Ac a Linguis ica Li huanica
2025, . 92, p. 1–15
Con en s link / Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online / elek oninis)
Copy igh © 2025 Anželika Sme onienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2024-08-01. Accep ed: / P iim a: 2025-01-24.
1
M. PETKEVIČIAUS KATEKIZMO (1598) DENOMINATYVINIAI
VEIKSMAŽODŽIAI
Denominal Ve bs in he Ca echism o M. Pe ke ičius (1598)
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
El. paš as: anzelika.sme oni[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0352-884X
Mokslinių y imų k yp is: žodžių da yba.
h ps://doi.o g/10.35321/all92-08
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje p is a omas 1598 m. išleis o M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (PK) denomina y inių p iesaginių
eiksmažodžių y imas. Šiame šal inyje as as 70 okių eiksmažodžių, jie y a pasiski s ę po ke u ias denomina -
y ų ka ego ijas – pada omosios eikšmės, būsenos a i ikimo, būsenos i daly a imo eikšmės. S aipsnyje
p is a omas PK denomina y inių eiksmažodžių p iesagų dažnumas, pama inių žodžių b uožai, apsk i ai PK de-
nomina y ų da ybos endencijos, akcen uojami sudė ingesni da ybos in e p e acijos a ejai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: eiksmažodžiai, denomina y ai, da ybos ka ego ija, p iesaga.
ABSTRACT
The a icle p esen s a s udy o he denominal su ixal e bs in he Ca echism o M. Pe ke ičius (PC)
published in 1598. A o al o 70 such e bs we e ound in his sou ce, and hey a e di ided in o ou ca ego ies
o denominal e bs: ac i i e, simila i e, s a i e and pa icipa o y meanings. The a icle p esen s he equency
o PC denominal su ixes, he ea u es o he base wo ds, and he gene al ends in he de i a ion o PC deno-
mina i es. The pape also ocuses on he mo e complex cases o de i a ional in e p e a ion.
KEYWORDS: denominal e bs, ca ego y o de i a ion, su ix.
ĮVADAS
Me kelio Pe ke ičiaus ka ekizmo ( oliau – PK) kalba iki šiol y inė a negausiai. Pi mą
ka ą jis išsamiau nag inė as Jono K uopo (1970), ačiau ai y a bend esnio pobūdžio pas abos.
Daugiausia šiam ka ekizmui dėmesio ski iama kaip e o ma ų šal iniui (Kuźmina 2002;
2
Pociū ė-Abuke ičienė 2005; Niedźwiedź 2008). Pas a uoju me u i iama PK leksika,
dažniausiai skolin inė (Sme onienė 2016; 2017; 2018; 2019a; 2019b), i p iesaginių
eiksmažodžių da yba (Sme onienė 2021). Šiame s aipsnyje dėmesys ski iamas
denomina y iniams p iesaginiams eiksmažodžiams, . y. ediniams iš a dažodžių. No s
daba inės lie u ių kalbos eiksmažodžių da yba y a y inė a, senosios aš ijos p iesaginiai
eiksmažodžiai iki šiol nag inėjami mažai, šioje s i yje daugiausia y a ašę Ju gis Pake ys
(2005; 2017; 2019; A kadie , Pake ys 2015) i Dalia Pakalniškienė (2019).
D. Pakalniškienė (2019: 10) y a pab ėžusi, kad „į ai ių ch onologinių sluoksnių
da ybos ka ego ijų y imai y a ak ualūs i p asmingi kaip pasaulio pažinimo i ka ego iza imo,
pasaulio „su a kymo“ i a spindžio kalboje p oduk ai“. Šio s aipsnio ikslas – iš i i PK
denomina y inių p iesaginių eiksmažodžių da ybos ka ego ijas i , jeigu okių esama, išski i
PK i daba inės lie u ių kalbos šios s i ies ski umus. Šiam ikslui pasiek i iš J. K uopo
suda y o M. Pe ke ičiaus ka ekizmo žodynėlio i 1939 m. išleis o o og a uo inio šio
ka ekizmo leidimo iš ink os isos p iesaginių eiksmažodžių o mos i jų ediniai, liudijan ys
eiksmažodžio bend a į, esamąjį i bū ąjį ka inį laiką. Veiksmažodžiai apibend in i
(a si ibojama nuo p iešdėlinių edinių, jeigu jų nep iešdėlinių eiksmažodžių o mos y a
egulia ios, a p jų nė a esminio eikšmės ski umo), suski s y i į de e ba y us i
denomina y us. Iš iso PK as a 70 denomina y inių p iesaginių eiksmažodžių. Kaip minė a,
denomina y iniais p iesaginiais eiksmažodžiais adinami ediniai iš daik a a džių,
būd a džių, į a džių i būd a dinės kilmės p ie eiksmių. T adiciškai p iesaginiai
eiksmažodžiai, išlaikan ys p iesagą isuose kamienuose, adinami p iesaginiais,
o neišlaikan ieji – miš iaisiais. Juos da y a siūly a a i inkamai adin i p iesaginiais
lygiaskiemeniais i nelygiaskiemeniais eiksmažodžiais (Pake ys 2002: 235–236). Bū en šie
abu p iesaginių eiksmažodžių mo ologiniai ipai i nag inėjami šiame da be. Šiame
s aipsnyje aikoma sinch oninė žodžių da ybos analizė, jos pag indiniai p incipai y a
su o muluo i Vinco U bučio (2009 [1978]). Pa eik i PK denomina y iniai p iesaginiai
eiksmažodžiai o maliai i seman iškai emiasi pama iniais žodžiais, edinį i pama inį žodį
sieja aiški da ybos mo y acija. Tais a ejais, kai da ybinė mo y acija jau a odo nu olusi,
eiksmažodžiai į s aipsnį neį aukiami, nes jie laikomi sinch oniškai neskaidžiais. Nag inėjan
po encialius da inius i jų pama inius žodžius, a siž elg a i į papildomus da ybos k yp ies
nus a ymo k i e ijus (dažnumo, kiekybinį) (U bu is 2009 [1978]: 101). Pag indinės
eiksmažodžio o mos, spėjamos pagal daba inės lie u ių kalbos i eiksmažodžių da ybos
sis emą, be nepaliudy os PK, ašomos lauž iniuose skliaus uose. Ve a paminė i, kad dėl
eks o glaus umo pa eikiamos ik os edinių i pama inių žodžių eikšmės, ku ios a ojamos
PK. Kai ku iais a ejais, kad bū ų aiškesnis edinio yšys su pa eikiamu pama iniu žodžiu,
o ne su ki u o maliai galimu, pa eikiama eiksmažodžio eikšmė.
A ski ai bū ina paminė i i skolinius, iksliau, sla izmus, ma į juos įmanomas d ejopas
požiū is. Ka ais sudė inga a ski i sla izmus i lie u ių kalbos de i a us iš pasiskolin ų
a dažodžių, nes kai į lie u ių kalbą iš sla ų kalbų y a pe im as eiksmažodis i jo bend ašaknis
a dažodis, gali kil i klausimas, a da ybinis yšys gali bū i užsimezgęs lie u ių kalboje, . y.
3
į lie u ių kalbą pi miausia galėjo bū i pasiskolin as a dažodis, iš ku io su da iomis
lie u iškomis p iesagomis iš es as eiksmažodis. Dėl šios p iežas ies ka ais aki aizdžiai
skolin os šaknies eiksmažodžiai y a laikomi lygia e čiais lie u ių kalbos ediniais iš
pasiskolin ų a dažodžių i nenag inėjama ki okia galimybė. Šiame s aipsnyje laikomasi
ki okios nuomonės. Nag inėjan sla iškos šaknies eiksmažodžius pi miausia bu o nus a y i
o malieji mo ologiniai sandai (p iesagos ski iamos analogiškai pagal da ybiškai skaidžiuosius
lie u ių kalbos eiksmažodžius). Pap as ai pasiskolin i iš sla ų kalbų eiksmažodžiai u i
analogijų sla ų kalbose, a i inka sla izmų in eg a imo sis emą, . y. pe iman sla izmą
eiksmažodį i in eg uojan jį į lie u ių kalbą, išlaikomas p iesagų a liepimas: lenkų, y ų sla ų
p iesagų -ować, -овати (-овaть, -авaть, -eвaть) eiksmažodžiai lie u ių kalboje u i p iesagą
-a o i; lie u ių kalbos eiksmažodžiai su -y i, -ija, -ijo a i inka sla iškuosius eiksmažodžius
su p iesagomis -ić (-yć), -ити (-ыти), o su -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo – sla ų kalbų eiksmažodžius
su -ać, -aтu (-aць, -aть, -ять). Lie u ių kalbos skoliniai eiksmažodžiai, jeigu ka u kalboje
unkcionuoja i bend ašaknis a dažodis, eo iškai gali bū i laikomi da ybiškai skaidžiais,
ačiau pi miausia bū ina ieško i po encialaus skolinio eiksmažodžio isiškų a i ikmenų
nag inėjamo me o sla ų kalbose. Ve inan lie u ių kalbos da ybos galimybę, bū ina
a siž elg i į galimo edinio da ybos ka ego iją, ki čia imą, abiejų žodžių – galimo edinio i
galimo pama inio žodžio – eikšmes, jų a ėjimo į lie u ių kalbą ch onologiją. A likus minė ą
analizę skoliniams iš sla ų kalbų, o ne lie u ių kalbos denomina y ams, bu o p iski i šie
eiksmažodžiai: blūdy i ( źbłudi PK 244,21), [-ija], [-ijo]; [bu sa o i], [-a oja], -a ojo
(bu sawoio PK 121,4); čes a o i (cias awok PK 5,9), [-a oja], [-a ojo]; čys y i (apcis i i PK
128,26), [-ija], [-ijo]; dėka o i (dekawo PK 231,17), [-a oja], -a ojo (dekawoima PK 183,21);
dūmo i (dumo PK 42,4), -oja (dumoia PK 103,10), -ojo (nudumoiau PK 57,2); ga a y i
(p iga awi ą PK 111,26), -ija (ga a ii PK 51,7), -ijo (ga awiima PK 205,15); [g ol a o i], -a oja
(gwoł awoiami PK 191,13), [-a ojo]; hanby i (honbi PK 142,21), [-ija], [-ijo]; ko o i (ko os PK
49,22), [-oja], [-ojo]; pakū a o i (paku awo umbim PK 147,6), [-a oja], [-a ojo]; pūs y i (pus i i
PK 73,2), [-ija], [-ijo]; ėdy i [ edi i PK 149,27], [-o], -ė (pa edey PK 142,10) i da daugelis
ki ų.
PETKEVIČIAUS KATEKIZMO DENOMINATYVŲ DARYBOS
KATEGORIJOS
Veiksmažodžių p iesagų, palygin i su daik a a džių, y a žymiai mažiau, odėl os pačios
p iesagos ediniai gali p iklausy i ski ingoms da ybos ka ego ijoms. PK y a ke u ių da ybos
ka ego ijų denomina y ų: pada omosios eikšmės (sek en y ų), būsenos eikšmės (s a y ų),
būsenos a i ikimo i daly a imo eikšmės. Jie suda y i su p iesagomis -(i)au i, -en i, -ė i, -in i,
-y i, -(i)o i, -(i)uo i. Daugiausia y a pada omosios eikšmės edinių.
1.1. Sek en y ai žymi ak y ų eiksmą, ku iuo kas no s suku iama. Bend oji ka ego ijos
eikšmė y a ‘da y i ai a okį, kas pasaky a pama iniu žodžiu“ (DLKG 1997 [1994]: 387).
Pada omosios eikšmės eiksmažodžiai gali u ė i į ai ių eikšmės a spal ių, p iklausančių nuo
4
pama inio žodžio, pa yzdžiui, kie in i „da y i kie ą“, šlo ini „su eik i šlo ę“. Šios da ybos
ka ego ijos p iesaginių eiksmažodžių PK as a 52, jie suda y i su p iesagomis:
• -ė i, -i, -ėjo: žymė i (iźime PK 201,15), [žymi], [-ėjo] ‘da y i žymę, ženklin i’
LKŽe : žymė ‘išlikęs koks ženklas, pėdsakas; su a inis di b inis daik as a aizdinis ženklas,
žymuo i . .’ LKŽe;
• -in i, -ina, -ino: [a in i], -ina (a iname PK 183,10), [-ino] : a i ‘ne oli ( ie ai
žymė i)’ LKŽe; bjau in i (neiszbiau in ų PK 209,6), -ina (biau ina PK 72,25), [-ino] : bjau us
‘ku is p as os iš aizdos, neg ažus, nedailus, baisus, šlykš us’ LKŽe; daugin i (daugin i PK
116,10), [-ina], [-ino] : daugus ‘ku is didelio kiekio, gausus, aps us; dažnas’ LKŽe; daugsin i
(dauksink PK 118,8), [-ina], [-ino] : daugsus ‘daugus, gausus, aps us’ LKŽe; [didin i], [-ina],
-ino (padidinimu PK 31,19) : didis ‘žymus sa o apim imi, s ambus; sub endęs, suaugęs,
y esnio amžiaus, i . .’ LKŽe; d augin i (p id augin i PK 6,24), [-ina], [-ino] ‘jung i į d augę,
bend in i’ LKŽe : d augė ‘d augys ė, d auga imas; bend uomenė, d augija; ienos ka os
d augų bū ys i . .’ LKŽe; d ū in i (d u in i PK 79,6), [-ina], [-ino] : d ū as ‘s o as; u in is
daug jėgos, s ip us’ LKŽe; gai in i (gaywindamas PK 75,15), -ina (a gaywina PK 14,18), -ino
(gaywinima PK 116,14) : gai us ‘gai inamas, gajus, pa a us, s ip us, gy as, linksmas, ik us,
mi us’ LKŽe; ga bin i (ga bink PK 108,21), -ina (ga bina PK 80,20), [-ino] : ga bė ‘šlo ė,
paga ba; ge as a das’ LKŽe; gausin i (gausindama PK 113,4), [-ina], [-ino] : gausus ‘skalsus;
aps us; de lingas; našus; u ingas, alpus’ LKŽe; gėdin i (pagiedin as PK 241,9), [-ina], [-ino] :
gėda ‘nega bė, sa ma a’ LKŽe; [g ažin i], [-ina], -ino (apg azinay PK 129,8) : g ažus ‘dailus,
da naus sudėjimo; mielas’ LKŽe; [g e in i], -ina (sug ia in PK 238,4), [-ino] : g e a ‘šalia,
šalimais, g ečium, a i ienas ki o’ LKŽe; kal in i (kal indami PK 125,23), [-ina], [-ino] : kal as
‘ką bloga pada ęs, nusikal ęs, nusidėjęs, nusižengęs; e as, nusipelnęs (bausmės)’ LKŽe;
k u in i (suk uwin as PK 164,6), [-ina], [-ino] : k u inas ‘k aujuo as, suk u in as, k auju
ap ekęs, pas u ęs; susijęs su k aujo p aliejimu, gal ažudiškas, k auge iškas’ LKŽe; liaupsin i
(laupsins PK 50,5), [-ina], [-ino] : liaupsė ‘ga bė, pagy imas’ LKŽe; lygin i (ligink PK 55,11),
[-ina], [-ino] : lygus ‘be įdubimų i iškilimų, plynas; be šakų, nešako as i . .’ LKŽe; linksmin i
(linksmin i PK 144,5), [-ina], -ino (palinksminay PK 70,12) : linksmas ‘apim as džiaugsmo,
smagus; žadinan is ge ą nuo aiką, džiuginan is i . .’ LKŽe; mažin i (mażin usi PK 72,11),
[-ina], [-ino] : mažas ‘ku is nedidelio ūgio, aukščio, nedidelių ma menų; nedaug amžiaus
u in is, aiko me ų i . .’ LKŽe; minkš in i (iszminksz ink PK 23,23), [-ina], [-ino] : minkš as
‘pasiduodan is ki o kūno spaudimui, leng ai įspaudžiamas; gležnas, lanks us, nes andus i .
.’ LKŽe; [na in i], [-ina], -ino (ina inom PK 22,6) : na us ‘apim as didelio no o, užsidegimo,
g ei as, ka š as, sma kus; g ei įni š an is, pik as’ LKŽe; naujin i (a nawgink PK 63,15), -ina
(naugini PK 175,14), -ino (a nauginima PK 201,16) : naujas ‘neseniai a si adęs, pada y as,
įsigy as; da ne a o as a mažai e a o as i . .’ LKŽe; [niekin i], [-ina], -ino (iszniekino PK
120,24) : niekas ‘mažai naudingas, mažai eikalingas, p as as, menkos e ės daik as’ LKŽe;
[pik in i], -ina (pik ina PK 204,25), [-ino] : pik as ‘ku is g ei supyks a, aidingo būdo; apim as
pykčio, supykęs, susie zinęs i . .’ LKŽe; pla in i (papła ink PK 179,23), [-ina], -ino
(papła inimą PK 252,2) : pla us ‘didelis pe ske sį’ LKŽe; [ amin i], -ina (nusi amina PK 66,23),
5
[-ino] : amus ‘nejudan is a os judan is; nejudinamas; ku is lė o būdo, nesma kus i . .’
LKŽe; sa in i (pasawin a PK 228,8) [-ina], -ino (pasawinima PK 238,11) : sa o ‘nu odan daik o,
dalyko, eikalo p iklausymą, a umą be ku iam iš ijų (pp . eiksmą a liekančių) asmenų
(kalbančiajam, klausančiajam a ba asmeniui, apie ku į kalbama) i . .’, sa as ‘pačiam
p iklausan is, pa ies užaugin as, pagamin as, pa ies esan is, a ojamas; siejamas giminiškų,
a imų san ykių i . .’ LKŽe; so in i (paso in i PK 121,18), [-ina], [-ino] : so us ‘už ek inai
p i algęs, p isiso inęs, p iėdęs; ku io nedaug e eikia algy i, mais ingas, paso inan is i . .’
LKŽe; s ip in i (s ip in PK 251,18), -ina (nusis ip ina PK 90,4), [-ino] : s ip us ‘ u in is daug
izinės jėgos, i as, pajėgus; u in is ge ą s eika ą; sugeban is ge ai unkcionuo i i . .’ LKŽe;
sunkin i (apsunkinkim PK 149,6), [-ina], [-ino] : sunkus ‘daug s e ian is; ku iam a lik i, įsigy i
eikia daug jėgų, pas angų i . .’ LKŽe; s eikin i (sweykin PK 146,19), [-ina], [-ino] : s eikas
‘s eikinimo, s eika os linkėjimo žodis’ LKŽe; šaknin i (iszaknin PK 31,10), [-ina], [-ino] :
šaknis ‘augalo dalis, ku ia jis įsi i ina žemėje i mai inasi; ko no s p adžia, pag indas, šal inis
i . .’ LKŽe; šlo in i (paszławin PK 40,8), -ina (szlowin PK 150,6), -ino (paszlawinimą PK
24,10) : šlo ė ‘ga bingas išga sėjimas, isuomenės odoma paga ba už didelius nuopelnus,
da bą, alen ą, didelė ga bė; ge as a das, epu acija’ LKŽe; [š en in i], -ina (paszwen ina PK
124,14), -ino (paszwen inay PK 72,9) : š en as ‘ u in is labai kilnų ga bingą ikslą; b angus
ši džiai, kelian is didžią paga bą i . .’ LKŽe; eisin i (nusi eisin i PK 242,12), [-ina], [-ino] :
eisus ‘ku is elgiasi do ai, laikosi mo alės no mų, nemeluoja, ku iuo galima pasi ikė i,
eisingas; a i inkan is iesą, pag įs as iesa, mo alės eikala imais i . .’ LKŽe; ik in i
(nu ik in as PK 246,22), [-ina], [-ino] : ik as ‘ ealus, apčiuopiamas, neapgaulingas; i na ū alus,
g ynas . .’ LKŽe; [ olin i], -ina (a olin PK 173,15), [-ino] : oli ‘a s u ( ie ai žymė i, ku kas
y a, yks a, da osi, a si inka a ba į ku ią einama, judama, slenkama); žymi ilgą laiko a pą, ilgai
unkan į, į p aei į a a ei į nu olusį laiką i . .’ LKŽe; i in i ( wi inki PK 119,4), [-ina],
[-ino] : i as ‘a spa us a dančiam išo inių jėgų eikimui, pa a us; u in is daug izinės jėgos,
s ip us, pajėgus; u in is ge ą s eika ą i . .’ LKŽe; alnin i (walnink PK 69,10), [-ina], -ino
(iszwalninay PK 30,15) : alnas ‘ne a žomas, lais as, nep iklausomas; neužda y as, galin is
lais ai judė i, u in is lais ę’ LKŽe; žemin i (nuźiamin ą PK 44,15), -ina (nusiźiamina PK
163,18), [-ino] : žemas ‘ u in is nedidelį e ikalų mas ą, neaukš as; nesiekian is įp as o lygio,
slėnus i . .’ LKŽe; [ženklin i], -ina (źiankliname PK 125,16), [-ino] : ženklas ‘bu usi a
a si adusi žymė; di b inė daik inė a aizdinė žymė, žymuo i . .’ LKŽe;
• -y i, -ija, -ijo: [daly i], -ija (daliiesi PK 7,24), -ijo (daliimu PK 220,21) : dalis
‘ am ik as iso daik o kiekis; kokio no s dalyko sudedamasis elemen as i . .’ LKŽe; ga by i
(nuga bysiu PK 80,17), [-ija], [-ijo] : ga bė ‘šlo ė, paga ba; ge as a das’ LKŽe; pečė y i
(pećie i umbim PK 208,6), [-ija], [-ijo] : pečė is ‘į ankis ženklui spaus i; a spaus as a ba įspaus as
uo į ankiu ženklas; an spaudas’ LKŽe; s ip y i (sus ip isiu PK 194,16), [-ija], [-ijo] : s ip us
‘ u in is daug izinės jėgos, i as, pajėgus; u in is ge ą s eika ą; sugeban is ge ai
unkcionuo i i . .’ LKŽe;
• -y i, -o, -ė: [mainy i], maino (mayna PK 48,20), mainė (apmayne PK 133,12) :
mainas ‘mainymas, kei imas; pe maina, pasikei imas i . .’ LKŽe; amy i (nu amis PK 59,17),
6
[ amo], [ amė] : amus ‘nejudan is a os judan is; nejudinamas; ku is lė o būdo, nesma kus
i . .’ LKŽe;
• -o i, -oja, -ojo: do ano i (apdowano PK 38,20), -oja (apdowanoie PK 38,14),
-ojo (apdowanoio PK 166,20) : do ana ‘do ano as daik as; auka i . .’ LKŽe;
• -o i, -o, -ojo: saugo i (saugo i PK 37,15), [-o], -ojo (sawgaia PK 19,17) : saugus
‘apsaugo as nuo pa ojų; a sa gus i . .’ LKŽe;
• -uo i, -uoja, -a o: meluo i (mełuo a PK 139,27), [-uoja], [-a o] : melas ‘ne eisybė,
melagys ė’ LKŽe.
Daugiausia PK sek en y ų y a lygiaskiemeniai p iesagos -in i ediniai. Bū en ši
p iesaga y a būdingiausia šiai ka ego ijai. Be o, dažniausiai šios ka ego ijos i šios p iesagos
edinių pama iniai žodžiai y a būd a džiai, okiu a eju edinių eikšmė isiškai a i inka
bend ą da ybos ka ego ijos eikšmę (DLKG 1997 [1994]: 387), pa yzdžiui, linksmin i „da y i
linksmą“, pla in i „da y i pla ų“. Iš ipiškų būd a dinių sek en y ų a k eip inas dėmesys
į k u in i, čia y a į ykusi haplologija (k u inas > k u in-in i > k u -in i).
Iš daik a a džių su p iesaga -in i y a pada y a mažiau edinių, jų eikšmės u i
į ai esnių eikšmės a spal ių. Daik a a dinių p iesagos -in i sek en y ų PK pama iniai žodžiai
dažniausiai y a abs ak ai: d augė, ga bė, gėda, liaupsė, šlo ė. Tokių edinių eikšmė u i yškų
su eikimo, sukėlimo eikšmės a spal į, pa yzdžiui, gėdin i „sukel i gėdą“, šlo in i „su eik i
šlo ę“.
Likusių p iesagos -in i sek en y ų eikšmės isiškai a i inka bend ąją ka ego ijos
eikšmę (ženklin i „da y i ženklą“) a ba u i ypa ingesnių eikšmės a spal ių (šaknin i „da y i,
ska in i, kad aug ų šaknys“).
No s PK y a palygin i nedidelis šal inis, jame y a paliudy i e i a ejai, kai sek en y ų
su p iesaga -in i pama iniai žodžiai y a p ie eiksmiai i į a dis: a i, g e a, oli i sa as. Vedinių
eikšmės isiškai a i inka bend ąją ka ego ijos eikšmę, pa yzdžiui, a in i „da y i, kad bū ų
a i“, sa in i „da y i sa o, sa u“ (DLKG 1997 [1994]: 388).
Plačiau pakomen uo i e ė ų -y i, -ija, -ijo edinius. Dauguma šios p iesagos edinių
y a daik a a diniai (LKG 1971: 261), ačiau, no s ečiau, pasi aiko i ki okių pama inių žo-
džių – būd a džių. Apsk i ai okios p iesagos edinių eikšmės y a be eik iden iškos p iesagos
-in i edinių eikšmėms. Lie u ių kalbos a mėse i senuosiuose lie u ių kalbos aš uose ka ais
šios d i p iesagos a ojamos pa aleliai, okių a ejų y a i PK: ga bin i / ga by i; s ip in i /
s ip y i. Daba inėje lie u ių kalboje įsi y auja a ian as su -in i (p z., aušin i / aušy i;
gesin i / gesy i i pan.). Taip pa čia e a a k eip i dėmesį į eiksmažodžius alnin i i pečė y i.
Kaip jau minė a, šiame s aipsnyje laikomasi nuomonės, kad jeigu lie u ių kalboje aki aizdžiai
skolin os šaknies eiksmažodis šalia u i paliudy ą skolinį a dažodį, . y. po encialų pama inį
žodį, oks eiksmažodis nė a au oma iškai laikomas lie u ių kalbos ediniu. Veiksmažodis
alnin i p iski inas lie u ių kalbos hib idams dėl aki aizdžios p iežas ies – p iesaga -in i ne u i
a i ikmenų sla ų kalbose, ki aip a ian , jis a i inka hib idų apib ėžimą: „Tai žodžiai, be sa o,
u in ys i ki ų kalbų nekai ybinių mo emų. Hib idai pap as ai a si anda dėl kalkia imo,
skolinių pe di bimo a ba pe žodžių da ybą, a ojan jau pasiskolin as mo emas“ (LKE 2008
7
[1999]: 207). Ne jeigu čia į yko minė oji p iesagų kai a i alnin i y a pe di binys iš alny i
(šis eiksmažodis PK nepaliudy as), pi ma, adiciškai skolinių pe di biniai laikomi hib idais,
an a, po analizės nus a y a, kad i eiksmažodis alny i g eičiausiai y a lie u ių kalbos edinys
iš skolinio alnas (< sen. us. вольный ‘добровольный, совершаемый по собственному
желанию; oбладающий властью, правом поступать по собственной воле; cвободный, не
встречающий препятствий; cвободный, независимый’ (SRJA III 17); usėnų вольный,
волный ‘вольны, свабодны; не вінаваты, апраўданы; незалежны, непадуладны;
дабравольны’ (HSBM IV 165); len. wolny ‘swobodny, niezależny, nieog aniczony; aki,
z k ó ego k oś może swobodnie ko zys ać; posiadający wolność osobis ą; i d.’ (SS X 292)).
Veiksmažodis pečė y i galė ų bū i pasiskolin as iš sla ų kalbų (iš y ų sla ų), jeigu bū ų
a siž elgiama ien į p iesagą, ačiau a i inkamo amžiaus sla ų kalbų žodynuose ne as a
eiksmažodžių, ku ie galė ų duo i bū en pečė y i – as i duomenys pa emia ik daug ku
paliudy ą o ma pečė a o i (< sen. us. печатовати, печатывати ‘прикреплять,
прикладывать печать, запечатывать печатью, скрепив края документа; закрывать,
запрещать пользоваться’ (SRJA XVII 36); usėnų печатовати, печатовать ‘прымацоўваць
пячаць (да дакумента); aпячатоваць; перан. завяршаць, закрываць; пацвярждаць’ (HSBM
XXIV 284); plg. len. pieczę ować ‘opa ywać pieczęcią’ (SPol XXIV 44)). Taigi, pečė y i galė ų
bū i laikomas ediniu iš skolinio pečė is (< sen. us. печать ‘знак, символ, след, отпечаток
чего-л.; прибор с выпуклыми знаками для оттискивания их на чем-л; печать, печатка;
тж. образно; ‘oттиск печати (печатки), обычно на кусочке воска, свинца, который
привешивался, прикреплялся к документу; отпечаток’ (SRJA XVII 36); usėnų пєчать,
пєчат, пєчѧть, пєчѧт ‘(невеликий металевий або кам’яний предмет з вирiзаним на
ньому знаком для вiдбивання на воску, свинцi i под. з метою пiдтвердження змiсту
документа) печатка, печать; (вiдбиток цього знака, зроблений на воску, свинцi i под.
i прикрiплений шнуром до документа замiсть пiдпису) печать’ (SSМ II 143).
Dauguma PK lygiaskiemenių sek en y ų y a ipiški lie u ių kalbos šios ka ego ijos
ediniai, kiek neįp as i y a eiksmažodžiai amy i i meluo i. Pas a asis eiksmažodis išsiski ia
sa o pama iniu žodžiu – DLKG minima, kad p iesagų -uo i, -uoja, -a o pada omosios eikšmės
edinių pama iniu žodžiu dažniausiai eina konk e ieji daik a a džiai (DLKG 1997 [1994]: 388),
ačiau meluo i, -uoja, -a o y a iš es as iš abs ak o melas. Galbū odėl jo eikšmė kiek nu olusi
nuo bend osios ka ego ijos eikšmės i y a „saky i melą“. Ki as eiksmažodis įdomesnis dėl
sa o o mos. Ramy i daba inėje lie u ių kalboje i apsk i ai senuosiuose aš uose nė a dažnas,
įp as esnis y a amin i, ačiau žinan , kad y a p iesagų -in i / -y i pa alelė, oks eiksmažodis
y a isiškai ikė inas, ačiau e as.
Iš šios g upės kiek išsiski ia nelygiaskiemeniai sek en y ai – jų y a žymiai mažiau.
Daba inėje lie u ių kalboje labai daug p iesagos -ė i i jos a ian ų eiksmažodžių jau
nebesiejama su jokiais a dažodžiais, is dėl o da ybos opozicija a p žymė i i žymė y a yški,
odėl eiksmažodis p iski as p ie da ybiškai skaidžių.
1.2. Būsenos edinių, da adinamų s a y ais, PK y a 12, jie žymi s a išką neapib ėž os
ukmės būseną, susijusią su uo, kas pasaky a pama iniu žodžiu. Bend oji ka ego ijos eikšmė
8
gali bū i paaiškinama kaip „bū i am, okiam; jaus i, u ė i ai, kas pasaky a pama iniu žodžiu“.
Pap as ai šios g upės ediniai suda omi su isomis pag indinėmis aš uoniomis a dažodinėmis
p iesaginėmis mo emomis (DLKG 1997 [1994]: 393). PK s a y ų p iesagų aip pa y a į ai ių:
• -au i, -auja, -a o: [pa eikau i], [-auja], -a o (pa eikawiman PK 234,20) : pa eika
‘palankumas, malonė i . .’ LKŽe; p ieš a au i (p ies a au i PK 78,25), [-auja], [-a o] :
p ieš a a ‘p ieš a a imas, ginčas; sp endimas, ku io iena min is paneigia ki ą min į,
kon adikcija i . .’ LKŽe; [ eikalau i], -auja ( eykałauia PK 205,25), [-a o] : eikalas ‘a lik inas
da bas, užda inys, in e esas; bū inas dalykas, bū inumas, po eikis i . .’ LKŽe; ūs au i (ne
us au PK 220,19), [-auja], -a o (apsi us awo PK 195,8) : ūs us ‘pik as, žiau us; šiu kš us,
užgaulus i . .’ LKŽe;
• -en i, -ena, -eno: gy en i (giwen i PK 71,2), [-ena], [-eno] : gy as ‘ u in is gy ybę,
gy enan is, nemi ęs i . .’ LKŽe;
• -ė i, -i, -ėja: gailė i (gayle i PK 71,11), gaili (gaylis PK 84,15) i -ėja (nesigayleia
PK 164,4), [-ėjo] : gailus ‘gailes ingas; pasigailėjimo e as, g audus, sku dus, e ksmingas;
liūdnas i . .’ LKŽe; gėdė is (nesigededami PK 82,21), [-isi], [-ėjosi] : gėda ‘nega bė, sa ma a’
LKŽe; [no ė i], no i (neno in i PK 133,19), [-ėjo] : no as ‘ idinis aukimas ką da y i, ką gau i,
u ė i, sa e pa enkin i; galia apsisp ęs i, alia i . .’ LKŽe;
• -o i, -oja, -ojo: abejo i (abeio umbim PK 25,6), -oja (neabeioiam PK 214,11), -ojo
(abeioimas PK 246,13) : abejas ‘abejojimas’ LKŽe; sielo i (ne siełok PK 59,14), [-oja], [-ojo] :
siela ‘ idinis psichinis žmogaus pasaulis, jo sąmonė, jausmai, išgy enimai; eligijoje –
nemi ingas nema e ialus žmogaus p adas, siejan is žmogų su Die u; d asia i . .’ LKŽe;
• -uo i, -uoja, -a o: syl a uo i (ne silwa uok PK 60,16), [-uoja], [-a o] : syl a as
‘susik im imas, ūpes is, ši dgėla’ LKŽe; žaliuo i (źaluodams PK 43,17), [-uoja], [-a o] : žalias
‘ iena iš pag indinių spek o spal ų, esan i a p gel onos i žyd os; okios spal os kaip žolė’
LKŽe.
Iš 12 PK s a y ų ik ke u ių pama iniai žodžiai y a būd a džiai: ūs us, gy as, gailus,
žalias, no s kaip ik s a y ai dažniausiai da omi iš būd a džių. Likusių s a y ų pama iniai
žodžiai y a daik a a džiai abs ak ai. Vienas PK s a y as y a miš iojo ipo (no ė i), da ieno
esamasis laikas PK į ai uoja – y a paliudy a i nep iesaginė o ma gaili, i p iesagine gailėja.
Veiksmažodis žaliuo i, kaip ma y i, u i p iesagą -uo i, o ši apsk i ai lie u ių kalboje y a
labai da i i būdinga be eik isoms denomina y ų ka ego ijoms. Jeigu žaliuo i i žalias siejami
da ybiniu yšiu, edinio eikšmės gali bū i d i: „da y is žaliam“ i „bū i žaliam“. A edinys
y a mu a y as, a s a y as, galima da y i iš adą ik iš edinio eikšmės, o ši a siskleidžia ik iš
kon eks o: Tas bus kaip medžias isodin as / an pawe smiu wisad žaluodams / i duos waysiu
wisokuy ciesu PK 43,17. Kaip ma y i iš PK iš aukos, ka ekizme šis eiksmažodis a ojamas
dažniausia eikšme ‘bū i žaliam’ LKŽe, aigi, ai y a būsenos edinys.
1.3. Mažiau nei s a y ų y a būsenos a i ikimo eikšmės ka ego ijos edinių. Daugiausia
būsenos a i ikimo edinių da oma iš daik a a džių, bend oji ka ego ijos eikšmė y a „a lik i
unkcijas o, di b i uo, elg is aip, kas pasaky a pama iniu žodžiu“ (DLKG 1997 [1994]: 391),
eiksmažodžiai y a in anzi y iniai. Dauguma PK būsenos a i ikimo ediniai y a pada y i su
9
da iausia šios ka ego ijos p iesaga -(i)au i: ka aliau i (ka alau PK 113,10), -auja (ka alauien i
PK 207,14), [-a o] : ka alius ‘ aldo o, mona cho i ulas kai ku iuose k aš uose; ą i ulą
u in is asmuo i . .’ LKŽe; p a akau i (p a akau i PK 160,18), [-auja], -a o (p a akawa PK
178,3) : p a akas ‘a ei ies eiškinių skelbėjas; dangaus š en asis, Die o pagalbininkas’ LKŽe;
a nau i ( a nau umbim PK 22,21), -auja ( a nauia PK 227,5), [-a o] : a nas ‘samdomas namų
da bininkas, a liekan is į ai ius šeimininko nu odomus da bus, jam pa a naujan is; e gas’
LKŽe; iešpa au i (wieszpa aus PK 85,17), [-auja], [-a o] : iešpa s ‘be kokią aldžią u in is
žmogus, aldo as; aukščiausioji isagalė esybė, Die as i . .’ LKŽe.
Keli iš minė ų a i ikimo eikšmės edinių y a pada y i iš skolinių ka alius i p a akas.
Ka alius y a senojo klodo skolinys, jis a kelia ęs iš y ų sla ų (plg. sen. us. король ‘король,
правитель’ (SRJA VII 338), usėnų король ‘кароль, манарх’ (HSBM XVI 21). LKŽ p ie jo
nenu odoma s e ima kilmė, ad ben jau LKŽ i ka aliau i nežymimas kaip hib idas, . y.
ne a o inas daba inėje lie u ių kalboje, no s o maliai ka aliau i nesiski ia nuo p a akau i.
Pas a asis eiksmažodis p iski iamas p ie hib idų, nes jo pama inis žodis p a akas ‘p anašas’
į lie u ių kalbą a ėjęs jau ėlesniais laikais (< sen. us. пророкъ ‘предсказатель, предвестник’
(SRJA XX 207); usėnų пророкъ, пророк ‘прарок, прадказальнік’ (HSBM XXIX 213); len.
p o ok ‘człowiek posłany p zez Boga, p zemawiający w Jego imieniu i głoszący Jego wolę’
(SPol XXX 360)) i p a akau i y a būsenos a i ikimo edinys, šiandien su okiamas kaip
ipiškas hib idas: jo p iesaga ne u i analogijų sla ų kalbose i nea i inka sla izmų in eg a imo
sis emos (a siž elgian į sla ų kalbų eiksmažodžius, dėsningai u ė ų bū i -a o i); jis u i
pama inį žodį skolinį, sla išką šaknį.
Vieno eiksmažodžio p isky imas šiai ka ego ijai y a p obleminis. P iesaga -in i, no s
i e a būsenos a i ikimo ka ego ijai, be is dėl o galima, odėl i eiksmažodis auklin i
( zauklin u PK 239,21), [-ina], [-ino] galė ų jai p iklausy i, pama inis žodis bū ų daik a a dis
auklė ‘nešio ė, aikų auklė oja’ LKŽe. Tačiau DLKG ašoma, kad okios p iesagos būsenos
a i ikimo eiksmažodžiai y a in anzi y iniai, o šiuo a eju eiksmažodis y a anzi y inis.
1.4. Daly a imo eikšmės edinių PK ė a 2: ka iau i (ka iau PK 141,17), [-iauja],
[-ia o] : ka as ‘susik im imas, ūpes is, ši dgėla’ LKŽe; pasnykau i (pasnikaudams PK 88,26),
[-auja], [-a o] : pasnykas ‘susilaikymas nuo am ik ų algių (pp . mėsos, seniau i pieno)
eligijos nus a y omis dienomis’ LKŽe. No s eiksmažodis pasnykau i y a hib idas, abu šios
ka ego ijos žodžiai y a ipiški daly a imo eikšmės da ybos ka ego ijos ediniai – jie u i
p iesagą -(i)au i (šios ka ego ijos eiksmažodžiai da omi ik su p iesagomis -(i)au i i -(i)uo i),
jų pama iniai žodžiai y a daik a a džiai abs ak ai.
Glaus ai PK denomina y ų da ybos ka ego ijos, jų pama inių žodžių dažnumas i
p iesagų p oduk y umas pa eikiami len elėje (ž . len elę).