Ac a Linguis ica Li huanica
2025, . 93, p. 1–16
Con en s link / Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online / elek oninis)
Copy igh © 2025 Laimu is Bilkis. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-04-25. Accep ed: / P iim a: 2025-08-14.
1
DĖL VIENO LINKMENŲ PARAPIJOS OIKONIMO PERKĖLIMO
On he T ans e o an Oikonym om Linkmenys Pa ish
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
E-mail: laimu [email protected]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-2902-4722
Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, an oponimika.
h ps://doi.o g/10.35321/all93-02
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama daba inio Mei onų kaimo, esančio Ignalinos ajono sa i aldybės i seniūnijos
e i o ijoje, a do aidos is o ija. Iš y us už ašymus XVI–XVIII amžiaus šal iniuose iš yškėja, kad šį oikonimą
galima p iski i pe kel inių ie o a džių g upei, nes iš p adžių juo bu o adinamas ki as kaimas – daba iniai
Ripaičiai, esan ys Ignalinos ajono sa i aldybės Linkmenų seniūnijoje. Tik nuo XVIII amžiaus p adžios juo p a-
dedama į a dy i šiuome inė gy en ie ė, ku ios pi minis a das bu o *An ad ingiai a pan. Ty imo duomenys
odo, kad oikonimo pe kėlimo p ocesas baigiasi XVIII amžiaus an oje pusėje. Tokią gy enamųjų ie ų a dų
kai ą odo is o ijos šal iniuose esan ys kaimų bu imo ie ų ap ašai, gy en iečių an oponimijos analizė i oiko-
nimų a ian ų a osena p aėjusių amžių dokumen uose.
Analizuojan is o inę medžiagą siekiama ne ik kons a uo i gy enamosios ie os a do pe nešimo ak ą,
be i apibūdin i šį a ejį pla esniame pe kel inių ie o a džių y imų kon eks e, pab ėž i jo sa i umą. Taip pa
pa eikiama s a s ymų, dėl kokių p iežasčių oks ne ipinis pe kėlimo eiškinys galėjo susi o muo i.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių ie o a džiai, oikonimų aida, pe kel iniai gy enamųjų ie ų a dai, kaimų
a dai *An ad ingiai, Méi onys, Ripáičiai.
ABSTRACT
The a icle examines he his o ical de elopmen o he name o he p esen -day illage o Mei onys,
loca ed in he e i o y o he Ignalina Dis ic Municipali y and elde ship. An analysis o eco ds om 16 h–18 h
cen u y sou ces e eals ha his oikonym can be classi ied as a ans e ed oponym, since i o iginally e e ed
o a di e en illage, he p esen -day Ripaičiai, si ua ed in he Linkmenys elde ship o he Ignalina Dis ic
Municipali y. I was only om he beginning o he 18 h cen u y ha he p esen -day se lemen began o be
2
e e ed o by his name. In con as , i s o iginal name was *An ad ingiai o a simila one. Resea ch da a indica e
ha he p ocess o oikonym ans e was comple ed in he second hal o he 18 h cen u y. This ype o change
in se lemen names is e idenced by desc ip ions o illage loca ions in his o ical sou ces, he analysis o
se lemen an h oponymy, and he usage o oikonym a ian s in documen s om pas cen u ies.
The analysis o his o ical ma e ial aims no only o es ablish he ac o he oponym ans e , bu also
o desc ibe his case wi hin he b oade con ex o esea ch on ans e ed oponyms and o highligh i s
dis inc i e ea u es. The s udy also o e s conside a ions on he possible easons behind he eme gence o such
an a ypical case o oponym ans e .
KEYWORDS: Li huanian oponyms, oikonym de elopmen , ans e ed se lemen names, illage names
*An ad ingiai, Méi onys, Ripáičiai.
1. ĮVADAS
Toponimikoje y a žinoma daug a ejų, kai į ai ioms ie oms pa adin i pe keliami ki ų
ie o ių a dai. Tokie į ki ą ie ą pe neš i oponimai adinami pe kel iniais
1
. Vie o a džių
pe kėlimo e d ė labai į ai i: šie a dai gali bū i a si adę ski inguose žemynuose, ski ingose
šalyse a ienos šalies keliose ie ose. Ko ge o, galima išski i du dažniausius oponimų
pe kėlimo būdus. Vienas iš jų susijęs ik su pačių ie o a džių pe nešimu ki oms ie o ėms
pa adin i. Šiais a ejais isų pi ma emiamasi ie ų a dų eikšmės ypa ybėmis, į a dijamų
ie o ių asocia y iu panašumu. Tokie pe kel iniai ie o a džiai dažnai a si anda iš isuo inai
žinomų pasaulio ie ų (žemynų, šalių, mies ų i ki okių geog a inių objek ų) pa adinimų. Jų
mo y acija gali bū i susijusi su gam inių, socialinių, is o inių, kul ū inių, poli inių ypa umų
panašumu, memo ialumu i ki okiais dalykais. Ši aip susida iusių y a i nemažai gy enamųjų
ie ų a dų. Pa yzdžiui, Lenkijoje dažniausi šio ipo oikonimai (kaimų i jų dalių a dai) y a
P aga (38), Ko ea (37), Sachalin (31), Ame yka (23), Rzym, Uk aina (po 14), Pa yż, Sybe ia
(po 13), Węg y (12), Kanada (11), Ka pa y, Made a (po 9), Be lejem, Kalwa ia, Kapkaz,
Pales yna (po 8), Wenecja (7) i . . (Ru kiewicz-Hanczewska 2019: 37–38). La ijos
pe kel iniai gy enamųjų ie ų a dai, ku ie ka u su ki ų objek ų onimais da adinami
egzo iškaisiais, keliaujančiaisiais, daugiausia adosi iš užsienio mies ų, šalių, egionų
pa adinimų: Ame ika, Bulgā ija, Ēģip e, I ālija, Uk aina, Pales ine, Roma, Venēcija, Pa īze,
Be līni, Va ša a, Maska a i pan. (Balode 2022: 161–173). Lie u oje p iskaičiuojama ben
kelios dešim ys pe kel inių o icialiai a ojamų oikonimų: Amè ika, k. P n, A ãbija, s. Ml ,
Flio eñcija, k. Rs, Kaukãzas, k. Kn, Loñdonas, k. Jon, Madagaskã as, k. Z , Pa ỹžius, k. Jon,
Š eicã ija, k. Jon, V lnius, k. Kp, i pan. (Vanagas 1988: 16–17).
Ki as pe kėlimo būdas susijęs ne ik su ie o a džių pe kėlimu, be i su gy en ojų
mig acija
2
. Didesnei a mažesnei e ninei žmonių g upei pakei us gy enamąją ie ą jie su
1
Onomas ikos e minologijos da buose pe kel iniais a dais adinami ik iniai žodžiai, pe kel i iš ieno objek o
ki am, pa yzdžiui, Pa yžius p ie Sama kando, Niujo kas ne oli Luhansko, daug ie o a džių Be lynas a Heidel-
be gas Jung inėse Ame ikos Vals ijose (OS 157). Vie o a džio pe kėlimu adinamas jo pe nešimas iš ieno geo-
g a inio objek o ki am objek ui pa adin i (Podolskaja 1978: 110). Onimas, a si adęs pe kėlus jį iš ki os ik inių
žodžių ka ego ijos, da adinamas ansonimu (Gałkowski 2024).
2
Kai ku iuose eikaluose pe kel iniais adinami dėl mig acijos a si adę, . y. ik iš pi minės ie os į ki ą ie ą su
gy en ojais pe kel i, ie o a džiai, plg. EKNR 18.
3
sa imi a sineša i bu usios e i o ijos į ai ių ie ų, daugiausia gy en iečių, a dų. Tokia
poli inių i ekonominių eiksnių inspi uo a gy en ojų i ie o a džių mig acija yks a iš ieno
žemyno į ki ą, iš ienos šalies į ki ą šalį. Ypač dideli į ai ių au ybių žmonių mig acijos s au ai
į ai iais is o ijos laiko a piais iksuo i iš Eu opos į Šiau ės i Pie ų Ame iką. Pa yzdžiui,
eigiama, kad nuo XVIII amžiaus iki XX amžiaus p adžios yko in ensy i Ško ijos gy en ojų
mig acija į daba inės Kanados e i o iją. Gy en ie es Naujojoje Ško ijoje i P inco Ed a do
saloje XVIII amžiaus pabaigoje i XIX amžiaus p adžioje daugiausia sukū ė mig an ai iš
Aukš u inės Ško ijos i aka inių salų, odėl dauguma gy enamųjų ie ų a dų p imena ie as
minė ose Ško ijos dalyse, o likusiose e i o ijose dauguma ie o a džių pe kel a iš Žemu inės
Ško ijos (Raybu n 1999: 313–323). Ti ian suomių mig aciją į Jung ines Ame ikos Vals ijas
nus a y a, kad Mineso os als ijoje y a ie ų, pa adin ų Suomijos kaimų a ki ų ie o ių
a dais (Kaups 1966: 377–397). Senųjų bal ų au ų ie o a džių pe kėlimo eiškiniais galima
laiky is Sembos šiau iniame pusiasalio k an e iksuo us kaimų a dus Sudau, Sudniken, ku ie
galėjo a si as i dėl XIII amžiuje ykusios ( ykdy os) sūdu ių mig acijos: iš is o ijos šal inių
žinoma, kad k yžiuočiai, numalšinę Didįjį p ūsų sukilimą, 1283 me ais i ėliau pe kėlė be eik
3000 sūdu ių iš i in žiau iai nusiaub os Sūdu os į Sembą (plačiau ž . BRMŠ II 124; K egždys
2009: 179–180; Subačius 2014: 43–44).
Nea mes ina, kad ie o a džiai, ypač gy enamųjų ie ų a dai, galėjo bū i pe keliami
i dėl idinės mig acijos, . y. gy en ojų kėlimosi ku kas mažesnėje e d ėje – į ki ą os pačios
šalies a als ybės ie ą. Pa yzdžiui, aiškinan is mies elio a do Kamaja
3
kilmę iškeliama
hipo ezė, jog šis oikonimas gy en ie ę aldžiusių sa ininkų galbū kažkada pe kel as iš
Kamojų mies elio
4
dab. Bal a usijoje a do (Vanagas 1996: 88–90)
5
. Vidinės mig acijos
nulem ų ie o a džių pe kėlimo a ejų as a i Es ijoje (Laansalu 2019: 112).
Žinoma i da ki okių, . y. nei su ie o a džių eikšmės panašumu, nei su gy en ojų
mig acija nesusijusių, pe kėlimo a ejų. Š ai eigiama, kad Lenkijos Sečkos kaimo a das (lenk.
Sieczka) ka u su gy en ie e (pas a ais) XX amžiaus p adžioje į daba inę ie ą bu o pe kel as
iš ki os e i o ijos, ku ią suplanuo a apželdin i mišku (OMP). Keli gy enamųjų ie ų a dų
pe kėlimo a ejai iksuo i Klaipėdos k aš o oikonimijoje: Gé iškiai galbū pe kel i Dėckių
kaimui pa adin i iš kaimo a do Ge we Mauschel šią gy en ie ę p ijungus p ie ki o kaimo,
Kálnu ėnai, kaip Gindulių kaimo a das, XX amžiuje galėjo a si as i pe nešus jį iš ki oje
ie oje bu usio kaimo okio pa ies onimo, bu usio kaimo a das Vaidauga 1923 me ais
pe kel as P õ nešių kaimo daliai i Ka lsbe go d a ui pa adin i (Kiseliūnai ė 2020: 88, 105–
106, 191).
3
Kamaja – mies elis Rokiškio . sa . Kamajų sen.
4
Kamójys – mies elis dab. Bal a usijos Vi ebsko s . Pas o ių .
5
Ši hipo ezė daba labiau ak uo ina kaip abs ak i okio pe kėlimo būdo galimybė, nes konk ečiu Kamajų a do
kilmės a eju aip kažin a galėjo bū i: ėlesniuose y imuose pas ebima, kad oikonimas g eičiausiai kilo iš
anden a džio *Kamajỹs a *Kamaja , ku iuo seniau adin as daba inis Pe iošiškio eže as (Baliulis 2016: 143,
146; LVŽ V 81). Beje, anden a dinės kilmės galimybės minė ame eikale nea me a i Aleksand as Vanagas.
4
Analizuojan į ai ius ie o a džių pe nešimo eiškinius išski iami keli ipai:
1) analogiškas a do pe kėlimas dėl asociacijos su a ie a a panašumo į ją; 2) me a o inis
a do pe kėlimas dėl asociacijos su są oka (koncep u); 3) me oniminis a do pe kėlimas dėl
yšio asociacijos, ku i y a dažnas i labai įp as as a ejis; 4) psichologinis a do pe kėlimas,
pa yzdžiui, paska in as jausmų, populia umo sume imais iš populia ių, madingų a dų ( . y.
dėl eponimizacijos), dėl saugumo, nos algijos; 5) socialinių eiksnių lem as a do pe da imas,
pa yzdžiui, kai p es ižiniais onimais pa adinamos pap as ai socialiniam eli ui p iklausančios
gy en ie ės (B ink 2016: 163–164). Analizuojan Es ijos ie o a džių pe kėlimo p ocesus
išski iami du pag indiniai pe kel ų a dų pog upiai: mig aciniai pe kel iniai a dai, mig a ę
ka u su pe sikėlėliais, i lyginamieji pe kel iniai a dai, imi uojan ys ki ų, ge iau žinomų,
ie o ių pa adinimus; šiems, kaip am ik as seman inis pog upis, da p iski iami i p oginiai
a dai (plačiau ž . Laansalu 2019: 109–125). Konk e inan pe kel inių la ių ie o a džių
a si adimo p iežas is išski iamas me a o inis mąs ymas – panašumo su į a dijamu objek u
įž alga, aip pa oje ie o ėje gy enančių a i inkamos au ybės gy en ojų ypa umai,
kul ū inės a is o inės asociacijos, am ik as ie o ės opog a inis pobūdis (a okus egionas,
žemės de lingumas), s e eo ipinis panašumas, is o iniai ak ai, d a ininkų užgaidos a
mada (Balode 2022: 172).
Ti ian is o inės Linkmenų pa apijos oikonimus, jų už ašymus is o ijos šal iniuose,
dėmesį a k eipė ienas išski inis daba inių Mei onų i Ripaičių kaimų a dų kai os a ejis,
odėl s aipsnyje no ima de aliai išanalizuo i i k ali ikuo i šį aidos p ocesą, nus a y i, a jis
gali ep ezen uo i ieną (lie u ių) ie o a džių pe kėlimo būdą. No in šį ikslą pasiek i
a liekamas is o inis y imas, s engiamasi už iksuo i i išsamiai ap a i kiek galima daugiau
is o inių ie o a džių už ašymų, pa eik i i pa y inė i kuo pla esnį šal iniuose į a dy ų ie o ių
is o inį, geog a inį kon eks ą, gy en ojų an oponimiją, nus a y i oikonimų ki imų
ch onologiją i galimas p iežas is.
2. OIKONIMŲ UŽRAŠYMAI XVI–XVII AMŽIAUS ISTORIJOS
DOKUMENTUOSE
Daba inis Mei onų
6
kaimas y a Ignalinos ajono sa i aldybės Ignalinos seniūnijoje.
Is o ijos šal iniuose pi mąka jis paminė as XVI amžiaus idu io (1554 m.) Linkmenų
alsčiaus in en o iuje, ku už ašy as kaimas Sioło Mey anskie
7
(LI 89–90), esan is pusė mylios
nuo Linkmenų d a o (od dwo a w poł mile). Ap ašoma, kad kaimo laukai galu a ba šonu
p asideda nuo Gėlainės upės (k ó e się poczynaią końcami albo bokami od zeczki Gieloyny) i
nuo Ž alkinės (Už alkinės?) iensėdžio (užusienio) (od zascianku, k o y zowią Żwołkinią) bei
nuo S učių (?) kaimo yskupo žemių (od ziem biskupich sioła S aciow), šonu p asideda nuo šio
6
Iš gy osios kalbos dažniau už ašy a a dininko o ma Méi onai, ečiau – Méi onys (VK). Toliau s aipsnyje
a ojamas o icialus a ian as Méi onys (Méi onų).
7
Šiame in en o iuje p iesaga -sk- (-skie) p idedama i ki ais a ejais, plg. į ašus mias eczko Łyngmianskie (LI 83)
(= Liñkmenys), Sioło Mineyszewskie (LI 88) (= *Mineišiai, dab. Mine škiemis), Sioło Ki deykowskie (= Ki de kiai)
(LI 96), odėl ji laiky ina lenkinimo p iemone.
5
kaimo iensėdžio (bokiem od zascianku egoż sioła), ki u galu – nuo Meigūnų (?) Kaniūkų
sienos (końcem d ugim od sciany konieczney sioła Mieyguncow Koniuchow), ki u šonu – nuo
Mineiškiemio kaimo sienos (bokiem d ugim od sciany sioła Minieyszewiczow). Kaimo
iensėdžiai ienu galu ibojasi su yskupo žemėmis (leżą końcem ku ziemiom biskupim y od
ziem biskupowych), ki u galu – su Kaniūkų kaimu (końcem d ugim od sciany sioła Koniuchow),
šonu susisiekia su šio kaimo šonine siena (bokiem d ugim od sciany boczney egoż sioła). Iš
in en o iuje nu ody ų ie o a džių neabejo inai galima iden i ikuo i i daba žinomą Gėlainės
upę bei šalia jos esan į Mineiškiemio kaimą, ku io senesnės o mos bu o Mineišiai i
Mineišėnai
8
; da ž . 1 pa eikslą.
1 pa eikslas. Gėlainės upės i Mineiškiemio kaimo, su ku iais ibojosi 1554 me ais paminė a gy en-
ie ė Sioło Mey anskie, bu imo ie a. Žemėlapis © Lie u os Respublikos aplinkos minis e ija,
© VšĮ S a ybų sek o iaus ys ymo agen ū a, [2025]
Tame pačiame 1554 me ų šal inyje minimas d i mylios nuo Linkmenų d a o (od dwo a
dwie mile) esan is kaimas Sioło Un ad yngi, ku io žemių pi ma galinė siena p asideda nuo
Eše inio eže o (ku jezio u Ose un), ki a šoninė siena eina nuo ka ališko miško iensėdžio (od
zascianku puszczy j. k. msci), ečia – nuo D ingio eže o (od jezio a, k o e zowią D yngi) i nuo
ponui Mikalojui Na bu ui p iklausančio Juodinio eže o (k o e zowią Jadyn hy
9
) bei Pe o
Na bu o gy en ie ės Żeńun a Zi iun
10
, ke i a siena – nuo minė o kaimo iensėdžio i kelio
iš Linkmenų į Salaką (LI 100). Kaimui Un ad yngi lokalizuo i s a bus i jo iensėdžių ap ašas,
ku minimi laukai, esan ys Pabi žės saloje
11
(na os owie, k ó y zo(wią) Pobie ze) a p d a o
šienaujamų pie ų, adinamų Pabi žėmis, i Asalnų bei Lūšių eže ų (miedzy sianożęciami
dwo nemi Pobie zami a miedzy jezio em Osolnem y jezio em Lussem). Nus a y i kaimo
8
Plačiau dėl upė a džio Gėla nė i kaimo a do Mine škiemis bei senesnių jo o mų *Mineišiai, *Mineišėnai
ž . Bilkis 2023: 64–66, 84–86.
9
Juodinio eže as uome galėjo bū i adin as *Juodin u.
10
In en o ius publikuo as pagal 3 išlikusius nuo ašus, K. Jablonskio adinamus A, B, C, odėl pi moji gy en-
ie ės a do o ma pa eik a iš pa ikimiausio nuo ašo A, o išnašoje nu ody as i nuo ašo B a ian as.
11
Iš ik ųjų ai y a ne sala, o pusiasalis.
Gėla nė
Mine škiemis

6
*An ad ingiai
12
bu imo ie ą nė a labai sunku, nes jis bu o a p Eše inio, D ingio
13
, Juodinio
eže ų, ka ališko miško, ku is g eičiausiai apa in inas su daba iniu Linkmenų mišku, i kelio
Linkmenys–Salakas. Jo ienkiemių žemės siekė Pabi žės pusiasalį. Toks geog a inis
apibūdinimas iš esmės a i inka daba inio Mei onų kaimo e i o ijos išsidės ymą; ž . 2
pa eikslą.
2 pa eikslas. An ad ingių kaimo ie a a p Eše inio, D ingio, Juodinio eže ų pagal 1554 me ų ap ašą.
Žemėlapis © Lie u os Respublikos aplinkos minis e ija, © VšĮ S a ybų sek o iaus ys ymo
agen ū a, [2025]
Tokias oikonimų bei kaimų bu imo ie as paliudija i XVII amžiaus I pusės duomenys.
Vilniaus ijūnijos 1636 me ų in en o iuje už ašy as Linkmenų d a ui p iklausan is kaimas
Sioło Meÿ anÿ (VTII 21 ). Ap ašan jo žemes pažymė a, kad isas p ie oles a lieka ka u su
Tikminų (dab. Rukšėnų) kaimu
14
(Powinność Ich wewszÿ[s] kim za owno Siołem Tykmianskim).
Kaimui p iklauso iensėdis Ƶascianek Bolmi skis, nuo ku io mokesčius moka asmuo B olinski
Kaspe . Spė ina, kad asmen a dis B olinski už ašy as klaidingai, nes Mei onų kaimo gy en ojų
12
Pagal į ašą Sioło Un ad yngi isų pi ma galima ekons uo i lie u išką daugiskai os o mą *An ad ingiai, ačiau
įmanomi i a ian ai *An ad ingis, *An ad ingė, plg. panašius is o inius už ašymus de Villa Kie deyki, de Ki deyki
1743, 1753 (= Ki de kiai), de S ipeyki 1756, de S ypeyki 1758, 1760 (= S ipe kiai), de Villa Ak iemi 1748 (=
Ak emiai), de Muſ eyki 1750 (= Mus e kiai) i de minieyszkiemi 1758, de mineyszkiemi 1758, de Mineyszkiemi
1760 (= Mine škiemis, Mine škiemio?), de Łapiekałni 1760 (= Lãpiakalnis, Lãpiakalnio?) bei de An ogowi 1745 (=
An ãga ė, iš An ãga ės), de An alksni 1747 (= Añ alksnė, iš Añ alksnės) (Bilkis 2023: 51, 74–75, 115, 123).
Is o inio už ašymo p adžios Un a- neabejo inai odo y ų aukš aičiams būdingą d iga sio [an] e imą [un]
(An a-), da plg. Linkmenų pa apijos oikonimus de Un ogowie 1744, 1746, 1748, 1750, 1753, 1754 (= An ãga ė),
de Vn okolnie 1751 (= An ãkalnis) (Bilkis 2023: 34), ki ų y ų Lie u os pa apijų gy en iečių a dus de Vn amal-
kies 1683 (= An ãmalkės ė) (Ga liauskas 2004: 156), Un abał a 1819 (= An ãbal ė) (Ga liauskas 2005: 1046).
13
Tai, kad gy en ie ė u ė ų bū i šalia D ingio eže o, odo i oikonimo *An ad ingiai kilmė – ai p iešdėlio an a-
edinys, kilęs iš eže o a do D ngis.
14
Apie daba inio Rukšėnų kaimo a dų kai ą plačiau ž . Bilkis 2024: 363–377.
Eše nis
Pab žės
pùsiasalis
D ngis
Juod nis
dab. Méi onys
7
są aše y a asmuo Kaspe Balinski, g eičiausiai as pa s iensėdį aldęs žmogus. Kadangi
paminė i Tikminai (dab. Rukšėnai) y a ne oli Mineiškiemio kaimo i Gėlainės upės, galima
many i, kad 1554 i 1636 me ais minimos gy en ie ės Sioło Mey anskie, Sioło Meÿ anÿ bu o
oje pačioje ie oje. Tą ne iesiogiai pa i ina i jų asmen a džiai: 1554 me ais en gy eno
asmuo And zey Alechnowicz, o 1636 me ais – Ianuk Aleknianis, Ian Alekniewicz.
Tame pačiame 1636 me ų in en o iuje už ašy as i An ad ingių kaimas: Siolo
An ÿd igi
15
(VTII 24 ). Jam p iklauso i ne oli daba inių Mei onų esan is Pabi žės iensėdis
(Ƶascianek Pobi ziz), ku iame gy eno asmuo S anisław Iozephowicz, aip pa iensėdis
*Asalninis (Ƶascianek Aselninis), gy enamas žmogaus, į a dy o kaip Ma ul Di wanski. Kaip
minė a, šalia daba inių Mei onų esan i Pabi žės gy en ie ė ( uome – iensėdis) An ad ingių
kaimui p iklausė i 1554 me ais. Asalninio iensėdis
16
neabejo inai bu o p ie Asalnų eže o,
besid iekiančio iki nūnykščių Mei onų. Taigi galima eig i, kad 1636 me ais paminė ų
An ad ingių bu imo ie a u ėjo bū i okia pa i, kaip i 1554 me ų gy enamosios ie os Sioło
Un ad yngi, o oikonimu *An ad ingiai uome bu o adinamas daba inis Mei onų kaimas.
3. GYVENVIEČIŲ VARDŲ KAITA IR NUSISTOVĖJIMAS
Vėlesni už ašymai jau a spindi oikonimų kai ą. Vilniaus ijūnijos 1732 me ų
in en o iuje už ašy as An ad ingio kaimas, da adinamas Mei onimis: Wies Un yd yngi
17
alias
18
Mey anÿ (VTIII 6). Jam, be ki ų, p iklauso Pabi žės (Zascianek Pobi zis) bei Asalninio
(Zascia[nek] Osolninis) iensėdžiai, ku ie šiam kaimui p iski i i 1636 me ų in en o iuje. Be
o, su ašan gy en ojus iksuo as bajo as Michał Haydukian Boia zyn, o 1636 me ų šal inyje
už ašy as bend ašakniu asmen a džiu adinamas žmogus Bał omieÿ Hayduk. Taigi šių
ie o ių, ku ių paminėjimus ski ia bemaž 100 me ų, apa umą pa i ina iek geog a inis, iek
an oponiminis kon eks as. Vadinasi, An ad ingių kaimas XVIII amžiaus I pusėje im as adin i
i Mei onimis.
Šiame 1732 me ų šal inyje minimas kaimas Wies Rypaycie (VTIII 5). Jam p iklausė
iensėdis, ku iame gy eno asmuo Ma cin Mickiewicz, i iensėdis Baliniſzki, alias Bolmi ski.
P isimenan , kad 1636 me ų in en o iuje Bolmi skis apibūdin as kaip Mei onų kaimui
p iklausan is iensėdis, galima kons a uo i oikonimų ki imą: kaimas, seniau adin as
Mei onimis, XVIII amžiaus I pusėje p adė as adin i Ripaičiais. Daba inis Ripaičių kaimas
19
15
Fo ma An ÿd igi neabejo inai y a aš ininko ik as p aleidus aidę n ( . y. u ė ų bū i An ÿd ingi). Tokių klai-
dingų už ašymų p aleidžian aides is o inėje oikonimijoje pasi aiko ne e ai, plg. a ejus su p aleis a n de An a-
kiawa 1729 (= *An akiaunė), de Asaliszki 1752 (= *Asalniškis) (Bilkis 2023: 32, 35, 39).
16
Plačiau apie šios gy en ie ės i jos a dų is o iją ž . Bilkis 2023: 39–44.
17
Fo ma Un yd yngi (ne Un ad yngi), ma y , y a aš ininko pada inys, a si adęs dėl po o einančios y į akos, plg.
panašius oikonimų už ašymo a ejus ex Villa Łyszczycy 1751 (= *Lūšýkš is, *Lūšýkščiai), de Pasiey y 1752 (=
Páise ė) (Bilkis 2023: 63, 64).
18
Lo . alias = ‘ki aip’.
19
Ripáičiai – kaimas U enos . sa . Saldu iškio sen. Oikonimas g eičiausiai kildin inas iš a d. *Ripái is, dėl ku io
plg. p d. R pas, R pelis (PDB). Tokios šaknies asmen a džio bu imą Linkmenų pa apijoje gali ody i, ma y , iš
a d. Ripelis kilęs kaimo a das Ripẽlialaukis, ku is Linkmenų bažnyčios me ikuose už ašy as nuo XVIII amžiaus
8
y a p ie Gėlainės upės, ibojasi su Mineiškiemiu, aigi jo geog a inė padė is a i inka 1554
me ais pa eik ą Mei onų e i o ijos ap ašymą; da ž . 3 pa eikslą.
3 pa eikslas. Daba inio Ripaičių (bu . Mei onų) kaimo ie a. Žemėlapis © Lie u os Respublikos
aplinkos minis e ija, © VšĮ S a ybų sek o iaus ys ymo agen ū a, [2025]
Oikonimų kai os p ocesas a sispindi i 1744 me ų Vilniaus yskupijos sinodo pa apijų
i gy en iečių są aše, ku iame y a Linkmenų pa apijai p iklausan ys kaimai Mey ány ſeu
20
Rypáyćie i Un yd yngie (SDV 82). Kaip ma y i, šiuo a eju da išlaiky as senesnis daba inio
Ripaičių kaimo a das Méi onys, jau u in is ėlesnį a ian ą, o oikonimas *An ad ingiai
pa eik as be a ian o. Vie o a džių a ian iškumą bei i smą aiškiai galima a sek i i 1761
me ų Vilniaus ijūnys ės ekonomijos in en o iuje, ku iame už ašy i kaimai Wies Rypaycie .
21
Mey any (VTEI 12) i Wies Mey any . Un yd yngi (VTEI 13). Mei onų, a ba An ad ingių,
kaimui p iklausė Pabi žės kaimas i iensėdis (Pobi zyś). Ši gy en ie ė jau kelis ka us minė a
anks esniuose šal iniuose kaip An ad ingių kaimo p iklausinys.
Analizuojan kiek ėlesnių is o ijos šal inių duomenis galima ma y i po oikonimų
a ija imo laiko a pio a si adusį nusis o ėjimą. B eslaujos dekana o 1782–1783 me ų
izi acijos dokumen uose į ašy as Linkmenų pa apijos kaimas Rypajcie, p iklausan is
Linkmenų d a ui (B slDV 139) i Palūšės pa apijos kaimas Mej any, esan is pusė mylios nuo
Linkmenų (B slDV 372). Panašūs duomenys su ašy i i 1784 me ų B eslaujos dekana o
ie o a džių są ade: čia už iksuo as Vilniaus ijūnys ės kaimas Rypaycie, esan is Linkmenų
pa apijoje (B slDVS 212) i os pačios ijūnijos kaimas Mey any, p iklausan is Palūšės pa apijai
(B slDVS 337). Šie dokumen ai liudija, kad XVIII amžiaus II pusėje susikū usiai Palūšės
pabaigos: Rypela 1790 (LkmK III 172). Gana ne olimoje Daugailių pa apijoje XVIII amžiaus p adžioje už iksuo as
bend ašaknis asmen a dis Casimi us Ripinſki 1706 (DglK 217 ).
20
Lo . ſeu = ‘a ba’.
21
Taip į aše su umpin as lo . el = ‘a , a ba’.
Ripáičiai
Gėla nė
Mine škiemis
9
pa apijai p iklausė ne oli Palūšės esan is An ad ingių kaimas, jau adinamas ik Mei onimis,
o Linkmenų pa apijos e i o ijoje bu o a čiau Linkmenų išsidės ęs Ripaičių kaimas, jau
ne adinamas Mei onimis.
Išlikusiose Linkmenų bažnyčios me ikų knygose, ku ių į ašai p asideda nuo 1708
me ų, bu ęs Mei onų kaimas adinamas ik Ripaičiais, o bu ęs An ad ingių kaimas – ik
Mei onimis. No s šiuose šal iniuose nė a gy en iečių geog a inių ap ašų, nenu odomi
p iklausan ys iensėdžiai i pan., ačiau jas iden i ikuo i nesunkiai galima pagal nu ody us
asmen a džius. Iš me ikų į ašų ma y i, kad Ripaičiuose gy en a asmenų, ku ių an ieji
asmen a džiai bu o Alekna, Guiga, Klimašauskas (i a i inkami mo e iški an oponimai), plg.
į ašus: k ikš o ė as Iosephɡ Alechna de illa Rypaicie 1708 (LkmK I 4); k ikš o ė as Iosephɡ
Alechna de illa Rypaicie 1710 (LkmK I 8); ė ai Ma h... Alechna e Agne is Łupikicia de Rypaicie
1711 (LkmK I 9 ); k ikš o mo ina Agne e Alech'owa de Rypaicie 1712 (LkmK I 13); ė ai
Ma hia alechna e Agne is Łupikicia de ypaycie; k ikš o mo ina Ca ha ina alechnowa De
Rypaycie 1721 (LkmK I 44); ė ai Adami Guyga e Sophia 1725 (LkmK I 60 ); ė ai And ea
Klimaszewski e Ca ha inæ Guygowna de illa Rypayci 1727 (LkmK I 65 ); k ikš o ė as Ionas
Guyga <...> Rypaycen 1730 (LkmK I 73 ); k ikš o mo ina Regino oleknicy de illa Ripacy 1738
(LkmK I 98). Jau ap a ame panašaus laiko a pio (1732 m.) in en o iuje kaimo Rypaycie
gy en ojais nu ody i Ian Guygo, Maciey Olechno, Kazimie z Olechno, Adam Guygo. Kiek
ėlesnis (1761 m.) šal inis liudija, kad kaime Rypaycie . Mey any gy eno Ian Guygo, Adam
Olechno, Je zy Olechno, And ... Klimaſʓewski. Asmen a džiais Ma h... Alechna (Ma hia
alechna) i Maciey Olechno, Adami Guyga i Adam Guygo, Ionas Guyga i Ian Guygo, And ea
Klimaszewski i And ... Klimaſʓewski gali bū i į a dy i ne gi ie pa ys asmenys. Bažny inėje
knygoje Mei onimis adinamoje gy en ie ėje už ašy i asmenys ė ai Casimi i Haidukan e
Elisabe ha Dawbo icia de Mey any 1711 (LkmK I 10 ); k ikš o mo ina Ca ha ina Haidukienowa
de Mey ... 1711 (LkmK I 10 ); ė ai Nicolai Haidukian e Ca ha inæ Ras enicia de Mei any 1712
(LkmK I 12); mo ina Ch ys ynæ Haidukicia de Mey any, k ikš o ė as Casimi ɡ Haidukian de
Mey any 1712 (LkmK I 12); ė as Ma hiæ Gaideliſ, k ikš o ė as Nicolaɡ Haidukian de Mey any
1712 (LkmK I 14 ); k ikš o ė as Casimi us Haidukian de Mei any 1714 (LkmK I 20); ė ai
Michaelis Rymszelis e Ma ianna Haydukowna de Mey any 1715 (LkmK I 24 ); ė as Nicolai
Rymſeliſ de illa Mey any 1718 (LkmK I 31); k ikš o ė ai Nicolaɡ Eydukian e E a Eydukowna
de Mey any 1725 (LkmK I 60 ). Tokiais pačiais asmen a džiais gy en ie ės Wies Un yd yngi
alias Mey anÿ gy en ojai į a dijami i 1732 me ų in en o iuje, plg. Michał Haydukian
Boia zyn, Mikul Rymszel, Ma yasz Gaidelis. An oponimai Nicolai Haidukian (Nicolaɡ
Haidukian) i Michał Haydukian, Ma hiæ Gaideliſ i Ma yasz Gaidelis, Michaelis Rymszelis
(Nicolai Rymſeliſ) i Mikul Rymszel g eičiausiai į a dija uos pačius žmones.
16
SDV: Synodus dioecesana Vilnensis ab jlluſ iſſimo, excellen iſſimo ac e e endiſſimo domino
D. Michaele Ioanne Zienkowicz dei & apoſ olicæ sedis g a iâ episcopo Vilnensi in eccleſia
ca hed ali sua, Anno dni MDCCXLIV. Diebus 10. 11. 12 m. Feb . celeb a a, Vilnæ
Sac : Reg: Majeſ a is Akadem: Soc: JESU.
Subačius Kęs u is 2014: Sūdu iai em iniai – įžymieji gin a au ojai Semboje [Sūdu a’s
Exiles – he Famous Ambe Collec o s]. – Te a Ja wezeno um 6, 25–61.
Š nčM : [Š enčionių pa apinės bažnyčios 1771–1819 m. mi ies me ikų knyga] [Š enčionys
Pa ish Chu ch Dea h Regis e o he Yea s 1771–1819]. Saugoma Š enčionių
bažnyčios a chy e.
Tyla An anas 1966: Pi mosios ašy inės žinios apie Linkmenų apylinkes [The Fi s W i en
Reco ds abou he Linkmenys A ea]. – Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 22–42.
UžpK : [Užpalių pa apinės bažnyčios 1764–1786 m. k ikš o me ikų knyga] [Užpaliai Pa ish
Chu ch Bap ismal Regis e o 1764–1786], LVIA, F. 3003, Ap . 41, B. 3.
Vanagas Aleksand as 1988: Pe kel iniai ie o a džiai Lie u oje [T ans e ed Place Names in
Li huania]. – Mokslas i gy enimas 5, 14–17.
Vanagas Aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai [Li huanian Town Names], Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
VK: Vie o a džių, už ašy ų iš gy osios kalbos, ka o eka, saugoma Lie u ių kalbos ins i u o
Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o a chy e [The Ca alogue o Li huanian Place
Names W i en om he Spoken Language o he Resea ch Cen e o Bal ic
Languages and Onomas ics a he Ins i u e o he Li huanian Language].
VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija [Uni e sal Li huanian Encyclopedia]. P ieiga in e ne e:
h ps://www. le.l . [žiū ė a 2025-04-02].
VTEI: [Vilniaus ijūnys ės ekonomijos 1761 m. in en o ius] [In en o y o he Vilnius Lo d
Lieu enan Economy in 1761], LVIA SA 3781.
VTII: Inwen a z Wszÿ[s] kiego Ciwunʃ wa Wilenʃkiego ... [Vilniaus ijūnijos 1636 m. in en o ius]
[In en o y o Vilnius Lo d Lieu enan om 1636], VUB RS, F1-F14.
VTIII: Inwen a z Ciwuns wa Wilenskiego ... [Vilniaus ijūnijos 1732 m. in en o ius] [In en o y
o Vilnius Lo d Lieu enan om 1732], VUB RS, F1-F92.