Įž algos Insigh s 321 /
VYTAUTAS STULPINAS
Dich e , Telšiai
URAŠAS, UŽRAŠUI NELYGUS Waikys ės
namuos gab keine Fens e nach nö d.
Dulkan is, ausmuš as S aße bal a o und
lenke e g oße das Soma schlap į
S ulpinů do imo koplyčią. Va e sammel e
kleiny e glaslo schukes und, nub aukęs
zemes, ugsaujoj po kaš onais, in
b ei e e juodą s a ine. Waikys ės
namuos wa nich enų į šiau ę, akimi kų
š iesa sklęsda o eundlich und ykiai,
wie ausschlaidy igen kla y ais.
P iemenės Tü is abschusswo e anusių
oly ų šlamėjimas, u ėda ęs
mumi ikuo en kekių šugždesio mi
gausien ogelischen bi byn. Kekių
ūs enscha je galėda ai aushö s i
lakan gal očių šunį. Üb igens, nich nu
nu e ihn. Vasa idžio kai oje in schulinį
ga mėda o kibi as, wie in eine ande e
wel . Üb igens, nich alleine nu e .
Apsnūdusi, e zinama wėjų, u agano
nuplėš a obenüne laukinė k iaušė noch
ebeme a šešėlį e inne ungsebenenum,
zusammen mi koplyčios sonė u
langue nde gehenden elken mi manim,
šešėlį und a š ai ą, die ieß ich und
šuos
VYTAUTAS STULPINAS
322 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
lyg kup inę, ollną g i elinių len elių.
Au einem on ihnen scha eingezag
ein Sch i , de Sch i ungleiche :
Kindhei s namuos gab
keine ende nach nö d.
GRÜSTS PASSION
Pie ose p ismaigs y a pe džiū ų g äblien.
Nu yko zakampio Menschen, ne ms a ie uliai
kibi ai pa e s i au schono. Po unabeliamem
Ka ščio komm komm u ubaus a ok ėpio
halanda: mi udienis a kišo pu nią alkūnę.
Was asi und passie : de selben Gen es Männe kloja
wah alus au G ūs ės sandil yne G olės. G akščios,
nep iekaiš ungs zusammen en gen aischen F auen
so ges ingais senbu ies zglugsniais aukia aus ne klen
a laidų p o ian ą und sch iai nusisukusios, wie
e suchenindamas nuschäp i paleng a ion bei
sch en iškos d obės, ykiai ba a kinde . Ak... Pala, p iik
načiau, pasišiaušęs špoke, ich un e b euksiu diesen
ku zum apsakym, eikš, wie iel p ikibk, heleck mi
auszumaßen kann, sage ich, pe sąsiau į, wie einem
gunk elėjusiem k iaučiu, al ą giminės siel a ą, und noch
wom d ehamu ce a iniu me u, de sogleich įsilies in
G ūs ės pasiją. Žiū ėk, ž i bli, ged iai, įdėmiai,
nep aleisk keinem kleinmožio, wo noch wei e e gi ios
aks und ho anda, kai slenka debesis lyg pe egima
plunksna.
Vy au as S ulpinas – s a inio s au o poe as
Įž algos Insigh s 323 /
METAPHOR
Is nich am Ha us o an de
Küs e klingel ziklen,
gesch ieben w i en ü
sop an und pianolo? Nein, nie
ha e ich nich gedach , dass
wiede muss ausseuch en wie
jungai au menko menkes ens
leus , dass nach Mona en,
Jah en e ensuch Me a o u
bei Fischen Geschä es
ilgakaklę und mąslią, mi
Pele ina, Winduiend eliend Sonn ags kiau ą el inį.
PRIEŠ SAULS UŽTEMIM Ž y uo u ko ido ium
zwischen kamble n ku suoja sk uzdėlės. Aus den
o en au s eh bob u gio quad a as. Milicininko
zaspeis os klykdamos blaškos nykiam ap a e
spekulian ės, s aidydamas in obenų gabalus mieli,
de en gels as spiečius nach und nach zaß ja
sonne. Sugniuždy as bambeklis wagim und
as ologų p iekaba wende bei koplyčios bokš o,
kyšančio aus galingų uosių. No elis ui pein, und
so iel, s einigen g indiniens ienišo, liūdno und
uščio. Pa e ika, pompas ika, pa osas sklinda
Wellen. Kikilas, s ehend bei ämlichkei en u ėdiei,
sags o dämus p askiepą, begėdiškai spokso in
kelnė as auen und lie sa giu daužo e dä.
Kliū a und no elei, ausgeb udusiai
o Sonnenun e gang. Was
sp echen übe No elis en.
VYTAUTAS STULPINAS
324 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
PIRMOKAS
F ühe ich eichige wa
Simono Daukan o ga ėj.
Šipulių yšelį u ėjau,
mokiaus e s e Klasseėj.
Šipulių yšelį!
P osu lyginau
saldainių papie ius,
slidėmis šliuožda au
in Gäs e.
Šipulių yšelį!
Ja, eichige wa ich, als lehnaus
echnen zu: hinzu ügen a im i,
mul iplizie en eilen. Wo
schipulių Ve bindel und
Tee up el, an dem
Po oliohandschuh Bind? Ja,
lekiaus echnen zu,
welchoschach ingo wa a
meine . SAVAITS SENUMO ŠVIESA
Ilgu miško kelio, žals u ašalu
p ima gin ų lapų, įkandin lydinčio
wo des. Su inku e s i
d apanų spin a, epa i siu ich
schal a lėkš e, dubeniu ohne
baisien, wenn das be ugė.
Sa ai e es al umo schwiesa
al anos a seky ėliui. Ai aus
schonio gė is Įž algos Insigh s
325 dilgina gomu į. /
Vy au as S ulpinas – s a inio s au o poe as
B angioji, iel was
gehö zu eine ande en Zei .
Maža keliau i
paniu usia bekan en,
woško keliuku.
E s en T ežių k ei ė as
nich bekann , al į
a schokusiom len om be
pe s ojo alžo wolos.
Wodžių žiuželiu ku eni
sens ančius plonimus.
KLOST GIMTINEI
Nich s an ande e S elle möch e ich
sein heu e Abend. Nieku ande su .
Nu diesečia. Dauboje au dem Hügel
sužwisge Wasse . Viesulas such
a kalnungen wo insisuk .
Die S ad und de See,
und abdaune e Insel
äglich meh uden nimm .
Ruhus und s illus
u ėklų niede yn aüdesys.
Nieku ande su möch e ich nich
sein heu e Abend und bodė is
blandžiais e lindžiais. Viesulas
d asko čionykš es hal as. Was
us , kamaneses Seel, welche
gegnesse dein aki a y? Le z
einsames Tanzis, sug o e pailgu
lapu, wem und was?