226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
PAVEL SKORUPA
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3903-7006 Ty imo s i ys:
Toponimija, kogni y inė onomas ika, kogni y inė
seman ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-11
MOTIVATION AND SEMANTICS
ŠALČININKAI ajono
POTAMONIMAI: Kogni y as
P ia ėjimas
Kogni y inis požiū is į Šalčininkų ajono
po amonimų mo y aciją i seman iką
Ano acija
Ty imo ikslas - Šalčininkai ajono po amonimų (upės i upės pa adinimų) seman inė analizė
kogni y inės seman ikos sis emoje, daugiausia dėmesio ski ian jų mo y acijos nus a ymui.
Ty ime nag inėjami iš iso 55 po amonimai, ku ie šiuo me u o icialiai eikia y imo e i o ijoje.
Ling is inė analizė a skleidžia, kad po amonimai ski s omi į d i ski ingas ka ego ijas: uos,
ku ių mo y acija i seman ika y a aiški (32 a ejai), i uos, ku ių mo y acija i seman ika y a
neaiški (23 a ejai). Abiejų ka ego ijų pa adinimai pe eikia pa adin ojo įspūdžius apie pa adin ą
objek ą pe e imonus, ku ie a spindi s a biausius ie os b uožus i p iski ia jiems eikšmę.
RAKSTELIES ŽODYS: oponimo mo y acija, oponimo seman ikos, po amonimai, Šalčininkai
Apylinkė, kogni y inė onomas ika.
ANOTACIJA
ikslas Ty imo kogni y inės seman ikos ėmuose a lik i Šalčininkų ajono po amonimų (upių i
upelių a dų) seman inę analizę, daugiausia dėmesio ski ian jų mo y acijos nus a ymui.
S aipsnyje nag inėjami 55 po amonimai, šiuo me u o icialiai unkcionuojan ys i iamame
plo e. Kalbinė analizė a skleidžia, kad po amonimus galima suski s y i į d i ski ingas g upes:
skaid ios mo y acijos i seman ikos (32 a ejai) bei neskaid ios mo y acijos i seman ikos
S aipsniai 227 s aipsnis
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
(23 a ejai). Abiejų g upių a dai pe eikia į a dy ojo įspūdžius į a dijamų objek ų a ž ilgiu
pe pama inius žodžius (e imonus), a spindinčius yškiausius Šalčininkų ajonas, kogni y inė
ie ų b uožus i su eikiančius jiems eikšmę.
ESMINIAI ŽODŽIAI: oponimų mo y acija, oponimų seman ika, po amonimai,
onomas ika.
Įžanga
Tinkami a dai y a s a bi be ku ios kalbos dalis, o jų unkcijų y imai yks a nuo
seno ės laikų. Tačiau nė a ieningos eo ijos kelių, ypač kogni y inėje onomas ikoje.
o p ope names exis s as di e en onomas ic schools pu sue a ying esea ch
Remian is kogni y inės onomas ikos pos ula ais, Tomas Hobbsas sa o ak a ą apie
a dus (1655) gali laiky i pi muoju da bu, ku iame pa eikiamos įž algos apie a dų
eikšmę. Pasak Hobbso (Hobbes, 2002: 1655) a das y a žodis, ku is gali a si as i mūsų
p o oje kaip min is, panaši į kažkokį mūsų anks esnį mąs ymą, i ku is, iš a as
ki iems, gali bū i jiems ženklas o, ką kalbė ojas gal ojo a ne u ėjo sa o gal oje.
Taigi a dai iš eiškia i kalbė ojo, i ad esa o min is, a spindėdami inkamo a do
esmę. Tai ski iasi nuo John S ua Mill's (1906 [1872]) plačiai naudojamo inkamo a do
apib ėžimo, ku is i ina, kad inkami a dai ne u i seman inių b uožų (ž . K ipke
1972; Ullmann 1969; i ki i). Kogni y inė a dų analizės pe spek y a odo, kad, be
leksikinių b uožų, a dai aip pa pe eikia seman inį i koncep ualinį u inį. Willy Van
Langendonck (2007, 2013, 2016, 2017) i ina, kad nuosa ieji pa adinimai u i
p igim ines p ielaidas, įskai an g ama inę eikšmę, pag indinio lygio p ielaidas i
kono acines p agma ines eikšmes. Tačiau jie "nė a i in os leksikos eikšmės" i
ik "a odo kelių ūšių p ielaidines eikšmes: ka ego ines (pag indinį lygį), asociacines
jausmas (į edamas pe pa adinimo nešėją a ba pe pa adinimo o mą), emocines
jausmas i g ama ines eikšmes" (Van Langendonck 2007: 7). Todėl nuosa ieji
pa adinimai nu odo subjek ą be leksikos eikšmės i laikomi labiausiai p o o ipiniais
a diniais. Panašiai Joana Sze szunowicz (2010) s ebėjo inkamų a dų i oponimų
kono acines eikšmes, ku ios suda o onimines g upes, ku ios kalbė ojo sąmonėje
sukelia kul ū ines kono acijas. Sze szunowicz (2010: 548-549) eigia, kad onimai a lieka
iek deno a y ias, iek kono a y ias unkcijas, o an oponimai suda o didžiausią
g upę su kono a y iu po encialu, po ku ių seka oponimai. Be o, kogni y inis požiū is
į nuosa us a dus odo, kad jie u i daug in o macijos, ne ik iesioginę
in e p e aciją,
PAVEL SKORUPA
Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXXVIII, apiman is į ai ius sluoksnius, ku ie
demons uoja į ai ius yšius su oponimais, kaip i ki i inkami pa adinimai, y a
su ounding en i onmen , including cul u al cus oms, amilial ela ions, and
owne ship (c . wo ks by Be ezo ič 1991; Ru 2001; and o he s).
nea siejama kalbos dalis, nes jie a skleidžia in o maciją apie ie os k aš o aizdį,
is o iją i kul ū ą. Ka penko i Golubenko (2015: 286) nuomone, oponimai, kaip i ki i
nuosa ieji a dai, u i g ama inę s uk ū ą i eikšmę, ku i egzis uoja žmogaus
sąmonėje. Toponimai i ie o ės […] ezonuoja su eikšmėmis. Be ie o ių pa adinimų
[…] įk ėpimų […] (Alasli 2019: 6). Tai eiškia, kad oponimai a lieka d igubą unkciją -
unc ion as indica o s o speci ic locali ies, hey also ca y implica ions ha
people sense and deciphe p oceeding om hei du ies, backg ound, and
apibūdina am ik ą ie ą, o uo pačiu me u pe duoda susijusias cha ak e is ikas i
eikšmes, susijusias su am ik ais asmenimis a socialinėmis g upėmis. Todėl
oponimo eikšmė gali bū i koncep ualizuo a kaip jo leksikinė eikšmė, ku i kyla iš
žymiausių pa adinimo mo y acijos žymė ojo b uožų. P adinis pa adinimo seman inis
u inys adinamas e imologine eikšme a ba iden i ikuojama eikšme (Ainiala,
Saa elma, Sjöblom 2016: 32).
S aipsnyje nag inėjami Šalčininkai ajono po amonimai iš kogni y inės onomas ikos
pe spek y os, a siž elgian į jų kul ū inį, is o inį i socialinį kon eks ą bei naudojamos
kalbos kono acijas. Ty ime p ipažįs amos daugialypės oponimų eikšmės, a spindinčios
okius eiksnius kaip geog a ija, is o ija, kalba i kul ū a. S aipsnyje Šalčininkai ajono
po amonimai analizuojami iš kogni y inės onomas ijos pe spek y os, y inėjan jų
kul ū inį, is o inį i socialinį kon eks ą, jų ling is ines kono acijas i a pažįs an šių
eiksnių o muojamų oponimų sudė ingas eikšmes. Šalčininkai apyga dos sa i aldybė y a
Vilniaus apyga dos pie inėje dalyje i ibojasi su Vilniaus, T akai i Va ėnos apyga domis.
Pie uose i y uose ajonas ibojasi su Bal a usija. No s iš is o inės pe spek y os
Lie u os e i o ija, įskai an Šalčininkai apyga dos sa i aldybės žemę i e i o ijas į
y us i pie yčius nuo daba inės Lie u os, iš p adžių bu o apgy endin a Bal ijos
e ninėmis gen imis, šiuo me u daugelis Šalčininkai apyga dos gy en ojų sa e iden i ikuoja
kaip lenkus, suda ydami 79,5% gy en ojų, o lie u ai, usai, bela usai i ki os au ybės
suda o 10,4%, 5,0%, 2,9% i 1 p oc.
as well as o he onomas icians and linguis s, and is e i ied by he a chaeological esea ch, c .
S aipsniai 229 s aipsnis
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
1.2%, espec i ely.2 The e o e, he dis ic is an in e es ing a ea o linguis ic
in es iga ion, since language con ac s a e cons an ly aking place he e and a ec
Visos gy enimo s i ys, įskai an kul ū ą.
The aim is o analyze he seman ics o Šalčininkai Dis ic po amonyms
kogni y inės seman ikos sis emoje i nus a y i jų mo y aciją. Ty imai i šal iniai.
Pag indinį mokslinių y imų objek ą suda o 55 Šalčininkai ajono po amonimai,
a ink i iš 362 po amonimų, šiuo me u o icialiai eikiančių Vilniaus apyga doje,
ko puso3. Ty imas g indžiamas po amonimais i ak iniais duomenimis, su ink ais iš
į ai ių šal inių: 1) Šalčininkai apyga dos sa i aldybės in e ne o s e ainė; 2)
elek oninius ka alogus; 3) šiuolaikiniai i is o iniai in e ak y ūs žemėlapiai; 4)
moksliniai y imai dėl onomas ikos, e imologijos, is o ijos i . . ; 5) leksikog a iniai
šal iniai; 6) a chy inės medžiagos.4 Šios medžiagos suda o mokslinių y imų
pag indą, papildo iena ki ą i padeda gau i pa ikimas po amonimų e imologines i
mo y acines e sijas. Ty imo me odika. Pasi ink ų po amonimų e imologinė,
iš es inė, mo y acinė5 i seman inė analizė g indžiama adicinių6 i kogni y inės
onomas ikos eo inių p incipų i me odologijų, ku ias sukū ė Lie u os i užsienio
mokslininkai, in eg acija. Po amonimų e imologinė analizė g indžiama Kazimie as
Būga (1958, 1959, 1961), Aleksand as Vanagas (1970, 1981, 1981a, 1988, 1996), Jonas
Ju kš as (1985), i ki ų da bais; ol. IIV lie u ių ie o ių pa adinimų žodynas ( oliau -
LVŽ I, LVŽ II, LVŽ III i LVŽ IV); Lie u ių, usų, lenkų i ki ų kalbų (e) žodynas.7
Po amonimų sudė ies analizė i seman inė klasi ikacija g indžiamos, ačiau neapsi iboja, hid onimų
s uk ū inė-g amma inė klasi ikacija i hid onimų seman inė klasi ikacija, ku ią pasiūlė Vanagas
(1970, 1981a, 1988). Pas a oji klasi ikacija bu o p iim a Lie u os egioninių oponimijos y imų me u i
išsi ys ė į ie inę skaid ų i neaiškių oponimiją 2 Pagal Lie u os Respublikos s a is ikos
depa amen o 2021 m. duomenis, paskelb us ŠDMW ad esu h ps:
www.salcininkai.l /apie- ajona/ e i o ija-gy en ojai/562. 3 Te minas "ko pus" a ojamas kaip
žu nalo (są ašas), ku į suda ė daba inio s aipsnio au o ius (ž . MW apib ėžimą).
4 Ž . Po amonym šal iniai, leksikog a iniai šal iniai i nuo odos. Čia e minas "mo i acija" (nominacijos
mo y as) sup an amas kaip ex alinguis inė p iežas is pasi ink i a ba suku i am ik ą inkamą
a dą am ik am subjek ui (ž . Podolskaya 1978: 87). 6 T adicinės onomas ijos są oka eiškia
e imologinius, ipologinius i s uk ū inį a dų y imus, ku ie ka ais aip pa apima onimų seman inio
aspek o analizę. Pasak Te hi Ainiala i Jan-Ola Ös man (2017: 3): "[...] onomas ika adiciškai daugiausia
o ien uo a į a dų e imologiją i ipologiją".
7 C . Lexicog aphic Sou ces.
PAVEL SKORUPA
"Ac a Linguis ica Li uanica LXXXVIII ""Mo i acijos klasi ika imo modelis"" (Dalia
S ide skienė, 2016 m., 2017 m., 2019 m., 2022 m.)" Kadangi y imai aip pa a i inka
kogni y inės onomas ikos eo ijas (ž . Willy Van Langendonck 2007; 2013; 2016; 2017;
An ii Leino 2004; 2005; 2007; 2011; eikšmė i apž elgs idėją, kad oponimai, būdami
Paula Sjöblom 2011; Ka alina Reszegi 2012; Teh i Ainiala, Minna Saa elma,
Paula Sjöblom 2016; and o he s), we adhe e o he iew ha all onyms ha e
žmogaus ling is inės eiklos ezul a as, kažkada bu o aiškios eikšmės i leng ai
siejamos su bend ais leksikiniais iene ais, iš ku ių jie bu o kilę. Mes bandysime
a ku i oponimų išblės ą eikšmę, aikydami Nicola Dob ić p iim ą koncep ualaus
u inio ealizacijos pe kalbą modelį inkamų a dų y imams iš Geo ge'o Lako 'o,
Ma k Johnson'o (1980) i Zol an Kö ecses'o (2002) suku os kogni y inės me a o os
eo ijos. Šis modelis a spindi kogni y inių b uožų (koncepcijų) pe kėlimą iš ienos
s i ys į ki ą (iš apela i ų į onimus) i paaiškina, kaip žodžių koncepcinė s uk ū a
mo y uoja a dų sukū imą: šal inio domenas (appella i as) → koncepcinė s uk ū a
(kogni y inė sa ybė) → ikslo domenas (onim) (Dob ić 2010: 139 […] 141). Siekian išlaiky i
nuoseklumą su anks esniais Lie u os ( egioniniais) oponiminiais y imais, šiame
s aipsnyje pa eikiami po amonimai pagal nus a y us Lie u os onomas ikos
oponiminės medžiagos pa eikimo k i e ijus. Kiek ienam po amonomui p idedama
nuo oda į pa adin o objek o ie ą ( . y. didesnį andens elkinį, į ku į ekan i upė a
upė), po o paaiškinama jo kilmė pagal hipo e inį e imoną i su juo susijusią eikšmę.
Daba inės o mos y a izualiai pab ėžiamos ku sy iu ašymu, s ambiomis aidėmis
i , kai įmanoma, akcen uojamos. Kad bū ų iš eng a pe eklumo, eks e nepa eik os
nuo odos į leksikog a inius e imonų šal inius. A siž elgian į po amonimų ienodumą
mo y acijos i seman ikos skaid umo požiū iu, jie ski s omi į d i ka ego ijas:
po amonimus su skaid ia mo y acija i seman ika i uos, ku ių mo y acija i
seman ika y a neaiškios.
1. TRANSPARENTO POTAMONIMAI
MOTIVATION AND SEMANTICS
Šią g upę suda an ys po amonimai odo aki aizdų d ip asmiškumo ūkumą
iden i ikuojan i in e p e uojan są okas, ku ios paska ino jų sukū imą. Šie
pa adinimai bu o mo y uo i į ai iais eiksniais, ku ie pab ėžia pa adin ų andens
elkinių unikalias sa ybes, įskai an jų iziog a inius b uožus, augmeniją i auną
ne oliese, jų yšį su ki ais objek ais, andens izinę būklę, jų numa y ą paski į i
andens suku ą ga są.

S aipsniai / A icles 231
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
1.1. Po amonimai, a spindin ys lo ą
Be žėlis (Gauja gen ies), Bé žė (Šalčia gen ies), Be žuonà (a ba Be žūnà) (Šalčia gen ies) u i bend ą
pag indą Li h be ž- (ž . Vanagas 1970: 62, 202, 204; 1981: 62; 1981a: 1314) i y a susiję su Li h bé žas
‘bi ch; -elis iš es inė i pa adina upę (maždaug 7 km ilgio) Die eniškės apylinkėse. Pa adinimas gali
ee o he genus Be ula’, bu di e in hei meaning. Be žẽlis is Li h DIM Su
bū i mo y uo as kaimynys ėje dominuojančiomis medžių ūšimis i aip pa pe eikia pa adin o
upės mažumo eikšmę, ku ią nu odo DIM Su : Li h bé ž-as + -ẽlis → upė, esančioji be žų medžiais
padeng oje ie o ėje → Be žẽlis. Bé žė y a susijusi su Li h bé žė […] bi ch miškas […] i y a
mo y uo a ie os pa adinimu, eiškiančiu objek ų inkinį i bi ch g o e są okos pe kėlimu į upės
pa adinimą: Li h bé žė → upė bi ch miške → Bé žė. Tuo a pu Be žūnà (a ba Be žuonà)8 […] d igubas
Šalčininkai ajono upės pa adinimas […] y a Li h Su -ūn-uon (--)9 i in lexija -a iš es inė: Li h bé ž- +
-ūna (a ba -uon-a) → upė, ekan i pe lauką, padeng ą be žų sodomis […] Be žūnà Be žuonà. Taigi
po amonimas gali a spindė i žemės, pe ku ią eka upė, kokybės sa ybes. Kle à (Gauja gen is)
pa adina upę, ku ios ilgiausia dalis y a daba inėje Bal a usijoje (Bel Kлява Клева) i ik nedidelė
dalis y a Lie u oje. Pa adinimas kilęs iš Li h klẽ as ‘maple; Ace […] gen ies medis (ž . Būga 1961: 527;
Vanagas 1970: 59; 1981a: 159). Po amonimas gali bū i mo y uo as upės g e a esančių eplų medžiais,
pe eikiančiais eplų medžiais užaugin os e i o ijos są oką: Li h klẽ -as + in lexion -a → upė, ku ios
apylinkėse y a didelė eplų medžių koncen acija → Kle à. Tam ik ų medžių ūšių eikšmė Lie u os
kul ū oje, ypač seno ės bal ų i lie u ių ikėjimuose i pasaulėžiū oje, paska ino Šalčininkai ajone
i daugelyje panašių ie o ių pa adinimų isoje Lie u oje suku i po amonimus. Be žūna - upės
pa adinimas nuo šal inio p ie Ū os kaimo iki Lie u os i Bal a usijos sienos (upės ske smens ilgis - 2,7
km); Bal a usijoje, palei sieną Šalčia ne oli Šalčininkai mies o y a žinoma kaip Be žuonà. Upės dalių
ilgis bu o ma uojamas ankiniu būdu, naudojan UETK i GP in e ne o s e ainių a s umo ma a imo
į ankius.
coni e ous ees ha e long been ega ded as symbols o i ali y, g ow h, e ili y,
and ege a i e powe , as well as anquilli y, and we e belie ed o be inhabi ed
wi h Li huania, he s eam is known by he name Bel Березина / Бярэзина (3.8 km); and a small
sec ion o he s eam (0.6 km) om he Li huania-Bela us bo de un il i d ains i s wa e s in o he
9 Li h Su -uonas aip pa -ūn-a, pagal Saulius Amb azas (1993: 149[…]150; 150[…]152),
naudojami am ik ų sa ybių u inčių agen ų pa adinimams iš es i.
PAVEL SKORUPA
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII į ai iais die ais i mi usiųjų d asiomis
(Dundulienė 2008: 5574). Šie po amonimai seman iškai mo y uojami augalų
pa adinimais, kilusiais iš lie u ių kilmės i olexemų, ku ie nu odo ne ik a ski as
medžių ūšis, be i jų koncen aciją e i o ijose, esančiose ne oli upės, ku ią
jie simbolizuoja.
1.2 Po amonimai, a spindin ys auną
Du po amonimai y a mo y uo i gy ūnų ūšimis ajone. S inčelė (Be žė gen ies) y a
nedidelio upelio pa adinimas ne oli Š enčius kaimo (Ge iškės eld.). Vie os gy en ojai
i upę, i kaimą adina S inec (a ba S inė). VK y a kele as į ašų apie šią e i o iją:
S inki […] pie as Paba ės apylinkėse (1973 m. ekspedicija), Swinka […] upė (1924 m.
ekspedicija). Pasak Vanagas (1981: 323[…]324), po amonimas gali bū i susijęs su
S inuka eže u (Vie is, El D), ku į ie iniai aip pa adina S inùcha, c . S inka eže as
(Rudnia, V n D). Tačiau dėl Šalčininkai ajono demog a inės padė ies negalima
a mes i sla ų kilmės e sijos. Taigi, jis gali bū i susijęs su "Bel свінария" - pu o
duobė, ku slėpi kiaulės" a ba "Rus свинья" - "pig" i gali eikš i šią eikšmę: Bel
свин-арыя Rus свин-яelė + Li h Su - (o icialiame pa adinime) → Li h in lexion -ė pu o
duobė, ku slėpi kiaulės → S inčelė (S inė). No s, pasak Vanagaso (1981a: 342, 350),
po amonimo Tu ė (Ve seka gen ies) kilmė nė a labai aiški, jis gali bū i susijęs su Li h
aũ as (Li h as, ← Pol u as u ) - išnykusios Bos p imigenius gen ies laukinio
dideliojo gal ijų ūšies gy ūnu, ku is seno ėje galėjo gy en i ne oliese.
Po amonimas galėjo bū i s ip ios upės s o ės sa ybės: Li h. u -as ( aũ -as, as)
+ Li h in lexion -ė → laukinis, s ip us, galingas → Tu ė. Be o, šio i panašių po amonimų
e imologiją galėjo pa eik i šio gy ūno kul ū inė eikšmė. Riman as Balsys (2016)
i ina, kad daugelis seno ės kul ū ų, įskai an indoeu opiečių kilmės, laikė bulius,
bulius a bizonus Saulė, dangus, aud a i lie us. Lie u os i P ūsijos gy en ojai aip
pa į ai iais pa adinimais a pažino agų die ybes. Tu i bū i aizduojamas bulius,
bizonas a bulius, ku ie s ip ūs i saugo silpnus, o bulius simbolizuoja uolumą,
kan ybę, žemės ūkį i išmin į. Šios simbolinės eikšmės a i inka nuola inius
be zoomo phic ep esen a ions o he dei y o he ha es associa ed wi h he
įsi ikinimus, susijusius su šių gy ūnų yšiu su kilmingumu, ka iniu sugebėjimu i
aisingumu (Balsys 2016: 5[…]12).
he coa s o a ms o Li huanian nobili y, as well as in he seals and coa s o
a ms o Li huanian ci ies, is no coinciden al. The bison ep esen s nobili y,
S aipsniai 233 s aipsnis
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
Po amonimai, a spindin ys iziog a inius b uožus
Šios g upės nomenkla ū a pi miausia apibūdina upės dugno kon igū aciją,
įskai an okius elemen us kaip upės dugno kokybė, s au o k yp is i ki i s a būs
b uožai (Vanagas 1981a: 54 […] 75). Akliánka (Ve seka gen ies), pagal Vanagas (1970: 61;
1981: 37), gali bū i susijęs su po amonym Aklė, ku is y a kilęs iš Li h ãklas ‘pe augęs
pelkės; Užda y as, aklas. Šis a das kilęs iš sla ų su iksas, c . Su -anka Rus Su
-anka (-janka) Pol Bel Su -janka10, i y a "už e š ų" oponimų pa yzdys.11 /
Au en iška o ma galėjo bū i *Aklenka *Aklė. Pa adinimas ik iausiai bu o
mo y uo as ankios augmenijos upėje i (a ba) jos pak an ėse, ku i y a šios
sa ybės koncep ualizacija: Li h ãk l-as + Sla Su -ianka → upė, užaugusi augmenija
→ Akliánka. Di onlė (naujankų gen is; Bel Naўянка, BY) y a Li h DIM Su -ėlė, kilusi iš
Li h di ónas […] apleis a, nekul i uo a, užaugin a žemė[…]. Su as nu odo pa adin o
upės s au o mažumą, o po amonimas pe eikia apleis ų, nekul i uo ų žemės
eikšmę aplink hid o objek ą: Li h di ón-as + -ėlė → upė, ekan i pe nekul i uo ą
žemę → Di onlė.
Dumblė (Di a gen is) y a Li h in lexion -ė iš es inė iš Li h du[…]blas […]se led
u bidi y; d ėgnas, suk ės as pu as; pu as, c . Vanagas (1970: 62; 1981: 96).
Po amonimas gali bū i mo y uo as amsiomis, dumblių užpildy omis andenimis
a ba dumblių užpildy omis upės dugnomis: Li h dubl-as + -ė → upė su dumbliu,
dumblių užpildy omis upės dugnomis / dumblių užpildy as, dumblių užpildy as anduo → Dumblė.
Kamenà (Visinčia gen is) pa adina upę Bal a usijoje i Lie u oje, ku i adinama
Pol Kamionka; Bel Rus Kamenka ie inių gy en ojų. Vanagas (1970: "Hassock,
131) claims he po amonym is he Li h Su -en- de i a i e om Li h kãmas
hump". Tačiau negalima a mes i, kad šis a das kilęs iš sla ų kalbos. Iš mūsų
s ebėjimų, y a daug akmenų iek 11 Te minas už e š as oponimas, ž . Pa el
in he i e bed and on i s banks. The e o e, he name can be associa ed wi h
Sla kamień / камень ‘s one’ and he p ima y o m migh ha e been Bel / Rus
10 Fo Sla ic a ixes, see Saulius Amb azas (2000: 111 .); Mikalaj Bi yla, Pa el Shuba (1985: 210 .);
Pio Bąk (1984: 211 .); Na alija Sh edo a (1980: 183 .).
Sko upa (2021: 223).
PAVEL SKORUPA
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
*Kamen(n)a(ja) ( eka) […]akmeninė upė[…].12 Todėl galima eig i, kad upės
pa adinimas y a mo y uo as akmenine upės dugne: Sla ų kamień (akmuo) →
akmeninė upė (digis) → Kamenà (← Bel Rus *Камена *Каменна *Каменная / / /
(река)).
Kena ė (Visinčia gen is) pa adina upę, ku i eka iš Kena as eže o pe Rūdninkai mišką
ne oli Kena ės pelkių. Po amonimas y a kilęs iš Li h ke[…]na ė […]sloughy place in
meadows, o es […] i aip pa gali bū i susijęs su Li h ke nà […] hicke […], c . (Vanagas
1981: 153). Tiesą sakan , e i o ijos aplink eže ą i upę y a gana pu inos i padeng os
s o u mišku, odėl šie andens elkiniai y a p ak iškai nepasiekiami. Taigi po amonimo
mo y acija y a gana aki aizdi, nes pa adinimas koncep ualizuoja e i o ijų
iziog a ines sa ybes: Li h kena ė → upė pelkėje →
Kena ė.
Kulnė (Juodė gen ies) pa adina upę su besisukančiu upės dugnu. Dėl sa o suklydžiančios
upės dugno po amonimas g eičiausiai bu o kilęs iš Li h Su -inė13 iš Li h kulỹs
‘suklydimas, suklydimas, posūkis. Taigi, pa adinimas gali bū i upės dugno kon igū acijos
i s au o sukimo pobūdžio koncep ualizacija: Li h kul-ỹs + -inė → sukimas, sukimas
s au as → Kulnė. Mažóji Kenà (Kin) (Me kys gen ies) y a po amonimas, suku as pagal
analogiją iš Kenà (Kin) (Ne is gen ies) a do. Abu po amonimai suda o opoziciją, pag įs ą
di e encijuojančio būd a džio i nulinio modi ika o iaus padidinimo i mažinimo
ko eliacija.14 Topolexema Kenà y a susijusi su Li h kin […] […] pakylė a ie a pie oje a
andenyje […] a ba […] medžių i k ūmų šaknys upės pak an ėje ( andenyje) […]; aip pa
Li h kin […]s […]k us a an andens, pelkė[…] a ba […]maža sala upėje a eže e, pelkė[…].
Taigi mo y acija gali bū i paaiškin a keliais būdais: Li h kin- → upė, apsup a medžių i
k ūmų → (Mažóji) Kenà; a ba: Li h kin-s + -ė → upė pilna augalinės medžiagos → (Mažóji)
Kenà. Abi e sijos y a ik os, nes didžioji dalis upės dugno y a miškingose ie o ėse, o
šil uoju sezonu upėje auga daug andens augalų, ku ie ka ais suda o
"Žie elės" an andens pa i šiaus.
12 Šį eiginį pa i ina ai, kad ie iniai gy en ojai, kalbėdami apie upę, i oliau naudoja pa adinimą
"Kameninė akmeninė". Panašūs pa adinimai y a Rusijos Fede acijoje (p z., Kamenaja upė Ka elijoje
a ba Kameno eže as), Bal a usijoje (Kamenė upė […] 40 km R1872 Rus Okolica Kamenka (daba , kaimas
Ne is wi h mul iple apids). Also, he concep o he ‘s ony i e ’ is “echoed” in he names o
se lemen s loca ed close o he i e : he illage Akmenỹnė, Šlčn D (R1872 Rus Каменка), and
Sangliškės, Šlčn D). 13 Su y a naudojamas iš es i žodžius, nu odančius eiksmus (ž . Amb azas 1993:
58 i oliau). Daugiau apie šį opozicijos ipą ž . Sko upa (2019: 144 .; 2023: 49 ).
S aipsniai 241 s aipsnis
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
Dūdkas. Ki a e us, pa adinimas gali bū i mo y uo as nuosa ybės są oka i
gali bū i kilęs iš PN Li h Dūdà, ž . modelį: PN Li h Dūdà + -okas → upė žemėse,
p iklausančiose Dūdà → Dūdõkas; a ba gali bū i mo y uo a jo ie a ne oli Dūdà
kaimo, ku is kadaise egzis a o Tu geliai (Tu geliai eld.) apylinkėse (ž . LVŽ II 369).
Šiuo a eju mo y acija gali bū i paaiškin a nuosa ybės są oka, . y. ie os
p iklausomybės eikšme (oikonimas).
2.1.3. "Po amonimas, kilęs iš oikonimo a an oponimo, y a sudė inis pa adinimas
""Ju šiškės upėlis"" (Nezdilė gen ies), ku io pi masis komponen as gali bū i a ba
Li h Su -skės iš es inis iš PN Li h Ju ša, Ju ša, Ju šas, Jušė, Ju šė, Ju šija, a ba
Ju šė (ž . LVŽ IV 268), a ba y a oikonimo ansonimizacijos ezul a as į po amoną,
nes pa adin as upelis y a "Ju šiškės" (Daina a eld.) apylinkėse." An asis
komponen as pa eikia nomenkla ū os e miną, ku is nu odo pa adin o objek o
ipą: Li h upẽlis […]s eam[…]. Todėl po amonimo seman iką i mo y aciją galima
paaiškin i d iem modeliais: 1) PN Li h Jù š-, Ju š- + -iškės + upẽlis → upėlis žeme,
p iklausančioje Jù ša Ju šas Jušė Ju šija Ju šėsẽs / Ju šiškės upėlis; 2) Ju šiškės
+ Li h upẽlis → upė ne oli Ju šiškės kaimo → Jù šiškės upẽlis.
2.1.4. Po amonimai, kilę iš apeliacinio a ba oikonimo, y a du a ejai, ku ių mo y acija
i seman ika in e p e uojama keliomis e sijomis. Pasg indà (Ve seka gen is)
pa adina upę, eka pe Vaidagai (Kalesninkai eld, Šlčn D) i Pasg inda (Ma uizos eld.,
V n D) kaimus. Neaišku, a po amonimas, a oikonimas y a pag indinė o ma. Jei
po amonimas y a ansonimizacijos ezul a as, jo mo y acija gali bū i paaiškin a
ie a (oikonimas): Pasg inda → upė Pasg inda kaimo apylinkėse → Pasg indà. Be o,
by he concep o possessi i y and con ey he meaning o belonging o he
po amonimas gali bū i "Li h pag indà" a ian as "causeway, s one-pa ed,
b anch-lined pa h h ough he swamp" a ba "Li h pãzga da ‘con emp ' (ž .
Vanagas 1981: 238, 247). Gali bū i, kad po amonimas a spindi iziog a ines sa ybes i
gali bū i mo y uo as i o, i os upės dugno, leidžiančio plauk i pe upę. Taigi
po amonimas gali a spindė i ado eikšmę: Li h pag indà → upė, pe ku ią galima
plauk i pe upę su adu → Pasg indà.
Pa ais (Šalčia gen ies) pa adinimas - upė, ekan i Bu imonys, Pa ais is i Janonys
kaimų (Bu imonys eld.) apylinkėse. Jis gali bū i susijęs su Li h pa ais ỹs pa ais […]
ie a pelkėje, užaugusi medžiais i k ūmais […], mo y uo a pa adin o upės ie a
okioje ie oje: Li h pa ais […] → upė pelkėje, užaugusi medžiais i […]

PAVEL SKORUPA
242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
bushes → Pa ais .19 The name may also be ela ed o Li h pa as is ‘ ea he y-
lapų paplūdimys, augan is d ėgnuose miškuose. Taigi po amonimas gali bū i
mo y uo as i oleksema: Li h pa as -is + in lexion -ė → upė ie o ėje, uždeng a
plunksnų lapų pap as ių k ūmais → Pa ais . Be o, upės pa adinimas gali bū i
ansonimizacijos ezul a as i y a mo y uo as oikonimu: Pa ais -is +
-ė → a s eam lowing in he icini y o Pa ais is → Pa ais .
2.2. Po amonimai, kilę iš polysemous
Apeliaciniai pa adinimai
Neapib ėž as mo y acijos šal inis šioje ka ego ijoje p iklauso nuo neaiškių
mo y acinių apeliacinių būdų, p iski iamų po amonimui. No s pos uliuo os hipo ezės
apie šių po amonimų kilmę y a ik os, iksli są oka, ku ią koduoja po amonimas,
Ge inės (Žizmos gen is), pa adinančios upę Bal a usijoje (Bel Гервиня) i Lie u oje,
lieka nea ski iama. Pa adinimas gali bū i susijęs su Li h Su -inė20, kilęs iš Li h gé ė
[…]c ane[…] (ž . Vanagas 1970: 157) a ba Li h ge[…] inas […]male c ane[…]. Po amonimas
gali eikš i ie os eikšmę: Li h gé -ė ge -inas + Su -inė → upė, ku ioje gy ena k anai →
Ge inė. Ki a e us, po amonimas gali bū i susijęs su Li h ge inė "blackbe y (Rubus
caesius) ", bu o mo y uo as šia i olexema i pe eikia upės apylinkėse esančių
juodųjų uogų k ūmų (pušų) padeng ų e i o ijų eikšmę: Li h ge inė → upė juodųjų
uogų padeng oje ie o ėje → Ge inė ( aip pa ž . LVŽ III
155–157).
2.3 Po amonimai, mo y uo i o pa ies žodžio leksemomis
Į ai ių eikšmių o mų pe da imas Kele as po amonimų mo y acija i seman ika
daba y a neaiški, nes jie ik iausiai bu o kilę iš os pačios iš aiškos ( o mos)
leksemų, pe duodančių ski ingas eikšmes.
U ėlnė (Ve seka (Ve saka) gen is.) gali bū i Li h Su -inė, kilusi iš Li h u ėlė[…] […]
mažo be spa nų pa azi inio abzdžio […] i mo y uo a 20 są oka. Su
19 The name may also be Li h P e pa- de i a i e om he physiog aphic (nomencla u e) e m
Li h as as ‘swamp o e g own wi h ees and bushes’ (c . Vanagas 1981a: 24).
naudojamas žodžiams, eiškian iems ie as, iš es i (Amb azas 1993: 63, 231).
S aipsniai 243 s aipsnis
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
pa azi ų užk ės a ie a: Li h u ėl-ė + Su -inė → pa azi ų užk ės a upė → U ėlnė.
Be jis aip pa gali bū i kilęs iš Li h u ėlỹnė […] užaugin os ie os […] i pe eik i
okios ie os eikšmę: Li h u ėl-ỹnė + Su -inė → upė užaugin oje ie oje […] upė
užaugin a žalia augmenija […]
U ėlnė.
Ve sekà (Me kys gen ies) i Ve sekà (Ve sakà) (Gauja gen ies), pagal Vanagas (1981:
374), gali gau i sa o pa adinimus pagal analogiją su Vi sia i gali bū i kilę iš Li h es is
' oll (in wa es)ʼ, is iʼ ' o ush, low, gushʼ, a ba iš La ē s ' o bend, u n. Be o, šie
pa adinimai gali bū i kilę iš Li h e sm[…] […] pa asa is, šal inis; "Gushing", "boiling
s eam" a ba " esmas" "e up ion". Fak as, kad abi upės y a gana g ei as s au as i
y a mai inamos daugybe šal inių palei jų sukasi upės k iauklės i aplinkinius laukus,
da o isas pi miau minė as mo y acines e sijas ikė inas. Todėl pa adinimai gali
eikš i kele ą eikšmių: Li h es- is is i e s-m es-mas La ē s + Li h Su -eka →
upė, ku ią mai ina šal iniai/g ei ai ekan i, spūs inga upė/upė, u in i besisukančią
upės dugną → / /
Ve sekà (Ve sakà).
Žižma (Gauja gen ies) pa adina upę Bal a usijoje (Belžma) i Lie u oje, ku ią Vanagas
(1981: 402, 405; 1981a: 115) p iski ia hid onimams, su o muo iems iš emocinių įspūdžių
pa adinimų i pe eikiančių emocinį e inimą. Tačiau šis hid onimas gali bū i
p iski iamas opozicijai ge am […] blogam i mo y uojamas andens s au o suku iamu
ga su, nes pa adinimas gali bū i kilęs iš Li h ž[…]ež i […]g ull, bū i pik as, šauk i, šauk i
[…] c . Li h žežma a ‘bu ininkėʼ, žžė, žiūžė ‘spi i e, ha pyʼ su o man u -ma: Li h
žžė žiūžė → pik as, šaukian is upė → Žižmà.
2.4. Me a o inis požiū is
Kon igu acinė, me a o inė eikšmė gali bū i a sekama Špigùlė (Me kių gen ies),
ku i, kaip eigia Vanagas (1981: 335) , y a Špygùi is, Lie u os kalbančių ie inių
gy en ojų apyga doje naudojamos o mos, pakei imas, i y a Li h DIM Su
-ulė -u (i) is iš Li hygà špỹgas ‘ ig; Pjaus yki e kumš į, o nykščio i šūnė iškyla
pe ki us pi š us. Seman iškai ai gali bū i hid onimas, u in is kon igū acinę
eikšmę, susijusią su kūno dalių pa adinimais. Be o, šis a das gali eikš i
"sumažin ą šiaudų k ū ą, naudojamą s ogo padengimui" a ba "mažą, silpną,
susilpnin ą, susilpnin ą". This -u(i) is → nedidelis, sku dus, susilpnėjęs, sukamas
leads o se e al mo i a ion e sions: 1) Li h špyg-à / špỹg-as + DIM Su -ulė /
upelis → Špigùlė (Špygùi is); a ba 2) ~ → upė, iš ku ios galima gau i s ogų s ogą →
Špigùlė
(Špygùi is).
PAVEL SKORUPA
244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Kompleksinės seman ikos po amonimai
Šie pa adinimai gali bū i kilę iš pa adinimų, ku ie ski ingose kalbose gali sukel i
į ai ias asociacijas. Tačiau dėl u imų duomenų ūkumo e imonų kilmė nė a aiški,
odėl sunku nus a y i, a jie gali bū i susiję su *Ga ī, *Ga jās […] ka ės upė […] iš
gene ic a ilia ion wi h a pa icula language.
Gaujà ((Bel Гаўя / Гавья), he Nemunas ib.), Būga (1961: 852) supposes,
La gùo s (go s) […] ka ė […] a ba Li h gaujà […] pake as. B onys Sa ukynas (1966:
188) mano, kad šis po amonimas gali bū i susijęs su Li h gó i 'skubė i', a gó i 'g ei ai
a ei i' i nugó i 'g ei ai ei i'. Tuo a pu Janis Endzelīns (1974: 565) mano, kad Gaujà
y a susijęs su Sk dža a e "skubė i, skubė i". Ki os, įskai an panašias,
e imologijas pa eikiama LVŽ III 101. Taigi pa adinimas gali bū i mo y uo as gy ūnų
ūšimis i pe eik i upės, ekančios pe ganyklus, ku ganysi ka ės, eikšmę: La
gùo s (go s) → upė, palei ku ią ganysi ka ės → Gaujà. Be o, pa adinimas gali bū i
mo y uo as g ei o andens žema: Li h gó i → g ei a, g ei a upė →
Gaujà.
Me kiai (Bel Me ychanka Me kys) Nemunas gen ies. gali bū i kilęs iš -me č a ba
-me k (selonų kilmės šaknis) a ba Li h mé k i "sunkiai lie us", "mi k i, na dy i į
andenį" (ž . Būga 1961: 276; Vanagas 1970: 66), a ba iš Bel мяреча "puola" (Būga 1961:
502). Pa adinimas gali bū i mo y uo as egulia iais upės po yniais lie aus sezono
me u a ba pa asa į, kai ji enka andenį iš i ps ančio sniego iš laukų, pe ku iuos ji
eka, pe eikian po ynio upės eikšmę: Li h mé k i + in lexion -ys → nuskendo,
po ynio upė → Me kỹs. Be o, ai gali bū i mo y uo a pelkės upės baseinu i
pe eikia šią eikšmę: Bel мяр-еча + Li h in lexion -ys → upė, eka pe pelkės ie o es
→
Me kės (Me ičanka Me kỹ)
Vókė (Ne is gen ies) gali bū i susijusi su Ta oka ' anduo' (K ajewski 2013: 225)
a ba Li h ók is 'iš aly i', ók i 'apdi b i'. Abi mo y acijos e sijos gali bū i
ik os. Iš ienos pusės, a a ai bu o žmonės, ku iuos į Lie u ą a edė Didysis
kunigaikš is Vy au as i apsigy eno upės apylinkėse, adindami ją bend u žodžiu,
eiškiančiu andenį. Ki a e us, šis a das gali bū i pa adin as uo me u, kai upė
mo i a ed by he cul i a ed ields a ound o he seasonal looding o hose ields,
juos "iš alė" a ba "išga o". Todėl po amonimas u i kele ą eikšmių: 1) Ta ok-a
+ Li h in lexion -ė → anduo → Vókė; daugelio indoeu opiečių kalbų nomenkla ū oje
2) Li h ók- is / ók- i + in lexion -ė → a ha es ing, cleaning i e → Vókė.
S aipsniai / A icles 245
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
2.6. Spal os mo y uo i po amonimai
Colou -mo i a ed hyd onyms a e one o he mos uni e sal seman ic
(Vanagas 1981a: 97[…]101).
Di à (Nemunas gen ies) gali bū i susijęs su Th Διτας, Διτα a ba Alb di ё '
diena ' (ku is p iešis o iniu me u galėjo eikš i 'š iesa ') (ž . Vanagas 1970: 213;
1981: 88; LVŽ II 298). Pa adinimas gali bū i mo y uo as yškios š iesos andens
spal a i pe eik i š iesos, š a umo a aiškumo eikšmę: "Th Διτας, Διτα Alb
di ё → š iesa, š iesa upė → Di à". No s ši e sija y a ginčy ina i eikia
olesnio y imo.
Júodupė (Kamena gen ies) i Júodupė (Ve seka gen ies) y a susijusios i kilusios iš
Li h júoda […]black[…] + ùpė […] i e […] (Vanagas 1970: 232[…]233; ibid. 248; 1981: 138; LVŽ V
[…]204). Leino (2011) i S achowski (2018) i ina, kad spal a hid onimijoje dažnai y a
mo y uojama spal ų opozicija, p z., juoda-bal a, i gali bū i pas ebė a iesioginėje
hid o objek ų ko eliacijoje, ku iai būdingas geog a inis a umas. Tačiau analizuo os
upės nesusijusios su jokiomis ki omis po amonimomis, ku ias mo y uoja Li h bal à
"bal a". Todėl jų mo y acija gali bū i in e p e uojama į ai iais būdais. Sa o
y imuose S achowski (2018) eigia, kad "juoda" spal a oponimuose gali bū i
mo y uo a a ba aplinkinio di ožemio spal a i de lingumu - kuo de lesnė di ožemis,
uo amsesnis jis y a, a ba pa adin o objek o amžiumi a ba objek o eikšme. Abu
po amonimai pa adina san ykinai mažus upelius, ku ie y a didesnių upių šil namio
e ek ą sukeliančių andenynų šil namio e ek ą sukeliančių andenynų šil namio
e ek ą sukeliančių andenynų šil namio e ek ą sukeliančių andenynų šil namio
e ek ą sukeliančių andenynų šil namio e ek ą sukeliančių andenynų. Todėl abiejų
ūšių spal os komponen ą gali mo y uo i upės ne eikšmingumas a mažumas: Li h
júoda + ùpė → ne eikšmingas, nedidelis upė ( ibu a y) → Júodupė. Be o, abu
pa adinimai gali simboliškai nu ody i apylinkes su de lingąja di ožeme a ba gali u ė i ki okių eikšmių pa adinimo me u.
Raudonėlė (Me kys gen ies) gali bū i kilusi iš Li h audónas ‘ edʼ (Vanagas: 1981:
274) i bu o iš es as iš Li h DIM Su -ėlė, ku is odo pa adin o upės mažumą.
Pa adinimas gali bū i mo y uo as jo apylinkės di ožemio spal a a ba andens
spal a: Li h audón-as + DIM Su -ėlė → upė su audonu ( ūdi) andeniu →
Raudonėlė.
"2.7 ""To al Opaque Seman ics and Mo i a ion (Uniden i iable O igins) Ok a (Lake
Papis) "" y a isiškai neaiški mo y acija i seman ika, nes šio s aipsnio ašymo
me u ne u ėjome jokių ling is inių a ex alinguis inių duomenų, ku ie galė ų
paaiškin i šio po amonimo kilmę." Šis a das y a įdomus a ejis olesniems
PAVEL SKORUPA
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
y imams.
Iš ados
Po amonimų mo y acinė in e p e acija i eikšmė y a į ai ūs eiksniai, ku ie gali
a complex and nuanced domain o inqui y ha seeks o explica e he mul i a ious
conno a ions, deno a ions, and implica ions o po amonyms, as well as he
juos o muo i i ans o muo i laikui bėgan . Analizuojan 55 Šalčininkai ajono
po amonimus, galima pada y i kele ą iš adų. 1. Ty imai a liekami po amonimai gali bū i
ski s omi į d i ski ingas ka ego ijas: uos, ku ie u i skaid ią seman iką i
mo y aciją, i uos, ku ie u i nepe ma omą seman iką i mo y aciją. A.
Po amonimai su skaid ia mo y acija i seman ika y a leng ai a pažįs ami i jiems
ūks a d ip asmybės. Šie pa adinimai a spindi są okas i pe eikia eikšmę a) augalų
ūšys (4), b) gy ūnų ūšys (2), c) iziog a iniai b uožai (8), d) yšys su ki ais objek ais
(6), e) andens būklė (7), ) pa adin o objek o paski is (3), i g) ga so su okimas (2). B.
Po amonimai, ku ių mo y acija i seman ika y a neaiškios, y a upės i upės
pa adinimai, ku ių mo y acinė in e p e acija y a sudė inga dėl nepakankamų
pa i inančių duomenų. Šių pa adinimų aiškinimas ap ibo as ik a adimo
galimybėmis dėl a) pag indinio žodžio nepe ma omas leksinis pobūdis (9), b)
mo y uojančio apeliacinio žodžio polisemija (1), c) os pačios o mos mo y uojančios
leksemos, u inčios ski ingą eikšmę (4), d) me a o iškumas (1), e) sudė inga
seman ika, nes mo y uojan i leksema ski ingomis kalbomis pe eikia ski ingas
asociacijas (3), ) mo y uojan i leksema iš eiškia spal os są oką (4), i g)
neiden i ikuojama seman ika i mo y acija (1). 2. Kalbų kon ak ų po eikis a sekamas
11 po amonimų, ku ie odo ski ingus o ma imo modelius. 1) sla ų kilmės po amonimai
y a a ba sla ų su ai, kilę iš sla ų PN (1), sla ų appella y ų Li h ansli e acija (1), a ba
sla ų appella y ų Li h ansli e acija a ba PN (1);
2) Con amina ed po amonyms ha a e: a) Sla a ixes de i a i es om
Li o bazės […] Su iš es inė iš Li o oikonimo (1); P e i Su iš edimas iš Li h
appella i e (1); b) Li h Su , kilęs iš sla ų pa adinimo (1); 3) Neaiškios kilmės
po iminai g eičiausiai y a kilę iš Li hamon Pol PN a ba InE kamieno (1); Li h
appella i e a ba PN, a ba iš sla ų appella i e a ba PN (1); "Li h" a ba "La "
pa adinimas (1); Li h a ba Bel appella i e (1); "Li h" a ba "Ta " pa adinimai (1).

S aipsniai / A icles 247
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
su umpinimai
albanų kalba; maždaug […]; Bal a usijos kalba; Bal a usija; c . […] palygin i; D
[…] ajonas; DIM […] mažinimas; El Elek nai; Ugnis. y esniųjų pa eigas; e al.
[…] i ki i; mo e iškas; . į p iekį; InE […] indoeu opiečių; km pa adinimas; Pol
kilome e ; La – La ian; Li h – Li huanian; m – masculine; PN – pe sonal
[…] lenkų kalba; P ūsija […] P ūsija; […] Rusų kalba; Sk […] sansk i as; sla ų
kalba; Su […] su iksas; Šlčn Šačininkai; a a ų kalba; […] T akija; T ak […]
T akai; T ib. šil namio e ek ą sukeliančių dujų s au as; V n […] Va ėna.
POTAMONYM šal iniai
GK […] Gam os ka alogas. Lie u os andens elkiniai [Gy ybės ka alogas. Lie u os
andens elkai]. Galima as i ad esu: h p://eze ai. ilnius21.l . GP […] Lie u os e d inės
in o macijos po alas [Lie u os e d inės in o macijos po alas]. Galima as i: h ps:
www.geopo al.l /geopo al. R1872 […] Rusijos žemėlapis 1872 m. A canum žemėlapiai […]
Is o iniai žemėlapiai in e ne e. Galima as i ad esu: h ps: maps.a canum.com
en/map/ ussia-1872. ŠDMW […] Šalčininkai apyga dos sa i aldybės in e ne o s e ainė.
Galima as i ad esu: h p://www.salcininkai.
L .
UETK Lie u os upių, eže ų i enkinių kadas as [Lie u os Respublikos upių, eže ų i
enkinių kadas as]. Galima as i: h ps: www.ue k.am.l . VK […] Lie u ių kalbos ins i u as
Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ie o a džių, su ink ų iš gy osios kalbos, ka o eka
[Lie u os kalbos ins i u o Bal ijos kalbų i onomas ikos y imų cen o gy os kalbos lie u ių
ie o ių pa adinimų ka alogas].
Leksikog a ijos šal iniai
LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas,
R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2008 & 2018). Galima as i
ad esu: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LVŽ I Lie u os ie o a džių
LLVVe – La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 1–8 (1972–1996), ā dnīca
in e ne ā, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. A ailable a : h ps:// ezau s.l /ll /.
žodynas 1 (AB), ed. kolegija L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A.
Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 2008.
PAVEL SKORUPA
248 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
LVŽ II Lie u os ie o a džių žodynas 2 (CF), au . L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai ienė, M.
Razmukai ė, A. Ragauskai ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2014.
LVŽ III – Lie u os ie o a džių žodynas 3 (G–H), au . V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė,
D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, M. Razmukai ė, A. Ragauskai ė, D.
S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018. LVŽ IV Lie u os
ie o a džių žodynas 4 (IJ), au . L. Bilkis, G. Blažienė, A. Ragauskai ė, D. S ide skienė,
a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. […] "Me iam-Webs e "
žodynas. Galima as i: h ps: www.me iam-webs e .com . PDBe Lie u ių kalbos
ins i u as lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema E. kalba: Pa a džių duomenų bazė
[Lie u os kalbos in o macinės sis emos ins i u as: pa a džių duomenų bazė]. Galima
as i: h p://ekalba.l /pa a dziu-duomenu-baze.
Ska nik.by Mazok Aleg, Li Se ž, comp., 2015: Мазок Алег, Лит Серж, камп. Belo usų- usų
žodynas [Belo ussko- usskij slo a ], e- e sija. Galima as i ad esu: h ps:
www.ska nik.by .
SRYAe Ye genye a Anas asiya P., ed., 1999: Евгеньева, Анастасия П. Cловарь русского
языка [Slo a usskogo jazyka], e- e sija, ФЭБ Русская литература и фольклор [FB
Russkaja li e a u a i olklo ], 2002. Galima as i ad esu: h p eb-web. u/
ebmas/mas-abc://de aul .asp.
PJJ […] Wielki słownik języka polskiego PAN: geneza, koncepcja, zasady op acowania,
p aca zbio owa, komi e edakcyjny P. Żmig odzki, p aca zbio owa, komi e
edakcyjny P. Żmig odzki, M. Bańko, B. Ba ko-Toka z, J. Bob owski, A. Czelakowska, M.
G ochska, R. Wani P ylakowa, J. Kęg ynekzowski, e- e sija, WSJ: Ins y u Jka Polskiego
PAN/LIBRON, 2018. Galima as i ad esu: h ps: www.jp.pl.
REFERENCES
Ainiala Te hi, Ös man Jan-Ola, eds., 2017: Socio-Onomas ics. The P agma ics
o Names, P agma ics & Beyond New Se ies, ol. 275, Ams e dam: John Benjamins
Publishing Company.
Ainiala Te hi, Saa elma Minna, Sjöblom Paula 2016: Names in Focus.
An In oduc ion o Finnish Onomas ics, Helsinki: Finnish Li e a u e Socie y.
Alasli Malak 2019: Toponyms’ con ibu ion o iden i y: The case s udy o Raba
(Mo occo). – 29 h In e na ional Ca og aphic Con e ence (ICC 2019), 15–20 July 2019,
Tokyo, Japan; P oceedings o he In e na ional Ca og aphic Associa ion 2, 1–7.
S aipsniai / A icles 249
Mo i a ion and Seman ics o Šalčininkai Dis ic
Po amonyms: A Cogni i e App oach
Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo enciklopedijų
leidykla.
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2: lie u ių kalbos a dažodiniai
ediniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Balsys Riman as 2016: Jau is bal ų pasaulėjau oje: nuo aukos aukščiausiems die ams
iki ja ų d asios. – Gim asai k aš as 1(10), 5–12.
Bąk Pio 1984: G ama yka języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna.
Be ezo ič Elena L. 1991: Березович, Елена Л. Сeмантические микросистемы
топонимов как факт номинации [Seman ičeskie mik osis emy oponimo kak ak
nominacii]. – Вопросы ономастики [Vop osy onomas iki] 19, 75–90.
Bi yla Mikalaj V. 1966: Бірыла, Мікалай В. Беларуская антрапанiмiя. Уласныя
імёны, імёны-мянушкі, імёны па бацьку, прозвішчы [Bela uskaja an apanimija.
Ulasnyja imiony, imiony-mjanuški, imiony pa bac’ku, p oz iščy], Мінск: Навука i
Технiка [Minsk: Na uka i Technika].
Bi yla Mikalaj V., Shuba Pa el P. 1985: Бірыла, Мікалай В., Шуба, Павел П.
Беларуская граматыка [Bela uskaja g ama yka] 1, Мінск: Навука i Технiка [Minsk:
Na uka i Technika].
Būga Kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
Būga Kazimie as 1959: Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
Dob ić Nikola 2010: Theo y o Names and Cogni i e Linguis ics – he Case o he
Me apho . – Filozo ia i d uš o 21, 135–147.
Dundulienė P anė 2008: Medžiai seno ės lie u ių ikėjimuose, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Endzelīns Jānis 1956: La ijas PSR ie ā di, Rīga: La ijas PSR zinā ņu akadēmija.
Endzelīns Jānis 1974: Da bu izlase, sēj. 2, Rīga: Zinā ne.
Hobbes Thomas 2002 [1655]: O Names, ed. wi h a p e a o y no e by S. B endle ,
Hambu g: Baa -Ve lag.
Jo aiša Eugenijus 2012: Aisčiai. I knyga. Kilmė, Vilnius: Edukologija.
PAVEL SKORUPA
250 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Jo aiša Eugenijus 2014: Aisčiai. Knyga. Raida, Vilnius: Lie u os edukologijos
uni e si e o leidykla.
Jo aiša Eugenijus 2016: Aisčiai. III knyga. Lie u ių i Lie u os p adžia, Vilnius:
Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla.
Jo aiša Eugenijus 2020: The Aes ii. The Wes e n Bal s, Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e o leidykla.
Jo aiša Eugenijus 2020a: Kapai i žmonės, Vilnius: Unseen Pic u es.
Ju kš as Jonas 1985: Vilniaus ie o a džiai, Vilnius: Mokslas. Ka penko Elena,
Golubenko Lidiya 2015: Kogni y inės onomas ikos p oblemos. Zapiski z
onomas iki [Zapiski z onomas iki] 18, 285293. Kö ecses Zol an 2002: Me a o a:
p ak inis į adas, Niujo kas: Oks o das
Uni e si e o spauda.
K ajewski Józe 2013: Wilno i okolice: p zewodnik, Pias ów: O icyna Wydawnicza
"Rewasz".
K ipke Soul 1972: Pa adinimas i bū inybė, Kemb idžas: MA Ha a do uni e si e o
spauda. Lako Geo ge, Johnson Ma k 1980: Me a o os, ku iomis mes gy ename, Čikagoje:
Čikagos uni e si e o leidykla.
Leino An ii 2004: Šikšnospa niai i šikšnospa niai eina ka u. duomenų analizės aizdas apie
Suomijos eže ų pa adinimus. […] Dokumen ai iš 30-osios Suomijos ling is ikos
kon e encijos, Kalbų y imai 39, Joensuu: Joensuu uni e si e as, 79 […] 84.
Leino An ii 2005: Pa adinimų modelių paieškos: Suomijos eže ų pa adinimų apž alga. […]
Pasaulio pa adinimas. Nuo bend iųjų a dų iki nuosa ų a dų. Ta p au inio simpoziumo
p o okolas, Zada , ugsėjo 1 - 4, 2004, QUADRION 1, Roma: Socie à
Edi ice Romana, 355-367.
Leino An ii 2007: Kons ukcinė g ama ikos onomas ikos: suomių hid onimų a ejis. 22-ojo
Ta p au inio onomas ikos s udijų kong eso ak ai 1, Leino An ii 2011: Vie ų pa adinimai
297–309.
kaip kons ukcijos. […] Onoma 41, 215 […] 235. Podolskaja Na alija V. 1978: Podolskaja,
Nai alija V. Slo a j, usų onomas ikos e minologijos [Slo a usskoj onomas ičeskoj
e minologii], Mosk a:
Nauka [Mosk a: Nauka].
Reszegi Ka alin 2012: Kogni y iniai me odai Veng ijos oponimijai. Onoma 47,
367–379.