Reproduction Peculiarities of the Modern Political Discourse

254 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII OLEKSANDRA V. POPOVA Vals ybinė įs aiga "K. D. Ushynsky pa adin as Pie ų Uk ainos nacionalinis pedagoginis uni e si e as" (ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6244-5473) Ty imo s i ys: anglų i kinų kalbų mokymas būsimiems e ėjams (mokymo į ankiai i socialinis i poli inis pag indas klausymo, sup a imo, kalbėjimo, skai ymo i ašymo įgūdžių ugdymui); Ve imo y imai (disku so analizė, e imo inkamumas, e imo kompe encija, e imo ak ikos i s a egijos klausimai); Bend asis ling is ikas; Palyginamoji ling is ika i . . ILONA M. DERIK Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis pedagoginis uni e si e as, pa adin as K. D. Ushinsky" ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8979-4745 Ty imų s i ys: e imo s udijos, bend a ling is ika, s ilis inė in e p e acija, disku so s udijos, ge manis ika. NATALYA S. ZHMAYEVA Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis pedagoginis uni e si e as, pa adin as K. D. Ushinsky" ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3382-0155 Ty imų s i ys: Disku so analizė, Teks o ling is ika, Ve imo y imai. DOI: doi.o g/10.35321/all88-12 Rep odukcija Specialiosios sąlygos Šiuolaikinės Poli inis disku sas Šiuolaikinio poli inio disku so e imo ypa umai S aipsniai 255 s aipsnis Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se Ano acija S aipsnyje nag inėjami klausimai, susiję su ling is ikos e inamojo požiū io ka ego ijos są oka i jos iš aiška poli iniame disku se. Au o ius i ia ad esa o eigiamų i neigiamų požiū ių į am ik ą si uaciją s uk ū ą iš ski ingų požiū ių. Poli inio eks o unkcijos ka u su e imo s a egijomis gene a es emo ional componen o conno a ion. Special a en ion is gi en o he seman ic s uc u e o e alua i e a i udes and means o hei exp ession. The no ions “e alua i e- a i udinal ca ego y”, “poli ical discou se” and “poli ical communica ion” a e conside ed ( e cia inės e imo s a egija) i ak ika ( e imo g ama ikos ans o macijos […] pa yzdžiai, kaip pokalbių daly ių ypa ingi jausmai a si anda pe emocinę s uk ū ą iš aiškinių i e o inių pe mu a ions, subs i u ions, addi ions and omissions) a e de e mined. The au ho s gi e klausimų, šauksmų, dėkingumo, pagy imo, pasme kimo i k . iš aiškos Uk ainos poli inių eks ų medžiagoje). Pa eikiami jų a kū imo anglų kalba būdai. Rak iniai žodžiai: poli inis disku sas, e inimo požiū is, e imo s a egijos i ak ika, emocinė kono acija, seman ika. ANOTACIJA S aipsnyje analizuojami su e inamojo požiū io ka ego ijos są oka kalbo y oje klausimai susiję i šios ka ego ijos ap aiškos poli iniame disku se. Au o iai i ia eigiamo i neigiamo ad esa o požiū io į am ik ą si uaciją s uk ū ą, ku i suku ia emocinį kono acijos komponen ą. Daug dėmesio ski iama e inamojo požiū io seman inei s uk ū ai i aiškos p iemonėms. Są okos " e inamojo požiū io ka ego ija", "poli inis disku sas" i "poli inė komunikacija" y a e inami į ai iais aspek ais. S aipsnyje nus a omos poli inio eks o unkcijos, e imo s a egijos ( e imo e iesiems asmenims s a egija) i ak ikos ( e imo g ama inės ans o macijos pakei imai, sukei imai, p idėjimai i p aleidimai). Au o iai pa eikia Uk ainos poli inių eks ų pa yzdžių, ilius uojančių, kaip am ik i pašneko ų jausmai kyla naudojan šaukiamųjų i e o inių klausimų emocinę s uk ū ą, sušukimus, dėkingumo, pagy imo, pasme kimo i ki as azes. Pa eikiami jų e imo į anglų kalbą būdai. ESMINIAI ŽODŽIAI: poli inis disku sas, e inamasis požiū is, e imo s a egijos i ak ikos, emocinė kono acija, seman ika. 1. Įžanga Ve inimo požiū is laikomas gana isuo iniu eiškiniu, ku is gali be equa ed wi h cogni i e ac i i y. E alua i e ac i i y is cha ac e is ic o human OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII na u e, since he en i e en i onmen pe cei ed by a pe son co ela es wi h he exis ing e alua i e pic u e o he wo ld. Ve inimo požiū is kaip ka ego ija jau seniai i ai įžengė į į ai ių ling is inių i s udies. The e m “a i ude” has been widely used in a icles, monog aphs dise acijų s i į. Ve inimo ka ego ija bu o iš i as aip, kad lemiama bend a imo many domes ic and o eign scien is s (Kosmeda 2000; P ychod’ko 2001; Os o s’ka 2001; Kolšanskij 2018; A u juno a 1984; Vol’ 1985; e al.). The in e ac ion be ween a pe son and his/he en i onmen con ibu es o he de elopmen o an e alua i e ision o he wo ld. The e alua i e na u e o human cogni ion is highligh ed in many s udies. I is gene ally accep ed unkcija y a su eik a žodynams. Aleksande Nina D. A u juno a (1984) e inamąjį I. Iliadi (2022: 30‒63) ocuses on e ymological ea u es o Sla ic-I anic compound wo ds which ha e ans o med hei seman ics. Thus, ancien and mode n seman ics o lexis mus be aken in o accoun while communica ing unde oday’s condi ions. The in e ac ion be ween a pe son and his/he en i onmen con ibu es o he de elopmen o an e alua i e ision o he wo ld. The e alua i e na u e o human cogni ion is highligh ed in many s udies. požiū į p iski ia g ynai žmogiškoms ka ego ijoms. Iš ienos pusės, e inimą lemia asmens izinė i psichinė p igim is, jo bū ybė i jausmai; Ki a e us, ji lemia žmogaus mąs ymo būdą, jo eiklą, požiū į į ki us žmones i ealybės objek us, meno su okimą (A u juno a 1984). Ve inamojo požiū io kaip ka ego ijos y imas a liekamas į ai iose žinių s i yse, okiose kaip iloso ija, logika, e ika i psichologija. Šiuolaikinė psichologija i ina, kad požiū is y a glaudžiai susijęs su kogni y inėmis unkcijomis. Komunikacijos me u a si anda e inimo požiū is, ku is gali bū i ski ingo pobūdžio: socialinis, a pasmeninis, kul ū inis, poli inis, masinis (Lasswell 2006; McLuhan, Fio e 1967; Powell, Cowa 2016; Shannon 1948). Komunikacijos ikslas i k yp is pa i inami socialiniais komponen ais (Habe mas 2000; Mo enko 2005; Sosnin, Mychnenko, Ly yno a 2011). Bend a imas yks a pe kalbos ženklus, bend ą simbolių sis emą, aip pa ex alinguis ines p iemones ( eido iš aišką, ges us i . .), ku ios gali gene uo i manipuliaciją pagal kalbė ojų ikslus i ikslus (Oleško 2006). Todėl galime da y i p ielaidą, kad in o macijos mainų me u bend au ojai linkę keis i sa o mąs ymo būdus (Ha e, Smi h 1995; Pa ygin 1999). In o macijos pe da imo p ocesas ski s omas į žodinį, ne e balinį, emocinį, kogni y inį. Psichologai i kalbos iloso ai mano, kad komunikacija u i u ė i į ikinamų į ankių, įskai an manipuliacijos me odus, siekian pasiek i eigiamą po eikį i plė o i socialinę sąmonę (And ee a 2000; Če no a, Slo ina 2012; Holo a yj 2006; Chmilja 2017). S aipsniai 257 s aipsnis Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se Poli inis disku sas, ka u su ki ais disku sų ūšimis (adminis acinis, eisinis, ka inis, pedagoginis, eliginis, medicininis, ekonominis, eklaminis, su spo u susijęs, mokslinis, žiniasklaidoje pag įs as i . .) p iklauso ins i uciniam disku sui (Van Dijk 1995). Daugeliu a ejų ji pasi eiškia socialinėje aplinkoje i apima am ik ų žodinių i požiū io sukeliančių p iemonių naudojimą. Kiek ieno konk e aus disku so kon eks ualinis pag indas u ė ų bū i analizuojamas, kad bū ų galima su ok i, kaip jis eikia, i sugebė i modeliuo i jo p ocesą i ezul a us (Ha is, 1952; Ssi in, Tannen, Hamil on, 2001; Bace yč, 2010; Ka asik, 2010; Shymko, 2021). Reikė ų pažymė i, kad šiuo me u Uk aina išgy ena sudė ingus laikus, susijusius su ka iniais eiksmais. Todėl poli inė eikla a lieka esminį aidmenį isose gy enimo s i yse: socialinėje, kul ū inėje, š ie imo, ekonominėje, diploma inėje i . . Uk ainiečių su okimas apie Vy iausybės sp endimus p iklauso nuo jų p iemonių i būdų, kaip eik i Uk ainos piliečiams socialiai s a bią in o maciją. Kadangi Uk aina in eg uojasi į eu opie išką deno a y inės i kono a y inės seman ikos sup a imą, ji apmąs ė poli inių Union, he ansla o ’s/in e p e e ’s mission has gained i s signi icance. These a e ansla o s/in e p e e s who ep esen Uk aine on he wo ld a ena and hei "žinu ės" pe da imo pa ne ėms šalių ezul a us. A siž elgian į aukščiau pa eik ą, da bo s a bą lemia po eikis giliau iš i i p oblemas, susijusias su e inimo i požiū io ka ego ijos a kū imu poli inio disku so ėmuose e imo s udijų požiū iu, aip pa analizuo i jos a kū imo ypa umus e čian nu ody us eks us iš uk ainiečių į anglų kalbą. Uk ainos p eziden o Volodymy o Zelenskio kalbose y a e inimo i požiū io kono acijų, ku ios y a apdo ano os neigiama i eigiama seman ika. Nus a y omis sąlygomis labai s a bu, iš ienos pusės, inkamai juos išši uo i, o iš ki os - jų esmę pa e s i angliškai. Taigi, mūsų y imų objek ai y a Volodymy Zelenskyi o iginalių kalbų ling is inis i eks aling is inis pag indas i jų ak ualizacija ikslinėje kalboje (anglų kalba); Ty imo objek as y a e inimo i požiū io žodynų e imas iš uk ainiečių į anglų kalbą nag inėjamoje medžiagoje. Daba inio y imo ikslas - a skleis i e inimo i požiū io ka ego ijos są okos eikšmę ling is ikos s i yje i jos iš aišką poli iniame disku se. Tikslas g indžiamas šiais ikslais: • analizuo i požiū ių iš aiškos p iemones šal inės kalba (Uk ainos kalba); • nus a y i e imo būdus, kaip iš eikš i požiū į į ikslinę kalbą (anglų kalba). OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII 258 Ty imo medžiaga i me odika. Ty imo medžiaga bu o pasi ink i Uk ainos p eziden o Volodymy o Zelenskio kalbų i kasdieninių k eipimų uk ainie iški eks ai nuo 2022 m. ko o iki 2022 m. g uodžio, aip pa jų e imai į anglų kalbą. Šios medžiagos bu o paskelb os o icialioje Uk ainos p eziden o biu o s e ainėje (galima as i ad esu: h ps: www.p esiden .go .ua/news/speeches), "Twi e " i "Facebook". Šal inių eks ų apim is y a 65 sąlyginiai spausdin i lapai. Visapusiška Uk ainos iešojo disku so analizė mūsų a eju apima in eg uo ą mokslinių y imų me odų aikymą, ypač: • mėginių ėmimo me odas […] empi inės medžiagos o ma imui poli iniame disku se; • ling is inė analizė […] siekian nus a y i ling is inius i eks aling is inius poli inio disku so e inimo i požiū io žymenis; • he me hod o heo e ical gene aliza ion o he ma e ial unde ocus – nus a y i inkamas e imo p iemones, ku ias eikia naudo i pe Uk ainos poli inio lyde io […] Uk ainos p eziden o kalbų uk ainiečių i anglų Volodymy Zelenskyi – in o English aking in o conside a ion linguis ic kalbų a kū imą; • e imo analizės me odas […] siekian nus a y i e imo ypa ybes, susijusias su nag inėjamos medžiagos e imu į anglų kalbą. 2. Ve inimo i požiū io ka ego ija: ling is inis aspek as, jo subjek as i objek as INVALUATIVE-ATTITUDINAL Pa eiškimai Kalba leidžia a spindė i žmogaus san ykius su aplinkiniu pasauliu į ai iais aspek ais. Tai ypač pasaky ina apie požiū į ( e inimą). Ve inimo požiū is gali bū i laikomas isapusiška ka ego ija; Ve a da y i p ielaidą, kad pasaulyje a gu a y a kalbos, ku ioje nebū ų inkamų a dų ge am a blogai. Šis klausimas is da lieka nea idėlio inas dėl e inimo i požiū io ka ego ijos y imo į ai o ės i į ai ių požiū ių į e inimo i požiū io e ybių nus a ymą, aip pa e inimo i požiū io ka ego ijų analizę. Be o, e inamumas y a gana sudė ingas eiškinys, ku į eikia oliau analizuo i i sup as i, i jis i iamas ne ik ling is ikos, be i daugelyje ki ų mokslų. Kalbininkų susidomėjimas gilinančiu y imu S aipsniai / A icles 259 Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se Ve inimo i požiū io ka ego ijos skaičius ik didėja dėl o, kad y a daugybė jos iš aiškos p iemonių. Kiek ieną dieną žmogus u i sužino i apie aplinkosaugos eiškinius i iš eikš i sa o požiū į į juos. Ve inimas y a p oceso, ku io ikslas - a spindė i kasdienią ealybę i nus a y i požiū io yšį a p subjek o i objek o, komponen as. Šiandien e inimo i požiū io ka ego ijos y imas y a ypač s a bus, nes klausimas, susijęs su seman ikos i p agma ikos san ykiais i są eika, ampa ak ualus iek eo iniu, iek p ak iniu požiū iu. Ve inimo i požiū io u inys isada bu o diskusijų objek as dėl aiškių e inimo i among philosophe s, logicians, and linguis s. The conce n was caused by he požiū io k i e ijų ūkumo. Filoso inė e inimo i požiū io ka ego ija pasižymi okiomis unkcijomis: pasaulėžiū a, me odologinė (duoda žmogui bend ą o ien aciją į pasaulį), loginė (daly auja psichiniame p ocese), p ak inė i d asinės kul ū os plė ai o ien uo a unkcija (Zag ae skaja, 2007). šiuolaikinių mokslininkų požiū iu, y a susijusi su e inimo i požiū io eikšmių i iš aiškos p iemonių apib ėžimu. Šiuo The main di ec ion in he s udy o he e alua i e and a i udinal ca ego y me u šie y imai išplė ėsi į jo seman inių, unkcinių i p agma inių b uožų y imus, palygin i su uo, kad mokslininkų dėmesys anksčiau bu o su elk as ik į e inimo i požiū io seman ikos bei s uk ū os analizę. Y a p ielaida, kad e inimas i požiū is y a glaudžiai susiję su p agma ika. Tai eiškia, kad kalbė ojas ke ina da y i į aką klausy ojui, kad su o muo ų inkamą jo eakciją. Kalbininkys ės s i yje e inimo ka ego ija sukelia daug nesu a imų. Daugelis au o ių dažnai mano, kad e minai " e inimas" i " e inamumas" y a iden iški. Aiškinan šių san ykių eikšmę, eikia iš eikš i jų požiū į. Ve inimas laikomas nuomone apie e inimo e inimo pag indą, . y. e inimo subjek o susie i su požiū io į pasaulį aizdu, o muojasi ealybės objek o e inimas. Dėl o e inimas, objek y izuo as kalba i iš eikš as concep s, we should s a e ha e aluabili y e e s o he linguis ic implemen a ion o he logical ca ego y o e alua ion, ha is, he p ope y o language uni s o ling is inėmis p iemonėmis, i s a e inamumu (Hele a, Žmaje a 2022: 3143). he a i ude, le el o p ope y o an objec . The concep “a i ude” ac s as a a ojami pakai omis. S a bu pažymė i, kad e minas " e inimo ka ego ija" daugiausia susijęs su loginės ka ego ijos apib ėžimu i O en, he wo d combina ions “ca ego y o e alua ion” and “ca ego y o e aluabili y” a e used in a simila o he same con ex , bu cu en ly he e is no clea dis inc ion be ween hese concep s, and in mos cases, hey a e OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII jo įgy endinimas kalboje, o e inimo ka ego ija pasi eiškia daugiausia kaip ling is inė są oka, ypač kaip kono acijos sudedamoji dalis (Hele a, Žmažė 2022: 3143). Ve inimas laikomas pag indine ealybės ka ego ija. Žmogus analizuoja isą aplinkinį pasaulį: ealybes, objek us, eiškinius, sa ybes, elgesio būdus. Taip pa analizuojamos žmogaus min ys, eiksmai i jausmai. Todėl be eik be kas gali bū i e inamas. Ve inimas y a eiksnys, suku ian is pasaulio e ybių i požiū ių aizdą, nes e ybės i požiū is y a būdingi kiek ienai kul ū ai. Pozi y us a neigiamas požiū is į asmenį, objek ą a eiškinį, dėl jo sa ybių a i ik ies a nea i ik ies e inimo subjek o e inimo k i e ijams, . y. emocinis e inimas (Ma kelo a, 1993), kaip i be ku i e inimo s uk ū a, a sispindi d iem eiksniais: objek y iu i subjek y iu, i a spindi e inimo subjek ą objek ui i pa ies objek o sa ybėms, į ku ias e inimas y a nuk eip as. Visi e inimai y a pag įs i žmogaus e ybių sis ema i a s o auja sudė ingam seman iniam pola i e ui p edika o po ai, . y. ge am, blogai, eigiamam, neigiamam i . ., ku is padeda nus a y i objek ų e ę isuose ling is iniuose lygmenyse. Ve inimo ka ego ija u i daug bend o su modali e o ka ego ija. Kadangi subjek y ių požiū ių i į e inimų žodinė iš aiška įgy endinama ik bend a imo p ocese, a i inkamai subjek y us modalis y a bend a imo ka ego ija, iš eiškian i subjek y ų yšį su u iniu, iš aiškos, modalio i e inimo ko eliaciją; e imo iš aiškos p iemonės, e inimo lyčių aspek ai, žodynas, žodžių klasi ikacija, iesiai p ieš p anešimą esančio eks o u inio o he s a emen . E alua ion is a conscious phenomenon ha e lec s he esul o unde s anding he alue o en i onmen al phenomena. Ways o e alua ing li e ac s, pe cei ed h ough pe son’s own o gene ally accep ed sys ems o alues, no ms and laws, a e inhe en in each indi idual. Scien is s’ a en ion is ocused on he s udy o a ious aspec s o e alua ion: žinojimas e alua ion, objec s o e alua ion, he meaning o e alua ion ca ego ies in e alua ion o ms and e alua ion; speech ac s, e c. E alua ion, as a unc ional-seman ic ca ego y, ex ends o all le els o language and is ep esen ed by a se o language uni s wi h an e alua i e-a i udinal alue which exp ess he posi i e o nega i e a i ude o he speake o he con en o he message aimed a he implemen a ion o a ce ain communica i e ask (K ysano a 1999). E alua ion is a consequence o he unc ional-communica i e ocus o discou se. I s o ma ion is in luenced no only by i s immedia e ope a o s, bu also by many o he ac o s: p esupposi ion, cul u al and social ision o he wo ld, knowledge o psychology, habi s, iews o he sende o in o ma ion, S aipsniai / A icles 261 Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se (P ychodko 2001). Dėl o, kad e inimas y a kogni y inis, jis gali bū i laikomas loginiu-subjek y iu. Kalbos e inimo i kogni y inės unkcijos y a glaudžiai susijusios. Tuo pačiu me u jie y a lygūs, e inimas lydi pažinimą. Ve inimo p ocese suku iamas pažinimas. Ve inimo i pažinimo a pusa io p iklausomybė p iklauso kogni y inės ling is ikos s ičiai. Išski inai kogni y inis me odas, ku is eguliuoja kalbą i mąs ymą, y a inkamesnis e inimo ka ego ijos y imui, nes jis i ia žmogaus kogni y inę eiklą. Ve inimas, kaip in o macijos su okimo i apdo ojimo p ocesas, y a o ien uo as į sp endimų p iėmimą i padeda pasi ink i olesnius p ak inius eiksmus. Žmogus a pažįs a aplinkinį pasaulį i jį sup an a, odėl sa o kasdieniame gy enime jis u i gebėjimą e in i kalbos ak us sa o kasdienėje p ak ikoje. Są okos " e inumas" kilmė sa o p asme į i ina ben is esminius elemen us: objek ų i daik ų išo inių sa ybių, kaip asmens e ingo požiū io į juos objek ų, ap ašymą; psicho ipai apie pa į asmenį kaip šių san ykių subjek ą, san ykius a p žmonių i jų bend a imą. Dėl o e ybės įgyja apibend in ą eikšmę. Kiek iena e ybių ka ego ija u i pag indinę e ės eikšmę - objek y ią, psichologinę i socialinę. Mokydamasis objek o a eiškinio p igim ies, žmogus a skleidžia am ik us socialinių san ykių aspek us. Daik o a eiškinio s a bą isų pi ma lemia socialinis požiū is į jį i am ik os isuomenės gy enimo pa i is, e ybės o muojasi į am ik ą sis emą, ku iai indi idas laikosi sa o e inimo p ocese. Indi idualios e ybės alues, bo h indi idual and uni e sal. As he mos comple e exp ession o he y a bend os a kolek y inės e ybės asmeninė ep odukcija. Kiek ienas žmogus u i sa o, p iklausomai nuo am ik o asmens bend a imo ypa ybių. Asmenų socialinių e ybių iden i ika imas, p isky imas i įsisa inimas nus a omi pagal jų socialinę iden i ikaciją su mažų kon ak inių g upių, ku ioms p iklauso pokalbių daly iai, e ybėmis. Vinog ado o nuomonė, kad "žodis š iečia iš aiškingomis socialinės aplinkos spal omis", is da y a ak uali. Mokslininkas mano, kad […] a spindėdamas kalbė ojo asmenybę (indi idualią a kolek y inę), apibūdindamas jo e inimą ealybės, ikslinga pab ėž i, kad jo asmeninis e inimas jį k ali ikuoja kaip ienos a ki os socialinės g upės a s o ą. Iš aiška isada y a subjek y i i asmeninė - nuo umpalaikio iki s abiliausio, nuo akimi kos jaudulio iki asmens nuola inio yšio su jo a imiausia aplinka, klase, epocha, žmonėmis, kul ū a. OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII (Vinog ado as 1986: 135). Indi idualiame e inime au o ius a spindi ne ik sa o požiū į, be i isuo inai p iim us dalykų p incipus, ku ie egzis uoja šioje isuomenėje. Tai eiškia, kad ne i subjek y aus e inimo a eju y a no ma y ios pozicijos są oka. Taigi s e eo ipinis e inimo subjek o su okimas, susijęs su šioje isuomenėje p iim a no ma i ine padė is, y a ienas iš k i e ijų, pagal ku iuos a liekamas e inimas. Bend os nuomonės apie e inimo i požiū io ka ego ijos nep iklausomumą ūkumas e čia ją laiky i lyginimo ka ego ijos sudedamuoju elemen u, pab ėžian "lyginimo i e inimo" in eg alų ka ego iją. Toks apibend inimas nė a be p asmės, nes "palygin i" eiškia iš eikš i sa o požiū į, " e in i", "ma au i", ado audamiesi sa o jausmais i ais a" (Ka ce skij 1976: 107 […] 112). Elena M. Vol mano, kad e inimas apima subjek o p igim ines sa ybes, . y. jis u i objek y ų komponen ą. Pasak Vol , e inimo subjek as y a pag įs as iek asmeniniu požiū iu į e inimo objek ą, iek s e eo ipiniais požiū iais į objek ą (Vol 1985). Ve inimo ipų a anka y a iena iš e inimo y imų p oblemų. Y a kele as ei ingų klasi ikacijų, pag įs ų į ai iais k i e ijais. Vol (1985) ski ia e inimus į emocinius i acionalius. Emocinis e inimas pi miausia y a indi iduali e inimas, ku is y a iesioginė eakcija į objek ą. Jis pag įs as indi idualiais s e eo ipais, esančiais aizduo ės ėmuose. Emocinis e inimas y a ski as pakeis i in e loku o iaus emocinę būseną i sukel i a i inkamą eakciją, o acionalus e inimas y a ski as su ik i a nesu inka su iš eikš a nuomone (Hele a, Žmažė 2022: o a pa icula speake . The alue o a ional e alua ion ends o emo e ime 31–43). P iklausomai nuo e inimo objek ų skaičiaus ski iami absoliu i a ba san ykiniai e inimai. Absoliu aus e inimo apib ėžimui galime naudo i e minus "ge as" i "blogas", o san ykinį (palyginamąjį) - e minus "ge esnis" i "blogesnis". Kai kalbama apie absoliučią e inimą, pap as ai e inimo objek as y a ienas, o kai kalbama apie san ykinį e inimą, y a du objek ai. Ki aip a ian , absoliu us e inimas apima ne iesioginį palyginimą, pag įs ą socialinių s e eo ipų bend umu, o lyginamasis e inimas susideda iš objek ų palyginimo a pusa yje (Sapi 1985: 43 […] 78). Todėl, a siž elgian į e inimo pobūdį, jis gali bū i padalin as į eigiamą, neigiamą i neu alią, pag įs ą pa i inimu, pasme kimu a ba yškių sa ybių nebu imu. (Hele a kalba, Žma E a 2022: 3143). Scien is s claim ha di e en ypes o e alua ion can be exp essed di e en ly in S aipsniai 269 s aipsnis Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se 4. Ve inimo ypa umai Ka ego ija "Poli inis pe kėlimas" Disku sas Pe pas a uosius dešim mečius dauguma mokslinių y imų poli inio disku so analizės s i yje bu o su elk i į kalbos i poli ikos yšį. Pa yzdžiui, Paul Chil on (2004) a lik as poli inio disku so y imas odo, kad kalba i poli ika y a glaudžiai susiję pag indiniu lygiu. Panašiai Sa a Rubinelli (2018: 17[…]29) nus a ė, kad kalba y a s a bi poli ikai, nes poli ikai naudoja sa o galią p iim i sp endimus i da y i į aką piliečiams pe kalbą. Ki aip a ian , yšys a p kalbos i isuomenės poli inio gy enimo y a gana glaudus. Pi ma, siūlomas komunikacijos ipas p isiima masinės manipuliacijos p iemonių sa ybes. An a, kalbos mechanizmai, naudojami manipuluo i masinės sąmonės, laikomi demok a inių idėjų i e ybių šakomis. T ečia, no ėdami a sek i šiuos mechanizmus, mokslininkai u i k eip is į poli inį disku są i as i inkamus jo analizės me odus. Tiesą sakan , poli inių eks ų a gumen a y aus pobūdžio sup a imas y a pag indinis eiksnys, kad bū ų galima į e in i poli ines s a egijas (Fai clough, Fai clough 2012). Poli inio disku so e imas y a nesude inamų eikala imų inkinys: jis u i bū i ikslus i geban is eisingai i g ei ai a lik i am ik as konk ečias užduo is, o uo pačiu me u bū i poli iškai eisingas i ikslus. Te minas "disku sas" apima daugybę są okų, ačiau jį sunku iksliai apib ėž i. XX a. idu yje Oks o do i Kemb idžo ling is inių mokyklų a s o ai nus a ė poli inio disku so s udijų eo inius pag indus. Teun A. Van Dijk (2009) p anešė apie daugiausiai pe spek y ias iš adas šioje s i yje i jos sis emingus y imus. Remian is poli inio disku so koncepcija, mokslininkas pa odė, kad be ski umų pačioje socialinių si uacijų kaip kon eks o kons ukcijoje, kul ū os aip pa gali ski is p iklausomai nuo o, kaip kon eks o apib ėžimai eikia eks ą i pokalbį. Poli ikų į aizdis a spindi jo asmeninį "pasaulio aizdą", jo aksiologinius požiū į i e inimą. Ve inimas pap as ai y a labai būdingas į akos klausy ojui į ankis, o poli inėje s e oje jis pap as ai a lieka ypa ingą s uk ū inį aidmenį. Be e inimo neįmanoma išplės i poli inių pažiū ų. Poli inis disku sas g indžiamas u ili a is inėmis, mo alinėmis i e ninėmis e ybėmis. Išsamiems y imams plačiai naudojama disku so analizė. Pag indinis jo ikslas - apibūdin i kul ū os koda imo i aiškinimo kon encijas am ik ose disku sinėse s i yse, aip pa pag indines kul ū os p ielaidas. OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII (Fe ze , Laue bach 2007: 3[…]30). Be o, jis gali a skleis i paslėp ą eikšmę i pa ody i ski umą a p poli ikas kalbą i jo ik i ke inimai. Galų gale, okios analizės ezul a ai leidžia a skleis i nepag įs us pažadus i manipuliacines s a egijas, e balizuo as ling is inėmis p iemonėmis. Šio me odo e ė poli inio disku so y ime y a neabejo ina. Manoma, kad aldžia, san ykis i ski umas y a pag indinės pasaulinės poli ikos sa ybės e imui (Be ge , Esgue a 2018: 1[…]21). Taigi pag indinis e imo s udijų ikslas y a iš i i konk ečią si uaciją, ku ioje aldžios ins i ucijos u ėjo į akos e imo eiklai i kul ū os plė ai. Ve imas, ku is sup an amas kaip ep ezen acijos kalbinio pe da imo mechanizmas, be aip pa kaip a pkul ū inė eikla (Bánhegyi 2014: 139 […] 158). Ve imo ikslumas pasiekiamas o ano he cul u e, plays an essen ial ole in he mode n wo ld. This is no jus a ne ik dėl ki os kalbos algo i mų pažinimo, be i dėl o iginalios žinios i e ėjo kul ū inės e d ės sank yžos. Šiuo požiū iu e imai i e ėjai y a įsikū ę labai konk ečiuose socialiniuose i poli iniuose kon eks uose i pa i ia (Be ge , Esgue a 2018: 121). Poli inis disku sas y a nea ski iama socialinių san ykių dalis. Poli inio disku so įgy endinime, be išo inių ling is inių eiksnių, daly auja i kalbos p iemonės a e ine i ably subjec o he changes, up u es and uphea als hese con ex s bei kogni y inės s uk ū os. Ta p e ėjų y a nuomonė, kad poli inių eks ų e imui ne eikalaujama, kad specialis as u ė ų konk ečių žinių siau ai o ien uo oje emoje, palygin i su specialiu e imu, ku iam eikalingos išsamios žinios konk ečioje e imo eiklos s i yje. Reikė ų pab ėž i, kad e čian poli ines emas, e ėjo "išanks inės žinios" is da y a s a bus komponen as, i kuo pla esnės, uo inkamesnis bus e imas. Ve imo įgy endinimas y a labai linkęs į seman inius pokyčius. poli ical discou se enables conside ing and analyzing he ea u es ela ed o he ansla ion, as well as a high lexical le el, since he ocabula y o poli ical opics A la ge numbe o scien is s ag ee ha ansla ion is a a he complex p ocesas. No in inkamai i eisingai pe eik i o iginalios iš aiškos u inį, bū ina pasi ink i eikalingą e imo e siją i eisingai pe eik i jos g ama inę kons ukciją. Ka ais ai apsunkina ai, kad e imui aikomi s ilių eiksniai, ku ie aip pa y a s a bi kalba masinės komunikacijos sis emoje. o ake in o accoun . The success o a ansla ed ex o poli ical discou se is de e mined by how e ec i e he linguis ic means o in luencing he lis ene a e and how a ansla ed ex mee s he gene ally accep ed no ms o he o he S aipsniai 271 s aipsnis Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se Pag indinis poli inio disku so e imo ikslas - iš ikslinio ga ėjo gau i a sakymą, šiek iek panašų į p adinį kalbė oją. Šiuo požiū iu e imo aidmuo is didėja. Kadangi poli inis disku sas k eipiasi į am ik o socialinio ys ymosi e apo e ybių hie a chiją, e ėjas u i užim i am ik ą poli inę poziciją (Gen zle 2002: 195 […] 218). Todėl pas a asis u i in e p e uo i šal inio eks ą i as i inkamas ling is ines p iemones, kad iksliniame eks e bū ų isiškai išsaugo as jo p agma izmas i emocingumas. Be o, poli iniams eks ams ūks a loginės sudė ingumo. Dėl o kai ku ie ling is iniai s e eo ipai y a susiję su e imis su "neįp as omis" azėmis i dažnai kon encinėmis a p asmingomis azėmis. Reikė ų nepami š i, kad e imo p ocesas apima am ik as e ėjo p o ines pas angas. S a bus poli inio disku so b uožas y a jo į aka klausy ojui a audi o ijai. Todėl s a bu sup as i komunikacinį-p agma inį požiū į, ku is y a ikslingas ling is inių p iemonių inkinys, ku į iš aiškos subjek as naudoja olesniam po eikiui ga ėjui. Disku sas pagal sa o p igim į y a susijęs su p agma ika, p agma inis kalbos i bend a imo aspek as y a susijęs su žmogaus požiū iu į kalbos ženklus, ku iais siekiama iš eikš i jo e inimus, emocijas, ke inimus a liekan i su okan ling is ines ope acijas disku se. Ve imo s a egijų klausimai e imo y imuose sulaukė nemažai dėmesio. Kai ku ie ling is ai pasiūlė ski ingas s a egijas, kaip išsp ęs i kon lik ą a p sin ak inių i komunikacinių unkcijų e imui. Pa yzdžiui, Mona Bake (2018) nu odo aš uonias e imo s a egijas, ku ios p o esionaliai pašalina i p ideda. Tačiau aplinka, ku ioje ansla o s use o ans e linguis ic and p agma ic meanings om he sou ce language o he a ge language. They include ansla ion con aining mo e gene al wo ds, ansla ion con aining neu al ocabula y, ansla ion wi h cul u al subs i u ion, ansla ion using loanwo ds wi h explana ions, ansla ion- pe iph asis using ela ed wo ds, ansla ion-pe iph asis using un ela ed wo ds, e imas a lieka poli inį disku są, y a suku a siekian gau i, išlaiky i i naudo i place ine i ably in luences he s a egies used by he ansla o (Bake 2018). poli inę galią. Tai kalbos no mos. Jis a spindi e nos is o inį ys ymąsi, žmonių sa ybes, aimed a exp essing iews on he wo ld and con incing he audience o whom a en ion is di ec ed in he undoub ed co ec ness o such a iew. Fiodo o s a es ha “ he main eason o accu a e ansla ion is he knowledge o he subjec ” (Fiodo o 2002: 34). I is also impo an o he ansla o o poli ical ex s o ealize ha “language o ganizes he wo ld in i s own way acco ding o ku ios y a a pusa yje p iklausomos nuo pa ies poli inio disku so b uožų. cus oms and adi ions, cul u al adi ions ha a e e ac ed and changed a each new s age o de elopmen o his linguis ic and cul u al communi y” (Popo a 2011: 105‒107). OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII The ansla ion o poli ical discou se has a numbe o s ylis ic and unc ional S a biausia poli inio disku so unkcija y a į aka ad esa ui. Šiuolaikinėje e imo eo ijoje ma omas glaudus yšys a p e imo i socioling is inių eiksnių. Ga ėjas iš e s ą eks ą isada su okia pe sa o nacionalinės kul ū os lęšį, odėl kai ku ie eikšmingi aspek ai gali bū i klaidingai in e p e uojami a ba isiškai nesup an ami. Poli inis disku sas gali bū i apibūdinamas kaip "kompleksinė žmogaus eiklos o ma", pag įs a p ipažinimu, kad poli ika negali bū i ykdoma be kalbos. Poli ika y a apie žmones i jų gy enimą o ganizuo ose bend uomenėse. Poli ika, kaip i be ku i ki a socialinė eikla, u i sa o sa ybes, am ik os g upės būdingą kalbos į ai o ę. Disku sui eikia išsamiai išanalizuo i. No s y imai apie kalbos i galios yšį p asidėjo seniai, išsamus i niuansinis požiū is iš k i inės pe spek y os ik ai y a naujas. Teks o analizė o iginalioje kalboje ne u ė ų apsi ibo i sin ak inių yšių a p ling is inių iene ų a žodžių deno acinės eikšmės y imu, be ji u ė ų a siž elg i į o malios komunikacijos s uk ū os kono acinę eikšmę. Kono a y inis p anešimo o malių s uk ū ų e inimas iš esmės y a bend a imo s iliaus analizė, o disku sas y a pag indinė s ilis inio susi ūpinimo s i is. Žinu ės pobūdis, au o iaus i e ėjo ikslas, aip pa audi o ija gali u ė i į akos e imo ipui. Daugeliu a ejų e ėjas gali u ė i impe a y inį ikslą, . y. pada y i eiksmą aiškią i į ikinamą, i bū en ai a si inka e čian poli inį disku są. Ve imo s udijos i a pkul ū inis bend a imas y a glaudžiai susiję. Čia a si anda sudė ingų p oblemų. Kul ū inis aspek as y a s a bus šiuolaikinių e imo s udijų T ansla o s mus be able o wo k a a high le el o in e cul u al compe ency which a pdisciplininio pobūdžio odiklis i susijęs su e imo analize jo kul ū iniame, poli iniame i ideologiniame kon eks e. Ve uo ojas u i a pažin i am ik am disku sui i laiko a piui būdingus ideologinius p ie aisus, kad galė ų juos panaudo i ikslinio eks o seman iniams san ykiams pe a ky i. Šiuolaikinėse e imo s udijose dėmesys nuk eip as nuo kalbos į žmogaus eiklą kul ū iniame kon eks e. Ve uo ojas u i žino i cha ak e is ikas, apib ėžiančias disku są, ku iame y a eks as, jei jis no i išsaugo i be kokią is o inę a seman inę apa ybės jausmą. Ve uo ojas u i sup as i, kad yšys a p disku so i eks o y a ypač s a bus: disku sas y a įsikū ęs eks uose, o eks ai suda o disku są. Disku sas pe žengia eks ų inkinį, . y. abs akčios s uk ū os y a susijusios su ma e ialinėmis sąlygomis, ku ios y a eikšmės a ikuliacijos pag indas. (Sco , B uce 1994: 580[…]607). S aipsniai / A icles 273 Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se 5. Žodžių iš aiškos būdai Ve inimo ka ego ija Uk ainos poli inis disku sas Išanaliza us ak inę medžiagą, emian is Wol o klasi ikacija, ku i ski ia acionalius i emocinius e inimus, bu o iš yškin os kai ku ios e inimo ka ego ijos iš aiškos p iemonės. P adiniame eks e y a i acionalių, i emocinių į e inimų. Analizės me u mes aip pa padalinome e inimą į absoliučią i san ykinę; eigiamas, neigiamas a neu alus. Pozi y ios seman ikos leksemos y a acionalaus į e inimo a s o ai, okie kaip būd a džiai, a diniai i azeologiniai iene ai (pa eikiami: h ps: www.p esiden .go .ua; Twi e i Facebook): “Це був результативний для України тиждень. Багато різних активностей – за моєю участю, за участю першої леді України, за участю P emje as i užsienio eikalų minis as. (Tai bu o p oduk y i sa ai ė Uk ainai. Daug į ai ių enginių […] su mano daly a imu, su Uk ainos pi mosios ponios daly a imu, su p emje o i Užsienio eikalų minis as.) “Провів сьогодні засідання Ставки Верховного Головнокомандувача. Pi animai sup an ami. Pe do . (Šiandien yko Aukščiausiojo y iausiosios adas š abo susi ikimas. P oblemos y a aiškios. F on inė linija. Mūsų ka iuomenės ap ūpinimas. I naujos g ėsmės, ku ias suku ia Rusija.) “Хто насправді міцний, а хто вдає міцність. Хто справді відчуває свою силу, а хто намагається з усіх сил приховати слабкість і невпевненість.” (Who is eally s ong, and who p e ends o be s ong. Who eally eels his own s eng h, i ku is s engiasi paslėp i sa o silpnumą i nesaugumą.) “До речі, з моменту започаткування такої відзнаки для наших військових підрозділів – а вона була започаткована у травні цього року – вже 46 військових частин відзначені за мужність і відвагу. Героїзм, мужність наших […] (Beje, nuo o laiko, kai bu o įs eig as oks apdo anojimas mūsų ka iniams iene ams […] i jis bu o įku as šių me ų gegužę […] 46 ka iniai iene ai jau bu o apdo ano i už d ąsą i d ąsą. Mūsų ka ininkų did y iškumas i d ąsa, siekimas nep iklausomybės i eisingumo [...]) "Mūsų aldžia demons uoja p eceden o ne u inčią d ąsą [...]" (Mūsų šalis pa odo p eceden o ne u in į d ąsą [...].) Žodžiai, ku ie u i e inamąją eikšmę, . y. e ek y us, aiškus, s ip us, į pagalbą o ien uo as, did y iškas, a i as, d ąsa, p eceden o ne u in is d ąsus, apčiuopiamas, į iesą o ien uo as, s ip ybę pag įs as, inicia y a gali bū i p iski iami acionaliam e inimui, OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII, kadangi kalbė ojas ne u i ikslo išp o okuo i klausy ojų eakcijos, jis (ji) kiek ieną iš sakinių gali e in i kaip only s a es his/he own opinion. Since he objec o e alua ion is he same in absoliučią, ku i daugeliu a ejų u i eigiamą pobūdį. "Dėkoju už mūsų ka ių sėkmę!" (Aš esu dėkingas mūsų ka ininkams už ikslumą!) “Вдячний усім у світі, хто допомагає нам захищати життя і свободу!” (Esu dėkingas isiems pasaulyje, ku ie padeda mums apsaugo i gy ybę i lais ę!) “Я дякую всім нашим воїнам – від командувачів до рядових! Дякую Esu dėkingas isiems mūsų ka ei iams - nuo komandan ų iki pap as ų ka ei ių! Esu dėkingas isiems, ku ie padeda mūsų gynybai! “Дякую партнерам за ці вагомі кроки солідарності. Завдяки таким Sp endimai mūsų d augų mi saugome соціальnu s abilumą [...]. (Ačiū pa ne iams už šiuos s a bių solida umo žingsnius. Dėka mūsų d augų sp endimų mes išlaikome socialinį a spa umą [...].) “А зараз окремо подякую прикордонникам Чопського загону, які воюють саме на Бахмутскому напрямку [...]. (I daba no ėčiau a ski ai padėko i Čopo bū io pasienio sa gybams, ku ie ko oja ne oli Bakhmu o [...].) “Кожного дня здобуваємо для України нові сили, щоб пройти цю зиму, і я Dėkoju isiems, kas di ba dėl o i kas padeda mūsų als ybei. Kiek ieną dieną mes gauname naują jėgą Uk ainai išgy en i šią žiemą, i aš dėkoju isiems, ku ie di ba dėl o i ku ie padeda mūsų als ybei. “І я ще раз дякую всім нашим партнерам, які допомагають. Дякую всім нашим героїчним працівникам ДСНС, нашій поліції, військовим, які прово- d iem ozminuojimo. Dėkoju isiems mūsų pa ne iams, ku ie padeda, dėkoju isiems mūsų did y iškiems als ybės nepap as ųjų si uacijų a nybos da buo ojams, policijai i ka iuomenei, ku ie ykdo minų iš alymą. “Це відчутний тиск. І я вдячний усім нашим воїнам, які його витримують. Вдячний і партнерам, які розуміють, що в таких умовах ми потребуємо збільшення оборонної допомоги. Я дякую всім, хто воює, працює й допомагає, Išsaugo i Uk ainą! (Tai aki aizdus spaudimas. I aš esu dėkingas isiems mūsų ka ei iams, ku ie ai iš e ia. Taip pa esu dėkingas pa ne iams, ku ie sup an a, kad okiomis sąlygomis mums eikia padidin i gynybos pagalbą. Dėkoju isiems, ku ie ko oja, di ba i padeda apsaugo i Uk ainą!) Šie sakiniai y a p adinės eks o kalbė ojo dėkingumo iš aiškos pa yzdys i dėl sa o p igim ies, be o, kad y a acionalūs, jie aip pa gali bū i laikomi absoliu ais su eigiama p asme. “Коли Росія заявляє, що нібито хоче переговорів, а сама оголошує мобілізацію […]. Усім усе зрозуміло. Росія сама ховає перспективу переговорів sa o ankomis […] (Kai Rusija skelbia, kad a iamai no i de ybų, be S aipsniai / A icles 275 Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se ji pa i skelbia [...]. Pa i Rusija slepia de ybų pe spek y ą sa o ankomis.) Rozbi iai namai, kačiųni, maso e laido u ių [...]. (Sug iau i namai, kankinimo kame os, masiniai laido u ės [...]) Ve inamumas iš eiškiamas isais sakiniais; ai liudija sakinio seman inė apk o a, sus ip in a g a inių ženklų pagalba aš u i a i inkama žlugimo in onacija žodinėje kalboje. Ve inimas gali bū i apibūdinamas kaip acionalus, absoliu us i neigiamai iš eikš as. Didžioji dalis šių poli inių kalbų iš aukų šal inių in o macijos y a apdo ano a am ik u yškiu emociniu u iniu, panašiu į gam ą, ku i u i daugiau ake ų i žmonių nei mes [...]. I mes da ome iską, kad apsaugo ume sa o žmones i o e alua ion. He e a e some o hem: “Уже 218 днів ми захищаємось від тих, у кого більше, ніж у нас, ракет та людей […]. І ми робимо все, щоб захистити своїх людей та незалежність України. Це наш святий обов’язок. Обов’язок перед нашими батьками. Обов’язок перед нашими дітьми. Обов’язок перед усіма поколіннями нашого народу – тими, хто жив, і тими, хто житиме на нашій землі. Нам не потрібно чужого!” (Fo 218 days, we ha e been de ending ou sel es agains hose Uk ainos nep iklausomybę. Tai mūsų š en a pa eiga. Mūsų pa eiga ė ams. Pa eiga mūsų aikams. Pa eiga isoms mūsų žmonių ka oms - iems, ku ie gy eno i ie, ku ie gy ens mūsų žemėje. Mums ne eikia o, kas nė a mūsų!) Ko jie isi laukia? Jūs žino e a sakymą [...]. […] (Kas juos isus laukia? Tu žinai a sakymą [...].) Šal inio eks o kalbė ojo kalba y a žodinė, odėl dėl padidėjusios in onacijos i akcen uojamų a ski ų žodžių mes galime sup as i, ku ie iš jų y a e inami. Pagal e inimo ka ego ijos ipą okie žodžiai kaip bjau us, nusikals amas, bep asmis, žiau us, siaubingas y a emociniai, ski i sukel i am ik ą eakciją ecipien s o he con en o he s a emen . I can also be emphasized ha all o hem a e absolu e and nega i e in na u e. “Катастрофічна ситуація в окупованому Криму. Повністю підтверджується інформація щодо кримськотатарського народу: більшість мобілізаційних повісток розписана там саме на киримли […] ще одна причина […] (Ka as o inė padė is okupuo ame K ime. In o macija apie K ymo a a ų au ą y a isiškai pa i in a: dauguma mobilizacijos šaukimų y a pa ašy i specialiai K ymo gy en ojams [...] ano he eason o he immedia e and ha sh eac ion o he whole wo ld.) The adjec i e “ca as ophic” is cha ac e ized by he nega i e na u e o he assessmen wi h an emo ional and absolu e meaning. “Депортації. Спалені міста й села, знищені повністю – нічого не залишається живого […]. Ракетний терор. Масові поховання […].” OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII (Depo acijos. Sudegin i mies ai i kaimai, isiškai sunaikin i […] po asizmo nieko nelieka gy o [...]. Rake inė e o as. Masiniai laido u ės [...].) Pagal p igim į šių iš aiškų e inimas gali bū i klasi ikuojamas kaip neigiamas i absoliu us su yškiu iš aiškos emociniu u iniu. […]Oče idnis kon as as iš mūsų.[…] (Aki aizdus kon as as su mumis.) […]Ko jie isi laukia? Žino e a sakymą. (Kas juos isus laukia? Tu žinai a sakymą.) “Хотите больше? Нет? Тогда протестуйте. Боритесь. Убегайте […]. Tai a ian ai jums, kad išgy en um ( usų a ian as). (No iu daugiau? Ne? Tada p o es uo i. Ko o i a gal. Bėg i [...]. Tai jūsų išgy enimo a ian ai.) “Та й коли це сталося? Одразу, як в Індонезії завершився перший день саміту «двадцятки» і найбільш помітні заяви прозвучали, основні зустрічі A sidū ė. (I kada ai a si iko? Kaip ik pi moji G20 i šūnių susi ikimo diena baigėsi Indonezijoje, bu o pa eik i s a biausi pa eiškimai, yko pag indiniai susi ikimai.) “Чому саме Одеса? Чому саме Україна? Чому саме Чорне море? Цьогоріч Uk aina apo pasauliniu įž ilgsniu d ąsos [...]. (Kodėl Odesa? Kodėl Uk aina? Kodėl Juodoji jū a? Šieme Uk aina apo pasauliniu d ąsos pa yzdžiu [...]) “Ці слова я казав на цьому ж місці у цей же день рівно один рік тому. Що nuo o pasikei ė? Čimalo. Mūsų šalyje, Eu opoje i isame pasaulyje. (Šius žodžius aš sakiau oje pačioje ie oje ą pačią dieną p ieš iksliai me us. Kas pasikei ė nuo o laiko? Daug kas pasikei ė mūsų šalyje, Eu opoje i isame pasaulyje.) Taking in o conside a ion he ob ious e alua i e nega i e conno a ion, hese sen ences a e endowed wi h a signi ican emo ional con en , since hey a e he o ical ques ions, he answe o which is al eady clea o e e yone. “Ми встановимо всі особистості тих, хто катував, хто знущався, хто приніс це звірство […] на нашу українську землю.” (We will es ablish all he ų, ku ie kankino, pik naudžia o, ku ie a nešė šį žiau umą [...] mūsų Uk ainian land.) Dėka leksikinių paka o inių žodžių naudojimo sakiniuose, padidėja emocionalizmas. The wo ds “ o u ed”, “abused”, “a oci y”, “c imes” ha a e nega i e, as well as absolu e in hei exp ession, a e aluable in ansla ion. “Світ шукає засоби для захисту людей від голоду та цінової кризи, і Україні є що запропонувати. Ми постійно збільшуємо експорт продоволь- ства, ми допомагаємо Продовольчій програмі ООН, відправляємо зерно як гуманітарну допомогу країнам, які цього потребують – Ефіопії, Сомалі. І ніколи, ніколи Україна не провокувала жодних криз на продовольчому рин- ку.” (The wo ld is looking o means o p o ec people om hunge and p ice c isis, and Uk aine has some hing o o e . We cons an ly inc ease ood expo s, we help he UN Food P og am, we send g ain as humani a ian aid o he coun ies ha need S aipsniai / A icles 277 Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se ai […] E iopija, Somalija. I Uk aina niekada niekada nesukėlė jokios k izės mais o inkoje.) P adiniame eks e y a d igubas neigimas, ku is aip pa pab ėžia pa eiškimo emocingumą i iš eiškia neigiamą požiū į. Dėkoju jums isiems, aikinai! "Molodci!" (Ačiū isiems! Ge ai pada y a!) “Бити ракетами по території НАТО […]. Це дуже суттєва ескалація. Tu ime eik i. (Rake ų paleidimas į NATO e i o iją. Tai labai eikšminga eskalacija. Tu ime eik i.) “І я хочу зараз сказати всім нашим польським братам і сестрам. Україна Visada jus palaiko! (Aš no iu pasaky i daba isiems mūsų lenkų b oliams i sese ims: Uk aina isada jus palaikys! Pe galė įmanoma, kai nė a baimės!) “Робимо все, щоб допомогти нашим хлопцям на цьому напрямку. Нашим героям, які тримають там оборону. Кожен, хто там, заслуговує найвищої (Mes da ome iską, kad padė ume sa o be niukams šioje k yp imi. Mūsų did y iai, ku ie en palaiko gynybą. Visi en nusipelno aukščiausio dėkingumo!) “Ми про це пам’ятаємо. Мусимо! І ми бачимо, що відбувається сьогодні Pasaulis, kas yks a Uk ainoje. (Mes p isimename ai. Tu ime! I mes ma ome, kas šiandien yks a pasaulyje, kas yks a Uk ainoje.) “Звільнили Ірпінь. Молодці! Вдячний кожному і кожній – усім, хто di bau į šį ezul a ą. (I pinas bu o išlais in as. Ge ai pada y a! Esu dėkingas isiems, ku ie di bo dėl šio ezul a o.) Šių pa yzdžių e inimas gali bū i apibūdinamas kaip acionalus, absoliu us i eigiamai a ba neu aliai iš eikš as. Dėl seman inės sakinių apk o os, ai dėka is possible o unde s and he mood o he speake and his a i ude o si ua ions g a inės eikšmės išklausos ženklų pa idalu. Kalbė ojo bend a imo būdas u i cha ak e is inių b uožų i iš eiškia jo požiū į į ealybę, naudodamas a dinius a dus su e inamuoju komponen u: “Допомагайте тим в окупованих районах, хто цього потребує: літнім людям, одиноким, родинам із дітьми. Україна повернеться на всю свою землю, i u ime išsaugo i en kaip labiausiai mūsų žmonių. (Padėki e iems, ku iems ai eikia okupuo ose ie o ėse: pagy enusiems žmonėms, ienišiems žmonėms, šeimoms su aikais. Uk aina g įš į isą sa o žemę, i mes u ime en išlaiky i kuo daugiau sa o žmonių.) “Відсутність масованих ракетних ударів говорить лише про те, що ворог до них готується і може вдарити в будь-який час. Хоча очевидно, що і без (Masinių ake ų smūgių nebu imas eiškia ik ai, kad p iešas jiems uošiasi i gali smog i be ku iuo me u. No s aki aizdu, kad ne i be š iesos mes ge ai žinome, ku šaudy i i ką išlais in i [...].) OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Visi e inan ysis a diniai iš šių eks ų eilu ės y a emocinio e inimo pa yzdžiai, ku iais siekiama sukel i am ik ą klausy ojo eakciją, o e inimas y a absoliu us, u in is yškią neigiamą eikšmę. 6. Kalbinis aiškinimas Iš gau ų duomenų Pa eik oje knygoje e inimo ka ego ija bu o klasi ikuojama pagal į ai ius k i e ijus. Vieną iš pag indinių klasi ikacijų pa eikė Vol (1985), ku is ski ia emocinį i acionalų e inimą. Ki i ling is ai i mokslininkai e inimą ski ia kaip san ykinį a absoliu ų: jie jį ski ia į eigiamą, neigiamą i neu alią p igim į. Emocinio e inimo ikslas - sukel i audi o ijai am ik ą eakciją į am ik ą į ykį a aplinkybes; Todėl, a siž elgian į šių poli inių kalbų pa yzdžių žinios pobūdį, jos daugiausia y a u inčios neigiamą u inį. Racionalus e inimas, sa o uož u, nesiekia pakeis i bend ažygio emocinės būsenos, be eiškia sa o nuomonės iš aišką, ku ia siekiama, kad ad esa as su ik ų a nesu ik ų. Dėl o be eik isi acionalaus e inimo pa yzdžiai y a eigiami a ba neu alūs. Ve ėjai- e imai linkę naudo i ečiojo e imo s a egiją ( aikomojo eks o kū imas, ku is a i inka aikomosios kalbos kalbė ojo po eikius, aikomosios eks o ikslas gali ski is nuo kū ėjo ikslo) sp endžian poli inius eks us. Šioje knygoje ci uo uose poli inių kalbų eks uose nė a jokio san ykinės e inimo. Tada, kadangi absoliu i e ė pasi aiko isuose duo uose he ole o he only objec o compa ison is usually implici . pa yzdžiuose, daugelis emocinių i acionalinių į e inimų pa yzdžių iš eiškiami isais sakiniais, pa yzdžiui: Emocinis e inimas: “Вони хіба що не роблять мило з людей, не роблять абажури зі шкіри... Masš ab ne į isą Eu opą [...]. Jie nepada o muilo iš žmonių, jie nepada o lempų iš odos... Tai ne isa Eu opa [...]. […]Dėkoju isiems, ku ie ko oja i di ba dėl Uk ainos pe galės![…] […] […]Aš esu dėkingas isiems, ku ie ko oja i di ba už Uk ainos pe galę![…] “Вдячний усім у світі, хто допомагає нам захищати життя і свободу!” – "Esu dėkingas isiems pasaulyje, ku ie padeda mums apsaugo i gy ybę i lais ę!" “Скільки разів Україна говорила про те, що нашою країною держава- Te o is as nesibaigiasi? […] […] […] Kiek ka ų Uk aina sakė, kad e o is inė als ybė nebus ap ibo a mūsų šalimi? […] S aipsniai 285 s aipsnis Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se Pa yginas Bo is D. 1999: Pa yginas, Bo isas D. Ana omija bend ija [Ana omija obščenija], Sank Pe e bu gas: Izdaтельство Михайлова В. А. [Š . Pe e bu gas: Izda el’s o Michajlo a V. A.]. Pisano a Ta jana V. 1997: Писанова, Татьяна В. Nacionaliniai-kul ū iniai aspek ai оценочной семантики: Эстетические и нравственные оценки [Nacionalnokul u nye aspek y ocenočnoj seman iki: Ès e ičeskie i n a s ennye ocenki], Mosk a: Издательство Икария [Mosk a: Izda els o Ika ija]. Popo a Ta jana G. 2011: Попова, Татяна Г. Cin agma ičeskie osobennos i ju idičeskogo disku sa. Ino acijos užsienio kalbų dės ymuose s uden ams-ju is ams [Inno acii p epoda anii inos annych jazyko s uden am-ju is am], medžiagos a puni e si e inės mokslinių-p ak iškos kon e encijos [ma e ialy mež uzko naučno-p ak ičeskoj kon e encii], 2011 m. ko o 25 d. [25 ma a 2011 g.], Rusija: Rusija: Izda imo Akademija Rosja p a o aja Akademija [Mosk a: Izda elo o Akademija Rosja P a o aja Akademija]. Minjus a RF], 105[…]107. P ichodko Hanna I. 2001: Приходько, Ганна И. Способи виражение оценки в современном английском мови [Sposoby y ažennja ocinky syčasnij anhlijskij mo i], Запорижжя: ЗДУ [Zapo ižžja: ZDU]. La y Powell, Cowa Joseph 2016: Poli inės kampanijos komunikacija: iduje i išo ėje, 2 leidimas, Niujo kas: Rou ledge Taylo & F ancis G oup. Romano a Ta jana V. 2008: Romano a, Ta iana V. Modalybė. Ocenka. Emocionalumas: monoog a ija [Modalnos . Ocenka. Èmocionalnos : monog a ija], Nižnis No go odas: NGLU N. A. Dob oljubo a. Rubinelli Sa a 2018: Re o ika kaip pilie inis menas nuo seno ės iki mode numo p adžios. […] The Rou ledge Handbook o Language and Poli ics, ed. R. Wodak, B. Fo ch ne , London, New Yo k: Rou ledge Taylo & F ancis G oup, 17 […] 29. "Shi in Debo ah, Tannen Debo ah, Hamil on Heidi E., eds., 2001: "The Handbook o Discou se Analysis", Ox o d: Blackwell Publishe s L d. Sapi Edwa d 1985: "Sepi Edua d". "Shi in Debo ah, Tannen Debo ah, Hamil on Heidi E., eds., 2001: "The Handbook o Discou se Analysis", Ox o d: "Blackwell Publishe s L d". Sapi Edwa d 1985: "Sepi Edua d". " G adua imas [G adui o anie]. Naujasis užsienio ling is ikos. Linguis inė p agma ika [No oe za ubežnoj ling is ike. Ling is ičeskaja p agma ika], išp. 16 [ yp. 16], č. 16 [č. 16], сост. N. D. A u juno a, 43[…]78. Claude Shannon E. 1948: Komunikacijos ma ema inė eo ija. […] "Bell Sys em Technical Jou nal 27" (379-423). OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Sco ne G., B uce Reginald A. 1994: Ino a y aus elgesio de e minan ai: indi idualios ino acijos da bo ie oje modelis. […] Akademijos adybos žu nalas 37(3), 580[…]607. Shymko Vi alii 2021: Kalbinės sąmonės disku seologija: kai ku ių s uk ū inių i seman inių san ykių neu onų inklų modelia imas. Psicholinguis ika 29(1), Sosnin 193–207. Oleksand V., Mychnenko Ana olij M., Ly yno a Ljudmyla V. 2011: Соснін, Олександр В., Михненко, Анатолій М., Литвинова, Людмила В. Komunikacinė isuomenės ys ymosi pa adigma [Komunika y na pa adyhma suspilnoho oz y ku], Kije as: НАДУ [Kyji : NADU]. [Semio ika poli ičeskogo Šejgal Elena I. 2004: Шейгал, Елена И. Семиотика политического дискурса disku sa], Mosk a: ИТДГК Гнозис [Mosk a: ITDGK […]Gnozis[…]]. Telija Ve onika N. 1986: Telija, Вероника Н. Konno acinis aspek as seman ikai nominaciniai iene ai [Konno a i nyj aspek as seman ika nomina i nych edinic], Mosk a: Наука [Mosk a: Nauka]. Gen zle Edwin 2002: T ansla ion, Pos s uc u alism, and Powe . – T ansla ion and M. Tymoczko, E. Gen zle , Amhe s , Bos onas: Masačuse so uni e si e as Spauski e. Van Dijk Teun A. 1995: Eso e inio disku so analizė. […] Disku sas i isuomenė 6(1), 5–6. Van Dijk Teun A. 2009: Visuomenė i disku sas: kaip socialiniai kon eks ai da o į aką eks ui i pokalbiui, Kemb idžas, Niujo kas, Melbu nas, Mad idas, Keip aunas, Singapū as, São Paulo: Kemb idžo uni e si e o spauda. Vinog ado as Vik o as V. 1986: Vinog ado as, Vik o as V. G ama inis mokymas apie žodį [G amma ičeskoe učenie o slo e], Mosk a: Наука [Mosk a: Nauka]. Vol Elena M. 1985: Вольф, Елена М. Функциональная семантика оценки поведения личности [Psycholohija [Funkcional’naja seman ika ocenki], Москва: Наука [Mosk a: Nauka]. Chmilja Oleh F. 2017: Хміляр, Олег Ф. Психологія символічної регуляції sym oličnoji ehuljaciji po edinky osobys os i], Київ: НАПН [Kyji : NAPN]. Zag ae skaja Ta jana B. 2007: Заграевская, Татьяна Б. Категория оценки как лингвистическая проблема [Ka ego ija ocenki kak ling is ičeskaja p oblema], Пятигорск: ПГЛУ [Pja igo sk: PGLU]. S aipsniai 287 s aipsnis Rep oduc ion Peculia i ies o he Mode n Poli ical Discou se Šiuolaikinio poli inio disku so e imo ypa umai SANTRAUKA S aipsnyje ap a iami su e inamojo požiū io ka ego ijos są oka kalbo y oje nimo susiję klausimai i šios ka ego ijos ap aiškos poli iniame disku se. Analizuojami kai ku ie e i- klasi ikacijos ipai. Ve inimo pag indai analizuojami iš žmogaus e ybių sis emos požiū io aško, apimančio modalines kono acijas, ak ualizuojamas komunikacijos p ocese. Pab ėžiama, kad indi idualaus e inimo a eju kalbė ojas pe eikia ne ik sa o požiū į, be i isuo inai p iim inus, isuomenėje egzis uojančius p incipus a ba, ki ais žodžiais a ian , s e eo ipinį požiū į į objek ą. Emocinis e inimas (asmens iesioginė eakcija į objek ą) y a p iešingas acionaliam e inimui (ku is emiasi p o u, o ne emocijomis). Au o iai eigia, kad emociniu e inimu siekiama pakeis i pašneko o emocinę būseną i sukel i a i inkamą eakciją, o acionalaus e inimo ikslas y a su ik i a ba nesu ik i su iš eiškiama nuomone. Absoliu us e inimas y a susijęs su są okomis ge as i blogas, o san ykinis e inimas iš eiškiamas są okomis ge esnis i blogesnis. Ty ime analizuojama eigiamo i neigiamo ad esa o požiū io į am ik ą si uaciją s uk ū a, ku i suku ia emocinį kono acijos komponen ą. Daug dėmesio ski iama e inamojo požiū iui seman inei s uk ū ai i aiškos p iemonėms: šaukiamiesiems i e o iniams klausimams, sušukimams, dėkingumo, pagy imo, pasme kimo i ki oms azėms. Poli inis disku sas y a susijęs su poli ine komunikacija, ku ios pag indinis ikslas y a į ikin i ad esa ą, pasi ikė i juo i paska in i jį eik i, o poli inis eks as su masiniu in o ma imu apie pag indines isuomenei s a bias p oblemas i į ykius, ku ie šiuo me u yks a isuomenėje. S aipsnyje analizuojami Uk ainos p eziden o Volodymy o Zelenskio kalbų i kasdienių k eipimųsi eks ai, apiman ys laiko a pį nuo 2022 me ų ko o mėnesio iki 2022 me ų g uodžio mėnesio, i jų e imai į anglų kalbą. Kadangi uk ainiečių i anglų kalbos u i am ik ų s uk ū inių ski umų, s aipsnyje ap a iamos šios g ama inės e imo ans o macijos: pakei imai, sukei imai, p idėjimai i p aleidimai ( e imo ak ikos). Į eik a 2023 m. gegužės 23 d. OLEKSANDRA V. POPOVA The S a e Ins i u ion “Sou h Uk ainian Na ional Pedagogical Uni e si y named a e K. D. Ushynsky” 34, S a opo o anki ska S . 65020, Uk aine, Odesa alex-popo a@uk .ne OLEKSANDRA V. POPOVA, ILONA M. DERIK, NATALYA S. ZHMAYEVA 288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ILONA M. DERIK The S a e Ins i u ion “Sou h Uk ainian Na ional Pedagogical Uni e si y named a e K. D. Ushynsky” 34, S a opo o anki ska S . 65020, Uk aine, Odesa [e-paš as apsaugo as] NATALYA S. ZHMAYEVA The S a e Ins i u ion “Sou h Uk ainian Na ional Pedagogical Uni e si y named a e K. D. Ushynsky” 34, S a opo o anki ska S . 65020, Uk aine, Odesa [email p o ec ed]om