170 Ac a Linguis ica Li huanica XC
ALEXANDER I. ILIADI
The S a e Ins i u ion “Sou h Uk ainian Na ional
K. D. Ushinsky pedagoginis uni e si e as […] ORCID id:
o cid.o g/0000-0001-5078-8316 Ty imų s i ys: e imologija,
lyginamoji is o inė ling is ika, bend a i ipologinė
ling is ika.
ILONA M. DERIK
Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis
pedagoginis uni e si e as, pa adin as K. D. Ushinsky"
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8979-4745 Ty imų s i ys:
bend a i ipologinė ling is ika, e imo y imai,
ko pusinė ling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all90-07
Seman inis uni e salizmas
Dinamika: nuo "kūno" iki
Žmogus, AŠ, Siela
Seman inės dinamikos uni e salumas:
nuo ‘kūno’ iki ‘asmens’, ‘sa as ies’, ‘sielos’
Ano acija
Ty imo ikslas - apibūdin i eikšmingą seman ikos ys ymosi egulia umą, ku is, a siž elgian į
į odymus daugelyje kalbų, linkęs bū i isuo inis. Ty imo dėmesio cen e y a iden iška
seman inės e oliucijos e apų seka "kūnas", "ko pusas" → "žmogus", "aš", "siela" i jos
ezul a as, a skleis as analizuojamose kalbose. Apž elgiamas seman inis posūkis pa eikiamas
gene iniu požiū iu susijusiose i nesusijusiose kalbose ski ingais jų ko eliacijos laiko a piais
his o y, which makes i possible o de ine i as a phenomenon diach onically ep oduced
a each ch onological c oss-sec ion. The pos ula e o he uni e sali y o he seman ic
a p "kūno", "kūno dalių" i "sielos", "d asės", "asmens" i "sa o" y a pag įs as pa ikimai
nus a y a egulia i " žingsnių " seka iš e imologinio "kūno" į ki as eikšmes ienuolikos gene inių
šeimų kalbose. Šis sememų ko eliacija gali bū i apib ėžiama kaip seman inių pokyčių g andinių
klas e is. Nepaisan am ik ų ski umų, šios g andinės is da a i inka o pa ies seman inio
S aipsniai 171 s aipsnis
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
modelio, ku is bu o įgy endin as ski ingose
condi ions, om which hese di e ences o igina e. Tha is, all a ian s o seman ic shi s
ook place unde ce ain condi ions and we e included in he “ope a ional ield” o one
model.
Rak iniai žodžiai: seman inis isuo umas, eikšmių ko eliacija, ling is inė
ipologija, modelis, pa a dė, jung inis žodis, e leksas.
ANOTACIJA
ikslas Ty imo ap ašy i a i inkamą seman ikos aidos dėsningumą, ku is dėl į odymų daugelyje
kalbų y a uni e salus. Ty imo objek as iden iška seman inės aidos e apų seka kalbose.
‘kūnas’, ‘ko pusas’ → ‘asmuo’, ‘asmenybė’, ‘siela’ i jos ezul a ai a skleis  analizuojamose
Apž elgiamas seman inis poslinkis pa eikiamas gene iškai giminiškose i nesusijusiose kalbose
ski ingais jų is o ijos laiko a piais, o ai leidžia jį apib ėž i kaip eiškinį, diach oniškai
a sika ojan į kiek iename ch onologiniame pjū yje. Seman inės ko eliacijos a p ‘kūno, ‘kūno
dalių i ‘sielos, ‘d asios, ‘asmens, ‘sa as ies uni e sumo pos ula as y a pag įs as pa ikimai
nus a y a dėsninga žingsnių seka nuo e imologinės ‘kūno iki ki ų eikšmių ienuolikos gene inių
šeimų kalbose. Šią sememų ko eliaciją galima apib ėž i kaip seman inių pokyčių g andinių klas e į.
Nepaisan kai ku ių ski umų, šios g andinės is yko am ik omis sąlygomis i bu o į auk i į
iek elpa į ieno i o pa ies seman inio modelio, ealizuojamo ski ingomis aplinkybėmis,
ėmus, iš ku ių i kyla šie ski umai. Tai eiškia, kad isi seman inių poslinkių a ian ai
ieno modelio ope acinį lauką. ESMINIAI ŽODŽIAI: seman inis uni e salumas, eikšmių ko eliacija,
ling is inė ipologija, modelis, į a dis, sudė inis žodis, e leksas.
1. Įžanga
1.1. Įgy endin a ypa inga seman inių pokyčių ipingumo i ne isuo umo p oblemos
y imo adicija. Tačiau iki šiol jis nebu o isuo inai p iim as, egzis a o kaip idėjų
suma ski ingų ling is inių mokyklų a s o ų da buose. Iš p adžių Michail M.
Pok o skij siau ai apib ėžė kaip Eu opos kalbų eikšmės pe aukų egulia umo
eiškinį (po jo eigimu, "iden iškos, gana o iginalios eikšmės keliose kalbose
nep iklausomai iena nuo ki os y a išsiaiškinamos uo pačiu būdu"; Pok o skij 1895:
13), ėliau Ca l Da lingas Buckas (a ba su ja panaši idėja) jį įkūnijo g ynai
p ak iniame aikyme sa o da be "A dic iona y o selec ed synonyms in he
p incipal Indo-Eu opean languages" (Buck 1949). Ilgą laiką žodžių seman inės
dinamikos isuo inių b uožų paieškos aspek as išliko e imologinių y imų
p e oga y a,
ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
Ac a Linguis ica Li uanica XC, ku ekons uo os eikšmės in e p e acijos
į ikinamumas i jos e oliucija p iklauso nuo ipologiškai panašių pa yzdžių
pa ikimumo, seman ikos s i yje išski ia okius pag indinius e imologijos da bus
om o he languages. In pa icula , he ocus on ypological analogies in
kaip "His o ical 2021" (Mosk oje) i neseniai išleis as Vik o as V. Le i skis
and E ymological Dic iona y o he Osse ian Language (1958–1995) by Vasilij
I. Abae , as well as he E ymological Dic iona y o Sla ic Languages (1974–
"E imologinis ge manų kalbų žodynas" (2010 m.). Tačiau e imologiniai y imai pagal
paski s ymą; jie ik enka ak us sa o po eikiams, ku ie gali ap i a ei ies
hei wide ange o asks, a e no limi ed o he ecalcula ion o ypological
analogies in he de elopmen o meaning and do no es ablish he a eal o hei
eo inių y imų a i inkamoje uni e sologijos s i yje pag indu.
E ymologinių i semasiologinių y imų, susijusių su leksikalinėmis eikšmėmis
sinch onijoje i diak onijoje, iš ados eikalauja eo inio pag indo daugeliui
pa yzdžių apie seman inės dinamikos ipiškumą i egulia umą laiku i e d e. Y a
po eikis eo ijoje, ku i galė ų išsiaiškin i me odinius p incipus, ski us apibūdin i i
pa ik in i seman inių pokyčių modelius, būdingus dideliam skaičiui susijusių i
nesusijusių kalbų. A i inkamas eo inių i me odologinių klausimų inkinys bu o iš
dalies išanalizuo as naujausiuose (1) y imuose, ku iuos a liko Anna A. Zalizniak, ku i
pi mą ka ą išanaliza o uni e salus polisemijoje i p adėjo eng i seman inių
pe ėjimų ka alogą (Zalizniak 2013: 397[…]409; 2018); Elena G. Mikina (Mikina 2009; 2012;
2020; 2022) y imai apie lo ynų i omanų kalbos eiksmažodžių seman inę e oliuciją.
E. G. Mikina da bai ilius uoja o ganinę lyginamosios is o inės ling is ikos i
ling is inės ipologijos sin ezę, nes eikšmės dinamikos e apų g andinės y a
nus a y os p ieš pla ų indoeu opie išką oną. A imiausios idėjos išdės y os:
(Ne lich 1992; Gee ae s 1997: 28 i oliau).
1.3. Ieškoma a sakymų į du pag indinius klausimus, ku ie y a s a būs daba inei šios
p oblemos padėčiai. Pi masis y a apie subalansuo ą yšį a p sinch oninės
seman ikos būsenos i jos is o inės dinamikos mokslo y imų apa a e. Žinoma, kad
"seman inė e oliucija i sinch oninė polisemija y a d i os pačios eiškinio pusės"
(Zalizniak 2013: 413), ačiau nežinoma ( aip pa ne aki aizdu), a ai y a ypa ingas
seman inio iš edimo a ejis am ik os epochos kalboje, a mes susidu iame su
seno ine sememų ko eliacija, a ku a ėly oje ch onologinėje dalyje. Abiejų šių
eiškinių eikia a ski i. Pa yzdžiui, indoeu opiečių eiksmažodžiai, ku ių pag indinė
eikšmė y a "su as i", egulia iai u i an inę sememą "gim i" (Osse ijos a yn (Pie ų
wa yn), e un "su as i" i "gim i", Pami O mu i ā - "su as i" i "gim i" ~ PIE *e -
"su as i" (Abae 73: 1958 […]74); Rusų skambučiai. ebianekas
S aipsniai / A icles 173
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
"Gy ens aikas", uk ainiečių skambinimas. as i дитину […] gimdy i kūdikį[…], se bų
dial. našlo se дете i ki i ~ *na-jь i (ESSJ XXII 113114, 116; Tols aja 1997: 290291) su
a i inkamu seno iniu amžiumi. S ečias, ku is ado aiką kelyje. Taigi, gali bū i
way, among he Sla s, i a ose wi hin he amewo k o he language o he
i ual (s ill pagan!) ac ion o decei ing a e: a newbo n was allegedly b ough
da oma p ielaida, kad ėly ojo a adimo laiko a pio seniai įsi i inusių
seman inių san ykių ep odukcija […], […] gimdy i […] (Abae 1958: 74) nė a okio
his o y o he languages o he wo g oups. Bu in he case o Tu kic ap- ‘ o
aiškumo, kaip bu o p o o- u kų kalboje (S a os in, Dybo, Mud ak, eds., 2003: 1436:
* ăp-; Teniše e al. 2006: 208, 288) a ne seno ės u kų kalbos būklė (VII[…]X ăIII
cc.), nes bu o pa i in a ik pi moji eikšmė (DTS 533). Na, šios kilmės kul ū inės
sąlygos a p indoeu opiečių (i aniečių, sla ų) i u kų aip pa nesu ampa.
An asis y a as, kad kiek ienas a iamai isuo inio ipo seman inio ys ymosi
pa yzdys u ė ų bū i e inamas "po didinančiu s iklu" i pa ik in as pakankamu
a gumen ų skaičiumi. Kiek ieno a ejo į odymų inkimas, jo pa ik inimas, su ink os
medžiagos klasi ika imas i jos paaiškinimas y a ilgai unkančias i labai sunkus
da bas, ačiau be eik isada okie y imai lemia labai įdomius ezul a us. Daugelio šių
seman ikos eiškinių ling is inio sup a imo da bai da nė a a lik i, ypač kadangi
uni e salių eiškinių y inėjimo eikšmė leksikos eikšmės dinamikoje da nė a
isiškai su ok a.
2. Tikslas i užduo ys
Įdomus "kūno" i "asmens", "aš" i "sielos" sememų ko eliacijos pa yzdys, ku is čia
nag inėjamas, su am ik ais išlygomis, gali bū i laikomas ezo apie kai ku ių
seman inio ys ymosi modelių isuo inumą ilius acija. Ši ko eliacija bu o
igno uojama specializuo oje li e a ū oje, o uo a pu mokslinės p ielaidos am jau
seniai egzis uoja. Pa yzdžiui, elek oniniame ka aloge "Seman ikos pokyčių
ka alogas" (Zalizniak e al.: h ps://da semshi . u/shi 4380) pas ebė a, kad keliose
ne indoeu opie iškose kalbose "kūnas" - "aš" pe eina. No s "Ka alogas"
pap asčiausiai nu odo šių sememų sinch oninį ko eliaciją,
da a collec ed p omp s he sea ch o mani es a ions o a simila co ela ion in
he Indo-Eu opean languages and he s udy o he condi ions o i s appea ance.
ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
Ac a Linguis ica Li huanica XC 174
Todėl mokslinių y imų ikslas y a apibūdin i seman inio ys ymosi modelį "kūnas -
kūno dalis", "ko pusas - asmuo", "aš" i "siela" (a jų a ian ai) i į ody i jo
uni e salią pobūdį, . y. jo įgy endinimą ski ingų gene inių šeimų kalbų leksikinėse
i seman inėse sis emose sinch oniškai i diach oniškai.
Šiam ikslui pasiek i eikia a lik i kele ą užduočių: "kūnas", "ko pusas" i "žmogus",
namely: 1) o summa ize all known e idence o he co ela ion o he sememes
"aš" i "siela". 2) į ody i iesioginį seman inio s a s ymo pobūdį į ai iose
de i a ion in all (i possible) cases, excluding he possibili y o media ing
(in e media e) s ages; 3) subs an ia e he ep oducibili y o he model unde
analizuojamų kalbų is o ijos ch onologinėse dalelėse; 4) išsiaiškin i šio seman inio
pasikei imo p iežas is.
3. MATERIALAI IR METODOLOGIJA
Ty imų
3.1 Ty imas apima ienuolikos gene inių kalbų šeimų leksikinę medžiagą, ku ioje
ma ome šio seman inio ys ymosi modelio įgy endinimą. Kiek mums žinoma, šie
duomenys da nebu o specialių (ap ašy os p oblemos ėmuose) ling is inių y imų
objek as, odėl ski ingų žodžių ipologinis panašumas, odan is jų seman inio
ys ymosi bend umą, nė a pas ebė as i paaiškin as. Kadangi "kūno" eikšmės,
susijusios su "sa o", "asmens", "sielos" i . . eikšmėmis, pi mumas y a esminis
siūlomam y imui, pi masis soma inės eikšmės o iginalumo į odymo žingsnis y a
e imologijos i ekons ukcijos a adimai. Šie duomenys pa eikiami e imologiniuose
žodynuose i lyginamųjų g ama ikų pas aipose. Šiuose šal iniuose esančius daugybę
ak ų dažnai eikia apibend in i a siž elgian į pla ų ipologinį pag indą. Jei kalbame
apie kalbas, ku ių žodynas da nė a išsiaiškin as e imologiškai, medžiaga y a paim a
iš u imų šių kalbų g ama inių ap ašymų, jų žodynų i eks ų. Tai ypač pasaky ina
apie algonkinų i aus onezų kalbas. Kadangi šis s aipsnis nė a ko pusinis y imas,
be siekia pa i in i ieno seman inio iš edimo modelio isuo inumą, mums a odo
pakanka iesiog nu ody i jo pasi eiškimus keliose kiek ienos iš s a s omų kalbų
šeimų kalbose.
3.2 Analizuojan medžiagą, mes emiamės bend ais eo iniais žodžio seman inės
s uk ū os dinamikos eikimo p incipais, išdės y ais mūsų pi m akų da buose, . y.
(Budago 1963; S e n 1964;

S aipsniai / A icles 175
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
T ubačio 1964; Schus e -Šewc 1975; Ne lich 1992; Gee ae s 1997: 23 […] 122; T augo
1999; T augo , Dashe 2002; Gee ae s 2010: 25 […] 41; Mikina 2012). Ty imo užduo ys
lėmė jo me odų pasi inkimą. Visų pi ma čia naudojami kai ku ie šių me odų me odai:
(1) lyginamieji objek ai (žodžiai), ku ie nag inėjami ski ingais jų is o ijos
his o ical ( o cla i y he ela i e ch onology o he s a es o seman ics o he
laiko a piais, i lyginamų leksemų gene inio yšio nus a ymas; 2) ipologinis
(ap ašy i he e ogeninius iene us, ku ių seman inė e oliucija y a panaši); (3)
žodynų į ašų komen a ų me odas (išaiškin i am ik os leksemos sememų
seman inių yšių ys ymosi logiką i k yp į). Jos įgy endinamos pagal analizės
p ocedū ą, ku ios esmė apibūdinama aip: y imo medžiagos a ankos k i e ijų
suma; nag inėjamos medžiagos aiškinimas;
– a scheme o ep esen a ion o ac s (see sec ion 4).
C i e ia
1. Ty ime naudojamos leksemos u i du seman inio spek o polius: "kūnas" (kūno
dalis), "ko pusas" ( iskas), "asmuo" (aš pa s) i "siela". 2. Ta p abiejų eikšmių
g upių u i bū i iš es inių san ykių, . y. sememos "asmuo", "aš" i "siela" y a
kilusios iš "kūno" a ba "kūno dalies".
3. Sememų "asmuo", "aš" i "siela" g upėje iš es is esan šioms ims sąlygoms:
ela ions a e also allowed in some cases.
4. I is aken in o accoun ha sememe ‘(my)sel ’ in he body may de elop
a) dėl mo ologinio kūno modi ika imo (pe p i i inimą); b) kaip sudė inių žodžių
dalis; c) sin ak iniu požiū iu, . y. e leksinio pa a dės unkcijoje ("sa o" kaip
"mano" a ba "jo" a ba "jo" kūnas). Pasku inė sąlyga galioja ik kelioms
indoeu opiečių šeimos kalbos šakoms i spo adiškai kelioms indoeu opiečių kalbos
eikšmėms, išsky us iesioginę "kūnas" - "asmuo" seman inę iš es į, e imologinį
lingual a eal.
5. Lexemes in which in e media e sememes a e ma ked be ween bo h clus e s
ys ymąsi.
e c., a e excluded om conside a ion as hey do no co espond o he model
o seman ic de i a ion. Howe e , his c i e ion canno always be me due o
he lack o w i en monumen s in some languages o he low le el o hei
6. Leksemos, u inčios o pa ies ipo seman inę ko eliaciją, ku i a si ado ki ame
cul u al-semio ic (my hological, eligious, apo opaic) condi ions (c . abo e he
ko eliacijos pa yzdyje "su as i": "gim i" aip pa nea siž elgiama.
ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
176 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Išaiškinimas (bend ieji pag indai) 1. Vieno žodžio a giminaičių g upės eikšmių
ko eliacijos pobūdis apibūdinamas naudojan modelia imą, ačiau be ku is modelis
u i bū i pa ik in as naudojan ipologinius lygiag ečius, a i inkančius modelio
nu ody ų pa ame ų sumą. Tai eiškia, kad seman inio ys ymosi k yp is i
ezul a as (pi miniai a ejai, eikalaujan ys seman inės ekons ukcijos) u i
ski ingas kalbas. Analizės s a biausia y a ik žodžio seman inių būsenų
been p o ed on he condi ion ha he same ec o o e olu ion o meaning,
i s ini ial, in e media e and inal s ages can be aced in di e en wo ds om
a i inkamos k onologijos ak as i žodžio sememų ko eliacijos kaip pi minės i
an inės išsaugojimo ak as ski ingose kalbose ski ingais jų is o ijos
laiko a piais. 2. Kuo pla esnė modelio įgy endinimo geog a ija (ji pažymė a
daugelyje kalbų), uo didesnė ikimybė, kad mes susidu iame su uni e saliu
seman inės e oliucijos ipu.
Jei medžiaga a skleidžia minė o ipo seman inio iš edimo s a bą (skubumą) keliose
ch onologinėse eilu ėse a ne pe isą is o inį laiko a pį, eikia kalbė i ne apie žodžių
seman inės s uk ū os naujo ę, a si adusią kažku iame kalbos is o ijos aške, o
apie senus seman inio iš edimo san ykius, a ku us diach oniškai.
4. P ocedū a
Taigi, čia y a kele as ak ų p o domo sua apie leksikinių eikšmių ans o macijos
isuo inumą su šiuo ek o iumi. Ty ime pa eikiamos šios ak ų pa eikimo i jų
analizės eilės.
4.1. E idence o Indo-Eu opean languages
4.1.1. I ano leksikas
P o o-i anie iškas *g īā- […] kaklas, kaklo kaklas[…], ku io e leksai odo
šias eikšmes (su seman ikos išplė imu į […]kūnas apsk i ai[…]): […]sa o,
Khwa ezmian γ yw ‘body’ & ‘soul’ and u he he e a e indica ed meanings
sa ęs, sa ęs, sa ęs[…], an inis […]siela[…] (Èdel[…]man 2008: 57), c . Èdelman
combina ion o wo ds y’ γ yw ‘by mysel ; himsel ’; u he c . Sogdian ’γ yw,
man. γ yw ‘body’ & ‘pe son’, ‘soul’, ‘sel ’ (Li šic 1962: 128, 192; Ras o gue a,
2007: 291292; Gha ib 1995: 130, 167), idu io pe sų g īw [glyw|]
S aipsniai 177 s aipsnis
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
[…] kaklas, […] ge klė, […] g īw [glyw|, g yw] […] sa ęs […], […] siela […] (MacKenzie 1986: 37;
čia abu žodžiai pa eikiami ski inguose žodynų į ašuose), g yw, g yyw [g īw] […]
kaklas, […] o ma […] i […] sa ęs […], […] siela […], c . G yw hsyng […]P imal Man[…] VS
g yw zyndg, g yw jywndg […]Li ing Soul[…] (Du kin-Meis e e ns 2004: 164).
Tokie pa yzdžiai in e p e uojami kaip seman inis šakas (Ras o gue a, Èdelman
2007: 292) a ba seman inis ys ymasis (Èdelman 2008: 57), ačiau šio seman inio
specializacijos p iežas ys i sąlygos nė a paaiškin os. Š ai pa yzdžiai, kaip
sogdie iškas […]γ yw a ojamas kaip e leksinio pa a dės ek i alen as šiose
azėse: […]XRZY ZNH γ ywh nwšk(w?) mynm […] […]Tada aš manau sa e
nemi ingu[…] VS […]XRZY ZNH γ ywh […]m ch mynm, li . "Tuome aš jaučiuosi
mi ęs" (Li šic 1962: 128, 192). Seman iniam ys ymuisi "kūno galūnės", "kūno
dalys" → "kūno apsk i ai" I ano pa yzdžiuose ž . neseniai a lik ą Veliza
Sado ski y imą (Sado ski 2017: 567[…]599; ypač ž . 577 i 579 puslapius).
P o o-i oniškas * anū- ‘body: A es an anū- ‘body & ‘pe son, ‘i sel (one was
used also as a e lexi e p onoun) (Ba holomae 1904: 633; Abae 1979: 1), 26 c . ‘ hiia
mā ohū pai ī.jasa manaŋhā pə əsa cā mā cišā kahīā ahī ahī kaṭā
aiia .daxā.daxāšā ə āi dīšā aibī āhū gaē θā hāhū
* anušāhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūh-
ūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūh-
ūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūh-
ūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūh-
ūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūh-
ūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhūhū Kam jūs p iklauso e? Kaip jūs
"pa eik umė e sa o dienos (ly) * ženklą - pajamas apklausai "dėl sa o bandos i
asmenų" (Skjæ ø 2018: 121). Toliau ž . Seno ės pe sų anūš ( nuuš) […]body[…],
[…] unk[…] i […]pe son[…], […]sel […] (Hinzenzie 1973: 152; Abae 1979: 261: […] aip pa
naudojamas kaip e leksinis pa a das[…]), Khwa ezmian n […]body[…], […] unk[…]
i […]sel […], c . y[…] n[…]h […]his body[…] i […]himsel […] (Benzing 1983: 612), Vidu io pe sų pe sų an […] [ n|] […]body[…] i […]pe son[…], […]sel […], c aza xwēš […] […]one[…]shu […] (MacKazaa 37: 81; Du kin-Meis e s 2004: 32; 1979: 39; Pe sų an […] […] […], Pe sų an […] […] […] […] human […] human […] human […]
Kaip ma ome, i aniečių kalba * anūis dažnai naudojamas kaip e leksinis
* anū- also pe o ms he same unc ion in he Da dic and Indo-A yan languages
(see below). In gene al, he seman ic spec um o P o o-I anian * anū- is
iden ical o he se o basic meanings o i s Indo-A yan e ymological coun e pa
pa a das. A janas (ž . žemiau). Galima kalbė i apie d i ikė inas sąlygas,
ku iomis ši leksema išsi ys ė eikšmę "sa a" i "sa a". 1. A es ų žodžių
de inyje anū su x a- […]jo, jo[…], […]sa o […], […]sa o […], disk iminacija (=
‘himsel ’, c . auuaēna ā sūcā manaŋhā / āuua ənå īciθahiiā na m.na əm x aiiāi
anuiiē – ‘Obse e h ough ( his) lame by (you ) hough / he *p e e ences o
eisimas) (pada y a) žmogus-žmogus sa o kūnui[…] (Skjæ ø 2018: 34, 82), c . i š
idu inės pe sų xwēš an. Panašiai gali bū i i
ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
Ac a Linguis ica Li huanica XC p iėmė seno ės indų an[…]- […]sel […], c . s áyā
an […] (pa odas pa eikiamas iš: May ho e 1992: 178: 621). Taigi, "sa o kūnas" →
"sa a", "sa a", "asmuo".
2. žodžių de iniai i junginiai, su o muo i pagal žodžių de inius su e leksų * anū-, c .
Jaunas A es anas anu.kə ə aadj. […]pasida y as pa s, pa s suku as[…]
(Ba holomae 1904: 636), anūm (ā)guz ~ seno ės indų an àm gh […]paslėp i[…]
(May ho e 1992: 622) = […]paslėp i sa e[…]. Seman ikos "kūnas" → "asmenybė, asmuo
(= ienas, ienin elis) " ys ymasis aip pa pas ebimas mo ologinėje de i acijoje,
c . Pahla i anīhā […]alone[…] (MacKenzie 1986: 82), pe sų anha […]alone[…],
[…]singula […], […]only[…], kilęs iš an […]body[…], naudojan ad e bialinį su iksą -īhā
(Cabolo 2010: 373[…]374).
P o o-i anų *śa ah- […]head[…]:
Sogdian s -sa […] […]head[…] (→ […]sel […]) naudojamas kaip e leksinio pa a dės
ek i alen as šiose azėse: ZKw s w nwš[…]kw myn[…]m […] […]Aš manau sa e
laimingu[…] (žodžiai nemi ingas), p w s w pcγ β[…]n […] […](užsakymas) aš ik ai
į ykdysiu[…], žodžiai. […]Aš jį paimsiu an [sa o] gal os (= an sa ęs) […] (Li šic 1962:
128); Ose ų sæ […]head[…] → […]pe son[…], aip pa y a a ojimas, ku is y a
unkciškai a imas […]sel […], […]mysel […], c .: (a) […]nal mæ xæssys dæ sæ mæ[…] […]
[…] u apai jau us dėl manęs[…]; (b) (Kos a) […]adæmy a næj koy skænin mæxīcæn kad
æmæ sæ ! […] […]Jeigu ik galėčiau suku i sau ga bę i o umą su žmonių a nu! […],
[…]dæ sæ yl mæ xæssaj […] […] galė um mane paauko i sau (" a o gal a"") […](Abae
1979: 73, 74).
P iešingumas
Čia pa a ina a k eip i dėmesį į a i kš inę seman inio ys ymosi a ką, ku i
aip pa pa i in a i aniečių žodynuose. Tai apie seno ės i aniečių * i-āna- […]
k ėpa imas […] (Bailey 1943: 106[…]107), * yāna- (Nybe g 1974: sememes […]siela[…],
106), c . i s cul u al seman ics in: Middle Pe sian jān [y’n|] ‘ he animal spi i
o man’ (ibid.: 106), Pe sian ǰān ‘soul’, ‘spi i ’, ‘li e’ & ‘li e body’ and ‘essence’,
‘child, kid, baby’ (Rubinčik 1970: 425; A doe 2017: 18). He e he g oup o
[…]d asia[…], […]gy enimas[…] y a pi minis, mo y uo as p adine eikšme
[…]k ėpa imas[…] (c . P o o-sla onų kalba *duxъ […]spi i […], *duša […]soul[…]
(poe inis […]li e[…]: usų kalba душа моя […]my li e[…]): *dyša i, *( ъz)dъxn[…] i […] o
b ea he[…]), uo a pu sememos […]li e (= k ėpa imas) body[…], […]essence[…] (→
[…]child, kid, baby[…]) y a an inės. Reikė ų pažymė i, kad seman inis iš es is
"k ėpa imas" → "siela" → "k ėpaujan is" kūnas → "esencija" → " aikas" y a
san ykinai ėly os ch onologijos pa yzdys, nes idu inės pe sų kalbos eks uose
o an iqui y ‘body’, ‘child’.
S aipsniai 185 s aipsnis
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
nė a į odymų a ba "kūnas (" pag indinė bū ies dalis) " → "sa o kūnas" ", "asmuo" "siela"
(ki omis aplinkybėmis).
4.2.7. Vainakų kalbos
Čekijos dog […]hea […] & […]soul[…] (c . dagau[…] […]a hea […], […]in soul[…])
(Ka asae , Macie 1978: 147, 55), duog […]hea […], Ingūš duog […]hea […], Ba sbi dok […]I
hea […] (Deše ie 1963: 527) ~ Čekijos degI […]body[…] (degIan meženaš […]body
pa s[…]) (Ka asae , Macie 1978: 615), c . Doga Šlan He ba Asbeko a, 67 […]Bokla maju
Šenė a i Valča [...] […] Asbekas y a d ąsus d asia, įžengęs į p iešų idų, Beclanas […]
(Bex. Aki aizdu, kad semema "siela" y a čečėnų žodžio naujo ė, nes ik "ši dies"
eikšmė y a pas ebė a dėl jos gene inių "panašių" ki ose kalbose. Visose šiose
si uacijose mes galime pama y i esamas a ski as o mas, ku ios ęsiasi
e imologiškai bend ą p o o ipą. Vainakų kalbose šis bu o padalin as dėl pi minių
okalų pakai umo šaknyje (ž . pa yzdžiui:
Deše ie 1963: 527).
4.2.8. A oazijos leksikas
Semi ų kalba
Geez […]akāl […]body[…], […]limb[…], […]subs ance[…], […]hypos asis[…] & […]pe son[…],
[…] olume[…], Tig igna […]akal […]body[…], amha ų kalba […]akal […]pe son[…] ~ a abų kalba
[…]ukl-co […]ps[…] (Belo a 2012: 53). Ko eliacijos "kūnas" i "asmuo" senumas kilęs iš jo
aizda imo jau seno ės E iopijos kalboje (Geez), daba išnykusiame. Kaip ma ome,
šiuolaikinės kalbos išlaikė šį yšį. Geez […]abāl […]body[…], […] lesh, piece o lesh[…],
[…]membe o body[…] & […](my)sel […], […]pe son[…] i . . (Majzel[…] 1983: 197; Leslau
1987: 3). C . Emma ‘ayneka en a yamān āseḥḥe aka, melexā wa- awhāā em-lā ‘lēka,
esma yexēyyesaka kama [...] emenna abāleka em-kwellu [...] kaip pe son, sel (Lambdin
1978: 307). A amejiškas gūp- […]body[…] i […]pe sonali y[…], […]mysel […], heb ajiškas
gūp-ā […]co pse[…], (Pos Biblical) gūp […]body[…] i gap […]mysel […], […]sel […] (Majzel[…]
1983: 197), be-gappō […]wi h own body = alone[…], Tig e go […] […]body[…], […]hea […] &
[…]soul[…] (Cohen 1970: 108). A abų […]u[…]-a - […]body[…], […]co ps[…], Soqo i gi eh
[…]co pse[…], […]body[…] (ibid.: 199) […] *g[…] ~ Egip o […]s [< *gs] […]pe son[…], […]sel […]
(Takács 1999: 255). Pie ų A abijos gi -eh […]body[…], […]co pse[…] ~ Egip o (Py ) […]s
[…]mysel […] […]A asian *gVč-. Ž . (Majzel […] 1983: 197).
Epig a inis Pie ų A abijos g b […]body[…], […](bodyly) li e[…] & […]pe son[…],
Sabaic g b […]body[…] & […]pe son[…], Tig e gä ob […]body[…] & […]pe son[…] (Cohen 1970: 178) i

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
186 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Meh i gǝ ǝbē ‘mass’, ‘g oup o people’ e c. < *gV Vb- (Blažek 2020: 56: wi h
li e a ū a). Tai y a gana seno ės "kūno" i "žmogaus" ko eliacijos k onologijos
pa yzdys, nes abi sememos y a pa i in os seno ės a abų žodynuose.
Kuši ų kalba
Beja ga i […]body[…], […] unk[…] i […]sel […], acc. ga ob (Rp) = ga oo […]body[…] &
Se *gV Vb- (Blažek 2020: 56). Rega ding o he Semi ic cogna es see p e ious
[…]sel […] ~ i em. Kalban apie Beja pa yzdžius, soma izmo kūno panaudojimas
e leksinio pa a dės unkcijoje pasiekiamas naudojan echniką, panašią į
eng ų kalboje pa eik ą (ž . aukščiau). Čia Beja ga i "kūnas" pa e čiamas "aš"
dėl nuosa ybės su ikso p idėjimo, p z., uga ooyu "aš pa s". Lygiai aip pa
sememas "aš" andamas ni is "siela" > uni su
"Aš pa s" (BPG 2005: 225).
4.2.9. Algonkinų leksikas
Mohegan-Pequo -ahak […]kūnas[…] i […]sa a[…] naudojamas kaip e leksinis
pa a dė, c .: […]Tapi ni nukucusumô nahak[…] […] […]Aš galiu nusiplau i […]; ‘Music
wiwáhcumunsh’ – ‘I will ea co n wi h you’ (Fielding 2006: 56). An illus a i e
example o a change in he g amma ical s a us o a wo d, accompanied by
num wici kahak p onominalinės seman ikos iš aizda. G ama inės i seman inės
ans o macijos senumas neaiškus.
Menominee (kaip ieno žodžio sakinio dalis) ai1 askūqcikew u i umpą
kūną VS dni nēyaw sa e (= mano kūną). Ž . (MD 20[…]21, 151). A apaho (kaip
ieno žodžio sakinio dalis) honoo3i3insinenoo aš guliu an nuga os VS
ceniikooo eihinoo aš esu sa anaudiškas (Cowell, Moss e al. 2012 22,: &
177; DoReCo: do eco.huma-num. /languages/a ap1274).
Na ick o Wôpanâak (Wampanoag) /hogk/ ‘a li ing body o pe sonali y’
[…]c ea u e[…], […]pe son[…], […]soul, spi i […], um-hogk(a) […]body[…],
[…]sel […], c .: […][...], nu ch ke eahoghkou pishmus wwau uminnu u,
[…][…][…][...], kad siela u i bū i iški s a iš sa o au os; [...]’; ‘[...]. kah noh
ke eahogkou kesohkóad og ‘[...], i as asmuo y a kal as
(AT 2011: 225, 226).
Cheyenne - é o e ‘body’ in he possessi e usage de elops he seman ics
‘mysel ’ (Leman 2011: 12; ChD: h ps://www.cheyennelanguage.o g/dic iona y/
lexicon.php?le e =13#e21037).
S aipsniai / A icles 187
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
4.2.10. Aus onezijos leksikas
Malajų-Polinezijos kalba: Cham àj ~ ṭàj […]body[…] i […]mysel […],
Buj Kchan’ Tche 1999: 134). The di ec ion and age o seman ic de i a ion is
[…]ou […] (Alie a, abejo ina.
Indonezijos badan […]body[…], […] o so[…] i […]mysel […], […]in pe son[…]
69). Acco ding o Robe Blus and S ephen T ussel (Blus , T ussel 2013: h ps://
(Ko igodskij 1990: www. ussel2.com/ACD/acd-lo_b.h m?zoom_highligh =badan),
šis žodis, pasiskolin as […]iš a abų pe malajų[…], isose Aus onezijos kalbose
eiškia […]body[…]. Taigi sememos "aš pa s" i "asmuo" a si anda iš seman inės iš edimo
Indonezijos.
Vaka ų Fu una-Aniwa hkano […]body[…], […] lesh[…], […]essence[…] ( adically he
mos impo an aspec o he sel ) & […]soul[…], […]spi i […], […]conscious sel […],
c .: […]kano kaie u i ano hkano[…] […]kano bu black is his body[…] VS […] iona noh[…]
mind (conscious sel )’. Howe e , he sememe ‘soul/spi i ’ ‘ esul ing om swi ch
by missiona ies in signi icance o a a and hkano’ (Doughe y 1983: 263).
[…] […]his spi i , Malagasy èna […]body[…] y a naudojamas sa am, nes Malagasy
nė a e leksy aus pa a dės, c .
*****
Ma e ialas, p ieinamas s ebėjimui kai ku iose šiuolaikinėse kalbose iš ki ų
šeimų, ik pa i ina ko eliaciją a p "kūno" i "žmogaus" bei "asmens"
(Zalizniak e al.: h ps://da semshi . u/shi 3666), ačiau duomenų apie jų
is o iją i e imologiją ūkumas leidžia nus a y i seman inės e oliucijos
ek o ių i senumo laipsnį. Tai susiję su šiomis kalbomis: Ca ineña (Tacanan
šeima), Yuwana a ba Hodï (gene iškai neklasi ikuo a kalba), O omi
(O o-Manguean kalbos šeima), Inanwa an (Suabo) i Wa embo i (T ans[…]New
Guinea kalbų šeima), Miki (Sino-Tibe o kalbų šeima), She (Hmong-Mien (a ba
Miao-Yao) kalbų šeima), Panoamin Y (Panoan kalbų šeima).
5. Rezul a ai (sin ezė)
I pas abos)
5.1 Pe žiū ė a medžiaga leidžia a ski i is eikšmingus b uožus.
These include in pa icula :
A) Leksemos, u inčios e imologinę eikšmę "kūnas (pap as ai) " i "ko pus
(pap as ai) " y a įp as as "siela", "aš" i "asmuo" sememų ys ymosi pag indas,
o e ai šie an iniai sememos a si anda
ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
188 Ac a Linguis ica Li huanica XC apie ši dį kaip sielos a jausmų sėdynę, c . Lo ynų
wo ds, deno ing ‘neck’, ‘ h oa ’, ‘head’ o ‘hea ’. A possible eason (my hological
backg ound) o he seman ic de i a ion o ‘hea ’ → ‘soul’ was he a chaic idea
pec us […] bosom[…], […]hea […] i […]soul[…] i i š Vainakh, A oasia ic (Tig e)
pa yzdžiai i a imiausia analogija demons uoja seman inės s uk ū os sp agas.
Manda sondomme ‘hea as he sea o eelings’, ‘cou age’ (Vyd in 1997: 234).
B) None o he p esen ed examples has a ull pa adigm o meanings; hey
Ap ašy as aizdas pa eikiamas len elėje bend iausia o ma.
P adinė kalbos seman ika An inė
seman ika Indoeu opiečių "kūnas",
"gal a", "siela", "d asia", "sa a",
"asmuo", "žmogus", "sa a".
[…] ienas […]s
I ano […]o ganas[…] + + +
Indo-a ijų kūnas […] + +
Da dinis kūnas […] + +
Seno ės g aikų kalba […] (gy as) kūnas […] + +
Lo ynų kalba […]body[…] + +
He i ų kūnas […] + +
Ge maniškas […] + kūnas
Sla ų kalba […] +
Finno-ug ų kalba […] +
Tu kų kūnas […] + +
Mongolijos kūnas […] + + +
Tungus-Manchu […] kūnas […] + + +
Čuko ko-Kamča kan […] kūnas […] +
D a idų kūnas […] + +
Vainakh […]kūnas[…], […]ši dis[…] +
A oazijos […]kūnas[…], [[…]ši dis[…]] +++
Algonkinas […] kūnas […] + + +
Aus onezijos kalba
[…] Chambody[…] + +
Indonezijos […] + +
Madagaska ų kalba […]body[…] +
Vaka ų Fu una-Aniwa […] +
Ki a įs aiga […] +
Howe e , we can con iden ly speak abou he uni e sali y o such ypes o
seman ic de elopmen as (1) ‘body’ → ‘sel ’, ‘pe son’ o body’ → ‘sel ’ →
‘pe son’; (2) ‘body’ → ‘sel ’, [‘pe son’], ‘one’s own’; (3) ‘body’ → ‘soul’,
[…] asmuo […] (modeliai 2 i 3 y a a s o aujami ijų kalbų šeimų kalbomis); (4)
"o ganas" i "asmuo". Visi jie pasi odė esan ys ieno seman inio iš edimo modelio
S aipsniai 189 s aipsnis
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
(ž . Gee ae s 1997: 23[…]24) a ian ai, ku ių ski umas y a susijęs su g ama iniu
(mo ologiniu-sin ak iniu) apib ėž u eikšmių inkiniu. Apie ie ines šio modelio
and cul u al (wo ld iew) condi ions o he unc ioning o lexemes wi h he
mani es acijas ("kūnas", "mi ęs kūnas" → "be kūno siela", "siela"); [kūnas → ‘(be
kūno) siela → ‘žmogus]; [kūnas → gy asis (k ėpuojan is) kūnas → siela, d asia/ as, aš]
[kūnas (= pag indinė bū ybės dalis) […] […]sa a (sa o kūnas) […], […]asmuo[…], […]siela[…]]
i . . ž . aukščiau.
Kalban apie mažą seman inio iš edimo "kūnas" […] "siela" […] "d asia" pa yzdžių
dažnumą (kas nea me ia o, kad jis y a aizduojamas kelių šeimų kalbose), ada šią
būseną iš dalies galima paaiškin i kaip eikšmės "siela" ealiza imo pasekmę
specialiomis sak alinėmis są okomis, odėl nebu o bū ina eks apoluo i "siela" į
ki us žodžius. Tačiau šią iš adą eikia pa ik in i emdamiesi ašy inių paminklų
duomenimis. C) "sa o" eikšmės, ūks ančios kai ku ių išanalizuo ų žodžių
seman iniame diapazone, galima paaiškin i ap ibojimais, ku ie y a išdės y i pačioje
kalbos sis emoje. Visų pi ma, pa a dė "sa a" gali bū i iš es as i egzis uo i ik
specialios g ama inės žodžių klasės iduje su jų mo ologija, odėl jokia ki a
leksema iš ki os g ama inės pa adigmos (subs anciška, skai meninė) su ki ais
o maliais b uožais negalė ų suku i inkamos p onominalinės seman ikos.
Pa yzdžiui, oks aizdas y a pa i in as ainakų kalbose, ku "aš" gali a si as i ik
pa a dės pa adigmoje i niekada a p a dų, ž . čia: pa a dė "aš" sō (1 asmuo,
ienka inis), хьō (2 asmuo), шā (3 asmuo), вай-ваьш (1 asmuo, daugybinis), шайна (2
asmuo), цара шаьш (3 asmuo) i a das "siela", "d asia" дог, са, "kūnas" дегI
(Ka asae , Macie , 1978: 146, 147, 552, 615). Taigi semema "sa a" gali a si as i
a diniame žodyje ik uo a eju, jei nė a iesioginės p onominalinės eikšmės
p iklausomybės nuo o mos, ku i sieja seman iką su am ik a žodžių g ama ine
klase. Kalbų sis ema ben jau leidžia aiky i d i sąlygas, ku iomis žodžiai, eiškian ys
kūną a jo dalis, ku ia sememus "aš" i "aš pa s": 1) am ik u kon eks e; 2) kaip
sudė inės ko eliacijos dalis pa i in a daugelyje kalbų. Nepaisan o, kad eikšmės
"b unch", "augalų s iebas" y a an inės (iš pi minio "kūno", "ko puso"), y ėjas
wo ds (see below).
5.2. Commen s ega ding he speci ic ela ionship be ween ‘body’
& ‘pe son’, ‘soul’, and ‘sel ’. As illus a ed abo e he e iewed seman ic
u ė ų ypa ingą dėmesį ski i ki oms eikšmėms. Pi miausia galime da y i iš adą,
kad an inis "aš", "sa as", "asmuo", "siela" y a "kūnas", "ko pusas" i "kūnas", i
ai odo žodynų į ašų, eks ų, e imologijos, ekons ukcijos duomenys (ž .
aukščiau). Taigi, galima eig i, kad y a seman inis isuo inis posūkis, be koks jo
mechanizmas?
ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
Ac a Linguis ica 190 Li huanica XC
A) Seman ic side. I s seman ic base ( o some cases) p obably was he
pe cep ion o he body as he main pa o a human being, he e o e ‘body’ o
[…] gal a […] […] asmuo […], […] pa s […]; "Kūnas" → "aš" → "asmuo". "Sielos" a ian as:
"gy as (kūnas) " i oliau "spi i ualizuo as" → "siela". Jei leksemos y a
a s o aujamos "aš" i "asmuo" eikšmių inkinyje, ada daugeliu a ejų "asmuo"
y a an inis "aš", nes "aš" pasi odė kūne, kai jis naudojamas kaip " ieno kūnas" =
"mano" (ž . aip pa "kūnas" → "sa o", "sa o" = "sa o kūnas"), o ada "asmuo",
"žmogus" a si ado kaip "a sky imo" (abs akcijos) ezul a as iš "p onominalinio"
kon eks o. Tiesioginis "kūnas" - "asmuo" - "žmogus" pasikei imas y a pag įs as
sinekdoche, kaip usų " elo" - "kūnas", o an inis - "asmuo" - "žmogus". B)
Mo ologinis eiksnys. Kai ku iose kalbose pe ėjimas "kūnas" į "aš" į yko am
ik ose subs an i o kūno g ama inėse o mose, kai ai sukėlė pačios sąlygos
(g amma inė seman ika). Taigi seman inis mechanizmas "aš" → "kūnas" y a
pag įs as žodžių, u inčių eikšmę "kūnas", mo ologine modi ikacija. To pa yzdžiai
gali bū i ilius uojami duomenimis apie: (1) Pashai ānek kaip e leksinė nuosa ybės
o ma ān […]body[…]; (2) eng ų kalba, ku ioje e leksinis-page inančioji pa a dė
"sel " bu o su o muo a iš subs an i o mag […]body[…] + a i inkamų
asmeninių-possessi e su iksų; (3) Beja ga i […]body[…], ku is y a pa e s as […]sel […]
dėl nuosa ybės su ikso p idėjimo; (4) mongolų kalbos, ku iose бīje a […] asmeniškai
[…] = […] kūnu […], ai y a a dinis a das su ins umen inio a ejo žymekliais - a;
bīje enā […]sa o pačių […] = […]sa o kūno […] […] lokalizacinio žodžio o ma su
žymekliais - e i e leksinio nuosa ybės žymekliais -nā. Taigi, čia seman ikos "aš" i
"aš pa s" išsi ys ė a ejo o mose, eiškiančiose "kūnas" (→ "aš asmeniškai" → "aš
pa s", "aš pa s") i "aš pa s" ("aš pa s", "aš pa s") i a diniame kūne, išplės ame
asmeniniu posesy iu su iksu ("kūnas" → "mano", "jo kūnas" → "aš pa s" i . .). C)
s iebo sudė ies eiksnys. Kai ku iuose pa yzdžiuose leksemos kūnas įgijo sememus
"sa o", "sa o" azių ėmuose, ku ie ėliau bu o pa e s i sudė iniais žodžiais. Tai
eiškia, kad žodžių de iniai su kūnu bu o sujung i į leksikinį kompozi ą, ku eikšmė
"kūnas" bu o neu alizuo a aip pa kaip "aš" (p z. A es an anu.kə ə aadj.
[…]pasida y as pa s[…]: seno ės indų anū-k[…] - […]pasida y as pa s[…]. Panaši
si uacija pasi eiškia eng ų kalboje (ž . aukščiau), ku "kūnas" bu o neu alizuo as
p onominaliniuose iš es iniuose. Tomis pačiomis sąlygomis seman ika "asmuo"
pasi odo kūne: ypač seno ės indų an - jis aip pa pasi odo sudė inių žodžių
anū-kṛí "asmuo", anū-pna "asmens apsauga" sudė yje. D) Sin ak inės sąlygos.
Žodžių "aš", "aš pa s", "sa o" eikšmės kūne a si anda dėl o, kad jie sakinyje
naudojami kaip e leksinis pa a das a ba kaip žodis, unkciškai a imas
e leksiniams i posesy iems pa a dams. P onominalas

S aipsniai / A icles 191
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
Pa adinimas "kūnas" iš p adžių bu o pag įs as okiomis azėmis kaip a es ų
x aiiāi anuiiē "sa o kūnas", seno ės indų s áyā an "sa o kūnas" i . . Ki i
pa yzdžiai spo adiškai pa eikiami idu inės i aniečių, šiuolaikinės i aniečių (ose ų)
kalbose i u kų, mongolų, ungų-mančų, čuko ko-kamča kanų kalbose, in eg uo ose
e c. C . Mohegan-Pequo -ahak ‘body’ changed i s g amma ical s a us, being
į polisin e inės kons ukcijos kompoziciją i . . Tada p onominalinės unkcijos
kūnas pakei ė panašias kons ukcijas. "Sa o" a si adimo kūno sąlygomis
Sąlygos
Kalbos
Mo ologinis
Sin ak inis
junginio
a ian as
iduje
Žodžių sąlygos
Indoeu opie iškas + + +
Finno-ug ų kalba +
Tu kic +
Mongolian + +
Tungus-Manchu +
Čuko ko-Kamča kanas +
D a idijos
Vainakhas
A oazijos + +
Algonkinas +
Aus onesian +
E) The “ze o seman ic co ela ion” ac o . Howe e , he e a e languages,
kai pi miau ap ašy as seman inis posūkis y a neįmanomas. Ypač mūsų dėmesį p i aukia
okios A ikos kalbų leksemos kaip Rwanda umu-bi i […]body[…], Kinga emi-hano
[…]bodies[…] (Topo o a 2000: 28, 29), Ful ulde-Ful ulde (Fula) e -gal […]body[…], e -ɗe
[…]body pa s[…] (Ko al[…] 2000: 223), See e oaal […]ol […]body[…], Wolo ua […]body[…] ~
We ee nje See […]ce body[…] (Pozdniako 1993: ski ingos seman inės klasės: […] s.
40, 101), Pulaa -Ful uldé i an-du ‘soul’, pi al-i ‘souls’ (Ko al’ 2000: 162: wi h
he e e ence o Edwa d Sapi ). Wo ds o deno e ‘body’ and ‘soul’ he e belong o
ak y ios klasės (ak y ių objek ų klasės, ak y ios) eguliuojamos i ski ingos nuo ki ų
“passi e class” (class o passi e objec s, passi e names) e c. The laws o hese
classes do no allow he meaning o one class o be p oduced in he ames
o o he classes. In o he wo ds, seman ic de i a ion he e is p e y s ic ly
kalbų, ku iose galima pas ebė i naujų eikšmių a si adimą
ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
192 Ac a Linguis ica Li huanica XC i ki i) asociacijos, ku ių san ykiai y a
lais esni i lanks esni
be ween meanings.
6. Iš ados
1. Šioje s udijoje išanalizuo as žodynas pakankamai ilius uoja seman inės iš edimo
modelio isuo inumą, įgy endin ą į ai iose geog a inėje e i o ijoje esančiose
kalbose (pa yzdžiai iš 11 kalbų šeimų!). Šių kalbų seman iniai i g ama iniai dėsniai
sukū ė sąlygas panašių seman inių pokyčių sumai, apib ėžiamai kaip daugeliui šio
modelio pasi eiškimų. Daugybingumas eiškia, kad y a seman inių pokyčių g andinių
"kūnas" - "aš", "žmogus", "siela" - a si adimo g andinės, nes "kūnas" i "ko pus"
(see abo e), based on which seman ic de i a ion is modelled.
2. In eali y we ha e easons o asse ion abou he di ec ion o he seman ic
y a o iginalios, o ai pa i ina e imologiniai duomenys. 3. Aps a s y o modelio
ep oduk y umas diach onijoje į odomas jo ep ezen acija kalbų leksikinėje
seman ikoje ski ingais jų is o ijos laiko a piais. Vėly as seman inis iš edimas
kalbose, ku iose jis anksčiau nebu o už egis uo as, liudija kai ku ių ling is inio
mąs ymo seman inių s uk ū ų ipiškumą.
4. Mes kalbame apie ieną iš isuo inių seman inių pokyčių, ačiau šio seman inio
modelio ėmuose jo " echninis aspek as" (sąlygos i mechanizmas) "sielos",
"asmens", "žmogaus" i "sa o" eikšmės a si adimo gali bū i ki oks. Visų pi ma, šių
sememų a si adimo p iežas is p iklauso nuo pasaulio aizdo ypa ybių, kul ū inio
ono, žodžių mo ologinės a iacijos ypa ybių, jų unkcijos sakinyje i
kompozicijų, a si adusių emian is a i inkamomis žodžių kombinacijomis.
REFERENCES
Abae Vasilij I. 1958: Абаев, Василий И. Историко-этимологический словарь
осетинского языка [Is o iko-è imologičeskij slo a ’ ose inskogo jazyka] 1, Москва,
Ленинград: Издательство АН СССР [Mosk a, Lening ad: Izda el’s o AN SSSR].
Abae Vasilij I. 1973: Абаев, Василий И. Историко-этимологический словарь
осетинского языка [Is o iko-è imologičeskij slo a ’ ose inskogo jazyka] 2, Москва,
Ленинград: Наука [Mosk a, Lening ad: Nauka].
S aipsniai / A icles 193
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
Abae Vasilij I. 1979: Абаев, Василий И. Историко-этимологический словарь
осетинского языка [Is o iko-è imologičeskij slo a ’ ose inskogo jazyka] 3, Москва,
Ленинград: Наука [Mosk a, Lening ad: Nauka].
Alie a Na al’ja F., Buj Kchan’ Tche 1999: Алиева, Наталья Ф., Буй, Кхань
Тхе. Язык чам. Устные говоры восточного диалекта [Jazyk čam. Us nye go o y
os očnogo dialek a], Санкт-Петербург: Петербургское востоковедение [Sank -
Pe e bu g: Pe e bu gskoe os oko edenie].
AT – The S a e o he Ma e ial: algonquian ex s, a ailable online, 2011. A ailable a :
h ps://web.a chi e.o g/web/20120606165553/h p://people.umass.edu/ae 6000/
Tex s/AlAlgonqui/Massachuse /Alia/T mbll.pd [ e ie ed 02.05.2024].
A doe Teimu az V. 2017: Авдоев, Теймураз В. Езидско-русский словарь
[Ezidsko- usskij slo a ’] (Fe hengoke Êzdîkî-Ȓûsî), ч. 1: Лексический словарь [č. 1:
Leksičeskij slo a ’], Калининград: Апокриф [Kalining ad: Apok i ].
Bailey Ha old W. 1943: Zo oas ian P oblems in he Nin h-Cen u y Books, Ox o d:
Cla endon P ess.
Ba holomae Ch is ian 1904: Al i anisches Wö e buch, S assbu g: Ve lag on
Ka l J. T übne .
Beekes Robe S. P. 2010: E ymological Dic iona y o G eek, wi h he assis . o
L. an Beek, Leiden, Bos on: B ill.
Belo a Anna G. 2012: Белова, Анна Г. Этимологический словарь древнеарабской
лексики (на материале избранных текстов доисламской поэзии) [È imologičeskij
slo a ’ d e nea abskoj leksiki (na ma e iale izb annych eks o doislamskoj poèzii)],
вып. 1 [ yp. 1], Москва: Институт востоковедения РАН [Mosk a: Ins i u
os oko edenija RAN].
Benzing Johannes 1983: Chwa esmische Wo index, mi eine Einlei ung on
H. Humbach, h sg. on Z. Ta a , Wiesbaden: O o Ha assowi z.
Blažek Václa 2020: An Exce p om he Compa a i e and E ymological Dic iona y
o Beja: Ana omical Lexicon. – Folia O ien alia 57, 25–125.
Blus Robe , T ussel S ephen 2013: The Aus onesian Compa a i e Dic iona y,
web edi ion. A ailable a : h ps://www. ussel2.com/ACD/ [ e ie ed 03.05.2024].
Bogo as Waldema 1917: Publica ions o he Ame ican E hnological Socie y 5: Ko yak
Tex s, ed. by F. Boas, Leyden: B ill.
BPG – Wedekind Klaus, Wedekind Cha lo e, Abuzeinab Musa. Beja Pedagogical
G amma , Aswan 2004 – Asma a 2005.
ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
194 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Buck Ca l D. 1949: A Dic iona y o Selec ed Synonyms in he P incipal Indo-Eu opean
Languages: A Con ibu ion o he His o y o Ideas, Chicago: Uni e si y o Chicago P ess.
Budago Ruben A. 1963: Будагов, Рубен А. Сравнительно-семасиологические
исследования (романские языки) [S a ni el’no-semasiologičeskie issledo anija
( omanskie jazyki)], Москва: МГУ [Mosk a: MGU].
Bu ow Thomas, Emeneau Mu ay B. 1984: A D a idian E ymological Dic iona y,
2nd edi ion, Ox o d: Cla endon P ess.
Cabolo Ruslan L. 2010: Цаболов, Руслан Л. Этимологический словарь курдс-
ко го языка [È imologičeskij slo a ’ ku dskogo jazyka] 2 (N–Z), ред. Д. Н. Ушаков
[ ed. D. N. Ušako ], Москва: Восточная литература [Mosk a: Vos očnaja li e a u a].
ChD – Cheyenne Dic iona y, a ailable online. A ailable a : h ps://www.
cheyennelanguage.o g/dic iona y/index.h ml [ e ie ed 28.05.2024].
Cincius Ve a I., ed., 1975: Цинциус, Вера И., ред. Сравнительный словарь
тунгусо-маньчжурских языков: материалы к этимологическому словарю
[S a ni el’nyj slo a ’ unguso-man’čžu skich jazyko : ma e ialy k è imologičeskomu
slo a ’ju] 1 (А–), cоставители В. А. Горцевская, В. Д. Колесникова,
О. А. Константинова, К. А. Новикова, Т. И. Петрова, В. И. Цинциус, Т. Г. Бугаева
[sos a i eli V. A. Go ce skaja, V. D. Kolesniko a, O. A. Kons an ino a, K. A. No iko a,
T. I. Pe o a, V. I. Cincius], Ленинград: Наука [Lening ad: Nauka].
Clauson Ge a d 1972: An E ymological Dic iona y o P e-Thi een h-Cen u y Tu kish,
Ox o d: Cla endon P ess.
Cohen Da id 1970: Dic ionnai e des acines sémi iques ou a es ées dans les langues
sémi iques, comp enan un iche compa a i e de J. Can ineau, Pa is, La Haye: Mou on
& Co.
Cowell And ew, Moss Alonzo S . e al. 2012: Dic iona y o he A apaho
Language, 4 h edi ion, Wyoming: Uni e si y P ess o Colo ado.
Dal’ Vladimi I. 1989: Даль, Владимир И. Пословицы русского народа [Poslo icy
usskogo na oda] 1, Москва: Художественная литература [Mosk a: Chudožes ennaja
li e a u a].
Deše ie Junus D. 1963: Дешериев, Юнус Д. Сравнительно-историческая
грамматика нахских языков и проблемы происхождения и исторического развития
горских кавказских народов [S a ni el’no-is o ičeskaja g amma ika nachskich jazyko
i p oblemy p oischoždenija i is o ičeskogo az i ija go skich ka kazskich na odo ],
Грозный: Чечено-ингушское книжное издательство [G oznyj: Čečeno-ingušskoe
knižnoe izda el’s o].
S aipsniai / A icles 201
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
Teniše Èdgem R. e al. 2006: Тенишев, Эдгем Р. и др. Сравнительно-
историческая грамматика тюркских языков. Пратюркский язык-основа. Картина
мира пратюркского этноса по данным языка [S a ni el’no-is o ičeskaja g amma ika
iu kskich jazyko . P a iu kskij jazyk-osno a. Ka ina mi a p a iu kskogo è nosa po
dannym jazyka], Москва: Наука [Mosk a: Nauka].
Tols aja S e lana M. 1997: Толстая, Светлана М. Из полесской обрядовой
лексики: нашлось дитя [Iz polesskoj ob iado oj leksiki: našlos’ di ia]. – Український
діалектологічний збірник [Uk ajinskyj dialek olohičnyj zbi nyk] 3, Київ: Довіра
[Kyji : Do i a], 287–292.
Topo o a I ina N. 2000: Топорова, Ирина Н. Морфемика и морфонология
имени существительного в языках банту [Mo emika i mo onologija imeni
suščes i el’nogo jazykach ban u]. – Основы африканского языкознания: морфемика,
морфонология [Osno y a ikanskogo jazykoznanija: mo emika, mo onologija], ред.
В. А. Виноградов [ ed. V. A. Vinog ado ], Москва: Восточная литература [Mosk a:
Vos očnaja li e a u a], 9–45.
T augo Elizabe h C. 1999: The Role o P agma ics in a Theo y o Seman ic
Change. – P agma ics in 1998. Selec ed Pape s om he 6 h In e na ional P agma ics
Con e ence 2, ed. J. Ve schue en, An we p: In e na ional P agma ics Associa ion,
93–102.
T augo Elizabe h C., Dashe Richa d B. 2002: Regula i y In Seman ic Change,
Se . Camb idge S udies in Linguis ics, 97, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
T ubačio Oleg N. 1964: Трубачёв, Олег Н. «Молчать» и «таять». О необходимости
семасиологического словаря нового типа [“Molča ’” i “ aja ’”. O neobchodimos i
semasiologičeskogo slo a ia no ogo ipa]. – Проблемы индоевропейского языкознания.
Этюды по сравнительно-исторической грамматике индоевропейских языков
[P oblemy indoe opejskogo jazykoznanija. È iudy po s a ni el’no-is o ičeskoj
g amma ike indoe opejskich jazyko ], oтв. ред. В. Н. Топоров [o . ed.
V. N. Topo o ], Москва: АН СССР [Mosk a: AN SSSR], 100–105.
de Vaan Michiel 2008: E ymological Dic iona y o La in and he o he I alic Languages,
Leiden, Bos on: B ill.
Vladimi co Bo is J. 1989: Владимирцов, Борис Я. Сравнительная грамма-
ти ка монгольского письменного языка и халхаского наречия. Введение и фонетика
[S a ni el’naja g amma ika mongol’skogo pis’mennogo jazyka i chalchaskogo na ečija.
V edenie i one ika], 2-e изд. [2-e izd.], Москва: Главная редакция восточной
литературы изд. «Наука» [Mosk a: Gla naja edakcija os očnoj li e a u y izd.
“Nauka”].

ALEXANDER I. ILIADI, ILONA M. DERIK
202 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Vyd in Valen in F. 1997: Выдрин, Валентин Ф. Следы именной классификации в
языках манде [Sledy imennoj klassi ikacii jazykach mande]. – Основы африканского
языкознания. Именные категории [Osno y a ikanskogo jazykoznania. Imennye
ka ego ii], ред. В. А. Виноградов [ ed. V. A. Vinog ado ], Москва: Аспект Пресс
[Mosk a: Aspek P ess].
Zalizniak Anna A. 2009: Зализняк, Анна А. О понятии семантического
перехода [O ponia ii seman ičeskogo pe echoda]. – Компьютерная лингвистика
и интеллектуальные технологии: по материалам ежегодной Международной
конференции «Диалог 2009» [Kompiu e naja ling is ika i in ellek ual’nye echnologii:
po ma e ialam ežegodnoj Mežduna odnoj kon e encii “Dialog 2009”] 8(15), 107–111.
Zalizniak Anna A. 2013: Зализняк, Анна А. Русская семантика в типологической
перспективе [Russkaja seman ika ipologičeskoj pe spek i e], сep. [se .] S udia
philologica, Москва: Языки славянской культуры [Mosk a: Jazyki sla ianskoj
kul’ u y].
Zalizniak Anna A. 2018: The Ca alogue o Seman ic Shi s: 20 Yea s La e . –
Russian Jou nal o Linguis ics 22(4), 770–787.
Zalizniak Anna A. e al.: The Ca alogue o Seman ic Shi s. A ailable a : h ps://
da semshi . u/shi s [ e ie ed 04.05.2024].
Žuko a Ale ina N. 1990: Жукова, Алевтина Н. Словарь корякско-русский и
русско-корякский – около 4000 слов [Slo a ’ ko iaksko- usskij i ussko-ko iakskij –
okolo 4000 slo ]: пособие для учащихся начальной школы [posobie dlia učaščichsia
načal’noj školy], 2-е изд. дораб. [2-e izd. do ab.], Ленинград: Просвещение, Ленингр.
отд-ние [Lening ad: P os eščenie, Lening . o d-nie].
Seman inės dinamikos uni e salumas:
nuo ‘kūno’ iki ‘asmens’, ‘sa as ies’, ‘sielos’
SANTRAUKA
Soma inių žodžių, eiškiančių ‘kūnas a ba ‘kūno dalis, s ebėjimas ienuolikoje gene iškai
ski ingų šeimų kalbose a skleidžia įdomią okių žodžių sememų ko eliaciją. Visų pi ma,
kon eks ai, ku iuose soma izmai pa eikiami, be ki a ko, bū inai pa odo, kad jie a ojami kaip
‘asmuo, žmogus, ‘aš, sa as is i ‘siela, d asia. Toksemų san ykio dėsningumas s uk ū ą
a gu a y a a si ik inis, o seman inė- ipologinė analizė, a lik a a siž elgian į e imologijos
i ling is inio modelia imo duomenis, su eikia im ų p iežasčių many i, kad okie gausūs
S aipsniai 203 s aipsnis
Uni e sali y in Seman ic Dynamics:
om ‘body’ o ‘pe son’, ‘sel ’, ‘soul’
a ejai a skleidžia uni e salios seman inės kalbinio mąs ymo s uk ū os ap aiškas. Šią
galima apib ėž i kaip seman inio da inio ipą, pe eikiamą seman inių poslinkių g andinėmis:
[‘kūnas → ‘siela], [‘kūnas → asmenybė, ‘žmogus [‘kūnas →], ‘sa as is → seman ikosimo modelį
‘aš pa s’], [‘kūnas’ → ‘sa as is’ → ‘asmenybė’ → ‘žmogus’]. Ka u jie suda o daugiama į
su ienu ek o iumi. Galima da y i p ielaidą, kad modelis neapsi iboja am ik u kalbos
is o ijos laiko a piu, be y a a ku iamas diach oniškai dėl jo Šio ipo seman inio da inio
aizda imo ski inguose sinch oniniuose pjū iuose.
ealiza imo niuansai isiškai p iklauso nuo sąlygų ( eiksnių) isumos seman inio, mo ologinio,
kamieno kompona imo i sin aksinio eiksnio. Nag inėjamas seman inės da ybos ipas
būdingas ne ik a ikiečių kalboms dėl speci inės jų seman inių san ykių sis emos
o ganizacijos pagal žodžių, p iklausančių ski ingoms klasėms ‘ak y us i ‘pasy us, p incipą,
odėl ‘ak y iajai klasei būdinga semema ‘siela negali bū i įkūny a leksemoje iš ‘pasy iosios
klasės.
Į eik a 2024 m. gegužės 5 d.
ALEXANDER I. ILIADI
ILONA M. DERIK
Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis pedagoginis
uni e si e as, pa adin as K. D. Ushinsky"
Uk ainos, Odesa, 65020
34, S a opo o anki ska ga ė.
alex[email p o ec ed]om
[e-paš as apsaugo as]