DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Lietuvių kalbos institutas

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0001-7781-7236

Tyrimų sritys: geolingvistika, baltų dialektologija, sinchroninė ir diachroninė akcentologija, morfologija, kalbos istorija, lietuvių kalbotyros istorija.

DOI: https://doi.org/10.35321/all82-01

NAUJOS LIETUVIŲ DIALEKTOLOGIJOS TENDENCIJOS: DAUGIAMODALIS TYRIMO MODELIS

Naujos šiuolaikinės lietuvių dialektologijos kryptys: multimodalus tyrimų modelis

ANOTACIJA

Šiuolaikinė dialektologijos kryptis pripažįsta tradicinių tarmių kaitą ir gyvybingumą. Šio tyrimo tikslas – pateikti naują šiuolaikinių kalbos variantų tarmių tyrimo modelį, kurį taiko Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro tyrėjai, atsižvelgdami į tradicinės ir šiuolaikinės (daugiamatės) lietuvių dialektologijos kontekstą.

REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: lietuvių dialektologija, tradicinė tarmė, nauji tarmių variantai, sociokultūrinis tinklas, kalbinis kraštovaizdis, mentalinis žemėlapis, daugiamodalis tyrimo modelis.

ANOTACIJA

Šiuolaikinė dialektologija pripažįsta tradicinių tarmių kaitą ir jų gyvybingumą. Šio straipsnio tikslas – supažindinti su šiuolaikiniu tradicinių tarmių ir naujųjų tarmių darinių tyrimo modeliu, kurį taiko Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro tyrėjai tradicinės ir šiuolaikinės (multimodaliosios) dialektologijos kontekste.

ESMINIAI ŽODŽIAI: lietuvių dialektologija, tradicinė tarmė, naujasis tarminis variantas, sociokultūriniai tinklai, kalbinis kraštovaizdis, mentalinis žemėlapis, multimodalusis tyrimo modelis.

Straipsniai / Articles

11

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

0. ĮVADAS

Sisteminga lietuvių tarmių analizė išryškina nuolatinius lietuvių dialektologijos aspektus visais jos raidos laikotarpiais, t. y.: 1) teritorinės kalbos atmainos paplitimą, kitaip tariant, teritorinį aspektą; 2) jos skirtingumą nuo kitų kalbos atmainų arba žymėtumą; 3) kalbos (teritorinės) atmainos ir rašytinės, XX^th amžiuje vadintos bendrine, kalbos santykį, t. y. standartizaciją (Mikulėnienė 2018: 20).

Bandant apskritai apžvelgti pagrindines lietuvių dialektologijos tyrimų kryptis, būtina turėti omenyje ir sinchroninius, ir diachroninius aspektus. Tačiau dialektologija visada iš esmės buvo diachroninė disciplina. Pirmiausia duomenys, vėliau teorijos (Kretzschmar, Schneider 1996: 14) – toks yra šios disciplinos šūkis. Vis dėlto gyvenimas keičiasi. Jei nenorime atsilikti nuo laiko, turi keistis ir mūsų dialektologija.

Šio tyrimo tikslas – pateikti naują tarmių tyrimo modelį, kurį taiko Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro tyrėjai.

Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) sistemiškai aptarti tradicinės ir šiuolaikinės lietuvių dialektologijos savitumą; 2) pateikti šiuolaikinių tarmių ir naujų tarmių variantų tyrimo modelį; 3) aprašyti šio modelio taikymo galimybes.

Tyrimo metodologija grindžiama šiuolaikiniais (socio)geolingvistikos tyrimais ir remiasi socialinių tinklų teorijos, šiuolaikinių kalbinio kraštovaizdžio bei percepcinės dialektologijos tendencijų tyrimais, daugiausia Japonijoje (Inoue 1993; 1997; 1998; 1999; 2012), Nyderlanduose (Taeldeman 2005; Goeman 2000; Heeringa, Hinskens 2014), Vokietijoje (Auer 2018; Auer, Hinskens 1996), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kretzschmar, Schneider 1996; Labov 1972; Preston 2018), Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje (Chambers 1980; Chambers, Trudgill 2004).

1. TRUMPA LIETUVIŲ TARMIŲ TYRIMŲ ISTORIJOS APŽVALGA

Dvi pagrindines tarmių grupes – žemaičių ir aukštaičių – išskyrė Augustas Schleicheris (1856; 1856_₁), o po 20 metų – Friedrichas Kurschatas (Kurschat 1876; Kuršaitis 1876). Schleicherio Lietuvių kalbos gramatika išgarsino lietuvių kalbą visame pasaulyje, nes lietuvių kalba geriausiai išlaikė svarbiausius proindoeuropietiškus bruožus. XIX^th amžius mums davė pirmąjį lietuvių kalbos ploto žemėlapį, pirmąjį klausimyną, pirmąjį

12

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Antano Baranausko tarmių klasifikaciją ir pirmuosius Kazimiero Jauniaus tarmių aprašus (Mikulėnienė 2018: 142–156). XIX^th amžiaus pabaigoje Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, perėmė vokiečių dialektologijos tradiciją ir jaunagramatikių metodologiją. Nuo XIX^th amžiaus svarbiausiomis lietuvių tarmių klasifikavimo ir kartografavimo charakteristikomis laikyti fonetiniai ir fonologiniai tarmių požymiai (Mikulėnienė 2018: 140–141).

XX^th amžiaus pradžioje vėlyvasis priešgeolingvistinis laikotarpis Lietuvoje pasižymėjo kalbinės geografijos (arba žodžių geografijos) pradžia. Pagrindinis šių tyrimų tikslas buvo surinkti įvairias formas ir žodžius išsamiam lietuvių kalbos žodynui (Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ, 1–20 tomai), kuris buvo rašomas 100 metų – nuo 1902 iki 2002 m.). Tačiau pagrindinė priežastis pabrėžti vokiečių įtaką buvo prof. Jurgis Gerulis (Georg Gerullis), savo idėjas skleidęs knygomis ir dėstymu (Gerullis 1930; Gerullis, Stang’as 1933). Kiti du XX^th amžiaus vidurio dešimtmečiai (1930–1944) buvo lietuvių geolingvistikos aukso amžius. Jis siejamas su prof. Antanu Salio (baigusiu aukštojo mokslo studijas Vokietijoje) ir jo darbais: moksline tarmių klasifikacija, žodžių geografijos klausimynu ir pirmuoju Lietuvos tinklo žemėlapiu (Salys 1933; 1935; 1946; 1985; 1992), daugiau žr. (Mikulėnienė 2013).

Sovietinės okupacijos laikotarpiu mokslinės dialektologijos etapui buvo būdinga dar kartą atlikta tarmių klasifikacija ir kartografavimas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Salys ir kiti žymūs kalbininkai emigravo iš Lietuvos, tačiau paliko keletą mokinių, bandžiusių tęsti dialektologinę kryptį lietuvių kalbotyroje. Septintojo dešimtmečio pabaigoje pasirodė nauji klausimynai ir tarmių atlasai. Iš viso buvo išleisti 3 tomai, kuriuose pateikta 376 Lietuvių kalbos atlaso žemėlapiai (toliau – LKA, Lietuvių kalbos atlasas (LKA) 1–3, 1977–1991), apimantys daugiau kaip 750 skirtingų klausimų (Morkūnas 1977: 11, 1980: 46). Istorinę lyginamąją dialektologiją išplėtojo prof. Zigmas Zinkevičius (1966; 1996; 2002; 2004; 2006; ir kt.). Fonetinius ir fonologinius tarmių tyrimus toliau plėtojo prof. Aleksas Girdenis ir jo doktorantai. Paskutiniaisiais XX^th amžiaus dešimtmečiais Girdenio mokiniai, taikydami eksperimentinės fonetikos ir struktūrinės fonologijos metodus, tyrė visas lietuvių tarmes ir beveik visas patarmes (Girdenis 1981; 2000–2001; 2003; 2014; Mikulėnienė 2016).

Nors buvo atlikta daug svarbių darbų, sovietinė ideologija taip pat paliko savo pėdsaką: atvirasis modelis (tyrėjas – tyrimo objektas – tyrimo priemonė) buvo susiaurintas iki uždarojo tipo modelio (vietinis tyrėjas – vietinė tarmė – gimtoji kalba kaip priemonė), daugiau žr. (Mikulėnienė 2018: 252). Straipsniai ir kiti darbai turėjo mažai galimybių būti publikuojami užsienyje. Sovietmečiu

Straipsniai / Articles

13

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

o vėliau daug dėmesio skirta tarmių šaltinių publikavimui: kalbininkai buvo skatinami rengti vadovėlius ir žodynus^¹.

Naujausias lietuvių dialektologijos ir geolingvistikos etapas prasidėjo XXI^st amžiaus pradžioje. Dialektologai ištyrė visą Lietuvos teritoriją (iš viso 735 vietoves, kaip LKA tinklo punktus, ir užfiksavo visus įmanomus ten vartojamus kalbos variantus)^². Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) surinkti ir pateikti naują medžiagą apie centrines ir periferines lietuvių tarmes; 2) patikslinti arba koreguoti lietuvių tarmių ir patarmių plotų ribas; 3) surinkti svarbiausius sociolingvistinius duomenis iš viso lietuvių kalbos ploto ir atlikti pradinę jų analizę. Įgyvendinant šį projektą surinkta medžiaga tapo šiuolaikinių tarmių tyrimų objektu.

Kalbininkai aptiko ne tik tradicines tarmes ir patarmes, bet ir nustatė naujus tarmių darinius – 5 regiolektus ir bendrinės lietuvių kalbos zoną (esančią Lietuvos centre, aplink buvusią laikinąją sostinę Kauną tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų), daugiau žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 257–262; Geržotaitė, Mikulėnienė 2014). Jie pastebėjo įvairius kaitos atvejus, atsiradusius gimtosios lietuvių kalbos variantuose dėl konvergencijos ir divergencijos procesų: 1) tarp tarmių variantų ir bendrinės kalbos, 2) tarp gimtųjų lietuvių ir lenkų, latvių, baltarusių ar rusų kalbos variantų ir 3) tarp pačių gimtųjų lietuvių tarmių variantų (Mikulėnienė, Rutkowska 2013; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014).

2. TRADICINĖS DIALEKTOLOGIJOS RAIDA

XXI^st amžiaus pradžioje labiau išryškėjo dvi kryptys – tradicinė (konservatyvioji) ir naujoji (dinaminė arba progresyvioji) dialektologija; abi jos kartu egzistuoja nuo XX^th amžiaus pabaigos.

¹ Iki šiol išleista 15 tarmių žodynų, kurie šiek tiek skiriasi ir atstovauja vienai tarmei arba kelioms kaimyninėms tarmėms. Parengta daugiau kaip 20 tarmių tekstų tomų. Iki šiol išleistos dvi serijos: „Tarmės mokyklai“ (Tarmės mokyklai) ir „Tarmių tekstynas“ (Tarmių tekstynas). Prie visų tomų pridedami kompaktiniai diskai.

² Projektą „Šiuolaikiniai geolingvistiniai tyrimai Lietuvoje: tinklo punktų optimizavimas ir interaktyvus informacijos skleidimas“ (projekto Nr. VP1–3.1–ŠMM–07–K–01–028) 2010–2013 m. vykdė Lietuvių kalbos institutas. Daugiau informacijos galima rasti http://www.tarmes.lt/images/Veikla/SANTRAUKA_0112.pdf; taip pat žr. (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014).

14

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Tradicinė dialektologija pateikia statišką, vienpusį tarmės vaizdą: centrines ir periferines zonas galima atskirti (Morkūnas 1993: 4–7); galima atpažinti uždarą (pa)tarmės fonologinę sistemą; atomistinė analizė, grindžiama deskriptyvizmu, teikė pirmenybę kokybiniams metodams ir buvo orientuota į praeitį (Chambers 1980: 47–65; Labov 1972: 268, etc.). Tai lėmė NORM (nejudusio, seno, kaimiško, vyro) kriterijų pasirinkimą ir apsiribojo diagnostinių testų, t. y. medžiagos kaupimo, taikymu (Chambers, Trudgill 2004: 28; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 32).

Akivaizdu, kad XX^th amžiuje tyrėjai nepripažino tarmės kaitos, todėl tradicinius tarmių variantus laikė išnykusiais. Tarmių ribos buvo statiškos ir nekintamos (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 33).

Šiuolaikinė (arba progresyvioji) dialektologijos kryptis siūlo kitą galimybę – pripažinti tradicinių tarmių kaitą ir gyvybingumą (Trudgill 1983: 87). Tarmės transformuojasi, todėl iš tradicinių tarmių gali atsirasti naujų variantų – geolectų, regioninių tarmių (arba regiolektų) ir net regioninių bendrinės kalbos atmainų (Auer, Hinskens 1996: 7, 11; Taeldeman 2005: 233–248), žr. 1 pav.

1 pav. Daugiamatis dialektiškumo lygmenų modelis (Auer, Hinskens 1996: 7, 11)

Svarbu pabrėžti, kad ne visi nauji tarmių dariniai yra tiesiogiai susiję su plotu, kuriam tradicinė tarmė priskirta, nes jie tarpusavyje ir bendrinės (arba standartinės) kalbos atžvilgiu išsidėsto horizontaliojoje ir vertikaliojoje kontinuumo ašyje dėl konvergencijos, divergencijos ar niveliacijos.

Straipsniai / Articles

15

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Daugiausia tradicinės tarmės požymių išlaikoma geolecte, mažiausiai jų – regioninės bendrinės kalbos atmainoje (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 37–45; Mikulėnienė 2019: 51–62).

Tradicinių tarmių kaita taip pat lemia skiriamųjų tarmės požymių išnykimą: buvę pirminiai požymiai gali išnykti daugelio informantų kalboje, o dažniausiai išlieka tie požymiai, kurių informantai nelaiko tarmiškais. Todėl, pavyzdžiui, regiolektus paprastai sunku aprašyti pagal jų požymius, nes jie nėra stabilūs: kintamuosius žymenis reikia nustatyti kaip visumą (Mikulėnienė 2019: 56–61).

Dėl šios priežasties dialektologijai būtina sociolingvistinė analizė, kitaip tariant, svarbu atsižvelgti į sociolingvistinę respondentų perspektyvą: įvertinti jų amžių, lytį, išsilavinimą ir išsiaiškinti jų nuostatas dėl tarmės vartojimo. Šiuo atveju tarmių tyrimas grindžiamas sociolingvistiniu darbu. Kadangi dėmesys skiriamas ne tik seniesiems vietos gyventojams, bet ir jaunimui, ne vien vyrams, bet ir moterims, vyrauja YUMF (jauna, miesto, mobili moteris) kriterijus (Goeman 2000).

Kuo daugiau gyventojų apklausiama, tuo tikslesni rezultatai. Todėl taikomi ne tik kokybiniai, bet ir kiekybiniai, arba statistiniai, metodai, daugiau žr. (Aliūkaitė, Mikulėnienė et al. 2017: 24–26; Mikulėnienė, Čepaitienė et al. 2019: 65–92).

Kelių gyventojų kartų kalbos duomenys leidžia numatyti vietinio kalbos varianto ateitį arba bent jau įžvelgti jo kaitos kryptį. Taigi dialektologai savo kalbos tyrimų rezultatais gali prisidėti prie regionų ekonominės ir sociokultūrinės politikos. Savaime suprantama, šios tendencijos nebūtinai atspindi nuoseklius tarmės raidos etapus laike, bet veikiau tarmių klasifikaciją, grindžiamą tyrėjų ideologinėmis nuostatomis ir metodologiniais požiūriais.

3. DAUGIAMODALIS TARMIŲ TYRIMO MODELIS

Kaip matyti, pasikeitęs požiūris į tarmių įvairovę lemia daug išsamesnę ir visapusiškesnę apžvalgą. Todėl Lietuvių kalbos instituto dialektologai siūlo dinamišką socioekolingvistinį ir daugiamatį tarmių darinių vaizdą. Šis modelis nuo 2015 m. taikomas įvairių Lietuvos regionų vietinių kalbų ir tarmių tyrimuose, žr. 2 pav.

16

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

2 pav. Regioninės dialektologijos tikslai 21^st amžiuje

Regioninės kalbos atmainos modelį sudaro trys sluoksniai: (1) atrankinis tradicinių tarmių kalbinių duomenų tyrimas; (2) kalbinės aplinkos (arba kalbinio kraštovaizdžio) ir vietovės sociokultūrinių tinklų tyrimas; (3) subjektų požiūrio į vietinį kalbos variantą tyrimas ir visuomenės nuomonės apklausa. Dabar kiekvienas tyrimo etapas bus aptartas išsamiau.

3.1. 1 LYGMENTIES TYRIMAS. Pirmasis lygmuo – atrankinis tradicinių tarmių kalbinių duomenų tyrimas. Pasirenkama atrankinė tarmių duomenų analizė; tyrimas grindžiamas garso įrašais, nustatomas skiriamųjų fonetinių tarmės požymių dažnis.

Buvo sudarytos specialios matricos, kuriose pabrėžiamas požymių tikrinimas – jų stiprumas (+), nykimas (+/−) arba išnykimas (−), žr. 3 pav.

Straipsniai / Articles

17

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Figure 3. Sample of (non) dialectal feature matrix (Aliukaitė, Jaroslavienė, Meiliūnaitė, Mikulėnienė 2014: 75)

Jei fonetinis požymis užfiksuojamas kelių arba bent vienos vyresniosios kartos informanto kalboje, jis laikytinas egzistuojančiu, tačiau dialektologai jį vertina kaip nykstantį. Vis dėlto vietiniame kalbos variante užfiksuotą požymį veikia horizontalioji konvergencija (V – stiprumas, v – nykimas, v₀ – išnykimas), žr. 4 pav.

4 pav. Horizontalusis tarmių požymių reikšmingumas (sudarė D. M.)

Verta pabrėžti sąsają tarp horizontalaus tarmių požymių reikšmingumo ir respondentų amžiaus vertikaliojo reikšmingumo, žr. 5 pav.

5 pav. Vertikalusis tarmių požymių reikšmingumas (sudarė D. M.)

18

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Daugeliu atvejų vyresniosios kartos atstovai gimtąsias (pa)tarmes atspindi konservatyviau (skiriamieji požymiai būna stipriai išreikšti), vidurinioji karta yra santūresnė, tačiau jauniausi informantai nebūtinai atspindi nykimo laipsnį: jie sako mėgstantys vartoti gimtąją tarmę ir ją vartoja. Jaunesni respondentai vartoja arba kalbinį kodą, išlaikantį stipriausiai žymėtus tarmiškus požymius, arba tokį, kuriam būdingi blankūs nagrinėjamos tarmės požymiai (Aliūkaitė 2019: 74–76). Tačiau jų kalba nėra tokia tradicinė, o veikiau šiuolaikinė (arba madinga) – pirminiai požymiai linkę išnykti, o ryškūs tretiniai požymiai iškyla į pirmą planą ir perima pagrindinių požymių vaidmenį (Mikulėnienė 2019: 56–57), žr. 6 pav.

6 pav. Tarmių požymių kaita ir poslinkis 1 (sudarė D. M.)

Taigi toje pačioje vietovėje gyvenančių ir panašų išsilavinimą turinčių žmonių kalba labai skiriasi: ryškus vieno žmogaus kalbos požymis kartais gali, o kartais ir negali pasikartoti kito žmogaus kalboje. Pagrindinis tradicinės tarmės kaitos rezultatas yra tas, kad pirminis tarmės požymis tampa blankus arba tretinis.

Informantų neatpažįstami tretiniai požymiai tampa naujų tarmių darinių pagrindu. Pirmaisiais XXI^st amžiaus dešimtmečiais, susiformavus regiolektams ir kitiems didesniems dariniams, tradicinėje dialektologijoje vartojamą terminą tarmių požymiai pamažu keičia jį atitinkantis tarmės žymuo (Mikulėnienė 2019: 61), žr. 7 pav.

Šie terminai nėra sinonimai – tarmės požymis yra stabilus, o tarmės žymuo – kintantis vietinės kalbos elementas. Be to, jis yra mažiau fonologiškai žymėtas.

Straipsniai / Articles

19

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

7 pav. Tarmių požymių kaita ir poslinkis 2 (Mikulėnienė 2019: 61)

Todėl kiekvienam naujam tyrėjų išskirtam dariniui (regioninei tarmei arba regiolektui) reikia sudaryti tarmių žymenų rinkinį. Jei šie rinkiniai skiriasi, gali būti keli skirtingi regiolektai. Kita vertus, jei rinkiniai reikšmingai nesiskiria, tai rodo, kad regioninė tarmių atmaina yra vienalytė.

Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad fonetinių (fonologinių) tarmės požymių atpažinimas iš klausos nepalengvina naujo tarmės varianto nustatymo (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2019). Todėl fonologiniai žymenys (tiksliau – visas jų rinkinys) tebėra svarbūs skiriamieji elementai, tačiau morfologinių ir darybinių žymenų vertė, be fonologinių, akivaizdžiai didėja (Mikulėnienė 2019: 60–61).

Nors tarmių žymenys rodo nevienalytį ir daugiasluoksnį XXI^st amžiaus lietuvių kalbos kraštovaizdžio pobūdį, jų negalima mechaniškai pašalinti iš teritorijos, kurioje jie aptinkami.

Taigi norint atlikti išsamesnę analizę būtina taikyti socioekolingvistinius metodus.

3.2. 2 LYGMENTIES TYRIMAS. Antrasis etapas – kalbinės aplinkos (arba kalbinio kraštovaizdžio) ir sociokultūrinių tinklų tyrimas.

Vietos gyventojų mobilumo ir jų judėjimo į mokyklas, turgus, pas gydytojus ir kt. krypčių kartografavimas leidžia nustatyti tam tikrus vietinių kalbos variantų centrus ir numatyti tarmės kaitos bei poslinkio kryptį, žr. 8–9 pav.

20

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

8 pav. Kauno vakarų aukštaičių sociokultūriniai tinklai (Čepaitienė 2018: 52)

Sociokultūrinių tinklų žemėlapis išryškina traukos centrus ir gyvybingas teritorijas. Kauno vakarų aukštaičių plote (kauniškiai) vietos gyventojų judėjimas telkiasi prie Marijampolės, Vilkaviškio, Jurbarko, Prienų (žr. 8 pav.). Tai leidžia nustatyti regiolektines ir geolectines zonas. Šiuo metu Kauno vakarų aukštaičių regiolekte skiriamos Šakių, Jurbarko ir Prienų geolectinės zonos (Čepaitienė 2016: 142, 144).

Tačiau periferinių tarmių padėtis kitokia, žr. 9 pav.

9 pav. Vietinių lietuvių judėjimo kryptys Punsko regione (Mikulėnienė, Leskauskaitė et al. 2016: 282)

Straipsniai / Articles

21

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

9 paveiksle pavaizduota vietinių lietuvių periferija Punsko–Seinų regione: judėjimo į Lietuvos ir Lenkijos miestus kryptys pasiskirsčiusios maždaug vienodai (Mikulėnienė, Leskauskaitė et al. 2016: 276–299).

Daugiamodaliu požiūriu į dialektiškumą ypač vertinami kalbinio kraštovaizdžio duomenys (Inoue 2012: 88–94). Kalbinė aplinka (arba kalbinis kraštovaizdis) ir sociokultūriniai tinklai išryškina tam tikrus traukos komponentus (vietos gyventojams svarbias vietas: mokyklą (-as) ir darželį (-ius), turgus ir kavines, sveikatos priežiūros įstaigas, bibliotekas, bendruomenės namus, turistines vietas ir kt.), žr. 10 pav.

10 pav. Kalbinė aplinka ir sociokultūriniai tinklai: traukos komponentai (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2017: 187)

Šių komponentų įtraukimas į kalbinį diskursą nėra naujas: japonų dialektologai tai daro jau kelis dešimtmečius (Inoue 2012: 96–104). Kalbinio kraštovaizdžio tyrimai tam tikru mastu siejami su prekių ženklais ir vietos įmonių pavadinimais, vietos žiniasklaida, kultūros, istorijos, etnografiniu ir kalbiniu paveldu ir kt., žr. 11 pav. Japonijoje kaip atskira kryptis taip pat tiriama vadinamoji suvenyrų dialektologija (Inoue 2012: 107–117).

11 pav. Kalbinė aplinka ir sociokultūriniai tinklai: traukos elementai (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2017: 188)

22

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Taigi šiuolaikiniams dialektologams svarbu viskas: ne tik kalbos vertės suvokimas, bet ir tai, kas susiję su istoriniu bei kultūriniu paveldu, žr. lentelę.

Lentelė. Kalbos vertės suvokimas.

Kalbinė vertė | Istorinė ir kultūrinė vertė Seni dokumentai ir šaltiniai | Vietos kultūros paveldo rinkimas ir išsaugojimas Tarmių tekstų vadovai (su kompaktiniais diskais) | Vietos kultūros paveldo tyrimas ir viešinimas Tarmių žodynai | Atminties apie žymius vietos žmones išsaugojimas Monografiniai aprašai | Vietos tyrėjų veiklos skatinimas

Apskritai tai leidžia išsamiau kalbėti apie tarmės vertę. Minėti elementai suvokiami kaip objektyvūs, o tai savo ruožtu leidžia atsiskleisti objektyviai tarmės vertei.

3.3. 3 LYGMENTIES TYRIMAS. Trečiasis lygmuo – subjektų požiūris į vietinį kalbos variantą ir visuomenės nuomonės apklausa. Šiuolaikiniuose sociolingvistiniuose tyrimuose taikomi percepcinės dialektologijos metodai (Preston 1999: xxiii–xl).

Nustatant tarmės savivertę būtina išsiaiškinti asmeninę ir visuomenės nuomonę apie vietos tarmę. Reikia atsižvelgti į amžių, lytį ir išsilavinimą, nes kiekviename vietinės kalbos variante egzistuoja socialinė įvairovė. Taip pat labai svarbu apklausti jaunąją kartą. Tik taip galima numatyti kalbos varianto ateitį, žr. 12 pav.

12 pav. Vietinių gyventojų ir visuomenės nuomonės apklausa (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2017: 181)

Straipsniai / Articles

23

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Dabartinė lietuvių kalbos variantų analizė grindžiama kompleksiniu klausimyno modeliu, apimančiu ir verbalizaciją, ir vizualizaciją. Taigi respondentai turėjo galimybę suformuluoti savo įžvalgas (daugiau žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė et al. 2017: 50–59).

Jaunosios kartos nuomonė tiriama klausimynais ir mentaliniais žemėlapiais (žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė et al. 2017: 50–59, 103–160, 224–272).

Objektyvi tarmės arba naujo tarmės varianto vertė ir jo savivertė padeda išryškinti pridėtinę vertę, reiškiančią vietos gyventojų kūrybingumą ir siejamą su juo, nes šiandien sudėtingas tarmių paveldas yra iš naujo kuriamas, žr. 13 pav.

13 pav. Tarmės vertės komponentai (Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2017: 194)

Tarmių festivaliai ir kiti renginiai rodo, kad tradicinė tarmė pereina į kitą – regiolektinį – lygmenį.

3.4. PROGNOSTINIS TYRIMO MODELIS. Apibendrinant galima teigti, kad buvo sukurtas regioninių kalbos variantų prognostinis tyrimo modelis, apimantis visus šiame darbe aptartus komponentus. Šis modelis įtraukiamas į visuomenės nuomonės „burbulą“, žr. 14 pav.

Todėl tradicinių tarmių išnykimas nereiškia tarmės mirties, o tik jos kaitą. Tai atveria visiškai naują kelią Lietuvos dialektologams ir teikia pirmenybę dinaminei daugiamatei dialektologijai.

24

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

14 pav. Prognostinis tyrimų modelis (sukūrė D. M.)

4. PRAKTINIS MODELIO TAIKYMAS

Daugiamodį modelį galima lengvai pritaikyti regioninių tyrimų poreikiams. Jis ypač gerai veikia tada, kai tiriamoje teritorijoje vartojamas ne vienas, o keli kalbos variantai (ar net skirtingų vietinių kalbų variantai), žr. plačiau (Mikulėnienė, Rutkowska 2013, Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2017: 169–195; Mikulėnienė 2018, Mikulėnienė, Pocevičiūtė 2019). Tai išlaisvina naujus tarmių darinius nuo klasifikavimo tradiciniu būdu.

Ši metodika leidžia nustatyti kelis vietinės kalbos (-ų) sluoksnius, net kai jie susiformavo skirtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, dabartinės bendrinės lietuvių kalbos plote (Kauno rajone) tyrėjai, remdamiesi šiuo modeliu, išskyrė net penkias skirtingas vietines zonas: 1) tarmiškąją, 2) tarmiškąją–netarmiškąją, 3) bendrinę, 4) bendrinę–tarmiškąją, 5) netarmiškąją.

Straipsniai / Articles

25

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Daugiamodis modelis išplečia dialektometrinių metodų ir kiekybinės analizės taikymą, žr. plačiau (Mikulėnienė, Čepaitienė ir kt. 2019). Dialektometriniai metodai ir kiekybinė analizė pašalina tyrėjo subjektyvumą, t. y. jo archyvinį polinkį ir mėginimus „išsaugoti“ tiriamąjį vietinės kalbos variantą, dėl ko sukuriama standartizuota tarmė.

Nereikėtų tarmiškų variantų „tempti“ į tradicinę klasifikaciją: skirtumas tarp 20^th ir 21^st amžiaus medžiagos turi būti aiškus. Galiausiai reikia pašalinti prieštarą tarp tyrėjo objektyvumo ir meilės gimtajai tarmei savo krašte. Pasak Kaj Syriänen iš Suomijos (jis vartoja terminą fennophile movement), galima teigti, kad dialectophilia nėra šiuolaikinės dialektologijos mokslinis metodas (Syriänen 2012: 7).

IŠVADOS

Tradicinių tarmių išnykimas nereiškia tarmės mirties, o tik jos kaitą, kai į ją žvelgiama šiuolaikinės daugiamodės dialektologijos požiūriu. Todėl galima daryti išvadą, kad:

1. Siūloma metodika tinka viso Lietuvos kalbinio ploto tyrimams. Daugiamatė dialektologija leidžia kurti naujus kalbos kaitos ir raidos modelius. 2. Pakitusi erdvės ir laiko samprata mažina ne tik aprašomosios ir atomistinės analizės galimybę. Ji sudaro sąlygas holistiniams vietinių kalbos variantų tyrimams. 3. Daugiadimensės dialektologijos požiūris atskleidžia sąlyginį tarmių klasifikacijos pobūdį. 4. Be to, (socio)geolingvistiniai tyrimai turi atitikti specialius reikalavimus – taikyti ne tik kokybinius, bet ir kiekybinius metodus. 5. Taikant šį daugiamodį modelį, galima prognozuoti natūralią kalbos atmainos raidą, jos kaitą ir poslinkį kintančių ekonominių, demografinių ar kitų aplinkybių sąlygomis.

LITERATŪRA

Aliūkaitė Daiva 2019: Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė. — Respectus Philologicus 35(40), 63–91. Available at: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12717/11397.

26

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Aliūkaitė Daiva, Jaroslavienė Jurgita, Meiliūnaitė Violeta, Mikulėnienė Danguolė 2014: Tarminių duomenų analizės principai. Tarmių aprašo metodika. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 63–75.

Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 29–47.

Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 20141: Geolektų ir regiolektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, 257–262.

Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2019: Paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas. – Lietuvių kalba 13, [1–22]. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/291/214.

Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Geržotaitė Laura 2017: Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Auer Peter 2018: Tarmių kaita Europoje – niveliacija ir konvergencija. – The Handbook of Dialectology. Pirmasis leidimas, sudarė Charles Boberg, John Nerbonne, Dominic Watt. Hoboken, NJ: John Wiley & Sons, Inc., 159–176.

Auer Peter, Hinskens Frans 1996: Tarmių konvergencija ir divergencija Europoje. Nauji ir ne tokie nauji pokyčiai senoje srityje. – Sociolinguistica, 10 tomas, 1 numeris, 1–30.

Chambers Jack K. 1980: Kintamosios taisyklės geolingvistika. – Toronto Working Papers in Linguistics 1, 47–65.

Chambers Jack K., Trudgill Peter 2004: Dialectology. Antrasis leidimas, Kembridžas: Cambridge University Press.

Čepaitienė Agnė 2016: Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai. – Taikomoji kalbotyra 8, 136–159. Prieiga internete: https://taikomojikalbotyra.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/95/86.

Čepaitienė Agnė 2018: XXI a. pradžios aukštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Straipsniai / Articles

27

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Gerullis Georg 1930: Litauische Dialektstudien von Georg Gerullis, Leipzig: Markert & Petters.

Gerullis Georg, Stang’as Christian 1933: Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose, surašė J. Gerullis ir Chr. Stangas. Serija Lietuvių kalbos tarmės, sąs. 1, Kaunas: „Spindulio“ b-vės spaustuvė.

Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai variantai Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIV žemėlapis ir komentaras (įklija).

Geržotaitė Laura, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolektų ir regiolektų formavimasis Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIII žemėlapis ir komentaras (įklija).

Girdenis Aleksas 1981: Fonologija, Vilnius: Mokslas.

Girdenis Aleksas 2000–2001: Kalbotyros darbai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Girdenis Aleksas 2003: Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Girdenis Aleksas 2014: Theoretical Foundations of Lithuanian Phonology, Vilnius: Eugrimas.

Goeman Ton 2000: Be NORMS, taip pat ir MYSFS besikeičiančiame tarmių kraštovaizdyje bei regiolekte, Taal en tongval [De Toekomst van de Variatielinguïstiek. Bundel artikelen aangeboden aan Jo Daan bij gelegenheid van haar negentigste verjaardag], sudarė Hans Bennis, Hugo Ryckeboer, Jan Stroop, Amsterdam: MI, 87–100.

Heeringa Wilbert, Hinskens Frans 2014, Tarmių atmainų ir tarmių grupių konvergencija olandų kalbos areale, – Aggregating Dialectology, Typology, and Register Analysis: Linguistic Variation in Text and Speech, sudarė Benedikt Szmrecsanyi, Bernhard Wälchli, Niujorkas: Walter de Gruyter, 26–52, 452–453.

Inoue Fumio 1993: Naujų tarmių reikšmė. – Dialectologia et Geolinguistica 1, 3–27. Prieiga: https://www.degruyter.com/view/j/dig.1993.1993.issue-1/dig.1993.1993.1.3/dig.1993.1993.1.3.xml.

Inoue Fumio 1997: Kalbų rinkos vertė Japonijoje. – Japanese Linguistics 2, 40–61.

Inoue Fumio 1998: Kalbos rinka ir jos pagrindiniai mechanizmai. – Area and Culture Studies 57, 83–103.

28

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Inoue Fumio 1999: Classification of Dialects by Image: English and Japanese. Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. Dennis R. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147–160.

Inoue Fumio 2012: Improvements in the Sociolinguistic Status of Dialects as Observed through Linguistic Landscapes – Utilisation of Google Maps and Google Insights. – Dialectologia 8, 85–132.

Kretzschmar William A., Schneider Edgar W. 1996: Introduction to Quantitative Analysis of Linguistic Survey Data: An Atlas by the Numbers, Thousand Oaks, CA: Sage.

Kurschat Friedrich 1876: Grammatik der litauischen Sprache: mit einer Karte des litauischen Sprachgebiets und einer Abhandlung über litauische Volkspoesie nebst Musikbeilage von 25 Dainosmelodien, von Friedrich Kurschat, Halle: Buchhandlung des Waisenhauses.

Kuršaitis Frydrichas 1876: Frydrichas Kuršaitis, Lietuvių kalbos gramatika, 1876, parengė Birutė Kabašinskaitė, natas ir lietuviškų dainų žodžius perrašė Eligija Garšvienė, iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.

Labov William 1972: Sociolinguistic Patterns, Philadelphia: University of Pennsylvania Press.

LKA 1–3: Lietuvių kalbos atlasas 1: Leksika, ats. red. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977; Lietuvių kalbos atlasas 2: Fonetika, ats. red. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1982; Lietuvių kalbos atlasas 3: Morfologija, ats. red. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1991.

LKŽ 1–20: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Mintis, 1966–1973; 10–15. Vilnius: Mokslas, 1979–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1996; 18–20, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997–2002.

Mikulėnienė Danguolė 2013: Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija. – Acta Linguistica Lituanica 68, 70–91.

Mikulėnienė Danguolė 2016: Struktūralizmas lietuvių tarmėtyroje: Alekso Girdenio fonologijos mokykla. – Tarptautinė mokslinė konferencija profesoriaus Alekso Girdenio (1936–2011) 80 metų sukakčiai paminėti „Dabartinių baltų kalbų ir tarmių transformacijos“ (“Transformations of Contemporary Baltic Languages and Dialects”). Lietuvių kalbos institutas, Vilnius 2016 m. spalio 19–21 d. Pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 47–48 (http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/A.Girdenio_KONFERENCIJOS_TEZES_2016.pdf).

Straipsniai / Articles

29

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Mikulėnienė Danguolė 2018: Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai 1: Ikitarmėtyrinis laikotarpis. Lietuvių tarmėtyros pradžia: tarmių skyrimas, tyrimų perspektyvų užuomazgos ir jų tipai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Mikulėnienė Danguolė 2018: Multimodalusis tarmėtyros modelis: vietinės lenkų kalbos variantiškumo Lietuvoje tyrimo galimybės. Prieiga internete: http://www/lenkutarmes.flf.vu.lt/files/mikuleniene_%20tarmetyros_modelis.pdf.

Mikulėnienė Danguolė 2019: Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų. – Respectus Philologicus 35(40), 51–62. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/respectus-philologicus/article/view/12716/11395.

Mikulėnienė Danguolė, Čepaitienė Agnė, Bakšienė Rima, Geržotaitė Laura, Kardelytė-Grinevičienė Daiva, Leskauskaitė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Vyniautaitė Simona 2019: Dialektometrinis lietuvių tradicinių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas. Kolektyvinė studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Mikulėnienė Danguolė, Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija, Geržotaitė Laura, Birgelienė Nijolė 2016: Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Mikulėnienė Danguolė (sud. ir aut.), Meiliūnaitė Violeta (sud. ir aut.) 2014: XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Vilnius: Briedis.

Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnaitė Violeta 2017: Tarmiškumo matmuo Lietuvos etnografinių regionų struktūroje. – Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas, sud. Arūnas Augustinaitis, Jolanta Zabarskaitė, Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė, Liutauras Labanauskas, Austė Kiškienė, Remigijus Venckus, Kastytis Rudokas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 169–195.

Mikulėnienė Danguolė, Pacevičiūtė Aušra 2019: Kalbos kaita: Žemaičių arealo Kauno–Jonavos regione atvejis. – Acta Baltico-Slavica 43, 42–58. Prieiga: https://ispan.waw.pl/journals/index.php/abs/article/view/abs.2019.008/5333.

Mikulėnienė Danguolė, Rutkowska Kristina 2013: Dabartinė kalbinė padėtis Lietuvoje: geolingvistinis aspektas ir naujos aprašymo galimybės. – Acta Baltico-Slavica 37, 459–471.

Morkūnas Kazys 1976: Lingvistinė geografija ir Lietuvių kalbos atlasas. – Lietuvių kalbos atlasas 1: Leksika, ats. red. Kazys Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977, 7–12.

Morkūnas Kazys 1980: Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis, Vilnius: Mokslas.

30

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

Morkūnas Kazys 1993: Dėl sąvokos periferinės tarmės. – Lietuvių kalbotyros klausi­mai 30, 4–7.

Preston Dennis R. 1999: Introduction. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. Dennis R. Preston, Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiii–xl.

Preston Dennis R. 2018: Perceptual Dialectology. – The Handbook of Dialectology. First Edition, ed. by Charles Boberg, John Nerbonne, Dominic Watt. Hoboken, NJ: John Wiley & Sons, Inc., 177–203.

Salys Antanas 1933: Kelios pastabos tarmių istorijai. – Archivum Philologicum 4, 21–34.

Salys Antanas 1935: Lietuvių kalbos tarmės (rankraščio teisėmis), Kaunas.

Salys Antanas 1946: Lietuvių kalbos tarmės (rankraščio teisėmis), Tübingenas.

Salys Antanas 1985: Raštai III: Įvairūs straipsniai, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Salys Antanas 1992: Raštai IV: Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Schleicher August 1856: Handbuch der litauischen Sprache: Litauische Grammatik, Bd. 1, Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung. – Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas, t. 1, sud. Ilja Lemeškin, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 150–508.

Schleicher August 18561: Lietuvių kalbos vadovas: Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, iš vokiečių kalbos išvertė Alfonsas Tekorius, Prag, 1856. – Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas, t. 2, sud. Ilja Lemeškin, Jolanta Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, 15–33.

Syrjänen Kaj 2012: Dialektologinių tyrimų istorijos Suomijoje apžvalga. – DOSSIERS D’HEL 2012©SHESL. Prieiga: http://htl.linguist.univ-paris-diderot.fr/_media/num5/articles/syrjanen_2012.pdf.

Taeldeman Johan 2005: Poliarizacija iš naujo. – Kalbos variacija – Europos perspektyvos: atrinkti pranešimai iš Trečiosios tarptautinės kalbos variacijos Europoje konferencijos (ICLaVE 3), sud. Frans Hinskens, Amsterdam: Benjamins, 233–248.

Trudgill Peter 1983: On dialect: Social and Geographical Perspectives, Oxford: Basil Blackwell.

Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija: lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis.

Straipsniai / Articles

31

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Zinkevičius Zigmas 19961: Tarmių diferenciacija ir lingvistinė integracija. Lietuvių kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 192–226.

Zinkevičius Zigmas 2002: Rinktiniai straipsniai 1, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija.

Zinkevičius Zigmas 2004: Rinktiniai straipsniai 4, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija.

Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Naujos šiuolaikinės lietuvių dialektologijos kryptys: multimodalusis tyrimų modelis

SANTRAUKA

Šiuolaikinė dialektologija pripažįsta tradicinių tarmių kaitą ir gyvybingumą. Šio tyrimo tikslas – pateikti naują šiuolaikinių kalbos variacijų tarmių tyrimo modelį, kurį naudoja Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro tyrėjai tradicinės ir šiuolaikinės (daugia­lypės) lietuvių kalbos dialektologijos kontekste. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) sistemiškai aptarti tradicinės ir šiuolaikinės lietuvių dialektologijos ypatybes; 2) pateikti šiuolaikinių tarmių ir naujų tarmių darinių tyrimo modelį; 3) apibūdinti šio modelio vei­kimo galimybes. Tyrimo metodika yra pagrįsta šiuolaikiniais (socialiniais) geolingvistikos tyrimais ir yra paremta socialinių tinklų teorijos ir kelių krypčių šiuolaikinės dialektologijos tyrimais, atliktais Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Nyderlanduose.

Regioninės kalbos kitimo modelį sudaro trys sluoksniai: 1) pasirink­tinis tradicinių kalbinių duomenų tarmių tyrimas; 2) kalbinės aplinkos (ar kalbinio kraštovaizdžio) ir lokaliųjų sociokultūrinių tinklų tyrimas; 3) tiriamųjų požiūrio į vietinę kalbą tyrimas ir visuomenės nuomonės tyrimas. Kiekvienas tyrimo etapas aptartas išsamiau.

Multimodalusis modelis lengvai pritaikomas tiriamos vietovės poreikiams. Tai ypač aki­vaizdu, kai čia vartojamas ne vienas kuris, o keli kalbos (ar net skirtingų vietinių kalbų) variantai. Dinamiškasis požiūris atskleidžia tarmių klasifikacijos sąlygiškumą. Naujieji tar­miniai dariniai – geo­le­ktai, regiolektai – turi būti atpažįstami ir identifikuojami pasitelkiant ne tik šiuolaikinius kokybinius, bet ir kiekybinius metodus. Terminiai (ar tik tarmiškieji) variantai neturi būti spraudžiami į tradicinių lietuvių tarmių klasifikaciją: to reikalauja ne tik XX a. ir XXI a. surinktos medžiagos skirtis, bet ir gerokai praplėstas tyrimų laukas,

32

Acta Linguistica Lithuanica LXXXII

New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

pasirinkti ir dialektologijai pritaikyti socialinių tinklų teorijos ir perceptyviosios dialektologijos metodai.

Šiuolaikinei tarmėtyrai pritaikytas multimodalus tyrimų modelis tinka tyrinėti ne tik tarminiams ar tarmiškiesiems vietiniams lietuvių kalbos variantams, bet ir kalbos variantiškumui apskritai. Daugi­matė dialektologija leidžia kurti naujas kalbos kaitos ir raidos teorijas, o pasikeitusi erdvės ir laiko samprata sumažina aprašomosios ir atominės analizės galimybę.

Įteikta 2020 m. sausio 16 d.

DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ

Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva danguole.mikulėnienė@lki.lt

Straipsniai / Articles

33