254 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
OLEKSANDRA V. POPOVA
Vals ybinė įs aiga "K. D. Ushynsky pa adin as Pie ų Uk ainos
nacionalinis pedagoginis uni e si e as" (ORCID id:
o cid.o g/0000-0002-6244-5473) Ty imo s i ys: anglų i kinų kalbų
mokymas būsimiems e ėjams (mokymo į ankiai i socialinis i
poli inis pag indas klausymo, sup a imo, kalbėjimo, skai ymo i
ašymo įgūdžių ugdymui); Ve imo y imai (disku so analizė,
e imo inkamumas, e imo kompe encija, e imo ak ikos i
s a egijos klausimai); Bend asis ling is ikas; Palyginamoji
ling is ika i . .
ILONA M. DERIK
Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis pedagoginis
uni e si e as, pa adin as K. D. Ushinsky" ORCID id:
o cid.o g/0000-0002-8979-4745 Ty imų s i ys: e imo s udijos,
bend a ling is ika, s ilis inė in e p e acija, disku so
s udijos, ge manis ika.
NATALYA S. ZHMAYEVA
Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis
pedagoginis uni e si e as, pa adin as K. D. Ushinsky"
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3382-0155 Ty imų s i ys:
Disku so analizė, Teks o ling is ika, Ve imo y imai.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-12
Rep odukcija
Specialiosios sąlygos
Šiuolaikinės
Poli inis disku sas
Šiuolaikinio poli inio disku so
e imo ypa umai
S aipsniai 255 s aipsnis
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
Ano acija
S aipsnyje nag inėjami klausimai, susiję su ling is ikos e inamojo požiū io ka ego ijos są oka
i jos iš aiška poli iniame disku se. Au o ius i ia ad esa o eigiamų i neigiamų požiū ių į am ik ą
si uaciją s uk ū ą iš ski ingų požiū ių. Poli inio eks o unkcijos ka u su e imo s a egijomis
gene a es emo ional componen o conno a ion. Special a en ion is gi en o he seman ic
s uc u e o e alua i e a i udes and means o hei exp ession. The no ions “e alua i e-
a i udinal ca ego y”, “poli ical discou se” and “poli ical communica ion” a e conside ed
( e cia inės e imo s a egija) i ak ika ( e imo g ama ikos ans o macijos […] pa yzdžiai,
kaip pokalbių daly ių ypa ingi jausmai a si anda pe emocinę s uk ū ą iš aiškinių i e o inių
pe mu a ions, subs i u ions, addi ions and omissions) a e de e mined. The au ho s gi e
klausimų, šauksmų, dėkingumo, pagy imo, pasme kimo i k . iš aiškos Uk ainos poli inių eks ų
medžiagoje). Pa eikiami jų a kū imo anglų kalba būdai.
Rak iniai žodžiai: poli inis disku sas, e inimo požiū is, e imo s a egijos i
ak ika, emocinė kono acija, seman ika.
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojami su e inamojo požiū io ka ego ijos są oka kalbo y oje klausimai
susiję i šios ka ego ijos ap aiškos poli iniame disku se. Au o iai i ia eigiamo i neigiamo
ad esa o požiū io į am ik ą si uaciją s uk ū ą, ku i suku ia emocinį kono acijos komponen ą.
Daug dėmesio ski iama e inamojo požiū io seman inei s uk ū ai i aiškos p iemonėms. Są okos
" e inamojo požiū io ka ego ija", "poli inis disku sas" i "poli inė komunikacija" y a e inami
į ai iais aspek ais. S aipsnyje nus a omos poli inio eks o unkcijos, e imo s a egijos
( e imo e iesiems asmenims s a egija) i ak ikos ( e imo g ama inės ans o macijos
pakei imai, sukei imai, p idėjimai i p aleidimai). Au o iai pa eikia Uk ainos poli inių eks ų
pa yzdžių, ilius uojančių, kaip am ik i pašneko ų jausmai kyla naudojan šaukiamųjų i e o inių
klausimų emocinę s uk ū ą, sušukimus, dėkingumo, pagy imo, pasme kimo i ki as azes.
Pa eikiami jų e imo į anglų kalbą būdai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: poli inis disku sas, e inamasis požiū is, e imo s a egijos i
ak ikos, emocinė kono acija, seman ika.
1. Įžanga
Ve inimo požiū is laikomas gana isuo iniu eiškiniu, ku is gali
be equa ed wi h cogni i e ac i i y. E alua i e ac i i y is cha ac e is ic o human
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
na u e, since he en i e en i onmen pe cei ed by a pe son co ela es wi h he
exis ing e alua i e pic u e o he wo ld.
Ve inimo požiū is kaip ka ego ija jau seniai i ai įžengė į į ai ių ling is inių i
s udies. The e m “a i ude” has been widely used in a icles, monog aphs
dise acijų s i į. Ve inimo ka ego ija bu o iš i as aip, kad lemiama bend a imo
many domes ic and o eign scien is s (Kosmeda 2000; P ychod’ko 2001;
Os o s’ka 2001; Kolšanskij 2018; A u juno a 1984; Vol’ 1985; e al.).
The in e ac ion be ween a pe son and his/he en i onmen con ibu es o
he de elopmen o an e alua i e ision o he wo ld. The e alua i e na u e
o human cogni ion is highligh ed in many s udies. I is gene ally accep ed
unkcija y a su eik a žodynams. Aleksande Nina D. A u juno a (1984) e inamąjį
I. Iliadi (2022: 30‒63) ocuses on e ymological ea u es o Sla ic-I anic
compound wo ds which ha e ans o med hei seman ics. Thus, ancien and
mode n seman ics o lexis mus be aken in o accoun while communica ing
unde oday’s condi ions. The in e ac ion be ween a pe son and his/he
en i onmen con ibu es o he de elopmen o an e alua i e ision o he
wo ld. The e alua i e na u e o human cogni ion is highligh ed in many s udies.
požiū į p iski ia g ynai žmogiškoms ka ego ijoms. Iš ienos pusės, e inimą lemia
asmens izinė i psichinė p igim is, jo bū ybė i jausmai; Ki a e us, ji lemia
žmogaus mąs ymo būdą, jo eiklą, požiū į į ki us žmones i ealybės objek us, meno
su okimą (A u juno a 1984). Ve inamojo požiū io kaip ka ego ijos y imas
a liekamas į ai iose žinių s i yse, okiose kaip iloso ija, logika, e ika i psichologija.
Šiuolaikinė psichologija i ina, kad požiū is y a glaudžiai susijęs su kogni y inėmis
unkcijomis.
Komunikacijos me u a si anda e inimo požiū is, ku is gali bū i ski ingo
pobūdžio: socialinis, a pasmeninis, kul ū inis, poli inis, masinis (Lasswell 2006;
McLuhan, Fio e 1967; Powell, Cowa 2016; Shannon 1948). Komunikacijos ikslas i
k yp is pa i inami socialiniais komponen ais (Habe mas 2000; Mo enko 2005;
Sosnin, Mychnenko, Ly yno a 2011). Bend a imas yks a pe kalbos ženklus,
bend ą simbolių sis emą, aip pa ex alinguis ines p iemones ( eido iš aišką,
ges us i . .), ku ios gali gene uo i manipuliaciją pagal kalbė ojų ikslus i
ikslus (Oleško 2006). Todėl galime da y i p ielaidą, kad in o macijos mainų me u
bend au ojai linkę keis i sa o mąs ymo būdus (Ha e, Smi h 1995; Pa ygin 1999).
In o macijos pe da imo p ocesas ski s omas į žodinį, ne e balinį, emocinį,
kogni y inį. Psichologai i kalbos iloso ai mano, kad komunikacija u i u ė i
į ikinamų į ankių, įskai an manipuliacijos me odus, siekian pasiek i eigiamą
po eikį i plė o i socialinę sąmonę (And ee a 2000; Če no a, Slo ina 2012; Holo a yj
2006; Chmilja 2017).
S aipsniai 257 s aipsnis
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
Poli inis disku sas, ka u su ki ais disku sų ūšimis (adminis acinis, eisinis, ka inis,
pedagoginis, eliginis, medicininis, ekonominis, eklaminis, su spo u susijęs,
mokslinis, žiniasklaidoje pag įs as i . .) p iklauso ins i uciniam disku sui (Van Dijk
1995). Daugeliu a ejų ji pasi eiškia socialinėje aplinkoje i apima am ik ų žodinių i
požiū io sukeliančių p iemonių naudojimą. Kiek ieno konk e aus disku so
kon eks ualinis pag indas u ė ų bū i analizuojamas, kad bū ų galima su ok i, kaip
jis eikia, i sugebė i modeliuo i jo p ocesą i ezul a us (Ha is, 1952; Ssi in,
Tannen, Hamil on, 2001; Bace yč, 2010; Ka asik, 2010; Shymko, 2021). Reikė ų pažymė i,
kad šiuo me u Uk aina išgy ena sudė ingus laikus, susijusius su ka iniais eiksmais.
Todėl poli inė eikla a lieka esminį aidmenį isose gy enimo s i yse: socialinėje,
kul ū inėje, š ie imo, ekonominėje, diploma inėje i . . Uk ainiečių su okimas apie
Vy iausybės sp endimus p iklauso nuo jų p iemonių i būdų, kaip eik i Uk ainos
piliečiams socialiai s a bią in o maciją. Kadangi Uk aina in eg uojasi į eu opie išką
deno a y inės i kono a y inės seman ikos sup a imą, ji apmąs ė poli inių
Union, he ansla o ’s/in e p e e ’s mission has gained i s signi icance. These
a e ansla o s/in e p e e s who ep esen Uk aine on he wo ld a ena and hei
"žinu ės" pe da imo pa ne ėms šalių ezul a us. A siž elgian į aukščiau pa eik ą,
da bo s a bą lemia po eikis giliau iš i i p oblemas, susijusias su e inimo i
požiū io ka ego ijos a kū imu poli inio disku so ėmuose e imo s udijų požiū iu,
aip pa analizuo i jos a kū imo ypa umus e čian nu ody us eks us iš
uk ainiečių į anglų kalbą. Uk ainos p eziden o Volodymy o Zelenskio kalbose y a
e inimo i požiū io kono acijų, ku ios y a apdo ano os neigiama i eigiama
seman ika. Nus a y omis sąlygomis labai s a bu, iš ienos pusės, inkamai juos
išši uo i, o iš ki os - jų esmę pa e s i angliškai. Taigi, mūsų y imų objek ai y a
Volodymy Zelenskyi o iginalių kalbų ling is inis i eks aling is inis pag indas i jų
ak ualizacija ikslinėje kalboje (anglų kalba); Ty imo objek as y a e inimo i
požiū io žodynų e imas iš uk ainiečių į anglų kalbą nag inėjamoje medžiagoje.
Daba inio y imo ikslas - a skleis i e inimo i požiū io ka ego ijos są okos
eikšmę ling is ikos s i yje i jos iš aišką poli iniame disku se. Tikslas
g indžiamas šiais ikslais:
• analizuo i požiū ių iš aiškos p iemones šal inės kalba
(Uk ainos kalba);
• nus a y i e imo būdus, kaip iš eikš i požiū į į ikslinę kalbą
(anglų kalba).
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII 258
Ty imo medžiaga i me odika. Ty imo medžiaga bu o pasi ink i Uk ainos
p eziden o Volodymy o Zelenskio kalbų i kasdieninių k eipimų uk ainie iški
eks ai nuo 2022 m. ko o iki 2022 m. g uodžio, aip pa jų e imai į anglų kalbą. Šios
medžiagos bu o paskelb os o icialioje Uk ainos p eziden o biu o s e ainėje
(galima as i ad esu: h ps: www.p esiden .go .ua/news/speeches), "Twi e " i
"Facebook". Šal inių eks ų apim is y a 65 sąlyginiai spausdin i lapai. Visapusiška
Uk ainos iešojo disku so analizė mūsų a eju apima in eg uo ą mokslinių
y imų me odų aikymą, ypač:
• mėginių ėmimo me odas […] empi inės medžiagos o ma imui
poli iniame disku se;
• ling is inė analizė […] siekian nus a y i ling is inius i
eks aling is inius poli inio disku so e inimo i požiū io žymenis;
• he me hod o heo e ical gene aliza ion o he ma e ial unde ocus –
nus a y i inkamas e imo p iemones, ku ias eikia naudo i pe
Uk ainos poli inio lyde io […] Uk ainos p eziden o kalbų uk ainiečių i anglų
Volodymy Zelenskyi – in o English aking in o conside a ion linguis ic
kalbų a kū imą;
• e imo analizės me odas […] siekian nus a y i e imo ypa ybes, susijusias
su nag inėjamos medžiagos e imu į anglų kalbą. 2. Ve inimo i požiū io
ka ego ija: ling is inis aspek as, jo subjek as i objek as
INVALUATIVE-ATTITUDINAL
Pa eiškimai
Kalba leidžia a spindė i žmogaus san ykius su aplinkiniu pasauliu į ai iais
aspek ais. Tai ypač pasaky ina apie požiū į ( e inimą). Ve inimo požiū is gali
bū i laikomas isapusiška ka ego ija; Ve a da y i p ielaidą, kad pasaulyje
a gu a y a kalbos, ku ioje nebū ų inkamų a dų ge am a blogai.
Šis klausimas is da lieka nea idėlio inas dėl e inimo i požiū io ka ego ijos
y imo į ai o ės i į ai ių požiū ių į e inimo i požiū io e ybių nus a ymą, aip
pa e inimo i požiū io ka ego ijų analizę. Be o, e inamumas y a gana
sudė ingas eiškinys, ku į eikia oliau analizuo i i sup as i, i jis i iamas ne ik
ling is ikos, be i daugelyje ki ų mokslų. Kalbininkų susidomėjimas gilinančiu y imu

S aipsniai / A icles 259
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
Ve inimo i požiū io ka ego ijos skaičius ik didėja dėl o, kad y a daugybė jos
iš aiškos p iemonių.
Kiek ieną dieną žmogus u i sužino i apie aplinkosaugos eiškinius i iš eikš i sa o
požiū į į juos. Ve inimas y a p oceso, ku io ikslas - a spindė i kasdienią ealybę i
nus a y i požiū io yšį a p subjek o i objek o, komponen as. Šiandien e inimo i
požiū io ka ego ijos y imas y a ypač s a bus, nes klausimas, susijęs su seman ikos
i p agma ikos san ykiais i są eika, ampa ak ualus iek eo iniu, iek p ak iniu
požiū iu.
Ve inimo i požiū io u inys isada bu o diskusijų objek as dėl aiškių e inimo i
among philosophe s, logicians, and linguis s. The conce n was caused by he
požiū io k i e ijų ūkumo. Filoso inė e inimo i požiū io ka ego ija pasižymi
okiomis unkcijomis: pasaulėžiū a, me odologinė (duoda žmogui bend ą o ien aciją į
pasaulį), loginė (daly auja psichiniame p ocese), p ak inė i d asinės kul ū os plė ai
o ien uo a unkcija (Zag ae skaja, 2007). šiuolaikinių mokslininkų požiū iu, y a
susijusi su e inimo i požiū io eikšmių i iš aiškos p iemonių apib ėžimu. Šiuo
The main di ec ion in he s udy o he e alua i e and a i udinal ca ego y
me u šie y imai išplė ėsi į jo seman inių, unkcinių i p agma inių b uožų y imus,
palygin i su uo, kad mokslininkų dėmesys anksčiau bu o su elk as ik į e inimo i
požiū io seman ikos bei s uk ū os analizę. Y a p ielaida, kad e inimas i požiū is
y a glaudžiai susiję su p agma ika. Tai eiškia, kad kalbė ojas ke ina da y i į aką
klausy ojui, kad su o muo ų inkamą jo eakciją. Kalbininkys ės s i yje e inimo
ka ego ija sukelia daug nesu a imų. Daugelis au o ių dažnai mano, kad e minai
" e inimas" i " e inamumas" y a iden iški. Aiškinan šių san ykių eikšmę, eikia
iš eikš i jų požiū į. Ve inimas laikomas nuomone apie e inimo e inimo pag indą,
. y. e inimo subjek o susie i su požiū io į pasaulį aizdu, o muojasi ealybės
objek o e inimas. Dėl o e inimas, objek y izuo as kalba i iš eikš as
concep s, we should s a e ha e aluabili y e e s o he linguis ic implemen a ion
o he logical ca ego y o e alua ion, ha is, he p ope y o language uni s o
ling is inėmis p iemonėmis, i s a e inamumu (Hele a, Žmaje a 2022: 3143).
he a i ude, le el o p ope y o an objec . The concep “a i ude” ac s as a
a ojami pakai omis. S a bu pažymė i, kad e minas " e inimo ka ego ija"
daugiausia susijęs su loginės ka ego ijos apib ėžimu i
O en, he wo d combina ions “ca ego y o e alua ion” and “ca ego y o
e aluabili y” a e used in a simila o he same con ex , bu cu en ly he e
is no clea dis inc ion be ween hese concep s, and in mos cases, hey a e
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII jo įgy endinimas kalboje, o e inimo
ka ego ija pasi eiškia daugiausia kaip ling is inė są oka, ypač kaip kono acijos
sudedamoji dalis
(Hele a, Žmažė 2022: 3143).
Ve inimas laikomas pag indine ealybės ka ego ija. Žmogus analizuoja isą aplinkinį
pasaulį: ealybes, objek us, eiškinius, sa ybes, elgesio būdus. Taip pa analizuojamos
žmogaus min ys, eiksmai i jausmai. Todėl be eik be kas gali bū i e inamas.
Ve inimas y a eiksnys, suku ian is pasaulio e ybių i požiū ių aizdą, nes
e ybės i požiū is y a būdingi kiek ienai kul ū ai.
Pozi y us a neigiamas požiū is į asmenį, objek ą a eiškinį, dėl jo sa ybių a i ik ies
a nea i ik ies e inimo subjek o e inimo k i e ijams, . y. emocinis e inimas
(Ma kelo a, 1993), kaip i be ku i e inimo s uk ū a, a sispindi d iem eiksniais:
objek y iu i subjek y iu, i a spindi e inimo subjek ą objek ui i pa ies objek o
sa ybėms, į ku ias e inimas y a nuk eip as. Visi e inimai y a pag įs i žmogaus
e ybių sis ema i a s o auja sudė ingam seman iniam pola i e ui p edika o po ai,
. y. ge am, blogai, eigiamam, neigiamam i . ., ku is padeda nus a y i objek ų e ę
isuose ling is iniuose lygmenyse. Ve inimo ka ego ija u i daug bend o su
modali e o ka ego ija. Kadangi subjek y ių požiū ių i į e inimų žodinė iš aiška
įgy endinama ik bend a imo p ocese, a i inkamai subjek y us modalis y a
bend a imo ka ego ija, iš eiškian i subjek y ų yšį su u iniu, iš aiškos, modalio i
e inimo ko eliaciją; e imo iš aiškos p iemonės, e inimo lyčių aspek ai,
žodynas, žodžių klasi ikacija, iesiai p ieš p anešimą esančio eks o u inio
o he s a emen . E alua ion is a conscious phenomenon ha e lec s he esul
o unde s anding he alue o en i onmen al phenomena. Ways o e alua ing
li e ac s, pe cei ed h ough pe son’s own o gene ally accep ed sys ems o
alues, no ms and laws, a e inhe en in each indi idual.
Scien is s’ a en ion is ocused on he s udy o a ious aspec s o e alua ion:
žinojimas
e alua ion, objec s o e alua ion, he meaning o e alua ion ca ego ies in
e alua ion o ms and e alua ion; speech ac s, e c.
E alua ion, as a unc ional-seman ic ca ego y, ex ends o all le els o language
and is ep esen ed by a se o language uni s wi h an e alua i e-a i udinal alue
which exp ess he posi i e o nega i e a i ude o he speake o he con en
o he message aimed a he implemen a ion o a ce ain communica i e ask
(K ysano a 1999).
E alua ion is a consequence o he unc ional-communica i e ocus o
discou se. I s o ma ion is in luenced no only by i s immedia e ope a o s, bu
also by many o he ac o s: p esupposi ion, cul u al and social ision o he
wo ld, knowledge o psychology, habi s, iews o he sende o in o ma ion,
S aipsniai / A icles 261
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
(P ychodko 2001).
Dėl o, kad e inimas y a kogni y inis, jis gali bū i laikomas loginiu-subjek y iu.
Kalbos e inimo i kogni y inės unkcijos y a glaudžiai susijusios. Tuo pačiu me u
jie y a lygūs, e inimas lydi pažinimą. Ve inimo p ocese suku iamas pažinimas.
Ve inimo i pažinimo a pusa io p iklausomybė p iklauso kogni y inės ling is ikos
s ičiai. Išski inai kogni y inis me odas, ku is eguliuoja kalbą i mąs ymą, y a
inkamesnis e inimo ka ego ijos y imui, nes jis i ia žmogaus kogni y inę
eiklą. Ve inimas, kaip in o macijos su okimo i apdo ojimo p ocesas, y a
o ien uo as į sp endimų p iėmimą i padeda pasi ink i olesnius p ak inius
eiksmus. Žmogus a pažįs a aplinkinį pasaulį i jį sup an a, odėl sa o kasdieniame
gy enime jis u i gebėjimą e in i kalbos ak us sa o kasdienėje p ak ikoje.
Są okos " e inumas" kilmė sa o p asme į i ina ben is esminius elemen us:
objek ų i daik ų išo inių sa ybių, kaip asmens e ingo požiū io į juos objek ų,
ap ašymą; psicho ipai apie pa į asmenį kaip šių san ykių subjek ą, san ykius a p
žmonių i jų bend a imą. Dėl o e ybės įgyja apibend in ą eikšmę. Kiek iena
e ybių ka ego ija u i pag indinę e ės eikšmę - objek y ią, psichologinę i
socialinę. Mokydamasis objek o a eiškinio p igim ies, žmogus a skleidžia am ik us
socialinių san ykių aspek us. Daik o a eiškinio s a bą isų pi ma lemia socialinis
požiū is į jį i am ik os isuomenės gy enimo pa i is, e ybės o muojasi į am
ik ą sis emą, ku iai indi idas laikosi sa o e inimo p ocese. Indi idualios e ybės
alues, bo h indi idual and uni e sal. As he mos comple e exp ession o he
y a bend os a kolek y inės e ybės asmeninė ep odukcija. Kiek ienas žmogus
u i sa o, p iklausomai nuo am ik o asmens bend a imo ypa ybių. Asmenų socialinių
e ybių iden i ika imas, p isky imas i įsisa inimas nus a omi pagal jų socialinę
iden i ikaciją su mažų kon ak inių g upių, ku ioms p iklauso pokalbių daly iai,
e ybėmis. Vinog ado o nuomonė, kad "žodis š iečia iš aiškingomis socialinės
aplinkos spal omis", is da y a ak uali. Mokslininkas mano, kad […] a spindėdamas
kalbė ojo asmenybę (indi idualią a kolek y inę), apibūdindamas jo e inimą
ealybės, ikslinga pab ėž i, kad jo asmeninis e inimas jį k ali ikuoja kaip ienos a
ki os socialinės g upės a s o ą. Iš aiška isada y a subjek y i i asmeninė - nuo
umpalaikio iki s abiliausio, nuo akimi kos jaudulio iki asmens nuola inio yšio su jo
a imiausia aplinka, klase, epocha, žmonėmis, kul ū a.
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(Vinog ado as 1986: 135).
Indi idualiame e inime au o ius a spindi ne ik sa o požiū į, be i isuo inai
p iim us dalykų p incipus, ku ie egzis uoja šioje isuomenėje. Tai eiškia, kad ne i
subjek y aus e inimo a eju y a no ma y ios pozicijos są oka. Taigi
s e eo ipinis e inimo subjek o su okimas, susijęs su šioje isuomenėje p iim a
no ma i ine padė is, y a ienas iš k i e ijų, pagal ku iuos a liekamas e inimas.
Bend os nuomonės apie e inimo i požiū io ka ego ijos nep iklausomumą ūkumas
e čia ją laiky i lyginimo ka ego ijos sudedamuoju elemen u, pab ėžian "lyginimo i
e inimo" in eg alų ka ego iją. Toks apibend inimas nė a be p asmės, nes
"palygin i" eiškia iš eikš i sa o požiū į, " e in i", "ma au i", ado audamiesi sa o
jausmais i ais a" (Ka ce skij 1976: 107 […] 112). Elena M. Vol mano, kad e inimas
apima subjek o p igim ines sa ybes, . y. jis u i objek y ų komponen ą. Pasak Vol ,
e inimo subjek as y a pag įs as iek asmeniniu požiū iu į e inimo objek ą, iek
s e eo ipiniais požiū iais į objek ą (Vol 1985). Ve inimo ipų a anka y a iena iš
e inimo y imų p oblemų. Y a kele as ei ingų klasi ikacijų, pag įs ų į ai iais
k i e ijais. Vol (1985) ski ia e inimus į emocinius i acionalius. Emocinis e inimas
pi miausia y a indi iduali e inimas, ku is y a iesioginė eakcija į objek ą. Jis
pag įs as indi idualiais s e eo ipais, esančiais aizduo ės ėmuose. Emocinis
e inimas y a ski as pakeis i in e loku o iaus emocinę būseną i sukel i
a i inkamą eakciją, o acionalus e inimas y a ski as su ik i a nesu inka su
iš eikš a nuomone (Hele a, Žmažė 2022:
o a pa icula speake . The alue o a ional e alua ion ends o emo e ime
31–43).
P iklausomai nuo e inimo objek ų skaičiaus ski iami absoliu i a ba san ykiniai
e inimai. Absoliu aus e inimo apib ėžimui galime naudo i e minus "ge as" i
"blogas", o san ykinį (palyginamąjį) - e minus "ge esnis" i "blogesnis". Kai
kalbama apie absoliučią e inimą, pap as ai e inimo objek as y a ienas, o kai
kalbama apie san ykinį e inimą, y a du objek ai. Ki aip a ian , absoliu us
e inimas apima ne iesioginį palyginimą, pag įs ą socialinių s e eo ipų bend umu, o
lyginamasis e inimas susideda iš objek ų palyginimo a pusa yje (Sapi 1985: 43
[…] 78). Todėl, a siž elgian į e inimo pobūdį, jis gali bū i padalin as į eigiamą,
neigiamą i neu alią, pag įs ą pa i inimu, pasme kimu a ba yškių sa ybių
nebu imu. (Hele a kalba, Žma E a 2022: 3143).
Scien is s claim ha di e en ypes o e alua ion can be exp essed di e en ly in
S aipsniai 269 s aipsnis
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
4. Ve inimo ypa umai
Ka ego ija "Poli inis pe kėlimas"
Disku sas
Pe pas a uosius dešim mečius dauguma mokslinių y imų poli inio disku so analizės
s i yje bu o su elk i į kalbos i poli ikos yšį. Pa yzdžiui, Paul Chil on (2004) a lik as
poli inio disku so y imas odo, kad kalba i poli ika y a glaudžiai susiję pag indiniu
lygiu. Panašiai Sa a Rubinelli (2018: 17[…]29) nus a ė, kad kalba y a s a bi poli ikai, nes
poli ikai naudoja sa o galią p iim i sp endimus i da y i į aką piliečiams pe kalbą.
Ki aip a ian , yšys a p kalbos i isuomenės poli inio gy enimo y a gana glaudus.
Pi ma, siūlomas komunikacijos ipas p isiima masinės manipuliacijos p iemonių
sa ybes. An a, kalbos mechanizmai, naudojami manipuluo i masinės sąmonės, laikomi
demok a inių idėjų i e ybių šakomis. T ečia, no ėdami a sek i šiuos mechanizmus,
mokslininkai u i k eip is į poli inį disku są i as i inkamus jo analizės me odus.
Tiesą sakan , poli inių eks ų a gumen a y aus pobūdžio sup a imas y a pag indinis
eiksnys, kad bū ų galima į e in i poli ines s a egijas (Fai clough, Fai clough 2012).
Poli inio disku so e imas y a nesude inamų eikala imų inkinys: jis u i bū i
ikslus i geban is eisingai i g ei ai a lik i am ik as konk ečias užduo is, o uo
pačiu me u bū i poli iškai eisingas i ikslus. Te minas "disku sas" apima daugybę
są okų, ačiau jį sunku iksliai apib ėž i. XX a. idu yje Oks o do i Kemb idžo
ling is inių mokyklų a s o ai nus a ė poli inio disku so s udijų eo inius pag indus.
Teun A. Van Dijk (2009) p anešė apie daugiausiai pe spek y ias iš adas šioje s i yje i
jos sis emingus y imus. Remian is poli inio disku so koncepcija, mokslininkas
pa odė, kad be ski umų pačioje socialinių si uacijų kaip kon eks o kons ukcijoje,
kul ū os aip pa gali ski is p iklausomai nuo o, kaip kon eks o apib ėžimai eikia
eks ą i pokalbį. Poli ikų į aizdis a spindi jo asmeninį "pasaulio aizdą", jo
aksiologinius požiū į i e inimą. Ve inimas pap as ai y a labai būdingas į akos
klausy ojui į ankis, o poli inėje s e oje jis pap as ai a lieka ypa ingą s uk ū inį
aidmenį. Be e inimo neįmanoma išplės i poli inių pažiū ų. Poli inis disku sas
g indžiamas u ili a is inėmis, mo alinėmis i e ninėmis e ybėmis.
Išsamiems y imams plačiai naudojama disku so analizė. Pag indinis jo ikslas -
apibūdin i kul ū os koda imo i aiškinimo kon encijas am ik ose
disku sinėse s i yse, aip pa pag indines kul ū os p ielaidas.

OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(Fe ze , Laue bach 2007: 3[…]30). Be o, jis gali a skleis i paslėp ą eikšmę i pa ody i
ski umą a p poli ikas kalbą i jo ik i ke inimai. Galų gale, okios analizės
ezul a ai leidžia a skleis i nepag įs us pažadus i manipuliacines s a egijas,
e balizuo as ling is inėmis p iemonėmis. Šio me odo e ė poli inio disku so
y ime y a neabejo ina. Manoma, kad aldžia, san ykis i ski umas y a pag indinės
pasaulinės poli ikos sa ybės e imui (Be ge , Esgue a 2018: 1[…]21). Taigi
pag indinis e imo s udijų ikslas y a iš i i konk ečią si uaciją, ku ioje aldžios
ins i ucijos u ėjo į akos e imo eiklai i kul ū os plė ai. Ve imas, ku is
sup an amas kaip ep ezen acijos kalbinio pe da imo mechanizmas, be aip pa
kaip a pkul ū inė eikla (Bánhegyi 2014: 139 […] 158). Ve imo ikslumas pasiekiamas
o ano he cul u e, plays an essen ial ole in he mode n wo ld. This is no jus a
ne ik dėl ki os kalbos algo i mų pažinimo, be i dėl o iginalios žinios i e ėjo
kul ū inės e d ės sank yžos. Šiuo požiū iu e imai i e ėjai y a įsikū ę labai
konk ečiuose socialiniuose i poli iniuose kon eks uose i pa i ia (Be ge , Esgue a
2018: 121). Poli inis disku sas y a nea ski iama socialinių san ykių dalis. Poli inio
disku so įgy endinime, be išo inių ling is inių eiksnių, daly auja i kalbos p iemonės
a e ine i ably subjec o he changes, up u es and uphea als hese con ex s
bei kogni y inės s uk ū os. Ta p e ėjų y a nuomonė, kad poli inių eks ų
e imui ne eikalaujama, kad specialis as u ė ų konk ečių žinių siau ai
o ien uo oje emoje, palygin i su specialiu e imu, ku iam eikalingos išsamios
žinios konk ečioje e imo eiklos s i yje. Reikė ų pab ėž i, kad e čian poli ines
emas, e ėjo "išanks inės žinios" is da y a s a bus komponen as, i kuo
pla esnės, uo inkamesnis bus e imas. Ve imo įgy endinimas y a labai linkęs į
seman inius pokyčius.
poli ical discou se enables conside ing and analyzing he ea u es ela ed o he
ansla ion, as well as a high lexical le el, since he ocabula y o poli ical opics
A la ge numbe o scien is s ag ee ha ansla ion is a a he complex
p ocesas. No in inkamai i eisingai pe eik i o iginalios iš aiškos u inį, bū ina
pasi ink i eikalingą e imo e siją i eisingai pe eik i jos g ama inę kons ukciją.
Ka ais ai apsunkina ai, kad e imui aikomi s ilių eiksniai, ku ie aip pa y a s a bi
kalba masinės komunikacijos sis emoje.
o ake in o accoun . The success o a ansla ed ex o poli ical discou se is
de e mined by how e ec i e he linguis ic means o in luencing he lis ene
a e and how a ansla ed ex mee s he gene ally accep ed no ms o he o he
S aipsniai 271 s aipsnis
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
Pag indinis poli inio disku so e imo ikslas - iš ikslinio ga ėjo gau i a sakymą, šiek
iek panašų į p adinį kalbė oją. Šiuo požiū iu e imo aidmuo is didėja. Kadangi
poli inis disku sas k eipiasi į am ik o socialinio ys ymosi e apo e ybių
hie a chiją, e ėjas u i užim i am ik ą poli inę poziciją (Gen zle 2002: 195 […] 218).
Todėl pas a asis u i in e p e uo i šal inio eks ą i as i inkamas ling is ines
p iemones, kad iksliniame eks e bū ų isiškai išsaugo as jo p agma izmas i
emocingumas. Be o, poli iniams eks ams ūks a loginės sudė ingumo. Dėl o kai
ku ie ling is iniai s e eo ipai y a susiję su e imis su "neįp as omis" azėmis i
dažnai kon encinėmis a p asmingomis azėmis. Reikė ų nepami š i, kad e imo
p ocesas apima am ik as e ėjo p o ines pas angas. S a bus poli inio disku so
b uožas y a jo į aka klausy ojui a audi o ijai. Todėl s a bu sup as i
komunikacinį-p agma inį požiū į, ku is y a ikslingas ling is inių p iemonių inkinys,
ku į iš aiškos subjek as naudoja olesniam po eikiui ga ėjui. Disku sas pagal sa o
p igim į y a susijęs su p agma ika, p agma inis kalbos i bend a imo aspek as y a
susijęs su žmogaus požiū iu į kalbos ženklus, ku iais siekiama iš eikš i jo e inimus,
emocijas, ke inimus a liekan i su okan ling is ines ope acijas disku se.
Ve imo s a egijų klausimai e imo y imuose sulaukė nemažai dėmesio. Kai ku ie
ling is ai pasiūlė ski ingas s a egijas, kaip išsp ęs i kon lik ą a p sin ak inių i
komunikacinių unkcijų e imui. Pa yzdžiui, Mona Bake (2018) nu odo aš uonias
e imo s a egijas, ku ios p o esionaliai pašalina i p ideda. Tačiau aplinka, ku ioje
ansla o s use o ans e linguis ic and p agma ic meanings om he sou ce
language o he a ge language. They include ansla ion con aining mo e
gene al wo ds, ansla ion con aining neu al ocabula y, ansla ion wi h
cul u al subs i u ion, ansla ion using loanwo ds wi h explana ions, ansla ion-
pe iph asis using ela ed wo ds, ansla ion-pe iph asis using un ela ed wo ds,
e imas a lieka poli inį disku są, y a suku a siekian gau i, išlaiky i i naudo i
place ine i ably in luences he s a egies used by he ansla o (Bake 2018).
poli inę galią. Tai kalbos no mos. Jis a spindi e nos is o inį ys ymąsi, žmonių sa ybes,
aimed a exp essing iews on he wo ld and con incing he audience o whom
a en ion is di ec ed in he undoub ed co ec ness o such a iew. Fiodo o
s a es ha “ he main eason o accu a e ansla ion is he knowledge o he
subjec ” (Fiodo o 2002: 34). I is also impo an o he ansla o o poli ical
ex s o ealize ha “language o ganizes he wo ld in i s own way acco ding o
ku ios y a a pusa yje p iklausomos nuo pa ies poli inio disku so b uožų.
cus oms and adi ions, cul u al adi ions ha a e e ac ed and changed a
each new s age o de elopmen o his linguis ic and cul u al communi y”
(Popo a 2011: 105‒107).
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
The ansla ion o poli ical discou se has a numbe o s ylis ic and unc ional
S a biausia poli inio disku so unkcija y a į aka ad esa ui. Šiuolaikinėje e imo
eo ijoje ma omas glaudus yšys a p e imo i socioling is inių eiksnių. Ga ėjas
iš e s ą eks ą isada su okia pe sa o nacionalinės kul ū os lęšį, odėl kai ku ie
eikšmingi aspek ai gali bū i klaidingai in e p e uojami a ba isiškai nesup an ami.
Poli inis disku sas gali bū i apibūdinamas kaip "kompleksinė žmogaus eiklos o ma",
pag įs a p ipažinimu, kad poli ika negali bū i ykdoma be kalbos. Poli ika y a apie
žmones i jų gy enimą o ganizuo ose bend uomenėse. Poli ika, kaip i be ku i ki a
socialinė eikla, u i sa o sa ybes, am ik os g upės būdingą kalbos į ai o ę.
Disku sui eikia išsamiai išanalizuo i. No s y imai apie kalbos i galios yšį p asidėjo
seniai, išsamus i niuansinis požiū is iš k i inės pe spek y os ik ai y a naujas.
Teks o analizė o iginalioje kalboje ne u ė ų apsi ibo i sin ak inių yšių a p
ling is inių iene ų a žodžių deno acinės eikšmės y imu, be ji u ė ų a siž elg i į
o malios komunikacijos s uk ū os kono acinę eikšmę. Kono a y inis p anešimo
o malių s uk ū ų e inimas iš esmės y a bend a imo s iliaus analizė, o disku sas
y a pag indinė s ilis inio susi ūpinimo s i is.
Žinu ės pobūdis, au o iaus i e ėjo ikslas, aip pa audi o ija gali u ė i į akos
e imo ipui. Daugeliu a ejų e ėjas gali u ė i impe a y inį ikslą, . y. pada y i
eiksmą aiškią i į ikinamą, i bū en ai a si inka e čian poli inį disku są. Ve imo
s udijos i a pkul ū inis bend a imas y a glaudžiai susiję. Čia a si anda sudė ingų
p oblemų. Kul ū inis aspek as y a s a bus šiuolaikinių e imo s udijų
T ansla o s mus be able o wo k a a high le el o in e cul u al compe ency which
a pdisciplininio pobūdžio odiklis i susijęs su e imo analize jo kul ū iniame,
poli iniame i ideologiniame kon eks e. Ve uo ojas u i a pažin i am ik am
disku sui i laiko a piui būdingus ideologinius p ie aisus, kad galė ų juos panaudo i
ikslinio eks o seman iniams san ykiams pe a ky i. Šiuolaikinėse e imo
s udijose dėmesys nuk eip as nuo kalbos į žmogaus eiklą kul ū iniame kon eks e.
Ve uo ojas u i žino i cha ak e is ikas, apib ėžiančias disku są, ku iame y a
eks as, jei jis no i išsaugo i be kokią is o inę a seman inę apa ybės jausmą.
Ve uo ojas u i sup as i, kad yšys a p disku so i eks o y a ypač s a bus:
disku sas y a įsikū ęs eks uose, o eks ai suda o disku są. Disku sas pe žengia
eks ų inkinį, . y. abs akčios s uk ū os y a susijusios su ma e ialinėmis
sąlygomis, ku ios y a eikšmės a ikuliacijos pag indas.
(Sco , B uce 1994: 580[…]607).
S aipsniai / A icles 273
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
5. Žodžių iš aiškos būdai
Ve inimo ka ego ija
Uk ainos poli inis disku sas
Išanaliza us ak inę medžiagą, emian is Wol o klasi ikacija, ku i ski ia acionalius
i emocinius e inimus, bu o iš yškin os kai ku ios e inimo ka ego ijos
iš aiškos p iemonės. P adiniame eks e y a i acionalių, i emocinių į e inimų.
Analizės me u mes aip pa padalinome e inimą į absoliučią i san ykinę; eigiamas,
neigiamas a neu alus. Pozi y ios seman ikos leksemos y a acionalaus į e inimo
a s o ai, okie kaip būd a džiai, a diniai i azeologiniai iene ai (pa eikiami:
h ps: www.p esiden .go .ua; Twi e i Facebook):
“Це був результативний для України тиждень. Багато різних
активностей – за моєю участю, за участю першої леді України, за участю
P emje as i užsienio eikalų minis as. (Tai bu o p oduk y i sa ai ė Uk ainai. Daug
į ai ių enginių […] su mano daly a imu, su Uk ainos pi mosios ponios daly a imu, su
p emje o i
Užsienio eikalų minis as.)
“Провів сьогодні засідання Ставки Верховного Головнокомандувача.
Pi animai sup an ami. Pe do . (Šiandien yko Aukščiausiojo y iausiosios adas š abo
susi ikimas. P oblemos y a aiškios. F on inė linija. Mūsų ka iuomenės ap ūpinimas. I
naujos g ėsmės, ku ias suku ia Rusija.)
“Хто насправді міцний, а хто вдає міцність. Хто справді відчуває свою
силу, а хто намагається з усіх сил приховати слабкість і невпевненість.”
(Who is eally s ong, and who p e ends o be s ong. Who eally eels his own s eng h,
i ku is s engiasi paslėp i sa o silpnumą i nesaugumą.)
“До речі, з моменту започаткування такої відзнаки для наших військових
підрозділів – а вона була започаткована у травні цього року – вже 46
військових частин відзначені за мужність і відвагу. Героїзм, мужність наших
[…] (Beje, nuo o laiko, kai bu o įs eig as oks apdo anojimas mūsų ka iniams
iene ams […] i jis bu o įku as šių me ų gegužę […] 46 ka iniai iene ai jau bu o
apdo ano i už d ąsą i d ąsą. Mūsų ka ininkų did y iškumas i d ąsa, siekimas
nep iklausomybės i eisingumo [...])
"Mūsų aldžia demons uoja p eceden o ne u inčią d ąsą [...]" (Mūsų šalis
pa odo p eceden o ne u in į d ąsą [...].)
Žodžiai, ku ie u i e inamąją eikšmę, . y. e ek y us, aiškus, s ip us, į pagalbą
o ien uo as, did y iškas, a i as, d ąsa, p eceden o ne u in is d ąsus,
apčiuopiamas, į iesą o ien uo as, s ip ybę pag įs as, inicia y a gali bū i p iski iami acionaliam e inimui,
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII, kadangi kalbė ojas ne u i ikslo
išp o okuo i klausy ojų eakcijos, jis (ji) kiek ieną iš sakinių gali e in i kaip
only s a es his/he own opinion. Since he objec o e alua ion is he same in
absoliučią, ku i daugeliu a ejų u i eigiamą pobūdį.
"Dėkoju už mūsų ka ių sėkmę!" (Aš esu dėkingas mūsų ka ininkams už
ikslumą!)
“Вдячний усім у світі, хто допомагає нам захищати життя і свободу!”
(Esu dėkingas isiems pasaulyje, ku ie padeda mums apsaugo i gy ybę i lais ę!)
“Я дякую всім нашим воїнам – від командувачів до рядових! Дякую
Esu dėkingas isiems mūsų ka ei iams - nuo komandan ų iki pap as ų ka ei ių! Esu
dėkingas isiems, ku ie padeda mūsų gynybai!
“Дякую партнерам за ці вагомі кроки солідарності. Завдяки таким
Sp endimai mūsų d augų mi saugome соціальnu s abilumą [...]. (Ačiū pa ne iams už
šiuos s a bių solida umo žingsnius. Dėka mūsų d augų sp endimų mes išlaikome
socialinį a spa umą [...].)
“А зараз окремо подякую прикордонникам Чопського загону, які воюють
саме на Бахмутскому напрямку [...]. (I daba no ėčiau a ski ai padėko i Čopo bū io
pasienio sa gybams, ku ie ko oja ne oli Bakhmu o [...].)
“Кожного дня здобуваємо для України нові сили, щоб пройти цю зиму, і я
Dėkoju isiems, kas di ba dėl o i kas padeda mūsų als ybei. Kiek ieną dieną mes
gauname naują jėgą Uk ainai išgy en i šią žiemą, i aš dėkoju isiems, ku ie di ba dėl o i
ku ie padeda mūsų als ybei.
“І я ще раз дякую всім нашим партнерам, які допомагають. Дякую всім
нашим героїчним працівникам ДСНС, нашій поліції, військовим, які прово-
d iem ozminuojimo. Dėkoju isiems mūsų pa ne iams, ku ie padeda, dėkoju isiems
mūsų did y iškiems als ybės nepap as ųjų si uacijų a nybos da buo ojams,
policijai i ka iuomenei, ku ie ykdo minų iš alymą.
“Це відчутний тиск. І я вдячний усім нашим воїнам, які його витримують.
Вдячний і партнерам, які розуміють, що в таких умовах ми потребуємо
збільшення оборонної допомоги. Я дякую всім, хто воює, працює й допомагає,
Išsaugo i Uk ainą! (Tai aki aizdus spaudimas. I aš esu dėkingas isiems mūsų ka ei iams,
ku ie ai iš e ia. Taip pa esu dėkingas pa ne iams, ku ie sup an a, kad okiomis
sąlygomis mums eikia padidin i gynybos pagalbą. Dėkoju isiems, ku ie ko oja, di ba i
padeda apsaugo i Uk ainą!)
Šie sakiniai y a p adinės eks o kalbė ojo dėkingumo iš aiškos pa yzdys i dėl sa o
p igim ies, be o, kad y a acionalūs, jie aip pa gali bū i laikomi absoliu ais su
eigiama p asme.
“Коли Росія заявляє, що нібито хоче переговорів, а сама оголошує
мобілізацію […]. Усім усе зрозуміло. Росія сама ховає перспективу переговорів
sa o ankomis […] (Kai Rusija skelbia, kad a iamai no i de ybų, be

S aipsniai / A icles 275
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
ji pa i skelbia [...]. Pa i Rusija slepia de ybų pe spek y ą sa o ankomis.)
Rozbi iai namai, kačiųni, maso e laido u ių [...]. (Sug iau i namai, kankinimo
kame os, masiniai laido u ės [...])
Ve inamumas iš eiškiamas isais sakiniais; ai liudija sakinio seman inė apk o a,
sus ip in a g a inių ženklų pagalba aš u i a i inkama žlugimo in onacija žodinėje
kalboje. Ve inimas gali bū i apibūdinamas kaip acionalus, absoliu us i neigiamai
iš eikš as. Didžioji dalis šių poli inių kalbų iš aukų šal inių in o macijos y a
apdo ano a am ik u yškiu emociniu u iniu, panašiu į gam ą, ku i u i daugiau
ake ų i žmonių nei mes [...]. I mes da ome iską, kad apsaugo ume sa o žmones i
o e alua ion. He e a e some o hem:
“Уже 218 днів ми захищаємось від тих, у кого більше, ніж у нас, ракет та
людей […]. І ми робимо все, щоб захистити своїх людей та незалежність
України. Це наш святий обов’язок. Обов’язок перед нашими батьками.
Обов’язок перед нашими дітьми. Обов’язок перед усіма поколіннями нашого
народу – тими, хто жив, і тими, хто житиме на нашій землі. Нам не
потрібно чужого!” (Fo 218 days, we ha e been de ending ou sel es agains hose
Uk ainos nep iklausomybę. Tai mūsų š en a pa eiga. Mūsų pa eiga ė ams. Pa eiga
mūsų aikams. Pa eiga isoms mūsų žmonių ka oms - iems, ku ie gy eno i ie, ku ie
gy ens mūsų žemėje. Mums ne eikia o, kas nė a mūsų!) Ko jie isi laukia? Jūs žino e
a sakymą [...]. […] (Kas juos isus laukia?
Tu žinai a sakymą [...].)
Šal inio eks o kalbė ojo kalba y a žodinė, odėl dėl padidėjusios in onacijos i
akcen uojamų a ski ų žodžių mes galime sup as i, ku ie iš jų y a e inami. Pagal
e inimo ka ego ijos ipą okie žodžiai kaip bjau us, nusikals amas, bep asmis,
žiau us, siaubingas y a emociniai, ski i sukel i am ik ą eakciją
ecipien s o he con en o he s a emen . I can also be emphasized ha all o
hem a e absolu e and nega i e in na u e.
“Катастрофічна ситуація в окупованому Криму. Повністю
підтверджується інформація щодо кримськотатарського народу: більшість
мобілізаційних повісток розписана там саме на киримли […] ще одна причина
[…] (Ka as o inė padė is okupuo ame K ime. In o macija apie K ymo a a ų au ą y a
isiškai pa i in a: dauguma mobilizacijos šaukimų y a pa ašy i specialiai K ymo
gy en ojams [...]
ano he eason o he immedia e and ha sh eac ion o he whole wo ld.)
The adjec i e “ca as ophic” is cha ac e ized by he nega i e na u e o he
assessmen wi h an emo ional and absolu e meaning.
“Депортації. Спалені міста й села, знищені повністю – нічого не
залишається живого […]. Ракетний терор. Масові поховання […].”
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(Depo acijos. Sudegin i mies ai i kaimai, isiškai sunaikin i […] po asizmo nieko nelieka
gy o [...]. Rake inė e o as. Masiniai laido u ės [...].) Pagal p igim į šių iš aiškų
e inimas gali bū i klasi ikuojamas kaip neigiamas i absoliu us su yškiu iš aiškos
emociniu u iniu. […]Oče idnis kon as as iš mūsų.[…] (Aki aizdus kon as as su mumis.)
[…]Ko jie isi laukia? Žino e a sakymą. (Kas juos isus laukia? Tu žinai a sakymą.)
“Хотите больше? Нет? Тогда протестуйте. Боритесь. Убегайте […].
Tai a ian ai jums, kad išgy en um ( usų a ian as). (No iu daugiau? Ne? Tada
p o es uo i. Ko o i a gal. Bėg i [...]. Tai jūsų išgy enimo a ian ai.)
“Та й коли це сталося? Одразу, як в Індонезії завершився перший день
саміту «двадцятки» і найбільш помітні заяви прозвучали, основні зустрічі
A sidū ė. (I kada ai a si iko? Kaip ik pi moji G20 i šūnių susi ikimo diena baigėsi
Indonezijoje, bu o pa eik i s a biausi pa eiškimai, yko pag indiniai susi ikimai.)
“Чому саме Одеса? Чому саме Україна? Чому саме Чорне море? Цьогоріч
Uk aina apo pasauliniu įž ilgsniu d ąsos [...]. (Kodėl Odesa? Kodėl Uk aina? Kodėl
Juodoji jū a? Šieme Uk aina apo pasauliniu d ąsos pa yzdžiu [...])
“Ці слова я казав на цьому ж місці у цей же день рівно один рік тому. Що
nuo o pasikei ė? Čimalo. Mūsų šalyje, Eu opoje i isame pasaulyje. (Šius
žodžius aš sakiau oje pačioje ie oje ą pačią dieną p ieš iksliai me us. Kas
pasikei ė nuo o laiko? Daug kas pasikei ė mūsų šalyje, Eu opoje i isame pasaulyje.)
Taking in o conside a ion he ob ious e alua i e nega i e conno a ion, hese
sen ences a e endowed wi h a signi ican emo ional con en , since hey a e
he o ical ques ions, he answe o which is al eady clea o e e yone.
“Ми встановимо всі особистості тих, хто катував, хто знущався, хто
приніс це звірство […] на нашу українську землю.” (We will es ablish all he
ų, ku ie kankino, pik naudžia o, ku ie a nešė šį žiau umą [...] mūsų
Uk ainian land.)
Dėka leksikinių paka o inių žodžių naudojimo sakiniuose, padidėja emocionalizmas.
The wo ds “ o u ed”, “abused”, “a oci y”, “c imes” ha a e nega i e, as well
as absolu e in hei exp ession, a e aluable in ansla ion.
“Світ шукає засоби для захисту людей від голоду та цінової кризи, і
Україні є що запропонувати. Ми постійно збільшуємо експорт продоволь-
ства, ми допомагаємо Продовольчій програмі ООН, відправляємо зерно як
гуманітарну допомогу країнам, які цього потребують – Ефіопії, Сомалі. І
ніколи, ніколи Україна не провокувала жодних криз на продовольчому рин-
ку.” (The wo ld is looking o means o p o ec people om hunge and p ice c isis,
and Uk aine has some hing o o e . We cons an ly inc ease ood expo s, we help
he UN Food P og am, we send g ain as humani a ian aid o he coun ies ha need
S aipsniai / A icles 277
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
ai […] E iopija, Somalija. I Uk aina niekada niekada nesukėlė jokios k izės mais o
inkoje.)
P adiniame eks e y a d igubas neigimas, ku is aip pa pab ėžia
pa eiškimo emocingumą i iš eiškia neigiamą požiū į. Dėkoju jums isiems,
aikinai! "Molodci!" (Ačiū isiems! Ge ai pada y a!)
“Бити ракетами по території НАТО […]. Це дуже суттєва ескалація.
Tu ime eik i. (Rake ų paleidimas į NATO e i o iją. Tai labai eikšminga
eskalacija. Tu ime eik i.)
“І я хочу зараз сказати всім нашим польським братам і сестрам. Україна
Visada jus palaiko! (Aš no iu pasaky i daba isiems mūsų lenkų b oliams i sese ims:
Uk aina isada jus palaikys! Pe galė įmanoma, kai nė a baimės!)
“Робимо все, щоб допомогти нашим хлопцям на цьому напрямку. Нашим
героям, які тримають там оборону. Кожен, хто там, заслуговує найвищої
(Mes da ome iską, kad padė ume sa o be niukams šioje k yp imi. Mūsų did y iai,
ku ie en palaiko gynybą. Visi en nusipelno aukščiausio dėkingumo!)
“Ми про це пам’ятаємо. Мусимо! І ми бачимо, що відбувається сьогодні
Pasaulis, kas yks a Uk ainoje. (Mes p isimename ai. Tu ime! I mes ma ome, kas
šiandien yks a pasaulyje, kas yks a Uk ainoje.)
“Звільнили Ірпінь. Молодці! Вдячний кожному і кожній – усім, хто
di bau į šį ezul a ą. (I pinas bu o išlais in as. Ge ai pada y a! Esu dėkingas
isiems, ku ie di bo dėl šio ezul a o.)
Šių pa yzdžių e inimas gali bū i apibūdinamas kaip acionalus, absoliu us i
eigiamai a ba neu aliai iš eikš as. Dėl seman inės sakinių apk o os, ai dėka
is possible o unde s and he mood o he speake and his a i ude o si ua ions
g a inės eikšmės išklausos ženklų pa idalu. Kalbė ojo bend a imo būdas u i
cha ak e is inių b uožų i iš eiškia jo požiū į į ealybę, naudodamas a dinius
a dus su e inamuoju komponen u:
“Допомагайте тим в окупованих районах, хто цього потребує: літнім
людям, одиноким, родинам із дітьми. Україна повернеться на всю свою землю,
i u ime išsaugo i en kaip labiausiai mūsų žmonių. (Padėki e iems, ku iems ai
eikia okupuo ose ie o ėse: pagy enusiems žmonėms, ienišiems žmonėms,
šeimoms su aikais. Uk aina g įš į isą sa o žemę, i mes u ime en išlaiky i kuo daugiau sa o žmonių.)
“Відсутність масованих ракетних ударів говорить лише про те, що ворог
до них готується і може вдарити в будь-який час. Хоча очевидно, що і без
(Masinių ake ų smūgių nebu imas eiškia ik ai, kad p iešas jiems uošiasi i gali
smog i be ku iuo me u. No s aki aizdu, kad ne i be š iesos mes ge ai žinome, ku
šaudy i i ką išlais in i [...].)
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Visi e inan ysis a diniai iš šių eks ų eilu ės y a emocinio e inimo pa yzdžiai,
ku iais siekiama sukel i am ik ą klausy ojo eakciją, o e inimas y a absoliu us,
u in is yškią neigiamą eikšmę.
6. Kalbinis aiškinimas
Iš gau ų duomenų
Pa eik oje knygoje e inimo ka ego ija bu o klasi ikuojama pagal į ai ius
k i e ijus. Vieną iš pag indinių klasi ikacijų pa eikė Vol (1985), ku is ski ia
emocinį i acionalų e inimą. Ki i ling is ai i mokslininkai e inimą ski ia kaip
san ykinį a absoliu ų: jie jį ski ia į eigiamą, neigiamą i neu alią p igim į.
Emocinio e inimo ikslas - sukel i audi o ijai am ik ą eakciją į am ik ą į ykį a
aplinkybes; Todėl, a siž elgian į šių poli inių kalbų pa yzdžių žinios pobūdį, jos
daugiausia y a u inčios neigiamą u inį. Racionalus e inimas, sa o uož u, nesiekia
pakeis i bend ažygio emocinės būsenos, be eiškia sa o nuomonės iš aišką, ku ia
siekiama, kad ad esa as su ik ų a nesu ik ų. Dėl o be eik isi acionalaus e inimo
pa yzdžiai y a eigiami a ba neu alūs. Ve ėjai- e imai linkę naudo i ečiojo
e imo s a egiją ( aikomojo eks o kū imas, ku is a i inka aikomosios kalbos
kalbė ojo po eikius, aikomosios eks o ikslas gali ski is nuo kū ėjo ikslo)
sp endžian poli inius eks us.
Šioje knygoje ci uo uose poli inių kalbų eks uose nė a jokio san ykinės
e inimo. Tada, kadangi absoliu i e ė pasi aiko isuose duo uose
he ole o he only objec o compa ison is usually implici .
pa yzdžiuose, daugelis emocinių i acionalinių į e inimų pa yzdžių iš eiškiami
isais sakiniais, pa yzdžiui:
Emocinis e inimas:
“Вони хіба що не роблять мило з людей, не роблять абажури зі шкіри...
Masš ab ne į isą Eu opą [...]. Jie nepada o muilo iš žmonių, jie nepada o lempų iš
odos... Tai ne isa Eu opa [...]. […]Dėkoju isiems, ku ie ko oja i di ba dėl Uk ainos
pe galės![…] […] […]Aš esu dėkingas isiems, ku ie ko oja i di ba už Uk ainos
pe galę![…]
“Вдячний усім у світі, хто допомагає нам захищати життя і свободу!” –
"Esu dėkingas isiems pasaulyje, ku ie padeda mums apsaugo i gy ybę i lais ę!"
“Скільки разів Україна говорила про те, що нашою країною держава-
Te o is as nesibaigiasi? […] […] […] Kiek ka ų Uk aina sakė, kad e o is inė als ybė
nebus ap ibo a mūsų šalimi? […]
S aipsniai 285 s aipsnis
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
Pa yginas Bo is D. 1999: Pa yginas, Bo isas D. Ana omija bend ija [Ana omija
obščenija], Sank Pe e bu gas: Izdaтельство Михайлова В. А. [Š . Pe e bu gas:
Izda el’s o Michajlo a V. A.].
Pisano a Ta jana V. 1997: Писанова, Татьяна В. Nacionaliniai-kul ū iniai aspek ai
оценочной семантики: Эстетические и нравственные оценки [Nacionalnokul u nye
aspek y ocenočnoj seman iki: Ès e ičeskie i n a s ennye ocenki], Mosk a:
Издательство Икария [Mosk a: Izda els o Ika ija]. Popo a Ta jana G. 2011: Попова,
Татяна Г. Cin agma ičeskie osobennos i ju idičeskogo disku sa. Ino acijos užsienio
kalbų dės ymuose s uden ams-ju is ams [Inno acii p epoda anii inos annych
jazyko s uden am-ju is am], medžiagos a puni e si e inės mokslinių-p ak iškos
kon e encijos [ma e ialy mež uzko naučno-p ak ičeskoj kon e encii], 2011 m. ko o 25 d.
[25 ma a 2011 g.], Rusija: Rusija: Izda imo Akademija Rosja p a o aja Akademija
[Mosk a: Izda elo o Akademija Rosja P a o aja Akademija].
Minjus a RF], 105[…]107.
P ichodko Hanna I. 2001: Приходько, Ганна И. Способи виражение оценки в современном
английском мови [Sposoby y ažennja ocinky syčasnij anhlijskij mo i], Запорижжя:
ЗДУ [Zapo ižžja: ZDU].
La y Powell, Cowa Joseph 2016: Poli inės kampanijos komunikacija: iduje i
išo ėje, 2 leidimas, Niujo kas: Rou ledge Taylo & F ancis G oup. Romano a Ta jana
V. 2008: Romano a, Ta iana V. Modalybė. Ocenka. Emocionalumas: monoog a ija
[Modalnos . Ocenka. Èmocionalnos : monog a ija], Nižnis No go odas: NGLU N. A.
Dob oljubo a.
Rubinelli Sa a 2018: Re o ika kaip pilie inis menas nuo seno ės iki mode numo
p adžios. […] The Rou ledge Handbook o Language and Poli ics, ed. R. Wodak, B.
Fo ch ne , London, New Yo k: Rou ledge Taylo & F ancis G oup, 17 […] 29. "Shi in
Debo ah, Tannen Debo ah, Hamil on Heidi E., eds., 2001: "The Handbook o Discou se
Analysis", Ox o d: Blackwell Publishe s L d. Sapi Edwa d 1985: "Sepi Edua d".
"Shi in Debo ah, Tannen Debo ah, Hamil on Heidi E., eds., 2001: "The Handbook o
Discou se Analysis", Ox o d: "Blackwell Publishe s L d". Sapi Edwa d 1985: "Sepi
Edua d". " G adua imas [G adui o anie]. Naujasis užsienio ling is ikos. Linguis inė
p agma ika [No oe za ubežnoj ling is ike. Ling is ičeskaja p agma ika], išp. 16
[ yp. 16], č. 16 [č. 16], сост. N. D. A u juno a, 43[…]78. Claude Shannon E. 1948:
Komunikacijos ma ema inė eo ija. […] "Bell Sys em Technical Jou nal 27" (379-423).

OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Sco ne G., B uce Reginald A. 1994: Ino a y aus elgesio de e minan ai:
indi idualios ino acijos da bo ie oje modelis. […] Akademijos adybos žu nalas
37(3), 580[…]607.
Shymko Vi alii 2021: Kalbinės sąmonės disku seologija: kai ku ių s uk ū inių i
seman inių san ykių neu onų inklų modelia imas. Psicholinguis ika 29(1), Sosnin
193–207.
Oleksand V., Mychnenko Ana olij M., Ly yno a Ljudmyla V.
2011: Соснін, Олександр В., Михненко, Анатолій М., Литвинова, Людмила В.
Komunikacinė isuomenės ys ymosi pa adigma [Komunika y na pa adyhma
suspilnoho oz y ku], Kije as: НАДУ [Kyji : NADU]. [Semio ika poli ičeskogo
Šejgal Elena I. 2004: Шейгал, Елена И. Семиотика политического дискурса
disku sa], Mosk a: ИТДГК Гнозис [Mosk a: ITDGK
[…]Gnozis[…]].
Telija Ve onika N. 1986: Telija, Вероника Н. Konno acinis aspek as seman ikai
nominaciniai iene ai [Konno a i nyj aspek as seman ika nomina i nych edinic],
Mosk a: Наука [Mosk a: Nauka].
Gen zle Edwin 2002: T ansla ion, Pos s uc u alism, and Powe . – T ansla ion and
M. Tymoczko, E. Gen zle , Amhe s , Bos onas: Masačuse so uni e si e as
Spauski e.
Van Dijk Teun A. 1995: Eso e inio disku so analizė. […] Disku sas i isuomenė 6(1),
5–6.
Van Dijk Teun A. 2009: Visuomenė i disku sas: kaip socialiniai kon eks ai da o į aką
eks ui i pokalbiui, Kemb idžas, Niujo kas, Melbu nas, Mad idas, Keip aunas,
Singapū as, São Paulo: Kemb idžo uni e si e o spauda.
Vinog ado as Vik o as V. 1986: Vinog ado as, Vik o as V. G ama inis mokymas apie žodį
[G amma ičeskoe učenie o slo e], Mosk a: Наука [Mosk a: Nauka]. Vol Elena M. 1985:
Вольф, Елена М. Функциональная семантика оценки поведения личности [Psycholohija
[Funkcional’naja seman ika ocenki], Москва: Наука [Mosk a: Nauka].
Chmilja Oleh F. 2017: Хміляр, Олег Ф. Психологія символічної регуляції
sym oličnoji ehuljaciji po edinky osobys os i],
Київ: НАПН [Kyji : NAPN].
Zag ae skaja Ta jana B. 2007: Заграевская, Татьяна Б. Категория оценки как
лингвистическая проблема [Ka ego ija ocenki kak ling is ičeskaja p oblema],
Пятигорск: ПГЛУ [Pja igo sk: PGLU].
S aipsniai 287 s aipsnis
Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se
Šiuolaikinio poli inio disku so
e imo ypa umai
SANTRAUKA
S aipsnyje ap a iami su e inamojo požiū io ka ego ijos są oka kalbo y oje nimo susiję
klausimai i šios ka ego ijos ap aiškos poli iniame disku se. Analizuojami kai ku ie e i-
klasi ikacijos ipai. Ve inimo pag indai analizuojami iš žmogaus e ybių sis emos požiū io
aško, apimančio modalines kono acijas, ak ualizuojamas komunikacijos p ocese. Pab ėžiama,
kad indi idualaus e inimo a eju kalbė ojas pe eikia ne ik sa o požiū į, be i isuo inai
p iim inus, isuomenėje egzis uojančius p incipus a ba, ki ais žodžiais a ian , s e eo ipinį
požiū į į objek ą. Emocinis e inimas (asmens iesioginė eakcija į objek ą) y a p iešingas
acionaliam e inimui (ku is emiasi p o u, o ne emocijomis). Au o iai eigia, kad emociniu
e inimu siekiama pakeis i pašneko o emocinę būseną i sukel i a i inkamą eakciją, o
acionalaus e inimo ikslas y a su ik i a ba nesu ik i su iš eiškiama nuomone. Absoliu us
e inimas y a susijęs su są okomis ge as i blogas, o san ykinis e inimas iš eiškiamas
są okomis ge esnis i blogesnis. Ty ime analizuojama eigiamo i neigiamo ad esa o požiū io į
am ik ą si uaciją s uk ū a, ku i suku ia emocinį kono acijos komponen ą. Daug dėmesio
ski iama e inamojo požiū iui seman inei s uk ū ai i aiškos p iemonėms: šaukiamiesiems i
e o iniams klausimams, sušukimams, dėkingumo, pagy imo, pasme kimo i ki oms azėms.
Poli inis disku sas y a susijęs su poli ine komunikacija, ku ios pag indinis ikslas y a į ikin i
ad esa ą, pasi ikė i juo i paska in i jį eik i, o poli inis eks as su masiniu in o ma imu apie
pag indines isuomenei s a bias p oblemas i į ykius, ku ie šiuo me u yks a isuomenėje.
S aipsnyje analizuojami Uk ainos p eziden o Volodymy o Zelenskio kalbų i kasdienių k eipimųsi
eks ai, apiman ys laiko a pį nuo 2022 me ų ko o mėnesio iki 2022 me ų g uodžio mėnesio, i jų
e imai į anglų kalbą. Kadangi uk ainiečių i anglų kalbos u i am ik ų s uk ū inių ski umų,
s aipsnyje ap a iamos šios g ama inės e imo ans o macijos: pakei imai, sukei imai,
p idėjimai i p aleidimai ( e imo ak ikos).
Į eik a 2023 m. gegužės 23 d.
OLEKSANDRA V. POPOVA
The S a e Ins i u ion “Sou h Uk ainian Na ional Pedagogical Uni e si y
named a e K. D. Ushynsky”
34, S a opo o anki ska S .
65020, Uk aine, Odesa
alex-popo a@uk .ne
OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
ILONA M. DERIK
The S a e Ins i u ion “Sou h Uk ainian Na ional Pedagogical Uni e si y
named a e K. D. Ushynsky”
34, S a opo o anki ska S .
65020, Uk aine, Odesa
[e-paš as apsaugo as]
NATALYA S. ZHMAYEVA
The S a e Ins i u ion “Sou h Uk ainian Na ional Pedagogical Uni e si y
named a e K. D. Ushynsky”
34, S a opo o anki ska S .
65020, Uk aine, Odesa
[email p o ec ed]om