New Trends in Lithuanian Dialectology: Multimodal Research Model

S aipsniai / A icles 11 DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Ins i u e o he Li huanian Language ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-7781-7236 Ty imų s i ys: geoling is ika, Bal ijos dialek ologija, sinch oninė i diach oninė akcen ologija, mo ologija, kalbos is o ija, lie u ių ling is ikos is o ija. DOI: h ps://doi.o g/10.35321-01all82 Naujos endencijos lie u ių kalboje DIALECTOLOGY: MULTIMODAL RESEARCH MODEL Naujos šiuolaikinės lie u ių dialek ologijos k yp ys: mul imodalusis y imų modelis Ano acija Šiuolaikinė dialek ologijos endencija p ipažįs a adicinių dialek ų pasikei imą i gy ybingumą. Šio y imo ikslas - pa eik i naują šiuolaikinių kalbų a ian ų dialek ų y imų modelį, ku į naudoja Lie u os kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o y ėjai adicinės i šiuolaikinės (daugiapusės) kalbos kon eks e. Lie u os dialek ologija. RAKSTUMI: lie u ių dialek ologija, adicinis dialek as, nauji dialek iniai a ian ai, sociokul ū inis inklas, ling is inis k aš o aizdis, men alinis žemėlapis, mul imodalinis y imų modelis. ANOTACIJA Šiuolaikinė dialek ologija p ipažįs a adicinių a mių kai ą i jų gy ybingumą. Šio ikslas supažindin i su šiuolaikiniu adicinių a mių i naujųjų a minių da inių y imo modeliu, ku į aiko Lie u ių kalbos ins i u as Geoling is ikos cen o y ėjai adicinės i šiuolaikinės (mul imodaliosios) dialek ologijos kon eks e. ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių dialek ologija, adicinė a mė, naujasis a minis a ian as, sociokul ū iniai inklai, kalbinis k aš o aizdis, men alinis žemėlapis, mul imodalusis y imo modelis. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII 0. ĮVADINimas Sis emiška lie u ių dialek ų analizė pa odo nuola inius ski umų a p ki ų kalbų Li huanian dialec ology h oughou all pe iods o i s de elopmen , i.e.: 1) he sp ead o egional language a ie y, in o he wo ds – he e i o ial aspec ; 2) i s eislių a yškių aspek us; 3) san ykių ologija apsk i ai, u i bū i a siž elgiama be ween language ( egional) a ie y, and w i en, e e ed o as s anda d in he 20 h cen u y, language, i.e., s anda disa ion (Mikulėnienė 2018: 20). Whils ying o obse e he main esea ch di ec ions o Li huanian dialec- iek į sinch oninius, iek į diak oninius aspek us. Tačiau dialek ologija isada bu o iš esmės diak oninė disciplina. Pi miausia duomenys, ėliau eo ijos (K e zschma , Schneide 1996: 14) […] ai disciplinos šūkis. Nepaisan o, gy enimas keičiasi. Jei neno ime a silik i ime, ou dialec ology mus also change. Šio y imo ikslas - pa eik i naują dialek ų y imų modelį, ku į naudoja he esea che s o he Cen e o Geolinguis ics in he Ins i u e o he Li huanian Kalba. No in pasiek i šį ikslą, bu o nus a y i šie ikslai: 1) sis emingai ap a i adicinių i šiuolaikinių lie u ių dialek ų išski inumą; 3) apibūdin i šio modelio eiklos ology; 2) o p esen a model o he s udy o mode n dialec s and new dialec al galimybes. Ty imo me odika y a pag įs a šiuolaikiniais y imais (socio)geo2018), Kanadoje i Didžiojoje B i anijoje (Chambe s 1980; Chambe s, T udgill 2004). linguis ics and is buil upon he s udies o social ne wo k heo y, mode n ends o linguis ic landscape and pe cep ual dialec ology mainly in Japan (Inoue 1993; 1997; 1998; 1999; 2012), he Ne he lands (Taeldeman 2005; Goeman 2000; Hee inga, Hinskens 2014), Ge many (Aue 2018; Aue , Hinskens 1996), he Uni ed S a es o Ame ica (K e zschma , Schneide 1996; Labo 1972; P es on 1. T umpas lie u ių dialek o apž alga Mokslinių y imų is o ija D i pag indinės dialek ų g upės - samogi ų (a ba žemai ų) i aukš ai ų - bu o iden i ikuo os Augus Schleiche (1856; 18561) i po d idešim ies me ų F ied ichas Ku scha (Ku scha 1876; Ku šai is 1876). Schleiche ’s Li huanian G amma has amed he Li huanian language a ound he wo ld as Li huanian has bes p e- a na o s a biausiems p oindoeu opie iškiems b uožams. XIX amžiuje a si ado pi masis lie u ių kalbos e i o ijos žemėlapis, pi masis klausimynas, pi moji An anas S aipsniai / A icles 13 New T ends in Li huanian Dialec ology: Mul imodal Resea ch Model Ba anauskas dialek ų klasi ikacija, pi mieji okiečių dialek ologijos i lec s by Kazimie as Jaunius (Mikulėnienė 2018: 142–156). A he end o he 19 h cen u y, Li huania as well as o he Eu opean coun ies adop ed he adi- neog amma ikos me odikos ap ašymai. Fone iniai i onologiniai dialek iniai b uožai bu o s a biausios cha ak e is ikos classi ying and mapping Li huanian dialec s since he 19 h cen u y (Mikulėnienė 2018: 140–141). XX a. p adžioje ėly asis p egeoling is inis laiko a pis bu o Lie u a. Pag indinis ma ked wi h he beginning o linguis ic geog aphy (o wo d geog aphy) in ų y imų ikslas bu o su ink i į ai ias o mas i ades XX a. idu yje (1930-1944 m.) wo ds o he comp ehensi e dic iona y o he Li huanian language (Lie u ių kalbos žodynas (LKŽ, ol. 1-20), which was being w i en o 100 yea s om 1902 ill 2002). Howe e , he main eason o emphasize he Ge man in luence was P o . Ju gis Ge ulis (Geo g Ge ullis) who communica ed his ideas h ough books and eaching (Ge ullis 1930; Ge ullis, S ang’as 1933). The nex wo dec- bu o žodžių geog a ijos klausimynų auksinis amžius i pi masis Lie u os inklo Li huanian geolinguis ics. I was ma ked by P o . An anas Salys (who inished g adua e s udies in Ge many) and his wo ks: scien i ic dialec al classi ica ion, žemėlapis (Salys; 1935; 1946; 1933; 1985; 1992), ž . daugiau (Mikulėnienė 2013). Po An ojo pasaulinio ka o Salys i ki i ga si ling is ai emig a o iš Lie u os, be jie Du ing he pe iod o So ie occupa ion a phase o scien i ic dialec ology was ma ked wi h he classi ica ion and mapping o dialec s once again. A he paliko kele ą mokinių, ku ie bandė ęs i dialek ologinę endenciją lie u ių ling is ikos s i yje. Nauji klausimynai i dialek iniai a lasai pasi odė šešiasdešim ojo dešim mečio pabaigoje. Iš iso 3 omai su 376 žemėlapiais iš Lie u os Žodžių a lasas (angl. Li huanian Language A las, LKA) (angl. Li huanian Language A las, LKA) (angl. Li huanian Language A las, LKA) bu o išleis as daugiau nei 750 ski ingų nume ių (Mo kūnas 1977: 11, 1980: 46). Is o inę lyginamąją dialek ologiją išplė ė p o . Zigmas Zinke ičius (1966; 19961; 2002; 2004; 2006; i . .). Fone inius i onologinius dialek inius y imus oliau plė ojo p o . Aleksas Gi denis i jo magis an ū os s uden ai. Pasku iniais XX a. dešim mečiais Gi denio mokiniai y inėjo isus lie u ių dialek us i be eik isus subdialek us, naudodami ekspe imen inės one ikos i s uk ū inės onologijos me odus (Gi denis 1981; 20002001; 2003; 2014; Mikulėnienė 2016). No s bu o a lik a daug s a baus da bo, so ie inė ideologija aip pa į ankį į edė sa o kalbą), ž . daugiau (Mikulėnienė 2018: ma k: he open-ended model ( esea che – esea ch objec – esea ch ins umen ) was educed o a closed ype model (na i e esea che – na i e dialec – na i e 252). S aipsniai i ki i da bai u ėjo mažai galimybių bū i paskelb i užsienyje. So ie ų Sąjungos laikais DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Naujausias lie u ių dialek ologijos i and la e , g ea ca e was aken o publish dialec al sou ces: linguis s we e mo i- geoling is ikos e apas p asidėjo XXI a. p adžioje. Dialek ologai apžiū ėjo isą Lie u os e i o iją (iš iso 735 ie as kaip ALL inklo aškus) i nus a ė isus galimus en naudojamus kalbos a ian us2. No in pasiek i šį ikslą, bu o nus a y i šie ikslai: 1) su ink i i p is a y i naują medžiagą apie cen inius i pe i e inius lie u ių dialek us; 2) apib ėž i a ba pako eguo i lie u ių dialek o i subdialek o s ičių ibas; 3) su ink i s a biausius socioling is inius duomenis iš isos lie u ių kalbos zonos i a lik i jų p adinę analizę. Šio p ojek o me u su ink a medžiaga apo šiuolaikinių dialek ų y imų objek u. Ling is ai a ado ne ik adicinius dialek us i subdialek us, be i naujus dialek inius o ma imus - 5 egiolek us i s anda inės lie u ių kalbos zoną (ku ia y a Lie u os cen e, aplink bu usią laikinąją sos inę Kauną Pi mojo i An ojo pasaulinių ka ų laiko a piu), ž . daugiau Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 257262; Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014). Jie pas ebėjo į ai ius pakai inius a ejus, ku ie a si ado gim osios lie u ių kalbos a ian ų kon e gencijos i di e gencijos p ocesuose: 1) a p dialek inių a ian ų i s anda inės kalbos, 2) a p gim osios lie u ių kalbos gim inės dialek inės lie u ių kalbos a ian ų (Mikulėnienė, Ru kowska and na i e Polish, La ian, Bela usian o Russian a ia ions and 3) be ween 2013; Ge žo ai ė, Meiliūnai ė 2014). 2.EVOLUCIJA T adicinė dialek ologija D i k yp ies - adicinė (konse a y i) i nauja (dinaminė a p og esy i) dialek ologija - bu o labiau a ski os XXI a. p adžioje i abi iš jų egzis a o ka u nuo XX a. pabaigos. 1 Iki šiol bu o išleis a 15 dialek ų žodynų, ku ie y a šiek iek ski ingi, a s o aujan ys ik ieną dialek ą a ba kele ą kaimyninių dialek ų. Bu o pa eng a daugiau nei 20 dialek inių eks ų omų. Iki šiol bu o išleis os d i se ijos: "Ta mės mokyklai" (Skolos dialek ai) i "Ta mių eks ynas" (Dialek iniai ado ėliai). Visiems omams p idedami kompak iniai diskai. 2 P ojek ą "Šiuolaikiniai geoling is iniai y imai Lie u oje: inklo aškų op imiza imas i in e ak y us in o macijos skleidimas" (p ojek as N . VP1-3.1-ŠMM- 07-K-01-028) 2010-2013 m. ykdė Lie u os kalbos ins i u as. Daugiau in o macijos galima as i in e ne o s e ainėje www. a mes.l /images/Veikla/SANTRAUKA_0112.pd ; aip pa ž . (Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014). S aipsniai 15 s aipsnis New T ends in Li huanian Dialec ology: Mul imodal Resea ch Model T adicinė dialek ologija pa eikia s a inį ienka inį dialek o aizdą: cen inės i pe i e inės zonos gali bū i a ski os (Mo kūnas 1993: 47); galima a pažin i (sub) dialek o užda ą onologinę sis emą; a omis inė analizė, pag įs a desk ip i izmu, palankiai e ino kokybinius me odus i bu o o ien uo a į p aei į (Chambe s 1980: 47 […] 65; Labo 1972: 268, i . .). Tai lėmė NORM (nemobilus, senas, kaimo, y iškas) k i e ijų pasi inkimą i bu o ap ibo a diagnos inių es ų, . y. medžiagos kaupimosi, naudojimu (Chambe s, T udgill 2004: 28; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 32). Aki aizdu, kad XX amžiuje y inė ojai nep ipažino dialek o pokyčių, odėl manė, kad adiciniai dialek o a ian ai y a mi ę. Dialek o ibos bu o s a inės i nepakeičiamos (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 33). Šiuolaikinė (a ba p og esy i) dialek ologijos endencija siūlo da ieną galimybę - p ipažin i adicinių dialek ų pokyčius i gy ybingumą (T udgill 1983: 87). Dialek ai keičiasi; Dėl o iš adicinių dialek ų […] geolek ų, egioninių dialek ų (a ba egiolek ų) i ne egioninių s anda inių eislių gali a si as i nauji a ian ai (Aue , Hinskens 1996: 7, 11; Taeldeman 2005: 233 […] 248), ž . 1 pa eikslą. 1 pa eikslas. Daugdimensionalus dialek ikos lygmenų modelis (Aue , Hinskens 1996: 7, 11) S a bu pab ėž i, kad ne isos naujos dialek inės o macijos y a iesiogiai susijusios su e i o ija, ku iai bu o p iski as adicinis dialek as, nes jis y a a ski as ho izon aliu i e ikaliu kon inuumu a pusa yje i san ykyje su bend a (a ba s anda ine) kalba kon e gencija, di e gencija a lyginimu. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Mos o he adi ional dialec ea u es a e e ained wi hin he geolec , leas o juos […] egioninio s anda o a ian e (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 3745; Mikulėnienė 2019: 5162). T adicinių dialek ų pasikei imas aip pa lemia di e encialinių dialek inių b uožų išnykimą: daugelio in o man ų kalboje gali išnyk i bu ę pag indiniai ženklai, o daugeliu a ejų lieka ie b uožai, ku ie in o man ams nė a su ok i kaip dialek iniai. Todėl, pa yzdžiui, egioniniai dialek ai y a esponden ų užduo is: į e in i jų amžių, gene ally di icul o desc ibe in e ms o hei a ibu es because hey a e no s able: a iable ma ke s mus be iden i ied in o al (Mikulėnienė 2019: 56–61). Fo his eason, he e is a need o sociolinguis ic analysis o dialec ology – in o he wo ds, i is impo an o ake in o accoun he sociolinguis ic pe spec- ly į, išsila inimą i paaiškin i jų požiū į į dialek o naudojimą. Šiuo a eju dialek o y imai g indžiami socioling is iniu da bu. Kadangi dėmesys su elk as ne ik į senus ie inius gy en ojus, be i į jaunimą, ne ik į y us, be i į mo e is, y auja YUMF (jauna, mies o, mobili mo e is) k i e ijus (Goeman 2000). Kuo didesnis apklaus ų gy en ojų skaičius, uo ikslesni ezul a ai. Dėl šios p iežas ies y auja ne ik kokybiniai, be i kiekybiniai a s a is iniai me odai, ž . daugiau (Aliūkai ė, Mikulėnienė i ki i 2017: 24[…]26; Mikulėnienė, Čepai ienė i ki i 2019: 65[…]92). Kele ų gy en ojų ka ų kalbos duomenys leidžia p ognozuo i ie inės kalbos a ian o a ei į a ba ben jau numa y i jo pokyčio k yp į. Dialek ologai sa o kalbos y imų ezul a ais gali p isidė i p ie egionų ekonominės i socialinės i kul ū inės poli ikos. Ne eikia saky i, kad šios endencijos nebū inai a spindi nuoseklius dialek o ys ymosi e apus laikui bėgan , o dialek o klasi ikacijas, pag įs as y ėjų ideologiniais požiū iais i me odiniais požiū iais. 3. MULTIMODAL DIALEKTA RESEARCH MODEL Kaip ma y i, pasikei ęs požiū is į dialek inį kin amumą suku ia daug išsamesnį i isapusiškesnį y imą. Todėl dinamiškas sociogeoling is inis i daugialypis dialek ų o ma imo aizdas y a Lie u os egionai nuo 2015 m., ž . 2 diag amą. ges ed by he dialec ologis s o he Ins i u e o he Li huanian Language. This model has been used in he esea ch o local languages and dialec s in di e en S aipsniai / A icles 17 New T ends in Li huanian Dialec ology: Mul imodal Resea ch Model 2 pa eikslas. Regioninės dialek ologijos ikslai XXI amžiuje Regioninės kalbos a iacijos modelį suda o ys sluoksniai: (1) adicinių dialek ų ling is inių duomenų selek y us y imas; (2) kalbos aplinkos (a ba kalbos k aš o aizdžio) i e sijos socialinių i kul ū inių inklų y imas bei isuomenės nuomonės y imas. Kiek ienas locali y; (3) he s udy o he a i ude o he subjec s owa ds he local language y imo e apas daba bus be discussed in mo e de ail. 3.1 1 laipsnio moksliniai y imai. Pi masis lygis y a selek y us dialek ų adicinių ling is inių duomenų y imas. Pasi ink a dialek inių duomenų selek y i analizė; y imai g indžiami ga so į ašais i išski inių dialek inių kalbų dažniu phone ic ea u es is ixed. Bu o suku os specialios ma icos, ku iose akcen uojamas b uožų […] jų s ip umas (+), p a adimas (+/) a ba išnykimas ([…]) pa ik inimas (ž . 3 pa eikslą). Fone- ika Punk- o N . ie, uo *ą, *ę neki č. galūn. an, en ė, o neki č. galūn. i, u y, ū ne- ki č. ka- mien. Balsių ilgu- mo sis e- ma ai, au, ei Ki čio a i- auki- mas Ki čio nukė- limas * j, *dj le, lė Papil- domas a minis požymis 513 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 + + + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš . 512 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš . 530 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en e., o./ i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš . 529 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš . 511 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš . DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Fone- ika Punk- o N . ie, uo *ą, *ę neki č. galūn. an, en ė, o neki č. galūn. i, u y, ū ne- ki č. ka- mien. Balsių ilgu- mo sis e- ma ai, au, ei Ki čio a i- auki- mas Ki čio nukė- limas * j, *dj le, lė Papil- domas a minis požymis 492 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u/e, a i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš . 493 + + + + + + + (+) + + + + + + + + 0 0 0 0 + + + + ie,uo a, e/a.,e.an, en i, u/e, a i, ui., u. 2 ilg. ai, au, ei nė a nė a č, dž minkš . 3 pa eikslas. (ne) dialek inių b uožų ma icos pa yzdys (Aliūkai ė, Ja osla ienė, Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 75) Jei one inis b uožas už iksuo as kelių a ben ieno y esnės ka os in o man o kalboje, jis u ė ų bū i laikomas esamu, ačiau dialek ologai jį laiko išnykusiu. Tačiau ie iniame ling is iniame a ian e už egis uo ą b uožą eikia ho izon ali kon e gencija (V […] s ip umas, […] p a adimas, 0 […] išnykimas), ž . 4 pa eikslą. 4 pa eikslas. Ho izon alinė dialek inių b uožų eikšmė (kū ė D. M.) Ve a pab ėž i ko eliaciją a p ho izon alios dialek inių b uožų eikšmės i e ikalios esponden ų amžiaus eikšmės, ž . 5 pa eikslą. 5 pa eikslas. Ve ikalinis dialek inių b uožų eikšmingumas (kū ė D. M.) S aipsniai 19 s aipsnis New T ends in Li huanian Dialec ology: Mul imodal Resea ch Model Daugeliu a ejų y esnės ka os a s o ai a spindi ie inius (sub)dialek us konse a y iau (su s ip iu išski inio eado laipsniu nebū inai a spindi išnykimo laipsnį: u es), he middle gene a ion is mo e ese ed, bu he younges in o man s jie sako, kad mėgs a naudo i sa o išlaiky us s ip iausius pažymė us dialek inius na i e dialec and hey do i . Younge esponden s use ei he he linguis ic code b uožus a ba ą, u in į š elniaus dialek o b uožus (Aliūkai ė 2019: 74[…]76). Tačiau jų kalba y a ne okia adicinė, o šiuolaikiškesnė (a ba madingesnė) - pag indiniai b uožai linkę išnyk i, o ma omos ečiosios cha ak e is ikos a eina į p iekį i pe ima pag indinių b uožų aidmenį (Mikulėnienė 2019: 56 […] 57), ž . 6 pa eikslą. 6 pa eikslas. Dialek inių b uožų kei imasis i pasikei imas (D. M.) Taigi šios ka os žmonių, gy enančių oje pačioje ie o ėje i u inčių panašų išsila inimą, kalba y a įspūdingas ski umas: iš eikš as b uožas ieno žmogaus kalboje gali ka ais pasika o i ki o žmogaus kalboje, o ka ais - ne. Pag indinis adicinio dialek o pasikei imo ezul a as y a ai, kad pag indinis dialek o b uožas ampa š elnus a ba ečiojo lygio. T ečiojo lygio b uožai, ku ių nepažįs a in o ma o iai, ampa naujų dialek inių o macijų pag indu. Pi muosius XXI a. dešim mečius, kai susi o ma o egiolek ai i ki os didesnės o macijos, e minas dialek iniai b uožai adicinėje dialek ologijoje palaipsniui pakeičiamas a i inkamu dialek iniu žymekliu (Mikulėnienė, 2019: 61), ž . 7 pa eikslą. Šie e minai nė a sinonimai […] dialek inis b uožas y a s abilus, o dialek inis žymeklis y a plūdu iuojan is ie inės kalbos elemen as. Be o, jis y a mažiau onologiškai pažymė as. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Mul imodalinis modelis plečia dialek ome inių me odų i kiekybinės analizės naudojimą, ž . daugiau (Mikulėnienė, Čepai ienė e al. 2019). Dialek ome iniai me odai i kiekybinė analizė pašalina y ėjo subjek y umą, . y. jo a chy inę endenciją i bandymus "saugo i" iš i ą ie inės kalbos a ian ą, o ai lemia s anda izuo o dialek o sukū imą. Ne eikia " auk i" dialek inių a ian ų į adicinę klasi ikaciją: 20 i 21 amžiaus medžiagų ski umas u i bū i aiškus. Galiausiai eikia pašalin i susidū imą a p y ėjo objek y umo i meilės gim oji dialek as sa o ė ynėje. Pasak Kajo Sy iänen iš Suomijos (jis naudoja e miną eno ilinis judėjimas), galima saky i, kad dialek o ilija nė a mokslinis šiuolaikinės dialek ologijos me odas (Sy iänen 2012: 7). Iš ados T adicinių dialek ų išnykimas ne eiškia dialek o mi ies, o ik jo pasikei imo, kai jis e inamas šiuolaikinės mul imodalinės dialek ologijos požiū iu. Todėl galima da y i iš adą, kad: 1. Siūloma me odika inka iso lie u ių kalbos y imui. Pakeis a e d ės i laiko są oka sumažina ne ik ap ašomosios i a omis inės analizės language a ea. Mul idimensional dialec ology makes i possible o c ea e new models o language shi and de elopmen . galimybę. Jame pa eikiami holis iniai ie inių kalbų a ian ų y imai. 3. Mul idinaminės dialek ologijos me odas a skleidžia dialek ų klasi ikacijos sąlyginumą. Be o, (socio)geoling is iniai y imai u i a i ik i specialius eikala imus […] naudojan ne ik kokybinius, be i kiekybinius me odus. Naudojan šį mul imodalinį modelį, galima p ognozuo i na ū alų kalbos a iacijos ys ymosi ku są i jos pokyčius i pe ėjimą a siž elgian į besikeičiančias ekonomines, demog a ines a ki as aplinkybes. Li e a ū a Aliūkai ė Dai a 2019: Objek y usis a miškumas: požymiai i e ė. […] Respec us Philologicus 35 (40), 63 […] 91. Galima as i: h ps: www.zu nalai. u.l espec us-philologicus/a icle/ iew/12717/11397. S aipsniai / A icles 27 New T ends in Li huanian Dialec ology: Mul imodal Resea ch Model Aliūkai ė Dai a, Ja osla ienė Ju gi a, Meiliūnai ė Viole a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Ta minių duomenų analizės p incipai. Ta mių ap ašo me odika. XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 6375. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, eo ija i me odai. Pag indinės są okos. XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling isoling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 29–47. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 20141: Geolek ų i egiolek ų o - ma imosi ypa umai Lie u oje. –XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i soci- Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257262. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2019: Pap as ojo kalbos bend uomenės na io na a y as: ku i kodėl (su)ku iamas ie os a miškumas. Lie u ių kalba 13, [122]. P ieiga in e ne e: h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/291/214. 2017: Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Ge žo ai ė Lau a Kalbos a ian iškumas i p isijungimas e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Aue Pe e 2018: Dialek ų pasikei imas Eu opoje […] Lyginimas i kon e gencija. […] Dialek ologijos ado ėlis. Pi masis leidimas, išleis as Cha les Bobe g, John Ne bonne, Dominic Wa . Hoboken, NJ: John Wiley & Sons, Inc., 159[…]176. Aue Pe e , Hinskens F ans 1996: dialek ų kon e gencija i di e gencija Eu opoje. Nauji i ne okie nauji pokyčiai sename ajone. […] Sociolinguis ica, omas 10-asis nume is, 130. Jack K. Chambe s 1980: Kin amosios aisyklės geoling is ika. […] To on o da bo ie a Žu nalai ling is ikos 1, 47[…]65. Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology. Second Edi ion, Kemb idžas: Kemb idžo uni e si e o leidykla. Čepai ienė Agnė 2016: Vaka ų aukš aičių kauniškių i y ų aukš aičių pane ėžiškių sociokul ū iniai inklai. Taikomoji kalbo y a 8, 136159. P ieiga in e ne e: komojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/95/86. Čepai ienė Agnė 2018: XXI a. p adžios aukš aičių pa a mių kai a: g e inamasis geo- h ps:// ailing is inis aspek as. Dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien on Geo g Ge ullis, Leipzig: Ma ke & Pe e s. Ge ullis Geo g, S angas Ch is ian 1933: Lie u ių ž ejų a mė P ūsuose, su ašė J. Ge ullis i Ch . S angas. Se ija Lie u ių kalbos a mės, sąs. 1, Kaunas: Spindulio b- ės spaus u ė. Ge žo ai ė Lau a, Meiliūnai ė Viole a 2014: Ki ų kalbų ie iniai a ian- Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling isViole a inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, XIV žemėlapis i komen a as (įklija). Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling isViole a Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. Danguolė Mikulėnienė, XIII žemėlapis i komen a as (įklija). Gi denis Aleksas 1981: Fonologija, Vilnius: Mokslas. Gi denis Aleksas 2000–2001: Kalbo y os da bai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Gi denis Aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Gi denis Aleksas 2014: Theo e ical Founda ions o Li huanian Phonology, Vilnius: Eug imas. Toneman 2000: Naas NORMS ook MYSFS in he e ande ende dialec landschap en he egiolec , Taal en ong al [De Toekoms an de Va ia ielinguïs iek. Bundel a ikelen aangeboden aan Jo Daan bij gelegenheid an haa negen igs e e jaa dag], eds. Hans Bennis, Hugo Ryckeboe , Jan S oop, Ams e damas: MI, 87 […] 100. i Regis o analizė: ling is inės Hee inga Wilbe , Hinskens F ans 2014, Con e gence be ween dialec a ie- ies and dialec g oups in he Du ch language a ea, – Agg ega ing Dialec ology, Typology, a iacijos eks e i kalboje, ed. Benedik Szm ecsanyi, Be nha d Wälchli, Niujo kas: Wal e de G uy e , 26 […] 52, 452 […] 453. Inoue Fumio 1993: The Signi icance o New Dialec s. – Dialec ologia e Geolinguis ica 1, 3–27. A ailable a : h ps://www.deg uy e .com/ iew/j/dig.1993.1993.issue-1/dig. 1993.1993.1.3/dig.1993.1993.1.3.xml. Inoue Fumio 1997: Kalbų inkos e ė Japonijoje. […] Japonijos ling is ika 2, 40–61. Inoue Fumio 1998: Language Ma ke and i s Basic Mechanisms. – A ea and Cul u e 57, 83-103 y imai. S aipsniai 29 s aipsnis New T ends in Li huanian Dialec ology: Mul imodal Resea ch Model Inoue Fumio 1999: Dialek ų klasi ika imas pagal aizdą: anglų i japonų kalbos. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: […] "John Benjamins Publishing Company", 147 […] 160. Inoue Fumio 2012: Imp o emen s in he Sociolinguis ic S a us o Dialec s as Obse ed h ough Linguis ic Landscapes – U ilisa ion o Google Maps and Google Insigh s, – Dialec ologia 8, 85–132. K e zschma William A., Schneide Edga W. 1996: In oduc ion o Quan i a i e Analysis o Linguis ic Su ey Da a: An A las by he Numbe s, Thousand Oaks, CA: Sage. F ied ich Ku scha 1876: G amma ik de li auischen Sp ache: mi eine Ka e (Lie u os kalbos g ama ikos: su iena ko ele) des li auischen Sp achgebie s und eine Abhandlung übe li auische Volkspoesie nebs Musikbeilage on 25 Dainosmelodien, on F ied ich Ku scha , Halle: Buchhandlung des Vaisenhausai. Ku šai is F yd ichas 1876: F yd ichas Ku šai is, Lie u ių kalbos g ama ika, 1876, pa engė Bi u ė Kabašinskai ė, na as i lie u iškų dainų žodžius pe ašė Eligija Ga š ienė, iš okiečių kalbos e ė Al onsas Teko ius, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013. Labo William 1972: Sociolinguis iniai modeliai, Filadel ija: Pensil anijos uni e si e as Spauski e. LKA 13: Lie u ių kalbos a lasas 1: Leksika, a s. audona. Kazys Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977; Lie u ių kalbos a lasas 2: Fone ika, a s. audonas. Kazys Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1982; Lie u ių kalbos a lasas 3: Mo ologija, a s. audonas. Kazys Mo kūnas, 1991. Vilnius: Mokslas, LKŽ 120: Lie u ių kalbos žodynas 12, Vilnius: Min is, 19681969; 36, Vilnius: Vals ybinės poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 19561962; 79, Vilnius: Min is, 19661973; 1015. Vilnius: Mokslas, 1979[…]1991; 16[…]17, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995[…]1996; 18[…]20, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1997[…]2002. Mikulėnienė Danguolė 2013: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. […] Ac a Linguis ica Li huanica 68, 70[…]91. Mikulėnienė Danguolė 2016: S uk ū alizmas lie u ių a mė y oje: Alekso o macijos[…] Gi denio onologijos mokykla. – Ta p au inė mokslinė kon e encija p o eso iaus Alekso Gi denio (1936–2011) 80 me ų sukakčiai paminė i „Daba inių bal ų kalbų i a mių ans- ([…]T ans o macijos šiuolaikinių Bal ijos kalbų i dialek ų[…]). Lie u ių kalbos ins i u as, Vilnius 2016 m. spalio 1921 d. P anešimų ezės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 47–48 (h p://lki.l /wp-con en /uploads/2017/06/A.Gi denio_ KONFERENCIJOS_TEZES_2016.pd ). DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Mikulėnienė Danguolė 2018: Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai 1: Iki a mė y inis laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y imų pe spek y ų užuomazgos i jų ipai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Mikulėnienė Danguolė 2018: Mul imodalusis a mė y os modelis: ie inės lenkų kalbos a ian iškumo Lie u oje y imo galimybės. P ieiga in e ne e: h pwww.lenku a mes. l . u.l / iles://mikuleniene_%20 a me y os_modelis.pd . Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: nuo a minių požymių p ie a miškumo žymenų. Respec us Philologicus 35(40), 5162. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395. Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a, Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė Simona 2019: Dialek ome inis lie u ių a mių adicinių klasi ikacijos pjū is: As a ž algomasis y imas. Kolek y inė s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė, Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija, Ge žo ai ė Lau a, Bi gelienė Nijolė 2016: Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė (sud. i au .), Meiliūnai ė Viole a (sud. i au .) (žemėlapiai i jų komen a ai), Vilnius: B iedis. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a 2014: XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas 2017: Ta miškumo ma muo Lie u os e nog a inių egionų s uk ū oje. Naujos egionų apa ybės kons a imas. In eg alumas, sumanumas, konku encingumas, sud. A ūnas Augus inai is, Jolan a Zaba skai ė, Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė, Liu au as Labanauskas, Aus ė Kiškienė, Remigijus Venckus, Kas y isokas Rud, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Mikulėnienė Danguolė, Pace ičiū ė Auš a 2019 m. Kalba: Kaunas-Jona a egiono Žeimiai ajono a ejis. […] Ac a Bal ico-Sla ica 43, 42[…]58. Galima as i: h ps: 169–195. h ps: www.ispan.waw.pl h ps: jou nals/index.phpabs/a icle/ iew/abs.2019.008/5333. Mikulėnienė Danguolė, Ru kowska K is ina 2013: Wspόłczesna sy uacja językowa na Li wie: aspek geoling is yczny i nowe możliwości opisu. Ac a Bal ico- 37, Sla ica 459-471. Mo kūnas Kazys 1976: Ling is inė geog a ija i Lie u ių kalbos a lasas. Lie u ių kalbos a lasas 1: Leksika, a s. audona. Kazys Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977, 712. Mo kūnas Kazys 1980: Pažin is su lie u ių kalbos a mėmis, Vilnius: Mokslas. S aipsniai 31 s aipsnis New T ends in Li huanian Dialec ology: Mul imodal Resea ch Model Mo kūnas Kazys 1993: Dėl są okos pe i e inės a mės. Lie u ių kalbo y os klausimai 30, 47. Dennis P es on R. 1999: Į adas. […] Pe cepcinės dialek ologijos ado ėlis, 1 leidimas. Dennis R. P es on, Ams e damas, Filadel ija: John Benjamins leidykla, xxiii[…]xl. Dennis P es on R. 2018: Pe cep ual Dialec ology. […] Dialek ologijos ado ėlis. Pi masis leidimas, išleis as Cha les Bobe g, John Ne bonne, Dominic Wa . Hobokenas, Niujo kas: "John Wiley & Sons, Inc., 177 […] 203". Salys Ana anas 1933: Kelios pas abos a mių is o ijai. A chi um Philologicum 4, 21–34. Salys An anas 1935: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis), Kaunas. Salys An anas 1946: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis), Tübingenas. Salys An anas 1985: Raš ai III: Į ai ūs s aipsniai, Roma: Lie u ių Ka alikų Mokslo Akademija. Salys An anas 1992: Raš ai IV: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių Ka alikų Mokslų akademija. Schleiche ugpjūčio 1856: Handbuch de li auischen Sp ache: Li auische G amma ik, Bd. 1, P aha: J. G. Cal e[…]sche Ve lagsbuchhandlung. […] Li uanis inis Augus o Schleiche io palikimas, . 1, sud. Ilja Lemeškin, Jolan a Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, 150508. Schleiche ugpjūčio 1851: Lie u ių kalbos ado as: Lie u ių kalbos g ama ika, . 1, iš okiečių kalbos iš e ė Al onsas Teko ius, P aha, 1856. […] Li uanis inis Augus o Schleiche io palikimas, . 2, sud. Ilja Lemeškin, Jolan a Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014, 1533. Sy iänen Kaj 2012: Dialek ologinių y imų Suomijoje is o ijos sekimas. DOSSIERS DHEL 2012©SHESL. Galima susipažin i su: h p://h l.linguis .uni -pa is-dide o . _media/num5/a icles/sy janen_2012.pd . Taeldeman Johan 2005: "Pola izacija paka o inai apžiū ė a". […] Kalbų į ai o ė […] Eu opos pe spek y os: iš ink i s aipsniai iš T ečios a p au inės kon e encijos apie kalbų į ai o ę Eu opoje (ICLaVE 3), . F ans Hinskens, Ams e damas: Benjamins, 233 […] 248. T udgill Pe e 1983: On dialec : Social and Geog aphical Pe spec i es, Ox o d: Basil Blek elis. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: lyginamoji a mių one ika i mo ologija, Vilnius: Min is. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Zinke ičius Zigmas 19961: Dialec al Di e en ia ion and Linguis ic In eg a ion. – Lie u os kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, Zinke ičius 192–226. Zigmas 2002: Rink iniai s aipsniai 1, Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Zinke ičius Zigmas 2004: Rink iniai s aipsniai 4, Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Naujos šiuolaikinės lie u ių dialek ologijos k yp ys: mul imodalusis y imų modelis SANTRAUKA Šiuolaikinė dialek ologija p ipažįs a adicinių a mių kai ą i gy ybingumą. Šio ikslas pa eik i naują šiuolaikinių kalbos a iacijų a mių y imo modelį, ku į naudoja Lie u ių kalbos ins i u as Geoling is ikos cen o y ėjai adicinės i šiuolaikinės (daugialypės) lie u ių kalbos dialek ologijos kon eks e. Šiam ikslui pasiek i iškel i šie užda iniai: 1) sis emiškai ap a i adicinės i šiuolaikinės lie u ių dialek ologijos ypa ybes; 2) pa eik i šiuolaikinius a mių i naujų a mių da inių y imo modelį; 3) apibūdin i šio modelio eikimo galimybes. Ty imo me odika y a pag įs a šiuolaikiniais (socialiniais) geoling is ikos y imais i y a pa em a socialinių inklų eo ijos i kelių k ypčių šiuolaikinės dialek ologijos y imais, a lik ais Japonijoje, Jung inėse Ame ikos Vals ijose i Nyde landuose. Regioninės kalbos ki imo modelį suda o ys sluoksniai: 1) pasi ink inis adicinių kalbinių duomenų a mių y imas; 2) kalbinės aplinkos (a kalbinio k aš o aizdžio) i ie osųjų sociokul ū inių inklų y imas; 3) i iamųjų požiū is į ie inę kalbą y imas i isuomenės nuomonės y imas. Kiek ienas y imo e apas ap a as išsamiau. Mul imodalusis modelis leng ai p i aikomas i iamos ie o ės po eikiams. Tai ypač aki aizdu, kai čia a ojamas ne ienas ku is, o keli kalbos (a ne ski ingų ie inių kalbų) a ian ai. Dinamiškasis požiū is a skleidžia a mių klasi ikacijos sąlygiškumą. Naujieji a miniai da iniai geolek ai, egiolek ai su ink ai u i bū i a pažįs ami i iden i ikuojami pasi elkian a ian ai ne u i bū i sp audžiami į adicinių ne ik šiuolaikinius kokybinius, be i kiekybinius me odus. Ta miniai (a ik a miškieji) lie u ių a mių klasi ikaciją: o eikalauja ne ik XX a. i XXI a. os medžiagos ski is, be i ge okai p aplės as y imų laukas, pasi ink i i dialek ologijai p i aiky i socialinių inklų S aipsniai 33 s aipsnis New T ends in Li huanian Dialec ology: Mul imodal Resea ch Model eo ijos i pe cep y ios dialek ų apsk i ai. Daugiama ė dialek ologija leidžia ku i naujas logijos me odai. Šiuolaikinei a mė y ai p i aiky as mul imodalusis y imų modelis inka y inė i ne ik a miniams a a miškiesiems ie iniams lie u ių kalbos a ian ams, be i kalbos a ian iš- kalbos kai os i aidos eo ijas, o pasikei usi e d ės i laiko samp a a sumažina ap ašomosios i a omis inės analizės galimybę. Į eik a 2020 m. sausio 16 d. DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u ai Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email protected]