Ac a Linguis ica Li huanica
2025, ol. 92, pp. 119
Con en s link Tu inio nuo oda /
ISSN 2669-218X (online elek oninis) /
Copy igh © 2025 Ha ald Bichlmeie . Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e
Commons p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: Gau a: 2025-02-03. / Accep ed: P iim a: 2025-05-15. /
1
ZUR
ETYMOL-
OGIE VON
LIT. AL TI,
ALMUÕ,
ÁLM, EMS
ETC.
ANDER DERO ZAMEKLANHANGAS SU DEUTSCHEN
ORTSNAMEN
ULM UN
DESSEN VARNAGTEN
Dėl lie . al
i, almuõ,
álmė,
emės i
ki ų
e imolog-
ijos bei
jų
san ykio su okiečių
ie o a džiu
Ulm
i jo giminaičiais
HARALD BICHLMEIER
Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig
Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g
E-mail: [email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0001-1677 Fields o esea ch: Onomas ics ( oponymy), his o ical
phonology o he Ge manic languages, Indo-
Eu opean linguis ics, Aljamiado- ex s.
h ps://doi.o g/10.35321/all92-01
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANNOTATION
Li . al i ‘ ließen, öp eln, lau en, eilen, nual i ‘übe lau en, (Felde ) übe schwemmen, almuõ (3) m. ‘Ei e , álmė alm (4)
. ‘ou he body aus e ende ma e ie, emės (4) . Pl. ‘dass. y a adiciškai e imologizuojami emian is iena šaknis,
ku i ‘ ließen u i eikš i. Čia y a a gumen uojama, kad žodžiams mažiausiai du ski ingi šaknys pag indu u ė ų
bū i: iena e us u idg. * h1elh2-‘wohin eiben a ba u idg. * h2elh2-‘ziellos ei i, ki a e us šaknis u idg. *
h1el(H)-‘mod ig, aulig bū i. Pagal pag indą šaknis u idg. * h1el(H)-‘mod ig, aulig bū i y a aip pa ie os pa adinimas
nhd. Ulm i su uo giminaičiai pa adinimai paaiškin i. Tai pasi odo, kad šios a densippe labiausiai ikė ini į u ge m. *
ulma-‘Mode , Fäulnis pa eik i y a. Iš ki ų ijų an pi mo ž ilgsnio eikiančių a edimų šiam a densippe y a iena
anks i kaip neak uali pasi odė, du ki i y a seman iniu požiū iu p asmingūs, ačiau ik iena iš jų y a aip pa ga siai
įmanoma. Pasiūlymas, a dą pe u ge m. * al(l)-, * ul-‘wallen pa eik i, u i lau his o ically nė ieno u o. Iš edimas iš
ieno ‘al eu opiečių andenynų a do lieka p incipe iena galimybė, nuo Hans K ahe gebo ene e imologija u i be
bū i modi ikuo a. Kadangi ge maninė e ymologija gangba y a, y a ši […]al eu opiečių[…] sp endimas pi menybė.
2
SCÜSSELWÖRTER: Al eu opinė hid onimija, li auische e ymologie, okiečių oponyme, is o inė
Lau leh e o he Ge manic languages.
ABSTRACT
Li h. al i ‘ o low, o d izzle, o hu y, nual i ‘ o inunda e ( ields), o low o e , almuõ (3) m. ‘pus, álmė (1), alm (4) .
‘ma e lowing ou o a body, emės (4) . Pl. ‘id. ha e been adi ionally e ymologized as de i ing om a oo
meaning ‘ o low. This a icle a gues ins ead ha hese wo ds o igina e om a leas wo dis inc
P o o-Indo-Eu opean (PIE) oo s. On he one hand, hey may be linked o PIE * h1elh2 - ‘ o d i e somewhe e o PIE *
h2elh2 - ‘ o go a ound aimlessly, o wande a ound. On he o he hand, some o hem appea o de i e om PIE *
h1el(H) - ‘ o be oul, o en.
The oo PIE * h1el(H) - ‘ o be oul, o en also unde lies he place-name NHG Ulm and ela ed oponyms in Ge many.
These names can be connec ed o PGe m. * ulma - ‘ oul(ness), pu id(i y). Among he h ee p e ailing explana ions
o hese names, one can be uled ou en i ely, while he emaining wo o he s a e seman ically plausible bu only
one o hem also i s phonologically. The p oposal o connec he names o he oo PGe m. * al(l) -, * ul - ‘ o boil, o
see he is impossible. The al e na i e hypo hesis in e p e ing hem as ‘Old Eu opean hyd onyms, a i s p oposed
by Hans K ahe emains possible bu equi es e ision. Howe e , since a Ge manic explana ion ee o seman ic and
phonological con adic ions can be p o ided, i is me hodologically p e e able o he ‘Old Eu opean hypo hesis.
KEYWORDS: Old-Eu opean hyd onymy, Li huanian e ymology, Ge man oponyms, his o ical phonology o he
Ge manic languages.
1. LITHUANICA
1
Diepe(n) um
li . al i
‘ ließen,
2
öp eln,
lau en, eilen,
nual i
‘übe lau en,
(Felde )
übe schwem-
3
men, almuõ (3)
m. ‘Ei e , (1),
álmė alm (4) .
‘iš kūno
išee ende
Ma e ie, emės (4) . Pl. ‘dass.
4
bu o(n) iš Se gio Ne i (in Ne i,
Ziegle 2012: 56 . i in Ne i e
al. 234 . 2016:) susijusiu su
5
nhd. dial. Elle ‘žemės
ūkininka imo ne
1
Į ašas g indžiamas paskai a On he E ymology o he Placename Ulm and i s Rela i es in Ge many and i s
Po en ial Connec ions wi h Some Bal ic Wo ds, su eng a an susi ikimo 5-oji a p au inė mokslinė Aleksand o
Vanago kon e encija Kalbos i kul ū os dialogas XXI amžiaus nomas ikoje 5 h In e na ional Scien i ic
Aleksand as Vanagas Con e ence Language and Cul u e Dialogue in 21s Cen u y Onomas ics, Vilnius, 7.8. 2024
lapk ičio. Aš dėkoju d iem anoniminėms ecenzen ams į ašo už jų pas abas; jie iš esmės į įnašą įėjo. Da
egzis uojančias galimas klaidas i nesude im es e an wo e aš ienas.
2
Ne in Li EW (dėl o bus Li EW I 7 ik al i
‘a m bū i i al i ‘alala u en minė as);
Li hED I 17 pa eikia al i 1 ‘ ickle, d ip,
ooze, wande į ieną šaknį u idg. * h2el
-, be jai eikšmę p iski i (ebenso SEJL
2024 s. . al i 1) i nu odo į lemma almuõ
‘pus, pu ulen e usion om a wound,
pu ulen spu um (Li hED I 20 .;
panašiai SEJL 2024 s. . almuõ), ku
au o ius be šį u indoge manų šaknį
neminėja, o ėl į al i 1 nu odo. Į
p oblema iką okio požiū io s. aip pa
da oliau žemiau įnaše.
3
Vgl. Li EW I 8; Li hEW I 20 . ;
SEJL 2024 s. . almuõ (i
pi mesnė pėdsakas).
4
Vgl. Li EW I 8.
Li hEW I 20 .
(s. . almuõ) i
SEJL 2024 s. .
almuõ paaiškina
álmė kaip
neubildymą
emian is iš
almuõ
abs ahuo i
neowu zel
u (os )bal li . *
alm -/* elm -. Ši
iš edimas
negali aku ą in
álmė paaiškin i.
5
Vgl. Li EW I 8;
Li hEW I 20 .
(s. . almuõ) i
SEJL 2024 s. .
almuõ
paaiškina e
mės kaip
neubildymas
an pag indo
iš almuõ
abs ahin ų
neowu zel
u (os )bal ./li-
. * alm -/* elm -.
3
naudo ė pläche, Ödland a ba
susijusiu su nhd. dial. Ülme
‘ e u ene ie o ė, d ėgn e
ie a acke , ülmig
‘s ellenweise nass ap a a.
Iš iso y a paaiškinime ys u indoge manijos šaknys už ieno a ki ų iš nu ody ų o mų
iš edimą į Anschlag: - u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (IEW I 306 .; LIV 2001 [1998]: 235), - u idg.
* h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27 .; LIV 2001 [1998]: 264), - u idg. * h1el(H) - (a ba * [s]h1el[H] -?)
‘mod ig bū i (IEW I 305).
6
7
Toliau išnag inėjamos a i inkamai. A edimai y a nu odomi:
Bei Ne i 2012: 57 bus almuõ, álmė, emės en a i su li . álksna . ‘P ü ze, Lache,
le . al(u)ksna . ‘einschießende mo as ige S elle susijungęs, ačiau
pasku inėsminė o mos iš o u bal . *h1ol(H)-s-nah2 - ‘die Mo as ige (su
inne bal isch sekundä eingeschobenem * -k - p ieš *s -) bū i paaiškin a. Ki os
ys o mos nė a explici e ymologizuojamos, ienas gali be ge ai šiuos
p e o mus implikuo i:
8
- li .
almuõ <
u bal . *
almōn,
Gen. *
almenes
<
o u bal-
.
*h1ol(H)--
mōn, Gen.
*menes, -
li . álmė <
u bal . *
almiā - <
o u bal-
.
*h1olH-m-
iah2 -, - li .
emės <
u bal . *
elmiā - <
o u bal-
.
*h1el(H)-miah2 -.
Die yšys į
nhd. dial. Elle
a ba
a i inkamai
šiam pi miau liekančiam mhd. * elle
‘un uch ba e Acke egzis uoja pe aip pa šiam pag inde esančią ą pa į šaknį: mhd. *
elle < ahd. * elana < u ge m. * elanō ‘Mo as , Sump < o u ge m. *h1el(H)-onah2 - ‘Fäulnis,
ku is subs an i ia imas į u ge m. * ulana -< o u ge m. *h1(H)-ono - ‘ e aul y a.
Li . al i nė a
paminė as
šiame kon eks e.
In Ne i e al. 2016 y a isa ai šiek iek di e encialiau aizduojama: Dekla acija iš 2012 y a
iš esmės oliau kaip įmanoma laikoma. Daneben y a po nuo oda į Ha ald Bichlmeie 2013a:
406 . i Bichlmeie 2011: 184 be s a s ė, Lie u os
9
Žodžiai, ku ie ‘Ei e , iš negy o kūno
ekėjančios masė eiškia su e bu li . al i
‘ ließen, öp eln, lau en, eilen sujung i.
6
Šaknis u i saugius appella i inius o se ze is ik g aikiškoje i a mėniškoje i y a LIV 2001 [1998] su ‘?
nus a y as; de Ve . laiko me odą be už į ikinamą.
7
Šaknis u i saugius appella i inius o se ze is g aikiškame, lo ynų i galbū la ių kalboje.
8
Vgl. Li EW I 8; c . aip pa ALEW 34, ku be jokia e imologija pa ies p asme siūloma; Li hED I 19 (s. . a
ksnis) eda li . álksna ‘place co e ed wi h alde ees, alde g o e i le . àlksna ‘ o es ma sh į
y esnes * aliksna < * alis nā - a gal, ačiau aku inis pagal pakai inį iš empimą po s undo idu io *i -
a si ado, i s a s o ne ne yšį su li . al i, álmė e c. In SEJL 2024 s. . a ksnis paminėja au o ius daba is
iek indoge maninės o o m u idg. * h2elis no -, ačiau aip pa čia nė a sujungimo su os in Anm. 2
paminė i šaknis * h2el - ie oj.
9
In Ne i e al. 2016: 244 y a li e a ū os e ikelyje po Bichlmeie s a s ymai klaidingai Bichlmeie
2013b ie oj Bichlmeie 2011 ange üh .
4
Už li . emės ampa uo impliki u bal . * elmiā - < o u bal . *h1elh2-miah2
ekons uiuojama, o už ebenda (Ne i in Ne i e al. 2016: 234 . a siž elgian į nhd. dial.
Ülme, ülmig) ap a ias u ge m. * ulman - a ba ienas amphikine isch lek ie an is n
-s amm *h1élh2-mon -*h1h2-mn- ́ ‘mi Flüssigkei Ve sehenes > ‘Ei e , Fäulnis (šiame
a eju bū ų da y i p ielaidą, kad li . almuõ sekundinę o -S u e į edė) a ba ik
inne ge maninė subs an i iizacija adjek i o * ulma - ‘mod ig < *h1h2-m(n) ó - ‘ei ig,
lüssig y a p iim i. /
Toliau galima aip
pa *h2élh2-mon
-*h2h2-mn- ́ ‘su
skysčiu
e sedenes /
> ‘Ei e , Fäulnis p isiim i, kad ge manų i lie u iškų o mų be
Zusa zannahmen pag inde y a.
Klausimas lieka čia žinoma, a ienas čia p iim o seman inio ys ymosi ‘su skysčiu
e sedese> ‘Ei e , ėulnis aip be olesnio gali su ik i, zumą ai jau iesiog aip pa o.a.
Wu zel u idg. * (s)h1el(H) - ‘mod ig bū i (IEW I 305) iš ik ųjų y a, ne jei klausimas, a ai y a
šaknis su s mobile, .a.
10
nuo o p iklauso, a g aikijos i indoi aninės žodžiai, ku ios ‘ andenbekenas, eže as, sump
u.Ä. (ai eiškia. sá as - n. ‘Wasse becken, Teich, [End-]See, ja . * ha ah - n. im cho onym ja .
Ha ax ai ī - ., ape s. ha au a ī-/ . ‘A achosien, g . / λος n. ‘šlogu miese, sump ige
Niede ung, Sump , Ma schland) daba eben iš ienos Wz. u idg. * sh1el(H) - ‘mod ig bū i
iš es i y a a ba jiems sa o šaknis u idg. * sel - ‘Sump , sump ig ( gl. IEW I 901) pag indu y a.
11
Dėl bal ų žodžių o mų eikia ieną p eu bal inį šaknį be anlau endo * s -, be su užda iniu
la yngal p adė i (also u idg. * h1elH -), nes ki aip aku ie e žodžių o mos giminės nė a
paaiškin i, o indoi anų i g aikiškų žodžių anlau endo * s - eikalau i, be nei į *h1 - nei į
išlau endo *-H - su eik i mažiausią nuo odą (also u idg. * sel -). Vienas gali abi sippen daba
po ienu požiū iu u idg. * (s)h1el(H) - ienin i, galima ai aip pa leis i; ai y a ge ai
Geschmackssache.
Aps a s ymai H. Bichlmeie 2011 i 2013a bu o įda bin i, be iena šaknis u idg. * (s)h1el(H) - ‘mod ig
bū i į y imą mi einuo in i. Kadangi ai daba iš eiškiškai .a. ku is liudij as o se ze is
ge manų kalbose neabejo inai y a, kyla klausimas, a nu ody i lie u iški žodžiai isi su o muo i
an os pačios u indoge manų šaknies pag indo, a jiems ne mažiausiai du pag indu y a:
Li . al i
‘ ließen,
öp eln,
lau en, eilen,
nual i
‘übe lau en,
(Felde )
übe schwem-
men gali
pap asčiausi-
ai į o u bal .
* h2elh2 eh1
-/* h2elh2 eo - /
10
Apsisp endimas ienos šaknies su s mobile šalia ienos ki aip su La yngal anlau ančios šaknies no s i nė a
egel alas, galima be isai aip pa ki aip ik iausiai pada y i; gl. Ma k R. V. Sou he n 1999 passim.
11
Dėl diskusijos į šią p oblema iką bū ų į Ne i 2016: 234 . nuk eip i; šias a ku i, bū ų čia pe oli sukel i.
5
g ąžinami;
o u bal . *
h1olh2 eh1 -/*
h1olh2 eo -
pasi odo dėl
ada p isiimamų
o -S u e mažiau
ikė ina.
Li . almuõ (3) m. ‘Ei e y a pap asčiausias apie o u bal . * h1olH mon - su u idg. * h1elH - ‘mod ig
bū i sujung i: pe ėjimas ‘Mode > ‘Fäule > ‘Ei e a odo unp oblema inis. Susijungimas su
[…]Bewegungs e bwu zeln[…] u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (IEW I 306 .; LIV 2001 [1998]: 235) a ba
u idg. * h2elh2 - ‘ziellos ei i (IEW I 27 .; LIV 2001 [1998]: 264) bū ų bū ina pada y i p iim i, kad
pa adinimo mo y as už žodį už ‘Ei e bū ų ließen. Wohl su uo jung i y a ada aip pa li .
álksna . ‘P ü ze, Lache, le . al(u)ksna . ‘einschießende mo as ige S elle < o u bal .
*h1olH-s-nah2 - ‘die Mo as ige. Li . álmė (1), alm (4) . ‘iš kūno išsiski ian i ma e ija, emės (4) . Pl.
‘dass. y a mažiau saugiai į a din i: Jei masės ‘iš ykimas, aigi ku io judėjimas u ė ų bū i
pa adinimomo i as, gali bū i iena iš d iejų ‘bėgimo e bų šaknų pag indu (u bal . * álmiā - <
o u bal . * h2elh2 mieh2 mieh2 mieh2 p iešingai. * h1elh2 mieh2 p iešingai. * élmi u bā - < o elh2
mieh2 mi). Bu o be ai
Pa adinimasmo i , kad ai pasisėdančios masės iesiog apie Fauliges elgėsi, gali čia aip pa
u bal . * álmiā - < o u bal . * h1olH mieh2eine sei s p ieš u bal .
* élmiā - <
o u bal-
. * h1elH
mieh2and-
e e sei-
s
anzuse zen bū i.
Vienas gali ge ai jokių a gumen ų as i už ai, kad isi ys p adžioje nu ody i šaknys li uanų
kalboje ęsiasi, be kon as as ‘Be egungs e bwu zel e sus ‘Mode , Fäule pasi odo is iek
kaip ikė ina. A ‘Be egungs e bwu zel daba u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (IEW I 306 .; LIV 2001
[1998]: 235) a ba u idg. * h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27 .; LIV 2001 [1998]: 264) bu o, a ba a abu
(Vo -)U bal iniame į ieną šaknį ühu bal . * elH -/* alH - susijungę y a, negalima daugiau
nusp ęs i a ba p iklauso nuo o, kokią a gumen a y ią e ę ienas eo e iškai galimiems
(p e-)u bal iniams mo ologiniams aizdomechanizmams zug ęž a. Šalia ką pa aizduo os
paaiškinimo ski ingų okalų (a -: e -) lie u iškų žodžių anlau o an į ai ių u indoge manų šaknų
i /a ba an į ai ių ablau s u enų pag indu bū ų aip pa da į ai nuo ody as, kad aip pa y a
galimybė, kad ai y a čiabei iena (dialek ale) inne li auische a ba inne bal ische a ia ion, p ie
ku ios pagal ‘Lex Rozwadowski, li . e - eben mi li
12
dial. - a keičiasi, kaip z.b. in li . ẽže as m. ‘See s. li . dial. aža as, aže as m. ‘dass., ap euß.
assa an ‘dass.. Apsp ęs i pasi eina ai g eičiausiai mažai. Į galimybę ski ingų pag indžiamų
šaknų gali in onacinis ski umas lie u iškų žodžių o mų ody i: o mos su aku (álksna,
álmė) gali be eik ki aip nei an pag indo u indoge manų šaknis su išluo inančiu la yngal bū i
paaiškin a, okios su zi kum lek ie e šaknis gali čia mažai p isidė i p ie sp endimo, nes čia
aip pa p ie iš p adžių s ūss onig in onie e io šaknio su iksas *iā - zi kum lex iš iešin as
12
Vgl. p ie o Jan Rozwadowski 19141915.

6
gali u ė i. E škesnė ampa in onacijų e ės e inimas už paaiškinimą aip pa uo, kad
ka u o -s ūpinės šaknys la yngal pagal de Saussu esche aisyklę iš ik ųjų u ė ų anks i
išnyk i i jokio aku o u ė ų egzis uo i. Šiame kon eks e aip pa da į ai a k eip as
dėmesys, kad ienas elemen as u bal . * alma - palyginis dažnai lie u iškoje a i inkamai
bend ai bal ų hid onimijoje susi inkama; gl. maždaug upės a džiai li . Alm, Almajà, Almuonė
a jū os a džiai li . A majas, A menas e c. Šios y a adiciškai su eiksmažodžiu alm i
sujung os a ba laikomos ne kaip iš šio iš es os. Nė ienas iš šių a dų a odo u in is
s ūss oningą šaknį.
13
Be o, šie a dai aip pa dažnai su d iem y indoge maninių žodžių sujung i, ai. á ma - m.
‘B unnen i och. ālme n. ‘Quelle. Abi o mos odo į pi mąją o mą be išlau ančių la yngal
a i inkamai leidžia jokio pa eiškimo į. Abu žodžiai y a įp as ai an u idg. * h2el mo - į šaknį
u idg. * h2el - ‘e näh en, wachsen (IEW I 26 . ;
LIV 2001 [1998]: 262) pa eik as i e ymologiniu su la . almus ‘nah ha , näh end li aučių andens
14
a dų bū en an šio pag indo susikū ę i kad aip pa li . alm i y a denominales eiksmažodis
iš šio pag indo, ku iame, be abejo, a kingas seman inis pe kėlimas u i bū i p iim as:
‘e näh en (u idg. * h2el > ‘he o b ingen > -) ‘Quelle, B unnen (ai á ma -, och Blässme) >
15
iden i izie . Un e diese Vo ausse zung schein es wah scheinlich, dass die genann en
‘F igendwas mi Wasse (li auische Gewe be namen) > ‘/schwemmen (li . almäss i). Dėl
p imä es eiksmažodžio galėjo li . alm i eilich is iek niekada bū i laikoma, d.h. šis
eiksmažodis i nu ody i andenų pa adinimai y a labiausiai g eičiausiai pa alelūs o ma imai
iš os pačios išėjimo bazės. An lygmens ‘ kažko su andeniu/Flossen (li auški andens
pa adinimai) galė ų čia ge ai aip pa aukščiau disku uo os o mos bū i į e p os, ku ios su li .
a - anlau en i zi kum lek i ikuo a in onacija odo, aigi galbū almuõ (3) m. Ei e i ik ai
ma e (4) . iš kūno aus e ende almie aku ie e i okios o mos ku ios su e - anlau en, gali su
a iamai pag indžiančiu šakniu u idg.
* h2el - ne
susi a a
bū i.
G įž an p ie ge manų kalbos: Kū ulas, ku i […]mod ig, aulig bū i eiškia, y a ge ai ęsiasi ge manų
kalboje. Ten a s o aujamos lexemos eiškia iš is ik ai i a s o auja o se ze io ienos
šaknies * h1el(H) -. P ia ėjimas šio šaknio bū ų ada ne eikalingas (pa ek ų mi hin Ockhams
asie messe į auką), jei ienas isi ge manų žodžiai, ku ie adiciškai iš čia iš es os bū i, į ody ai
į abu o.g. ‘Be egungs e bwu zeln u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (IEW I 306 .; LIV 2001 [1998]: 235)
a ba u idg. * h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27 .; LIV 2001 [1998]: 264) sug ąžin i galė ų. Tačiau ki aip nei
pa yzdžiui pas li . almuõ, álmė, emės, ku ios ‘ei e , iš negy o kūno išsiski ian is skys is eiškia,
galima pas ge manų žodžius ne p adė iniu būdu paim i eikšmę, ku i da kažkaip su judėjimu (einu
skysčiu) galė ų bū i susijusi. Man bus odėl ge iau p ie adicinės pažiū os lik i. Vokiečių kalboje
a sis o i p ie šio šaknio maždaug ahd. olmo m. ‘ auliges, mo sches Holz, mhd. ulmic, iges adj. ‘ on
Fäulnis ange essen (MH 2: 1721), okiečių dialek uose ai galima sa e kaip ulmig ‘ aulig, e poul
da Alsässischen, P älzischen i Wes älischen į ody i, Thü ingischen susida o p ie o eben Ülme
‘ e u ene e i o ija, d ėgna
13
Vgl. 1981 Vanagas: 39 .
14
Vgl. DTB 2013 [1999]: 29, 60; EWAia I 120.
15
Vgl. EDLIL
35 (s. .
alō).
7
16
S elle in acke ,
ülmig
‘s ellenweise
nass. Visos šios
o mos odo į u ge m. * ulma -
‘Fäule, Fäulnis g įž.
Be o y a be aip pa da pag indinis
žodis nhd. Ulm ‘ auliges Holz, Mode (DW
XXIII 754 [Ulm 2]). Į olesnes e imologines
Anschlüssen iduje i už ge manų ž .
EWAhd VI 11681171. Neaišku lieka, kodėl
ebenda ahd. olmo m. ‘ aules/mo sches
Holz an u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben
(LIV 2001 [1998]: 235) a i inkamai u idg. *
h2elh2 - ‘ziellos ei i (LIV 2001 [1998]: 264)
sug ąžinamas, no s ai šaknis u idg. *
h1elH - ( adiciškai 3. - el: ol
wes ge mu ge ./m. * ulma - <
o u ge m. * h1(H) m(n)ó - y a isiškai
unbedenklich.
‘mod ig sein, aulen’“ [IEW I 305]) gib . Eine He lei ung wes ge m./u ge m. *
ulm-an
- ←
An šio E ymon galima oliau iena sippe okiečių o sund andenynų pa adinimų
p oblemingai p ijung i, kaip oliau u i bū i pa ody a.
2. ONOMASTICA TEUTONICA
Vie os a dis Ulm i su juo giminaičiai pa adinimai iki šiol ado is ski ingus p asmingus
paaiškinimus i ieną ke i ą, iš ku ios jau seniai bu o p ipažin a, kad ji negali a i ik i. Tas
pa s e imologija pag indwo os pa odo kai ku ie da o sund
Vandens a denys (Niede -Olm, Obe -Olm, Ulmbach, da
ienas Ulm i . .) į, ku ios isos idu amžių o o mos
o mos Ulma (jei Ulm an Donau) a ba Ulmena, Ulmene,
Olmena u i. Šie ys paaiškinimai u ė ų oliau
s aipsnyje ka ą į jų s ichhal ybę i jų gangumą bū i
nag inėjami. Namensippe dažnai apo į e b u ge m. * allea
-/* ulea - ‘wallen pas a y as, an an į ieną E ymon
u ge m. / / * ulma - ‘Mode , Fäulnis i galiausiai bu o su
ienu al eu opiečių andens pa adinimu į Ge ässe wu zel *
el -/* ol - kaip p adžia skaičiuojama.
Ke u ios ką ik paminė os sp endimų p ie aisai i ki os, čia ne daugiau ap a iamos
pasiūlymai, bu o labiausiai išsamiai nag inėjami Lu z Reicha d (1986: 302310, bes. 307310). Visi
ėlesni da bai siūlo ai nei pažangos nei jie isada adina isus pasiūlymus.
16
Vgl. Ma in, Lienha 1899: 33; Ch is mann 1994: 874; Niebaum e al. 2021: 1075; DW XXIII 758.
8
2.1. Pa adinimai i jų adiciniai paaiškinimai
Ak uelle ioje li e a ū oje y a šie paaiškinimai už su ink ą medžiagą siūlomi:
DONB (= Niemeye 2012: 632) suskaičia Jö n Riecke isus ke u is iki šiol pa eik us
sp endimus į i paaiškina o s a dį Ulm aip: 813 Ulmam ... illam (F. 2. D i el 12. Jh.),
854 Hulmam [O ], 856 Ulma [O ]; Ulm (1334) [<...> Dem ON y a kelis ka us liudij as GwN į
p iežas į, ku is a ba su iena inne ge maninės e ymologija į s ip ų e b ge m. *
walla - ‘wallen p iklauso, a ba in Anbe ach ähnlich lau ende os eu opäische
GwN kaip o ge manisches Gewässe wo (zu * el -/* ol -) iš eikš i. Vienas yšys an
mhd. ulmic ‘ on Fäulnis aang essen y a kalbiniu požiū iu įmanoma, nes eikšmės
ys ymasis į ‘sump ig y a galimas. Susijungimas paaiškina be kilmę likusios
Ulm-GwN ne. Susijungimas su Ulme y a išb auk as, nes medis MA elm(boum)
adinamas.
J. Riecke čia seka L. Reicha d 1986, ku is uos pačius is gangba us galimybes adina.
Ne ci uojamas čia kaip en Adol Bach (1953: 157, 235), ku is iš edimą iš mhd. ulmic ‘ on
Fäulnis į essen šalia os į * al(l) - anduoja i sa e ėlgi į da šiek iek senesnę li e a ū ą
emiasi.
Kas išb aukimą medžio pa adinimo nhd. Ulme a ba jų o o mų pagal ie os a do paaiškinimą
angos, galima J. Riecke (i p ieš jį jau Reicha d 1986: 307 . i Bach 1953: 235) ik su ik i: Šis
žodis y a ik ėlai(es )al hochdeu sch a ba mi elhochdeu sch in Gl. 3,40,59 (12. Jh., bai .)
liudija i y a galbū paskoln a dis iš lo ynų, no s no s paaiškinimas kaip ge manisches
e bwo negali bū i išb auk as ( sl. EWAhd IX s. . ulm).
17
Kas p ie Riecke nė a paminė a, y a aplinkybė, kad p ie ie o ės pa adinimo Ulm senkungas * u >
o nebu o į ykęs, no s olgesilbe amsesnis okalas s o i (wes ge m. * Ulmō -). L. Reicha d
(1986: 309 .) ai paaiškina uo, kad anks y ieji į odymai pe isą kelią lo ynų dokumen uose
liudijami bū ų i ai čia anks i p ie pa adinimo o mos beein luencing pe la . ulmus ‘Ulme bū ų
a ėjo.
Toliau p iklauso čiahe
a das Ulmen (i Ei el), ku į
Alb ech G eule in DONB
632 nag inėja:
17
EWAhd IX: E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen [E ymological Dic iona y o Old High Ge man] 9:
- u -, h sg. nuo R. Lüh , e a b. nuo D. S. Wod ko (A bei ss ellenlei ung), H. Bichlmeie , M. Kozianka, R.
Schuhmann, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . Bandas bus ikė ina 2026 m. pasi ody i.
9
1074 Ulmena, um 112062
ulmene, 1253 Ulmen, 1434
Ulmen. III. Pa adinimas
p iklauso į se iją su ON
Niede -/Obe -Olm (p ie
Mainz), Ulm (K .
We zla ), Ulm (Lk .
Ras a ) i Ulm
(O enauk eis), ku ios
isos an andenų y a
i Ulmena /Olmena kaip
pag indinė o ma.
Ulmen (Ei el) y a
Ulmene Maa . Ulmena,
y esnė * Ulmana, y a
mi els n -su ix iš
ge m. Adj. *(w)ulma-(zu
* wula-‘wallen)
iš es as.
Ähnliches ašo A. G eule in DGNB 554 į andense namenį Ulmbach: 2Ulmbach, .z.
Lahn (z. Rhein), išplaukia Wes e wald pie inėje nuo Mademühlen (Gem. D iedo ,
Lahn-Dill-K eis, Hessen, D), y a pe Ulmbach alspe e į ieną eže ą au ges au ,
münde p ie Biski chen (S ad Leun, Lahn-Dill-K eis). 1000 (kopie 12. Jh.) lumen
O mena (lies Olmena), 1313 mi en in de Ulmen, 1325 u de Ulmene, 1341 zuschin ...
de Olmene, 1486 (kopie 18. Jh.) u de Vlme; ON. Ulm (Gem. G ei ens ein,
Lahn-Dill-K eis), 1286 de Olmene (i olesni belege), 1308, 1328 de Ulmene, 1314 de
Olmena (i olesni belege), 1321 de Ulmina, 1495 Olmen.
G und o-
m FlN.
ahd. *
Ulmana >
mhd.
UlmeneOl-
mene, su
n -su ix
iš es as iš /
(no d)gm.
Adj. *
wulma-‘ o-
bend (awn.
olm
‘wü end) į
e b gm. * wul-a-‘wallen;
FlN. gm. *
wulmanō su
p a adimu des
anlau enden-w/
o /u > *
Ulmana. Su
Flussund o s
pa adinimu y a
se ija o s
a dų, ku ie
šiandien OlmUlm laukia, iden iškas.
Ki i
ie o ės
pa adini-
mai, kaip
pa yzdži-
ui Niede
-OlmObe
-Olm ( gl.
jau G eule 1983: 280 /
282) aip pa p iklauso šiai sippe; iš iso jau pa eikia G eule 1983: 281 ke u i ie o ų
pa adinimai Vokie ijoje ka u, ku ie kaip ėlesni į odymai idu amžiais Ulmena, Ulmene,
Olmene u i, ku ie isi an ahd. * Ulmana < wes ge m. * Ulmanō - g įž i, Ulm (K eis
We zla ), Ulmen (K eis Cochem-Zell), Ulm (S ad Lich enau, K eis Ras a ), Ulm
(O enauK eis), i nu odo oliau į Olmen in Belgium. Vokie ijoje andami pa adinimai su
sudedamuoju Ulm(-) ai Hessen, Rheinland-P alz i Baden-Wü embe g. Neu -Ulm kaip
mies o pa adinimas Ba a ijoje (Regie ungsbezi k Schwaben) skaičiuoja kaip iena
ūšis
Pa adinim-
as po Ulm
čia ne.
A. G eule DONB i DGNB ik daugiau ge manų sp endimą su sujungimu į u ge m. *allea -/*
ulea - paminė as, paminėja jis sa o y esniame s aipsnyje (G eule 1983: 281) aip pa da
galimybę iš edimo šios Sippe p iklausančių pa adinimų iš Gewässe namenwu zel * el -* ol -
i imasi su uo H. K ahes analizę /
(1957: 7 .) į.
16
DGNB: Vokie ijos andense namenbuch. E ymology o Wa e Names and he Associa ed
A ea, Se lemen , and Field Names], A. G eule, pagal bend ada bia imą S. Hackl-Rößle ,
Be lin, Bos on: De G uy e , 2014. DONB: Deu sches O snamenbuch [Ge man Place Names
Book], h sg. nuo M. Niemeye , Be lin, Bos on: De G uy e , 2012.
DTB 2013 [1999]: A Dic iona y o Tocha ian B. Re ised
and G ea ly Enla ged, 2 Bd.e., nuo D. Q. Adams,
Ams e dam, New Yo k: Rodopi. DW XXIII: Deu sches
Wö e buch [Ge man Dic iona y] 23, nuo J. G imm, W.
G imm, München: d Ve lagsgesellscha mbH & Co.
KG, 1999. EDLIL: E ymological Dic iona y o La in and
he o he I alic Languages, nuo M. de Vaan, Leiden,
Bos on: B ill, 2008.
EWAhd VI: E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen [E ymological Dic iona y o Old
High Ge man] 6: mâda pûzza, h sg. nuo R. Lüh , e a b. nuo H. Bichlmeie , M. Kozianka, R.
Schuhmann, L. S u m, Gö ingen, B is ol: Vandenhoeck & Rup ech , EWAia I: E ymologisches
Wö e buch des Al indoa ischen [E ymological Dic iona y o Old Indo-A yan] 1, nuo M.
May ho e , Heidelbe g: Win e , 1992. G eule Alb ech 1983: Die O snamen de
Ve bandsgemeinde Niede -Olm [The Place Names o he Niede -Olm Municipali y]. Niede -Olm.
De Raum de Ve bandsgemeinde, h sg. nuo K. H. Spiess, Alzey: Ve lag de Rheinhessischen
D uckwe ks ä e, 280287. G eule Alb ech 1998: Gewässe namenschich en į lußgebie ą Lahn
[Wa e Name Laye s in he Lahn Ri e Basin]. The wo ld o names. Šeši a denkundiniai į aščiai,
2017.
h sg. nuo N. Nail, Ma bu g: Uni e si e sbiblio hek Ma bu g, 117. G eule Alb ech 2007:
E ymologiniai y imai p ie geog a inės pa adinimų Eu opoje. Iš ink os į aščiai 19982006
[E ymological S udies on Geog aphical Names in Eu ope: Selec ed Con ibu ions 19982006], h sg.
nuo W. Janka, M. P inz, Regensbu g: Vulpes Edi ion.
G eule Alb ech 2004: Su m - su igie e
Ge manic Wa e Names Su ixed wi h m
-]. Namen el en. O sund asmens a das
is o iniame požiū yje, h sg. nuo A. an
Nahl, L. Elme ik, S. B ink, Be lin, New
Yo k: De G uy e , 93
102.
IEW I: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch [Indo-Eu opean E ymological
Dic iona y] 1, nuo J. Poko ny, München, Be n: F ancke, 1959. Hans K ahe 1957: Fluß-
(i O s-)namen į -mana/-mina [Ri e (and place) Names
Ending in
-mana/-mina]. Įmokos
į a dų y inėjimą 8, 127.

17
Lehmann Win ed P. 1986: A Go hic E ymological Dic iona y: Based on he Thi d Edi ion
o Ve gleichendes Wö e buch de Go ischen Sp ache by Sigmund Feis , wi h
Bibliog aphy P epa ed Unde he Di ec ion o H.-J. J. Hewi , Leiden: B ill. Li EW I:
Li auisches E ymologisches Wö e buch [Li huanian E ymological Dic iona y] 1, nuo E.
F aenkel, Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag, 1962. Li hED I: Li huanian
E ymological Dic iona y 1, by W. Smoczyski, ed by A. Hol oe , S. Young wi h he assis .
o W. B owne, Be lin, Be n, B uxelles, New Yo k, Ox o d, Wa saw, Vienna: Pe e Lang
GmbH In e na ionale Ve lag de Wissenscha en, 2018. LIV 2001 [1998]: Lexikon de
indoge manischen Ve ben: Die Wu zeln und ih e P imä s ammbildungen [Lexicon o
he Indo-Eu opean Ve bs: Roo s and hei P ima y S em Fo ma ions], ado aujan H.
Rix, bea b. nuo M. Kümmel, T. Zehnde , R. Lipp, B. Schi me , 2., page in a Au l.,
Wiesbaden: D . Ludwig Reiche Ve lag. E ns Ma in, Lienha Hans 1899: Wö e buch
de elsässischen Munda en [Dic iona y o he Alsa ian Dialec s] 1, S aßbu g: Ve lag
on Ka l J. T übne . MH II: Mi elhochdeu sches Handwö e buch. Tuo pačiu kaip
Supplemen i alphabe ische High Ge man Concise Dic iona y. Also a supplemen and
alphabe ical index o he Middle High Ge man Dic iona y by Benecke-Mülle -Za ncke] 2,
nuo M. Lexe , Leipzig: S. Hi zel, 1876.
Index zum Mi elhochdeu schen Wö e buche on Benecke-Mülle -Za ncke
[Middle
Se gio Ne i, Ziegle Sabine 2012: Ho de Nöss: E ymologiniai y imai į hü inginius
dialek us [Ho de Nöss: E ymological S udies on he Thu ingian Dialec s], Hambu g:
Hempen Ve lag. Ne i Se gio, S u m Lau a, Ziegle Sabine 2016: Von Hammeln, Leichen und
Unken: E ymologische S udien zu den hü ingischen Dialek en [O Rams, Co pses, and
Toads: E ymological S udies on he Thu ingian Dialec s] 2, Hambu g: Hempen Ve lag.
Damme Robe , H sg., 2021: Wes älisches Wö e buch [Wes phalian Dic iona y] 5:
Sl Z, h sg. nuo Komisijos už Munda i a dens o schung Landscha s e bandes
Wes alen-Lippe, Neumüns e , Kiel, Hambu g: Wachhol z. No een Adol 1970:
Al no dische G amma ik 1: Al isländische und al no wegische G amma ik (Lau und
Flexionsleh e) un e Be ücksich igung des U no dischen [Old No se G amma 1:
Old Icelandic and Old No wegian G amma (Phone ics and In lexion Theo y) wi h
Conside a ion o P o o-No se], 5., un e ände e Au l., Tübingen: Max Niemeye .
Reicha d Lu z 1986: O snamenbuch des Alb-Donau-K eises i des S ad k eises Ulm
[Place Name Book o he Alb-Donau Dis ic and he U ban Dis ic o Ulm], S u ga :
W. Kohlhamme .
18
Rei zens ein Wol -A min F. nuo 2013: Lexikon schwäbische o snamen: kilmė i eikšmė.
Baye isch-Schwaben [Dic iona y o Swabian Place Names: O igin and Meaning. Ba a ian
Swabia], München: C. H. Beck. Rozwadowski Jan 19141915: P zyczynki do his o icalcznej
one yki językow słowiaskich [Con ibu ions o he His o ical Phone ics o Sla ic
Languages]. Rocznik slawis yczny
7, 9–23.
Schü zeichel Rudol 2012: Al hochdeu sches Wö e buch [Old High Ge man
Dic iona y], 7., pe žiū ė a i page in a Au l., Be lin, Bos on: De G uy e . SEJL 2024:
Słownik e ymologiczny języka li ewskiego [E ymological Dic iona y o he
Li huanian Language], nuo W. Smoczyski, Ve sion nuo 30.1.2024; LII, 2308 S. P ieiga:
www. omanes.o g/pubalii/Smoczyski W. Słownik e ymologiczny języka
li ewskiego.pd
Sou he n
Ma k R. V.
1999:
Sub-G amma-
ical Su i al:
Indo -Eu opean smobile and i s
Regene a ion in Ge manic, Washing on: Ins i u e o he S udy o Man. Udolph Jü gen
2004: Su ixbildungen in al en O snamen No dund Mi eldeu schlands [Su ix
Fo ma ions in Old Place Names o No he n and Cen al Ge many]. Su ix o macijos
senuose o s a džiuose. Ak ai a p au inio simpoziumo Uppsala 14. 16. Mai 2004, h sg.
nuo T. Ande sson, E. Nyman, Uppsala: Kungl. Gus a Adol s Akademien ö s ensk
olkkul u , 137175. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas
[E ymological Dic iona y o Li huanian Hyd onyms], Vilnius: Mokslas.
Dėl lie .
al i,
almuõ,
álmė,
emės i
ki ų
e imolog-
ijos bei
jų san ykio su okiečių
ie o a džiu
Ulm
i jo giminaičiais
SANTRAUKA
1. Apelia y ai lie . al i ‘ ekė i, lašė i, bėg i, skubė i, nual i ‘d iek is (apie laukus), užlie i,
almuõ (3) m. ‘pūlinys, álmė (1), alminio (4) . ‘iš kūno išsiski ian i masė, adiciškai aiškinami
siejan su iena šaknimi, jie no s d iejų ski ingų indoeu opie inių šaknų da iniai, . y.
judėjimą eiškiančio eiksmaž šaknis, senoji. * h1elh2 - ‘s um i, neš i a ba senoji ide. *
h2elh2 - ‘ aikš inė i ( ai d iejų senųjų bal iškų susiliejusių šaknų * alH -/* elH da inys) i
senoji ide. * h1el(H) - ‘pū i.
E imologiniu požiū iu eikė ų a ski i lie u iškus, bal iškus anden a džius su
pama iniu * alm - i g eičiausiai o pa ies pama o lie . eiksmažodį alm i, nes jie
galbū sie ini su senąja indų á ma -, ocha ų ā Blme, lo . almus i kildin ini iš
senosios ide. šaknies * h2el -
19
‘mai in i, aug i, augin i.
2. Su pi mosiomis minė omis šaknimis sie ini i okiečių ie o a džiai p ie anden a džiai (Ulm
i ki i), suda y i anks y osios okiečių aukš aičių, aka ų ge manų, senosios ge manų
šaknies * ulm - pag indu. Ji su inkama okiečių kalbos bend iniuose žodžiuose, pa yzdžiui, sen.
ok. aukš . olmo ‘pū an i, ęš an i mediena, sen. ok. id. ulmic, iges ‘supu ęs, -usi, su ęšęs,
-usi. G eičiausiai dėl andens kokybinių ypa ybių pi miausia aip bu o į a dijami
anden a džiai. Jų į a dijimo pag indu laiky inas sen. ge m. * ulma - < anks y ojo sen. ge m.
* h1(H) m(n)ó - emian is sen. ge m. šaknimi * h1el(H) -
‘supu ęs, -usi, su ešęs, -usi.
3. Senosios ge manų šaknies * elH - ‘suk is, e s is ediniai okiečių kalbos a duose
negalimi. Tokios a dų g upės a ejai aka ų ge manų ( okiečių) kalboje u ė ų p asidė i *
- > W-. Tuome senosios ge manų, aka ų ge manų * ulm - u ė ų i s i senąja okiečių
aukš aičių * wulm -.
4. Ž elgian iš eo inės pe spek y os, galima eig i, kad okie a dai y a Senosios Eu opos,
. y. ikige maninio laiko a pio anden a džių palikuonys. Tai galimai a spindi šios šešios
šaknys:
- * el -/* ol
-/* əl -
spal ą
eiškian i
šaknis
‘ audonas,
-a, udas, -a (IEW I 302304)
[šiuolaikinė:
* h1el -], - *
el -/* ol -
‘supu ęs,
-usi,
su ešęs,
-usi (IEW I
305)
[šiuolaikinė:
* h1el(H) -], -
* el -* ol -
skambėji-
mą, ga są
eiškian i
šaknis (IEW
I 306)
[šiuolaikinė:
* Hel(H) -], -
* el - elə* -
*: * lā - i,
judin i,
judė i, ei i
(IEW I 306 .)
[šiuolaikinė:
* h1elhė2 -
(LIV/E)
2001 [1998]: 235)],
- * al -
‘bal as, -a
(IEW I 29)
[šiuolaikin-
2
ė: * h al-/* h
el-], - * l -
‘ aikš inė-
2
i, bėginė i
(IEW I 26 .)
[šiuolaikin-
ė: * h elh
-(LIV 2001
[1998] 26:4)].
2
2
Šiuo a eju em is be ku ia iš šių šaknų negalima.
5. A siž elgian į me odologinį p incipą, kada aiškinan ėlesnę kalbos a mainą pi menybė eikiama
anks esniajai kalbos a mainai, no s abiejų duomenys su ampa, šiuo a eju bū ų į ikinamiau
eig i, kad šios okiečių a dų g upės aiškinimas sie inas su senąja ge manų, aka ų ge manų
šaknimi * ulma -. Tuome a k eip inas dėmesys i į sen. ok. aukš . olmo ‘supu usi, su ęšusi
mediena, ok. id. aukš . ulmic, iges ‘supu ęs, -usi, su ešęs, -usi i k ., i į lie u iškus ‘pūlinys lizdo
žodžius.