ALBRECHT GREULE

Regensburgo universitetas

Mokslinių tyrimų kryptys: teksto gramatika, teolingvistika ir dvasinė giesmė, onomastika, istorinė sintaksė.

DOI: doi.org/10.35321/all84-01

ĖSDINANČIAI! APIE VEIKSMAŽODŽIŲ ÄTZEN, ATZEN, ÄSEN ISTORIJĄ

Ėsdinančiai! Apie veiksmažodžių ätzen, atzen, äsen istoriją

ANOTACIJA

Vokiečių jaunimo ir šnekamojoje kalboje ätzend vartojamas menkinamai apibūdinti tam, kas yra nuobodu, bjauru ir nemalonu. Tačiau etimologiniu požiūriu Ätzen yra veiksmažodžio essen kauzatyvas; straipsnyje mėginama atsekti raidą, atvedusią nuo senosiose germanų kalbose egzistavusio essen kauzatyvo, germanų *atjan, iki naujosios aukštosios vokiečių kalbos veiksmažodžių ätzen, atzen ir äsen, kurie dar pateikti 2007 m. Vokiečių kalbos žodyne. Kartu atsižvelgiama į hipotezę, kad veiksmažodžių kaitos neįmanoma suprasti neaprašius kiekvieno veiksmažodžio morfologinės ir semantinės aplinkos.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: reikšmės kaita, etimologija, istorinė sintaksė, kauzatyvumas, veiksmažodžio aktantų konfigūracija.

ANOTACIJA

Vokiečių jaunimo bendravimo ir šnekamojoje kalboje ätzend vartojamas kaip menkinamasis žodis, apibūdinantis tai, kas yra nuobodu, bjauru ir nemalonu. Tačiau etimologiniu požiūriu Ätzen yra essen kauzatyvas. Šiame straipsnyje mėginama atsekti raidą, atvedusią nuo senosiose germanų kalbose vartoto essen kauzatyvo, germanų *atjan, iki naujosios aukštosios vokiečių kalbos veiksmažodžių ätzen, atzen ir äsen, kurie vis dar įtraukti į 2007 m. Vokiečių kalbos žodyną (DWB). Atsižvelgiama į hipotezę, kad veiksmažodžių kaitos neįmanoma suprasti neaprašius kiekvieno veiksmažodžio morfologinės ir semantinės aplinkos.

Straipsniai / Articles

11

ALBRECHT GREULE

RAKTINIAI ŽODŽIAI: reikšmės kaita, etimologija, istorinė sintaksė, kauzatyvumas, veiksmažodžio ir aktantų konsteliacija.

VEIKSMAŽODŽIO IR AKTANTŲ KONSTELIACIJOS

Tolesnės analizės grindžiamos hipoteze, kad veiksmažodžio reikšmės raida negali būti pakankamai aprašyta neatsižvelgiant į veiksmažodžio, kaip valentingumo nešėjo, reikalaujamą veiksmažodžio ir aktantų konsteliaciją (VAK). VAK sudaro dvi tarpusavyje susijusios plotmės – semantinė ir morfologinė. Semantinė plotmė veiksmažodžio aktantams aprašoma „vaidmenimis“ arba „giliaisiais linksniais“, kuriems priskiriamos morfologinės raiškos struktūros (iš dalies linksniuojamos žodžių grupės). Semantinis aktantų aprašymas pateikiamas giliojo linksnio rėme (TKR), o morfologinis – sakinio struktūros plane (SBP) (plg. Greule, Korhonen 2021: 34).

Pavyzdys: veiksmažodžio mhd. etzen „aprūpinti maistu („veikla“)“ (trijų valentų) aktantų konsteliacija yra: [semantiškai] Agens („Žmogus“) → [morfologiškai] Nn // [semantiškai] Adresatas („Žmogus/gyvūnas“) → [morfologiškai] Na // [semantiškai] Paveiktas objektas („Maistas“) → [morfologiškai] pN^mit// Sutrumpintai: (SBP/TKR) Nn/Agens (Žmogus) // Na/Adresatas (Žmogus/gyvūnas) // pN^mit/Paveiktas objektas (Maistas).

(Santrumpos reiškia: Na = daiktavardis / nominalinė grupė vardininko linksnyje, Na = daiktavardis / nominalinė grupė galininko linksnyje, pN = prielinksninė grupė, indeksuota pagal valdančiąją prielinksnį; taip pat Ng = daiktavardis / nominalinė grupė kilmininko linksnyje, Nd = daiktavardis / nominalinė grupė naudininko linksnyje.)

Konstrukcijų gramatikos požiūriu būtų galima kalbėti apie konstrukciją „sąlygotas maisto vartojimas“ su vaidmenimis Agens x sukelia, kad Agens y Maistą z „suvalgo“, į kurią kalbos istorijos eigoje vietoj ätzen, atzen, äsen galėjo įeiti veiksmažodžiai nähren, füttern, weiden ir kt.

Analizėmis siekiama parengti pirminius essen-kauzatyvus nhd. ätzen, atzen, äsen įtraukti į Istorinį sintaksinį veiksmažodžių žodyną (HSVW) (plg. Greule, Korhonen 2021: 154). Remiamės istorinių vokiečių kalbos žodynų skaitmeninėmis kopijomis: AHDWB, MHDWB, FNH DWB, GoetheWB, taip pat spausdintu brolių Grimmų Vokiečių kalbos žodyno naujosios redakcijos leidimu (DWBneu). Juose nhd. ätzen, atzen ir äsen istoriniams atitikmenims priskirtos atskiros reikšmės (sememos) bus tekstinių pavyzdžių pagrindu

12

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

interpretuojamos pagal jų veiksmažodžio ir aktantų konsteliaciją, atskirai kiekvienam kalbos raidos tarpsniui. Diachroniškai lyginant, iš sememų ir jų VAK sumos pirmiausia atskleidžiama trijų iš pradžių (etimologiškai) sinoniminių veiksmažodžių semantinė istorija.

1. PIRMINIAI ESSEN-KAUZATYVINIAI VEIKSMAŽODŽIAI

Kadaise egzistavę vokiečių kalbos veiksmažodžio essen kauzatyviniai vediniai dabartinėje vokiškoje komunikacijoje geriausiu atveju atlieka šalutinį vaidmenį. Tačiau Vokiečių kalbos žodyno naujojoje redakcijoje (DWBneu) veiksmažodžiams äsen, atzen ir ätzen skirti atskiri straipsniai. Visi trys veiksmažodžiai taip pat įtraukti į Duden redakcijos Vokiečių kalbos universalųjį žodyną. Iš žodynų įrašų aiškėja, kad visi trys veiksmažodžiai, turintys pagrindinę reikšmę „x padaro, kad y valgo z“ (paprasčiau: „x maitina / šeria y z“), paliudyti nuo senosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpio ir turi atitikmenų kitose germanų kalbose. Nepaisant aiškios sintaksinės trijų valentų struktūros ir rekonstruojant dar atpažįstamos morfologinės struktūros – tai silpnieji jan-veiksmažodžiai, padaryti iš nekauzatyvinio veiksmažodžio o-laipsnio, iš kurio sudaromas būtasis laikas (essen-aß), (plg. trinken/trank – tränken „padaryti / leisti gerti“) – veiksmažodžių istorijos pateikimas Istoriniame sintaksiniame veiksmažodžių žodyne, t. y. atsižvelgiant į semantinę ir morfologinę aplinką, kurios veiksmažodžiai, kaip valentingumo nešėjai, reikalauja, kelia didelių sunkumų. Jie kyla tiek dėl reikšmių, kurios kalbos istorijos eigoje išsiskyrė, tiek dėl garso raidos, prasidėjusios dar prieš senosios aukštosios vokiečių kalbos laikotarpį.

2. ETIMOLOGIJA

Germanų stipriojo veiksmažodžio *et-a- „valgyti“ kauzatyvas sudarytas iš veiksmažodžio kamieno o-laipsnio (gm. *at-) su priesaga -ja. Šis „taisyklingas“ darinys paliudytas got. (fra-)atjan „išdalyti maistui“, saks. etja „šerti“, angl. ettian „nuganyti“, fryz. etta „ganyti“, ir turi morfologinę paralelę kauzatyve gm. *sat-ja- „sodinti“, sudarytame iš stipriojo veiksmažodžio kamieno gm. *set- „sėdėti“. essen-kauzatyvo komplikacija atsiranda dėl to, kad iš germanų kamieno gm. *et- „valgyti“ su priesaga -ja dar sudarytas kitas veiksmažodis, tačiau iš

Straipsniai / Articles

13

ALBRECHT GREULE

Ilgasis laipsnis gm. ēt buvo išvestas kaip gm. *ēt-ja. Šis darinys gotų kalboje nepatvirtintas; šioje kalboje iš ilgojo laipsnio yra išlikę tik daiktavardžiai uz-eta „ėdžios“ ir af-etja „ėdrūnas“, o kitose senosiose germanų kalbose – gm. *ēt-a-m „maistas, ėdalas“ tęsinys (Seebold 1979: 180), todėl, sekant Jörgu Riecke, galima manyti, kad gm. *ēt-ja yra išvestas iš šio nominalinio kamieno ir iš pradžių nebuvo kauzatyvas (Riecke 1996: 651). Gm. *ēt-ja galėjo būti (dvivalentis) ornatyvas ir turėti reikšmę „x aprūpina y maistu pašaru“ (= „x maitina y“). (Plg. apie visą šį kompleksą EWAhd II: Sp. 1188f.)

Trijų veiksmažodžių kauzatyvų, susijusių su essen, susidarymą lėmė keli garsų kitimai priešsenosios vokiečių kalbos laikotarpiu, dėl kurių susiformavo trys formų tipai:

1 tipo, gm. *at-ja-, atveju kamieno balsis /a/ prieš /j/ pakilo iki /e/ (pirminė umliauto kaita), o /-t-/ pailgėjo iki /-tt-/ > priešsenosios vokiečių kalbos formoje *etija-.

2 tipo, gm. *ēt-ja-, atveju, išskyrus gotų kalbą, prokalbės /ē/ buvo pažemintas iki /ā/: *atīja-. Kadangi po ilgo skiemens balsio /-t-/ geminacija buvo neprivaloma, senojoje vokiečių kalboje galėjo susidaryti du potipiai: vienas be t-geminacijos (2a) ir kitas su t-geminacija (2b):

2a tipas) priešsenosios vokiečių kalbos *atīja- > senosios vokiečių kalbos āzen. Laukiamas /ā/ umliautas ir balsio ilgumas senojoje vokiečių kalboje raštu nebuvo žymimi, o tik viduriniosios vokiečių kalbos laikotarpiu pasirodė kaip æʒen, êʒen, ēʒen (būtasis laikas âʒte?), naujosios vokiečių kalbos äsen [äː] (=antrinis umliautas). Negeminuotas priešsenosios vokiečių kalbos /-t-/ (dėl antrojo garsų poslinkio) virto paprastuoju dusliuoju frikatyvu /-s-/, senojoje vokiečių kalboje <-z->, viduriniosios vokiečių kalbos laikotarpiu <-ʒ->.

2b tipas) priešsenosios vokiečių kalbos *atīja- > senosios vokiečių kalbos *ätzen/āzen. Laukiamas /ā/ umliautas ir balsio ilgumas senojoje vokiečių kalboje raštu nebuvo žymimi, o tik „viduriniosios vokiečių kalbos“ laikotarpiu pasirodė kaip *ætzen, *ētzen. Geminata /-tt-/ (dėl antrojo garsų poslinkio) virto afrikata /-ts-/.

Naujosios vokiečių kalbos atzen etimologija neaiški. Tai gali būti iš (bavarų) tarmės kilęs šalutinis variantas (bavarų tarmėje /ā/ umliautas, viduriniosios vokiečių kalbos <æ>, nuo XII a. buvo pažemintas iki /aː/) arba (viduriniosios vokiečių kalbos) ätzen susidarė dėl sistemos išlyginimo, veikiant būtajam laikui *ätz-te.

Prie essen kauzatyvų grupės nepriklauso senosios vokiečių kalbos azon „puotauti“ (taip Seebold 1970: 180) arba senosios vokiečių kalbos âzôn „ieškoti sau maisto, pašaro“ (AHDWB I: 11, Sp. 766), naujosios vokiečių kalbos aasen (DUW: regioninis „(su kuo nors) elgtis švaistūniškai, neūkiškai, ką nors švaistyti“ (plg. DWBneu 1. Bd., Sp. 15). Tikriausiai tai denominalinis darinys iš senosios vokiečių kalbos āza (azza) „maistas, pašaras“ (plg. EWAhd I: Sp. 409–410).

14

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

3. SEMANTIKA IR SINTAKSĖ: VEIKSMAŽODŽIO AKTANTŲ KONSTELIACIJOS DIACHRONIŠKAI

Senoji aukštaičių vokiečių kalba

1 tipas, germ. *at-ja-: sen. aukšt. vok. ezzen su [–ts–], vid. aukšt. vok. etzen (būt. l. atzte, su atgaline umliauto kaita), vok. ätzen (iš tikrųjų *etzen)

Sen. aukšt. vok. ezzen silp. vksm. (AHDWB III: Sp. 476f.; Riecke 1996: 638)

1 semema ‘nuganyti, leisti nuganyti’. Pavyzdys be sintaksinės aplinkos.

2 semema ‘ėsdinti, valyti aštriu skysčiu’. Pavyzdys giezzit uurtin (pasyvas)

2a tipas, iki sen. aukšt. vok. *ātja- > sen. aukšt. vok. āzen su [–s–], vid. aukšt. vok. æzen, ȇzen/ēsen, vok. äsen (seniau äßen)

ir

2b tipas) iki sen. aukšt. vok. *āttja- > sen. aukšt. vok. (gi-)āzen su [–ts–] (AHDWB I: Sp. 764f.: su afrikata; Schützeichel 2006: āz(z)en ‘maitinti, šerti’; Riecke 1996: 650f.: āzen ‘duoti kam nors valgyti, maitinti ką nors, šerti’), vid. aukšt. vok. *ætzen, *etzen. Sen. aukšt. vok. rašyba su <–z–> arba <–zz–> neleidžia patikimai priskirti afrikatai ar frikatyvui.

Sen. aukšt. vok. āzen (AHDWB I: 764f.)

Semema ‘maitinti žmogų, penėti, duoti žmogui valgyti, šerti gyvūną’.

SBP/TKR: NGn/Agens (žmogus/Dievas) – Nga/Adresatas (žmonės/gyvūnai) – [pNₘᵢₜ/Affiziertes Obj. (maistas)] – [pNₐᵦₐ/Instrumentas („ranka“)]

Pavyzdžiai: (1) daz ih hungarege ni azda. (2) [du] rihtost... mir tische. daz ih keazzet wurde mit starcherun fluoro danne diu milch si (pasyvas). (3) toh tie... leuuen an in chetenna tragen. unde doh man sie azze aba hende Nb 138,1 [149,4].

Vidurio aukštaičių vokiečių kalba

etzen, ezzen [su pirmine UL ir afrikata < iki sen. aukšt. vok. *attja–], būtasis laikas azte (= 1 tipas)

1 semema ‘aprūpinti žmogų / gyvūną maistu, maitinti, penėti, šerti’ (tr.): (faktityvinis–) kauzatyvinis „priversti valgyti“.

SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) – Nga/Adressat (Mensch/Tier) – [pNₘᵢₜ/Affiziertes Objekt (Nahrung)] – [pNₘᵢₜ/Instr (Hand)]

Belegai: ir sult [...] den hungerigen etzen PrBerth 1:280,36; mich durfte, ir tran­<em>tent</em> mich, mich hungerte, ir azetent mich Lucid 141,4; di hungerigen er [der gute Christ] ezet / di durstigen er trenket Glaub 1691; si [Maria] tranc­te in [Christus] unde azte in mit deme rainen spunne ire hailigen miliche TrudHL

Straipsniai / Articles

15

ALBRECHT GREULE

80,16; siche lûte pflac si zu etzene und zu trenkene mit iren henden HvFritzIHI 243,1; daz dû im [deinem Herren] sîn vihe [...] dâ heime etzest unde trenkest PrBerth 1:268,17; mit honighe her [der Teufel] in [den Sünder] ezet / und trinket in nach mit gallen HeslApk 13350.

Semem 2 „(savo) gyvulius ganyti“ (permisyvasis–)k ausatyvas „leisti ėsti“

SBP/TKR: Nɢn/Agens (Mensch) – pN_uf / Ort (Weide)

Belegai: daz pæide lôte vf ir paider wæide solen treiben vnde ezzen alse vor sechzich jaren UrkCorp (WMU) 1690,3; alles daz reht, daz ich hatte vf ir mat-tan ze ezzene ebd. 1801,26. 649,16.

Semem 3 „pakenkti kam nors, nepagrįstai leidžiant ganytis gyvuliams“

SBP/TKR: Nn/Agens (Mensch) – [Na/Patiens (Mensch)] – [pNan/Ort]

Belegai: sunder hove, die uns weder treten noch etzen süllen SchweizId 1,628; swer den andern anspricht umb etzen, tretten, ubersniden, ubernemen UrkWittelsb 1,148 (a. 1255); item si quis alium impulsa uerit de dampnis, que dicuntur etzen, trettin, ubersniden, ubereren ebd. 1,89 (a. 1244]); tut ieman dem andern schaden pey tag oder pei nacht mit etzen an seinen chorn, an seinem wizmat, an seinen garten StrMünch 327,18.

etzen, v. vok. *êtzen, (bavar.?) ȃtzen [su antriniu umliautu, ilgoji afrikata < priešahd. *āttja–] Variantą ȃtzen galėjo lemti sistemos išlyginimas pagal būtąjį laiką *ātz-te arba jis kilęs iš bavarų tarmės, kur nuo XII a. vidurinės vokiečių aukštaičių kalbos <æ> buvo pažeminta iki /a:/.

Semem 1 „aprūpinti žmogų / gyvūną maistu, valgydinti, maitinti, šerti“ (tr.): (faktityvusis–) kausatyvas „priversti ėsti“.

SBP/TKR: NGn/Agens (Dievas, žmogus) – Nga/Adresatas (žmogus, gyvūnas) – [pNmit/ von/Afektuotas objektas (maistas, pašaras)] – [pNmit / uf /Instr (ranka / ant rankos)]

Belegai: er [Gott] æcet siv [die Feinde Gottes] uon fezte chorens unde uon steine honges sat er siv PsM 80,17; Daniel 3590; und ätzt in [den Delphin] zuo letzt mit seiner hant BdN 236,17; [den Hahn] atzt er dick uf siner hant Reiher 35. übertr.: dar nach so trencht man in und aezet in mit der ler des hiligen ew ein-gelium PrOberalt 33,19.

Semem 2 „aprūpinti ką nors (meškerę) masalu“

SBP/TKR: NGn/Agens (žmogus) – Nga/afektuotas objektas (meškerė) – pNmit/Instr

Belegai: ain regenwurm, dâ mit man die ängel ätzt BdN 310,5, in die geätzten h amen BdN 215,13.

Semema 3 „kam nors ką nors ėdinti, ką nors kuo nors pamaitinti“

SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Nd/Adresatas (žmogus) – Na/Afektuotas objektas (kvapas)

16

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

Beleg: (perkelta reikšmė) den hailigen smach du uns zallen ziten acist LambGeb A23. aezen, mdt. êzen/êsen, bair.? *âzen/âsen [mit SekundärUL lang, Spirans < vorahd. *atja-] (=Typ 2a)

Semema 1 „aprūpinti žmogų / gyvūną maistu, maitinti, penėti, šerti“ SBP/TKR: NGᵣn/Agens (Mensch, Adler) – Nga/Adressat (Mensch, Adler) – [pNvon/Affiziertes Objekt (Futter)]

Pavyzdžiai: dc du den hungergen ésest PrSchw 2,55; dise hende, dî dich ezden in ellende MarlbRh 49,34; – su Refl.-Pron.: [erelio] fus se [...] / ein lewen halten zu der stunde, / von dem sich sin richer munt / nach sime lust eset und erquickt Minneb 3005. –

Semema 2 „nuėsti ką nors“, čia perkeltine reikšme „šliaužti“ (pažodžiui „nuėsti šlaitą“) SBP/TKR: NGᵣn/Agens (Mensch) – Nga/Affiziertes Objekt (Abhang)

Pavyzdys: ubir sant und ubir wasin / musten si [Džonatanas ir jo vyrai] die haldin asin / zende [aukštyn uola] an allin vieren RyEWchr 23336.

Ankstyvoji naujoji vokiečių kalba

FNH DWB pateikia po vieną lemą tipui su afrikata ir tipui su frikatyvu:

ätzen, etzen, rečiau atzen

Semema 1 „duoti kam nors valgyti, maitinti ką nors“; (specialiai: „(kalinius) aprūpinti maistu“; teisės kalbos draudžiamosiose formulėse: „pamaitinti ką nors, suteikti kam nors pastogę“; „(gyvūnus) šerti“

SBP/TKR: NGᵣn/Agens (Žmogus) – Nga/Adresatas (Žmogus/Gyvūnas) – [pNmit/Afektuotas objektas (Maistas)] – [pNmit/Instr (Ranka)]

Beleg: welheu hüenr man ätzt mit halbgekochter gersten, diu legt vil air K. v. Megenberg, B.d.Nat.196,15; er (vogel) ätzt sich selber mit sein fuoz als ein mensch mit der hant K. v. Megenberg, B.d.N.222,9.

Semema 2 „sušerti ką nors (pvz., avižas)“ SBP/TKR: NGᵣn/Agens (Mensch) – Nga/Affiziertes Objekt (Nahrung)

Pavyzdys: ätzten sie aber habern, juos turės apmokėti bendruomenė Weist. Schriesheim 184, 10.

Semema 3 „(gyvulius) varyti į miško ganyklą“ SBP/TKR: NGᵣn/Agens (Mensch) – NGᵃ/Affiziertes Objekt (Vieh) Beleg:?

Semema 4: „(gyvulius) ganyti“ SBP/TKR: NGᵣn/Agens (Žmogus) – NGᵃ/Patiens (Gyvuliai) Pavyzdys:?

Semema 5: „leisti nuganyti (ploto augmeniją)“ SBP/TKR: NGᵣn/Agens (Žmogus)

Straipsniai / Articles

17

ALBRECHT GREULE

Pavyzdys: bet kad vienas ätzen [ant bendro naudojimo žemėje] nori, yra leidžiama Weistum Schriesheim 121,5

Semema 6: „kam nors pakenkti leidžiant ganyti gyvulius“ (plg. DWBneu atzen4: „kam nors pakenkti neteisėtai nuganius jo pašarui skirtus plotus“

SBP/TKR: NGn/Agens (Žmogus) – NGa/Patiens (Žmogus)

Pavyzdys: 1.h.14.jh. sunder hove, die uns weder treten noch e(tzen) süllen schweiz. id. 1,628 (DWBneu)

Semema 7: „(gaudyklę) aprūpinti masalu / dvėseliena“ (plg. DWBneu atzen3: „vilioti gyvūnus pašaru, jaukinti; aprūpinti ką nors viliokliu, masalu“, pirmą kartą 1349/50 Konrad v. Megenberg)

SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Na/Patiens (Gaudyklė) – pN_mit/Affiziertes Objekt (Masalas)

Pavyzdys: då mit man die ängel ätzt Konrad v. Megenberg, B.d.Nat 250, 13

Semema 8: „elgtis priešiškai kieno nors atžvilgiu; puoselėti keršto jausmus, plėšti“ (plg. DWBneu atzen4: „kam nors pakenkti, (karo metu) apiplėšti, atimti“

SBP/TKR: NGn/Agens (Žmogus)

Pavyzdys: [jie] gulėjo vyskupo žemėje su jėga ir pr anten und atzten 6 tag Chron. Augs. 2.21,26.

Semema 9 (pagal DWBneu ätzen1): „leisti kam nors suirti dėl paviršių veikiančių cheminių priemonių, dėl ėdžios medžiagos (rūgšties, šarmo), ėsdinti, valyti“

SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Na/Affiziertes Objekt

Pavyzdys: (1497) (tepalas) wurt vast gebraucht..zu ätzen unnd reinigen..alle unreine schaden Brunschwig, chirurgia 237b

Semema 10 (pagal DWBneu ätzen2): „ką nors sukurti, išgauti veikiant cheminėms priemonėms (meniškai formuojant) įrėžti į paviršių“

SBP/TKR: NGn/Agens (Žmogus) – NGa/afektuotas Objektas (Graviravimas) – pN_in/Vieta (Paviršius)

Belegas: (1558) das glaß, darein der heilig David geetzet war Lindener, katzipori 133 LV.

ässen (iš mhd. aȝen = 2 tipas)

Semema 1 „kam nors duoti valgyti, ką nors maitinti; šerti gyvūnus“ (sinonimiška ätzen/etzen/atzen Sememai 1)

SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Na/Adresatas (Žmogus/Gyvūnas) – [pN_mit/Afektuotas Objektas (Maistas)]

Belegas (pagal DWBneu äsen1) 1388 das...des jars nit mer denne sechs swin geaesset sullen werden württ. Geschichtsqu. 8,62.

18

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

(FNHDWB beleguose cituojamos asmenuotosios veiksmažodžio formos su <z> taip pat gali priklausyti etzen, pvz., do mite ezt her die gerualkin v. Tscharner, Md. Marco Polo 21,7.)

Semema 2 „(gyvūnus) privilioti jauku“

SBP/TKR: NGn/Agens (Žmogus) – NGa/Patiens (Gyvūnas)

Belegas: so du gar ein verbainten fuchs [...] hast, so äß in zu holz bey einem baum auf die erde Ermisch u.a., Haush. Vorw.225, 15.

Semema 3 (pagal DWBneu äsen¹) „imti maistą“ (medžiotojų kalboje), (pagal DWBneu äsen²) sangrąžinis „(apie augalėdžius gyvūnus, ypač medžiotojų kalboje apie laukinius gyvūnus) ką nors ėsti, valgyti, nuganyti“

SBP/TKR: NGn/Agens (Gyvūnas)

Belegas: mag sy (= besilaukianti elnė) sich wol an dem flachs waiden und äsen lehre v. d. zeichnen d. hirsches 133 L.

Belegas:1682 soll der hirscher...äsen in den saaten und feldern Hohberg georgica (1687)²,63b.

Senesnė naujoji vokiečių kalba (GoetheWB)

ätzen

Semema 1 „(paukštį) lesinti“

SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) – NGakk/Adressat (Tier) – [pN_aus/Instr]

Belegas: Es hatt‘ ein Knab‘ eine Taube zart, /...Geätzet aus seinem Mund

Semema 2 „šarmų ir rūgščių, nuodų žalingam poveikiui“ tik esamojo laiko dalyvis!

Semema 3 „graviūros mene – ėsdinimo procesui“

SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) – NGa/Affiziertes Objekt (Material)

Belegas: Ich ätzte die Platte

ėßen, sich

Semema: (medžiotojų kalboje) apie laukinių žvėrių rijimą: „maitintis“

SBP/TKR: Nn/Agens (Wildtiere) – pN_an/Ort

Belegas: Gehörntes Rind / Aeßt sich vertheilt am überschoffen Felsen.

Naujaujoji vokiečių kalba (DUW, DWBneu)

äsen, sich

Semema (medžiotojų kalboje) „(laukiniams gyvūnams, išskyrus šernus ir plėšriuosius žvėris) imti maistą“

SBP/TKR: Nn/Agens – pN/Ort

Belegas: <1883> buvo galima... pamatyti iš miško išeinant stirną arba elnią ir besimaitinantį (DWBneu, 3. Bd., Sp. 338)

ätzen

Straipsniai / Articles

19

ALBRECHT GREULE

Semema 1 „ką nors apdoroti rūgštimi, šarmu ar pan., kad tai būtų ištirpinta arba pašalinta“

SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Na/Affiziertes Objekt – pNmit/Instr. (rūgštis, šarmas ar pan.)

Beleg: žaizdos kraštus ėsdinti pragaro akmeniu (DUW)

Semema 2 „(apie rūgštis, šarmus ar pan.) destruktyviai, ėsdinančiai veikti ką nors“

SBP/TKR: Nn/Agens (rūgštys, šarmai ar pan.) – Na/Affiziertes Objekt

Beleg: daugiausia esamojo laiko dalyvis ätzend.

Semema 3 „naudojant rūgštį, šarmą ar pan. ką nors sukurti medžiagos paviršiuje, įėsdinti; ką nors sukurti, išgauti cheminių priemonių poveikiu, (meniškai formuojant) išgraviruoti į paviršių, vėliau apskritai ką nors išpjauti, įrėžti“ (DWBneu, 3. Bd., Sp. 338)

SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Effiziertes Objekt (paveikslas) – pNauf,in/Ort (medžiagos paviršius)

Beleg: 1851 kad jis ant vario plokštelės išėsdino raides (DWBneu), išėsdinti paveikslą vario plokštelėje (DUW).

ätzen

Semema (medžiotojų kalboje) „aprūpinti jauniklius paukščius pašaru, maistu“ (iš pradžių bavarų kalboje vietoj ätzen – antrinis umliautas?)

SBP/TPK: Nn/Agens (gyvūnas) – Na/Adressat (jauniklis) – pNmit/Instr.

Beleg: <1853> akli...jaunikliai, kuriuos ji (ežienė)...rūpestingai maitina sraigėmis ir sliekais (DWBneu, 3.Bd., Sp. 391

4. ŽODYNUOSE NURODYTŲ REIKŠMIŲ, SUSIJUSIŲ SU 12 SEMEMŲ (A–L), SANTRAUKA

Norint paaiškinti veiksmažodžių prieš ahd. *atjaund *ātja–/*āttja–, etimologinių germ. veiksmažodžio *eta- „valgyti“ kauzatyvų, raidos iki naujosios vokiečių kalbos veiksmažodžių ätzen, äsen, atzen, žodynuose pateikti reikšmių aprašai apibendrinami į 12 sememų.

Semema A „aprūpinti žmogų / gyvūną maistu, maitinti, penėti, šerti“

Ahd. ätzen: SBP/TKR: NGn/Agens (žmogus / Dievas) – NGa/Adresatas (žmonės / gyvūnai) – [pNmit/Affiziertes Objekt (maistas)] – [pNaba/Instrument („ranka“)]

20

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

Mhd. etzen, ezzen: SBP/TKR: NGn/Agens (žmogus) – nga/Adresatas (žmogus / gyvūnas) – [pN_mit/Affiziertes Objekt (maistas)] – [pN_mit/Instr (ranka)]

Mhd. ätzen: SBP/TKR: NGn/Agens (Dievas, žmogus) – nga/Adresatas (žmogus, gyvūnas) – [pN_mit/von/Affiziertes Objekt (maistas, pašaras)] – [pN_mit/uf/Instr (ranka / ranka)]

Mhd. æßen: SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus, erelis) – Na/Adresatas (žmogus, erelis) – [pN_von/Affiziertes Objekt (pašaras)]

Fnhd. ätzen, etzen, atzen: SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Na/Adresatas (žmogus / gyvūnas) – [pN_mit/Affiziertes Objekt (maistas)] – [pN_mit/Instr (ranka)]

Fnhd. ässen: SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Na/Adresatas (žmogus / gyvūnas) – [pN_mit/Affiziertes Objekt (maistas)]

Änhd.: ätzen „(paukštį) šerti“: SBP/TKR: NGn/Agens (žmogus) – NGakk/Adresatas (gyvūnas) – [pN_aus/Instr]

?Nhd.: atzen (medžioklės kalboje) „aprūpinti jauniklius paukščius pašaru, maistu“ (iš pradžių bavarų kalboje vietoj ätzen – antrinė umliauto raida?); SBP/TPK: Nn/Agens (gyvūnas) – Na/Adresatas (gyvūno jauniklis) – pN_mit/Instr.

Semema B „leisti (savo) gyvuliams ganytis“

S. vok. ezzen: SBP/TKR ———

Mhd. etzen/ezzen: SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – pN_uf/Vieta (ganykla)

Fnhd. ätzen, etzen, atzen: „(ploto augaliją) leisti nuganyti“ SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus)

Fnhd. ätzen, etzen, atzen: „(gyvuliams) ganytis“, SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Na/Patiens (gyvuliai)

Änhd.: ---

Nhd.: ---

Semema C „ką nors nuganyti“

Senoji vokiečių aukštaičių kalba ---

Vidurinioji vokiečių aukštaičių kalba æßen: SBP/TKR: NGn/Agens (žmogus) – NGa/Afektuotas objektas/vieta (šlaitas)

Ankstyvoji naujoji vokiečių aukštaičių kalba: ---

Ankstyvoji naujoji vokiečių aukštaičių kalba: ---

Naujoji vokiečių aukštaičių kalba: ---

Semema D „(galvijus) varyti į miško ganyklą“

Senoji vokiečių aukštaičių kalba ---

Vidurinioji vokiečių aukštaičių kalba ---

Ankstyvoji naujoji vokiečių aukštaičių kalba ätzen, etzen, atzen: SBP/TKR: NGn/Agens (žmogus) – nga/Afektuotas objektas (galvijus)

Straipsniai / Articles

21

ALBRECHT GREULE

Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje: --- Naujojoje vokiečių kalboje: ---

Semema E „privilioti gyvūnus pašaru, vilioti; aprūpinti ką nors viliojančiu maistu, masalu“

Senojoje aukštaičių vokiečių kalboje: --- Viduriniojoje aukštaičių vokiečių kalboje ätzen: SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Na/Afektuotas objektas (meškerė) – pNₘᵢₜ/Instr Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje ätzen, etzen, atzen: SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Na/Patiensas (gaudymo priemonė) – pNₘᵢₜ/Afektuotas objektas (masalas) Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje ässen: SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Na/Patiensas (gyvūnas) Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje: --- Naujojoje vokiečių kalboje: ---

Semema F „ką nors kuo nors šerti, ką nors kuo nors maitinti“ „šerti kuo nors (pvz., avižomis)“

Senojoje aukštaičių vokiečių kalboje: --- Viduriniojoje aukštaičių vokiečių kalboje aetzen: SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Nd/Adresatas (Žmogus) – Na/Afektuotas objektas (kvapas) Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje ätzen, etzen, atzen: SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Na/Afektuotas objektas (maistas) Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje: --- Naujojoje vokiečių kalboje: ---

Semema G „neteisėtu nuganymu pakenkti kam nors jo pašaro plotuose“

Senojoje aukštaičių vokiečių kalboje: -- Viduriniojoje aukštaičių vokiečių kalboje etzen, ezzen: SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – [Na/Patiensas (Žmogus)] – [pNₐₙ/Vieta] Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje ätzen, etzen, atzen: SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) – Na/Patiensas (Žmogus) Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje: --- Naujojoje vokiečių kalboje:---

Semema H „elgtis priešiškai kieno nors atžvilgiu; puoselėti keršto jausmus, plėšti“, „kenkti kam nors, (karo metu) apiplėšti, išgrobstyti“

Senojoje aukštaičių vokiečių kalboje: --- Viduriniojoje aukštaičių vokiečių kalboje: --- Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje ätzen, etzen, atzen: SBP/TKR: Nn/Agens (Žmogus) Ankstyvojoje naujojoje vokiečių kalboje: ---

22

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

Nhd.: ---

Semem I (apie augalėdžius gyvūnus, ypač medžiotojų kalboje apie laukinius gyvūnus) „ką nors ėsti, suėsti, nuganyti“, „pasisavinti maistą“ (medžiotojų kalboje)

Ahd.: --- Mhd.: ---

Fnhd. ässen: SBP/TKR: NGn/Agens (gyvūnas)

Änhd. sich äßen (medžiotojų kalboje) SBP/TKR: Nn/Agens (laukiniai gyvūnai) – pNan/Ort

Nhd.: äsen (medžiotojų kalboje)

Semem J „ką nors, veikiančios paviršių cheminės medžiagos paveiktą, aštria medžiaga (rūgštimi, šarmu) suėsdinti, beicuoti, valyti“

Ahd. ätzen (užfiksuota tik pasyvo forma: giezzi tuurin)

Mhd.: ---

Fnhd. ätzen, etzen, atzen: SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Na/afektuojamas objektas

Änhd.: ---

Nhd.: ätzen „apdoroti ką nors rūgštimi, šarmu ar pan., kad tai ištirptų arba būtų pašalinta“, SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Na/Afektuojamas objektas – pNmit/Instr. (rūgštis, šarmas ir pan.)

Semem K „(apie rūgštis, šarmus ir pan.) ardomai, ėsdinamai veikti ką nors“

Ahd.: --- Mhd.: --- Fnhd.: ---

Änhd.: „apie šarmų ir rūgščių, nuodų žalingą poveikį“ tik PartPräs!

Nhd.: ätzen, SBP/TKR: Nn/Agens (rūgštys, šarmai ar pan.) – Na/Afektuojamas objektas – daugiausia esamojo laiko dalyvis ätzend.

Semem L „rūgštimi, šarmu ar pan. naudojant išgauti ką nors medžiagos paviršiuje, išėsdinti“ (DUW), „cheminių priemonių poveikiu išgauti, sukurti ką nors, (meniškai formuojant) išgraviruoti plokštumoje, vėliau apskritai įpjauti, įrėžti ką nors“ (DWBneu, 3. Bd., S. 392)

Ahd.: --- Mhd. ---

Straipsniai / Articles

23

ALBRECHT GREULE

Fnhd. ätzen, etzen, atzen: SBP/TKR: NGn/Agens (žmogus) – Na/efektuotas objektas (graviūra) – pN_in/vieta (paviršius)

Änhd. ätzen: SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Na/Afektuotas objektas (medžiaga)

Nhd. ätzen: SBP/TKR: Nn/Agens (žmogus) – Efektuotas objektas (paveikslas) – pN_auf,in/vieta (medžiagos paviršius).

5. KOMENTARAS

Remiamės prielaida, kad trivalentiniai (vakarų germanų) *atja ir *atja/*ättja priešsenosios vokiečių kalbos laikotarpio komunikacijoje buvo sinonimai. Tačiau jų kauzatyvumą galima interpretuoti ir faktityviškai, ir permisiviai: „x priverčia y valgyti z“ (faktityviai) ir „x leidžia y valgyti z“ (permisyviai). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vakarų germanų kalbos veiksmažodis *ātja-/*ättja- (< germanų *ēt-ja-) iš pradžių galėjo būti ne kauzatyvinis, o ornatyvinis veiksmažodis; vis dėlto žodžių darybos morfologijos požiūriu (vedinys su ja priesaga) ir semantiškai („x aprūpina y maistu / pašaru“) jis buvo artimas „tikrajam“ (germanų) essen-kauzatyvui. Senojoje vokiečių kalboje neįmanoma nustatyti skirtumo tarp „tikrojo kauzatyvo“ ezzen (< *atja-n) ir ornatyvinio (?) āzen/*ātzen (< *atja/*attja-); abu vartojami kaip trivalentiniai; tas pats taikytina vidurio vokiečių kalbos formoms etzen, ätzen ir aȥen.

6. SEMEMŲ STRUKTŪRINIMAS

Iš žodynų iškelti, sintaksiškai interpretuoti ir apibendrinti (12) sememų semantiškai apytikriai išdėstyti tokia tvarka: „duoti valgyti“ – „šerti“ – „ganyti“ – „nuganyti“ ir „apdoroti rūgštimi“; sememos J–L („apdoroti rūgštimi“ ir kt.) yra labiausiai nutolusios nuo etimologinės pagrindinės reikšmės („x maitina y z“).

Situaciją (prieš senąją vokiečių kalbą) galima apibūdinti taip: kaip essen-kauzatyvas vartojami trys veiksmažodžiai, kurie formaliai mažai kuo skiriasi. Labai tikėtina, kad triguba sinonimija anksti išsiskyrė, juolab kad kauzatyvumą galima interpretuoti ir faktityviškai, ir permisiviai, o – šiuo atveju – iš germanų *etja-n kilęs veiksmažodis kaip ornatyvas veikiausiai buvo vedinys iš germanų kalbos daiktavardžio *eta-m „ėdalas“ arba *et-on „ėdžios“.

Vokiečių kalbos raidos pradžioje sememoje A esama variabilumo, kuris pasireiškia ne tuo, kad semema turi ir permisivų „valgyti

24

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

tiek „daryti“, tiek faktityvas „priversti valgyti“ gali būti vartojami. Veikiau antrasis aktantas neapsiriboja „žmogumi“, bet gali būti „žmogus“ arba „gyvūnas“. Ši trijų aktantų alternacija SBP/TKR:

Nn/Agens (Mensch) – Na/Adressat (Menschen/Tiere) – [pN_mit/Affiziertes Objekt (Speise)]

išlieka iki Änhd. Kartu formulė rodo, kad trečiasis aktantas yra skliaustuose, t. y. tai, kas duodama valgyti arba kuo šeriama, gali būti išreikšta kaip sakinio dalis, bet nebūtinai turi būti. Valentiškai tai yra fakultatyviai trivalentis SBP, ir atsiranda dar viena variacijos galimybė: aktantas „Affiziertes Objekt“ („Speise/Futter“) gali būti neįvardytas. Kaip rodo Goethe’s žodynas, kelyje į Nhd. semema A apribojama dviem aspektais: ji visiškai praranda aktantą „Affiziertes Objekt“, o antrojo aktanto „Adressat“ variantiškumas išnyksta ir jis apribojamas iki „Tier“. Kad tai lemia specializuota arba profesinė veiksmažodžio vartosena, aiškiai matyti Nhd., kur atzen vartosena pažymėta kaip „medžioklės kalbos“, o pirmasis ir antrasis aktantai dar labiau apriboti, nes nurodoma situacija, kai gyvūnai (ne žmonės) aprūpina savo jauniklius maistu. Tai, kad Nhd. šiai sememai pasirenkamas ne formantas ätzen, o (bair.?) atzen, galėtų rodyti, kad reikšmėje, susijusioje su semema J, jį išstūmė ätzen.

Kokią vietą šiame kontekste užima tik Mhd. ir Fnhd. paliudyta semema F? Jos TKR [Agens (Mensch) versorgt Adressat (Mensch/Tier) mit Affiziertem Objekt (Nahrung)] savo pagrindine kausatyvo konstrukcija nesiskiria nuo essen, tačiau Mhd. ji įtraukiama į „klasikinę“ geben konstrukciją: Nn/Agens (Mensch) – Nd/Adressat (Mensch) – Na/Affiziertes Objekt, kurios reikšmė – „kam nors duoti maisto“. Adresatas dabar vartojamas datyvu, o ne, kaip sememoje A, akuzatyvu, ir Fnhd. jis praleidžiamas. Affiziertes Objekt (tai, kuo maitinama) pereina į akuzatyvą, todėl konstrukcijoje nebereikia prielinksninės grupės.

Jau Ahd. aiškiai matyti sememos A raidoje stebimas veiksmo perspektyvos susiaurėjimas į gyvūnus, tiksliau – galvijus, ir būtinybė juos šerti arba leisti ganytis tam tinkamoje vietoje. Taip pradinė permisija panaudojama faktityvumo sąskaita, o aktantas „Adressat“ kaip „Patiens“ susiejamas tik su „Tiere (Vieh)“; aktantas „Affiziertes Objekt (Futter)“ išnyksta, o atsiranda naujas aktantas, būtent ganymo vieta. Nors atitinkama VAK:

Nn/Agens (Mensch) – Na/Patiens (Vieh) – pN/Ort (Weide)

Straipsniai / Articles

25

ALBRECHT GREULE

nė vienoje kalbos raidos pakopoje nėra visiškai taip paliudyta, sememai B iš „scenos“ išvedama trijų aktantų VAK. Su ja susijusi tik Mhd. paliudyta dvivalentė semema C, kurioje dėl perfektinės reikšmės („nuganyti“) vieta pasirodo kaip Na/Affiziertes Objekt. Tuo tarpu tik fnhd. paliudytoje (dvivalentėje) sememoje C („varyti (galvijus) į miško ganyklą“), kurią galima suprasti kaip sememos B intensyvinimą, „vieta“ pašalinama iš akiračio, o „galvijai“ įtraukiami kaip Na/Affiziertes Objekt. Abipusę ganymo perspektyvą perteikia semema E: čia gyvūnai ne varomi, bet viliojami jauku. Šioje (tik mhd. ir fnhd.) sememoje dėmesio centre yra jaukas ir jaukinimo įrankis.

Pereinant platesne prasme suprantamai ganymo reikšmei (sememos B, C, D, E, G) iš gyvulininkystės į medžioklės sritį, nuo Fnhd. iki Nhd. kalbos raidos metu atsiranda semema (semema I), susieta su formantu äsen (medžioklės kalboje), kurios reikšmė išvedama iš „šerti/ganyti“ refleksyvizacijos, t. y. „pačiam maitintis, ganytis, maitintis“, o pirmasis aktantas Nn/Agens apribojamas laukiniais gyvūnais.

Atrodo, kad nuo mhd. laikų gyvulių ganymas sukeldavo teisminių ginčų. Tik taip galima suprasti raidą į sememą G „žaloti ką nors dėl neteisėto nuganymo jo pašarinių plotų“ ir net sememoje H, paliudytoje tik Fnhd., matomą reikšmės išplėtimą iki „žaloti, apiplėšti, atimti“.

Nors pirmiau aprašyta sememų raida – išskyrus sememą A (atzen) ir sememą I (äsen) – neturėjo poveikio Nhd. ir vyko tik viduramžiais bei ankstyvaisiais naujaisiais laikais, sememų J–K grupė iš pirmo žvilgsnio yra visiškai nuošali, tačiau ji svarbi raidos į Nhd. pažinimo tikslui: būtent ätzen (arba verätzen) bendrinėje kalboje tebėra vartojamas, o esamojo laiko dalyvio forma ätzend (menkinamąja reikšme) „siaubingas“ jaunimo ir šnekamojoje kalboje vis dar aktuali. Pažymėtina, kad semema J jau paliudyta And., nors tik kaip žodyninė glosa be VAK, ir, išskyrus Mhd., paliudyta visose kalbos raidos pakopose su semantiniais skirtumais. Kyla klausimas, kaip reikšmė „cheminėmis priemonėmis, veikiančiomis paviršių, aštria medžiaga (rūgštimi, šarmu) suėsdinti, išėsdinti, išvalyti“ išsirutuliojo iš kausatyvo reikšmės. Aiškinimo užuominą pateikia Duden, Das Herkunftswörterbuch, prie ätzen (Riecke 2014: 136), nurodydamas, kad XV a. pabaigoje veiksmažodis tapo techniniu terminu ir kad profesinė vartosena kyla iš vaizdinio, jog rūgštis tarsi „įėda“ į metalą. Akivaizdu, kad turime remtis ankstyva kalbos istorijos metafora, per kurią kandžiojimas ir draskymas šeriant gyvūnus buvo perkelti į aštrių (ėsdinančių)

26

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

Tai taip pat leidžia manyti abi senosios vokiečių kalbos glosos, kuriose lot. mordere „kąsti“ išversta senosios vokiečių kalbos ezzen (skaityti: *etzen). Jei ši prielaida teisinga, Semema J greičiausiai išsirutuliojo iš Sememos B „leisti ganytis galvijams“, ir tai įvyko gretimumo pagrindu, nes gyvulių kandžiojimasis nugraužiant ganyklą yra šalutinis reiškinys. Reikšmės kaita VAK tampa atpažįstama tuo, kad Sememos B aktantas „ganymosi vieta“ išnyksta, aktantas Na/Patiens tampa Na/Affiziertes Objekt ir nebeapsiriboja „galvijais“. Be to, dviaktantė VAK Nhd. kalboje buvo išplėsta aktantu pN_mit/Instr, taip sudarant galimybę tiksliai įvardyti, kokia priemone ätzt.

7. APIBENDRINIMAS / IŠVADOS

Istorijos pradžioje senojoje vokiečių kalboje yra trys veiksmažodžių formantai, morfologiškai ir semantiškai iš esmės tapatūs: tai ja-dariniai iš germanų kalbos veiksmažodžio morfemos *et-a- „valgyti“, o jų reikšmė yra kauzatyvinė „priversti valgyti“ arba „duoti valgyti“. Pabaigoje šiandienėje vokiškai kalbančioje komunikacijoje taip pat yra trys veiksmažodžiai, kurie formaliai išsirutuliojo iš germ. *atjabzw. *etja, tačiau semantiškai nebeišliko essen-kauzatyvais, o vartojami tik specialiojoje kalboje: atzen, äsen medžioklės kalboje ir ätzen profesinėje kalboje.

Semantinei raidai mažiau būdinga faktityvinio ir permisivinio kauzatyvumo diferenciacija ir aiškus priskyrimas vienam iš trijų veiksmažodžių formantų, negu tai, kad žmogaus veikla, kuria maitinama gyva būtybė, anksti susitelkė į gyvulininkystę. (Tas pats procesas stebimas ir prie trinken-kauzatyvo tränken „duoti gyvūnams gerti“.) VAK šis procesas atsispindi taip: antrasis aktantas „Adresatas“ apribojamas gyvūnais, o vietoj žmonių mitybai svarbios maisto rūšies trečiuoju aktantu tampa vieta, kurioje maitinama arba ganoma. Už grynai kalbos istorijos požiūriu ankstyvą referencijos srities „poslinkį“ į gyvulių ganyklos sritį pirmiausia kalba tai, kad dar senojoje vokiečių kalboje paliudyta Semema J „leisti, kad kas nors būtų suėsta aštria medžiaga (rūgštimi, šarmu), veikiančia paviršių cheminėmis priemonėmis“ metaforiškai buvo perkelta nuo kandžiojančių gyvulių (ir laukinių gyvūnų?). Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad ši Semema, tikėtina, apsiribojus profesiniu vartojimu, buvo susieta su naujosios vokiečių kalbos formantu ätzen (senosios vokiečių kalbos ezzen).

FNHD, turėdamas 10 Sememų, pasižymi neįprastai plačiu semantiniu spektru, susidariusiu dėl reikšmės perkėlimo į kitas semantiškai artimas

Straipsniai / Articles

27

ALBRECHT GREULE

referencijos sritis (pvz., teisės sritį), dėl ganymo ir gyvūnų šėrimo reikšmės specifikacijos, viena vertus, ir dėl profesinės reikšmės „ėsdinti“ specifikacijos, kita vertus. Šio proceso metu reikšmių spektras aiškiai nutolo nuo pradinio kauzatyvumo; šis procesas mhd. ir fnhd. Sememoje F „jemandem Nahrung geben“ pasiekė kulminaciją, tačiau naujosios vokiečių kalbos raidos nepaveikė. Ir galvijų ganymas žmonių bei visos iš jo vėlyvaisiais viduramžiais išvestos Sememos šiandienėje kalboje nepaliko atspindžių; tai, matyt, susiję su sumažėjusia gyvulininkystės reikšme visos visuomenės komunikacijai industriniame amžiuje. Be to, būdinga tai, kad Nhd. kalboje etimologiškai pirminis ätzen, atzen ir äsen kauzatyvumas visiškai išnyko, o šiandien šiems trims veiksmažodžiams priskiriamos Sememos dėl vartojimo buvo nustumtos į specialiosios ir profesinės kalbos paribį.

LITERATŪRA

DUW – Deutsches Universalwörterbuch, 4. neu bearbeitete und erweiterte Auflage, hrsg. von der Dudenreaktion, Mannheim, Leipzig, Wien, Zürich: Dudenverlag, 2001.

DWBneu – Deutsches Wörterbuch der Brüder Grimm, Neubearbeitung, hrsg. von der Akademie der DDR und der Akademie der Wissenschaften zu Göttingen. Bd. 1, Sp. 15, Leipzig: S. Hirzel, 1983; Bd. 3, Sp. 337–339, 390–392, Stuttgart: S. Hirzel, 2007.

EWAhd I – Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutschen, hrsg. von A. L. Lloyd, O. Springer, R. Lühr, Göttingen, Zürich: Vandenhoeck & Ruprecht, 1988.

EWAhd II – Etymologisches Wörterbuch des Althochdeutschen, hrsg. von A. L. Lloyd, O. Springer, R. Lühr, Göttingen, Zürich: Vandenhoeck & Ruprecht, 1998.

Greule Albrecht, Korhonen Jarmo 2021: Historische Valenz. Einführung in die Erforschung der deutschen Sprachgeschichte auf valenztheoretischer Grundlage, Tübingen: Niemeyer.

Riecke Jörg 1996: Die schwachen jan-Verben des Althochdeutschen. Ein Gliederungsversuch, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.

Schützeichel Rudolf 2006: Althochdeutsches Wörterbuch, 6. Auflage, überarbeitet und um die Glossen erweitert, Tübingen: Niemeyer.

Seebold Elmar 1970: Vergleichendes und etymologisches Wörterbuch der germanischen starken Verben, The Hague, Paris: Mouton.

28

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV

Ätzend! Zur Geschichte der Verben ätzen, atzen, äsen

ŽODYNŲ INTERNETE

AHDWB – Senoji aukštųjų vokiečių kalbos žodynas. Prieiga: http://awb.saw-leipzig.de.

FNHDWB – Ankstyvosios naujosios aukštaičių vokiečių kalbos žodynas. Prieiga: https://fwb-online.de.

GoetheWB – Goethe's žodynas. Prieiga: https://gwb.uni-trier.de.

MHDWB – Viduriniosios aukštosios vokiečių kalbos žodynas. Prieiga: http://www.mhdwb-online.de.

Įkyrus, nemalonus, atstumiantis! Dėl veiksmažodžių maitinti, valgyti, ėsti istorijos

SANTRAUKA

Senosios vokiečių aukštaičių kalbos istorijos pradžioje būta trijų veiksmažodžių formantų, kurie morfologiniu ir semantiniu požiūriu buvę identiški. Turimi omenyje javediniai iš germaniškosios veiksmažodžio morfemos *et-a- ‘essen’ (‘valgyti’), turinčių kauzatyvinę reikšmę ‘essen machen’ (‘gaminti valgyti’) arba ‘essen lassen’ (‘duoti valgyti’). Dabartinėje vokiečių kalboje išlikę trys veiksmažodžiai, formaliai kilę iš germ. *atja-/*ėtja, nors semantiniu požiūriu nebelikę valgyti kauzatyvų, tik dalykinėje kalboje tebevartojami atzen, äsen ar medžiotojų kalboje – ätzen.

Dešimt Ankstyvosios naujosios vokiečių aukštaičių kalbos žodyne pateiktų sememų sukuria platų spektrą, kuris, viena vertus, reikšmės perkėlimu į kitas semantiškai artimas sritis (pavyzdžiui, teisės) apibrėžia gyvulių ganymo ir šėrimo reikšmes, kita vertus, išskiria dalykiškai vartojamą ‘ätzen’ reikšmę. Taip, atskirai nuo kalbamojo reikšmių spektro, vystėsi kauzualumas, vokiečių vidurio kalbos ir ankstyvosios naujosios aukštaičių kalbos sememoje F ‘jemandem Nahrung geben’ (‘duoti maisto’) pasiekęs epogėjų, bet nepaveikęs žemutinės vokiečių kalbos. Visos su gyvulių ganymu susijusios ir vėlyvaisiais viduramžiais iš jų kilusios sememos dabartinėje vartosenoje neatspindi gyvulininkystės procesų reikšmės. Pabrėžtina tai, kad naujojoje vokiečių aukštaičių kalboje pirmapradis ätzen, atzen ir äsen etimologinis kauzalumas išnyko, o šiandieninėje vartosenoje trims veiksmažodžiams priskiriamų sememų naudojimas išstumtas į specialiosios ir techninės kalbos užribį.

Įteikta 2021 m. kovo 25 d.

ALBRECHT GREULE

Universität Regensburg Institut für Germanistik, D-93040 Regensburg [email protected]

Straipsniai / Articles

29