scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Forma Chrikʃtima (1559) formaliuoju požiūriu. Kunigo M. Mažvydo akrostichas

Abstract

Palyginimas yra pagrindinis tyrimo įrankis, tačiau palyginamojo pobūdžio procedūra turi būti nuosekliai stratifikuota. Nagrinėjant 1559 metų akrostichą, privaloma jį gretinti su: 1) kitais Martyno Mažvydo akrostichais; 2) su ankstesniais akrostichais, atstovaujančiais tą pačią raštijos tradiciją; 3) su identiškomis ir panašiomis kombinatorinės poetikos priemonėmis, kurios buvo realizuojamos platesniame istoriniame kultūriniame kontekste. Tai savaime apibrėžia besiplečiančius lyginamosios analizės laukus: netiesioginės raiškos priemonės panaudotos 1547 metų katekizme, Pranciškaus Skorinos akrostichai ir akrostichai, kuriuos XVI a. paliko kitų kraštų Europos intelektualai. Nepaisant nacionalinio M. Mažvydo sureikšminimo Lietuvoje, jo sukurti akrostichai iki šiol nebuvo nuodugnaus (lyginamojo) tyrimo objektas. Šiame straipsnyje siekiama išaiškinti akrosticho vaidmenį (formą ir turinį) 1559 metų leidinyje Forma Chrikʃtima, atskleisti jo sąveiką su verstiniais šaltiniais, apčiuopti galimą ryšį (vienodų požymių) su P. Skorinos akrostichais.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Forma Chrikʃtima (1559) formaliuoju požiūriu. Kunigo M. Mažvydo akrostichas

Author: Ilja Lemeškin
Year: 2024
DOI: 10.35321/all91-02
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2390/2423
A icoli A icles 39 /
ILJALEMEŠKIN
Lie u iųkalbosins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7095-231X
Mokslinių y imų di ezioni: bal is ika, sla is ika, anoji bal ų
li e a ū a i aš ija, au osaka.
DOI: doi.o g/10.35321/all-0291
FORMA CHRIKTIMA (1559)
FORMALIUJU POZIŪRIU.
KUNIGO M. MAŽVYDO
AKROSTICHAS
Fo ma Ch ik ima (1559) om a o mal
pe spec i e. Ac os ic by p ies M. Maž ydas
ANOTATIA
Palyginimasy apag indinis y imoį ankis, ačiaupalyginamojopobūdžiop ocedū a u-
ibū inuosekliais a i ikuo a.Nag inėjan 1559me ųak os ichą,p i alomajįg e in isu:
1)ki aisMa ynoMaž ydoak os ichais;2)suanks esniaisak os ichais,a s o aujančiais ą
pačią aš ijos adiciją;3)suiden iškomisi panašiomiskombina o inėspoe ikosp iemonė-
mis,ku iosbu o ealizuojamospla esniameis o iniamekul ū iniamekon eks e.Taisa ai-
meapib ėžiabesiplečiančiuslyginamosiosanalizėslaukus:ne iesioginės aiškosp iemonės
panaudo os1547me ųka ekizme,P anciškausSko inosak os ichaii ak os ichai,ku iuos
a. lascia o al i k aš Eu opa in elle uali. Nonos an e nazionale M. Maž ydo su eikšminimo in Li uania, il
suo c ea e ak os ichai ino šiol non e a nuodugnaus (ligina i o) ogge o di ice ca. In ques o a icolo si
p opone išaiškin i ak os icho uolo ( o mą i u inį) 1559 anno pubblicazione Fo ma Ch ik ima, i ela e la
sua in e azione con e s iniais on i, apčiuop i la possibile connessione ( ienodų požymių) con P Sko inos
akchais ESMINIAI WORDIAI: M os i Maž ydas, P Sko inas, XVI, Ka ekizmas, Fo ma.
Ch ik ima, aka is as, pa a eks as.
IL LEMEŠKINJA
40 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
ANNOTATION
Compa ison è il p incipal esea ch ool, bu he compa a i e p ocedu e mus be consis en ly s a i ied.
Quando esaminiamo he 1559 ac os ic, we mus compa e i wi h (1) o he ac os ics by Maž ydas; (2) ea lie
ac os ics ha ep esen he same li e a y adi ion; and (3) ealiscal and simila ools o combina o ial
poe ics ha we e iden ied in a b oade his o ical-cul u al con ex . This in i sel se s ou he expanding
ields o compa a i e analysis: he indi ec means o exp ession used in he Ca echism o 1547, he
ac os ics o F ancisc Sco ina, and he ac os ics c ea ed in he 16 h cen u y by Eu opean in ellec uals
om o he coun ies. Despi e he na ional p ominence o Maž ydas in Li huania, his ac os ics ha e no
been he subjec o in-dep h (compa a i e) esea ch.
con en )o  heac os icin he1559publica ionFo ma Ch ikʃ ima, o e eali sin e ac ion
wi h he ansla edsou ces,and oiden i yapossibleconnec ion(in e mso iden ical
ea u es)wi h heac os icso P.Sko ina.
 KEYWORDS:M.Maž ydas,F.Sko ina,ac os ic,Ca echism,Fo ma Ch ikʃ ima,
1. M. MAŽVYDAS:
JO LEGGOS E ACROSTICHI
Co pus Mosuidianum cos i uisce: s essi M. Maž ydo s ampa p epa a e lib i (1547;
1549; 1559) e dopo la sua mo e (†1563) es a e manusc ip ine on i, oggi ci conoscono
secondo a dinius Bal amiejaus Vilen o (1566; 1570) e Jono
B e kūno (1589) s ampini.
Alla p ima au en iche M. Maž ydo pubblicazioni g uppo appa engono ques e e
a e lib i:
1. [Ma ynas Maž ydas,] CATECHISMVSA PRAs y Sadei, Makslas skai ima asch a
y giesmes del k ikscianis es bei del be neliu iaunu nauiey suguldi as
KARALIAVCZVI VIII. dena Meneses Sausia, Me u ßgimima Diewa.
M. D. XLVII. [1547] Soli Deo glo ia;
2. Ma ynas Maž ydas, Giesme S. Amb aßeijaus, bey S. Augus ina, ku ę wadin: Te Deū
laudamus. Su gesmemis ape isch numi usiu p iekelima Iesaus Ch is aus, Ischguldi as pe M.
Mossuida Wai kuna [e ]c. An naudos Ragaynes Baßnicey e al o e c. [Kolo one:] Ischspaus
A icoli A icles 41 /
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
Ka alaucuy pe Iana Wein eicha. XX diena menesis Balanda. Me u Diewa. 1549; 3. [Ma ynas
Maž ydas,] Fo ma Ch iks ima. Come Baßnicas Is a imæ He ikis es P usu e ki osu emesu è
conside a a i a. D ukawo Ka alaucui pe Iona Daubmana Me u Ch is aus M. D. L I X. [1559].
1547 anni ca echismò e 1559 anni agendą M. Maž ydas p esen ò (į o mino) come anonimi la o i.
Come aiu o, come e e suda y ojo, au o i à egli i elò akos ich, il suo o au o ius sclia a
indica o nei laus u .
Al secondo g uppo appa iene:
[Bal amiejus Vilen as,] Gesmes Ch iksc[…]oniskas gedomas Baßnic[…]osu pe Aduen a i
Kaledas ik G amnic[…]u. Isch imp us as Ka alauc[…]ui nůg Iona Daubmana Me u Diewa M. D.
LXVI. [1566]; Me u Diewa M. D. Deo. LXX. [1570] Soli Glo ia; Dio Wochokischka ing Lie uwischka
1.2.[Bal amiejusVilen as,]GESMES Ch ikſcʒoniſkas gedomas baßnicʒoſu pe
Welikas i Sekminias ik Aduen a.Iſchſpauſ asKa alaucʒui/nůgIonaDaubmana.
ließuwi pe neku ius Plebonus He cegis es P usa a e e pe guldi as. Secondo
2. [Jonas B e kūnas,] PARAPHRASIS, pe mani ina po e aus malda / pe
Ma ina Moſwida iſchguldi aį auk ąįJonoB e kūnoleidinįGieſmes Duchaunas /
l'imp us azione del 1589 di B e ons, il es o di ques i due olumi di Gesmes Ch iksc[…]oniskas
pe enu o pe Iu gi Os e be g e a s a o u ilizza o M. Maž ydo gimina Ben as ha quindi
de e mina o un al o pa imonio in 1572 e (o) 1574 a gli esempla i possibili di B e ons
(b amplia i ino a BRITAS); il caso miglio e, sa à che il es o di B e ons ne sia s a o sc i o
da Vilmos Ben o, ma l'au o e di Ben o Jonas Kalban is, M. Maž ydo e M. Maž ydo, e il es o di
B e ons C iksc[…]oniskas, come qui è impo an e da un pun o di is a di comunicazione.
bą REVERENDIS PASTORIBVS ET MINISTRIS ECCLESIARVM
IL LEMEŠKINJA
Ac a Linguis ica Li huanica XCI Deo Pa e, & D. N. Jesu Ch is e, da a da a in p akalba alla
ine del i olo, lib o si collega a eggia amen e con Maž ydo nome, pe ò non si conosce se
ques o non sia u o labo edi o e, y , e do e a esse e anoniminė. Taip M. Maž ydas
ku iam eko a ky i elionio ank aš yną,ino acija.Šip akalbagalėjo–o,ma-
minis ė 1547 anni nascondendo il co isponden e es o del la inico nep žanginio Pas o ibus
e minis is ecclesia um inis ia Li uaniaam e pacem lo inco aggiò a a lo in medio e mine
e i ando il p op io g a i icimimo, pammenko Ka doin. esmyal au obus, che il nome del lib o
si chiama a Gianchilyks aun: meunum labo um ei ei ne suscep ; 42 ad id p o u u um u meo
nomini amam au celeb i a em ullam concilie (quippe quum neq; appe o, neq; e edelmen e
liaupsi i all'unico Dio Celes io Pad e e Nos o Signo e e dichia a i amen e e i a il suo nome
di a si no a e a le pe sone e p ecisamen e pe ques o la sua au o ezza inclina o a
ex ali e pe endam eſſe ſcio) ue um enimue o u glo ia, laus & hono nominis ſolius
Æ e ni Dei Pa is & D. N. Ieſu Ch iſ i„šįda bąašpada iaune odėl,kada ei yje
jisa neš ųmano a duišlo ęi išga sėjimą(aišku,aš oi ne okš u,i žinau,
kadiš okioda boši oi ne eikiasiek i),be dėl o,kadlie u iųBažnyčiaįk ėp-
i ela e po seno iamen e modlamen e in una p imi i a indi e a di B e onia, che iuscì a
JėzausK is aus a dą...“(Koženiauskienė1990:76).M.Maž ydassąmoningai
no a e non u i. Ques a è la p oiezione e all'impo an e ca echismo Leidimen della
o ali à anoniminese p akalis iche non iukamen e MOS MASVIS man ene a 1547 anni a, ma
la posizione dichia a a è che il Dio Giesmyne appa sa a Pa us Da be none a nedo in i, Vil. y.
sh. i. e HRIS, pe mani a, palla. Da ale pa o di pa e ni à
ililapplumilapplumililapplilililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililil-
ilililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililil
iešin i,sa o a do.
P ieanoniminių,pagalM.Maž ydosamp a ą,leidiniųka ego ijosgalėjo
p a anė a eisinga.Po1563me ųMaž ydąpublika oneM.Maž ydas,be 
B.Vilen asi J.B e kūnas.Taijieda ėsa onuožiū a, odėls a s an au o inio
p ado(au o iaus ep ezen acijos)klausimąp i aloma em isau en iškais1547,
1549i 1559me ųspaudiniais.
1547me ųka ekizmasi 1559me ųagenday as ambūsdogma inioi pa-
mokomojopobūdžioda bai,ski i„bažnyčiųgany ojamsi  a nams“.Jiea -
si ado aldo o(bažnyčios)pageida imui  als ybėslėšomis.Kaipi de a o-
A icoli A icles 43 /
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
To ai di di e so ca a e e è p oginė del 1549 Giesmė Š . Amb aziejaus.... Ques a è una
accol a di pochi giesmių, che M. Maž ydo olia isponde ad speci ici pa apijiečių, i. e.
Tokselė mies nų, deside adimus: Sup a au klausijus Diewa soda no incus u e i gesme
ku a: Te Te Deum laudamus. Maža o, p i a igel p ogel is a Ragaynes Basnicey and is An iku
An imingem, aimed o ensu e he anonymi y o he small p in ing pe son, i was a
unc ion o he Pe bjono nuolank, who was supposed o inance and publish he u gel.
Sebas ien, dedicando a book, o he sake o his pu pose and abs ac .
Taigigalimada y iiš adą,kadM.Maž ydoknygoslinks ap ieanonimiškumo.
2. LEIDINIOFORMA CHRIKʃTIMAŠALTINIAI
JO IR SANDARA
Ac os ichando è impo an e s abili e akosky ą a aduzioni e sa ų, au o inių es i. Alla
seconda domanda di ques 'ul imo appa engono non solo M. Maž ydo egis a e smalkūs
in a pai (dažnai a si adę s enando lo slangumo della aduzione) oppu e le sue c eazioni di
maggio e dimensione, ma anche pa i di es i di al i pe sone (a cui appa engono, ad
esempio, biblinės ci a os), nebu a della aduzione o iginale. Uno dei p imi su M. Maž ydo
dichia ò il suo pa e e nel 1558 anno (VD16 47): Ki chen O dnung Wie He og humb Leh . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ande wei
be sehen gemeh e nd Publicie e . ANNO CHRISTI M. D. LXIII. 25. Nouemb e. De ande Theil
diese Ki cheno dnung. Von den Ce emonien nd Ki chengeb euchen (Ged uck u Knigspe g
in P eussen bey Johann Daubman. 1558) (Ge ulis 1922: XIX). Più a di J. Ge Ge ook opinione
ipe u ò Vaclo as Bi žiška (1960: 85). Nusis o ėjęs pun o di is a cambiò solo dopo che
Ch is ianas S. S angas pubblicò nella i is a glais ica un a icolo Dėl M. Maž ydo ‘os
Chins ima aFo me u nel 1976 p esso i spa di Bal o, no egese non si è i ela a con o
ca icchia un ma e iale più caldo un ma e iale più caldo a i ando alla conclusione: Tbilisi's
T asginio non è una on e bianca.
Ki chen O dnungʼas, che non u mai comple amen e ealizza o, ma un sepa a o capi olo
sulla k ikš ijimą pubblicazione, appa so nel 1559 (s essi anni come e Fo ma Ch iks ima)
(S ang 1976: 7). Ge ai onda i e absoliuamen e nedo ip asmiški K. I isul a i delle ice che di
S ang, deja, di alcuni dei ice ca o i imase o igno a i.

IL LEMEŠKINJA
44 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI
Seną ne eisingą a ibuciją paka ojo i  p as a p ielaida ją palydėjo Guido
Michel: P. 95128 il es o esis en e [Fo ma Ch ik ima I. L.] e s as da edeschi secondo 1558
anni Ki chen O dnung (d. 2, p. 2a10b). Ques o è p incipalmen e una aduzione le e ale; dalla
on e pa icola men e mu ol a p. g eičiausiai e all'inizio della pagina 119, do e appa emma
pe la seconda gue a mondiale la pubblicazione Fo ma Ch ik ima D. Mėlž ydo ‘os p eci
K iks imio(Ma in XII, 1976), p. 78) (Fo melini 2000: 1157). Apmaudu, che così in Mainz, che
do e a congela e la lingua, . i. i. il 2000 m. della pubblicazione del lib o Fo ma ydo s
manusc i i si è e e i amen e si ua a nel cuo e di un lib o: Fo melis ica D. Dal Ged uck u
Knigsbe g du ch Johann Daubman Anno Ch is i 1559, u a ia pe p ecisione occo e
so olinelei, che conside ando la pubblicazione Fo ma Ch ik ima kilmę i sudė į de ė ų
kalbė i non su uno on e, ma su on i. 1559 anno de Fo m de Tau è il p incipale, ma non
l'unico, es o, incluso in M. Maž ydo's s ampa p epa a a lib o. musu . 19 . Gio dana Giesme
leidinioFo m de Tau (1559)“;„Tik asisMaž ydoFo mos Ch ikš ymo e imo
o iginalasy ane okiškasKi cheno dnung(1558),be a ski asjosky iausapie
k ikš ijimąleidinysFo m de Tau ,pasi odęs1559me ais.Į ai u ė ųa siž elg i
Maž ydo aš ųšal inių y ėjai.Analizuo iMaž ydoFo mą Ch ikš ymo emian-
is1558me ųKi cheno dnung eks unė ajokiopag indo“(Dini2010:76,80).
Taigi, engian knygąM.Maž ydas ėmėsileidiniu(VD16ZV21274)Fo m
de Tau . Wie die in de Ki cheno dnung des He ʒog humbs P euſ= ſen / nd an-
ducha Ch iksch a suguldi a S. n.g. D. Ma : Lu he a. Ch is nse He um Io dan kam. Tai
i in popula i Ma yno Liu e io giesmė (EKG 146, EGVD), che, secondo i da i a disposizione, u
pubblica a pe la p ima ol a come lakš inis (in plano) pubblicinys nel 1541 (jis neišlikęs). Più
a di, 15431544 anni, giesmę Jose Wi embe ge uscpidino Jose as Klugas (16 G 849; VD16 G 202):
850 Geis liche Lie de u Wi embe g Anno 1543. Wa nung D. Ma . Lu he . Viel alsche
Meis e j Liede ich en Sihe dich u nd le n sie ech ich en Wo Go hin bawe sein
Ki ch nd sein wo Da wil de Teu el sein mi ug nd mo d (Ged uck u Wi embe g
Joseph Klug Du ch Anno M. D. Liiij)1. Da più a di, nel 1545, giesmėė Leipcigo pubblicò nella
accol a di Valen ino Babs o (VD16 G. 851), che è conside a o l'ul imo au o e di M. Liu e io:
Geys liche Liede . Mi newen o hede eine D. Ma . Lu h. Wa nung D. M. L. Viel alsche
Meis e i Liede ich en Sihe dich , nd le n sie ech ich en
1 VD16 G 850; accesso in e ne : h ps://digi al.s aa sbiblio hek-be lin.de/
we kansich ?PPN=PPN817716122&PHYSID=PHYS_0087&DMDID=DMDLOG_0030.
 S aipsniai / A icles 45
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
Wo Go hin bawe sein ki ch nd sein wo Da wil de Teu el sein mi ug nd mo d.
Leiping (Ged uck u Leiping du ch Valen in Babs in de Ri e s assen. 1545). È
Nag inandosi M. Maž ydo la sc i a kilmę, shiai Fo ma Ch ik ima pa lia G. Michel della on e;
come pa allela egli ha indica o il es o e la melodia in edesco dal 1545 anno: Vokiškas M.
Geis liches Liede , gies N . 18 [=1561 m., gies N . 183, gies N . 183, n . 723]; melodia di Lu he , g.
g. G. G. (d. 15al. 396a), 1570 m., Ki chens eine (d. 36a37a) e 15l. Ki chenges (d. 357a398a) .
1543–1544 1545
1559 Michelini 2000: 192
Nus a y ikonk e ųšal inį,ku iuo1559 me ais ėmėsiM.Maž ydas,y a
sunku dėl eo iškai įmanomų okiškų spausdin ų šal inių (išleis ų 1543–
1559 anni) abbosco, da una pa e, e sco e di ma e iale di con on o, dall'al a pa e. Il
es o ocis ico in di e se pubblicazioni si con addis ingue pe la sua s abili à, e M.
Maž ydas nel suo lib o includukė solo una (pi mą) okiško o iginalno eilu ę (Ch is myn
nse He um Jo dan kam). Inol e, la aduzione pubblica a M. Maž ydo non ha segni di
Aiu o, che aiu asse o a iden i ica e la on e, se non li epadeda e il es o lydinčios
penklinės (ba u, palugino specialis a).
IL LEMEŠKINJA
46 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
spausdin ugiesmės a ian u.Dėlšiosp iežas iesšaliaM.Maž ydo e imočia
pa eikiamagiesmėpagalJ.Klugo1544me ųleidinį,ku iuo1545me aisnuo-
sekliai ėmėsi e V. Babs as:
Geiſ liche Liede zu Wi embe g.
Wi enbe g:Jose Klug,1544.
Fo ma Ch iſk ima.
Ka aliaučius:JonasDaubmanas,1559.
42[ ] [19 ]
Ein Geis lich
on nse heiligen Tau ewna
Da in ein ku
Was sie sei? We sie ge=
s i e habe? Was sie
nü e? e c. Jo dan kam.
D. Ma . Lu he .
S ij Ch is P iėme ch iksch a nůg Jana:
LiedGiesme ducha= /
ape musu S. Ch ik= /
ge asse ch a suguldi a nůg /
D. Ma : Lu he a.
Ch is nse He um
[na os]
CH is us Jo danop a eiha:
[na os]
Kaip io Tewas no eiha:
Pildidams sawa eda:
C iij Te
[42 ] [19 ]
[na os]
Ch is nse HE um Jo dan Tę ci
Von S. Johans die
[na os] An gh eku apmasgoghima:
nã sein we ck u n am u llen Da I
s i en ns ein Bad u wa= K auihu i
[na os]
[na os] Dudams schen ns on
[na os] en auch dem bi e n Tod Du ch sein /
[na os]
Ch iksch a a o za:
Tau e [na os]
kam nach seines Va e s willen[na os]
sme is paskandinima wol e
saisdomis sawa / /:
[na os]
sünden E seu= /
A icoli A icles 47 /
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
Geiſ liche Liede zu Wi embe g.
Wi enbe g:Jose Klug,1544.
Fo ma Ch iſk ima.
Ka aliaučius:JonasDaubmanas,1559.
43[ ] [20 ]
[na os]
Blu bs sel nd Wunden Es Dudams uns
sup ask nu kosnas newes Leben. Ků
wadin Ch iks a Diewas So h nd
we nas Was Go heiss selbs die Tau=
Ke e hau en. Ch iks as Go sp ich u
wandů p as as Doch nich allein
( e.
VndwaseinCh iſ engleubenſol
schwen= sse . as Sein heilgs Wo is
p iedů= Mi eichem Geis on massen.
Ch iks i ogis es as e o
FiijSolchs
[na os]
nauihe giwa a. gal ein [na os] Klausik bei
me cke alle wolKą u ike i smů
Jęng Koce ums bus ischweng= u meiden
n wil das wasse sei Be ne es wiens
schlech Wa= P ieg wandens es sodis
as
Diewsliepięngwandubus
auch dabeyJ / schwen s Duchs es
de as is alhie de Tau e .
Ta aiDiewsſchwieſeiiſch ei=
ſke
Weidaisi ſʒodʒieispamoke
CiiijDiewas
ILJALEMEŠKIN
54 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI
1544 1559
3. Slchs ha e ns beweise kla 3. Ta ai
Mi Bilden ndmi Wo en/
DesVa e sſ immano enba /
Jo dan ho e. / Jo daniep ghi es ischgi de
as es mans miels sunus An dem ich hab
es didei malonus DEN will ich Euch be ohlen
AlleTam ius buke paklusnus Vnd olge
Go es Son hie selbe s eh 4. Sunus Diewa
Weide smogis es sawa De heilig Geis
Diews schwiesei isch eiske Daselbs am
Weidaisi ſʒodʒieispamoke
DiewasTewasbalſuſchauke
E sp ach Das is mein liebe SonTews kalb
ge allen / An dem ich hab ge allen. Ghis man
han/Tą asch dowanoiu iumus Das j JN h e
seinem Le en. J pildike io sodus. 4. Auch
ę selbs buwa Jn seine a en Menschei .
e niede e A heiha e Dwasse schwen a
Jn Taubenbild e kleide . We Ka wela
d anTaip ikekem s ip a wie a Da mi bey
wohnen sich e geben. Giwen i u wissada.
Apas alus Pons siun sawa Geh hin all Wel
e lo n in Snden is Jog es p a api s del
Wennwi ge au e we den/
Alld eyPe ſonge au e han/
eda a paku a We gleube nd sich
Sol dadu ch selig we denTas ap u es
apwilk a Das wi nich sollen weiueln
ns au E denBei p ieg musu an swie a u
5. SEin Jnge heiss de HE e Ch is 5.
u le enMokin i liep wissa swie a Das sie
gh eka Sich sol u Busse ke en. Todel
Kaipiaubuſimemech ikſ a
JogT aicemusapch ikſ iiha
eu en less Ku s ik i p ieims ch iks a
ischganima Ein newgebo ne Mensch e
heiss Nauiha bus smů giwenima / /
De nich meh knne s e benKu s non
sol e ben. Gaus ka aliske Diewa. 6.WE
po e a mo i an amsa Das Himel eich
nich gleub diese g ossen Gnad6.
Malonei ques o ku s ne iki De bleib in
is e damp um ewigen TodRas ghis
g unde. u las gnie dek i Nich s hil
negelbæs All sein Thun is e lo enNei
mach s u nich igkei Vsch nieka
gebo en / / Smogaus da bus i giwa a
smogus negelb nieslaka.
seinen SndenAmsinai giwens gh eki Vnd
amsinouie sme i Tie in de Hellen
sein eigen heiligkei Io schwen ibæ ghi
wissi io la o oi iem padæs Die E bsnd
p iegim s gh eks da a Da in e is
Ve mag jm selbs nich s hel en. Sau

A icoli A icles 55 /
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
1544 1559
7. Das Aug allein das Wasse sieh 7. Musu
giessen. An waika pilamąghi De Glaub im
Dwasse ę weisdi Des Blu es Jhesu
is ü im ein o e Flu Jem wandů es
ge e be Diwnai Ch is aus k auihu
senu aisdu gee ima Von Adam gee he be
ns selbs begangen. Ci p iegna nůg sena.
akis eg wandeni Wie Menschen Wasse
Geis die k a e s eh Smogus pe
Ch is i. We nai ing Ch is aus k aughi Vnd
k aus audonas Von Ch is us Blu
k osi as Die allen Schaden heilen hu An
gidSwie s welche auch isch Adoma on
8. Diewui Tewui schlowe důkem
J Jheſu Ch iſ u ga binkem
Bei Dwaſſe ſchwen a laupſinkem
Wienam Diewui dekawokem
Ku s iſ a es eſ Ch ikſch ima
An gh eku ap ʒiſ ighima
Bei amſʒina iſchganima
Nůg Ch iſ aus apſʒade a
Jem buk amsiua ga ba.
Amen.
Palyginimui aggiungendo libe o M. Liu e io giesmės e imas secondo nuo a
li auens luu e onų giesmyną (K ikščioniškos giesmės 2007: 311312): 1. P ie upės
K is us a ėjo,
Nominamo Jo dan,
Nes miele C is o ole a,
Kad ba š y ų Jį Jonas.
Taip K ikš ą mūs pe appagamen o
Da pecca i abi a o
E anime dal a eddamen o
K auju, piagdomis p op io
Ha cos a o a di o zia e.
2. Pe an o capiamo bene,
Cosa signi ica San as K ikš as,
Con idiamo noi in ques o e mi
E e i iamo il cammino male.
Nes San as K ikš as è l'acqua,
ILJA LEMEŠKIN Mūs K ikš y ojas
56 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI
Tačiau anduone ienas–
Š en asisžodisjausujuo,
D asiaŠ en a,nesDie as–
è e o. 3. Ques o Dio mos ò
isioni, E le pa ole Suo
ambla ano, Pascolbò dal celes io
al o E Jonas Jį udì, Kai di e:
Ques o è Mon Sūnus, L'amo Jį
co dialmen e, Paschy ęs lo io i
sono Pamoci i meilingai
Acce a e La Sua doc ina. 4.
Insieme con Pad e u lo k ikš e
Visa san ybe suo Aplankė e
Š en a D asia Pa idalu ka elio.
C ediamo in quel co azdy,
Pa i kim nella nos a anima,
Che ci T eini à bap s ija,
Š en aD asiaa gimdo,
Paš ęsdamamusDie ui.
5. [p ùks a]
[manca] 6.
7. Ocis solo ede l'acqua, An
kūdikėlio p ecipą, Fidėjimas
ispanimen o, Š en u k auju
laimė ą. Acqua nonamp endis è
K auju egli consacs asis, Egli
la ana pecėmes da e o,
Adomo p adė ąsias, Ši dy mūs
esančiąsias.
A icoli A icles 57 /
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
8. Noi Dio il Pad e lo lodhiamo
Bei Sūnų Jo b angiausią,
I Š en ą D asią liaupsinkim,
Dèkodando a ščiausiai, Ha da o
San ą K ikš ą a noi, Egli
pecca i annulla, A a e so
Inhi u i Sal azione
Noi o enemmo e e nino,
Ga bè al più dolce Dio!
In e essan e è il a o che, g azie agli s o zi della consis o ia della Chiesa e angelica
lu e ana di Li uania, la edazione di giesmee ha elimina o quasi un e zo del es o di M.
Liu e (passaidgia l'o iginal 5- e 6-s o es), e come M. Liu e į include M. Maž ydą, i. e. include
la sua 1559 anni zegnona con M. Maž ydu Deja a sepa a amen e l'ac os icio, quando il
con empo aneo giesmee di an as audio come au o e è indica o solo M. Liu e is Pana s
944-1559 e 1547 ma il es o di Giesmee indica che M. Maž ydas non ha ce ca o solo l'o iginale
es o. Ques o non ha pe messo di con on a e l'o iginali à del es o, e l'o iginali à del nome
e la o ma del nome e la o ma del nome e del pos . La schema ica di Maž ija N. M. M. S. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
da ėde ynioseilu ės.Giesmėspabaigojeduposmaisuda ė18-apozicijų( ai-
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V.
V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V. V
mo y uo os aidės,įsi e pusiospozicijoje a p a doi pa a dės,ak os ichebū i
1 2 34 5 6 7 8 9
M A R T I N V S
M A S WJDA S
in ques o modo po pe sonali nomi lasciò due posizioni ( aidės), che secondo le allo a
disposizioni già e a possibile dėsningamen e in ende e come in e linea inę
san umpą:
MARTJNVSS MASWJDAS M
MARTJNVSMASWJDASSM
MARTJNVSMASWJDASSignaMus
[mes] Ma ynas Maž ydas žegnojame.
ILJALEMEŠKIN
58 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
La Li huanica ali e san umpa è s a a sug e i a con e b. signi ica e (SM =
Signi icaMusica […] Cappelli 1928: 354) e seman icamen e lega a con il 1547 anno ak os ichu
BI TP: Baccalau eus Iu isulum Posui eisias bakalau s c ucią ženklą zadėjo (Lemeškin
2019: 364). Kolega Tomachas Hosko skis 365 ha p opos o un modo di spiegazione delle Ti es
(Hosko ec 2021: 12 127 SM San umpa na i, lenkena, segnen, s.
y ap es.pl.1.indic. o manuo e b.signa e „k yžiausženkląuždė i;pasi ašy-
i“,išku io(iš idu amžiųbažny inėslo ynųkalbos)kilęlie .žegno i,ček.žeh-
Quindi, la s u u a ac os icho è così:
MARTJNVS MASWJDAS S[igna]M[us]: [žegnonės eks as]
[p inigas]4 Ma ynas Maž ydas žegnoja:
Diewui Tewui schlowe důkem
J Jheſu Ch iſ u ga binkem
Bei Dwaſſe ſchwen a laupſinkem
Wienam Diewui dekawokem
Ku s iſ a es eſ Ch ikſch ima
An gh eku ap ʒiſ ighima
Bei amſʒina iſchganima
Nůg Ch iſ aus apſʒade a
Jem buk amsiua onba.
Kuklus, di inobaimingo anonimiškumo aspi an e au o ius 1547 anni ka a ky i
ekizmei agendojeFo ma Ch ikʃ imaelgiasi ienodai.I čia,i  enpag indinį
eks ą esp. e imussupa ospačiospaski iesau o iniai eks ai,panašiaisu-
seman i icamen e e g ami icamen e.
igo o epig a os i ol o a pa ynę e eiliuo as p akalbos ak os ichas B[accalau eus]I[u is] MARTJN MASVJDJVS
eisių bakalau as Ma ynas Maž ydas Ka ekizmo p adžioje. Ka ekizmo, alla ine del kolo ono, nella con ex a a e
ci a a in ocazione Siapi ailu, è au o e del es o. Shijo akko (išbos TPal) Possa BI: Balau eus Iu is Ti ulum eisių
bakalau as eisią pi mo k yžinį ženklą Didnė Sa oži 1559 Li huanian pe mi ua o du epig a os epig a os i ol i in o
he same yea as well and ska ie y (uno dei due è indica o in lo o; u a ia, il es o è ipo a o in lo o; il es o non è
mai sepa a o da quello di Li huanian.
A icoli A icles 59 /
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
Quindi l'a icolo p incipale es o lo chiude ac os ichas MARTJNVS MASWJDAS S[igna]M[us]
Ma ynas Maž ydas žegnoja con adeguamais pa ole di benedizione. Quindi negli edizioni del
1547 e 1559 si no a la s essa au o iaus sc i isena: all'inizio dei lib i si i olgiasi in skai y oją i
p isis a o; M. Maž ydas dei lib i segna e me e u o il segno della c oce, e una ol a non si
dimen ica di aggiunge e i umposnod maldelės con inalizazione AMEN).
4. P. SKORINOS IR M. MAŽVYDO
AKROSTICHAI
P. Sko ina e M. Maž ydas app esen ano la s essa LDK adizione laš ija; en ambi
se i ono ciascuno a di e so empo e desiguodai a lungo P ūsijos kunigaikščiui
Alb ech ui.
M. Maž ydas do e a esse e scompa so e ben conosce e i la o i del p ecu so e della s ampa
Li uana, nei quali pas aikė e p imi in Li uania ak os ichų. li M. Maž ydas po enzialmen e
po e a ( u ėjo) o ien a si, quindi ha senso g e in i usėnų e lie u ių ak os ichus, speci ica e
i lo o ca a e is ici comuni Abėcėliniai ak os ichai, egis a i Raudų knygoje ( ( 1519)) e
Aka is e š Pe ui Pauli (
   
dak a as Sko inai is P anciškus ašė (Aka is as s . Jonui K ikš y ojui
     )
i
   
dak a as Sko inai is P anciškus da ė (Aka is as Saldžiausiam Jezusa a dui
       ).
5 L'a icolo è pubblica o nel 2025 anno Knygo y os 84-ame olume.

IL LEMEŠKINJA
60 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI
Pi miejižodžiai„ ašė“i „da ė“a i inka aka is ųpenkisį adi-
nius posmus. Tollio andan i combinazioni di pa ole e secondo i nume i delle le e e
g echi abėcėlės comp ende aka is ui soli o 24 posizioni.
Negli anni 15 M. Maž ydas do e a isol e e gli s essi p oblemi, che ge okai aksčiau ūpėjo P.
Sko inai. A causa delle limi azioni della o ma (e d ės) en ambi gli au o i do e ano sceglie
de e mina o ly is di ce e pa ole. M. Maž ydas a žė due posizioni di 18 eilučių, P. Sko iną 24
posi ionis po ebis Izumpin i pa pa ięę, M. Maž ydas scudo la o ma più b e e li uana
(MDJWJASDAS in ece di MAVASVIDS) ( ede e qui il p o e bio consonimo panažį nebū is). P.
Sko ina do e a a e a e si iš i il suo pe sonaggio, che insieme con l'accademico (J imagine
u o la pa ola) 24 il pe sonaggio del g ado di g andissimo (M. V. V. V. V.
nę.Todėlleidėjaslo ynizuojasa o a dą(), aippa pasi enkailges-
nį usėniškąkilmė a dį(),ku iss ilis iškailo yniškam a duine inka.
No maliomis aplinkybėmis, . y. ne a žomi ak os ichų apim ies ėmų,
P.Sko inai M.Maž ydasbū ųpasi inkęki as, inkamesnes, a osenojeįp as-
as,nusis o ėjusias o mas.Galimybęlais aiišplės iak os ichąM.Maž ydas
u ėjo1547me aiseiliuo osp akalbosp adžioje,ku ,p adėjęsak os ichąnuo
pi mos eks o aidės,jispa a ojoįp as asi  a pusa yjege aisude in asakade-
P. Sko inos e M. Maž ydo combina o iniai kū iniai sono icmi sin assè igua do. Ques o non
è banali an oponiminė žyma (labiau di uli usi), che nella o ma del nomininko o kilmininko
a dažodžio odya a in una de e mina a pe sona i ū (kinio) appa enomybę. Na das e
pa a dė con g ado accademico ( esp. socia linio s a us e e enoda) unziona come un
a o, che a die o il Pas a uoju a mažodžiai, che ac os ichamen e occupa un'aiu o
an aeilę M. Maž ydas san eiškia supplemen om, che si o a accan o ai suoi nomi; P.
Sko ina lo a insieme ai posa mi:
     : …
dak a as Sko inai is P anciškus sc isse: ...
     : …
dak a as Sko inai is P anciškus da ė: ...
A icoli A icles 61 /
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
BI MARTJNVS MASVJDJVS – BI [M.Mas jdius]TP
„ eisiųbakalau asM.Maž ydas“„ eisiųbakalau ask yžiausženkląuždėjo“
MARTJNVS MASWJDAS SM:...
[p igo] Ma ynas Maž ydas žegnoja:... La somiglianza a o za e il a o che alla ine della
pubblicazione dopo ac os icho cen o g amma icale supplemen a io luogo è p esen a a
iesioginė kalba, . i. pačių au o ių malda. P. Sko inos aka is uose essa occupa mol o più
spazio, ispe o M. Maž ydo, che, limi a o M. Liu e io giesmės s o inės sanda os, do e a
i i in no e ighe.
Plg., ad esempio, ak os icho e maldos sąwiką P. Sko inos aka is e
Nel più dolce nome di Gesù:
    :
b
        
b b
  b         
  
G e inamųjų ak os ichų a inys seman iicamen e non è comple amen e iden iškas ( ašė
da ė žegnoja), ma ques o lemia socialinis ašančiųjų ne apa umas. P. Sko ina e a al o
išsila inimą aggiun o pasaulie is, ma non kunigas. Gabus le e a u a la o o a lui po e a
sc i e e aka is ų e al i maldų es i, ma non po e a nel suo nome benedi e ques e p eghie i
delle pe sone.
P. Sko ina aka is ams a imas e M. Liu e io giesmės con enu o. E lì, e qui si pa la di Jonà
K ikš y oją, Gesù k ikš ą Jo dane e includono impo anza del k ikš o. Ski umai a i quali
ope e di gene e: P. Sko ina la o ò con bizan iško aka is o o ma; M. Maž ydas imp o iza a con
ka a ia populiekizmo ipo giesme. In ine, do ebbe esse e a i a a l'a enzione sulla
pubblicazione ma menį Fo ma Ch ik ima e Aka is ynas sono pubblicazioni, in o mazioni
in i ola i su suda y ojus (yli). Abbie lib i mancano e la pubblicazione inalizzian e kolo ėjus.
Aka is ino è la ine della pubblicazione.
Šią ūks amąin o maciją eikėjosu as i,opažengęsXVIa.skai y ojas ambu-
opasi uošęs.
odoasmenį, ku is knygą „da ė“. Ki amhimnui, į auk am a pki ų
ILJALEMEŠKIN
Ac a Linguis ica Li huanica XCI aka is en nella me à del lib o, è s a a scel a leksema ašė,
che indicò di ques o e solo di ques o conc e o di au o e di giedaggio. La posizione del lib o
nella quale si legge ak os ichas pildė e ino a adesso compie la unzione di unico kolo ono. A
causa di ques a agione, pe a si no a o e isibile, è s a o accol o sulla base di iniziali
aižy ais (Leme 2023: 367366 1559 edi ion Mažydas Melgos ić ha i ela o similamen e: akchu,
che paludendo giesmę su Gesù's g ido, ( a si sa ebbe) ha i ela o il suo kolo onu nuopeln in
p epa azione di ques o lib o.
Quindi, a P. Sko inos e M. Maž ydo ak os ichų, sc i o (a causa delle limi azioni dello
spazio) in una lingua miscia e s ilis ichamen e non conco da a, sono u ilizza i mol i ca a e i
comuni. Gli au o i dei p imi lib i useni e li uani si i olse in sci y oja d ina iais sakiniais:
dak a as Sko inai is P anciškus da ė, [kun ich] Ma ynas Maž ydas ak os ak os ichų
žegnoja“.Pog ama iniocen oau o iaip idėjopapildinį, .y.sa ųmaldų.Toks
me odo di c eazione non è equen e, poiché segnalando il suo i olo accademico e la sigla del
suo i olo di a chi e o, l'analisi di Ak os ichus g e e eale la somiglianza ipologica e
uncina del suo nome, il che a i ene e che M. Maž ydas Maž ydas e L.
D.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.-
K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.-
Jųlyginamasis y imasa skleidžiasan umpųs a bą.Pas a ąsiasM.Maž ydas
K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.-
K.K.K.K.K.K.K.K.K.K.
1559me aisjaukaip y iausiasisRagainėsapsk i ieskunigasjisžegnojažmo-
nesi palaimina juosa ski a malda.Pi masisak os ichasy a„s uden iškas“,
an asis–„kunigo“.
1559me aisM.Maž ydoak os ichaspasižymiglaudžiasą eikasuan uoju
Fo ma Ch ik ima e s iniu on i. L'au o e, non comp omiscendo la p ecisione della
meis iškaiįpynėsa o eks ąįM.Liu e iogiesmę.Ak os icho ąsa–papildomą
aduzione, aš un ą posmą cos i uen e žegnonė così bene co isponde a il con enu o di
e s inės giesmės, che lungaini di enne insepa abile M. Liu e io ope a sudedja pa e. Du
e s iniai on i (1559 anni Fo m de Tau ; M. Liu e io giesmė Ch is , He unse , zum
Jo dan) 1559 anni cos i uiscono la base dell'edizione, u a ia pe l'eccecenza dell'au o i
bal is i sono nusipelnę M. Maž ydo.
A icoli A icles 63 /
Fo ma Ch ikʃ ima (1559) o maliuoju požiū iu.
Kunigo M. Maž ydo ak os ichas
Be ak os icho e žegnonės, ap a ų in ques o a icolo, M. Maž ydo lib o epig a ai
aspe ano un sepa a o s udio.
LITERATŪRA
Bi žiška Vaclo as 1960: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš
1865 m., biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 1: XVI–XVII amžiai,Čikaga:JAV
LBKul ū osFondas.
CappelliAd iano1928:Lexicon abb e ia u a um / Wö e buch la einische und i alie-
nische Abkü zungen,Leipzig:Webe .
DiniPie o U.2010:Ma ynoMaž ydoFo mos Ch ikš ymo(1559) e imoo igi-
nalas–Fo m de Tau (1559).–A chi um li huanicum12,71–82.
Ge ulisJu gis1922:Maž ydas. Seniausieji lie u ių kalbos paminklai iki 1570 me ams,
Kaunas:Š ie imominis e ijosleidinys.
Hosko ecTomáš2021:Li huanica ali e : isuminės ilologijosp i aikymasli uanis-
ikoje.–Ac a Linguis ica Li huanica85,117–140.
KoženiauskienėRegina1990:XVI–XVIII amžiaus p akalbos i dedikacijos,Vilnius:
Mokslas,1990.
K ikščioniškos giesmės 2007:K ikščioniškos giesmės, sud. L. Fe ingis, Vilnius:
Lie u osBiblijosD augija.
Lemeškin Ilja 2023: Проблемы изучения Малой подорожной книжки.
Полемическийэкскурс[P oblemyizučenijaMalojpodo ožnojknižki.Polemičeskij
èksku s].–Knygo y a80,343–385.
LemeškinIlja2019:Li huanica ali e ,se .Billēmai bhe e sinnimai,2,Vilnius:Lie u ių
kalbosins i u as.
MicheliniGuido2000:Ma yno Maž ydo aš ai i jų šal iniai,Vilnius:Moksloi en-
ciklopedijųleidybosins i u as.
S angCh is ianS.1976:DėlM.Maž ydo‘Fo mosCh iks ima’šal inio.–Bal is ica
12(1),7–8.
Schilling Johannes 2019: E läu e ungen. Ma in Lu he . Geis liche Liede , Leipzig:
E angelische Ve lagsans al .