Ac a Linguis ica Li huanica
2025, . 93, p. 1–20
Con en s link / Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online / elek oninis)
Copy igh © 2025 Palmi a Zemle ičiū ė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-08-11. Accep ed: / P iim a: 2025-09-25.
1
KORELIACINIAI PRIESAGŲ VEDINIAI, ĮVARDIJANTYS
PSICHINIŲ SUTRIKIMŲ TURINČIUS ASMENIS, PIRMAJAME
LIETUVIŠKAME PSICHIATRIJOS VADOVĖLYJE
Co ela i e Su ixal De i a i es Designa ing Pe sons wi h Men al Disabili ies in
he Fi s Li huanian Psychia y Tex book
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
E-mail: palmi a.zemle i[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-8679-3253
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija, lie u ių medicinos e minologijos is o ija.
h ps://doi.o g/10.35321/all93-10
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami 29 psichinių su ikimų u inčius asmenis į a dijan ys ko eliaciniai p iesagų e-
diniai, a o i pi majame lie u iškame Juozo Blažio psichia ijos ado ėlyje Į adas į psichia iją (1935). Išski ia-
mos jų a p au inės p iesagos, ap a iama pama inių žodžių kamienų s uk ū a bei edybos ypa umai. Nus a y a,
kad būdingiausi ko eliacinių p iesagų edinių pama inių žodžių kamienai y a išplės i p iesagomis (dažniausiai
-ija, -izmas), ku ios nepa enka į edinius. Pama a imo a ž ilgiu p iesagų ediniai ne ienodi. Jie gali ko eliuo i
ne ik su ienu, be i su daugiau pama inių žodžių. Esama i okių edinių, ku ių pama a imas iš is p oblemiškas,
nes pama iniai žodžiai neaiškūs. P iesagų ediniai, ko eliuojan ys su ienu pama iniu žodžiu, da ybiškai san y-
kiauja ik su daik a a džiais, o ediniai, galin ys ko eliuo i daugiau nei su ienu pama iniu žodžiu, – da i su
būd a džiais bei eiksmažodžiais.
ESMINIAI ŽODŽIAI: išo inis skolinimasis, e minas skolinys, ko eliacinis p iesagos edinys, psichinių
su ikimų u inčių asmenų pa adinimai.
ABSTRACT
The a icle examines co ela i e su ixal de i a i es ha designa e pe sons wi h men al disabili ies, as
ea u ed in Į adas į psichia iją (In oduc ion o Psychia y; 1935), he i s Li huanian psychia y ex book by
Juozas Blažys. The s udy iden i ies hei in e na ional su ixes and discusses bo h he s uc u e o he base wo d
2
s ems and he de i a ional cha ac e is ics o he de i a i es. I has been de e mined ha he mos ypical s ems
o he base wo ds o co ela i e su ixal de i a i es a e expanded wi h he addi ion o su ixes (usually -ija,
-izmas), which, howe e , a e no inco po a ed in o he de i a i es. When i comes o co ela i e ela ions wi h
he base wo ds, su ixal de i a i es end o show di e se pa e ns, co ela ing wi h one o mo e base wo ds.
Mo eo e , some de i a i es pose a challenge in es ablishing co ela i e ela ions, as hei base wo ds end o be
ague. Su ixal de i a i es ha co ela e wi h a single base wo d ypically ela e de i a ionally only o nouns,
whe eas hose co ela ing wi h mul iple base wo ds may also ela e de i a ionally o adjec i es and e bs.
KEYWORDS: ex e nal bo owing, loan e m, co ela i e su ixal de i a i e, designa ions o pe sons wi h men al
disabili ies.
ĮVADINĖS PASTABOS
Šio s aipsnio objek ą suda o žymaus a puka io Lie u os psichia o Juozo Blažio
(1890–1939) pa ašy ame ado ėlyje Į adas į psichia iją
1
(1935) a ojami 29 skolin iniai
psichinių su ikimų u inčių asmenų pa adinimai, ku ie y a ko eliaciniai p iesagų ediniai.
Lie u ių e minologijos klasiko Kazimie o Gai enio manymu, eikėjų pa adinimų
2
e minologiškumas y a p oblemiškas, ma jie neį a dija specialių mokslo są okų (Gai enis
2002: 31). Vis dėl o e minologai imasi juos nag inė i. Tuose y imuose ap ašomi iek
daba inės, iek is o inės e minijos (į ai ių s ičių) asmenų pa adinimai (p z., ž . Umb asas
2005: 107–136; 2018: 107–127; Zemle ičiū ė 2020) aiškos (da ybos, kilmės), eikšmės i k .
a ž ilgiais. Pažymė ina, kad naujausiame enciklopediniame psichia ijos e minų žodyne
(EPTŽ) jų aip pa pa eik a nemažai, p z.: alkoholikas, as enikas, chole ikas, e o opa as,
eunuchoidas, idio as, k e inoidas, luna ikas, maniakas, mizan opas, na komanas, neu opa as,
opio agas, pede as as, sadis as, simulian as, šizo imikas, ans es i as i k . Ne ienas ų
pa adinimų, kaip ma ysime, a o as i J. Blažio. Tiesa, kai ku ie minė o žodyno asmenų
pa adinimai duodami su pažyma psn. (pasenęs), p z.: debilas psn., degene a as psn. Gausiai
asmenų pa adinimų a o a i pi majame lie u iškame psichia ijos ado ėlyje
3
.
Siekiama ling is iškai ap ašy i ado ėlio ko eliacinius p iesagų edinius, į a dijančius
psichinių su ikimų u inčius asmenis. Keliami okie užda iniai: su egis uo i uos
pa adinimus, nus a y i jų p iesagas, pama inius kamienus i jų s uk ū ą bei būdingus edybos
ypa umus. Tikslui pasiek i i užda iniams įgy endin i pasi elkiama kele as ling is inių me odų,
1
Plačiau apie ado ėlį ž . Gu manas 1935: 378–379; Zemle ičiū ė 2024: 207.
2
K. Gai enis y a ašęs, kad „apsk i ai specialybių pa adinimų nomenkla ū a gali bū i išski a į a ski ą e minijos
pog upį“ (Gai enis 2002: 31).
3
Reikia pažymė i, kad ne ik J. Blažio ado ėlyje as a psichinių su ikimų u inčių asmenų skolin ų pa adinimų.
Jų y a a oję i ki i a puka io Medicinos žu nale s aipsnius psichia ijos klausimais ašę au o iai (Vladas Kuzma,
Vladimi as Ku o ga, Teodo as Gu manas, Jonas Kai iūkš is, Laza is Epš einas, An anas Smals ys, Vy au as
Bendo a ičius, Ilja Skliu auskas, Ana olijus Za cinas, Laza is Gu manas, Meje is Rozinas), p z.: alkoholikas 1925
8 554; 1927 1–2 67; 1929 2 112; 1930 3 151; 1934 2 68; 1935 4 260; 1935 5 357, cho ėjikas 1931 4 271, ch onikas
1925 5 333; 1925 6–7 391, debilikas 1928 6 412, degene a as 1925 6–7 391, epilep ikas 1928 6 412; 1929 2 112;
1934 2 68, hys e ikas 1930 3 149; 1935 5 355 / his e ikė 1925 6–7 391, idijo as 1934 2 71, imbecilikas 1928 6 412,
in an ilikas 1930 3 150, ka a onikė 1927 1–2 66, mo inis as 1929 2 112, neu as enikas 1930 3 151; 1935 5 355,
oligo enikas 1929 2 112; 1930 3 157, pa aly ikas 1928 1 8; 1929 3 181 / pa ali ikas 1933 3 161, psychopa as
1929 2 112; 1930 3 156, sy ili ikas 1928 1 10; 1935 5 357.
3
iš ku ių pag indinis y a ap ašomasis anali inis me odas. Remian is da ybos analizės me odu,
aiškinamasi, kokiais pama iniais žodžiais pa em i ediniai. Mo eminės analizės me odas
p a a us siekian išski i mažiausias eikšmines edinio dalis – šaknis, p iesagas. P i eikus
g e inimo me odu naudojamasi no in palygin i a puka io psichia ijos ado ėlyje psichinių
su ikimų u inčius asmenis į a dijančius pa adinimus su XIX a. pab. populia iojoje
medicinos aš ijoje i daba inėje psichia ijos e minijoje a ojamais ais pa adinimais.
Teo inės įž algos. Žodžių, aipgi i e minų, skolinimasis iš ki ų kalbų y a na ū alus
be ku ios nacionalinės bend osios i mokslo kalbos p ocesas. Tai ienas iš e minijos
o ma imosi šal inių. Te minai skoliniai
4
a eina į nacionalinę e miniją kaip ga a i kalbiniai
iene ai ka u su są okomis i jais į a dijamomis ealijomis (Danilenko 1977: 29; da plg.
G inio 1993: 157; Ta a ino 2006: 194), ki aip a ian , e minų skolinamasi ada, kai ūks a
są okų, ku ios jau y a į a dy os kalboje, iš ku ios skolinamasi, pa adinimų (Supe anskaja i
k . 1989: 41). Skolinimasis iš ki ų kalbų adinamas išo iniu skolinimusi
5
. Vis dėl o a k eip inas
dėmesys į ai, kad kalbamasis e minų kū imo būdas – išo inis skolinimasis – es i kiek
p oblemiškesnis nei idinis
6
, kuome pap asčiau nus a y i skolinimosi šal inį, ku is pap as ai
y a gy oji kalba ( a mės) a ba ašy iniai šal iniai. Išo inio skolinimosi a eju į e miniją pa enka
žodžiai, kilę iš į ai ių kalbų, no s ne e ai ieno a ki o žodžio pi minė kilmės kalba dažniausiai
y a klasikinė (g aikų a lo ynų) kalba. Ne e ai s e imų kalbų žodžiai į nacionalinę kalbą
pa enka ne iesiogiai iš pi minės skolinamųjų žodžių kilmės kalbos, be pe kalbas a pininkes
7
,
ypač ai pasaky ina apie g aikiškos i lo yniškos kilmės žodžius. Pa yzdžiui, imkime kad i
asmens pa adinimą albinosas. E imologijos žodyno Online E ymology Dic iona y (OED)
duomenimis, anglų kalbos žodžiu albino (lie . albinosas) adinamas blyškios, pieniškos eido
odos spal os žmogus š iesiais plaukais i aus omis akimis dėl pigmen o melanino s okos (da
ž . ME I 1991: 33), kilęs iš ispanų a po ugalų albino, ačiau pi minis o žodžio kilmės šal inis
y a lo ynų kalba.
4
Te minologas Se gejus G inio as ma e ialiuosius skolinius ski s o į leksinius (skolinama ma e ialioji žodžio
o ma ka u su u iniu), o maliuosius (skolinama ik ma e ialioji žodžio o ma, užpildoma nauju u iniu p i-
imančiojoje kalboje) i mo ologinius (skolinamos šakninės i da ybinės mo emos naujiems e minams suda y i)
skolinius (G inio 1993: 162). Kai ku ie lie u ių kalbininkai pa eikia kiek ki okią ma e ialiųjų skolinių klasi i-
kaciją. An ai Lina Inčiu ai ė-No eikienė i Boni acas S undžia (2024: 299) ski ia d i ma e ialiųjų skolinių ka e-
go ijas – pap as uosius i ko eliacinius skolinius.
5
Guy Rondeau ski ia iesioginį išo inį skolinimąsi i išo inį skolinimąsi pasi elkian mo ologines ans o macijas
(Rondeau 1981: 129, ci . iš Supe anskaja i k . 2003: 195). Kaip ma y i i iš 1-oje išnašoje pa eik ų eo inių
nuos a ų, išo inis skolinamasis ne ieno au o iaus sup an amas panašiai, ik į ai uoja e minai kalbamojo skoli-
nimosi ūšims pa adin i.
6
Skolinimasis, yks an is os pačios kalbos ibose, adinamas idiniu skolinimusi, p z.: a minių, bend osios
kalbos žodžių, e minologiza imas (apie e minologiza imą plačiau ž . Šalkauskis 1991 [1925]: 24–31; Gai enis
1997: 4–6; 2002: 51–53; Keinys 2005 [1973], 231–233; Klima ičius 1996: 4–25; Sage 1997: 28–29; Supe an-
skaja i k . 2003: 194–196 i k .).
7
Teigiama, kad dažnai neįmanoma iš a p au inių žodžių o mos, eikšmės, ch onologijos nus a y i, pe ku ias
kalbas ie žodžiai kelia o (LKE 1999: 641).
4
Pa ekdamas į nacionalinę e miniją skolin as e minas pap as ai pa i ia one inių,
g a inių, g ama inių pe mainų
8
, be jo asimiliacija pasibaigia ik ada, kai jis ampa isa eisiu
sa os kalbos leksinės sis emos na iu. Teigiama, kad skolin as e minas p iimamas į nacionalinę
kalbą da i odėl, kad jis būna įsi i inęs i ki ose (ben keliose) nacionalinėse kalbose i žymi
mokslo, echnikos, meno, isuomenės gy enimo i ki ų s ičių są okas, o ai odo, kad oks
e minas y a s a bus mokslinei komunikacijai (ž . G inio 1993: 157, 162–164; Gai enis,
Keinys 1990: 207).
Ta p au iniam specialis ų bend a imui paleng in i padeda e minų in e nacionalizacija.
In e nacionalizmais ( a p au iniais e minais) links ama laiky i e minus, ku ie apa ūs a ba
a imi sa o o ma i u iniu mažiausiai ijose kalbose (plg. Ta a ino 2006: 196).
Klasikinės kalbos su aidino ypa ingą aidmenį mokslinės e minijos o ma imesi. Tų
kalbų šaknų i a iksų seman ika y a „užkonse uo a“ – ne ekę na ū alių ys ymosi sąlygų jie
s anda izuojasi i su iena eikšmiškėja, nekelia klaidingų asociacijų, kas e inga e minijai
(Danilenko 1977: 33, 35). G aikų i lo ynų kalbos bu o ne ik ga a ų e minų skolinimosi
šal inis, be i naujų e minų da ybos modelių pa yzdys. Tų kalbų elemen ai (šaknys, p e iksai,
su iksai a su iksoidai)
9
, ga ę a p au inių e minų elemen ų pa adinimą, naudojami daugelyje
kalbų naujiems e minams suda y i, pa ogūs i p anašūs uo, kad jų eikšmė y a žinoma
konk ečios s i ies mokslininkams. Iš okių elemen ų suda y iems e minams būdinga
seman inis skaid umas, ikslumas, umpumas, s uk ū iškai jie išlaiko sa o da ybines
galimybes (Danilenko 1977: 33, 35; G inio as 1993: 169–170).
Taigi g aikų i lo ynų kalbų elemen ai laikomi isų kalbų u u, i odėl jie y a
uni e salūs (Supe anskaja i k . 1989: 104). Nacionalinių kalbų paskolinami g aikiški i
lo yniški elemen ai ik nežymiai, daugiausia one iškai, adap uojami. Pi minė mo ologinė
okio elemen o s uk ū a nacionalinėje kalboje neaiški, i jis p iimamas isas, be kokio no s
mo ologinio skaidymo.
Kaip jau minė a, didelę dalį nacionalinių e minų suda o e minai, suda y i, emian is
g aikų i lo ynų kalbų žodžiais i mo emomis. Sa o uož u i pa ys e minai, u in ys
g aikiškos a lo yniškos kilmės šaknų i a iksų, aip pa ampa a p au iniais e minais
(Danilenko 1977: 33; plačiau apie e minų da ybą g aikiškų i lo yniškų e minų elemen ų
pag indu ž . Supe anskaja i k . 2003: 204–212).
Be g įžkime p ie skolinių, ku ių sudė yje galima įž elg i į ai ių da ybos a iksų.
Lie u ių kalbos žodžių da ybos eo e ikas Vincas U bu is y a ašęs, kad „[n]o in kuo išsamiau
8
Lie u ių e minologas S asys Keinys y a ašęs „apie na ū alųjį, ne mokslinį, o gy ąjį skolinių p ide inimą,
p i aikymą p ie sa o kalbos ga syno, ki čiuosenos, kai ysenos i okio p ide inimo aidmenį bend inėje kalboje“,
pab ėždamas, kad skolin ų pa adinimų eikiniai u ė ų bū i emiami „gy osios i gy a kalba pa ašy ų aš ų kalbos
a osena“ (Keinys 2007: 71).
9
Te minų elemen ai (терминоэлемент) y a o malieji e mino komponen ai (Supe anskaja i k . 1989: 102).
Te minologė Vale ija P. Danilenko e mino elemen u laiko be ku į s uk ū inį e mino komponen ą. Juo gali
ei i mo ema ( ien isinio e mino lygmuo), žodis a ba su a inis ženklas (sudė inio e mino lygmuo)
(ž . Danilenko 1977: 37, 108; da plg. Supe anskaja i k . 1989: 102; 2003: 100–105).
5
i iksliau ap ašy i da ybos sis emą, jos o ganizaciją, ne eikė ų pami š i nė da inių
di e enciacijos pagal kilmę, <...>“ (U bu is 2009: 292). Kalbininkas pagal kilmę sky ė „sa o
pačių i iš ki ų kalbų a ėj[usius] da ini[us]. Pas a ieji unkcionuoja kaip da iniai dėl da ybos
san ykių, susida iusių su ki ais ų pačių šaknų s e imos kilmės žodžiais“ ( en pa : 292–293).
Hansas Ma chandas kalbamąją de i aciją y a pa adinęs ko eliacine de i acija (Ma chand, ci .
iš U bu is 2009: 293), ku i „pap as ai ibojasi naujai išpli usiais skoliniais, adinamaisiais
a p au iniais žodžiais: jų s e ima kilmė aiškiai jaučiama, <...>, da ybos sanda oje ma y i
speci inių, sa o da iniams neįp as ų b uožų, o a p išsiski iančių da ybos a iksų nedaug
epasi aiko okių, su ku iais bū ų suda y a hib idinių da inių (i ie dažniausiai ė a
spo adiški)“ ( en pa : 293). V. U bučio manymu, „ ikslinga a siž elg i į adinamųjų
a p au inių žodžių bei jų da ybos speci inę padė į, o ko eliacinės da ybos ipus ienaip a
ki aip a ibo i, nelies i isiškai p amaišomis su indigenių žodžių (i nuo jų besiski iančių
senųjų skolinių) da ybos ipais“ ( en pa : 283). Jei e minas a žodis sa o kalboje suda omas
„ emian is ne sa o kalboje esančiais, o ki ų kalbų (dažniausiai lo ynų a lo ynizuo ais) žodžiais
(jų kamienais), gali bū i ski iama ypa inga žodžių da yba s e imu pag indu“ (Ma chand, ci .
iš U bu is 2009: 293).
Naujausiuose ling is iniuose y imuose ko eliaciniais da iniais
10
įp as a laiky i okius
skolinius ( a p au inius žodžius), ku ie sąlygiškai gali bū i da ybiškai skaidomi, jeigu g e a
unkcionuoja a i inkamas skolin as pama inį kamieną u in is žodis (S undžia, Inčiu ai ė-
No eikienė 2022: 241–242; Miliūnai ė 2024: 181; plačiau ž . DLKG 1994: 123; U bu is 2009:
292–293). Da p idu iama, kad ko eliaciniai da iniai y a skoliniai, unkcionuojan ys kaip
da iniai dėl a o ojų su okiamo jų yšio su skolin ais bend ašakniais žodžiais (S undžia,
Inčiu ai ė-No eikienė 2022: 241–242). Taigi apibend inan galima saky i, kad ko eliaciniam
da iniui y a būdingi okie pag indiniai požymiai: jis y a pasiskolin as iš ki ų kalbų, jį galima
da ybiškai išskaidy i i jis u i u ė i bend ą šaknį (kamieną) su ki u kalboje unkcionuojančiu
skolin u žodžiu.
PSICHINIŲ SUTRIKIMŲ TURINČIUS ASMENIS ĮVARDIJANČIŲ
KORELIACINIŲ PRIESAGŲ VEDINIŲ ANALIZĖ IR KLASIFIKACIJA
P ieš p adedan nag inė i ado ėlio psichinių su ikimų u inčius asmenis į a dijančius
ko eliacinius p iesagų edinius, kele as žodžių a ina apie pa į ado ėlį i jo au o ių J. Blažį.
O kas ge iau galė ų apie jį pasaky i už jo amžininkus? Jų žodžiais a ian , J. Blažys bu o
„žymus mokslininkas i gydy ojas, ienas iš ge iausiųjų mūsų psichia ų, Vy au o Didžiojo
Uni e si e o p o ek o ius, š iesus žmogus, didysis humanis as“, „ ienas iš žymiausiųjų ši oje
s i yje [psichia ijos – au . pas aba] au o i e ų Lie u oje“, „pas abus gydy ojas, mąs ąs
diagnos as“, „mokslo da bo i sąžinės Lie u oje i jos Uni e si e e kilniausias pa yzdys,
g ažiausių akademinių adicijų eiškėjas, ienas iš ų didžiųjų mokslo ka ių, ku ie be iukšmo
10
Juos suda o p iesagų i p iešdėlių ediniai (dažniausiai) i neoklasikiniai dū iniai (S undžia, Inčiu ai ė-
No eikienė 2022: 297) (apie ko eliacinius p iesagų edinius da ž . Inčiu ai ė-No eikienė 2022: 149–174).

6
i be asmeninės ka je os ambicijų, minios nepas ebimi, jos iukšmingo p i a imo ne eikalingi,
da gi ka ais ne ik ai jos nesup as i, be i jos adų ne eisingai sme kiami i skaudžiai
įžeidžiami, yliai eina sa o pa eigas i sąžinės kelią, nu eikdami didelį sa o amžiaus da bą i
mokslui aukodami be eze ų sa o jėgas i gy ybę, o pe mokslą pasiaukodami
žmonijai“ (Bendo a ičius 1939: 419; Röme is 1939: 409–410).
1914 m. baigė Ka o medicinos akademiją i ga o gydy ojo laipsnį, ėjo ka o gydy ojo
a nybą Rusijoje. 1918 m. g įžęs į Lie u ą di bo gydy oju „į ai iose medicinos aldinėse
įs aigose“, bu o „pi mu inės psichia inės ligoninės edėjas i ėliau Psichia ijos i
neu ologijos ka ed os Lie u os Uni e si e e o ganiza o ius“, ašė i skelbė mokslo s aipsnius
į ai iais medicinos i psichia ijos klausimais, bend ada bia o eismo i k iminalis ikos s i yse,
Lie u iškojoje enciklopedijoje, edaga o V. D. Uni e si e o Žinias (Bendo a ičius 1939: 418–
425; Vaičiūnas
11
1939: 414–417).
S a biausias J. Blažio da bas y a ado ėlis Į adas į psichia iją. Kaip pažymi jo
amžininkas lie u ių ka o gydy ojas, pulkininkas lei enan as V. Bendo a ičius (1891–1958),
„[š]i am sa o da bui jis k uopščiai uošėsi, jau su ašy ąjį eikalą daugiau kaip me us laikė
ank aš yje, kad ik indamas laikas nuo laiko as ų jame ūkumų, papildy ų, iš aisy ų“, „[j]ame
žymu i bend a koncepcija, i pag indinė psichia inio mąs ymo k yp is, i k i iškas į ai ių
hipo ezių į e inimas, i da nus jų su elkimas į ieną aiškų u inį g ažia, galima saky i,
elegan iška žodine o ma“ (Bendo a ičius 1939: 420, 424). Lie u os gydy ojo neu ologo,
psichia o L. Gu mano (1875–1957) žodžiais a ian , ado ėlyje „[ ]iskas išdės y a pap as a i
aiškia kalba, eip kad y a sup an amas ne ik gydy ojams, be i kiek ienam in eligen ui.
Medžiaga labai u ininga, išsamiai pa eikia daug is o inių i s a is inių žinių, alpina sa yje
isus naujausius pasku inių me ų mokslo pasiekimus, eippa i šių dienų isas eo ijas bei
mokymus. <...>. Tiek sa o u iniu, iek medžiagos išdės ymu ši a knyga y a pasiekusi augš os
mokslo lygmės, nes ji eikia aiškų šių dienų isų palies ų psychia ijos klausymų būklės
a spindį. <...>. Ši a e inga knyga, <...>, galima ka š ai ekomenduo i ne ik s uden ams i
gydy ojams, be i pedagogams, eisėjams i apsk i ai in eligen iškiems ė ams,
<...>“ (Gu manas 1935: 378–379).
Ta p ado ėlyje a ojamų skolin ų asmenų pa adinimų išsiski ia pa adinimai,
u in ys labai aiškias a p au ines p iesagas. Kai ku ios šių p iesagų išski iamos i akademinėje
lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG), ap a ian daik a a džių da ybos ka ego ijas, p z.: -ikas
( a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų p iesaga, su ku ia suda y i žodžiai pap as ai žymi
asmenis, ku iuos galima apibūdin i gana į ai iai (LKG I 363)), -is as ( a dažodinės ypa ybės
u ė ojų pa adinimų p iesaga, su ku ia suda y i žodžiai žymi asmenis pagal jų palinkimą ( en
pa : 362–363)), -a as ( en pa : 337, 364). Tokių asmenis į a dijančių skolinių da ybos
o man us (p iesagas) galima išski i ik o maliai, nes kalbamieji skoliniai, kaip jau užsimin a,
ado ėlio au o iaus y a pasiskolin i iš ki ų kalbų šal inių, ku iais jis ėmėsi ašydamas sa o
eikalą.
11
Vik o as Vaičiūnas (1896–1945), Lie u os gydy ojas psichia as, neu opa ologas (VLEe).
7
Iš es iniais čia laikomi okie pa adinimai, ku iuos galima mo y uo i, . y. ku ie „sa o
komponen ais p imen[a] ki us žodžius bei jų komponen us“ (U bu is 2009: 69). Šiuose
pa adinimuose o maliai galima išski i nelie u iškas p iesagas, o pačius pa adinimus de a
laiky i ko eliaciniais p iesagų ediniais (ž . Inčiu ai ė-No eikienė 2022: 154). Tokios
kalbamųjų pa adinimų p iesagos kaip -is as, -ikas, -(i)an as, -(i)a as LKG ak uojamos kaip
a p au inės p iesagos (ž . LKG I 362–364), o su jomis iš es i žodžiai p iski iami
eiksmažodinės a ba a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų da ybos ka ego ijai.
Remian is šiais duomenimis, išsamiau ap ašoma okių pa adinimų s uk ū a a siž elgian į jų
suda omuosius komponen us.
Ko eliaciniai p iesagų ediniai. Didžiąją ado ėlyje a ojamų skolin inių as-
menų pa adinimų dalį suda o p iesagų ediniai.
1. P iesagų ediniai su galimu ienu pama a imu. Šiai edinių g upei
p iski iami asmenų pa adinimai, ku ie ko eliuoja ik su ienu pama iniu žodžiu –
daik a a džiu (ž . 1 len elę).
P iesagos -ikas skolin iniai asmenų pa adinimai. Visi šia p iesaga žymimi
asmenys apibūdin ini pagal ligą, ku ia jie se ga, liguis ą būseną a su ikimą, ku is juos a gina,
ki aip a ian , okie asmenų pa adinimai ko eliuoja su ligų, liguis ų būsenų a su ikimų
pa adinimais. Kaip pažymima LKG, „[a] imiausi ki i a p au iniai žodžiai (pap as ai
daik a a džiai), ku iais bū ų galima em is, in e p e uojan “ (LKG I 363) kalbamosios
p iesagos edinių da ybą, o mos a ž ilgiu y a ne ienodi. Ši ypa ybė y a būdinga i
i iamajame šal inyje a ojamiems skolin iniams asmenų pa adinimams.
Vado ėlyje e a edinių, ku ių pag indinis kamienas su ampa su pama uojamojo
žodžio (daik a a džio) pag indiniu kamienu, p z.: deli ikas 93
12
‘asmuo, se gan is dely u’
13
(:
dely as
14
) (a k eip inas dėmesys į edinio i pama inio žodžio kamienų o mos ski umą –
edinyje umpasis balsis i, o pama iniame žodyje – ilgasis y. Galima spė i, kad umpasis
balsis nulem as lo yniško deli ium. Tokiu a eju kyla klausimas – kaip ado ėlyje adosi
deli ikas? Gal ai pa ies au o iaus suda y as pa adinimas iš deli um?); ence ali ikas 109 ‘asmuo,
se gan is ence ali u’ (: ence ali as
15
); pa anojikas 172, 191, 221, 224 ‘asmuo, se gan is
pa anoja’ (: pa anoja
16
).
12
P ie šio i ki ų pa yzdžių nu odomas ado ėlio puslapis.
13
Šiame sky iuje g e a asmenų pa adinimų kabu ėse pa eikiama da ybos eikšmė (da adinama s uk ū ine
eikšme) (ž . U bu is 2009: 173), kadangi ji s a bi „da inio s uk ū in[ams] sand[ams] bei jų san yki[ui]“ (U bu is
2009: 173) pag įs i.
14
Dely as (lo . deli ium – bep o ys ė, pamišimas, kliedesys) – sąmonės su ikimas, ku iam būdinga o ien a imosi
e d ėje, laiko su okimo su ikimai, gausios egos i ki os haliucinacijos (EPTŽ 52, plg. ME I 168).
15
Ence ali as (lo . encephali is < g . enkephalos – gal os smegenys), gal os smegenų uždegimas (ME I 227, plg.
EPTŽ 80).
16
Pa anoja (g . pa anoia – silpnap o ys ė), psichikos su ikimas – liguis as į ykių aiškinimas, pag įs as kliedesių
sis ema (ME II 125, plg. EPTŽ 223).
8
Palygin i su minė aisiais pa adinimais pa adinimo neu o ikas 26, 35, 193, 224 ‘asmuo,
se gan is neu oze’
17
(: neu ozė
18
) kamienas, o maliai žiū in , nesu ampa su pama uojamojo
žodžio kamienu, ačiau ai isgi o pa ies kamieno neu oz- ski ingas a ian as neu o - –
asmens pa adinimas ( edinys) i ligos pa adinimas (pama inis žodis) ski iasi p iebalsių z i
kai a (plg. U bu is 2009: 153, da ž . p. 268).
Didžiosios ediniais laiky inų pa adinimų pama uojamųjų žodžių dalies pag indiniai
kamienai, aip pa daik a a džiai (abs akčios eikšmės), išplės i p iesaga -ija, ku i asmens
pa adinimo da ybos p ocese y a p aleidžiama, . y. „pama inio žodžio kamienas ne iš isai įeina
į da inį, o y a su umpin o pa idalo, be o malaus a ikso“
19
(U bu is 2009: 149). Tokie
su umpin i (dezin eg uo i) pama iniai kamienai
20
būdingi šiems iš es iniams asmenų
pa adinimams:
ak omegalikas 130 ‘asmuo, se gan is ak omegalija’ (: ak omegalija
21
);
epilep ikas
22
14, 26, 56, 195, 198 ‘asmuo, se gan is epilepsija’
23
(: epilepsija
24
). Šiuo,
kaip i neu o iko a eju, ėlgi galima kalbė i apie ski ingus o pa ies kamieno a ian us
epileps- ‖ epilep - – asmens pa adinimo i su juo ko eliuojančio ligos pa adinimo kamienai
ski iasi p iebalsių s i kai a;
ipochond ikas 174 ‘asmuo, u in is įpochond inių (nepag įs ų) idėjų, se gan is ipo-
chond ija’
25
(: ipochond ija
26
);
is e ikas 165, 201 ‘asmuo, se gan is is e ija’ (: is e ija
27
);
17
Ta puka io TŽŽ (1936: 675) neu o ikas (g .) ‘se gąs ne ais’.
18
Neu ozė (lo . neu osis < g . neu on – gysla, ne as) – psichogeninės kilmės unkcinė ne ų sis emos liga, ku ia
se gan išlieka eisingas aplinkos i sa ęs e inimas, sugebėjimas aldy i sa o poelgius i eiksmus (EPTŽ 206,
plg. ME II 80).
19
Tokius da inius V. U bu is laiko dezin eg aciniais da iniais (U bu is 2009: 149).
20
Kalbamojo kamieno są oka iesiogiai susijusi i su sie inio pama inio kamieno są oka. „<...> [s]ie inis ka-
mienas sa a ankiškos eikšmės ne u i, <...>, jo eikšmė ik apy ik iai su okiama kaip liekana, abs ahuo a iš jį
u inčių žodžių eikšmių“ (U bu is 2009: 147, plačiau ž . p. 144–153). V. U bu is pažymi, kad ame pačiame
da inyje galima įžiū ė i i sie inį, i umpin inį kamieną ( en pa : 149). Tokie kamienai būdingi be eik isiems
šiame s aipsnyje nag inėjamiems asmenų pa adinimams.
21
Ak omegalija (lo . ac omegalia < g . ak on – galūnė + g . megas – didelis), didgalūnys ė, endok ininė liga,
ku iai būdingas nep opo cingas eido, ankų i kojų kaulų bei minkš ųjų audinių padidėjimas (ME I 30, plg.
EPTŽ 10).
22
Te minas epilep ikas a o as jau XX a. p . gydy ojų Pe o Ma ulaičio (1911), S asio Ma ulaičio (1913) s aips-
niuose (ž . Li e a ū os są ašą).
23
Ta puka io TŽŽ (1936: 267) epilep ikas (g .) ‘žmogus, se gąs nuoma iu’.
24
Epilepsija (lo . epilepsia < g . epilambanō – užpuolu, g iebiu), nuoma is, lė inė liga, ku iai būdingi į ai ūs
p iepuoliai, am ik i asmenybės paki imai, ka ais p og esuojan ys iki silpnap o ys ės (ME I 235, plg. EPTŽ 83).
25
Ta puka io TŽŽ (1936: 417) ipochond ikas (g .) ‘se gąs ipochond ija’.
26
Hipochond ija (g . hypochond ia – idu iai; kadaise jie laiky i blogos nuo aikos židiniu), liguis a psichikos
būsena, kai ligonis pe dė ai ūpinasi sa o s eika a, baiminasi dėl esamų menkų negala imų a įsi aizduojamų
sunkių ligų (ME I 32, plg. EPTŽ 118).
27
Is e ija (lo . hys e ia < hys e ica – u in i nes eiką gimdą < g . hys e a – gimda) – unkcinė ne ų sis emos
liga, ku iai būdinga didelis simp omų į ai umas i nepas o umas (EPTŽ 128), iena neu ozės o mų. Reiškiasi
9
ka a onikas 197, 199, 208 ‘asmuo, se gan is ka a onija’ (: ka a onija
28
);
melancholikas 106, 191, 194, 195, 204 ‘asmuo, se gan is melancholija’
29
(:
melancholija
30
);
neu as enikas 161 ‘asmuo, se gan is neu as enija’
31
(: neu as enija
32
);
šizo enikas 53,135,157,201 ‘asmuo, se gan is šizo enija’ (: šizo enija
33
).
Kai ku ių edinių pama iniai žodžiai y a išplės i ki omis p iesagomis, ku ios nepa enka
į edinį. Pasi aikė ienas pa adinimas, ku io pama inis žodis išplės as p iesaga -izmas (plg.
U bu is 2009: 237), p z., pa kinsonikas 186 ‘asmuo, se gan is pa kinsonizmu’ (:
pa kinsonizmas
34
).
P iesagos -is as skolin iniai asmenų pa adinimai. Ras i du asmenų pa adini-
mai – p iesagos -is as (plačiau apie šios p iesagos edinius ž . DLKG 1994: 123; U bu is 2009:
292–293; Miliūnai ė 2024: 182) ediniai, pa em i p iesagą -izmas u inčiais klinikinių są okų
į a dijimais, p z.: onanis as
35
18, 142 ‘asmuo, užsiiman is onanizmu’
36
(: onanizmas
37
);
sadis as 29 ‘asmuo, linkęs į sadizmą’
38
(: sadizmas
39
). Tai pa i inama i LKG, ku ioje ašoma,
į ai iais psichikos, ju imo, judėjimo, idaus o ganų eiklos su ikimais (ME I 366). Šis pama inis žodis nu ody as
p ie is e iko i LKG (I 363).
28
Ka a onija (lo . ca a onia < g . ka a onos – į empimas, sus ingimas) – šizo enijos o ma – psichikos i judėjimo
su ikimas – ligonis būna susijaudinęs a ba nejud us, ka ais isiškai sus ingęs (EPTŽ 140; ME I 396).
29
Ta puka io TŽŽ (1936: 612) melancholikas (g .) ‘se gąs melancholija, žmogus p islėg os nuo aikos, kupinas
juodų minčių’.
30
Melancholija (lo . melancholia < g . melas, melanos – juodas + cholē – ulžis) – nuo aikos su ikimas, pasi eiš-
kian is malonumo nejau imu, eakcijos į di giklius, anksčiau sukelda usius pasi enkinimą, išnykimu, ano eksija
i s o io ne ekimu, dep esy ia nuo aika y e, pe dė u kal ės jausmu (EPTŽ 185). Šis pama inis žodis p ie
melancholiko nu ody as i LKG (I 363).
31
Ta puka io TŽŽ (1936: 675) neu as enikas (g .) ‘se gąs neu as enija; pak ikėlis’.
32
Neu as enija (lo . neu as henia < g . neu on – gysla, ne as + as heneia – silpnumas, negalia) – psichogeninė
liga, ku iai būdinga padidėjęs di glumas, g ei as išsekimas, miego su ikimai, ege acinis i jausmų pe mainingu-
mas i pan. (EPTŽ 204).
33
Šizo enija (lo . schizoph enia < g . schizō – skaldy i + ph ēn – p o as) – endogeninė psichikos liga, ku i pasi-
eiškia į ai iais simp omais i sind omais – haliucinacijomis, kliedesiais, liguis ais a ek ais, panašiais į neu ozę a
psichopa iją, hebe enijos, ka a onijos, onei oidiniais i ki okiais sind omais (EPTŽ 321; ME II 253–254).
34
Pa kinsonizmas (lo . pa cinsonismus) – liguis a būsena, a si andan i pažeidus eks api amidinę sis emą (ypač
jos blyškųjį kamuolį i smegenų kamieno juodąją medžiagą) (EPTŽ 225; ME II 127).
35
Te miną onanis as, manding, pi masis p adėjo a o i gydy ojas Kazys G inius 1910 m. S eika os žu nale pas-
kelb ame s aipsnyje „Apie onanizmą“. Jį gydy ojas a ojo i ėlesniuose sa o da buose (1913; 1920; 1921).
Reikia pažymė i i ai, kad K. G inius pasiūlė i lie u išką skolinio a i ikmenį a pos b auky ojas (1920; 1921).
36
Ta puka io TŽŽ (1936: 700) onanis as (heb .) ‘asmuo, ku is se ga onanija, onanizmu’.
37
Onanizmas (lo . onanismus; pa adin a pagal Biblijos pe sonažo Judo sūnaus Onano, ku is p ak ika o ly inio
ak o nu aukimą su sa o žmonos sese imi, a dą) – o gazmo sukėlimas mechaniškai di ginan sa o e o ogenines
zonas, dažniausiai ly inius o ganus (EPTŽ 214), ki aip mas u bacija (ME II 101).
38
Ta puka io TŽŽ (1936: 882) sadis as ‘kankin ojas; asmuo, u įs palinkimų į sadizmą’.
39
Sadizmas (lo . sadismus; ma kizas de Sade’as (1740–1814) – p ancūzų ašy ojas, ap ašęs šį išk ypimą) – ly inis
išk ypimas, kai ly inis pasi enkinimas jaučiamas sukelian pa ne iui mo alinį a ba izinį skausmą (EPTŽ 271).
ME (II 242) iksuo as i asmens pa adinimas sadis as.
16
PAPILDOMI ŠALTINIAI
[D . A. Smals ys] 1929: Mediciniškos pagalbos eikimo psychiniams ligoniams eikalu
[Rega ding he P o ision o Medical Assis ance o he Men ally]. – Medicina 2, 108–
113.
[D . A. V.]. Pa a mės mo e ims, ku ios no i bū i s eikos [Tips o Women Who Wan o be
Heal hy], pagal Zielčaka pa ašė D . A. V., Tilžėje, 1899.
[D . F. Ma ulai is]. Džio a. Alkoholis [Tube culosis. Alcohol], Chicago, Ill, 1911.
[D . I. Skliu auskas] 1931: Apie cho ea mino is gydymą [Abou Cho ea Mino is
T ea men ]. – Medicina 4, 270–273.
[D . K. G .]. Apie naminius p a o ėlius i apie naminį šnapsą [Abou Homemade B ewe ies
and Homemade Schnapps]. – S eika a 2, 1920, 3–4.
[D . K. G inius]. Žmonių ligos [Human Diseases]. – S eika a 1, 1921, 1–4.
[D . L. Epš einas] 1928: Mokyklinio amžiaus aikų s eika os apsauga Kauno p adžios
mokyklose [Heal h Ca e o School-age Child en in Kaunas P ima y Schools]. –
Medicina 6, 402–415.
[D . T. Gu manas] 1925: Apie psicho e apiją [Abou Psycho he apy]. – Medicina 8, 551–559.
[D . V. Ku o ga] 1925: P o o ligonių sa a ankio da bo i lais o laikymo e apinės eikšmės
klausimu [On he The apeu ic Signi icance o Independen Wo k and F ee
Con inemen o Men ally Ill People]. – Medicina 5, 328–335.
[D- as A. Za cinas] 1933: P og esy inio pa alyžiaus gydymas su pienu [T ea ing P og essi e
Pa alysis wi h Milk]. – Medicina 3, 160–165.
[D- as F. Ma ulai is]. Ly iškos Ligos i Kaip nuo jų apsisaugo i [Sexually T ansmi ed Diseases
and How o P o ec You sel om Them], pa ašē D- as F. Ma ulai is. An a, pe žiu ē a
i page in a laida, So Bos on: Mass, 1915.
[D- as J. Bagdonas]. Kas eikia žino i apie ly ies ligas [Wha You Need o Know Abou Sexually
T ansmi ed Diseases], e ė iš okiečių kalbos D- as J. Bagdonas, Kaunas: 1920.
[D- as K. G inius]. Apie onanizmą [Abou Mas u ba ion]. – S eika a 12, 1910, 1–6.
[D- as K. G inius]. Si ilis i „606“ [Syphilis and “606”]. – S eika a 1, 1911, 1–8.
[D- as K. G inius]. Žmonių ligos [Human Diseases]. – S eika a 5–6, 1920, 1–4.
[D- as V. Ku o ga] 1925: P o o ligonių sa a ankio da bo i lais o laikymo e apinės eikšmės
klausimu [On he The apeu ic Signi icance o Independen Wo k and F ee
Con inemen o Men ally Ill People]. – Medicina 6–7, 385–395.
[D- as Vy . Bendo a ičius] 1930: Hys e ija Lie u os naujokų i ka ei ių a pe [Hys e ia
Among Li huanian Rec ui s and Soldie s]. – Medicina 3, 147–160.
[Epušė]. Ma ijampolės ligonbu is <...> [Ma ijampolė Hospi al <...>]. – Ūkininkas 12, 1897,
189.

17
[Gyd. Jonas Kai iūkš is] 1927: V. Psichia inės ligoninės 1925 me ų eikimo apž alga
[O e iew o he Ope a ion o he Vilnius Psychia ic Hospi al in 1925]. – Medicina
1–2, 64–68.
[Gyd. Kai iūkš is Jonas] 1928: Nauja p og esy inio pa alyžiaus e iologijoje [News in he
E iology o P og essi e Pa alysis]. – Medicina 1, 8–15.
[Gyd. Kai iūkš is Jonas] 1929: Apie p og esy inio pa alyžiaus gydymą mala ija [Abou he
T ea men o P og essi e Pa alysis wi h Mala ia]. – Medicina 3, 180–184.
[K. G .]. Kaip apsisaugo i nuo ne ų apsilpimo [How o P o ec You sel om Ne ous
B eakdowns]. – S eika a 1, 1913, 1–2.
[Med. d- as L. Gu manas] 1934: S e ilizacijos įs a ymo k i ika [C i icism o he S e iliza ion
Law]. – Medicina 2, 63–73.
[Med. gyd. M. Rozinas] 1935: Ši dies neu ozė i jos p iežas ys [Ca diac Neu osis and i s
Causes]. – Medicina 5, 355–358.
[P. A.]. Gi uoklybė mųsų ykš ė [D unkenness is Ou Scou ge], pa ašė P. A., Vilnius, 1907.
[Paulius]. Mik oo ganizmai [Mic oo ganisms]. – Va pas 10, 1890, 153–154.
[P i .-doc. med. d- as L. Gu manas] 1935: Psychikos eikšmė susi gimams i jų gydymui [The
Impo ance o he Psyche o Diseases and Thei T ea men ]. – Medicina 4, 250–263.
[S. Ma ulai is]. Sedob ol [Sedob ol]. – Medicina i gam a 2, 1913, 20.
EPTŽ: Enciklopedinis psichia ijos e minų žodynas [Encyclopedic Dic iona y o Psychia ic
Te ms], V. Mačiulis, J. Šu kus, A. Lapy ė, Vilnius: P es ika, 2017.
ME I: Medicinos enciklopedija [Medical Encyclopedia] 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla, 1991.
ME II: Medicinos enciklopedija [Medical Encyclopedia] 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla, 1993.
OED: Online E ymology Dic iona y, 2001–2024. P ieiga in e ne e:
h ps://www.e ymonline.com/.
TŽŽ 1936: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], sud. K. Bo u a,
P. Čepėnas, A. Si u y ė-Čepėnienė, Klaipėda: „Ry o“ B- ės sp.
TŽŽ 2001: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], a sak. ed.
A. Kinde ys, Vilnius: Alma li e a.
TŽŽ 2007: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], V. Vai ke ičiū ė,
4-as pa ais. i papild. leidimas, Vilnius: Žodynas.
VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija [Uni e sal Li huanian Encyclopedia], el. a ian as,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e:
h ps://www. le.l /.
Wikien: Wikipedia. The F ee Encyclopedia. P ieiga in e ne e:
h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Jacques_de_B%C3%A9 hencou .
18
Wiki : Wikipédia. Lʼencyclopédie lib e. P ieiga in e ne e:
h ps:// .wikipedia.o g/wiki/Jacques_de_B%C3%A9 hencou .
LITERATŪRA
Danilenko Vale ija P. 1977: Russkaja e minologija: Opy ling is ičeskogo opisanija [Russian
Te minology: An Expe ience o Linguis ic Desc ip ion], Mosk a: Nauka.
DLKG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika [G amma o he Mode n Li huanian
Language], ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Gai enis Kazimie as 1997: Te minizacija i de e minizacija [Te miniza ion and
De e miniza ion]. – Te minologija 4, 4–6.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys [Li huanian
Te minology: An Ou line o Theo y and Managemen ], Vilnius: LKI leidykla.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas [Dic iona y o Linguis ic
Te ms], Kaunas: Š iesa.
[Gyd. plk. l n. V. Bendo a ičius 1939]: A. a. p o . Juozas Blažys kaip psichia as [P o . Juozas
Blažys (Res E e nal) as a Psychia is ]. – Medicina 6, 417–426.
G inio Se gej V. 1993: V edenije e mino edenije [In oduc ion o Te minology], Mosk a:
Mosko skij Licej.
Inčiu ai ė-No eikienė Lina 2022: Hib idinių edinių i skolinių konku encija [Compe i ion
be ween Hyb id De i a i es and Bo owings]. – Bal is ica 57(1), 149–174. DOI:
h ps://doi.o g/10.15388/Bal is ica.57.1.2472.
Inčiu ai ė-No eikienė Lina, S undžia Boni acas 2024: Dėl daba inės lie u ių kalbos skolin ų
daik a a džių su p iesaga -acij-a da ybinės in e p e acijos [On he De i a ional
In e p e a ion o Bo owed Nouns wi h he Su ix -acij-a]. – Bal is ica 59(2), 297–14.
DOI: h ps://doi.o g/10.15388/Bal is ica.59.2.2550.
Keinys S asys 2005 [1973]: Te minologijos kū imo šal iniai [Sou ces o Te minology
De elopmen ]. – S asys Keinys. Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla.
Keinys S asys 2007: Gy asis skolinių p ide inimas i eikyba [Li e Adap a ion and P o ision
o Loanwo ds]. – Žmogus i žodis 9(1), 70–74.
Klima ičius Jonas 1996: Nuo liaudies e minijos p ie mokslinės [F om Folk o Scien i ic
Te minology]. – Te minologija 3, 4–25.
LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija [Li huanian Language Encyclopedia], pa .
K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LKG I: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis,
į a dis) [Li huanian G amma 1: Phone ics and Mo phology (Noun, Adjec i e,
Nume al, P onoun)], ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
19
Miliūnai ė Ri a 2024: Daik a a džiai su p iesaga -is as, -ė a ian iškumo, no mų i daba inės
bend inės lie u ių kalbos subs anda izacijos aspek u [Nouns wi h he Su ix -is as, -ė
in he Aspec o Va ia ion, No m and Subs anda diza ion o he Cu en S anda d
Li huanian Language]. – Ac a Linguis ica Li huanica 91, 175–195. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/all91-07.
[P i .-doc. d . L. Gu manas] Doc. J. Blažys: Į adas į psichia iją. V. D. Uni - o Medicinos
Fakul e o leidinys. Kaunas, 1935 m. 272 p. [In oduc ion o Psychia y. Jou nal o he
Facul y o Medicine o V. D. Uni . Kaunas, 1935. 272 p.]. – Medicina 5, 378–379.
[Röme is Mykolas 1939]: V. D. Uni e si e o Rek o iaus p o . M. Röme io kalba laidojan
a. a. p o . J. Blažį [V. D. Uni e si y Rec o P o . M. Röme ’s Speech a he Fune al o
P o . J. Blažys]. – Medicina 6, 409–412.
Sage Juan C. 1997: Te m Fo ma ion. – Handbook o Te minology Managemen 1: Basic
Aspec s o Te minology Managemen , comp. by S. E. W igh , G. Budin, Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 25–41.
S undžia Boni acas, Inčiu ai ė-No eikienė Lina 2022: Va dažodinių hib idinių p iesagų
edinių, pa adinančių asmenis, i bend ašaknių skolinių konku encija daba inėje
lie u ių kalboje [Compe i ion be ween Hyb id Su ixed Denominal Pe sonal Nouns
and Common Roo Bo owings in Con empo a y Li huanian]. – Bal is ica 57(2), 239–
261. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/Bal is ica.57.2.2486.
Supe anskaja Aleksand a V., Podolskaja Na alija V., Vasilje a Na alija B. 1989: Obščaja
e minologija: op osy eo iji [Gene al Te minology: Theo e ical Issues], Mosk a:
Nauka.
Supe anskaja Aleksand a V., Podolskaja Na alija V., Vasilje a Na alija V. 2003: Obščaja
e minologija: op osy eo iji [Gene al Te minology: Theo e ical Issues], Mosk a: URSS.
Šalkauskis S asys 1991 [1925]: Raš ai 2: Filoso ijos i pedagogikos e minija [W i ings 2:
Te minology o Philosophy and Pedagogy], Vilnius: Min is.
Ta a ino Vik o 2006: Obščeje e mino edenije: enciklopedičeskij slo a [Gene al Te minology:
Encyclopedic Dic iona y], Mosk a: Mosko skij Licej.
Tsa aklis A hanasios, Ka amanou Ma ianna, And ou sos Geo ge, Skandalakis Panagio is,
Venie a os Dionysios 2017: P e en ing Syphilis in he 16 h Cen u y: The
Dis inguished I alian Ana omis Gab iele Falloppio (1523–1562) and he In en ion o
he Condom. – Le In ezioni in Medicina 4, 395–398.
Umb asas Al ydas 2005: Asmenis į a dijan ys eisės e minai 1918–1940 m. Lie u os
kodeksuose [Law Te ms Naming Pe sons in Li huanian Legal Codes o 1918–1940]. –
Te minologija 12, 107–136.
Umb asas Al ydas 2018: Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose [Names o Pe sons
in Dic iona ies o Compu e Science]. – Te minologija 25, 107–127.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija [Theo y o Wo d Fo ma ion], 2-asis leidimas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
20
[D . V. Vaičiūnas] 1939: P o . Juozo Blažio moksliška eikla [Scien i ic ac i i ies o
P o . Juozas Blažys]. – Medicina 6, 413–417.
Vázquez-Espinosa Emma, Laganà Claudio, Vazquez Fe nando 2021: The G ea pox in Times
o Shakespea e & he Spanish Golden Age. – Li e a u a y En e medades In ecciosas 2,
2–51.
Zemle ičiū ė Palmi a 2020: Medicinos asmenų pa adinimai 1920 me ų nep iklausomos
Lie u os pi majame Medicinos žu nale [Names o Ac o s in he Medical Field in he
1920 Issues o Medicina, he Fi s Medical Magazine in Independen Li huania]. –
Li uanis ica 66(4), 302–322.
Zemle ičiū ė Palmi a 2024: Mi oniminiai e minai pi majame a puka io Lie u os
psichia ijos ado ėlyje [My honymic Te ms in Li huania’s Fi s Psychia y Tex book
om he In e -Wa Pe iod]. – Te minologija 31, 204–221. DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/ e m31-10.