Zur Etymologie von lit. alėti, almuo, almė, elmės etc. und deren Zusammenhang mit dem deutschen Ortsnamen Ulm und dessen Verwandten

Ac a Linguis ica Li huanica 2025, ol. 92, pp. 119 Con en s link Tu inio nuo oda / ISSN 2669-218X (online elek oninis) / Copy igh © 2025 Ha ald Bichlmeie . Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: Gau a: 2025-02-03. / Accep ed: P iim a: 2025-05-15. / 1 ZUR ETYMOL- OGIE VON LIT. AL TI, ALMUÕ, ÁLM, EMS ETC. ANDER DERO ZAMEKLANHANGAS SU DEUTSCHEN ORTSNAMEN ULM UN DESSEN VARNAGTEN Dėl lie . al i, almuõ, álmė, emės i ki ų e imolog- ijos bei jų san ykio su okiečių ie o a džiu Ulm i jo giminaičiais HARALD BICHLMEIER Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g E-mail: [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0001-1677 Fields o esea ch: Onomas ics ( oponymy), his o ical phonology o he Ge manic languages, Indo- Eu opean linguis ics, Aljamiado- ex s. h ps://doi.o g/10.35321/all92-01 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANNOTATION Li . al i ‘ ließen, öp eln, lau en, eilen, nual i ‘übe lau en, (Felde ) übe schwemmen, almuõ (3) m. ‘Ei e , álmė alm (4) . ‘ou he body aus e ende ma e ie, emės (4) . Pl. ‘dass. y a adiciškai e imologizuojami emian is iena šaknis, ku i ‘ ließen u i eikš i. Čia y a a gumen uojama, kad žodžiams mažiausiai du ski ingi šaknys pag indu u ė ų bū i: iena e us u idg. * h1elh2-‘wohin eiben a ba u idg. * h2elh2-‘ziellos ei i, ki a e us šaknis u idg. * h1el(H)-‘mod ig, aulig bū i. Pagal pag indą šaknis u idg. * h1el(H)-‘mod ig, aulig bū i y a aip pa ie os pa adinimas nhd. Ulm i su uo giminaičiai pa adinimai paaiškin i. Tai pasi odo, kad šios a densippe labiausiai ikė ini į u ge m. * ulma-‘Mode , Fäulnis pa eik i y a. Iš ki ų ijų an pi mo ž ilgsnio eikiančių a edimų šiam a densippe y a iena anks i kaip neak uali pasi odė, du ki i y a seman iniu požiū iu p asmingūs, ačiau ik iena iš jų y a aip pa ga siai įmanoma. Pasiūlymas, a dą pe u ge m. * al(l)-, * ul-‘wallen pa eik i, u i lau his o ically nė ieno u o. Iš edimas iš ieno ‘al eu opiečių andenynų a do lieka p incipe iena galimybė, nuo Hans K ahe gebo ene e imologija u i be bū i modi ikuo a. Kadangi ge maninė e ymologija gangba y a, y a ši […]al eu opiečių[…] sp endimas pi menybė. 2 SCÜSSELWÖRTER: Al eu opinė hid onimija, li auische e ymologie, okiečių oponyme, is o inė Lau leh e o he Ge manic languages. ABSTRACT Li h. al i ‘ o low, o d izzle, o hu y, nual i ‘ o inunda e ( ields), o low o e , almuõ (3) m. ‘pus, álmė (1), alm (4) . ‘ma e lowing ou o a body, emės (4) . Pl. ‘id. ha e been adi ionally e ymologized as de i ing om a oo meaning ‘ o low. This a icle a gues ins ead ha hese wo ds o igina e om a leas wo dis inc P o o-Indo-Eu opean (PIE) oo s. On he one hand, hey may be linked o PIE * h1elh2 - ‘ o d i e somewhe e o PIE * h2elh2 - ‘ o go a ound aimlessly, o wande a ound. On he o he hand, some o hem appea o de i e om PIE * h1el(H) - ‘ o be oul, o en. The oo PIE * h1el(H) - ‘ o be oul, o en also unde lies he place-name NHG Ulm and ela ed oponyms in Ge many. These names can be connec ed o PGe m. * ulma - ‘ oul(ness), pu id(i y). Among he h ee p e ailing explana ions o hese names, one can be uled ou en i ely, while he emaining wo o he s a e seman ically plausible bu only one o hem also i s phonologically. The p oposal o connec he names o he oo PGe m. * al(l) -, * ul - ‘ o boil, o see he is impossible. The al e na i e hypo hesis in e p e ing hem as ‘Old Eu opean hyd onyms, a i s p oposed by Hans K ahe emains possible bu equi es e ision. Howe e , since a Ge manic explana ion ee o seman ic and phonological con adic ions can be p o ided, i is me hodologically p e e able o he ‘Old Eu opean hypo hesis. KEYWORDS: Old-Eu opean hyd onymy, Li huanian e ymology, Ge man oponyms, his o ical phonology o he Ge manic languages. 1. LITHUANICA 1 Diepe(n) um li . al i ‘ ließen, 2 öp eln, lau en, eilen, nual i ‘übe lau en, (Felde ) übe schwem- 3 men, almuõ (3) m. ‘Ei e , (1), álmė alm (4) . ‘iš kūno išee ende Ma e ie, emės (4) . Pl. ‘dass. 4 bu o(n) iš Se gio Ne i (in Ne i, Ziegle 2012: 56 . i in Ne i e al. 234 . 2016:) susijusiu su 5 nhd. dial. Elle ‘žemės ūkininka imo ne 1 Į ašas g indžiamas paskai a On he E ymology o he Placename Ulm and i s Rela i es in Ge many and i s Po en ial Connec ions wi h Some Bal ic Wo ds, su eng a an susi ikimo 5-oji a p au inė mokslinė Aleksand o Vanago kon e encija Kalbos i kul ū os dialogas XXI amžiaus nomas ikoje 5 h In e na ional Scien i ic Aleksand as Vanagas Con e ence Language and Cul u e Dialogue in 21s Cen u y Onomas ics, Vilnius, 7.8. 2024 lapk ičio. Aš dėkoju d iem anoniminėms ecenzen ams į ašo už jų pas abas; jie iš esmės į įnašą įėjo. Da egzis uojančias galimas klaidas i nesude im es e an wo e aš ienas. 2 Ne in Li EW (dėl o bus Li EW I 7 ik al i ‘a m bū i i al i ‘alala u en minė as); Li hED I 17 pa eikia al i 1 ‘ ickle, d ip, ooze, wande į ieną šaknį u idg. * h2el -, be jai eikšmę p iski i (ebenso SEJL 2024 s. . al i 1) i nu odo į lemma almuõ ‘pus, pu ulen e usion om a wound, pu ulen spu um (Li hED I 20 .; panašiai SEJL 2024 s. . almuõ), ku au o ius be šį u indoge manų šaknį neminėja, o ėl į al i 1 nu odo. Į p oblema iką okio požiū io s. aip pa da oliau žemiau įnaše. 3 Vgl. Li EW I 8; Li hEW I 20 . ; SEJL 2024 s. . almuõ (i pi mesnė pėdsakas). 4 Vgl. Li EW I 8. Li hEW I 20 . (s. . almuõ) i SEJL 2024 s. . almuõ paaiškina álmė kaip neubildymą emian is iš almuõ abs ahuo i neowu zel u (os )bal li . * alm -/* elm -. Ši iš edimas negali aku ą in álmė paaiškin i. 5 Vgl. Li EW I 8; Li hEW I 20 . (s. . almuõ) i SEJL 2024 s. . almuõ paaiškina e mės kaip neubildymas an pag indo iš almuõ abs ahin ų neowu zel u (os )bal ./li- . * alm -/* elm -. 3 naudo ė pläche, Ödland a ba susijusiu su nhd. dial. Ülme ‘ e u ene ie o ė, d ėgn e ie a acke , ülmig ‘s ellenweise nass ap a a. Iš iso y a paaiškinime ys u indoge manijos šaknys už ieno a ki ų iš nu ody ų o mų iš edimą į Anschlag: - u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (IEW I 306 .; LIV 2001 [1998]: 235), - u idg. * h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27 .; LIV 2001 [1998]: 264), - u idg. * h1el(H) - (a ba * [s]h1el[H] -?) ‘mod ig bū i (IEW I 305). 6 7 Toliau išnag inėjamos a i inkamai. A edimai y a nu odomi: Bei Ne i 2012: 57 bus almuõ, álmė, emės en a i su li . álksna . ‘P ü ze, Lache, le . al(u)ksna . ‘einschießende mo as ige S elle susijungęs, ačiau pasku inėsminė o mos iš o u bal . *h1ol(H)-s-nah2 - ‘die Mo as ige (su inne bal isch sekundä eingeschobenem * -k - p ieš *s -) bū i paaiškin a. Ki os ys o mos nė a explici e ymologizuojamos, ienas gali be ge ai šiuos p e o mus implikuo i: 8 - li . almuõ < u bal . * almōn, Gen. * almenes < o u bal- . *h1ol(H)-- mōn, Gen. *menes, - li . álmė < u bal . * almiā - < o u bal- . *h1olH-m- iah2 -, - li . emės < u bal . * elmiā - < o u bal- . *h1el(H)-miah2 -. Die yšys į nhd. dial. Elle a ba a i inkamai šiam pi miau liekančiam mhd. * elle ‘un uch ba e Acke egzis uoja pe aip pa šiam pag inde esančią ą pa į šaknį: mhd. * elle < ahd. * elana < u ge m. * elanō ‘Mo as , Sump < o u ge m. *h1el(H)-onah2 - ‘Fäulnis, ku is subs an i ia imas į u ge m. * ulana -< o u ge m. *h1(H)-ono - ‘ e aul y a. Li . al i nė a paminė as šiame kon eks e. In Ne i e al. 2016 y a isa ai šiek iek di e encialiau aizduojama: Dekla acija iš 2012 y a iš esmės oliau kaip įmanoma laikoma. Daneben y a po nuo oda į Ha ald Bichlmeie 2013a: 406 . i Bichlmeie 2011: 184 be s a s ė, Lie u os 9 Žodžiai, ku ie ‘Ei e , iš negy o kūno ekėjančios masė eiškia su e bu li . al i ‘ ließen, öp eln, lau en, eilen sujung i. 6 Šaknis u i saugius appella i inius o se ze is ik g aikiškoje i a mėniškoje i y a LIV 2001 [1998] su ‘? nus a y as; de Ve . laiko me odą be už į ikinamą. 7 Šaknis u i saugius appella i inius o se ze is g aikiškame, lo ynų i galbū la ių kalboje. 8 Vgl. Li EW I 8; c . aip pa ALEW 34, ku be jokia e imologija pa ies p asme siūloma; Li hED I 19 (s. . a ksnis) eda li . álksna ‘place co e ed wi h alde ees, alde g o e i le . àlksna ‘ o es ma sh į y esnes * aliksna < * alis nā - a gal, ačiau aku inis pagal pakai inį iš empimą po s undo idu io *i - a si ado, i s a s o ne ne yšį su li . al i, álmė e c. In SEJL 2024 s. . a ksnis paminėja au o ius daba is iek indoge maninės o o m u idg. * h2elis no -, ačiau aip pa čia nė a sujungimo su os in Anm. 2 paminė i šaknis * h2el - ie oj. 9 In Ne i e al. 2016: 244 y a li e a ū os e ikelyje po Bichlmeie s a s ymai klaidingai Bichlmeie 2013b ie oj Bichlmeie 2011 ange üh . 4 Už li . emės ampa uo impliki u bal . * elmiā - < o u bal . *h1elh2-miah2 ekons uiuojama, o už ebenda (Ne i in Ne i e al. 2016: 234 . a siž elgian į nhd. dial. Ülme, ülmig) ap a ias u ge m. * ulman - a ba ienas amphikine isch lek ie an is n -s amm *h1élh2-mon -*h1h2-mn- ́ ‘mi Flüssigkei Ve sehenes > ‘Ei e , Fäulnis (šiame a eju bū ų da y i p ielaidą, kad li . almuõ sekundinę o -S u e į edė) a ba ik inne ge maninė subs an i iizacija adjek i o * ulma - ‘mod ig < *h1h2-m(n) ó - ‘ei ig, lüssig y a p iim i. / Toliau galima aip pa *h2élh2-mon -*h2h2-mn- ́ ‘su skysčiu e sedenes / > ‘Ei e , Fäulnis p isiim i, kad ge manų i lie u iškų o mų be Zusa zannahmen pag inde y a. Klausimas lieka čia žinoma, a ienas čia p iim o seman inio ys ymosi ‘su skysčiu e sedese> ‘Ei e , ėulnis aip be olesnio gali su ik i, zumą ai jau iesiog aip pa o.a. Wu zel u idg. * (s)h1el(H) - ‘mod ig bū i (IEW I 305) iš ik ųjų y a, ne jei klausimas, a ai y a šaknis su s mobile, .a. 10 nuo o p iklauso, a g aikijos i indoi aninės žodžiai, ku ios ‘ andenbekenas, eže as, sump u.Ä. (ai eiškia. sá as - n. ‘Wasse becken, Teich, [End-]See, ja . * ha ah - n. im cho onym ja . Ha ax ai ī - ., ape s. ha au a ī-/ . ‘A achosien, g . / λος n. ‘šlogu miese, sump ige Niede ung, Sump , Ma schland) daba eben iš ienos Wz. u idg. * sh1el(H) - ‘mod ig bū i iš es i y a a ba jiems sa o šaknis u idg. * sel - ‘Sump , sump ig ( gl. IEW I 901) pag indu y a. 11 Dėl bal ų žodžių o mų eikia ieną p eu bal inį šaknį be anlau endo * s -, be su užda iniu la yngal p adė i (also u idg. * h1elH -), nes ki aip aku ie e žodžių o mos giminės nė a paaiškin i, o indoi anų i g aikiškų žodžių anlau endo * s - eikalau i, be nei į *h1 - nei į išlau endo *-H - su eik i mažiausią nuo odą (also u idg. * sel -). Vienas gali abi sippen daba po ienu požiū iu u idg. * (s)h1el(H) - ienin i, galima ai aip pa leis i; ai y a ge ai Geschmackssache. Aps a s ymai H. Bichlmeie 2011 i 2013a bu o įda bin i, be iena šaknis u idg. * (s)h1el(H) - ‘mod ig bū i į y imą mi einuo in i. Kadangi ai daba iš eiškiškai .a. ku is liudij as o se ze is ge manų kalbose neabejo inai y a, kyla klausimas, a nu ody i lie u iški žodžiai isi su o muo i an os pačios u indoge manų šaknies pag indo, a jiems ne mažiausiai du pag indu y a: Li . al i ‘ ließen, öp eln, lau en, eilen, nual i ‘übe lau en, (Felde ) übe schwem- men gali pap asčiausi- ai į o u bal . * h2elh2 eh1 -/* h2elh2 eo - / 10 Apsisp endimas ienos šaknies su s mobile šalia ienos ki aip su La yngal anlau ančios šaknies no s i nė a egel alas, galima be isai aip pa ki aip ik iausiai pada y i; gl. Ma k R. V. Sou he n 1999 passim. 11 Dėl diskusijos į šią p oblema iką bū ų į Ne i 2016: 234 . nuk eip i; šias a ku i, bū ų čia pe oli sukel i. 5 g ąžinami; o u bal . * h1olh2 eh1 -/* h1olh2 eo - pasi odo dėl ada p isiimamų o -S u e mažiau ikė ina. Li . almuõ (3) m. ‘Ei e y a pap asčiausias apie o u bal . * h1olH mon - su u idg. * h1elH - ‘mod ig bū i sujung i: pe ėjimas ‘Mode > ‘Fäule > ‘Ei e a odo unp oblema inis. Susijungimas su […]Bewegungs e bwu zeln[…] u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (IEW I 306 .; LIV 2001 [1998]: 235) a ba u idg. * h2elh2 - ‘ziellos ei i (IEW I 27 .; LIV 2001 [1998]: 264) bū ų bū ina pada y i p iim i, kad pa adinimo mo y as už žodį už ‘Ei e bū ų ließen. Wohl su uo jung i y a ada aip pa li . álksna . ‘P ü ze, Lache, le . al(u)ksna . ‘einschießende mo as ige S elle < o u bal . *h1olH-s-nah2 - ‘die Mo as ige. Li . álmė (1), alm (4) . ‘iš kūno išsiski ian i ma e ija, emės (4) . Pl. ‘dass. y a mažiau saugiai į a din i: Jei masės ‘iš ykimas, aigi ku io judėjimas u ė ų bū i pa adinimomo i as, gali bū i iena iš d iejų ‘bėgimo e bų šaknų pag indu (u bal . * álmiā - < o u bal . * h2elh2 mieh2 mieh2 mieh2 p iešingai. * h1elh2 mieh2 p iešingai. * élmi u bā - < o elh2 mieh2 mi). Bu o be ai Pa adinimasmo i , kad ai pasisėdančios masės iesiog apie Fauliges elgėsi, gali čia aip pa u bal . * álmiā - < o u bal . * h1olH mieh2eine sei s p ieš u bal . * élmiā - < o u bal- . * h1elH mieh2and- e e sei- s anzuse zen bū i. Vienas gali ge ai jokių a gumen ų as i už ai, kad isi ys p adžioje nu ody i šaknys li uanų kalboje ęsiasi, be kon as as ‘Be egungs e bwu zel e sus ‘Mode , Fäule pasi odo is iek kaip ikė ina. A ‘Be egungs e bwu zel daba u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (IEW I 306 .; LIV 2001 [1998]: 235) a ba u idg. * h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27 .; LIV 2001 [1998]: 264) bu o, a ba a abu (Vo -)U bal iniame į ieną šaknį ühu bal . * elH -/* alH - susijungę y a, negalima daugiau nusp ęs i a ba p iklauso nuo o, kokią a gumen a y ią e ę ienas eo e iškai galimiems (p e-)u bal iniams mo ologiniams aizdomechanizmams zug ęž a. Šalia ką pa aizduo os paaiškinimo ski ingų okalų (a -: e -) lie u iškų žodžių anlau o an į ai ių u indoge manų šaknų i /a ba an į ai ių ablau s u enų pag indu bū ų aip pa da į ai nuo ody as, kad aip pa y a galimybė, kad ai y a čiabei iena (dialek ale) inne li auische a ba inne bal ische a ia ion, p ie ku ios pagal ‘Lex Rozwadowski, li . e - eben mi li 12 dial. - a keičiasi, kaip z.b. in li . ẽže as m. ‘See s. li . dial. aža as, aže as m. ‘dass., ap euß. assa an ‘dass.. Apsp ęs i pasi eina ai g eičiausiai mažai. Į galimybę ski ingų pag indžiamų šaknų gali in onacinis ski umas lie u iškų žodžių o mų ody i: o mos su aku (álksna, álmė) gali be eik ki aip nei an pag indo u indoge manų šaknis su išluo inančiu la yngal bū i paaiškin a, okios su zi kum lek ie e šaknis gali čia mažai p isidė i p ie sp endimo, nes čia aip pa p ie iš p adžių s ūss onig in onie e io šaknio su iksas *iā - zi kum lex iš iešin as 12 Vgl. p ie o Jan Rozwadowski 19141915. 6 gali u ė i. E škesnė ampa in onacijų e ės e inimas už paaiškinimą aip pa uo, kad ka u o -s ūpinės šaknys la yngal pagal de Saussu esche aisyklę iš ik ųjų u ė ų anks i išnyk i i jokio aku o u ė ų egzis uo i. Šiame kon eks e aip pa da į ai a k eip as dėmesys, kad ienas elemen as u bal . * alma - palyginis dažnai lie u iškoje a i inkamai bend ai bal ų hid onimijoje susi inkama; gl. maždaug upės a džiai li . Alm, Almajà, Almuonė a jū os a džiai li . A majas, A menas e c. Šios y a adiciškai su eiksmažodžiu alm i sujung os a ba laikomos ne kaip iš šio iš es os. Nė ienas iš šių a dų a odo u in is s ūss oningą šaknį. 13 Be o, šie a dai aip pa dažnai su d iem y indoge maninių žodžių sujung i, ai. á ma - m. ‘B unnen i och. ālme n. ‘Quelle. Abi o mos odo į pi mąją o mą be išlau ančių la yngal a i inkamai leidžia jokio pa eiškimo į. Abu žodžiai y a įp as ai an u idg. * h2el mo - į šaknį u idg. * h2el - ‘e näh en, wachsen (IEW I 26 . ; LIV 2001 [1998]: 262) pa eik as i e ymologiniu su la . almus ‘nah ha , näh end li aučių andens 14 a dų bū en an šio pag indo susikū ę i kad aip pa li . alm i y a denominales eiksmažodis iš šio pag indo, ku iame, be abejo, a kingas seman inis pe kėlimas u i bū i p iim as: ‘e näh en (u idg. * h2el > ‘he o b ingen > -) ‘Quelle, B unnen (ai á ma -, och Blässme) > 15 iden i izie . Un e diese Vo ausse zung schein es wah scheinlich, dass die genann en ‘F igendwas mi Wasse (li auische Gewe be namen) > ‘/schwemmen (li . almäss i). Dėl p imä es eiksmažodžio galėjo li . alm i eilich is iek niekada bū i laikoma, d.h. šis eiksmažodis i nu ody i andenų pa adinimai y a labiausiai g eičiausiai pa alelūs o ma imai iš os pačios išėjimo bazės. An lygmens ‘ kažko su andeniu/Flossen (li auški andens pa adinimai) galė ų čia ge ai aip pa aukščiau disku uo os o mos bū i į e p os, ku ios su li . a - anlau en i zi kum lek i ikuo a in onacija odo, aigi galbū almuõ (3) m. Ei e i ik ai ma e (4) . iš kūno aus e ende almie aku ie e i okios o mos ku ios su e - anlau en, gali su a iamai pag indžiančiu šakniu u idg. * h2el - ne susi a a bū i. G įž an p ie ge manų kalbos: Kū ulas, ku i […]mod ig, aulig bū i eiškia, y a ge ai ęsiasi ge manų kalboje. Ten a s o aujamos lexemos eiškia iš is ik ai i a s o auja o se ze io ienos šaknies * h1el(H) -. P ia ėjimas šio šaknio bū ų ada ne eikalingas (pa ek ų mi hin Ockhams asie messe į auką), jei ienas isi ge manų žodžiai, ku ie adiciškai iš čia iš es os bū i, į ody ai į abu o.g. ‘Be egungs e bwu zeln u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (IEW I 306 .; LIV 2001 [1998]: 235) a ba u idg. * h2elh2 - ‘ziellos gehen (IEW I 27 .; LIV 2001 [1998]: 264) sug ąžin i galė ų. Tačiau ki aip nei pa yzdžiui pas li . almuõ, álmė, emės, ku ios ‘ei e , iš negy o kūno išsiski ian is skys is eiškia, galima pas ge manų žodžius ne p adė iniu būdu paim i eikšmę, ku i da kažkaip su judėjimu (einu skysčiu) galė ų bū i susijusi. Man bus odėl ge iau p ie adicinės pažiū os lik i. Vokiečių kalboje a sis o i p ie šio šaknio maždaug ahd. olmo m. ‘ auliges, mo sches Holz, mhd. ulmic, iges adj. ‘ on Fäulnis ange essen (MH 2: 1721), okiečių dialek uose ai galima sa e kaip ulmig ‘ aulig, e poul da Alsässischen, P älzischen i Wes älischen į ody i, Thü ingischen susida o p ie o eben Ülme ‘ e u ene e i o ija, d ėgna 13 Vgl. 1981 Vanagas: 39 . 14 Vgl. DTB 2013 [1999]: 29, 60; EWAia I 120. 15 Vgl. EDLIL 35 (s. . alō). 7 16 S elle in acke , ülmig ‘s ellenweise nass. Visos šios o mos odo į u ge m. * ulma - ‘Fäule, Fäulnis g įž. Be o y a be aip pa da pag indinis žodis nhd. Ulm ‘ auliges Holz, Mode (DW XXIII 754 [Ulm 2]). Į olesnes e imologines Anschlüssen iduje i už ge manų ž . EWAhd VI 11681171. Neaišku lieka, kodėl ebenda ahd. olmo m. ‘ aules/mo sches Holz an u idg. * h1elh2 - ‘wohin eiben (LIV 2001 [1998]: 235) a i inkamai u idg. * h2elh2 - ‘ziellos ei i (LIV 2001 [1998]: 264) sug ąžinamas, no s ai šaknis u idg. * h1elH - ( adiciškai 3. - el: ol wes ge mu ge ./m. * ulma - < o u ge m. * h1(H) m(n)ó - y a isiškai unbedenklich. ‘mod ig sein, aulen’“ [IEW I 305]) gib . Eine He lei ung wes ge m./u ge m. * ulm-an - ← An šio E ymon galima oliau iena sippe okiečių o sund andenynų pa adinimų p oblemingai p ijung i, kaip oliau u i bū i pa ody a. 2. ONOMASTICA TEUTONICA Vie os a dis Ulm i su juo giminaičiai pa adinimai iki šiol ado is ski ingus p asmingus paaiškinimus i ieną ke i ą, iš ku ios jau seniai bu o p ipažin a, kad ji negali a i ik i. Tas pa s e imologija pag indwo os pa odo kai ku ie da o sund Vandens a denys (Niede -Olm, Obe -Olm, Ulmbach, da ienas Ulm i . .) į, ku ios isos idu amžių o o mos o mos Ulma (jei Ulm an Donau) a ba Ulmena, Ulmene, Olmena u i. Šie ys paaiškinimai u ė ų oliau s aipsnyje ka ą į jų s ichhal ybę i jų gangumą bū i nag inėjami. Namensippe dažnai apo į e b u ge m. * allea -/* ulea - ‘wallen pas a y as, an an į ieną E ymon u ge m. / / * ulma - ‘Mode , Fäulnis i galiausiai bu o su ienu al eu opiečių andens pa adinimu į Ge ässe wu zel * el -/* ol - kaip p adžia skaičiuojama. Ke u ios ką ik paminė os sp endimų p ie aisai i ki os, čia ne daugiau ap a iamos pasiūlymai, bu o labiausiai išsamiai nag inėjami Lu z Reicha d (1986: 302310, bes. 307310). Visi ėlesni da bai siūlo ai nei pažangos nei jie isada adina isus pasiūlymus. 16 Vgl. Ma in, Lienha 1899: 33; Ch is mann 1994: 874; Niebaum e al. 2021: 1075; DW XXIII 758. 8 2.1. Pa adinimai i jų adiciniai paaiškinimai Ak uelle ioje li e a ū oje y a šie paaiškinimai už su ink ą medžiagą siūlomi: DONB (= Niemeye 2012: 632) suskaičia Jö n Riecke isus ke u is iki šiol pa eik us sp endimus į i paaiškina o s a dį Ulm aip: 813 Ulmam ... illam (F. 2. D i el 12. Jh.), 854 Hulmam [O ], 856 Ulma [O ]; Ulm (1334) [<...> Dem ON y a kelis ka us liudij as GwN į p iežas į, ku is a ba su iena inne ge maninės e ymologija į s ip ų e b ge m. * walla - ‘wallen p iklauso, a ba in Anbe ach ähnlich lau ende os eu opäische GwN kaip o ge manisches Gewässe wo (zu * el -/* ol -) iš eikš i. Vienas yšys an mhd. ulmic ‘ on Fäulnis aang essen y a kalbiniu požiū iu įmanoma, nes eikšmės ys ymasis į ‘sump ig y a galimas. Susijungimas paaiškina be kilmę likusios Ulm-GwN ne. Susijungimas su Ulme y a išb auk as, nes medis MA elm(boum) adinamas. J. Riecke čia seka L. Reicha d 1986, ku is uos pačius is gangba us galimybes adina. Ne ci uojamas čia kaip en Adol Bach (1953: 157, 235), ku is iš edimą iš mhd. ulmic ‘ on Fäulnis į essen šalia os į * al(l) - anduoja i sa e ėlgi į da šiek iek senesnę li e a ū ą emiasi. Kas išb aukimą medžio pa adinimo nhd. Ulme a ba jų o o mų pagal ie os a do paaiškinimą angos, galima J. Riecke (i p ieš jį jau Reicha d 1986: 307 . i Bach 1953: 235) ik su ik i: Šis žodis y a ik ėlai(es )al hochdeu sch a ba mi elhochdeu sch in Gl. 3,40,59 (12. Jh., bai .) liudija i y a galbū paskoln a dis iš lo ynų, no s no s paaiškinimas kaip ge manisches e bwo negali bū i išb auk as ( sl. EWAhd IX s. . ulm). 17 Kas p ie Riecke nė a paminė a, y a aplinkybė, kad p ie ie o ės pa adinimo Ulm senkungas * u > o nebu o į ykęs, no s olgesilbe amsesnis okalas s o i (wes ge m. * Ulmō -). L. Reicha d (1986: 309 .) ai paaiškina uo, kad anks y ieji į odymai pe isą kelią lo ynų dokumen uose liudijami bū ų i ai čia anks i p ie pa adinimo o mos beein luencing pe la . ulmus ‘Ulme bū ų a ėjo. Toliau p iklauso čiahe a das Ulmen (i Ei el), ku į Alb ech G eule in DONB 632 nag inėja: 17 EWAhd IX: E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen [E ymological Dic iona y o Old High Ge man] 9: - u -, h sg. nuo R. Lüh , e a b. nuo D. S. Wod ko (A bei ss ellenlei ung), H. Bichlmeie , M. Kozianka, R. Schuhmann, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . Bandas bus ikė ina 2026 m. pasi ody i. 9 1074 Ulmena, um 112062 ulmene, 1253 Ulmen, 1434 Ulmen. III. Pa adinimas p iklauso į se iją su ON Niede -/Obe -Olm (p ie Mainz), Ulm (K . We zla ), Ulm (Lk . Ras a ) i Ulm (O enauk eis), ku ios isos an andenų y a i Ulmena /Olmena kaip pag indinė o ma. Ulmen (Ei el) y a Ulmene Maa . Ulmena, y esnė * Ulmana, y a mi els n -su ix iš ge m. Adj. *(w)ulma-(zu * wula-‘wallen) iš es as. Ähnliches ašo A. G eule in DGNB 554 į andense namenį Ulmbach: 2Ulmbach, .z. Lahn (z. Rhein), išplaukia Wes e wald pie inėje nuo Mademühlen (Gem. D iedo , Lahn-Dill-K eis, Hessen, D), y a pe Ulmbach alspe e į ieną eže ą au ges au , münde p ie Biski chen (S ad Leun, Lahn-Dill-K eis). 1000 (kopie 12. Jh.) lumen O mena (lies Olmena), 1313 mi en in de Ulmen, 1325 u de Ulmene, 1341 zuschin ... de Olmene, 1486 (kopie 18. Jh.) u de Vlme; ON. Ulm (Gem. G ei ens ein, Lahn-Dill-K eis), 1286 de Olmene (i olesni belege), 1308, 1328 de Ulmene, 1314 de Olmena (i olesni belege), 1321 de Ulmina, 1495 Olmen. G und o- m FlN. ahd. * Ulmana > mhd. UlmeneOl- mene, su n -su ix iš es as iš / (no d)gm. Adj. * wulma-‘ o- bend (awn. olm ‘wü end) į e b gm. * wul-a-‘wallen; FlN. gm. * wulmanō su p a adimu des anlau enden-w/ o /u > * Ulmana. Su Flussund o s pa adinimu y a se ija o s a dų, ku ie šiandien OlmUlm laukia, iden iškas. Ki i ie o ės pa adini- mai, kaip pa yzdži- ui Niede -OlmObe -Olm ( gl. jau G eule 1983: 280 / 282) aip pa p iklauso šiai sippe; iš iso jau pa eikia G eule 1983: 281 ke u i ie o ų pa adinimai Vokie ijoje ka u, ku ie kaip ėlesni į odymai idu amžiais Ulmena, Ulmene, Olmene u i, ku ie isi an ahd. * Ulmana < wes ge m. * Ulmanō - g įž i, Ulm (K eis We zla ), Ulmen (K eis Cochem-Zell), Ulm (S ad Lich enau, K eis Ras a ), Ulm (O enauK eis), i nu odo oliau į Olmen in Belgium. Vokie ijoje andami pa adinimai su sudedamuoju Ulm(-) ai Hessen, Rheinland-P alz i Baden-Wü embe g. Neu -Ulm kaip mies o pa adinimas Ba a ijoje (Regie ungsbezi k Schwaben) skaičiuoja kaip iena ūšis Pa adinim- as po Ulm čia ne. A. G eule DONB i DGNB ik daugiau ge manų sp endimą su sujungimu į u ge m. *allea -/* ulea - paminė as, paminėja jis sa o y esniame s aipsnyje (G eule 1983: 281) aip pa da galimybę iš edimo šios Sippe p iklausančių pa adinimų iš Gewässe namenwu zel * el -* ol - i imasi su uo H. K ahes analizę / (1957: 7 .) į. 16 DGNB: Vokie ijos andense namenbuch. E ymology o Wa e Names and he Associa ed A ea, Se lemen , and Field Names], A. G eule, pagal bend ada bia imą S. Hackl-Rößle , Be lin, Bos on: De G uy e , 2014. DONB: Deu sches O snamenbuch [Ge man Place Names Book], h sg. nuo M. Niemeye , Be lin, Bos on: De G uy e , 2012. DTB 2013 [1999]: A Dic iona y o Tocha ian B. Re ised and G ea ly Enla ged, 2 Bd.e., nuo D. Q. Adams, Ams e dam, New Yo k: Rodopi. DW XXIII: Deu sches Wö e buch [Ge man Dic iona y] 23, nuo J. G imm, W. G imm, München: d Ve lagsgesellscha mbH & Co. KG, 1999. EDLIL: E ymological Dic iona y o La in and he o he I alic Languages, nuo M. de Vaan, Leiden, Bos on: B ill, 2008. EWAhd VI: E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen [E ymological Dic iona y o Old High Ge man] 6: mâda pûzza, h sg. nuo R. Lüh , e a b. nuo H. Bichlmeie , M. Kozianka, R. Schuhmann, L. S u m, Gö ingen, B is ol: Vandenhoeck & Rup ech , EWAia I: E ymologisches Wö e buch des Al indoa ischen [E ymological Dic iona y o Old Indo-A yan] 1, nuo M. May ho e , Heidelbe g: Win e , 1992. G eule Alb ech 1983: Die O snamen de Ve bandsgemeinde Niede -Olm [The Place Names o he Niede -Olm Municipali y]. Niede -Olm. De Raum de Ve bandsgemeinde, h sg. nuo K. H. Spiess, Alzey: Ve lag de Rheinhessischen D uckwe ks ä e, 280287. G eule Alb ech 1998: Gewässe namenschich en į lußgebie ą Lahn [Wa e Name Laye s in he Lahn Ri e Basin]. The wo ld o names. Šeši a denkundiniai į aščiai, 2017. h sg. nuo N. Nail, Ma bu g: Uni e si e sbiblio hek Ma bu g, 117. G eule Alb ech 2007: E ymologiniai y imai p ie geog a inės pa adinimų Eu opoje. Iš ink os į aščiai 19982006 [E ymological S udies on Geog aphical Names in Eu ope: Selec ed Con ibu ions 19982006], h sg. nuo W. Janka, M. P inz, Regensbu g: Vulpes Edi ion. G eule Alb ech 2004: Su m - su igie e Ge manic Wa e Names Su ixed wi h m -]. Namen el en. O sund asmens a das is o iniame požiū yje, h sg. nuo A. an Nahl, L. Elme ik, S. B ink, Be lin, New Yo k: De G uy e , 93 102. IEW I: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch [Indo-Eu opean E ymological Dic iona y] 1, nuo J. Poko ny, München, Be n: F ancke, 1959. Hans K ahe 1957: Fluß- (i O s-)namen į -mana/-mina [Ri e (and place) Names Ending in -mana/-mina]. Įmokos į a dų y inėjimą 8, 127. 17 Lehmann Win ed P. 1986: A Go hic E ymological Dic iona y: Based on he Thi d Edi ion o Ve gleichendes Wö e buch de Go ischen Sp ache by Sigmund Feis , wi h Bibliog aphy P epa ed Unde he Di ec ion o H.-J. J. Hewi , Leiden: B ill. Li EW I: Li auisches E ymologisches Wö e buch [Li huanian E ymological Dic iona y] 1, nuo E. F aenkel, Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag, 1962. Li hED I: Li huanian E ymological Dic iona y 1, by W. Smoczyski, ed by A. Hol oe , S. Young wi h he assis . o W. B owne, Be lin, Be n, B uxelles, New Yo k, Ox o d, Wa saw, Vienna: Pe e Lang GmbH In e na ionale Ve lag de Wissenscha en, 2018. LIV 2001 [1998]: Lexikon de indoge manischen Ve ben: Die Wu zeln und ih e P imä s ammbildungen [Lexicon o he Indo-Eu opean Ve bs: Roo s and hei P ima y S em Fo ma ions], ado aujan H. Rix, bea b. nuo M. Kümmel, T. Zehnde , R. Lipp, B. Schi me , 2., page in a Au l., Wiesbaden: D . Ludwig Reiche Ve lag. E ns Ma in, Lienha Hans 1899: Wö e buch de elsässischen Munda en [Dic iona y o he Alsa ian Dialec s] 1, S aßbu g: Ve lag on Ka l J. T übne . MH II: Mi elhochdeu sches Handwö e buch. Tuo pačiu kaip Supplemen i alphabe ische High Ge man Concise Dic iona y. Also a supplemen and alphabe ical index o he Middle High Ge man Dic iona y by Benecke-Mülle -Za ncke] 2, nuo M. Lexe , Leipzig: S. Hi zel, 1876. Index zum Mi elhochdeu schen Wö e buche on Benecke-Mülle -Za ncke [Middle Se gio Ne i, Ziegle Sabine 2012: Ho de Nöss: E ymologiniai y imai į hü inginius dialek us [Ho de Nöss: E ymological S udies on he Thu ingian Dialec s], Hambu g: Hempen Ve lag. Ne i Se gio, S u m Lau a, Ziegle Sabine 2016: Von Hammeln, Leichen und Unken: E ymologische S udien zu den hü ingischen Dialek en [O Rams, Co pses, and Toads: E ymological S udies on he Thu ingian Dialec s] 2, Hambu g: Hempen Ve lag. Damme Robe , H sg., 2021: Wes älisches Wö e buch [Wes phalian Dic iona y] 5: Sl Z, h sg. nuo Komisijos už Munda i a dens o schung Landscha s e bandes Wes alen-Lippe, Neumüns e , Kiel, Hambu g: Wachhol z. No een Adol 1970: Al no dische G amma ik 1: Al isländische und al no wegische G amma ik (Lau und Flexionsleh e) un e Be ücksich igung des U no dischen [Old No se G amma 1: Old Icelandic and Old No wegian G amma (Phone ics and In lexion Theo y) wi h Conside a ion o P o o-No se], 5., un e ände e Au l., Tübingen: Max Niemeye . Reicha d Lu z 1986: O snamenbuch des Alb-Donau-K eises i des S ad k eises Ulm [Place Name Book o he Alb-Donau Dis ic and he U ban Dis ic o Ulm], S u ga : W. Kohlhamme . 18 Rei zens ein Wol -A min F. nuo 2013: Lexikon schwäbische o snamen: kilmė i eikšmė. Baye isch-Schwaben [Dic iona y o Swabian Place Names: O igin and Meaning. Ba a ian Swabia], München: C. H. Beck. Rozwadowski Jan 19141915: P zyczynki do his o icalcznej one yki językow słowiaskich [Con ibu ions o he His o ical Phone ics o Sla ic Languages]. Rocznik slawis yczny 7, 9–23. Schü zeichel Rudol 2012: Al hochdeu sches Wö e buch [Old High Ge man Dic iona y], 7., pe žiū ė a i page in a Au l., Be lin, Bos on: De G uy e . SEJL 2024: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego [E ymological Dic iona y o he Li huanian Language], nuo W. Smoczyski, Ve sion nuo 30.1.2024; LII, 2308 S. P ieiga: www. omanes.o g/pubalii/Smoczyski W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego.pd Sou he n Ma k R. V. 1999: Sub-G amma- ical Su i al: Indo -Eu opean smobile and i s Regene a ion in Ge manic, Washing on: Ins i u e o he S udy o Man. Udolph Jü gen 2004: Su ixbildungen in al en O snamen No dund Mi eldeu schlands [Su ix Fo ma ions in Old Place Names o No he n and Cen al Ge many]. Su ix o macijos senuose o s a džiuose. Ak ai a p au inio simpoziumo Uppsala 14. 16. Mai 2004, h sg. nuo T. Ande sson, E. Nyman, Uppsala: Kungl. Gus a Adol s Akademien ö s ensk olkkul u , 137175. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas [E ymological Dic iona y o Li huanian Hyd onyms], Vilnius: Mokslas. Dėl lie . al i, almuõ, álmė, emės i ki ų e imolog- ijos bei jų san ykio su okiečių ie o a džiu Ulm i jo giminaičiais SANTRAUKA 1. Apelia y ai lie . al i ‘ ekė i, lašė i, bėg i, skubė i, nual i ‘d iek is (apie laukus), užlie i, almuõ (3) m. ‘pūlinys, álmė (1), alminio (4) . ‘iš kūno išsiski ian i masė, adiciškai aiškinami siejan su iena šaknimi, jie no s d iejų ski ingų indoeu opie inių šaknų da iniai, . y. judėjimą eiškiančio eiksmaž šaknis, senoji. * h1elh2 - ‘s um i, neš i a ba senoji ide. * h2elh2 - ‘ aikš inė i ( ai d iejų senųjų bal iškų susiliejusių šaknų * alH -/* elH da inys) i senoji ide. * h1el(H) - ‘pū i. E imologiniu požiū iu eikė ų a ski i lie u iškus, bal iškus anden a džius su pama iniu * alm - i g eičiausiai o pa ies pama o lie . eiksmažodį alm i, nes jie galbū sie ini su senąja indų á ma -, ocha ų ā Blme, lo . almus i kildin ini iš senosios ide. šaknies * h2el - 19 ‘mai in i, aug i, augin i. 2. Su pi mosiomis minė omis šaknimis sie ini i okiečių ie o a džiai p ie anden a džiai (Ulm i ki i), suda y i anks y osios okiečių aukš aičių, aka ų ge manų, senosios ge manų šaknies * ulm - pag indu. Ji su inkama okiečių kalbos bend iniuose žodžiuose, pa yzdžiui, sen. ok. aukš . olmo ‘pū an i, ęš an i mediena, sen. ok. id. ulmic, iges ‘supu ęs, -usi, su ęšęs, -usi. G eičiausiai dėl andens kokybinių ypa ybių pi miausia aip bu o į a dijami anden a džiai. Jų į a dijimo pag indu laiky inas sen. ge m. * ulma - < anks y ojo sen. ge m. * h1(H) m(n)ó - emian is sen. ge m. šaknimi * h1el(H) - ‘supu ęs, -usi, su ešęs, -usi. 3. Senosios ge manų šaknies * elH - ‘suk is, e s is ediniai okiečių kalbos a duose negalimi. Tokios a dų g upės a ejai aka ų ge manų ( okiečių) kalboje u ė ų p asidė i * - > W-. Tuome senosios ge manų, aka ų ge manų * ulm - u ė ų i s i senąja okiečių aukš aičių * wulm -. 4. Ž elgian iš eo inės pe spek y os, galima eig i, kad okie a dai y a Senosios Eu opos, . y. ikige maninio laiko a pio anden a džių palikuonys. Tai galimai a spindi šios šešios šaknys: - * el -/* ol -/* əl - spal ą eiškian i šaknis ‘ audonas, -a, udas, -a (IEW I 302304) [šiuolaikinė: * h1el -], - * el -/* ol - ‘supu ęs, -usi, su ešęs, -usi (IEW I 305) [šiuolaikinė: * h1el(H) -], - * el -* ol - skambėji- mą, ga są eiškian i šaknis (IEW I 306) [šiuolaikinė: * Hel(H) -], - * el - elə* - *: * lā - i, judin i, judė i, ei i (IEW I 306 .) [šiuolaikinė: * h1elhė2 - (LIV/E) 2001 [1998]: 235)], - * al - ‘bal as, -a (IEW I 29) [šiuolaikin- 2 ė: * h al-/* h el-], - * l - ‘ aikš inė- 2 i, bėginė i (IEW I 26 .) [šiuolaikin- ė: * h elh -(LIV 2001 [1998] 26:4)]. 2 2 Šiuo a eju em is be ku ia iš šių šaknų negalima. 5. A siž elgian į me odologinį p incipą, kada aiškinan ėlesnę kalbos a mainą pi menybė eikiama anks esniajai kalbos a mainai, no s abiejų duomenys su ampa, šiuo a eju bū ų į ikinamiau eig i, kad šios okiečių a dų g upės aiškinimas sie inas su senąja ge manų, aka ų ge manų šaknimi * ulma -. Tuome a k eip inas dėmesys i į sen. ok. aukš . olmo ‘supu usi, su ęšusi mediena, ok. id. aukš . ulmic, iges ‘supu ęs, -usi, su ešęs, -usi i k ., i į lie u iškus ‘pūlinys lizdo žodžius.