Ätzend! Zur Geschichte der Verben „ätzen“, „atzen“, „äsen“

S aipsniai / A icles 11 ALBRECHT GREULE Uni e si ä Regensbu g Mokslinės mokslinių y imų k yp ys: Tex g amma ik, Theolinguis ika i d asinis lied, Onomas ik, is o inė Syn ax. DOI: doi.o g/10.35321/all84-01 ÄTZEND! ZUR HISTHTE DER VERBEN ÄTZEN, ATZEN, ÄSEN Ä zend! On he His o y o he Ve bs ä zen, a zen, äsen ANNOTATION Vokiečių jaunimo i bend a imo kalboje y a ä zend abquali yingly už kažką, ku is nuobodus, a g asingas i nepa ogus, naudojamas. Ä zen y a be , e imologiškai nag inėjamas, kausa i ą algy i, įnašas bando ys y is, ku i nuo senge manų kalbose esančio essen-kausa i , ge manish *a jan, į naujhochdeu sko e bes ä zen, a zen i äsen, ku ios da okiečių žodynų knygoje nuo 2007 y a e s as, p i edė. Tai da an hipo ezė pažiū ima, kad e b andelis ne be ap ašymo mo ologinės i seman inės aplinkos kiek ieno e bo negali bū i už iksuo as. SCHLÜSSELWÖRTER: eikšmės andel, E ymologie, His o ische Syn ax, Kausa i i e , Ve b-Ak an en-Kons ella ion. ANNOTATION In Ge man you h communica ion and colloquial language, ä zend is used as a pejo a i e o some hing ha is bo ing, disgus ing and unpleasan . Howe e , e ymologically speaking, Ä zen is he causa i e o ea . This a icle a emp s o ace he de elopmen ha led om he essen causa i e, Ge manic *a jan, p esen in he Old Ge manic languages, o he New High Ge man e bs ä zen, a zen and äsen, which a e s ill lis ed in he 2007 Ge man Dic iona y (DWB). The hypo hesis ha e b change canno be g asped wi hou desc ibing he mo phological and seman ic en i onmen o each e b is obse ed. ALBRECHT GREULE 12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV KEYWORDS: change o meaning, e ymology, his o ical syn ax, causa i i y, e bac an cons ella ion. VERB-AKTANTEN-KONSTELLATIONS Toliau pa eik os analizės eina iš hipo ezės, kad eikšmės ys ymasis eiksmažodžio be a siž elgimo iš e bo kaip alenznešėjo eikalaujamos e b-akc an en-kons ella ion (VAK) ne pakankamai lygių, seman inių i mo phologinių. Seman inis lygmuo y a p ie ak an ų e bo pe besch ieben we den kann. Die VAK bes eh aus zwei au einande bezogenen Kasus ollen a ba Tie enkasus g upuo i) zugeš in i. Seman inis ap ašymas ak an ų yks a ienoje Tie enkasus ahmen (TKR), mo phologische pe ieną sch ieben, denen mo phologische Ausd ucks uk u en ( eils lek ie e Wo - Sa zbauplan (SBP) ( gl. G eule, Ko honen 2021: 34). Beispiel: Die (d eis ellige) Ak an en-Kons ella ion des Ve bs mhd. e zen ‘mi Nah ung supo gen (‘Tä igkei ) y a: [seman isch] Agens (‘Mensch) → [mo phologisch] Nn [seman isch] Ad essa (‘Mensch/Tie ) →[mo phologisch] Na // [mo phologisch] A izie es Objek (‘Nah ung) →[mo phologisch] pNmi // Ve kü z : (SBP/TKR) NnAgens (Mensch) Na // Add essa (Mensch/Tie ) pNmi A izie es Objek (Nah ung). (Abb e iacijos eiškia: Na = Nomen/Nominalg uppe im nomina i , Na = Nomen/Nominalg uppe im Akkusa i , pN = P äposi ionalg uppe, indikujeojama su aldančia P äposi ion; e ne Ng = Nomen/Nominalg uppe geni i , Nd = Nomen/Nominalg uppe da i .) Kons ukcijosg amma iniu požiū iu bū ų galima iš kons ukcijos e anlus e mais o p iėmimas su aidmenimis Agens x e anlass , kad Agens y mais ą z ‘zu sa e oma kalbė i, į ku ias kalbos is o ijos me u ie oj ä zen, a zen, äsen eiksmažodžius mai in i, ūdin i, gany i i . . įženg i galėjo. Analizės seka ikslą, o iginalios essen-Kausa i a nhd. ä zen, a zen, äsen už į aukimą į His o ische syn ak ische Ve bwö e buch (HSVW) ( gl. G eule, Ko honen 2021: 154) pa uoš i. Taip emdamiesi mes pasi elkime į digi alisa e is o inių okiečių wö e büche : AHDWB, en is o inius a i ikmenus iš nhd. ä zen, a zen i äsen zugeo dne en a ski osbedeu imai (sememe) y a an eks belege pag indu a siž elgian į jų e b-akk an en-kons ella ion kalbųs u e už kalbųs u e in e p e uojama. Iš summie inimo sememe i jos VAK y a diach oniniame palyginime MHDWB, FNHDWB, Goe heWB und au die ged uck e Ausgabe de Neu- bea bei ung des Deu schen Wö e buchs de B üde G imm (DWBneu). Die isų pi ma seman inė is o ija ijų iš p adžių (e ymologiškai) sinoniminių e bių iš ys y a. S aipsniai A icles 13 / Ä zend! Zu Geschich e de Ve ben ä zen, a zen, äsen 1. DIE URSPRÜNGLICHEN ESSEN-KAUSATIV-VERBEN Vokie ijos e bum algy i kažkada esančios kausa i o macijos žaidžia šiandienos komunikacijoje su okiečių kalba isų a eju an inę olį. Neubea bei ung des Deu schen Wö e buchs (DWBneu) duoda ačiau e bam äsen, a zen i ä zen kiek ienam sa o s aipsnį is e bus su pag indinebedeu imu ‘x zu. Die d ei Ve ben sind auch im Deu schen Uni e salwö e buch de Duden- edak ion e zeichne . Aus den Wö e buch-Ein ägen wi d deu lich, dass die da o, kad y ( on) z iss (pap asčiau: ‘x speis / ü e y su z) nuo senhochdeu sko y a beleguo i i a i ikmenys ki ose ge manų kalbose pasižymi. Nepaisan sin ak iniu požiū iu aiškios ijų e ės s uk ū os i pe ekons ukciją da a pažįs amos mo alinės s uk ū os ai y a silpni jan- e bai ne kausa y aus e bo, ku ie iš o-s ūpe, iš ku io suda y as P ä e i um (essen-aß), iš es os ( sl. inken/ ank änken ‘ inken lassen) , e bo is o ijos pa eikimas is o iniam sin ak iniam žodynui, . y. a siž elgian į seman inius i mo ologinius aplinkybes, geodek ines. Jie y a iek sa imi kalbų is o ijos me u a ski ai ys osiose eikšmėse, iek i Vo al hochdeu sche įsiliejančiose ga sų ys ymuose. 2. ETYMOLOGIA Kasa i as į ge manų s ip ų e bą *e -a- ‘essen y a nuo o-S u e e bs amms (gm. *a -) su su iks -jaabgelei as. Šios ko e n, ae. ‘e ianabweiden, a ies. e a ek e“ Bildung is beleg in go . ( a-)a jan ‘zum Essen aus eilen’, awn. e ja ‘ ü - ‘weiden, i u i mo ologinę pa allele kausa i gm. *sa -ja- ‘se zen p ie s amo s ip io e bo gm. *se - ‘sėdė i. Komplikacija p ie essen-Kausa i a si anda uo, kad ienas wei e es Ve b zum S amm gm. *e - ‘essen’ mi dem Su ix -ja- abe on de ALBRECHT GREULE 14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Dehns u e gm. ē als gm. *ē -jaabgelei e bu o. Ši o ma imas y a go iškame nė a pa i in as; nuo dehns u e egzis uoja šioje kalboje ik subs an i ai uz-e a ‘k ippe i a -e ja ‘F esse aip pa ki ose senage maninėse kalbose gm ęsinys. *ē -a-m ‘Speise, F aß (Seebold 1979: 180), kad ienas su Jö g Riecke gali į a i, kad gm. *ē -ja on šiam nominaliniam kamienui iš es as i iš p adžių nebu o kausa i us (Riecke 1996: 651). Gm. *ē -jakönn e (d i e iges) o na i um bu ę i eikšmė ‘x e sieh y su mais o/ u e (= ‘x speis y) u ėję. ( . į isą Kompleksą EWAhd II: Sp. 1188 .) Už ijų kausa i inių e bių mokymąsi algy i y a keli ga s andymai Vo al hochdeu sche a sakingi, ku ie ys o ma- ipai ezul uoja: P ie ipo 1, gm. *-ja-, bu o pakel as s amm okal/a p ieš j/ a į e/ (p imä umlau ) i - -/ į- - minė as > o ahd / / /. *e ja-. P ie ipo 2, gm. *ē -ja-, bu o išsky us go ikiniame u ge m. ē į/ā/ nusileidęs: *ā ja-. / / gemina ion iš Weil- -/ po ilgo silben okal akul a y us bu o, galėjo Ahd. du sub ipai a si anda, bū en ieno be -gemina ion (2a) i ieno su -gemina ion (2b): Länge des Vokals bu o Al hochdeu sche ašyme ne pažymė i, be ik Vidu iohochdeu sche kaip æen, êen, êsen (P ä . â e?), nhd. äsen [ä:] Typ 2a) o ahd. *ā ja- > ahd. âzen. De e wa ba e Umlau on /ā/ und die (=Sekundä umlau ). Tas ne geminie e o ahd. - -/ apo (pe kū us 2. ga sų pe kėlimą) į pap as ą balsingą ika i -s-/, ahd <-z->, mhd / /. <-ȝ->. Typ 2b) o ahd. *ā ja- > ahd. *â zen/âzen. Laukiamasis umlau išā/ i okalo ilgis bu o Al hochdeu sche ašyme ne pažymė i, o ik Mi elhochdeu sche kaip *æ zen, *ê zen /. Gemina a- -/ apo (pe 2 ga sų pe kėlimą) į A ika a- s-/ / / E ymologija iš nhd. a zen y a neaišku. Tai gali bū i iena iš (bai inių) munda ų kilusi pagalbinė o ma (Bai ijos munda e bu o umlau išā/, mhd. <æ>, nuo 12Jh. įa:/ nusileis as) a ba (mhd.) â zen y a pe sys emauslyginimą iš P ä e i um *â z- e a si ado. Ne p ie g upės Essen-Kausa i a p iklauso ahd. azon ‘schmausen ( aip Seebold 1970: 180) a ba ahd. âzôn ‘sich mais o, Fu e ieško (AHDWB I: 11, Sp. 766), nhd. aasen (DUW: landscha lich ‘(mi e w.) š aide isch, ne haushäl e isch apgehen, e w. p a as i ( sl. DWBneu 1. Bd., Sp. 15). Tai y a ik iausiai apie denominale o ma imąsi ahd. âza (azza) ‘Essen, Fu e ( gl. EWAhd I: Sp. 409410). S aipsniai A icles 15 / Ä zend! Zu Geschich e de Ve ben ä zen, a zen, äsen 3. SEMANTIK AND SYNTAX: VERB-AKTANTEN-KONSTELLATIONEN DIACHRON Al hochdeu sch Tip 1, ge m. *a -ja-: ahd. ezzen su [- s-], mhd. e zen (P ä . a z e, su g įžumlau ), nhd. ä zen (eigen l. *e zen) Ahd. ezzen sw.V. (AHDWB III: Sp. 476 .; Riecke 1996: 638) Semem 1 ‘abweiden, ab essen leis i. Beleg be sin ak inės aplinkos. Semem 2 ‘ä zen, su aš ų skys į aly i. Beleg giezzi uu in (passi ) Tip 2a, o ahd. *ā ja- > ahd. âzen su [-s-], mhd. æen, êen/êsen, nhd. äsen (sel e äßen) i Typ 2b) o ahd. *ā ja- > ahd. (gi-)âzen su [- s-] (AHDWB I: Sp. 764 . : su A ika a; Schü zeichel 2006: āz(z)en ‘speisen, ü e n; Riecke 1996: 650 . : âzen Die ahd. ‘jemandem zu essen geben, jemanden speisen, ü e n’), mhd. *æ zen, *ê zen. Rašymai su <-z-> a ba <-zz-> neleidžia jokio saugo p isky imo į A ika a a F ika i . Ahd. âzen (AHDWB I: 764 .) Semem ‘jmdn. paisen, mai inen, jmdm. algy i duo i, ieną gy ūną ūd in i: SBP/TKR: NGnAgens (Mensch/Go ) Nga/Ad essa (Menschen-Tie e) [pNmi /A izie es Obj. (Speise)] [pNabaIns umen (mi de Hand)] Belege: (1) da hungz iha ege ni azda. (2) [du] ih os ... man ische. daz ih keazze uu de su s a che un uo o danne diu milch si (Passi ). (3) oh ie... leuuen an in che enna neš i. unde doh man sie azze aba hende Nb 138,1 [149,4]. Mi elhochdeu sch e zen, ezzen [su P imä UL i A ika a < o ahd. *a ja-], P ä e i um az e (=Typ 1) Semem 1 ‘jmdn./ein Tie mi Nah ung e so gen, speisen, näh en, ü e n’ ( .): ( ak i i -) kausa i „essen machen“. SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) – Nga/Ad essa (Mensch/Tie ) – [pNmi / A izie es Objek (Nah ung)] – [pNmi /Ins (Hand)] Belege: i sul [...] den hunge igen e zen P Be h 1:280,36; mich du s e, i anc en mich, mich hunge e, i aze en mich Lucid 141,4; di hunge igen e [de gu e Ch is ] eze Glaub di du s igen e enke 1691; si [Ma ia] anc e in [Ch is us] unde az e in mi ainen deme spunne hailigen miliche T udHL ALBRECHT GREULE 16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 80,16; siche lû e p lac si zu e zene und zu enkene mi i en henden H F i zlHl 243,1; daz dû im [ einem He en] sîn ihe [...] dâ heime e zes unde enkes P Be h 1:268,17; su honige he [de Tei el] in [den Sünde ] eze /Ap i enke in nach mi gallen Heslk 13350. Semem 2 ‘(bei i) Vieh pie en leis i (pe missi -)kausa i ‘essen leis i SBP/TKR:n NGAgens (Mensch) pNu O (Weide) belege: daz pæide lo e i paide wæide solen / eiben nde ezzen alse o sechzich ia en U kCo p (WMU) 1690, iskas daz eh , daz aš u ėjo i ma an ze ezzene ebd. 1801,26. 649,16. Semem 3 ‘jmdn. pe ne eisė ą laidenkėjimą des iehs žaling SBP/TKR: NnAgens (Mensch) [Na/Pa iens (Mensch)] [pNan/O ] Belege: sunde ho e, ku ie mums nei e en nei e zen süllen SchweizId 1,628; swe ki iems a a šė umb e zen, e en, ube sniden, ube nemen U kWi elsb 1,148 (a. 1255); i em si quis alium impulsaue i de dampnis, que dicun u e zen, e in, ube sniden, ube e en ebd. 1,89 (a. 1244]); u ieman ki am žaden pey dieną a ba pei nak su e zzen an jo cho n, an jo wizma , an jo sodo S RMünch 327,18. æ zen, md . *ê zen, (bai .?) â zen [su Sekundä umlau lang, A ika a < o ahd. *ā ja-] Va ian e â zen gali pe Sys emausgleich nuo P ä e i um *â z- e įs eig i bū i a ba kilusi iš Bai ų, ku sekundä umlau mhd. <æ> nuo 12-ojo Jh. zua:/ nusileidė. SBP/TKR: NGn/Agens (Go , Mensch) Nga/Ad essa (Mensch, Tie ) [pNmi / on/A izie es Objek (Speise, Fu e )] [pNmi u Ins (mi au de ) ] Semem 1 ‘jmdn./ein Tie mi Nah ung e so gen, speisen, näh en, ü e n’ ( .): ( ak i i -) kausa i „essen machen“. Hand)] Belege: e [Go ] æce si [die enemies Go es] uon eiz e cho ens unde uon s eine honges sa e si PsM 80,17; Daniel 3590; i ä z in [den Delphin] zuo le z su sa o han BdN 236,17; [den Hahn] a z e dick u sine han Reihe gelium 35. übe .: da nach so ench man in und æze in mi de le des hiligen ewein- P Obe al 33,19. Semem 2 ‘e w. (eine angel) su ienu medžide į su eik as SBP/TKR: NGnAgens (Mensch) Nga/a izie es Objek (Angel) pNmi Ins Belege: ain egenwu m, dâ su man die ängel äz BdN 310,5, į geä z en hamen BdN 215,13. Semem 3 ‘jmdm. e w. a zen, jmdn. su e w. laben SBP/TKR: Nn/Agens (Mensch) – Nd/Ad essa (Mensch) – Na/A izie es Ob- jek (Du ) S aipsniai A icles 17 / Ä zend! Zu Geschich e de Ve ben ä zen, a zen, äsen Beleg: (übe .) den hailigen smach du uns zallen zi en acis LambGeb A23. æen, md . êen/êsen, bai .? *âen/âsen [su Sekundä UL lang, Spi ans < o ahd. *ā ja-] (=Typ 2a) Semem 1 ‘jmdn./ein Tie mi Nah ung e so gen, speisen, näh en, ü e n’ SBPTKR: NGn/Agens (Mensch, Adle ) NgaAd essa (Mensch, Adle ) [pN on/A izie es Objek (Fu e )] Belege: dc du den hunge gen êses P Schw 2,55; dise hende, di dich ezden in ellende Ma lbRh 49,34; su Re l.-P on. [des adle s] usse [...] : ienas lewen išlaiky i į ą alandą, iš ku io si sin iche mun po sime lus ese i e quick Minneb 3005. / / – Semem 2 ‘e w. abweiden, čia übe . ‘k iechen (wö l. ‘den abhang abweiden) SBPT/KR: NGn/Agens (Mensch) Nga/A izie es Objek (Abhang) Beleg: ubi san i ubi wasin mus en si [Jona han i jo y ai] die haldin asin zende [denu akmenimis į i šų] an allin ie en R EWch 23336. F ühneuhochdeu sch FNHDWB nus a o kas ieną lemma už ipą su A ika a i ipą su ika i an: ä zen, e zen, e iau a zen Semem 1 ‘jm. duo i algy i, jn. algy i; (spezialiai: ‘(Hä linge) e palė i; eisspal inėse d audos o melėse: ‘jn. pakos y i, jm. p ieglobs į pasiūly; ‘(Žie e) mai inan SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) – Nga/Ad essa (Mensch/Tie ) – [pNmi / A izie es Objek (Nah ung)] – [pNmi /Ins (Hand)] Beleg: welheu hüen man ä z su pusgekoch e ge s en, diu legen il ai K. . Me genbe g, B.d.Na .196,15; jis ( ogel) ä z as sa e su sa o uoz kaip žmogus su ku i han K. . Megenbe g, B.d.N.222,9. SBPTKR: NGn/Agens (Mensch) Semem 2 ‘e w. (z.B. Ha e ) e ü e n’ Nga/A izie es Objek (Nah ung) Beleg: ä z en jie be habe n, den u ė ų a gemein bezalle Weis . Sch iesheim 184, 10. Semem 3 ‘(Vieh) į Waldweide d i enen SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) – NGa/A izie es Objek (Vieh) Beleg:? Semem 4: ‘(Vieh) gany i SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) NGa/Pa iens (Vieh) Beleg:? Semem 5: ‘(den Bewuchs ienos plo o) abgaidin leis i SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) ALBRECHT GREULE 18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Pa eg: be kad ieno ä zen [au de allmend] no i, y a leidžiama Weis um Sch iesheim 121,5 Semem 6: ‘jn. pe Weidenlassen des Viehs žaling ( gl. DWBneu a zen4: ‘jmdn. dėl ne eisingo abweiden jo paš e plėlių žaling SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) NGa/Pa iens (Mensch) Beleg: 1.h.14.jh. sunde ho e, ku ie mus nei ene nei e( zen) süllen š eiz. id. 1,628 (DWBneu) Semem 7: ‘(ein angge ä ) su bai de /Aas ap ūpin i ( gl. DWBneu a zen3: ‘ ie es su paša ų anlok i, köde n; kažką su lockspeise, medžioklėmis su eik as, pi miausia 135049 Kon ad . Megenbe g) SBP/TKR: Nn/Agens (Mensch) Na/Pa iens (Fangge ä ) pNmi /A izie es Objek (Köde ) Beleg: dâ su man die ängel äz Kon ad . Megenbe g, B.d. 250, 13 Semem 8: ‘Na sa e p iešiškai p ieš jn. elg is; Rachege ühle hegen, plünde n ( gl. DWBneu a zen4: ‘jmdn. žalingai, (k iege) išplėš i, apiplėš i SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) Pa og: [jie] gulėjo ysko ui su gwal šalyje i p an en i a z en 6 dieną Ch on. Augs. 2.21,26. Semem 9 (po DWBneu ä zen1) ‘e kas pe an pa i šiaus į eik i- de chem. Mi el du ch scha e subs anz (säu e, lauge) ze essen lassen, beizen, einigen’ SBP/TKR: Nn/Agens (Mensch) Na/a izie es Objek Beleg: (1497) (d. salbe) wu as geb uch ..zu e zen nnd einigen..alle n eine schaden B unschwig, chi u gia 237 Sembneuem 10 (po DWB ä zen2): ‘e was cheminių ėmų po eikiu gene uo i, suku i (küns le isch ges al end) į ieną plo ą eing a ie en SBPTKR: NGn/Agens (Mensch) NGa/e izie es Objek (G a u ) pNin/ O (Plache) Pa eg: (1558) das glaß, da ein de heilig Da id gee ze bu o Lindene , ka zipo i LV 133. ässen (zu mhd. æen = ip 2a) Semem 1 ‘jm. duo i algy i, jn. mai in i; Gy ūnai ūde n (sinonim į Semem 1 iš ä zen/e zen/a zen) SBP/TKR: Nn/Agens (Mensch) Na/Ad essa (Mensch/Tie ) [pNmi /A izie es Objek (Nu ung)] Beleg (nachDWBneu äsen1) 1388 as...des ja s ni me denne šeš swin geaesse sullen bū i wü . His o qu. 8,62. S aipsniai A icles 19 / Ä zend! Zu Geschich e de Ve ben ä zen, a zen, äsen (The in FNHDWB in he e idence ci ed ini e e b o ms wi h <z> can also belong o e zen, z.B. do mi e ez he he ge alkin . Tscha ne , Md. Ma co Polo 21,7.) Semem 2 ‘(Tie e) du ch einen Köde anlocken SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) NGa/Pa iens (Tie ) Beleg: so u ga ienas e bain en uchs [...] u i, so äß in zu holz bey ienam baum į die e de E misch u.a., Haush. Vo w.225, 15. Semem 3 (po DWBneu äsen1) ‘mais o užim i) (jage skailiai), (po DBWneu äsen2) e lexi ‘( nuo augalų algomų gy ūnų, bes. jäge skailiai nuo laukinio) šiek iek algy i, su algy i, abweiden SBPTKR: NGn/Agens (Tie ) Beleg: mag sy (= agende Hi schkuh) sich wol an dem lachs waiden nd äsen leh e . d. zeichen d. hi sches 133 L. Beleg:1682 u ė ų de hi schen...aesen in den saa en und elde n Hohbe g geo gica (1687)2,63b. Äl e es Neuhochdeu sch (Goe heWB) ä zen Semem 1 ‘(einu paukš į) mai inan SBP/TKR: NGn/Agens (Žmogus) NGakkakk/Ad essa (Tie ) [pNaus/Ins ] Beleg: Es ha ‘ ienas knab‘ ieną aube da , mou h...Geä ze iš sa o Semem 2 ‘už kenksmingą po eikį iš laugen i ūgščių, gies en ik / Pa P äs.! Semem 3 ‘in de Radie kuns ü das Ä z e ah en SBP/TKR: NGn/Agens (Mensch) NGa/A izie es Objek (Ma e ial) Beleg: Aš ä z e pla e äßen, sa e Semem: (jāge skaikliškai) už ai algy i des laukes: ‘sich mai en SBP/TKR: Nn/Agens (Vild ie e) pNanO Beleg: Gehö n es Rind Aeß pasiski s ys an übe sch o en uolienų. Neuhochdeu sch (DUW, DWBneu) äsen, sa e Semem (jāge spachlich) ‘( om lauk su išim imi Schwa zund Raubwildes) mais o užim i SBP/TKR: Nn/Agens pN/O Pa eg: <1883> galėjo man...ein eh a ba ieną hi sch he aus e en i sau äsen ma y i (DWBneu, 3. Bd., Sp. 338) ä zen ALBRECHT GREULE 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV an nė ieno kalbųs u o isiškai aip už egis uo a, jis a si anda už Semem B iš Szene ieną VAK su imis ak an ais. Su uo giminas y a ai ik Mhd. belegė d iejų e ės Semem C, ku iame kaip pasekmė pe ek i umo (‘abweiden) ie a kaip Na/A izie es objek as pasi odo. Beim ik nhd. (d i e igen) Semem C (‘(Vieh) į Walds ä e ažiuo i), ku į galima sup as i kaip in ensi inimą iš Semem B, y a amp očiau "O išblės as i ai ‘Vieh kaip Na/A izie es objek as į žaidimą a ež as. Veiksminga pe spek y a į gany inimą gy ulių užima Semem E: Čia gy ūnai nė a ažiuojami, o į aukiami pe medžioklę. Fokus šiame ( ik mhd. i nhd.) Semem y a p ie köde i į ankiui köde ns. Pasibaigus ganyklos eikšmei pla esnėje p asme (Semem B, C, D, E, G) iš iehzuo ės į medžiodymą įžengia nuo Fnhd. iki į Nhd. Nuo ienas mhd. Laikas a odo pasidens an is į eisinius ginčus p i edę. Tik aip y a ys ymasis į Semem G ‘jemanden pe ne eisė ą ab ėdinimą jo paš e lächen žalin i i ne ie im ik Semem (Semem I) im Ve lau des Sp achwandels au , das au den Fo man äsen (jäge sp achlich) es geleg is und dessen Bedeu ung sich aus de Re lexi ie- ung on ‘ ü e n/weiden’ e gib , nämlich ‘sich selbs e näh en, weiden, ü e n’ indem de e s e Ak an Nn/Agens au Wild ie e besch änk is . Fnhd. beleg en Semem H su okama eikšmėsse engimas į ‘šaldy i, išplėš i, a im i sup an amas. Tuo a pu aukščiau ap ašy as sememe ys ymasis apsk i ai nuo Semem A (a zen) i Semem I (äsen) jokių pasekmių an Nhd. u ėjo i pasida ė ik idu amžiais i anks y ojo šiuolaiko me u, y a g upė Sememe J iki K aki aizdžiai isiškai abyse, y a be už pažinimo ikslą ys ymosi į Nhd. s a bu: Ge ade ä zen (bzw. e ä zen) y a s anda inėje kalboje da daba inis i in he o m o he pa izips p äsens ä zend (abwe end) ‘en se zlich jugendund bend ai kalbai da ak ualu. Pažymė ina y a, kad as Semem J jau Ahd., jei i ik kaip Glosse be VAK, už egis uo as i išsky us Mhd. an isų kalbųs ūmių su seman inėmis di e encuojimais už egis uo a. Tai keliasi klausimas, kaip eikšmė ‘kažkas pe į pa i šių eikiančios chem. Vidiniai pe aš ą subs ancą (sū į, lauge) ze ess leis i, beizen, aly i išsi ys ė iš kausa i o eikšmės. Dena zą ieno paaiškinimo eikia Duden, Das He kun swö e buch, un e ä zen (Riecke 2014: 136) su užuomina, kad e bas 15Jh. pabaigoje. į echninius specialų žodį apo i specialis inis a ojimas išplaukia iš anschauung, kad siu blis am ik a p asme į me alą hinein iss . Mes u ime aki aizdžiai iš kalbosis o iškai anks y os me a o os iš yk i, pe ku ias įkandimas i eiškinimas p ie mai inimo gy ūnų į į eikimą aš iau (ä zende ) S aipsniai / A icles 27 Ä zend! Zu Geschich e de Ve ben ä zen, a zen, äsen Subs anzen au den menschlichen Kö pe übe agen wu de. Dies legen auch d i ahd. Glossen nahe, ku iuose la . mo de e ‘beißen su ahd. ezzen (skai o: *e zen) bu o iš e s as. Jei p ielaida eisinga, išsi ys ė semem J labiausiai ikė inai iš semem B ‘Vieh weiden lassen, i bū en kon igui i , nes įkąsinimas gy ūnų a liekan abweiden kaip ande scheinung a si anda. eikšmės kin amasis ampa VAK inso a , kaip ak an as ‘O des Weidens semems B išk in a, ak an as Na/Pa iens į Na/A izie es objek ą ampa i nebė a ap ibo as į ‘Vieh. Fe ne bu o d iejųciellige VAK Nhd. pe ak an eną pNmi /Ins išplės as i aip galimybė suku a, iksliai pažymė i, ku is p iemonė ä z . 7.FAZIT KONCLUSSFOLGERUNGOS / Am p adžioje is o ijos s o i Ahd. ys e b- o man ai, ku ie mo ologiniu i seman iniu požiū iu iš esmės iden iški: Tai y a jaAde i acijos iš ge manų e b-mo phem *e -a- ‘essen i jų eikšmė y a kausa i ‘essen pada y i a ‘essen leis i. Galų gale s o i šiandienos okiečių kalbų komunikacijoje aip pa ys eiksmažodžiai, ku ie sau o maliai iš ge m. *a jabzw. *ē ja iš ys ę, be seman iniu požiū iu jokios essenKausa i a likę, o ik da sonde spachlich, a zen, äsen medžio ojų kalboje i ä zen Fachsp achlich, b auch bū i. Seman inis ys ymasis y a mažiau nuo di e enca imo i aiškaus p isky imo ak i i io i pe missi io kausa i umo į ieną iš ijų iden iškų p oceso y a aip pa p ie ge i-kausa i änken ‘ž ė ies duo i ge i s ebė i.) VAK-je ys ymasis aip Ve b-Fo man en gep äg , als ielmeh dadu ch, dass sich die Tä igkei des Men- schen, ein Lebewesen zu näh en, ühzei ig au die Viehzuch konzen ie . (De smūgia žemyn, kad an asis ak an as ‘Ad essa į gy ūnus nus a omas i ie oj už žmogaus mai inimą s a bių mais o ipo ie os, ku mai inamas a i inkamai pasėdė as, kaip ečias ak an as į žaidimą a eina. Už g ynai kalbųhis o iką anks y o ėlimo e e encinės s i ys į ganyklos s i į pa i šių į eikiančios cheminės p iemonės pe aš ą subs ancą (sū į, lauge) ze essen leis i me a o iškai iš įkandusio ėžio (i lauk?) bu o pe duo as. Tai y a įž elg i, kad šis semem u bū sp ich o allem, dass das schon im Ahd. beleg e Semem J ‘e was du ch au p ie jo ap ibojimo į specialis iniu a ojimu į o man en nhd. ä zen (ahd. ezzen) bu o nus a y as. FNHD u i su 10 sememenų įspūdingai plačią seman inę spek ą an , ku is pe eikšmės-ü e agą į ki us seman škai a i ALBRECHT GREULE 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV Re e encinės s i ys (p.g. eisinę s i į), pe spezi ika imą eikšmės specialis inio des Weidens und Fü e ns on Tie en eine sei s und du ch die Spezi ika ion kalbos eikšmės ‘ä zen ki a e us a si anda. Tai da an išsi ys ė eikšmės spek as aiškiai nuo p adinės kausa i umo oli, plė a, ku i in he mhd. i nhd. Semem F ‘jemandem nahgebėben y a. Taip pa ganyimas gy ulių pe žmones i isi iš ung geben’ einen Gip elpunk e eich e, de abe ohne Auswi kung au das Nhd. o ėly uoju idu amžiais iš es os sememe lieka daba inio kalbos a ojime be e leksų, kas su mažėjimu gy ulių auginimo eikšmės isuomenei komunikacijai p amoniniame amžiuje u ė ų u ė i ką da y i. Cha ak e is inis y a be o, kad im Nhd. e ymologiškai o iginali kausa i umas iš ä zen, a zen i äsen isiškai p a as a i ku ios ims e bam šiandien zu in oms sememe sa o naudojime bu o spaudžiamos į sonde und Fachsp achlichen k aš ą. LITERATUR DUW – Deu sches Uni e salwö e buch, 4. neu bea bei e e und e wei e e Au lage, h sg. on de Duden eak ion, Mannheim, Leipzig, Wien, Zü ich: Duden e lag, 2001. DWBneu – Deu sches Wö e buch de B üde G imm, Neubea bei ung, h sg. on de Akademie de DDR und de Akademie de Wissenscha en zu Gö ingen. Bd. 1, Sp. 15, Leipzig: S. Hi zel, 1983; Bd. 3, Sp. 337–339, 390–392, S u ga : S. Hi zel, 2007. EWAhd I – E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen, h sg. on A. L. Lloyd, O. Sp inge , R. Lüh , Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck & Rup ech , 1988. EWAhd II – E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen, h sg. on A. L. Lloyd, O. Sp inge , R. Lüh , Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck & Rup ech , 1998. G eule Alb ech , Ko honen Ja mo 2021: His o ische Valenz. Ein üh ung in die E o schung de deu schen Sp achgeschich e au alenz heo e ische G undlage, Tübingen: Niemeye . Riecke Jö g 1996: Die schwachen jan-Ve ben des Al hochdeu schen. Ein Gliede ungs- e such, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . Schü zeichel Rudol 2006: Al hochdeu sches Wö e buch, 6. Au lage, übe a bei e und um die Glossen e wei e , Tübingen: Niemeye . Seebold Elma 1970: Ve gleichendes und e ymologisches Wö e buch de ge manischen s a ken Ve ben, The Hague, Pa is: Mou on. S aipsniai / A icles 29 Ä zend! Zu Geschich e de Ve ben ä zen, a zen, äsen WÖRTERBÜCHER ONLINE AHDWB – Al hochdeu sches Wö e buch. Zugang: h p://awb.saw-leipzig.de. FNHDWB – F ühneuhochdeu sches Wö e buch. Zugang: h ps:// wb-online.de. Goe heWB – Goe he-Wö e buch. Zugang: h ps//gwb.uni- ie .de. MHDWB – Mi elhochdeu sches Wö e buch. Zugang: h p://www.mhdwb-online.de. Įky us, nemalonus, a s umian is! Dėl eiksmažodžių mai in i, algy i, ės i is o ijos SANTRAUKA Senosios okiečių aukš aičių kalbos is o ijos p adžioje bū a ijų eiksmažodžių o man ų, ku ie mo ologiniu i seman iniu požiū iu bu ę iden iški. Tu imi omenyje ja- ediniai iš ge maniškosios eiksmažodžio mo emos *e -a- ‘essen (‘ algy i), u inčių kauza y inę eikšmę ‘essen pada y i (‘gamin i algy i) a ba ‘essen leis i (‘duo i algy i). Daba inėje okiečių kalboje išlikę ys eiksmažodžiai, o maliai kilę iš ge m. *a ja-/*ē ja, no s seman iniu požiū iu nebelikę algy i kauza y ų, ik dalykinėje kalboje ebe a ojami a zen, äsen a medžio ojų kalboje ä zen. Dešim Anks y osios naujosios okiečių aukš aičių kalbos žodyne pa eik ų sememų suku ia pla ų spek ą, ku is, iena e us, eikšmės pe kėlimu į ki as seman iškai a imas s i is (pa yčiausiai, eisės) apib ėžia gy ulių ganymo i šė imo eikšmes, ki a e us, išski ia dalykiškai a ojamą ‘ä zen eikšmę. Taip, a ski ai nuo kalbamojo eikšmių spek o, ys ėsi kauzualumas, okiečių idu io kalbos i anks y osios naujosios aukš aičių kalbos sememoje F ‘jemandem Nah ung geben (‘duo i mais o) pasiekęs epogėjų, be nepa eikęs žemu inės okiečių kalbos. Visos su gy ulių ganymu susijusios i ėly aisiais idu amžiais iš jų kilusios sememos daba inėje a osenoje nea spindi gy ulininkys ės p ocesų eikšmės. Pab ėž ina ai, kad naujojoje okiečių aukš aičių kalboje pi map adis ä zen, a zen i äsen e imologinis kauzualumas išnyko, o šiandieninėje a osenoje ims eiksmažodžiams p iski iamų sememų naudojimas išs um as į specialiosios i echninės kalbos už ibį. Į eik a 2021 m. ko o 25 d. ALBRECHT GREULE Uni e si ä Regensbu g Ins i u ü Ge manis ik, D-93040 Regensbu g Alb ech .G eule@sp achli .uni- egensbu g.de