Ac a Linguis ica Li huanica
2025, . 92, p. 1–18
Con en s link / Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online / elek oninis)
Copy igh © 2025 Sil ija Papau ėly ė-Klo ienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is
an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-04-18. Accep ed: / P iim a: 2025-05-13.
1
MOTINYSTĖ LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE (REMIANTIS
ŽODŽIO MAMA ASOCIACIJOMIS IR ŽODŽIŲ MOTINIŠKAS, -A,
MOTINIŠKAI JUNGINIAIS)
Mo he hood in he Wo ld iew o he Li huanian Language (Based on he
Associa ions o he Wo d mama (En. Mom) and he Compounds o he Wo ds
mo iniškas, -a (En. Mo he ly), mo iniškai (En. in a Mo he ly Way)
SILVIJA PAPAURĖLYTĖ-KLOVIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
El. paš as: sil ija.klo ie[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-2538-9502
Mokslinių y imų k yp ys: e noling is ika, g e inamoji kalbo y a, kogni y inė ling is ika, ling is inė
kul ū ologija.
h ps://doi.o g/10.35321/all92-06
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje ap ašoma dalis lie u ių kalbos pasaulė aizdžiui p iklausančio koncep o MOTINA u inio.
Pasi elkus žodžio mama asociacijų lauko, isų būd a džių mo iniškas, -a o mų, p ie eiksmio mo iniškai junginių
analizės ezul a us siekiama apibend in i, kaip lie u ių kalbos pasaulė aizdyje su okiama, kas y a mo ina, kokie
elgesio modeliai jai būdingi. S aipsnio eiginiai pa em i lais ųjų asociacijų ekspe imen o ezul a ų i pa yzdžių
iš Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e suda y o Daba inės lie u ių kalbos
eks yno analize. S aipsnyje p is a omas y imas su eikia in o macijos apie koncep o MOTINA u inį i papildo
ai, kas jau žinoma apie pasaulio ka ego izacijos lie u ių kalbos pasaulė aizdyje ypa umus.
ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos pasaulė aizdis, koncep as, mo ina (mama), mo iniškas, mo iniškai.
ABSTRACT
The a icle desc ibes pa o he con en o he concep MOTINA (En. MOTHER), which belongs o
he Li huanian wo ld iew. Using he esul s o he analysis o he associa ion ield o he wo d mama (En. mom),
all o ms o he adjec i es mo iniškas, -a (En. mo he ly) and he compounds o he ad e b mo iniškai (En. in
a mo he ly way), he pape aims o summa ise he pe cep ion o wha a mo he is in he Li huanian language
wo ld iew, and he beha iou al pa e ns ha a e ypical o he . The pape is based on he analysis o he esul s
2
o he ee associa ion expe imen and he analysis o he examples om he Cu en Li huanian Language
ex book compiled a he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Vy au as Magnus Uni e si y in Kaunas. The
esea ch p esen ed in he pape p o ides in o ma ion abou he con en o he MOTINA (En. MOTHER) con-
cep and adds o wha is al eady known abou he peculia i ies o wo ld ca ego isa ion in he wo ld iew o
Li huanians.
KEYWORDS: language wo ld iew, concep , mo he (mom), mo he ly, in a mo he ly way.
ĮVADINĖS PASTABOS
Kalbos pasaulė aizdžio y imai nuola išlieka ak ualūs, nes kalba, ku ios a ojimo
pa yzdžiais jie pa em i, kin a, keičiasi i kalbos a o ojams būdingas pasaulio su okimas. Šie
p ocesai eikia ienas ki ą, odėl baig inis konk ečios kalbos pasaulė aizdžio ap ašymas negali
bū i i niekados nebus kalbininkų da bo ikslas – nuola os andasi naujų eks ų, ku ie i
a spindi pasaulio su okimo pokyčius, i pa ys gali u ė i jiems į akos. Siekian ap ašy i kalboje
už iksuo o pasaulio aizdo agmen ą, ikslinga apsib ėž i analizuojamos kalbinės medžiagos
apim į, laiko a pį, su ku iuo siejama jos kilmė, uo emian is sukonk e in i ap ašomo objek o
ibas.
Ty imai, pa em i Daba inės lie u ių kalbos eks yno medžiaga, kasdienei kalbai
a imais pa yzdžiais, paim ais iš elek oninio disku so, ku is ne e ai būna maksimaliai a imas
šnekamajai kalbai
1
, ak ualizuoja kalbos pasaulė aizdžio agmen ą – in o maciją apie daik ą i
eiškinį, p ocesą, esančią a o ojo sąmonėje, . y. su eikia in o macijos apie a i inkamą
koncep ą i jo u inį kalbos pasaulė aizdyje.
S aipsnyje p is a omo y imo ikslas – ap ašy i dalį su lie u ių kalbos pasaulė aizdžiu
siejamo koncep o MOTINA u inio pasi elkus ski ingo pobūdžio medžiagą. Tikslui pasiek i
kel i okie užda iniai:
1) sukaup i koncep o u inio į ai o ę a spindinčią ski ingo pobūdžio kalbinę
medžiagą – žodžio mama asociacijų lauką i Daba inės lie u ių kalbos eks yne esančius isų
būd a džio mo iniškas, -a o mų i p ie eiksmio mo iniškai a ojimo pa yzdžius;
2) pasi elkus kalbinei medžiagai inkančius analizės būdus, pa eik i dalines iš adas;
3) dalines iš adas apibend in i i aip iš dalies ap ašy i koncep o MOTINA u inį.
A liekan y imą pasi elk i ap ašomasis, in e p e acijos, koncep ualiosios analizės,
lais ųjų asociacijų ekspe imen o me odai.
Klausimo iš i umas
Mo ina, mama y a ieni iš giminys ės yšį lie u ių kalboje nu odančių žodžių. Lie u ių
kalbo y oje giminys ės pa adinimai analizuo i į ai iais aspek ais.
1
Pasak As os Ryklienės, p ie saky inės kalbos elek oninį disku są a ina ai, kad eks as dažniausiai iešinamas
ne edaguo as, kalbai būdingas spon aniškumas, elipsiškumas, kon eks iškumas. Elek oniniame disku se žodžiai
i posakiai umpinami, gausu neo icialiosios leksikos, y auja pi mojo i an ojo asmens į a džiai. Au o ė pa-
g indžia sa o iš adą, kad bend aujan in e ne u a ojama kalba ge okai ski iasi nuo ašy inės kalbos i u i
ypa ybių, a inančių ją p ie saky inės kalbos a mainos (išsamiau ž . Ryklienė 2000: 99–107).
3
Rū os Bui ydienės dise acijoje pa eik as išsamus lie u ių kalbos giminys ės
pa adinimų aizdas, ap a a pa adinimų a osena, kilmė, pag indiniai giminys ės pa adinimų
sis emos aidos dėsningumai (Bui ydienė 1992).
Y a da bų, ku iuose ap a iami su iena iš lyčių siejami giminys ės yšių pa adinimai
(Bui ydienė 2000; Kačiuškienė i k . 2008: 28–40; Kačiuškienė, Vik auskai ė 2010: 46–54).
An ano Sabaliausko Lie u ių kalbos leksikoje ašoma, kad žodis mo ina p iklauso senajai
indoeu opie iškai leksikai. Visoms indoeu opiečių kalboms bend as žodis, sie inas su aikų
kalbos žodžiu *ma (Sabaliauskas 1990: 20–21).
Dainius Razauskas (2002) nag inėja žodžio moja ( ai y a nepaga bus mo inos
į a dijimas) e imologiją. Apie giminys ės e minus a a, mama ašo i juos su aikų kalba sieja
Juozas Ju kėnas (2011).
Įdomių įž algų esama in e disciplininio pobūdžio da buose.
Gabija Bankauskai ė-Se eikienė analizuoja 1920–1940 m. pe iodiniuose leidiniuose
Naujoji Romu a, Mo e is, Naujas žodis spausdin us s aipsnius i eklamas, ski as mo e ims.
Au o ė da o iš adą, kad uo me u adicinė isuomenės dalis pageida o, kad mo e is bū ų
kukli, do a, pamaldi, s eika, na ū alaus g ožio, puoselė ų adicijas i , žinoma, bū ų mo ina.
Toks aizdinys nuš ies as Lie u ių ka alikių mo e ų d augijos leis ame laik aš yje Mo e is
(Bankauskai ė-Se eikienė 2012: 71–85).
Gin a ė Ka aliūnai ė-Amelyushkina p ieš be eik du dešim mečius a liko y imą,
ku iuo bu o siekiama iš i i mo inys ės į aizdį Lie u os žiniasklaidoje. Remdamasi žu nalų
Ta o aikas, Mamos žu nalas i Mažylis medžiaga mokslininkė kons a uoja, kad uome inėje
žiniasklaidoje domina o adicinis pa ia chalinis į aizdis, ku io esmę suda o ai, kad mo e is
ska inama dėl šeimos paauko i ka je ą, p o esines ambicijas, susi elk i ik į šeimos ūpesčius.
Dėl mo inys ės ins ink o mo e ys ge iau nei y ai gali ūpin is aikais, odėl mo inys ės u ė ų
no ė i kiek iena. Ty imo au o ė pas ebi, kad uome iniame i ualiame disku se, . y.
in e ne e, mo inos į aizdis jau bu o ne oks ien isas, p adėjo a si as i ki okių požiū ių –
kalbė a apie sa o sp endimais abejojančią, nea i ikimą a p adicinio aidmens i ealybės
jaučiančią mo e į (Ka aliūnai ė-Amelyushkina 2006: 42–52).
Panašūs klausimai ap a iami i uose da buose, ku ių dėmesys su elk as į mo inys ės
emas lie u ių li e a ū oje. Ka olinos Slo inskos analizė pa em a Vandos Juknai ės kū yba.
Mokslininkė da o iš adą, kad ašy oja nepa eikia idealizuo o aizdo, nes Juknai ės kū yboje
mo ina apibūdinama pasi elkus kon as us. Ji y a s ip i i silpna, d ąsi i ned ąsi uo pačiu me u.
Mo inos yšiai su aiku išski inai i i (Slo inska 2021: 308–317).
Žyd onė Kole inskienė kons a uoja, kad lie u ių p ozoje labiausiai papli ęs mo inos,
ku i aukojasi dėl aikų i y o, y a š elni i ge a, pa eikslas. Skai y ojui keliami klausimai, a
mo inys ė y a e ybė, a mo e is iš p igim ies u i u ė i mo inys ės jausmą (Kole inskienė
2008: 96–104).
Ka olinos Slo inskos i K is inos Ru ko skos s aipsnis apie lie u išką MOTINOS
pa eikslą pa em as s uden ų anke inių apklausų duomenimis, siek a a skleis i s e eo ipinius
4
mo inos b uožus: apib ėž i, ką eiškia žodis mo ina, su kuo ji asocijuojasi, kokie b uožai jai
būdingi, kokį aidmenį mo ina a lieka aiko gy enime (Slo inska, Ru ko ska 2020).
Išsami są okos MOTINA analizė pa eik a I enos Sme onienės, Ma iaus Sme onos i
K is inos Ru ko skos monog a ijoje Žemė. Mo ina. Duona (Sme onienė i k . 2021),
pa em oje Liublino e noling is inės mokyklos, suku os Ježio Ba minskio i jo mokinių,
me odologija. Mo inos aizdiniui ski os dalies au o ė – K is ina Ru ko ska. Remdamasi
Lie u ių kalbos žodyno, a mių žodynų, daba inės kalbos žodynų, au osakos šal iniais,
eliginio, li e a ū inio, publicis inio disku so pa yzdžiais, anke a imo medžiaga mokslininkė
ap ašo bazinį mo inos su okimą. Apibend inama, kad lie u ių kalbos pasaulė aizdyje
pap as ai iksuojama, kad mo ina y a ge a, nuoši di, ūpes inga, ji myli i globoja sa us aikus
(Sme onienė i k . 2021: 290).
Simonos S epona ičienės Lie u ių kalbos žodinių asociacijų žodyne (S epona ičienė
1986) žodžių mama i mo ina asociacijų laukų nepa eik a, odėl s aipsnyje p is a omame
y ime pasi elkiamas žodžio mama asociacijų laukas y a pi masis bandymas apibend in i šio
žodžio keliamas žodines asociacijas.
Teo inis y imo pag indas
Jeigu žodinių asociacijų ekspe imen as a liekamas ko ek iškai, . y. isi esponden ai,
ga ę s imulų są ašą i ins ukciją ilgai negal ojan šalia kiek ieno žodžio pa ašy i pi mą jiems
į gal ą a ėjusį žodį a ba sakinį kaip ik aip i da o, ai ekspe imen o ezul a ai a skleidžia ą
in o maciją, ku i kalbos pasaulė aizdyje y a siejama su nekalbinės ik o ės objek u, ki aip
a ian , a skleidžia dalį koncep o u inio, ealiai egzis uojančio žmonių sąmonėje.
Be o, žodinės asociacijos gali padė i nusaky i koncep o ap ašymo modelį. Kalbo y oje
minimi keli koncep ų ipai. Kiek ieno ipo esmė y a pa em a ski ingu in o macijos
ep ezen a imo pobūdžiu, ku is p iklauso nuo nekalbinės ik o ės objek o speci ikos:
1) mąs ymo pa eikslėliai ( ai konk e ūs objek ai, su okiami ega, pa yzdžiui, debesis);
2) schemos (p imena pa eikslėlį, mažiau de alių, akcen uojamas e d inis pobūdis,
pa yzdžiui, kelias);
3) hipe onimai (nė a aizdingi, gali bū i apibūdin i nu odan loginius yšius,
pa yzdžiui, žinduoliai);
4) ipinės schemos (a ski os de alės susie os į isumą, panašu į ilmo kad ą, į ku į
pakliūna iskas, kas y a ipiška i s a bu esan am ik oms aplinkybėms, pa yzdžiui, ki pykla);
5) scena ijai (siuže inis pobūdis, panašu į s e eo ipinių eiksmų se ijos an aš ę,
pa yzdžiui, pa ydas) (Babuškin 1996: 19–95).
Kai koncep as ne u i aiškaus yšio su ienu iš ipų, jis laikomas kaleidoskopišku.
Sukonk e in i, su ku iuo a ku iais iš paminė ų ipų gali bū i siejamas koncep as,
galima išanaliza us kuo daugiau ski ingo ipo pa yzdžių.
Būd a džiai mo iniškas, -a i p ie eiksmis mo iniškai kalbamojo koncep o analizei
pasi ink i laikan is kogni y inei kalbo y ai a imo požiū io į pasaulio ka ego izaciją, jos
a spindį kalboje i siekian a skleis i, kaip lie u ių kalbos pasaulė aizdyje y a su okiama ipiška
5
mo ina i jai būdingas elgesys, ki aip a ian , kokią in o maciją galima sie i su koncep o
MOTINA u iniu. P iesaga -iškas, emian is Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, pa odo
panašumą į pama iniu žodžiu pasaky ą daik ą (DLKG 1994: 207). G ama ikoje kons a uojama,
kad panašumas gali bū i iek idinis, iek išo inis. „[D]aik a a diniai p iesagos -iškas
būd a džiai dažnai u i pe kel inę eikšmę, . y. žymi ne „kaip kas“, o „kaip kieno“, p z.:
angeliškas balsas, <...> aukš ai iškas a imas, <...> b oliškas su ikimas, <...> mo iniškas
ūpes is“ ( en pa ). P a ęsian šią min į galima p idu i, kad ais a ejais, kai daik a a dinių
p iesagos -iškas būd a džių pama iniai žodžiai y a asmenų pa adinimai, ski is a p „kaip
kas“ i „kaip kieno“ y a menka. Juolab, kad i pačioje Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje
y a eigiama, kad „pe kel inei panašumo eikšmei y a a ima ki a šių būd a džių eikšmė –
„būdingas, įp as as, p iski iamas pama iniu žodžiu pasaky am daik ui, susijęs su uo daik uׅ“.
G ama ikoje paminė as pa yzdys mo iniškas ūpes is gali bū i sup as as dėmesį su elkus į du
aspek us: ai oks ūpes is, ku is y a būdingas mo inoms; ūpes is, ku is pasi eiškia aip, kaip
pasi eiškia mo inų ūpes is. Tokios pačios nuomonės laikomasi i P ak inėje bend inės lie u ių
kalbos g ama ikoje (PBLKG 2024: 431–432).
Žodžių junginiai su mo iniškas, -a i mo iniškai y a susie i ienos ka ego ijos, ku ios
cen as – į a dijimas žodžiu mo ina, šis yšys ka u y a isus ski ingus ka ego ijos na ius
siejan is požymis. Mo iniškumo ka ego ijai, be ki os in o macijos, galima p iski i iską, kas
kalbos pasaulė aizdyje gali bū i apibūdin a žodžiais mo iniškas, -a, mo iniškai, ki aip a ian ,
kam kalbos a o ojai p iski ia idinį a išo inį panašumą į analogišką si uaciją, ku ioje
igū uoja mo ina, a ba ma o, kad daik as, p ocesas, ypa ybė e c. y a būdinga, įp as a,
p iski iama mo inai, susijusi su mo ina. Be ku i ka ego ija nė a olygi koncep ui
2
, be gali
bū i pasi elkiama kaip in o macijos šal inis siekian koncep ą ap ašy i. Laikan is šio požiū io
da y ina iš ada, kad į ai ūs su mo iniškumo ka ego ija siejami nekalbinės ik o ės daik ai i
eiškiniai, keičian žiū os į kalbos a ojimo pa yzdžius k yp į, a skleidžia, kokia y a (a ba
kokia, ikimasi, u ė ų bū i) mo ina, kokie i kaip a liekami eiksmai jai būdingi.
Siekian ikslesnių analizės ezul a ų pasi ink a ski inga i iamoji medžiaga, . y.
žodžio mama asociacijų laukas, isų būd a džio mo iniškas, -a o mų, p ie eiksmio mo iniškai
a ojimo pa yzdžiai. Ki aip a ian , lais ųjų asociacijų ekspe imen o ezul a ų analizę papildo
koncep ualioji analizė. Laikomasi nuomonės, kad ski ingų me odų i ski ingos kalbinės
medžiagos, apibūdinančios ą pa į nekalbinės ik o ės objek ą, de inys su eikia galimybę
išsamiau a skleis i koncep o u inį. Žodžiai mo ina, mama, mo iniškas, -a i mo iniškai
2
Ta p ka ego ijos i koncep o lygybės ženklas negali bū i ašomas, ačiau ko eliacijos esama: konk e ūs ka ego ija
i koncep as siejami su uo pačiu ik o ės agmen u. Koncep as y a in o macija apie ik o ės objek ą, esan i
kalbos a o ojų sąmonėje, o ka ego ija y a pasaulio su a kymo kalbos a o ojų sąmonėje ezul a as. Ka ego ija
apima pla esnį nekalbinės ik o ės lauką, koncep o u inys labiau o ien uo as į kalbą, kalbinę aišką, plg. galima
kalbė i apie mo inišką ūpes į, ž ilgsnį, p isilie imą a globą ( ai y a mo iniškumo ka ego ijos ak ualizacijos pa-
yzdžiai), be kalbėdami apie ai, ką kalbos a o ojai adina mo ina, kokia y a mo ina, koks san ykis su ja
(Vaikinas mo ina adino jį užauginusią mo e į. Mo ina kan iai laukia. Nepakeičiamas kaip mo inos meilė.) dėmesį
su elkiame į koncep o MOTINA u inį.

6
e balizuoja ą pa į koncep ą, be isų žodžių a ojimo kon eks ai i ų kon eks ų nulem as
p asminis k ū is ik ai nė a ienodi.
Žodį mo ina, ašydamas apie emocinį, es e inį, e inį i ki okį kalbinės aiškos e inimą,
Kazimie as Župe ka apibūdina kaip išski iamą ypa ingai, didų. Tokie i panašūs žodžiai
(Župe ka, emdamasis su ink a medžiaga, pamini žodžius mo ina, Lie u a, ė ynė, Velykos) da
adinami aukš ais, kilniais, nepap as ai g ažiais i p asmingais (Župe ka 2012: 196). Vadinasi,
panašus u inys, a ojimo s e a siejami i su žodžiu mo iniškai.
A k eip inas dėmesys į ai, kad, emian is K. Ru ko skos y imo ezul a ais, kalbos
a o ojai žodžiui mo ina su eikia isai ki ą emocinį k ū į, ski ingą nei as, ku į apibūdina
Župe ka: „[P]i miausia aš ski čiau „mamą“ nuo „mo inos“. „Mo ina“ man asocijuojasi su
g iež umu, šal ais san ykiais a p mo inos i jos aikų. Kažkodėl įsi aizduoju ją seną, su ska ele,
aukšlė ą, okią, kokia ji ka ais aizduojama lie u ių liaudies pasakose. „Mama“, p iešingai,
y a jauna, šil a, nekelian i „baimės“, u i a imesnį san ykį su sa o aikais. <...>
„Mo ina“ asocijuojasi iesiog su asmeniu, ku is kažkada pagimdė aiką. Sa os mamos niekada
„mo ina“ ne adinu. Šil esnis i mielesnis žodis y a „mama“. „Mo ina“ man a odo šiu kš us
i nemielas žodis“ (Sme onienė i k . 2021:146).
San ykį a p žodžių mo ina i mama galima apibūdin i kaip san ykį a p siau esnės i
pla esnės apim ies u inio: mo ina su okiama plačiau, abs akčiau, ai y a giminys ės yšio
pa adinimas, o mama o ien uo a į konk e ų, ealų asmenį, esan į šalia kalbos a o ojo, odėl
galima eig i, kad labiau inka asmeniniam san ykiui iš eikš i. Abu žodžiai pa adina ą pa į
nekalbinės ik o ės objek ą – mo e į jos pačios aiko a ž ilgiu, adinasi, jie siejami su uo
pačiu koncep u. Dėl žodžio mo ina yšio su aukš esniu s iliumi koncep ui pa adin i pasi ink as
bū en jis.
S aipsnyje p is a omam y imui a lik i į ai i kalbinė medžiaga pasi elk a siekian
palygin i i ap ašy i, kiek a pusa yje ko eliuoja iš ados, su o muluo os išanaliza us
ne ienodo pobūdžio, iš dalies su ski ingais disku sais siejamą, galimai ski ingu emociniu
k ū iu cha ak e izuojamą, be o pa ies koncep o u inį a skleidžiančią medžiagą.
Ti iamosios medžiagos a anka i y imo me odika
Žodinių asociacijų ekspe imen e, ku io ezul a ais pasinaudo a a liekan s aipsnyje
p is a omą y imą, daly a o be eik 600 į ai ių s udijų p og amų (humani a inių mokslų,
inžine ijos, socialinių, ugdymo mokslų s udijų k ypčių g upių) Šiaulių i Vilniaus s uden ų,
ku iems lie u ių kalba y a gim oji. Kadangi pa ikimu asociacijų ekspe imen as laikomas uo
a eju, jeigu jame daly a o ben 30 esponden ų, u in gal oje ą lais ųjų asociacijų
ekspe imen ą, ku iuo pag įs a p is a omo y imo dalis, galima eig i, kad jo ezul a ai y a
pa ikimi.
Ekspe imen o daly ių amžius – 17–35 me ai. S uden ams bu o pa eik as 100 s imulų
są ašas, a p ku ių, be ki ų, bu o žodis mama, i pap ašy a ilgai negal ojan šalia kiek ieno
žodžio pa ašy i pi mą uo me u į gal ą a ėjusį žodį, žodžių junginį a ba sakinį. Pab ėž a, kad
isi a sakymai y a ge i, jie bus panaudo i ik kalbo y os moksliniam da bui. Ekspe imen as
7
a lik as 2010–2020 m. Vadinasi, ekspe imen e daly a ę žmonės šiuo me u y a da bingo
amžiaus ka a, ku ian i šalies gy enimą, p iiman i sp endimus i , ikė ina, auginan i sa us
aikus.
Ta p ekspe imen o ezul a ų daug okių a ejų, kai ienodų a sakymų y a kelios
dešim ys. Gausios ienodos eakcijos į s imulus a spindi mūsų kul ū os a s o ams būdingą
pasaulio su okimą.
Analizuojan be ku io žodžio asociacijų lauko u inį pi miausiai da y ina p ielaida, kad
dalis asociacijų y a nulem os i kalbos sis emos, i ik o ės daik ų a eiškinių yšių, dalis –
labiau g indžiama yšiais nekalbinėje ik o ėje. Da ienas asociacijų ipas, ku is labai
e ingas siekian ap ašy i kalboje už iksuo ą konk ečiai kalbai būdingo pasaulio aizdo
speci iką, y a p eceden iniai eks ai.
G iež ai a ski i, kad ienos asociacijos y a ien ik kalbos sis emiškumo ezul a as, o
ki os – ien ik ik o ės daik ų i eiškinių yšių ak ualizacija, nė a ikslinga i logiška, nes
kalba is dėl o y a ik o ės a spindys, odėl kalbos sis emiškumas y a ne ezul a as pa s
sa aime, be iš dalies ko eliuoja su pačia nekalbine ik o e. Pag įsčiau y a eig i, kad dalis be
ku io žodžio asociacijų gali u ė i paaiškinimą kalbos sis emoje, dalis okio paaiškinimo
ne u i
3
.
Pi majai g upei p iski iamos asociacijos gali bū i pa adigminės, nulem os žodžio
s imulo ie os kalbos sis emoje, i sin agminės, . y. okios, ku ias mo y uoja s imulo
galėjimas suda y i a i inkamo u inio žodžių junginius i sakinius
4
.
Ki a i iamosios medžiagos dalis y a mo iniškumo ka ego ijos ak ualizacijos pa yz-
džiai – isų būd a džio mo iniškas, -a o mų i p ie eiksmio mo iniškai junginiai, ink i iš
Daba inės lie u ių kalbos eks yno. Iš iso pasi em a 550 pa yzdžių, s aipsnio eiginiams
ilius uo i pasi elk i 87 pa yzdžiai.
Būd a džių i p ie eiksmio a ojimo pa yzdžiai klasi ikuo i emian is Leonido
O. Če neiko siūloma pasaulio klasi ikacija į konk ečius i abs akčius dalykus, . y. į uos, ku ie
su okiami pojūčių o ganais ( ega, klausa, ly a, uosle), i uos, ku ių su okimas yks a ik
žmogaus sąmonėje, . y. jų bu imu iesiog ikima. Pasak šio mokslininko, jo klasi ikacija y a
uni e sali, apima absoliučiai isus negy osios i gy osios gam os objek us (išsamiau apie ai
ž . Če neiko 1997). Klasi ikuojan paaiškėjo, kad mo iniškais į a dijamų i su mo iniškumo
ka ego ija siejamų objek ų į ai o ė y a ibo a, odėl L. O. Če neiko klasi ikacija supap as in a,
p i aiky a kalbamajai ka ego ijai. L. O. Če neiko ski ia ma e ialius objek us ( a p šiam y imui
su ink ų sakinių okių pa yzdžių nė a); aip pa nema e ialius objek us. Šio y imo a eju
nema e ialūs objek ai y a duo ybės i eiklos ezul a ai, į juos su elkiamas dėmesys.
3
Tu imas gal oje sinch oninei kalbo y ai a imesnis požiū is į kalbą.
4
I okiu a eju neįmanoma išsi e s i be yšio su nekalbine ik o e, nes sin agminiai yšiai a p žodžių galimi
odėl, kad nekalbinėje ik o ėje esama yšio a p daik ų a objek ų, ku iuos ie žodžiai pa adina.
8
TYRIMAS
Žodžio mama asociacijų lauko analizė
Pa adigminės žodžio mama asociacijos a skleidžia jo ie ą a p ki ų giminys ės yšio
pa adinimų. Ka u su ėčiu (67 (28; 39)
5
( ai y a absoliučiai dažniausia asociacija) a ba ė u 12
(2; 10)
6
, ė eliu 1 (0; 1) mama suda o adiciškai su okiamos šeimos 16 (6; 10) pag indą, y a
ė ai 3 (1; 2). Bu o esponden ų, ku ie į s imulą eaga o juo pačiu (mama 10 (8; 2), žodžiu
mo ina 6 (1; 5) a mažybiniais i maloniniais a ian ais mamy ė 2 (0; 2), mamu ė 1 (0; 1),
pe duodančiais da šil esnį san ykį su mama. A sakymai aikas 3 (2; 1), sūnus 1 (0; 1) pa i ina
nuos a ą, kad pap as ai mama laikoma mo e is, u in i, auginan i aiką.
Kadangi s aipsnyje p is a omas y imas y a o ien uo as į koncep o u inio ap ašymą,
isos ki os asociacijos bus ap a os a skai os ašku laikan ne žodžių kaip kalbos iene ų
cha ak e is ikas, be dėmesį su elkian į juose koduojamą in o maciją.
Mamos apibūdinimai i san ykis su ja
Žodžio mama asociacijų lauke mažiau dėmesio ski iama jos iš aizdai, daugiau elgesiui,
san ykiui su žmonėmis i pasauliu. Paminė os os kelios išo inės cha ak e is ikos. Mama maža
1 (0; 1) i š iesiaplaukė 1 (1; 0), su kasa 1 (1; 0), nešioja akinius 1 (0; 1). Ma y , mūsų sąmonėje
š iesiaplaukiai žmonės labiau siejami su eigiamu e inimu – okia, emian is asociacijų
ekspe imen u, y a i duk a (daugiau apie žodžio duk a asociacijas ž . Papau ėly ė-Klo ienė
2024: 9–32). Šios eakcijos iksuoja objek y iai su okiamus požymius.
Subjek y i su iš aizda siejama eakcija y a žodis g aži 1 (0; 1). Tokie pa subjek y ūs
y a i žmogaus būdo apibūdinimai š elni 4 (3; 1), nuoši di 1 (1; 0), nai i 1 (0; 1), pik a 1 (0;
1). Tai, kas ienam žmogui y a g ažu a nuoši du, ki am gali a ody i p iešingai, odėl negalima
apibend in i, kad isos mamos y a š elnios, nuoši džios, nai ios a pik os. Minė ina, kad
be eik isos asociacijos iksuoja eigiamą e inimą, aip apibūdinamas žmogus nekelia
pa ojaus a ben jau diskom o o su juo bend aujan iems. Išim is gali bū i žodis pik a.
Tipiškos mamos būdo apibūdinimai nea siejami nuo san ykio su ja ap ašymo, jį
p a ęsia i papildo.
Visos subjek o san ykį su mama a skleidžiančios eakcijos nusako jau minė ą eigiamą
e inimą i eigiamas emocijas jos a ž ilgiu. Emocijų pobūdį i ne ienodą yšio a umą
pa odo esponden ų pa eik i ski ingi žodžiai: paga ba 4 (0; 4) – au o i e as 2 (2; 0) – šil i
jausmai 1 (0; 1) – s a biausia 1 (0; 1) – meilė 60 (31; 29), myliu 20 (7; 13), mylė i 1 (0; 1),
mylim 1 (0; 1), mylima 1 (1; 0), mylimas asmuo 2 (1; 1) i pan. Dalis esponden ų eaga o
aukš esniojo i aukščiausiojo laipsnio būd a džiais: b angiausia 5 (2; 3), ge iausia 4 (2; 2);
mylimiausia 3 (2; 1), a imiausia 2 (2; 0), b angiausias žmogus 1 (1; 0), ge iausias žmogus 1 (1;
5
Čia i oliau skaičius p ieš skliaus us a skleidžia, kiek iš iso žmonių pa eikė okią eakciją, pi mas skaičius
skliaus uose pa odo, kiek iš jų y a mo e ų, an as – kiek y ų.
6
Mažesnis eakcijos ė as skaičius g eičiausiai y a nulem as o pa ies emocinio san ykio (plg. ė is i ė as), ku is
bu o paminė as ap a ian žodžių mama i mo ina p asminį k ū į.
9
0), mylimiausias žmogus 1 (1; 0), pa i ge iausia 1 (0; 1)
7
. Tokios eakcijos aip pa žymi ibinį
jausmų in ensy umą i gali bū i ak uojamos kaip abipusio eigiamo san ykio p ielaida.
Emocinis san ykis nusakomas i pasi elkus pa adinimo pe kėlimo galimybes. Pa adinimo
pe kėlimo pag indas a imas sines e inėms me a o oms: šiluma 29 (16; 13), saulė 1 (1; 0),
auksas 1 (0; 1), b angenybė 1 (1; 0), šil a 2 (1; 1), u as 1 (1; 0). Vy auja d i k yp ys – š iesa
i šiluma ( ai mūsų klima o juos oje e inamos kaip pageidau inos, saugumą i pa ogumą
ku iančios sąlygos), minimos ma e ialinės e ybės – b angenybės, u as i auksas. Tokie
aiškos būdai paka oja ki ais apibūdinimais iksuojamą eigiamą mamos e inimą i apib ėžia
yšio pobūdį.
Mamos eiklos
Žodžio mama asociacijų lauke už iksuo us mamai būdingų eiklų pa adinimus
sąlygiškai galima ski i į nusakančius ak y ias i neak y ias eiklas.
Ak y iomis eiklomis adinamos okios, ku ios u i ne ik aiškų objek ą, be i ju imais
su okiamą ezul a ą – ka ais i ma e ialų. P ie okių p iski iami mamos da bai, pa eigos a
įsipa eigojimai bui yje. Mama y a mo e is, ku i gimdo aikus. Tai a skleidžia iek mo e ų, iek
y ų pa eik as a sakymas gimdy oja 10 (2; 8). Kalbos pasaulė aizdyje iksuojama, kad mama
a sakinga už ai, kad namai bū ų a kingi ( a ka 2 (0; 2) i bū ų ką algy i (mais as 2 (1; 1),
algy 2 (0; 2), aka ienė 1 (0; 1). Kalbos a o ojai mamą ma o di bančią, be konk ečių
p o esijų pa adinimų paminė i os du: di ba 1 (0; 1), auklė oja 1 (1; 0); moky oja 1 (0; 1).
Na ū alu, kad esponden ai mini adiciškai su mo e imis siejamas p o esijas. Mama
su okiama kaip a, ku i y a a čiausiai aikų nuo pa jų gimimo kasdien i ypač ada, kada
aikams (i g eičiausiai ne ik jiems) eikalinga pagalba: p iežiū a 1 (0; 1), sauskelnės 1 (0; 1),
ais ai 1 (0; 1). Pa eiga i (a ) iesiog pasi inkimas bū i a čiau aikų ko eliuoja su adinamųjų
neak y ių eiklų gausa. Į a dijimas neak y i eikla iš dalies y a p ieš a ingas, odėl eikia
pa ikslin i, kad didžioji dalis okių eiksmų y a sunkiai įsi aizduojami kaip yks an ys čia i
daba , u in ys konk e ų i ju imais su okiamą ezul a ą. Tokie eiksmai y a ęs iniai, ne u i
konk ečios p adžios i pabaigos, labiau p iimami emociškai, kaip a pusa io san ykio iš aiška,
jų ezul a as jaučiamas a ba ne. Mama pi miausia y a neabejingas aikui žmogus, esponden ai
okį san ykį į a dija į ai iai: ūpes is 14 (9; 5), ūpes inga 9 (4; 5), ūpinasi 3 (0; 3).
Apibūdinimus sieja neabejingumo, ūpesčio, p ie aišumo i pagalbos mo y as: paguoda 2 (1;
1), globėja 1 (0; 1), myli 1 (0; 1), p ieglobs is 1 (0; 1), saugo oja 1 (1; 0).
A k eip inas dėmesys į ai, kad lais ųjų asociacijų ekspe imen o ezul a ai su ampa su
Slo inskos i Ru ko skos s aipsnyje ap ašy o šiuolaikinės mo e s aizdinio aspek ais.
Mokslininkės apibend ina į anke os klausimą apie ik ąją mo iną a sakiusių s uden ų
nuomones, kad mama y a a, ku i auklėja, augina, ūpinasi, myli, . y. s a būs y a socialinis i
7
Su šia ema siejamą supe la y ų gausą mini i mo inos su okimą ap ašiusi K. Ru ko ska (Sme onienė i k .
2021: 146).
16
aip pa nė a baig iniai, be y a ipiški am nekalbinės ik o ės objek ui, su ku iuo siejamas
kalbamasis koncep as. Vadinasi, koncep as MOTINA pagal sa o pobūdį a imiausias ipinėms
schemoms, a ski as de ales susiejančioms į isumą i iksuojančioms ai, kas y a ipiška.
LITERATŪRA
Babuškin Ana olij P. 1996: Tipy koncep o leksiko- azeologičeskoj seman ike jazyka [Types
o Concep s in Lexical and Ph aseological Seman ics o Language], Vo onež: Izda els o
Vo onežskogo gosuda s ennogo uni e si e a.
Bambe g Michael 1997: Emo ion alk(s): The Role o Pe spec i e in he Cons uc ion o
Emo ions. – The Language o Emo ions: Concep ualiza ion, Exp esion and Theo e ical
Founda ion, eds. S. Niemeie , R. Di en, Ams e dam: J. Benjamins, 209–225.
Bankauskai ė-Se eikienė Gabija 2012: Mo e s, į aizdis Pi mosios Lie u os Respublikos
pe iodikoje [The Image o he Woman in he Pe iodicals o he Fi s Republic o
Li huania]. – Respec us Philologicus 21(26), 71–85.
Biede mann Hans 2002: Naujasis simbolių žodynas [New Symbol Dic iona y], Vilnius: Min is.
Bui ydienė Rū a 1992: Lie u ių kalbos edybų giminys ės pa adinimai: dak a o dise acija
[Li huanian Ma iage Kinship Names: Doc o al Disse a ion], Vilnius: Vilniaus
uni e si e as.
Bui ydienė Rū a 2000: Lie. skei is ‘našlys’? [Li h. skei is ‘widowe ’?] – Bal is ica 35(2), 215–
218. DOI: h p://dx.doi.o g/10.15388/bal is ica.35.2.571.
Če neiko Leonid O. 1997: Ling o- iloso skij analiz abs ak nogo imeni [Linguis ic and
Philosophical Analysis o an Abs ac Name], Mosk a: MGU.
DLKG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika [G amma o he Mode n Li huanian
Language], ed. V. Amb azas, 2-asis pa ais. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Ju kėnas Juozas 2011: Viena speci inė an oponimų g upė [One Speci ic G oup o
An h oponyms]. – Bal ų onomas ikos y imai 2, sud. G. Blažienė, A. Ragauskai ė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 144–157.
Kačiuškienė Geno ai ė, Š amba y ė-Valužienė Janina, K uopienė I ena 2008: Mo e iškos
ly ies asmenų pa adinimai lie u ių kalboje [Feminine Names in Li huanian]. – Valoda
dažādu kul ū u kon eks ā, Dauga pils: Dauga pils uni e si ā e, 28–40.
Kačiuškienė Geno ai ė, Vik auskai ė Ju gi a 2010: Vy iškos ly ies giminys ės yšius
apibūdinan ys asmenų pa adinimai Joniškio šnek ose [Te ms o Male Pe sons o Kinship
in Joniškis Subdialec s]. – Valoda dažādu kul ū u kon eks ā, Dauga pils: Dauga pils
uni e si ā e, 46–54.
Ka aliūnai ė-Amelyushkina Gin a ė 2006: Mo inys ės į aizdis Lie u os žiniasklaidoje
[Rep esen a ion o Mo he hood in Li huanian Media]. – Lyčių s udijos i y imai 2,
42–52.

17
Kole inskienė Žyd onė 2008: Mo inys ės disku sas lie u ių p ozoje: Lau os Sin ijos
Če niauskai ės „K ėpa imas į ma mu ą“ [Discou se o Mo he hood in Li huanian
P ose: “B ea hing in o Ma ble” by Lau a Sin ija Če niauskai ė]. – Ac a humani a ica
uni e si a is Saulensis. Vaikas lie u ių i pasaulio kul ū ose 5 (2007), Šiauliai: Šiaulių
uni e si e o leidykla, 96–104.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2004: Liūdesio koncep as lie u ių i usų kalbose: dak a o
dise acija [The Concep o Sadness in Li huanian and Russian Languages: Doc o al
Disse a ion], Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2024: Žodinės asociacijos kaip in o macijos apie koncep ą
šal inis ( emian is žodžių DUKRA i SŪNUS asociacijų laukais) [Ve bal Associa ions as
a Sou ce o In o ma ion abou a Concep (Based on he Associa ion Fields o he Wo ds
DAUGHTER and SON)]. – Bend inė kalba 97, 9–32. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.
PBLKG 2024: P ak inė bend inės lie u ių kalbos g ama ika [P ac ical G amma o S anda d
Li huanian], A. Balčiūnienė, A. D uk einis, R. Kazlauskai ė, J. Vaskelienė, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.
Razauskas Dainius 2002: Ma maja: azmyšlenija po po odu d uch li o skich omonimo :
mója “ma ” и moja “mach” [Mo he Maya: Specula ions Conce ning Two Li huanian
Omonyms: mója “mo he ” and moja “a wag”]. – Bal o-sla janskie issledo anija 15,
279–333.
Ryklienė As a 2000: Rašy inės lie u ių kalbos i elek oninio disku so palyginimas: dažniausi
žodžiai i žodžių o mos bei p asminės žodžių o mos [Compa ison o W i en
Li huanian and Elec onic Discou se: Mos Common Wo ds and Wo d Fo ms and
Seman ic Wo d Fo ms]. – Da bai i dienos 24, 99–107.
Sabaliauskas Algi das 1990: Lie u ių kalbos leksika [Li huanian Language Lexis], Vilnius:
Mokslas.
Slo inska Ka olina 2021: Ob az ma ki w wyb anych u wo ach Vandy Juknai ė [Pic u e o
Mo he Based on Selec ed W i ings o Vanda Juknai ė]. – Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų
pasaulė aizdyje 2: Liaudiškasis, au inis, daugia au is i daugiakul ū inis pa eldas, sud.
K. Ru ko ska, S. Nieb zegowska-Ba mińska, Vilnius, Liublinas: Vilniaus uni e si e o
leidykla, 308–317. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/VLLP.2021.19.
Slo inska Ka olina, Ru ko ska K is ina 2020: Lie u iškas MOTINOS pa eikslas emian is
anke inių apklausų duomenimis [Li huanian Image o MOTHER Based on Su ey
Da a]. – Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje 1: Teo inės p ielaidos i
in e p e acijos, sud. K. Ru ko ska, S. Nieb zegowska-Ba mińska, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla, 326–336.
Sme onienė I ena, Sme ona Ma ius, Ru ko ska K is ina 2021: Žemė. Mo ina. Duona [Ea h.
Mo he . B ead], Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
18
S epona ičienė Simona 1986: Lie u ių kalbos žodinių asociacijų žodynas [Dic iona y o
Li huanian Ve bal Associa ions], Vilnius: Mokslas.
U yson Jelena V. 1995: Fundamen alnyje osobennos i čelo eka i nai naja “ana omija”
[Fundamen al Human Cha ac e is ics and Nai e “Ana omy”]. – Vop osy jazykoznanija
6, 3–21.
Župe ka Kazimie as 2012: Me aling is ika. Nekalbininkų kalbo y a [Me alinguis ics.
Linguis ics o Non-Linguis s], Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
Mo he hood in he Wo ld iew o he Li huanian Language (Based on he
Associa ions o he Wo d mama (En. Mom) and he Compounds o he Wo ds
mo iniškas, -a (En. Mo he ly), mo iniškai (En. in a Mo he ly Way)
SUMMARY
The p esen s udy aims o desc ibe pa o he con en o he concep o MOTHER
ela ed o he wo ld iew o he Li huanian language by means o he esul s o an associa ion
ield analysis o he wo d mama (En. mom), he analysis o all o ms o he adjec i es
mo iniškas, -a (En. mo he ly), and he esul s o he analysis o he compounds o he ad e b
mo iniškai (En. in a mo he ly way).
Summa ising he indings o he associa ion ield analysis, i was concluded ha ,
acco ding o he Li huanian wo ld iew ma e ial, a mo he is a pe son who gi es bi h o
a child, akes ca e o i , ca es o i , lo es i and p o ec s i . The same conclusions can be
d awn om he analysis o he con ex s o he wo ds mo iniškas, -a and mo iniškai. The ypical
beha iou o a mo he is de e mined by he p imacy o he emo ional elemen and mani es s
i sel in he o m o lo e, ca e, conce n and compassion.
The in o ma ion ha , acco ding o he analysis o he linguis ic ma e ial, is associa ed
wi h he concep MOTHER in he Li huanian language wo ld iew is an implied o explica ed
exp ession o he ela ionship wi h he mo he : he language use s ei he di ec ly desc ibe
hei a i ude owa ds one o he pa en s, o hey encode i in o he wo ds. Concep MOTHER
is he closes o he ypical schemas, which link he indi idual de ails in o a whole and cap u e
wha is ypical.