S aipsniai / A icles 11
DANIEL PETIT
Aukščiausiasis no malinis mokykla, Pa yžius
ORCID: h ps://o cid.o g/0000-0001-8432-5600 Ty imų s i ys:
Bal ijos y imai, Indo-Eu opos y imai.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-01
Senojo p ūsų kalbos kilmė
DŪRAI
Senosios p ūsų kalbos žodžio dū ai kilmė
Neužmi ški e akių!
(Simonas Dachas)
Ano acija
Senosios p ūsijos būd a dis dū ai […]shy[…] adiciškai y a susijęs su sla ų šeima […]du ь ( usų
dý ь […]s upidi y[…]) i […]du ъnъ ( usų дурнóй, lenkų du ny […]silly, s upid[…]). Tačiau o malūs i
seman iniai san ykiai a p šių d iejų leksikinių šeimų is da y a neaiški. Šio s aipsnio ikslas -
išaiškin i senosios p ūsų kalbos dū ai kilmę i ypač mo y uo i jos iš edimą iš šaknų "džio in i,
įb ėž i", ku ias a spindi lie u ių kalba dù i. Galima eig i, kad šis iš edimas y a pag įs as
azeologiniu iš aiška nudù i aks žẽmę paž elg i žemyn į žemę, naudojama kaip psichologinio
sunkumo ženklas. RAKSTELI: senosios p usų, lie u ių, sla ų, indoeu opiečių, e imologijos,
azeologijos.
ANOTACIJA
Senosios p ūsų kalbos būd a dis dū ai ‘d o us adiciškai siejamas su sla ų žodžių *du ь ( us.
dý ь ‘k ailumas) i *du ъnъ ( us. дурнóй, lenk. du ny ‘k ailas) šeima. Tačiau o malūs i
seman iniai san ykiai a p šių d iejų leksinių šeimų is da lieka neaiškūs. Šio ikslas y a
išsiaiškin i senosios p ūsų kalbos žodžio dū ai kilmę i ypač mo y uo i jo de i aciją iš šaknies,
ku ią a spindi lie . dù i ‘įgel i, (į)du i. Galima eig i, kad šis edinys y a pag įs as
azeologine iš aiška nudù i aks žẽmę ‘žiū ė i žemyn, a ojama psichologiniam sunkumui
žymė i.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Senoji p ūsų kalba, lie u ių kalba, sla ų kalba, indoeu opiečių
p okalbė, e imologija, azeologija.
DANIEL PETIT
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
1. SENAS PRUSIJAUS DŪRAI
Senosios P ūsijos Enchi idion (1561) andame izoliuo ą būd a džio dū ai a ejį,
a i inkan į okiečių schew […]shy[…] (III 9319, šiuolaikinis okiečių scheu):
(1) Enchi idion III 9319
( okiečių kalba) J Va e ei e ew e Kinde nich u o n das ie nich chew
we den, Sonde n iehe ie au in de uch nd e manunge u dem /
He nas.
(Old P ussian) Jous Tawai ni enʃei i ioūʃans malnikans p ei ne ien / kai
ai ni dū ai po ānai Schlai poauginnei i ans en Kanx iku p ei an /
Rikijanas.
O jūs, ė ai, nesuk eipki e sa o aikų į pyk į, kad jie nebū ų
nusi ylę, be aukinki e juos Viešpa ies mokymu i pamokymu.
Teks as aki aizdžiai pag įs as E eziečiams 6, 4, be pagalbinė azė y a an inis
p idėjimas, p iim as iš lygiag ečios Kolosiečiams 3, 211 eilu ės. Senosios P ūsijos
būd a dis "dū ai" eiškia okiečių "scheu" - d o us, bijan is. Kele as eilučių
anksčiau (III 9316) y a da ienas senosios p ūsijos būd a dis bū ai, e čian is
okiečių "chu[…]ch e […] imid, imid[…] kalban apie mo e is:
(2) Enchi idion III 9316
(Vokie ų kalba) So j wol hu nd nich o chuch e ey .
(Seno ės P ūsijos) ikai ious labban eggē i bhe ni ij bū ai a i.
Jei elgiesi ge ai i nebijoji.
Pap as ai p ipažįs ama, kad senosios p ūsų bū ai y a ašy ojo klaida *dū ai. Šis eks as y a iesiogiai
pag įs as 1 Pe o 3, 62. Senosios P ūsijos o ma dū ai gali bū i sup an ama a ba kaip a dinis daugiskai a
( y as III 9319, klaidingai III 9316) a ba kaip ad e bas -ai, ku is ka ais naudojamas okiečių o iginalo
nek eip iems p edika y iniams būd a džiams. Jis u i bū i pag įs as būd a džiu *dū as. Lie u ių
ek i alen ą d as paminėjo Jonas Jablonskis (1860[…]1930) su eikšme ylus, nekalbus […]silen , aci u n[…]
(LKŽ II 897). LKŽ aip pa paminėja abs ak ų a dinį d as glossed k ailumas ‘s upidi y (LKŽ II 897, iš Nočia
i Valkininkai dialek ų) i kele ą eiksmažodžių, okių kaip dū i glossed lauk i, 1 okiečių au das sie nich
schew we den (Lu he 1545), lo ynų u non pusillo animo ian (Vulga a). 2 Vokiečių so j wol hu nd nich
so schüch e seid (Lu e is 1545), lo ynų bene acien es e non imen es ullam pe u ba ionem (Vulga a).
S aipsniai 13 s aipsnis
The O igin o Old P ussian dū ai
ūno i ylin , nekalban ‘lauk i, ylė i, be žodžio (LKŽ II 899, iš Jonas Jablonskis),
d in i glossed k ailin i, mulkin i ‘pada y i k ailin i (LKŽ II 901, iš Nemunai is i
Leipalingis dialek ų) i ypač d o i glossed bū i paniu usiam, akis į žemę įbedus,
niū ė i, niū o i ‘bū i nusi ylęs, paž elg i žemyn, nusimin i (LKŽ II 905, iš An anas Ju
1892). Ki i panašūs eiksmažodžiai y a paminė i F aenkel (LEW I 113) iš ski ingų
leksikog a inių a dialek ologinių šal inių.
2. SLAVINAS pasiskolin as žodis
Nuo XIX a. būd a dis *du as, būd a dis, būdingas senosios p usų i lie u ių kalboms,
be nė a la ių kalboje, bu o lyginamas su sla ų *du ( usų lenkų du ny […] k ailas,
дýрь ‘s upidi y’) and i s de i a i e, he adjec i e *du ъnъ (Russian дурнóй,
k ailas[…]). Į ai adiciškai p idedamos į ai ios o mos iš ki ų indoeu opie iškų
kalbų, okių kaip g aikų θοῦρος […] ushing, impe uous, u ious[…]3. Tačiau d i
p oblemos dažnai bu o igno uojamos: (1) a sky imas a p ik ų Bal ijos žodžių i
sla ų pasiskolin ų žodžių; (2) žodinio pag indo i jo iš es inių žodžių seman ikos
ekons ukcija. Pi miausia, ge ai žinoma, kad sla ų būd a dis *du ъnъ […] k ailas,
k ailas, pik as[…], a ba ienas iš jo is o inių palikuonių, bu o pasiskolin as iš
Bal ijos. Pa adinimas du[…]nas […] k ailas, k ailas[…] jau andamas senosios lie u ių
kalbos kalboje i ienbalsiai p ipažįs amas kaip pasiskolin as iš Bal a usijos дурн[…]
a ba iš lenkų du ny4. Va ian as y a senosios lie u ių kalbos a das du[…]nius […]
k ailas, k ailas žmogus[…], p i aiky as iš Bal a usijos dý anь a ba lenkų du eń. Abi
o mos y a paminė os Kons an ynas Si ydas pi moje lie u ių žodynėje (DTL3 ca
1643): du nas […]silly, s upid[…] (DTL3 69 = lenkų głupi, lo ynų s ul us i . .) i du nius
[…]silly, s upid man[…] (DTL3 69 = lenkų głupiec, lo ynų s ipes i . .). Taip pa y a
eiksmažodis du na ó i […]bū i pik as, pyk i[…], pa i in as nuo Jonas B e kūnas
(16 a.) i pasiskolin as iš Bal a usijos дурнавáć. Jau XVI amžiuje Ma ynas
Maž ydas (1570: 46818) u ėjo iš es inę du ni[…] e […]silliness, s upidi y[…] (= okiečių
To hei ). Pas a uoju me u F ied ich Ku scha (1883: 99) u i būd a dį du[…]nas
[…] u ious, mad[…] (= okiečių asend, oll), abs ak ų a dinį du nỹs ė […] u y,
madness (= […] okiečių Tollhei , Ve ück hei ) i eiksmažodį du n[…]ju […] o age[…]
(= okiečių asen, oben). 3 c . Be neke (1896: 288); T au mann (1910: 325). Taip pa ž .
U bu is (2000). 4 . B ückne (1877: 82); Ska džius (1931: 125). Taip pa ž . LEW I 113; SEJL
136.
DANIEL PETIT
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Ki os os pačios šeimos o mos liudijamos sla ų kalboje, ypač usų i lenkų kalbose,
ku ios čia daugiausia ūpi mums. Lenkų kalboje y a ne ik būd a dis du ny […] k ailas,
k ailas[…], a das du eń […] k ailas, k ailas žmogus […] i eiksmažodis du nieć […] bū i
k ailu, elg is k ailai […], be aip pa , be nosies su iksų, eiksmažodis du zyć […]
suklaidin i, apgau i […], du zyć się […] įsimylė i […]. Rusų kalboje andame дурной […]
k ailas, k ailas[…] i eiksmažodžius, okius kaip дурнэть, дурнуть […] elg is k ailai[…], be
aip pa , be nosies, a dinį дурáк […] k ailas, k ailas žmogus[…]. Aki aizdžių paskolų žodžių
sluoksnio egzis a imas ne eiškia, kad kiek iena Bal ijos kalbos o ma u ė ų bū i
laikoma pasiskolin a iš sla ų kalbos. P iešingai, galima da y i p ielaidą, kad ben jau kai
ku ios o mos gali bū i pa eldė os Bal ijos šalyse. Tai odo ak as, kad kai ku ios iš šių
o mų sa o pag indinėje p asme nė a susijusios su "p o umu, k ailumu", be pe eikia
"ne il ies, ylos, liūdesio" są oką, ku i nebū inai kyla iš šios eikšmės. La ų kalboje
būd a dis "du[…]ns" y a pa i in as, kiek man žinoma, nuo XVII a., ačiau jo eikšmė gali
labai ski is. "Manuale Le ico-Ge manicum" (maždaug 1690 m.) andame būd a dį
"Du nis" "p o ingas, k ailas" (MLG 114 = okiečių Tho ich , unweise) i abs ak ų a dinį
"Du niba" "p o umas, k ailumas" (MLG 114 = okiečių Unweishei ,
Abe wi z, Unsinnigkei , c . also 501), wi h a meaning ha clea ly e eals he
Sla ų kilmė. Go ha do S ende io "Le iches Lexicon (1758: 97) k ad a iniuose
skliaus uose pa eikiamas būd a dis "du ns" […]silly, s upid[…] (= okiečių lėlė, dwa sch
Li .) su panašiu eikšme, ačiau pa eikiamas kaip kilęs iš lie u ių šal inio5. Ca l Ch is ian
Ulmann "Le iches Wö e buch" (1872), šalia neseniai usų pasiskolin o žodžio "du aks"
(1872: 55 = okiečių ein Na ), būd a dis "du ns" okiečių kalboje y a e čiamas i kaip
"dwa ch" "nuos abus, k ailas" i kaip "benommen" "sunkus, gėda". Ulmano pa eik i
pa yzdžiai ilius uoja abi eikšmes: galwa ahda du na […]mano gal a y a okia k aila[…],
du ns […]i[…] gs […]pykęs a klys[…] okiečių kalba (= ein P e d, das den Kolle ha ), du na
ai a […]mieguis as žmogus[…] (= okiečių kalba ein Schla skop ). Be o, Ulmannas (1872-55
m.) pa eikia eiksmažodį du neh […] aikščio i miegan , sėdė i, sėdė i, augin i[…] (=
okiečių schlä ig einhe gehen, […]o […]i […]en, aulen[…]en, ege i en) i abs ak ų
a dinį du nums […] o po , numbness, s upidi y, e igo o sheep[…] (= okiečių
Benommenhei , Dwa […]chhei , D ehk ankhei de Scha e). ME (1923: I 519) u i duns […]
sad, emba assed, silly, isola ed[…] (= okiečių au ig, benommen, dwa sch, wüs ) i
eiksmažodį du nê […] o go slowly, o be lazy, quie , o keep silen , o be un iendly, o
be sick[…] (= okiečių ödeln, aulenzen, uhig sein, schweigen, un eundlich sein, sich
k ank zeigen).
Apibend inan , bal iškos o mos siejamos su d iem ski ingomis eikšmėmis:
"p o ingas, k ailas" iš ienos pusės, "ne il is, gėda, yla, liūdna" iš ki os pusės.
5 Taip pa ž . S ende (1789: 55).
S aipsniai 15 s aipsnis
The O igin o Old P ussian dū ai
Tikė ina, kad pi moji eikšmė kilusi iš sla ų šal inio: ai ypač aki aizdu Bal ijos
*du nas […]silly, s upid[…], iesiogiai pasiskolin as iš Bal a usijos дурн[…] a ba lenkų
du ny. Kai jis bu o įsi i inęs Bal ijos kalbose, sla ų paskolos žodis galėjo
išsi ys y i sa o šeimoje, be iesioginio sla ų modelio, p z. Li as. du nỹs ė, La .
du nība […] k ailybė, k ailybė[…] su Bal ijos su iksų. Tačiau ki as eikšmes y a
sunkiau paaiškin i, nes jos nea spindi jau esamų sla ų kalbos seman inių b uožų.
A ba jie a s o auja idiniam ys ymuisi, ku is yko Bal ijos kalbose, emian is
sla ų paskolų žodžiu, a ba jie mano, kad y a ki as šal inis. Pi muoju a eju eikė ų
da y i p ielaidą, kad e oliucija y a "p o inga, k aila" > "ne il i, gėda, ylus, liūdnas",
o ai pa i sa aime nė a neįmanoma, ačiau iš seman inio požiū io eikia ją
pa i in i. Tik iausiai ge iau gal o i, kad Bal ijos kalbose bu o ik a leksikinė šeima
*du -*dū - […] nusi ylęs, pažemin as, ylus, liūdnas[…], nep iklausomas nuo sla ų
pasiskolin o žodžio, i ai a eda mus a gal į palyginimą su senosios p ūsijos dū ai
[…].
3. Žodinis pag indas
Remian is uo, kas pasaky a pi miau, gali bū i da oma p ielaida, kad bal iškoje kalboje
y a d iejų leksikinių sluoksnių, bal iškoje šeimoje - "ne il is, gėda, yla, liūdna" i
sla ų pasiskolin as žodis "p o us, k ailas". Ta p šių d iejų sluoksnių už e š umas
gali yk i abiem k yp imis. Bal ijos šeima galėjo p iim i sla ų pasiskolin o žodžio
eikšmę ( aigi lie u ių d[…] as […]s upidi y[…], d[…] in i […] o make s upid[…], o icialiai
kilusi iš Bal ijos šeimos, be seman iškai susijusi su eikšme […]silly, s upid[…]) i , ki a
e us, sla ų pasiskolin as žodis Bal ijos kalba galėjo lokaliai p iim i ik ąją Bal ijos
šeimos eikšmę ( aigi la ių du[…]ns ne ik […]silly, s upid[…], be aip pa […]sad,
emba assed, isola ed[…]). Jei ši analizė y a eisinga, senosios p ūsijos būd a dis
*dū as ‘shy, pa i in as o ma dū ai Enchi idion (1561), nė a izoliuo as, be anda
sa o ie ą nuoseklioje leksikos šeimoje, ku ios eikšmė bu o ik ie iniu mas u
su ikdy a sla ų paskolų žodžio spaudimu. Klausimas, ku is lieka a ida y as, y a šios
Bal ijos šeimos kilmė. Palyginus senosios p ūsijos dū ai su lie u ių d as, a odo, kad
ik oji Bal ijos o ma y a būd a dis *dū as. Nė a jokios p iežas ies many i, kad
Bal ijos kalbos pa eldėjo būd a dį, a i inkan į sla ų o mą *du ъnъ. Visu , ku mes jį
andame Bal ijoje, galima į a i, kad ai y a sla ų pasiskolin as žodis, ne jei jis bu o
ie inis hib ida imas su Bal ijos šeima. Iš o išplaukia, kad ienin elė o ma, ku i gali
bū i p iski iama bend ai Bal ijos šaliai, y a *dū as. Visos ki os o mos y a a ba
kilusios iš šios pag indinės o mos, a ba pasiskolin os iš sla ų kalbos.

DANIEL PETIT
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Kiek mes galime nusp ęs i, "dū as" eikšmė bu o "ne il is, gėda, yla, liūdna",
apibūdindama p o o būseną, ku i sujungia psichologinius sunkumus i socialinį
a si aukimą. Senosios p ūsijos dū ai […]shy[…] eikšmė puikiai su ampa su šia
seman ine ekons ukcija.
Bal ijos kalbos būd a džio *dū as kilmė neaiški, ačiau nuo XIX a. nuola ka ojamos d i p ielaidos.
Pi ma, adiciškai manoma, kad Bal ijos *dū as p iklauso ai pačiai šeimai kaip i sla ų *du ъnъ. Ši
p ielaida eikalauja išsamios diskusijos, ku i iki šiol nebu o a lik a. An oji p ielaida y a a, kad isos
o mos kilusios iš eiksmažodžio *dū - i- […] s ing, p ick, s ick, s ab[…], a spindinčio lie u ių dù i,
la ių du[…] […] s ing[…] i ne iesiogiai usų дырá […]hole[…]6. Šias d i p ielaidas paka oja Topo o as
(PJ I 391[…]392) i Mažiulis (PKEŽ 11988: I 239[…]240; 22013: 149), ačiau eikia pab ėž i, kad jos apima du
papildomus eikala imus: (a) mes u ime su a ky i seman inį ski umą a p Bal ijos *dū as i sla ų
*du ъnъ; (b) u ime paaiškin i, kaip abi o mos gali g įž i p ie eiksmažodžio, eiškiančio "pyk i,
įb ėž i" iek o miniu, iek seman iniu požiū iu. Šiuo e apu šio šaknio psichologinė eikšmė, a odo,
a i inka aiškų pasiski s ymą: "p o ingas, k ailas" sla ų kalboje i "ne il is, gėda, ylus, d o us"
Bal ijos kalboje. Be y a sla ų o ma, ku i gali eikš i labai a imas Bal ijos šeimai. XIX a. pabaigoje
Maks Ple e šnik išleis as slo ėnų žodynas (Slo ensko-Nemški Slo a 1894: 195) paminėjo būd a dį
dú shy, wild (= […] okiečių […]cheu, wild, men[…]chen[…]cheu) 7, ku io eikšmė y a iden iška senosios
p ūsijos būd a džiui dū ai. Tolimesnis, be neabejo inai susijęs, y a slo ėnų eiksmažodis du í i -
pada y i nekenčiamą, užpildy i pasibjau ėjimu; "To despise" (= okiečių e has , ekelha machen,
e abcheuen, e ach en), ku is aip pa andamas se bų i k oa ų dú i i se "bū i pik as, užpildy i
pasibjau ėjimu". Taip pa bu o pas ebė a, kad kai ku iuose usų dialek uose išsaugo as as pa s
žodis dý […]išsigandęs, bijan is[…]8. Sla ų kalbos šaknis *du eiškia "gėda", aigi "bū i
pasibjau ėjusiu, niekin i" ( ik iausiai kilęs iš okiečių kalbos "scheu → e abscheuen"). Jis negali bū i
iesiogiai lyginamas, nes sla ų *du supposes PIE *d(h)ou , o Bal ijos *dū gali g įž i ik į PIE *d(h)uH -,
*d(h)u H-, a ba *d(h)H-. 6 . EDSIL 132. Tačiau EDSIL 126 odo, kad sla ų *du ъ i senosios p ūsijos dū ai
gali bū i analizuojami kaip *dhou- o iš šaknies *dheu- […]bėg i[…] (p z. sansk i o dh a i, g aikų θέω
[…]bėg i[…]), ku is y a seman iškai neį ikinan is.
eminiscen o he meaning obse ed in Bal ic. Howe e , he o ms hemsel es
7 c . EDSIL 132. Pasak Ple e šnik (i Cigale 1860: 1355), slo ėnų būd a džio šal inis, a odo, bu o
slo ėnų yskupo Ma e ž Ra ikna (1776-1845) aš ai.
8 Ž . U bu is (2000: 229).
S aipsniai 17 s aipsnis
The O igin o Old P ussian dū ai
Taigi mes susidu iame su didesniu iššūkiu nei ikėjomės. A odo, kad sla ų kalba u ėjo
du pag indinius šaknų a s o us - *du -, būd a dį *du ъ […]shy[…] (slo enų dú , usų
dialek as dý ) i a dinį žodį *du ь […]silliness, s upidi y[…] ( usų dý ь), pas a asis y a
būd a džio *du ьnъ […]silly, s upid[…] ( usų дурнóй, lenkų du ny) šal inis. Seman inis
s ubu o *du sudė ingumas nė a Bal ijos i sla ų kalbų dema kacijos linija, jis jau
y a idinis sla ų kalboje. Be o, u ime a k eip i dėmesį į ai, kad o malioji lyg is nė a
obula, nes sla ų o mos eigia, kad *d(h)ou -, o Bal ijos o mos y a pag įs os nuliniu
laipsniu, kad i kokia bū ų jo iksli ekons ukcija. Šių žodinių o mų pag indas
adiciškai bu o iden i ikuo as kaip eiksmažodis *dū - i- […] s ing, p ick[…], ku is y a
išsaugo as ik Bal ijos kalboje (li uaniškai dù i, la iškai du[…] […] s ing[…]), ačiau
seman inis yšys a p šios są okos i d iejų pag indinių jos a iamų iš es inių
eikšmių […]shy[…] i […]silly, s upid[…] nė a isiškai aiškus. Už Bal ijos jū os ibų
pag indinė eikšmė "pyk i, įb ėž i" išliko usų kalba "dy á" "auga", ačiau sla ų kalba
y a da ienas žodis "auga" su šiek iek ki okia o ma (bal a ų kalba dzü á, uk ainiečių
kalba д a, čekų kalba džu a, lenkų kalba dziu a "auga"). A siž elgian į iš aišką, a odo,
kad sla ų kalba u ėjo du ski ingus šaknis: *dy in usų дырá (< PIE *d(h)ū -), *du in
lenkų dziu a i . . (< PIE)
*d(h)eu -); Sunku pe ženg i šį pag indinį eiginį i nus a y i p adinį šių d iejų
ablau ų klasių pasiski s ymą. Fo malią p oblemą da labiau apsunkina plačiai
papli usi min is, kad dauguma pi miau minė ų o mų, u inčių eikšmę "pyk i,
įb ėž i", y a giminaičiai ge ai žinomam PIE šakniui "de -", "pjau i, nušluos y i"
(g aikiškai δέρω […] o lay[…], go iškai dis- ai an […]nušluos y i[…]), ku is išliko
senosios bažnyčios sla ų d' a i, usų d . i lie u ių di[…] i (p es. de ù) a ba d[…] i
(p es. di i). Šis požiū is ik iausiai y a nepag įs as, ačiau jis aidina s a bų
aidmenį Li h e imologijoje. Duo i, ai u i bū i im ai į e in a.
T adiciškai lie u ių di[…] i (p es. de ù), d[…] i (p es. di iù) i senosios bažnyčios dù i, la ių du[…]
Sla ic дерѫ, дьрати ‘ o ea ’ a e de i ed om PIE *de -, and he e b Li huanian
[…] o s ing[…] y a a sekami nuo al e na y aus nulio laipsnio o pa ies šaknio10. Ši analizė y a
p oblema iška. Aku inis Bal ijos o mų onas (li uaniškas dù i, la iškas du ) odo se šaknį, ku is
p ieš a auja PIE *de - iš es inei. PIE lygiu šaknis *de is aiškiai ani[…] (ž . g aikų νεόδαρτος
[…]newly s ipped o […], sansk i o d á- < PIE *d[…]- o-); Se[…] a ian as […]de H, ka ais paminė as
li e a ū oje (ž . SEJL 115) ik ai y a 9 ž . p z. BSW 52; SEJL 136. Taip pa ž . U bu is (2000: 229). 10 Ž .
p z. Jēge s (1969); Smoczyński (2001: 148); Ka ulis (2001: 243). Agnos iška pozicija pa eikiama EDBIL
147. Ne eikia a naujin i diskusijos apie i i u pasiski s ymą kaip ski ingus PIE nulinių laipsnių
e leksus bal o-sla ų kalboje.
DANIEL PETIT
18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV iliuzija. Pi miausia, yškus lie u ių in ini y o
d[…] i (p es. di iù) onas y a an inis, palygin i su di[…] i (p es. de ù) ci cum lex onu, i
negali bū i naudojamas p ima acie kaip PIE se[…] šaknys į odymas. Panašiai, nosies
in ikso o ma sansk i o d[…]ṇ i […] jis aša os[…], jaunosios a es ų də ənəṇ i […] jie
aša os[…] nebū inai eiškia PIE *d[…]-né/n-H-, be gali a spindė i an inę nā o macijos
plė ą. Taigi PIE * de H į odymai y a pag įs i nes abiliu pag indu i pasi odė esan ys
isiškai nepa ikimi. Ki a e us, lie u ių dù i, la ių du[…] […] o s ing[…] cha ak e į
a gu a galima paaiškin i kaip an inį: jis y a i ai įsi i inęs isose leksikos šeimos
o mose i jį palaiko į ai ūs la yngijos sukeliami eiškiniai, okie kaip aš us okalo
onas (li uaniškas dù -, la iškas du[…]- + subalansuo as) a ba jo kompensacinis
p a ęsimas (li uaniškas d[…] su me a onija d[…] -, la iškas d[…] - + okalas). Nuola inis
šeimos cha ak e is a me a galimybę, kad jis kilęs iš PIE *de - […] auk i, nušluos y i[…].
Rim esnis a ian as, ku į pasiūlė ALEW (I 249 […] 250), y a iš es i lie u išką dù i, la išką
du[…] […] o s ing[…] iš ki okio PIE šaknio *dhu[…]e h1- […]damag, o hu […] (ž . he i ų
duu[…]a nizi […]he b eaks[…], sansk i o dh[…] a i […]he damages[…])11. Ši analizė u i
p anašumą sp endžian šaknies se […] cha ak e io p oblemą. Lie u ių dù i, la ių du
įp as ai gali bū i a sekama iki nulinio laipsnio *dhu h1-. Be o, ši analizė leis ų išsaugo i
seno inį palyginimą a p la ių dũ e […] is […] i kel ų *du no- […] is , anka[…] (seno ės
ai ių do n, idu io elsų dw n, b e onų dou n […] is […]), ku is odo okalo u senumą;
seman inis […]pyk i[…] → pugnus […]pyk i[…]. Va ian as *dheu h1, ik iausiai an inis
pilnas laipsnis iki *dhu h1, ge ai paaiškin ų kai ku ias sla ų o mas (ž . Bal a usijos
dzü á, Uk ainos д a, Čekijos džu a, lenkų dziu a […]hole[…]), o an inis ablau laipsnis
*dhou[…] h1 gali bū i iesiogiai a spindė as sla ų *du […] […]silly, s upidi y[…]. Pag indinė
e olu ion (‘ o s ing’ → ‘ is ’) is i ial and pa alleled by he case o La in pungō
o ma bū ų nulinis laipsnis *dhu h1-, is da išsaugo as Bal ijos eiksmažodyje
(li uaniškas dù i) i išplės as į jo iš es inę (li uaniškas d as, senasis
P ūsijos dū ai.
Iš o malaus požiū io, san ykis a p eiksmažodžio *dū - i i būd a džio *dū -as
Bal ijoje ik ai y a an inis, a kū ęs eiksmažodžio ablau ą be jokių pokyčių, o
san ykis a p *dū - i i *dou os sla ų kalboje seka ablau ą modelį, ku is a odo
labiau papli ęs, ž . Bal o-sla ų * oudos […] (li uaniškas aidas, usų рудюй […]
11
C . IEW 277; LIV 1140; EDHIL 905 […] 908. Sansk i ų dh a i […]he damages[…] p iklauso se[…] šakniui (ž . žodinį
būd a dį dh a-), ačiau eminis a ian as dh á a i (< PIE *dhué h1-e/o-) bu o išanalizuo as kaip ani[…],
ku is sukėlė an inį žodinį būd a dį dh u á- (iš *dhu á-). LIV 1140 siūloma ki okia ekons ukcija.
S aipsniai 19 s aipsnis
The O igin o Old P ussian dū ai
PIE *h1 oudh-o- = go ikos auþs, kaimo lo ynų ū us) p ieš * udē- i- ‘bū i audonu
(li uaniškas ud i, senosios bažnyčios sla ų ръдти < PIE *h1 udh-eh1- = lo ynų ubē e):
šio ipo slėgis y a a sakingas už an inio o-g ade *dou os (kaip jei PIE *dhou h1-o-)
sukū imą ie oj PIE *dhuo h1-o- (PIE šaknis *dhue h1). Sla ų abs ak inis a das
*du ь, a spindė as usų dý ь […] k ailumas […] i iš es inė […]du ъnъ […]s upid, […]
silly[…] ik ai y a an inis o ma imas (kaip iš PIE *dhou[…] h1-i-), lygiag ečiai su
okiais a ejais kaip senosios bažnyčios sla ų зъль […] he e il[…] (= g aikiškas κακία)
iš зълъ […]bad, e il[…] (= g aikiškas πονηρός, κακός). P oblema y a leksikos šeimos
seman ikos. Žodžių "p o ingas, k ailas" i "gėdas, nusi ylęs, pažemin as, gėda, ylus,
liūdnas" iš es is iš pag indinės eikšmės "šikšnospa nis" šiuo me u lieka be
mo y acijos. Kai ku ioms iš šių o mų nuo XIX a. bu o a lik i ki i palyginimai, ačiau
bend as jų b uožas y a daugybė ne ikslumų jų onologinėje a mo ologinėje
o ma ime. G ikiškasis būd a dis ūmimasis, skubusis, įni šęs dažnai lyginamas su
senosios p ūsijos dū ai gėda i usų du nōi bjau iai, k aila, ačiau jis ik iausiai
u ė ų bū i palik as, nes jis ik iausiai nea spindi PIE o mos dhou1- hō, be labiau
pag įs ai p iklauso eiksmažodžiui ūmskos, ao is ui ūmskos, o ai eiškia ki okį
šaknį ūmskos, o ai eiškia, kad ūmskos y a nulinis laipsnis ūmskos, ūmskos i
ūskos i ūskos ūskos ūskos ūskos ūskos ūskos ūskos ūskos ūskos ūskos
ūskos ūskos ūskos ūskos ūskos. Taigi mums lieka bal o-sla ų duomenys. Kaip jau
bu o pasaky a, ikė ina, kad Bal ijos *dū - (iš *dhu h1-) p iklauso ai pačiai šeimai.
Mes ma ėme, kad seman inis ski umas nė a ienodas su o maliu ski umu, nes
slo ėnų dú p iklauso sla ų *du -, be u i eikšmę "gėda", ku i, a odo, iesiogiai
e en i hey a e sepa a ed by hei ablau , Sla ic *du - ( om *dhou h1-) and
jungia jį su Bal ijos *dū as.
Senosios P ūsijos dū ai i lie u ių d[…] as eikšmė "gėdas, ylus, ylus" g eičiausiai
kilusi iš eiksmažodžio *dū - […]il i, gėdin is, ž elg i žemyn[…]. Tai odo į ai ūs
eiksmažodžiai, susiję su šia eikšme, pa yzdžiui, Li h. dū i - lauk i, ylė i, be
žodžio, i d o i - nusi yl i, paž elg i žemyn, nusimin i. La ų kalboje ši eikšmė
išsiplė ė į sla ų pasiskolin ą žodį i jo šeimą, kaip pa odo la ių duens […] […] liūdna,
gėda, k aila, izoliuo a […], du nê […] lė ai ei i, bū i ingu, yliai, ylė i, bū i ne
d augišku, bū i se ga […]. Šios eikšmės šal inį p aei yje paminėjo F aenkelis (LEW I
90 i 113), be aiškiai ma ė Mažiulis (PKEŽ 11988: I 239; 22013: 149). Lie u ių kalboje y a
azė "nudù i aks žẽmę paž elg i žemyn į žemę" (žodžiai: "ž elg i žemyn į žemę su
akimis"):