Poezija

Įž algos Insigh s 321 / VYTAUTAS STULPINAS Dich e , Telšiai URAŠAS, UŽRAŠUI NELYGUS Waikys ės namuos gab keine Fens e nach nö d. Dulkan is, ausmuš as S aße bal a o und lenke e g oße das Soma schlap į S ulpinů do imo koplyčią. Va e sammel e kleiny e glaslo schukes und, nub aukęs zemes, ugsaujoj po kaš onais, in b ei e e juodą s a ine. Waikys ės namuos wa nich enų į šiau ę, akimi kų š iesa sklęsda o eundlich und ykiai, wie ausschlaidy igen kla y ais. P iemenės Tü is abschusswo e anusių oly ų šlamėjimas, u ėda ęs mumi ikuo en kekių šugždesio mi gausien ogelischen bi byn. Kekių ūs enscha je galėda ai aushö s i lakan gal očių šunį. Üb igens, nich nu nu e ihn. Vasa idžio kai oje in schulinį ga mėda o kibi as, wie in eine ande e wel . Üb igens, nich alleine nu e . Apsnūdusi, e zinama wėjų, u agano nuplėš a obenüne laukinė k iaušė noch ebeme a šešėlį e inne ungsebenenum, zusammen mi koplyčios sonė u langue nde gehenden elken mi manim, šešėlį und a š ai ą, die ieß ich und šuos VYTAUTAS STULPINAS 322 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV lyg kup inę, ollną g i elinių len elių. Au einem on ihnen scha eingezag ein Sch i , de Sch i ungleiche : Kindhei s namuos gab keine ende nach nö d. GRÜSTS PASSION Pie ose p ismaigs y a pe džiū ų g äblien. Nu yko zakampio Menschen, ne ms a ie uliai kibi ai pa e s i au schono. Po unabeliamem Ka ščio komm komm u ubaus a ok ėpio halanda: mi udienis a kišo pu nią alkūnę. Was asi und passie : de selben Gen es Männe kloja wah alus au G ūs ės sandil yne G olės. G akščios, nep iekaiš ungs zusammen en gen aischen F auen so ges ingais senbu ies zglugsniais aukia aus ne klen a laidų p o ian ą und sch iai nusisukusios, wie e suchenindamas nuschäp i paleng a ion bei sch en iškos d obės, ykiai ba a kinde . Ak... Pala, p iik načiau, pasišiaušęs špoke, ich un e b euksiu diesen ku zum apsakym, eikš, wie iel p ikibk, heleck mi auszumaßen kann, sage ich, pe sąsiau į, wie einem gunk elėjusiem k iaučiu, al ą giminės siel a ą, und noch wom d ehamu ce a iniu me u, de sogleich įsilies in G ūs ės pasiją. Žiū ėk, ž i bli, ged iai, įdėmiai, nep aleisk keinem kleinmožio, wo noch wei e e gi ios aks und ho anda, kai slenka debesis lyg pe egima plunksna. Vy au as S ulpinas – s a inio s au o poe as Įž algos Insigh s 323 / METAPHOR Is nich am Ha us o an de Küs e klingel ziklen, gesch ieben w i en ü sop an und pianolo? Nein, nie ha e ich nich gedach , dass wiede muss ausseuch en wie jungai au menko menkes ens leus , dass nach Mona en, Jah en e ensuch Me a o u bei Fischen Geschä es ilgakaklę und mąslią, mi Pele ina, Winduiend eliend Sonn ags kiau ą el inį. PRIEŠ SAULS UŽTEMIM Ž y uo u ko ido ium zwischen kamble n ku suoja sk uzdėlės. Aus den o en au s eh bob u gio quad a as. Milicininko zaspeis os klykdamos blaškos nykiam ap a e spekulian ės, s aidydamas in obenų gabalus mieli, de en gels as spiečius nach und nach zaß ja sonne. Sugniuždy as bambeklis wagim und as ologų p iekaba wende bei koplyčios bokš o, kyšančio aus galingų uosių. No elis ui pein, und so iel, s einigen g indiniens ienišo, liūdno und uščio. Pa e ika, pompas ika, pa osas sklinda Wellen. Kikilas, s ehend bei ämlichkei en u ėdiei, sags o dämus p askiepą, begėdiškai spokso in kelnė as auen und lie sa giu daužo e dä. Kliū a und no elei, ausgeb udusiai o Sonnenun e gang. Was sp echen übe No elis en. VYTAUTAS STULPINAS 324 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV PIRMOKAS F ühe ich eichige wa Simono Daukan o ga ėj. Šipulių yšelį u ėjau, mokiaus e s e Klasseėj. Šipulių yšelį! P osu lyginau saldainių papie ius, slidėmis šliuožda au in Gäs e. Šipulių yšelį! Ja, eichige wa ich, als lehnaus echnen zu: hinzu ügen a im i, mul iplizie en eilen. Wo schipulių Ve bindel und Tee up el, an dem Po oliohandschuh Bind? Ja, lekiaus echnen zu, welchoschach ingo wa a meine . SAVAITS SENUMO ŠVIESA Ilgu miško kelio, žals u ašalu p ima gin ų lapų, įkandin lydinčio wo des. Su inku e s i d apanų spin a, epa i siu ich schal a lėkš e, dubeniu ohne baisien, wenn das be ugė. Sa ai e es al umo schwiesa al anos a seky ėliui. Ai aus schonio gė is Įž algos Insigh s 325 dilgina gomu į. / Vy au as S ulpinas – s a inio s au o poe as B angioji, iel was gehö zu eine ande en Zei . Maža keliau i paniu usia bekan en, woško keliuku. E s en T ežių k ei ė as nich bekann , al į a schokusiom len om be pe s ojo alžo wolos. Wodžių žiuželiu ku eni sens ančius plonimus. KLOST GIMTINEI Nich s an ande e S elle möch e ich sein heu e Abend. Nieku ande su . Nu diesečia. Dauboje au dem Hügel sužwisge Wasse . Viesulas such a kalnungen wo insisuk . Die S ad und de See, und abdaune e Insel äglich meh uden nimm . Ruhus und s illus u ėklų niede yn aüdesys. Nieku ande su möch e ich nich sein heu e Abend und bodė is blandžiais e lindžiais. Viesulas d asko čionykš es hal as. Was us , kamaneses Seel, welche gegnesse dein aki a y? Le z einsames Tanzis, sug o e pailgu lapu, wem und was?