114 Ac a Linguis ica Li huanica XC
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722
Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, an oponimika.
DOI: doi.o g/10.35321/all90-05
DĖL OIKONIMO GINÙČIAI
KILMĖS IŠTAKŲ
On he O igin o he Oikonym Ginùčiai
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iama Ignalnos . sa . esančio Ginùčių kaimo a do aida i kilmė. Ši
gy en ie ė įsikū usi šalia piliakalnio, an ku io g eičiausiai s o ėjo Liñkmenų pilis, is o ijos
šal iniuose pi mą ka ą paminė a 1373 me ais, odėl kai ku iuose anks esniuose da buose
oikonimo susida ymas sie as su pilies gynyba i šis ie o a dis kildin as iš lie . gn i(s) ‘ a-
duo i ką užpuolus; a em i puolimą’.
Remian is gy enamosios ie os a do už ašymų XVI–XX amžiaus is o ijos šal iniuose
analize ekons uojama anks esnė jo o ma *Ginu ėnai, pi mą ka ą paminė a 1554 me ais i
a o a iki XX amžiaus p adžios. Kons a uojama, kad iš gy osios kalbos už ašy as ik daba -
inis a ian as Ginùčiai, ku is is o ijos dokumen uose iksuo as nuo XVII amžiaus I pusės.
Nuo o laiko abi o mos a o os p amaišiui, kol XX amžiaus I pusėje įsigalėjo p iesagos
-ėnai ne u in is oikonimas.
Pi minė o ma *Ginu ėnai kildinama iš pa oniminio a d. *Ginu ėnas, ku io galimu-
mą pa i ina iki šių dienų išlikusi p d. Ginù is bei is o iniai an oponimai Pio Ginu is,
Iasiul Ginu ay is, Ginnu e, Ginnu is, Ginu a is. Pab ėžian , kad šie asmen a džiai ben nuo
XVI amžiaus idu io neuž iksuo i Ginùčių kaime a ne olimose apylinkėse, da oma p ielai-
da, jog čia jie galėjo bū i anksčiau. Vėlesnės oikonimo o mos Ginùčiai a si adimas siejamas
su XVII i XVIII amžiaus šal iniuose (daugiausia bažnyčių me ikuose) pas ebė u besikai a-
liojančių gy enamųjų ie ų a dų su p iesaga -ėnai i be jos a ojimu.
ESMINIAI ŽODŽIAI: oikonimų aida, oikonimų kilmė, ie o a džių su p iesaga -ėnai da-
yba, kaimo a das Ginùčiai, asmen a džiai su kamienu Ginu -.
S aipsniai / A icles 115
Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų
ANNOTATION
The a icle explo es he e olu ion and o igin o he name o Ginučiai illage nes led
wi hin Ignalina dis ic municipali y. Posi ioned close o he hill o p esumed o ha e
housed he Linkmenys cas le, ini ially documen ed in his o ical eco ds da ing back o
1373, he se lemen ’s his o y in e wines wi h his o ess. Consequen ly, some ea lie
s udies ha e linked he oikonym’s o ma ion o he cas le’s de ensi e na u e, sugges ing i s
o igins s ems om Li h. gn i(s) ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an
a ack’.
Based on he analysis o his o ical sou ces spanning om he 16 h o he 20 h cen u y,
he ea lie o m o he oikonym can be econs uc ed as *Ginu ėnai, ini ially documen ed in
1554 and emaining in use un il he ea ly 20 h cen u y. I is deduced ha he a ian Ginùčiai,
p esen in his o ical documen s om he i s hal o he 17 h cen u y, was p e ailing o m
in common usage. Subsequen ly, bo h o ms we e used in e changeably un il he e sion
wi hou he su ix -ėnai gained p ominence in he i s hal o he 20 h cen u y.
The p ima y o m *Ginu ėnai is de i ed om he pa onymic pe sonal name *Ginu ėnas
he likelihood o which is con i med by he ex an su name Ginù is and his o ical
an h oponyms Pio Ginu is, Iasiul Ginu ay is, Ginnu e, Ginnu is, and Ginu a is. These
names we e documen ed in Ginučiai illage o i s icini y om a leas he mid-16 h cen u y,
sugges ing a p obable ea lie p esence in his a ea. The imme gence o he la e oikonym
o m Ginùčiai is associa ed wi h he in e changeable usage o oikonyms wi h o wi hou he
su ix -ėnai, e iden in he 17 h and 18 h cen u y sou ces, pa icula ly wi hin chu ch eco ds.
KEYWORDS: de elopmen o oikonyms, o igin o oikonyms, o ma ion o
oponyms wi h he su ix -ėnai, illage name Ginùčiai, pe sonal
names wi h he s em Ginu -.
1. ĮVADAS
Ry ų Lie u oje, Aukš ai ijos nacionalinio pa ko cen e, esan is Ginùčių kai-
mas i jo a das domino ne ieną is o ijos, kalbos a k aš o y ėją. Juos labiausiai
masino gy en ie ės išski inė geog a inė padė is. Ginùčiai įsikū ę ik už 1 km
nuo ga siojo Ginùčių pliakalnio1, an ku io g eičiausiai s o ėjo Liñkmenų pilis,
pi mąka paminė a 1373 me ais He manno Wa be ge’s (He mano Va be gės)
Li onijos k onikoje (SRP II 103; da ž . Būga I 262; Ba ū a 1966: 34; Tyla 1966:
1 Ginùčių pliakalnis gy ojoje ie inių gy en ojų kalboje adinamas Pliakalniu. Toks o onimas iš
ie inių Pãpiliakalnės kaimo gy en ojų už ašy as 1935 me ais (ž . LV GDB), jis iš gy osios kal-
bos už iksuo as i ki ų y ėjų da buose (ž . E many ė, Eigminas 1966: 234; Riman ienė 1966: 17;
Vai ke ičius 2006: 335).
LAIMUTIS BILKIS
116 Ac a Linguis ica Li huanica XC
24–25; S epona ičienė 312; LK 198–199; Ba anauskas 2003: 83; Ga liauskas
2004: 47–48)3. Tik iausiai dėl šios kaimo i piliakalnio giminys ės ne ka ą kel a
min is, kad kaimo a do kilmė galbū sie ina su Liñkmenų pilies gynyba, odėl
oikonimas Ginùčiai gali bū i kilęs iš lie . apelia y o gn i ‘ aduo i ką užpuolus;
a em i puolimą’ (Ma ke ičius 2019: 357; Žilėnas 2019: 595). Tokia kilmės
galimybė g indžiama kaimo geog a ine padė imi – jis įsikū ęs eže ų sąsmau-
koje, p ie upelio, pe ku į ėjo kelias iš šiau ės į Linkmenų pilį, odėl šioje ie-
oje galėjo bū i nuki s ų medžių už a a, saugan i pilies apylinkes nuo ne ikė o
p iešų užpuolimo4 (Ba ū a 1966: 39). Ryšys su lie . gn i, ma y , įž elg inas i
uome , kai šis kaimo a das laikomas p iesagos -u - ediniu, no s iesiogiai mi-
nė as apelia y as pama iniu žodžiu nė a nu odomas (E many ė, Eigminas 1966:
231). Ki a e us, y a da bų, ku iuose oikonimas Ginùčiai laikomas kilusiu iš
a d. Ginù is (LVŽ III 188; LV GDB). Taigi andasi p iežasčių ęs i i plės i ie-
o a džio kilmės y imą.
Šio s aipsnio ikslas – emian is išsamiais kalbiniais bei is o iniais duome-
nimis nus a y i i pa eik i kiek galima pa ikimesnę kaimo a do kilmės e siją.
No in ai a lik i siekiama su egis uo i i išanalizuo i šio oikonimo is o inius
už ašymus, iš gy osios kalbos už iksuo as jo o mas, aip pa ap a i is o inių i
daba inių a do a ian ų da ybos i kilmės galimybes a siž elgian į pla esnį
lie u ių esp. bal ų oponimijos kon eks ą. Be o, bandoma išsiaiškin i, a nebū-
a iesioginių ie o a džio yšių su os pačios šaknies is o iniais asmen a džiais.
Ve inan abi kilmės hipo ezes k eipiamas dėmesys i į isos Lie u os bei kon-
k ečios e i o ijos ie o a džių kilmės bei da ybos polinkius, bend inių žodžių
da ybos endencijas.
Oikonimų kilmės y imai glaudžiai susiję su jų aidos ypa umais, su pa a-
dinamų gy en iečių ys ymusi. Todėl daugelyje okio pobūdžio da bų s en-
giamasi pa eik i kuo išsamesnius gy enamųjų ie ų a dų už ašymo is o ijos
šal iniuose duomenis, ku ie gali bū i ke iniai nus a an ik ąją kilmę, ma se-
nesnės, is o inės, ie o a džių o mos gali nesu ap i su daba inėmis. Dėl šios
p iežas ies į ai ių kalbų oikonimijos kilmės y imai emiami ch onologiškai pa-
eikiamomis is o inėmis ie o a džių o momis (plg. P zyby ek 1993; Vanagas
1996; Blažienė 2000, 2005; Bijak 2001: 16–250; Wójcik 2001: 17–192; Casemi
2 Da bas nepublikuo as, ikslus jo a likimo laikas nežinomas.
3 No s anks y uose is o ijos šal iniuose paminė ų Lie u os pilių lokaliza imas dažnai y a sudė-
ingas i kelian is daug diskusijų (plg. Ju gai is 2005: 63–80), ki okių nuomonių dėl nus a y os
Liñkmenų pilies bu imo ie os lyg i nebu o pa eikš a.
4 A k eipiamas dėmesys i į ai, kad kaimo a dą su gynyba seno ėje sieja i liaudies pada imas:
Anksčiau, kai būda o ka ai, kai su ąs ais, su s ėlėmis ka iauda o, ai čia gynybos ie a bu o. I nuo o
„Ginučiai“ – kaimo pa adinimas a si ado.
S aipsniai / A icles 117
Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų
2003: 37–369; Bilkis 2012; Wenzel 2017: 25–202; Zschieschang 2017: 60–145).
Be o, oikonimų analizė ne e ai a liekama a siž elgian ne ik į ling is inio, be
i į is o inio y imo duomenis, ku ie gali su eik i papildomos e ingos in o -
macijos apie ie ų a dų kilmę bei lokalizaciją (plg. I oška 2016: 208–225).
Todėl aiškinan is oikonimo Ginùčiai kilmę siekiama nus a y i i ie o ės pi mo-
jo paminėjimo is o ijos šal iniuose laiko a pį, a skleis i ėlesnių jos iksa imų
is o inį kon eks ą, apž elg i šal iniuose už ašy ų kaimo gy en ojų į a dijimus.
Gy enamosios ie os a do lie u iškos o mos ekons uojamos lyginan su as-
as is o ines o mas su ki ų lie u ių oikonimų už ašymų panašaus laiko a pio i
pobūdžio dokumen uose ypa umais. Nus a an , kokį lie u išką a i ikmenį a -
spindi ienas a ki as nelie u iškas į ašas, emiamasi gausiais analogiškais o a i-
ikmens pe eikimais, iksuo ais is o inėje lie u ių oikonimijoje.
2. OIKONIMO ISTORINIAI UŽRAŠYMAI IR
GYVOSIOS KALBOS FORMOS
Pi mą ka ą Ginùčių kaimas paminė as 1554 me ų Liñkmenų alsčiaus in-
en o iuje (LI 97–98; da ž . Tyla 1966: 25, 32; Ma ke ičius 2019: 357). Lenkų
kalba ašy ame dokumen e minima gy en ie ė Sioło Giniu ańcie, esan i už pus-
an os mylios nuo Liñkmenų d a o, aip pa už ašy a i g eičiausiai kilmininko
linksnio o ma za siołem Giniu ańcow. Vienąka už iksuo as upu į ki oks g a-
inis a ian as: za ą wsią wyżey mianowaną Giniu ancze. Kad ai ik ai as pa s
daba inis Ginùčių kaimas, odo i gy en ie ei p iklausiusių žemių bu imo ie-
os su apimas su daba inių Ginùčių e i o ija: žemės ibojosi su S o ináičio (od
jezio a S awińćia), Amajo (od jezio a Olnia), Asko (miedzy jezio em Osakiem),
Ukõjo (ku jezio u Ukaju), Liñkmeno (od jezio a Łyngmianskiego) eže ais, S o s
(od zeczki S awiny, zeczką S awiną) upe i piliakalniu (ku ho odziszczu). Taip
pa nu ody a, kad uo me u kaime gy eno ys šeimos: S as Pie aszkiewicz z
Maciulem Jakubowicz(em), Ma el Pik ewicz p zysiężny5 z Pio em b a em, S aniel
Maciejewicz z H yczem b a em (LI 98). Gy en ie ė du ka us minima i 1636 me-
ų Liñkmenų d a o, uome p iklausiusio Vlniaus ijūnijai, in en o iuje: ap a-
šan d a ui p iklausančias gy enamąsias ie o es už ašy a Sioło Giniu anÿ i gy-
en ojai Waluk Rozmian, Pio S aszen, Sciepan Woÿszkun, Paweł Sze zan, Paweł
Mina , Pio Sze zan, S anisław Mina , Ian ka wel, V ban Szauhozda6, Pe uc
Gaÿzac, V ban Kisiel, Iu ko S akun, Adam S asun (VTII 23) (da ž . 1 pa eikslą).
5 T. y. p isiekusysis.
6 Asmen a dis sunkiai pe skai omas, odėl galimi ki okie jo a ian ai.
LAIMUTIS BILKIS
118 Ac a Linguis ica Li huanica XC
1 PAV. Vilniaus ijūnijos 1636 m. in en o iaus agmen as, ku iame už ašy as Ginu ėnų
kaimas (Sioło Giniu anÿ) i jo gy en ojai. VUBRS, F1-F14
Tame pačiame šal inyje, iš a dijan Ginùčių kaimo iensėdžius, pa eik a
kiek ki okia oikonimo kilmininko linksnio o ma: od Sioła Ginu ow (VTII 24).
Kaimas (Wies Ginu any) paminė as i panašaus pobūdžio 1732 me ų Liñkmenų
d a o ap ašyme, nu odan jame bu us 4 ūkius (Dymy), ku ių gal omis į a dy i
asmenys k zysz o Gayzuc, Ioze Na kun, Pio Giagis, Mikal Rukas (VTIII 5) (da
ž . 2 pa eikslą).

S aipsniai / A icles 119
Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų
2 PAV. Vilniaus ijūnijos 1732 me ų in en o iaus agmen as, ku iame už ašy as
Ginu ėnų kaimas (Wies Ginu any) i jo ūkiai bei gy en ojai. VUBRS, F1-F92
Ypač dažnai kaimas minimas XVIII amžiaus Liñkmenų bažnyčios me ikų
knygose: de Ginu any 1708 (LkmK I 3), 1713 (LkmK I 13), 1714 (LkmK I 20),
1716 (LkmK I 27), 1719 (LkmK I 35), de illa Ginu any 1725 (LkmK I 61), de
illa Ginu ani 1726 (LkmK I 61), ex illa giniu ʃzen 1729 (LkmK I 72), de Villa
Gin eny 1731 (LkmK I 79), de Vila ginu y 1734 (LkmK I 86), de Ginu any 1740
(LkmK II 3), de Ginu any 1741 (LkmK II 5), de Ginuciey 1741 (LkmK II 8), 1742
(LkmJnII 4; LkmK II 10), 1743 (LkmK II 14), de Villa Ginu eny 1743 (LkmK II
16), de Villa Gin ieny 1743 (LkmJnII 7), de Villa Ginu any, de Villa Ginu eny 1744
(LkmK II 18), de Villa Ginu any 1745 (LkmJnII 7; LkmK II 20), de Ginućie 1746
(LkmK II 22), de Villa Ginu any 1746 (LkmK II 23), de Ginu any 1747 (LkmJnII
8; LkmK II 26), de Ginućie 1747 (LkmK II 27), de Ginu y 1748 (LkmK II 27),
de Ginu any 1748 (LkmJnII 11; LkmK II 28), de Ginucie 1749 (LkmK II 32), de
Ginu any 1749 (LkmK II 32), 1750 (LkmK II 33), 1753 (LkmJnII 13), de Ginucie
1753 (LkmK II 45), 1756 (LkmK II 52), de illa kinucie 1757 (LkmK II 55), de
Ginu any 1757 (LkmJnII 18; LkmK II 54), 1758 (LkmK II 62), de Ginuci 1758
(LkmK II 62), de Ginu any 1759 (LkmK II 66), 1760 (LkmK II 71), de Kinu any
1760 (LkmK II 71), de Ginu y 1761 (LkmK III 5), de Kinu any 1763 (LkmK III 21),
1764 (LkmK III 26), de Ginu any 1764 (LkmK III 26), de Ginuci 1765 (LkmK III 41),
de Ginucie 1765 (LkmK III 41), de Ginu any 1766 (LkmK III 43), 1768 (LkmK III
57), de Ginucie 1771 (LkmK III 85), Ginu i 1772 (LkmK III 88), de Ginu any
1773 (LkmK III 92), Ginu any 1774 (LkmK III 103), 1777 (LkmK III 118), 1779
(LkmK III 122), Ginu a 1784 (LkmK III 150), Ginu any 1785 (LkmK III 157), 1788
(LkmK III 166), de Ginu any 1789 (LkmK III 168), Ginu any 1790 (LkmK III 171)
i k . (da ž . 3 pa eikslą). Gy en ie ė aip pa nu ody a 1783 me ų Liñkmenų
pa apijos izi acijos dokumen uose kaip Liñkmenų d a ui p iklausan is kaimas
Gienu any (B slDV 139).
LAIMUTIS BILKIS
120 Ac a Linguis ica Li huanica XC
3 PAV. LkmK I agmen as (l. 3), ku iame 1708 me ais (pi mą ka ą šiuose me ikuose)
už ašy as oikonimas Ginu ėnai (de Ginu any)
Oikonimas ne e ai į ašy as i XIX amžiaus bažny inio bei adminis acinio po-
būdžio šal iniuose, plg. de illa Ginu any 1800 (PlšK I 3), 1802 (PlšK I 11), 1804
(PlšJnI 6), деревни Гинутанъ 1852 (PlšJnII 19), въ дер[евни] Гинутаны 1856
(PlšK II 28), въ дер[евни] Гинуцяхъ 1858 (PlšK II 68), въ дер[евни] Гинутанахъ
1886 (PlšK III 19), въ дер[евни] Гинутянахъ 1889 (PlšK III 83), Ginu any 1888
(SG II 5737). Ši gy enamoji ie a pa ekusi i į XX amžiaus I pusės adminis aci-
nius są adus. Vlniaus gube nijos 1905 me ų gy en iečių są aše už ašy as kai-
mas Гинутаны, p iklausan is Š enčioni apsk i ies Liñkmenų alsčiui (VGGS
2888), o jau Lie u os Respublikos laikais pagal 1923 me ų gy en ojų su ašymo
duomenis suda y ame leidinyje į ašy as Ginučių km., esan is U enõs apsk i ies
Liñkmenų alsčiuje (LAV 4349).
Pi mieji oikonimo už ašymai iš gy osios kalbos siekia XX amžiaus I pusę:
Ginùčiai (BgK), (VB VII 64), Ginučių kaimas10 1935 (LŽVA). Ne ka ą jis už ik-
suo as i ėliau, plg. Ginučių kaimas 1974, Ginùčiai 1977 (VK). Be o, gy ena-
mosios ie os a das a sispindi i iš jo kilusiuose sudė iniuose ie o a džiuose
Ginùčių gi ià 1962, Ginùčių pliakalnis 1977, Ginùčių upẽlis 1964, 1977 (VK).
7 Ap ašoma, kad ai kaimas, ku iame y a 23 sodybos, 150 gy en ojų ka alikų i 10 žydų.
8 Pasak šal inio, kaime gy eno 204 gy en ojai, 108 y ai i 96 mo e ys.
9 Šal inio duomenimis, 1923 me ais bū a 42 ūkių i gy en a 225 gy en ojų.
10 Už ašė moky oja Teklė Šemelienė iš kaimo gy en ojo An ano Ruko.
S aipsniai / A icles 121
Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų
3. ISTORINIŲ DUOMENŲ INTERPRETACIJA
Is o inių už ašymų analizė leidžia eig i, kad seniau bu o a ojami keli šio
oikonimo a ian ai. Jo šaknies Gin- ik umas didesnių abejonių nekelia. Čia ga-
lima išski i ik 1783 me ų izi acijos lenkiškuose dokumen uose į ašy ą o mą
Gienu any. Pap as ai sulenkin uose lie u ių ie o a džiuose ie a spindi po minkš-
o p iebalsio einančius lie . [e] a ba [ė], plg. is o inius už ašymus de Miediny 1767
(LkmK III 51), 1769 (LkmK III 63), 1771 (LkmK III 80) (= Mẽdinos), de Piełeni
1757 (LkmK II 58), 1758 (LkmK II 61) (= Pelẽniai), de Wiezyszki 1765 (LkmK III
37), 1767 (LkmK III 53), 1769 (LkmK III 69) (= Vėžškės), de Un ołamies ie 1741
(LkmK II 6), de Un ałamies ie 1742 (LkmK II 10) (= An ãlamės ė), da plg. į a-
šus de An opuncie 1688 (= An ãpun ė) (Ga liauskas 2004: 156), An obolcie 1744
(= An ãbal ė), Wies An ylgie 1699, de Vn ylgie 1711, An ylgie 1744, de Un ylgie
1760, 1770 (= Añ ilgė) (Ga liauskas 2005: 1046), Płosawpie 1705 (= Plasãupė)
(Palionis 2008: 199), Paud uwie, Pawd u ie, Pod uwie, Poud u ie, Powd u ie
1803–1808 (= Paud u ) (Mickienė, Venislo ai ė 2011: 159). Ki a e us, is o-
inėje oikonimijoje pasi aiko i okių a ejų, kai ie ašoma i ie oje lie . [i], plg.
į ašus de Villa Kieniuny 1777 (DglšK 28) (= Kininai), de Villa S okienie 1748
(LkmK II 30), de S akienie 1751 (LkmK II 45), 1756 (LkmK II 50) (= S ókiniai),
de Szieszkieniey 1741 (LkmK II 9) (= Šškiniai), da plg. Widgie y 1679, 1683–
1684, 1691–1692, Widgie ÿ 1679, 1681–1682, 1684–1692 (= Vdgi iai)
(Maciejauskienė 2009: 183). Kad už ašymas su Gie- nė a gy osios kalbos da-
lykas, odo i isi ki i oikonimo už ašymai, a p jų i pi masis Sioło Giniu ańcie,
u in ys šaknį Gin-.
Reikė ų paminė i i is o ines XVIII amžiaus ie o a džio o mas su žodžio
p adžios k, K: de illa kinucie 1757, de Kinu any 1760, 1763, 1764. Šie už ašy-
mai niekaip nekeičia lie u iškos o mos su p adžios G ik umo, nes a spindi
Liñkmenų me ikuose e ai pasi aikančią g ↔ k kai ą, a si adusią aš ininkui
blogai išgi dus a nea idžiai už ašius, plg. į ašus de Gimba yszki 1765 (LkmK III
39) (= Kimbõ iškė), de Giawniszki 1770 (LkmK III 71) (= *Kiauniškis, *Kiauniškė
a pan.).
Kiek daugiau neaiškumų kyla dėl XVI i XVII amžiaus is o ijos šal i-
niuose pasi aikančių o mų su kamienu Giniu -: Sioło Giniu ańcie, za siołem
Giniu ańcow, za ą wsią wyżey mianowaną Giniu ancze, Sioło Giniu anÿ. Toks pa-
ašymas ieną ka ą pasika oja XVIII amžiaus I-oje pusėje, plg. ex illa giniu-
ʃzen 1729. Pap as ai p ieš lie . p iesagą -u - (-uč-) einan is p iebalsis is o i-
niuose už ašymuose nė a minkš inamas, plg. de Gi ućie 1751 (Š nčK I 11), de
Gi ucie 1755 (Š nčK II 23) (= Gi ùčiai), de Kukucie 1755 (T K 3), de Kukuci
1762 (T K 59) (= Kukučia), de Sziku iszki 1742 (LkmK II 13), de Szyku yʃzki
1747 (LkmK II 27), de Szykucie 1755 (LkmK II 49), de Szyku iszki 1757 (LkmK II
LAIMUTIS BILKIS
122 Ac a Linguis ica Li huanica XC
58), 1759 (LkmK II 66), 1760 (LkmJnII 22), 1764 (LkmK III 27), 1767 (LkmK III
53), 1769 (LkmK III 64), 1771 (LkmK III 86), Szyku iszki 1776 (LkmK III 115),
1786 (LkmK III 160), 1790 (LkmK III 171) (= *Šiku iškė a pan., *Šikučiai), da
plg. de Miku iszki XVII a. (= Mikù iškiai), ex . T ibucie XVII a. (= T ibùčiai)
(Palionis 2003: 165, 173), de Minduciu 1687, de Minduci 1691 (= Mindùčiai),
de Rymuciu 1683, 1692, de Rymucziu 1691, de Rymucie 1691 (= Rimùčiai),
de Tałuciu 1692 (= Tolùčiai) (Ga liauskas 2004: 163, 165, 168). Tačiau ik-
suo a i okių a ejų, kai -u - pe eikiama -iu -, plg. Maɜućie 1617, Maɜucɜie
1617–1618 i Maβiucʒie 1621, Maɜiucie 1633, Maźiucie 1633, Maziucie 1643 (=
Mažùčiai) (Maciejauskienė 2009: 17511). Ieškan analogijų a k eip inas dėmesys
i į Pa ó e ės pa apijos oikonimo is o inį už ašymą Janiukaniśzki 1784 (IVK),
g eičiausiai suponuojan į lie . *Janukoniškės a pan. Šis iki mūsų dienų neišlikęs
gy enamosios ie os a das kildin inas iš a d. Janukonis, už iksuo o bu usiame
Pab ads alsčiuje (LPDB), ku iam p iklausė i minė os Pa ó e ės pa apijos
gy en ie ės. Taigi okiu a eju galima į a i po n einančios p iesagos -uk- ( ag-
men o -nuk-) pe eikimą -iuk- (-niuk-). Todėl i už ašymai Sioło Giniu ańcie, za
siołem Giniu ańcow, za ą wsią wyżey mianowaną Giniu ancze, Sioło Giniu anÿ, ex
illa giniu ʃzen gali bū i dėl [n] minkš inimo12 a si adę okią p iesagos -u - ašybą
a spindin ys pa ieniai pa yzdžiai, pasi aikę šalia ku kas dažniau esančių is o i-
nių a ian ų su Ginu -.
Oikonimo is o inės o mos, už ašy os su baigmenimis -ańcie (-ańcow)
(Giniu ańcie, kilm. Giniu ańcow), -any (Giniu anÿ, Ginu any), -ani (Ginu ani),
-аны (-анъ, -aнахъ, -янахъ) (Гинутаны, kilm. Гинутанъ, ie . Гинутанахъ,
Гинутянахъ) gali a spindė i lie . -ėnai a ba -(i)onys, -(i)oniai, plg. į ašus de
Czepukance 1749 (Š nčK I 4) (= Čepuknai), de Alzu any 1756 (LkmK II 52)
(= Alžu nai), in S agulany 1754 (LkmK II 45) (= S agalnai), de Rukʃzany
1740 (LkmK II 1), de Rukszany 1746 (LkmK II 22) (= Rukšėna), въ деревни
Рашкутанахъ 1854 (PlšK II 6) (= Rešku nuose), de Czulany 1688 (= Čiulnai)
(Ga liauskas 2004: 157), de Łuksz any 1741 (= Lukš nai) (Palionis 2008: 264)
i z Juskancow 1674 (LpK 2) (= iš Juškoni), de Beciance 1800 (PlšJnI 7) (=
Bėčiónys), de Kulany 1690 (= Kuliónys) (Ga liauskas 2004: 161), de Jawoyszany
1742 (= Jo aišónys) (Palionis 2008: 263). Tačiau oikonimo is o iniai a ian ai de
Villa Ginu eny i de Villa Gin eny, de Villa Gin ieny, ku ie aš ininko su umpin i
iš Ginu eny, Ginu ieny, gana aiškiai suponuoja lie . *Ginu ėnai (ne *Ginu onys).
Rekons uo i bū en okią o mą leidžia i p iesagą -ėnai u inčių gy enamų-
jų ie ų a dų, išlikusių iki šių dienų, pe eikimo uose pačiuose Liñkmenų
11 Į okią ne adicinę ašybą dėmesį a k eipia i pa i s aipsnio au o ė.
12 Lenkų kalboje p ieš balsius (išsky us [i]) einan is minkš asis [n] ašomas su minkš umo ženklu i.
S aipsniai / A icles 129
Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų
SUTRUMPINIMAI
a d. – asmen a dis
dab. – daba
dial. – dialek o
kilm. – kilmininkas
lie . – lie u ių
p d. – pa a dė
. – ajonas
. sa . – ajono sa i aldybė
ie . – ie ininkas
ls. – alsčius
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
AdK II – 2.a Księga Me yk Ch zes nych Koṡcioła Pa a ialnego Hoduciskiego Od oku 1688.
7b a῀ 23o do oku 1699. Augus a 23o.
Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo i enciklope-
dijų leidykla.
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos ins i u as.
Ba anauskas Tomas 2003: Lie u os medinės pilys ašy inių šal inių duomenimis. –
Lie u os a cheologija 24, 57–106.
Ba ū a Romas 1966: Linkmenų pilis i k aš o gynyba XIII–XV a. – Ignalinos k aš as,
Vilnius: Vaga, 34–42.
Bijak U szula 2001: Nazwy miejscowe południowej części dawnego wojewódz wa mazo-
wieckiego, K aków: Wydawnic wo Naukowe DWN.
Bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Bilkis Laimu is 2012: Dėl kai ku ių lie u ių oikonimų da ybos i kilmės d ejopu-
mo. – Ac a Linguis ica Li huanica 66, 99–118.
Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland (= Hyd onymia
Eu opaea, Sonde band II), h sg. on. W. P. Schmid, S u ga : F anz S eine Ve lag.

LAIMUTIS BILKIS
130 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen (= Hyd onymia Eu opaea,
Sonde band III), h sg. on. W. P. Schmid, S u ga : F anz S eine Ve lag.
B slDV – B eslaujos dekana o izi acija 1782–1783 m., pa . R. Fi ko ičius, Vilnius:
Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 2008.
B žK I – [Bi žų bažnyčios 1869–1878 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 4.
B žK II – [Bi žų bažnyčios 1886–1892 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 8.
Būga I – Būga Kazimie as. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli-
nės li e a ū os leidykla, 1958.
DglšK – Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Dawgieliskiego Od oku 1774.
Ianua (ii). 16. Do oku 1790. Maia: 2. dnia, LVIA, F. 1329, Ap. 1, B. 10.
D Jn – [Die eniškių bažnyčios 1757–1772 m. jung u ių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1,
B. 13.
D M – [Die eniškių bažnyčios 1892–1899 m. mi čių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1,
B. 17.
E many ė I ena, Eigminas Kazimie as 1966: Vie o a džiai. – Ignalinos k aš as,
Vilnius: Vaga, 228–241.
Ga liauskas Vidas 2004: XVII a. Molė ų bažnyčios k ikš o i san uokos me ikų knyga,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Ga liauskas Vidas 2005: Tau agnų alsčiaus kaimų a dai is o ijos šal iniuose. –
Tau agnai, Vilnius: Ve smė, 1041–1063.
IAK – Is o inių asmen a džių ka o eka. Saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų
i a dyno y imų cen e.
IVK – Is o inių ie o a džių ka o eka. Saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų
i a dyno y imų cen e.
I oška Da ius 2016: Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes -
lich de Weichsel. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 208–225.
Ju gai is Robe as 2005: Šiaulių žemė Vidu amžiais. Sunaikin ų pilių lokalizacijos
p oblemos. – Da bai i dienos 44, 63–80.
Kačinai ė Dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai: dak a o dise acija,
Vilnius: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as.
Kalwai is Wilius 1910: Lie uwiszkų wa dų klė ele su 15000 wa dų, Tilžėje: spausdin a
O o . Maude odės.
Ka dely ė Jad yga 1960: Linkmenų a mės one ika. – Kalbo y a 2, 6–31.
S aipsniai / A icles 131
Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų
KGGS – Списокъ населенныхъ местъ Ковенской Губернiи [Spisok’’ naselennych’’
mes ’’ Ko enskoj Gube nii], Ковна: Въ Типографiи Губернскаго Правленiя [Ko na:
V’’ Tipog a ii Gube nskago P a lenija], 1892.
LAV – Lie u os apgy en os ie os, Kaunas: A. Bako spaus u ė, 1925.
LI I – Is o ijos a chy as 1. XVI amžiaus Lie u os in en o iai, sud. K. Jablonskis, Kaunas:
„Meno“ spaus u ė, akc. b- ės „Va pas“ spaus u ė, 1934.
LK – La is Hen ikas, Va be gė He manas. Li onijos k onikos, pa . J. Ju ginis, Vilnius:
Mokslas, 1991.
LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1, au . A. Laigonai ė, V. Mažiulis, K. Ul ydas,
V. U bu is, V. Vai ke ičiū ė, A. Valeckienė, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LkmJnII – Księga Me yk Slubnych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od oku 1740.
Junii 3. dnia do Roku 1760. No emb a 9. Dnia. Saugoma Linkmenų bažnyčios a chy e.
LkmK I – Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od Roku
1708. Janua ji 10 dnia do Roku 1740 Ap yla 24. dnia. Saugoma Linkmenų bažnyčios
a chy e.
LkmK II – Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od oku
1740. Maia 22. dnia do Roku 1760. Ok ob a 24. dnia. Saugoma Linkmenų bažnyčios
a chy e.
LkmK III – Księga Me yk Ch zes nych Kosćioła Pa a ialnego Łyngmiańskiego od Roku
1760. No emb a 9. dnia do Roku 1790. No emb a 25. dnia. Saugoma Linkmenų bažny-
čios a chy e.
LPDB – Lie u ių pa a džių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /
pa a dziu-duomenu-baze/.
LpK – [Leipalingio bažnyčios 1674–1679 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1623, Ap. 1, B. 3.
LPŽ I – Lie u ių pa a džių žodynas 1, au . V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė,
A. Vanagas, a s. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985.
LV GDB – Lie u os ie o a džių geoin o macinė duomenų bazė. P ieiga in e ne e:
h ps://ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/.
LVŽ III – Lie u os ie o a džių žodynas 3, au . V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė,
D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė,
D. S ide skienė, a s. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018.
LŽVA – Lie u os žemės a dyno anke os. Saugomos Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kal-
bų i a dyno y imų cen o a chy e.
LAIMUTIS BILKIS
132 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Maciejauskienė Vi alija 2009: Oikonimai Lankeliškių pa apijos XVII amžiaus
bažny inėje knygoje. – A chi um Li huanicum 11, 159–188.
Ma ke ičius (Ma usa) Romu is 2019: Ignalinos k aš as. Vie o ių is o inė – s a is inė
apž alga amžių ėkmėje, Vilnius: „Diemedžio“ leidykla.
Mickienė Ilona, Venislo ai ė Au ina 2011: XIX a. p adžios Joniškio k aš o
oiko nimija. – Li uanis ica 57(2), 154–165.
Palionis Jonas 2003: XVII a. an osios pusės Punios pa apijos asmen a džiai i ie o-
a džiai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Palionis Jonas 2008: XVII a. pabaigos – XVIII a. pi mosios pusės Punios pa apijos as-
men a džiai i ie o a džiai, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Pė e ai is Vilius 1997: Mažosios Lie u os i T anks os ie o a džiai, Vilnius: Mažosios
Lie u os ondas, Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
PlšJnI – [Palūšės bažnyčios 1800–1819 m. jung u ių knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 2.
PlšJnII – Метрическая книга 1848–1868 Бракомъ-сочетавшихся [Me ičeskaja kni-
ga 1848–1868 B akom’’-soče a šichsia] [Palūšės bažnyčios 1848–1868 me ų jung u ių
knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 12.
PlšK I – Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Połuskiego. Od oku 1800 Julii
15 do oku 1821, LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 1.
PlšK II – [Palūšės bažnyčios 1854–1860 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 14.
PlšK III – [Palūšės bažnyčios 1885–1897 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 18.
P zyby ek Rozalia 1993: O snamen bal ische He kun im südlichen Teil Os p eußens.
(Nazwy miejscowe pochodzenia bał yckiego w południowej części P us Wschodnich) (=
Hyd onymia Eu opaea. Sonde band), S u ga : F anz S eine Ve lag.
Razmukai ė Ma ija 1993: Oikonimų, a si adusių iš asmen a džių su pa onimi-
nėmis p iesagomis, papli imas Lie u oje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 32, 133–165.
Razmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Riman ienė Rimu ė 1966: D aus inio a cheologiniai paminklai. – Ignalinos k aš as,
Vilnius: Vaga, 16–21.
SG II – Słownik geog a iczny K óles wa Polskiego i innych k ajów słowiańskich 2,
Wa szawa: nakładem Filipa Sulimie skiego i Władysława Walewskiego, 1881.
Sinke ičiū ė Dai a 2006: D ikamienių asmen a džių umpiniai i jų kilmės pa a dės,
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2006.
S aipsniai / A icles 133
Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų
SRP II – Sc ip o es e um P ussica um. Die Geschiech squellen p eussischen Vo zei
bis zum Un e gange de O denshe scha 2, h sg. T. Hi sch, M. Töppen, E. S ehlke,
Leipzig: Ve lag on S. Hi zel, 1863.
S epona ičienė I ena: Lie u iški ie o a džiai K yžiuočių i Li onijos o dino doku-
men uose (mašin aš is). Saugomas Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y-
imų cen e.
Š nčK I – Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Swięciańskiego Od oku
1749. Feb ua : 6. Do oku 1753. Ma ca 8. dnia. Saugoma Š enčionių bažnyčios a chy e.
Š nčK II – [Š enčionių pa apinės bažnyčios 1753–1759 m. k ikš o į ašų knyga]. Saugoma
Š enčionių bažnyčios a chy e.
Tyla An anas 1966: Pi mosios žinios apie Linkmenų apylinkes. – Ignalinos k aš as,
Vilnius: Vaga, 22–42.
T kJn – Libe Copula o um Ecclesiae pa ochialis Ty kszlensis Anno Domini 1814–1827,
LVIA, F. 1453, Ap. 1, B. 26.
T K – Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Twe eckiego od oku 1755.
Janua ~: 1 do oku 1778. Ap yla 1, LVIA, F. 1332, Ap. 1, B. 2.
Vai ke ičius Vykin as 2006: Senosios Lie u os š en ie ės. Aukš ai ija, Vilnius:
Lie u os is o ijos ins i u as.
Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is.
Vanagas Aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai, Vilnius: Mokslo i enciklopedi-
jų leidykla.
VB – Pa a džių i ie o a džių komisijos Lie u os gy enamųjų ie ų są ašai (bylos), (ma-
šin aš is). Saugomi Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o
a chy e.
Wenzel Wal e 2017: Die slawische F ügeschich e Sachsens im Lich de Namen,
Hambu g: Baa -Ve lag.
VGGS – Виленская губернiя. Полный списокъ населенныхъ местъ со
статистическими данными о каждомъ поселенiи, составленный по оффицiальнымъ
свѣдѣнiямъ I. I. Гошкевичемъ [Vilenskaja gube nija. Polnyj spisok’’ naselennych’’
mes ’’ so s a is ičeskimi dannymi o každom’’ poselenii, sos a lennyj po o icial’nym’’
s ěděnijam’’ I. I. Goške ičem’’], Вильна: Губернская Типографiя [Vil’na: Gube nskaja
Tipog a ija], 1905.
VK – Iš gy osios kalbos už ašy ų lie u ių ie o a džių ka o eka. Saugoma Lie u ių kalbos
ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen e.
LAIMUTIS BILKIS
134 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Wójcik U szula 2001: Nazwy miejscowe dawnego wojewódz wa awskiego, Wa szawa-
K aków: Towa zys wo Naukowe Wa szawskie, Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiego
PAN.
VTII – Inwen a z Wszÿ[s] kiego Ciwunʃ wa Wilenʃkiego ... [Vilniaus ijūnijos 1636 m. in-
en o ius], VUBRS, F1-F14.
VTIII – Inwen a z Ciwuns wa Wilenskiego ... [Vilniaus ijūnijos 1732 m. in en o ius],
VUBRS, F1-F92.
Zschieschang Ch is ian 2017: Das He s elde Zehn e zeichnis und die ümi elal-
e liche G enzsi ua ion an de mi le en Saale. Fo schungen zu Geschich e und Kul u des
ös lichen Mi eleu opa, Bd. 52, Köln Weima Wien: Bölau Ve lag.
Žemienė Auš a 2017: Mažosios Lie u os asmen a džiai (XVIII–XIX a.), Vilnius:
VGTU leidykla „Technika“.
Žilėnas An anas 2019: Ginučiai. – Saldu iškis, Vilnius: Ve smė, 595–648.
On he O igin o he Oikonym Ginùčiai
SUMMARY
Ginučiai illage, loca ed in Eas e n Li huania, and i s name ha e a ac ed he in e es
o his o ians, linguis s, and esea che s o local his o y due o i s in iguing geog aphical
p oximi y o he enowned Ginučiai hill o . This hill o is belie ed o ha e housed
he Linkmenys cas le, i s men ioned in 1373 in he Li onian Ch onicle by He mann
on Wa be ge. The illage’s close p oximi y o his signi ican his o ical si e has ueled
specula ion abou he possible connec ion be ween he illage name’s o igins and he
de ence o Linkmenys cas le. The e o e, he e is a ecu ing conside a ion ha he oikonym
Ginùčiai migh ha e o igina ed om he Li huanian appella i e gn i ‘ o sa e someone o
some hing om an a ack; o epel an a ack’.
His o ical eco ds o he oikonym Ginùčiai e eal he usage o wo o ms h oughou
his o y: *Ginu ėnai and Ginùčiai. The a ian wi h he su ix -ėnai is conside ed he p ima y
one, being he ea lies men ioned a ian da ing back o 1554, pe sisi ing in common usage
un il he beginning o he 20 h cen u y. The p esen -day oikonym Ginùčiai was al eady
known in he i s hal o he 17 h cen u y and gained equen use om 1734 onwa d
in he 18 h cen u y. G adually, i became uni e sally es ablished in common usage and
adminis a i e documen s, solidi ying i s p e alence om he i s hal o he 20 h cen u y.

S aipsniai / A icles 135
Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų
The oikonym’s e ymology is in e wined wi h he ques o unco e he o igin o he
p ima y a ian *Ginu ėnai. D awing on he endencies o wo d o ma ion and o igin
o oikonyms and o he oponyms o a simila s uc u e, he pa e ns o he o ma ion o
appella i es wi h he su ix -ėnas and he analysis o he pe sonal names wi h he same oo ,
we can s a e ha *Ginu ėnai can mos likely be quali ied as a plu ialia an um ype o ma ion
which is de i ed om he pa onymic pe sonal name *Ginu ėnas. Se e al easons suppo
such conclusions: 1) Li huanian oikonyms wi h he su ix -ėnai a e o en o med om he
pe sonal names’ plu al o m wi h he same su ix, and such ype o wo d o ma ion is mos
widesp ead in Eas e n Li huania; 2) his o ical and con empo a y an h oponymy a es s o
he pe sonal name Ginù is, he base wo d o he pe sonal name *Ginu ėnas, which may se e
as he base wo d o he oikonym in ques ion; 3) he e a e no o he Li huanian oikonyms
and o he oponyms o med wi h he su ix -ėnai om he de e ba i es o he ca ego y o
names deno ing he possesso s o a e bal p ope y and he appella i es o he simila na u e.
The e is unce ain y ega ding whe he he la e illage name Ginùčiai, lacking he
su ix -ėnai, can be di ec ly linked o he plu al o m o he pe sonal name Ginù is a es ed
in Li huanian his o ical and con empo a y an h oponymy. This an h oponym is no
documen ed in Ginučiai illage, he Linkmenys mano a ea, o he Linkmenys pa ish in
he 16 h–18 h cen u ies, sugges ing i s disappea ance om common usage in his a ea much
ea lie . The analysis o he pa ish oikonyms wi h he su ix -ėnai sugges s ha du ing he
17 h and 18 h cen u ies, he a ian Ginùčiai migh ha e eme ged due o a endency o
in e changeable usage o bo h o ms – wi h and wi hou he su ix – wi hin ha pe iod.
Conside ing he p obable o igin o he oikonym, he e is unce ain y ega ding whe he
he cu en illage name Ginùčiai can be di ec ly de i ed om he e b gn i(s) ‘ o sa e
someone o some hing om an a ack; o epel an a ack’ o he likely Li huanian de e ba i e
*ginu is. I s link wi h Li h. gn i(s) could only be indi ec : *Ginu ėnai ← pe sonal name
*Ginu ėnas ← pe sonal name Ginù is ← (pe sonal names Gnas, Gnis, Gnius) ← Li h. gn i
(gna).
Į eik a 2023 m. spalio 25 d.
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
laimu [email protected]