ansla ed by W. Baskin, N.Y., To on o, London: McG aw-Hill.
S aipsniai / A icles 69
The Lexical-Seman ic G oup ‘Aussie’
in Con empo a y Aus alian Slang
S a y s’ka Lesia 2005: А go, ja gon, sleng: So sialna dy e en sia siya uk ainskoyi mo y:
A monog aph, Kyi : К y ykа.
STMCD – Slang Te ms o Money. Cu en Denomina ions. A ailable a : h ps://en.wiki-
pedia.o g [Accessed 10 Ma ch 2020].
TBGAS – The T ue Blue Guide o Aus alian Slang, Ed. by J. Hun e , Sydney: New
Holland Publishing, 2004.
UASD – The Ul ima e Aussie Slang Dic iona y, 2011. A ailable a : www.bunbu yback-
packe s.com.au [Accessed 11 Ma ch 2020].
U im se a Аnna 2002: Leksicheskoye znacheniye: P in syp semiologicheskogo opisaniya,
Моscow: Naukа.
Vasilie Leonid 1971: Teo iya seman icheskikh poley. – Vop osy yazykoznaniya 5,
105–113.
WLGC21C – Wo d up. A Lexicon and Guide o Communica ion in he 21s Cen u y, By
M. McC indle, E. Wol inge , Canbe a: Hals ead P ess, 2011.
3TAA – The 3 Types o Aus alian Accen s, Pos ed on: Ap . 18, 2018. A ailable a :
h ps://www.a mc.social/pos s/ he-3- ypes-o -aus alian-accen s [Accessed 13 Ma ch
2020].
3TAADB – The 3 Types o Aus alian Accen s. Dialec Blog, Pos ed on: June 10, 2011.
A ailable a : www.dialec blog.com/2011/07/10/ ype-o -aus alian-accen s [Accessed
13 Ma ch 2020].
100ASWP – 100 Aus alian Slang Wo ds and Ph ases, Upda ed 2020. A ailable a :
h ps://iel s.com.ua [Accessed 12 Ma ch 2020].
125ASWP – 125 Aus alian Slang Wo ds and Ph ases. A Beginne ’s Guide o Aussie Slang,
By A. Jones, 2015. A ailable a : h ps://nomadswo ld.com/aussie-slang [Accessed 15
Ma ch 2020].
Leksinė-seman inė „Aussie“ g upė
šiuolaikiniame Aus alijos slenge
SANTRAUKA
S aipsnyje nag inėjama nepelny ai apleis o kalbinio eiškinio, . y. Aus alijos slengo,
ku is apibūdina kasdienį bend a imą šiuolaikinėje Aus alijoje, p ob lema. S aipsnio iks-
las – iš i i leksinę-seman inę g upę „Aussie“ šiuolaikiniame Aus alijos slenge. S aipsnio
siekiniai y a nus a y i leksemos „Aussie“ seman inę s uk ū ą i jos leksinių-seman inių
LIUDMYLA NAUMENKO, LILIIA BILAS, VIRA PONOMAROVA
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
a ian ų (LSV) yšius, ekons uo i „Aussie“ leksinę-seman inę g upę (LSG) i jos sino-
nimų eiles, iš i i jos aizda imą leksikog a iniuose i in e ne o šal iniuose, aip pa a lik i
jos LSV sinonimų eilių na ių leksinę-seman inę i s ilis inę analizę.
P elimina ūs y imai apima Aus alijos slengo y inėjimą užsienio i Uk ainos moksli-
ninkų da buose, a i inkamų šiuolaikinių žodynų, ezau ų, in e ne o s e ainių i in e ne o
šal inių, ski ų šiam kalbiniam eiškiniui, leksinę-seman inę i lyginamąją slengo žodžių
analizę pagal į ai ius šal inius, siekian išsiaiškin i jų eikšmes i kilmę. Ty imo me odo-
loginis pag indas g indžiamas naujausiais semasiologiniais i leksikologiniais y imais i
suponuoja a i inkamus me odus: žodžių apib ėžimų analizę, lyginamąją, sudė inę, leksinę-
seman inę i s ilis inę analizę.
Ty imo me u bu o nus a y a, kad leksema „Aussie“ u i ke u ias pag indines eikš-
mes šiuolaikiniame Aus alijos slenge: pag indinė eikšmė – „Aus alija“ (pag indinė sema
„šalis“), ediniai – „aus alas“ / „aus alai“ (pag indinė sema „gy en ojas (-ai)“), „aus alų
anglų kalba“ (pag indinė sema „kalba“) i „Aus alijos dole is“ (pag indinė sema „pini-
gai“). Pag indinės i iš es inės eikšmės a sispindi leksiniuose-seman iniuose san ykiuose
„ isa–dalis“. Kiek iena eikšmė (LSV) suda o sinonimų slengo nominacijų eilę – žodžius i
žodžių junginius, pa eik us šia skai ine o ma: „Aus alija“ – 13, „aus alas“ – 170, „aus alų
anglų kalba“ – 3, „Aus alijos dole is“ – 45.
Leksinė-seman inė i s ilis inė sinonimų analizė a skleidė: a) jų o ma imo būdus – a ik-
sus, dū inius, umpinius, ab e ia ū as, hipoko is inius su umpinimus, maišinius (sulie us
žodžius), (pa)ka ojimus; b) į a dijimo p ocesus – pe i azę, me a o inius a me oniminius
pe kėlimus, an onomaziją, ali e aciją, asonansą, onoma opėją, imą, abliaciją / g adaciją,
aliuziją; c) seman inius b uožus, paleng inančius jų kū imą – spal ą, dydį, medžiagą, unk-
ciją, iš aizdą, socialinę padė į, ie ą, klima ą, p amogą, jausmą.
S aipsnis a e ia olesnio Aus alijos slengo y imo pe spek y ą ski ingais požiū-
iais: a) is o iniu – i smai šiais laiko a piais: XVIII–XIX amžiaus žemyno kolonizacija,
Aukso ka š ligė (1850 m.), Pi masis pasaulinis ka as, poka io imig acija (1945–1960 m.),
XX a. pabaiga–XXI a. p adžia; b) kalbinių-kul ū inių – šal iniai, iš ku ių galima pasisko-
lin i slengo žodžius iš angliškų a mių, abo igenų i ki ų kalbų; c) sociokul ū inių – slengo
žodžių kilmė ski ingose socialinėse s e ose i subkul ū ose: poli ikoje, e sle, ka iuome-
nėje, spo e, in e ne o komunikacijoje, nu eis ųjų, paauglių, bušido i paplūdimio žaidėjų
pokalbiuose.
Į eik a 2020 m. balandžio 2 d.
LIUDMYLA NAUMENKO
Filologijos ins i u as, Ta aso Še čenko
nacionalinis uni e si e as Kije e T. Še čenko
bul a as 14, Kije as 01060 Uk aina
-naumenko@uk .ne