Dėl vieno Linkmenų parapijos oikonimo perkėlimo

Ac a Linguis ica Li huanica 2025, . 93, p. 1–16 Con en s link / Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online / elek oninis) Copy igh © 2025 Laimu is Bilkis. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-04-25. Accep ed: / P iim a: 2025-08-14. 1 DĖL VIENO LINKMENŲ PARAPIJOS OIKONIMO PERKĖLIMO On he T ans e o an Oikonym om Linkmenys Pa ish LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as E-mail: laimu [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-2902-4722 Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, an oponimika. h ps://doi.o g/10.35321/all93-02 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjama daba inio Mei onų kaimo, esančio Ignalinos ajono sa i aldybės i seniūnijos e i o ijoje, a do aidos is o ija. Iš y us už ašymus XVI–XVIII amžiaus šal iniuose iš yškėja, kad šį oikonimą galima p iski i pe kel inių ie o a džių g upei, nes iš p adžių juo bu o adinamas ki as kaimas – daba iniai Ripaičiai, esan ys Ignalinos ajono sa i aldybės Linkmenų seniūnijoje. Tik nuo XVIII amžiaus p adžios juo p a- dedama į a dy i šiuome inė gy en ie ė, ku ios pi minis a das bu o *An ad ingiai a pan. Ty imo duomenys odo, kad oikonimo pe kėlimo p ocesas baigiasi XVIII amžiaus an oje pusėje. Tokią gy enamųjų ie ų a dų kai ą odo is o ijos šal iniuose esan ys kaimų bu imo ie ų ap ašai, gy en iečių an oponimijos analizė i oiko- nimų a ian ų a osena p aėjusių amžių dokumen uose. Analizuojan is o inę medžiagą siekiama ne ik kons a uo i gy enamosios ie os a do pe nešimo ak ą, be i apibūdin i šį a ejį pla esniame pe kel inių ie o a džių y imų kon eks e, pab ėž i jo sa i umą. Taip pa pa eikiama s a s ymų, dėl kokių p iežasčių oks ne ipinis pe kėlimo eiškinys galėjo susi o muo i. ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių ie o a džiai, oikonimų aida, pe kel iniai gy enamųjų ie ų a dai, kaimų a dai *An ad ingiai, Méi onys, Ripáičiai. ABSTRACT The a icle examines he his o ical de elopmen o he name o he p esen -day illage o Mei onys, loca ed in he e i o y o he Ignalina Dis ic Municipali y and elde ship. An analysis o eco ds om 16 h–18 h cen u y sou ces e eals ha his oikonym can be classi ied as a ans e ed oponym, since i o iginally e e ed o a di e en illage, he p esen -day Ripaičiai, si ua ed in he Linkmenys elde ship o he Ignalina Dis ic Municipali y. I was only om he beginning o he 18 h cen u y ha he p esen -day se lemen began o be 2 e e ed o by his name. In con as , i s o iginal name was *An ad ingiai o a simila one. Resea ch da a indica e ha he p ocess o oikonym ans e was comple ed in he second hal o he 18 h cen u y. This ype o change in se lemen names is e idenced by desc ip ions o illage loca ions in his o ical sou ces, he analysis o se lemen an h oponymy, and he usage o oikonym a ian s in documen s om pas cen u ies. The analysis o his o ical ma e ial aims no only o es ablish he ac o he oponym ans e , bu also o desc ibe his case wi hin he b oade con ex o esea ch on ans e ed oponyms and o highligh i s dis inc i e ea u es. The s udy also o e s conside a ions on he possible easons behind he eme gence o such an a ypical case o oponym ans e . KEYWORDS: Li huanian oponyms, oikonym de elopmen , ans e ed se lemen names, illage names *An ad ingiai, Méi onys, Ripáičiai. 1. ĮVADAS Toponimikoje y a žinoma daug a ejų, kai į ai ioms ie oms pa adin i pe keliami ki ų ie o ių a dai. Tokie į ki ą ie ą pe neš i oponimai adinami pe kel iniais 1 . Vie o a džių pe kėlimo e d ė labai į ai i: šie a dai gali bū i a si adę ski inguose žemynuose, ski ingose šalyse a ienos šalies keliose ie ose. Ko ge o, galima išski i du dažniausius oponimų pe kėlimo būdus. Vienas iš jų susijęs ik su pačių ie o a džių pe nešimu ki oms ie o ėms pa adin i. Šiais a ejais isų pi ma emiamasi ie ų a dų eikšmės ypa ybėmis, į a dijamų ie o ių asocia y iu panašumu. Tokie pe kel iniai ie o a džiai dažnai a si anda iš isuo inai žinomų pasaulio ie ų (žemynų, šalių, mies ų i ki okių geog a inių objek ų) pa adinimų. Jų mo y acija gali bū i susijusi su gam inių, socialinių, is o inių, kul ū inių, poli inių ypa umų panašumu, memo ialumu i ki okiais dalykais. Ši aip susida iusių y a i nemažai gy enamųjų ie ų a dų. Pa yzdžiui, Lenkijoje dažniausi šio ipo oikonimai (kaimų i jų dalių a dai) y a P aga (38), Ko ea (37), Sachalin (31), Ame yka (23), Rzym, Uk aina (po 14), Pa yż, Sybe ia (po 13), Węg y (12), Kanada (11), Ka pa y, Made a (po 9), Be lejem, Kalwa ia, Kapkaz, Pales yna (po 8), Wenecja (7) i . . (Ru kiewicz-Hanczewska 2019: 37–38). La ijos pe kel iniai gy enamųjų ie ų a dai, ku ie ka u su ki ų objek ų onimais da adinami egzo iškaisiais, keliaujančiaisiais, daugiausia adosi iš užsienio mies ų, šalių, egionų pa adinimų: Ame ika, Bulgā ija, Ēģip e, I ālija, Uk aina, Pales ine, Roma, Venēcija, Pa īze, Be līni, Va ša a, Maska a i pan. (Balode 2022: 161–173). Lie u oje p iskaičiuojama ben kelios dešim ys pe kel inių o icialiai a ojamų oikonimų: Amè ika, k. P n, A ãbija, s. Ml , Flio eñcija, k. Rs, Kaukãzas, k. Kn, Loñdonas, k. Jon, Madagaskã as, k. Z , Pa ỹžius, k. Jon, Š eicã ija, k. Jon, V lnius, k. Kp, i pan. (Vanagas 1988: 16–17). Ki as pe kėlimo būdas susijęs ne ik su ie o a džių pe kėlimu, be i su gy en ojų mig acija 2 . Didesnei a mažesnei e ninei žmonių g upei pakei us gy enamąją ie ą jie su 1 Onomas ikos e minologijos da buose pe kel iniais a dais adinami ik iniai žodžiai, pe kel i iš ieno objek o ki am, pa yzdžiui, Pa yžius p ie Sama kando, Niujo kas ne oli Luhansko, daug ie o a džių Be lynas a Heidel- be gas Jung inėse Ame ikos Vals ijose (OS 157). Vie o a džio pe kėlimu adinamas jo pe nešimas iš ieno geo- g a inio objek o ki am objek ui pa adin i (Podolskaja 1978: 110). Onimas, a si adęs pe kėlus jį iš ki os ik inių žodžių ka ego ijos, da adinamas ansonimu (Gałkowski 2024). 2 Kai ku iuose eikaluose pe kel iniais adinami dėl mig acijos a si adę, . y. ik iš pi minės ie os į ki ą ie ą su gy en ojais pe kel i, ie o a džiai, plg. EKNR 18. 3 sa imi a sineša i bu usios e i o ijos į ai ių ie ų, daugiausia gy en iečių, a dų. Tokia poli inių i ekonominių eiksnių inspi uo a gy en ojų i ie o a džių mig acija yks a iš ieno žemyno į ki ą, iš ienos šalies į ki ą šalį. Ypač dideli į ai ių au ybių žmonių mig acijos s au ai į ai iais is o ijos laiko a piais iksuo i iš Eu opos į Šiau ės i Pie ų Ame iką. Pa yzdžiui, eigiama, kad nuo XVIII amžiaus iki XX amžiaus p adžios yko in ensy i Ško ijos gy en ojų mig acija į daba inės Kanados e i o iją. Gy en ie es Naujojoje Ško ijoje i P inco Ed a do saloje XVIII amžiaus pabaigoje i XIX amžiaus p adžioje daugiausia sukū ė mig an ai iš Aukš u inės Ško ijos i aka inių salų, odėl dauguma gy enamųjų ie ų a dų p imena ie as minė ose Ško ijos dalyse, o likusiose e i o ijose dauguma ie o a džių pe kel a iš Žemu inės Ško ijos (Raybu n 1999: 313–323). Ti ian suomių mig aciją į Jung ines Ame ikos Vals ijas nus a y a, kad Mineso os als ijoje y a ie ų, pa adin ų Suomijos kaimų a ki ų ie o ių a dais (Kaups 1966: 377–397). Senųjų bal ų au ų ie o a džių pe kėlimo eiškiniais galima laiky is Sembos šiau iniame pusiasalio k an e iksuo us kaimų a dus Sudau, Sudniken, ku ie galėjo a si as i dėl XIII amžiuje ykusios ( ykdy os) sūdu ių mig acijos: iš is o ijos šal inių žinoma, kad k yžiuočiai, numalšinę Didįjį p ūsų sukilimą, 1283 me ais i ėliau pe kėlė be eik 3000 sūdu ių iš i in žiau iai nusiaub os Sūdu os į Sembą (plačiau ž . BRMŠ II 124; K egždys 2009: 179–180; Subačius 2014: 43–44). Nea mes ina, kad ie o a džiai, ypač gy enamųjų ie ų a dai, galėjo bū i pe keliami i dėl idinės mig acijos, . y. gy en ojų kėlimosi ku kas mažesnėje e d ėje – į ki ą os pačios šalies a als ybės ie ą. Pa yzdžiui, aiškinan is mies elio a do Kamaja 3 kilmę iškeliama hipo ezė, jog šis oikonimas gy en ie ę aldžiusių sa ininkų galbū kažkada pe kel as iš Kamojų mies elio 4 dab. Bal a usijoje a do (Vanagas 1996: 88–90) 5 . Vidinės mig acijos nulem ų ie o a džių pe kėlimo a ejų as a i Es ijoje (Laansalu 2019: 112). Žinoma i da ki okių, . y. nei su ie o a džių eikšmės panašumu, nei su gy en ojų mig acija nesusijusių, pe kėlimo a ejų. Š ai eigiama, kad Lenkijos Sečkos kaimo a das (lenk. Sieczka) ka u su gy en ie e (pas a ais) XX amžiaus p adžioje į daba inę ie ą bu o pe kel as iš ki os e i o ijos, ku ią suplanuo a apželdin i mišku (OMP). Keli gy enamųjų ie ų a dų pe kėlimo a ejai iksuo i Klaipėdos k aš o oikonimijoje: Gé iškiai galbū pe kel i Dėckių kaimui pa adin i iš kaimo a do Ge we Mauschel šią gy en ie ę p ijungus p ie ki o kaimo, Kálnu ėnai, kaip Gindulių kaimo a das, XX amžiuje galėjo a si as i pe nešus jį iš ki oje ie oje bu usio kaimo okio pa ies onimo, bu usio kaimo a das Vaidauga 1923 me ais pe kel as P õ nešių kaimo daliai i Ka lsbe go d a ui pa adin i (Kiseliūnai ė 2020: 88, 105– 106, 191). 3 Kamaja – mies elis Rokiškio . sa . Kamajų sen. 4 Kamójys – mies elis dab. Bal a usijos Vi ebsko s . Pas o ių . 5 Ši hipo ezė daba labiau ak uo ina kaip abs ak i okio pe kėlimo būdo galimybė, nes konk ečiu Kamajų a do kilmės a eju aip kažin a galėjo bū i: ėlesniuose y imuose pas ebima, kad oikonimas g eičiausiai kilo iš anden a džio *Kamajỹs a *Kamaja , ku iuo seniau adin as daba inis Pe iošiškio eže as (Baliulis 2016: 143, 146; LVŽ V 81). Beje, anden a dinės kilmės galimybės minė ame eikale nea me a i Aleksand as Vanagas. 4 Analizuojan į ai ius ie o a džių pe nešimo eiškinius išski iami keli ipai: 1) analogiškas a do pe kėlimas dėl asociacijos su a ie a a panašumo į ją; 2) me a o inis a do pe kėlimas dėl asociacijos su są oka (koncep u); 3) me oniminis a do pe kėlimas dėl yšio asociacijos, ku i y a dažnas i labai įp as as a ejis; 4) psichologinis a do pe kėlimas, pa yzdžiui, paska in as jausmų, populia umo sume imais iš populia ių, madingų a dų ( . y. dėl eponimizacijos), dėl saugumo, nos algijos; 5) socialinių eiksnių lem as a do pe da imas, pa yzdžiui, kai p es ižiniais onimais pa adinamos pap as ai socialiniam eli ui p iklausančios gy en ie ės (B ink 2016: 163–164). Analizuojan Es ijos ie o a džių pe kėlimo p ocesus išski iami du pag indiniai pe kel ų a dų pog upiai: mig aciniai pe kel iniai a dai, mig a ę ka u su pe sikėlėliais, i lyginamieji pe kel iniai a dai, imi uojan ys ki ų, ge iau žinomų, ie o ių pa adinimus; šiems, kaip am ik as seman inis pog upis, da p iski iami i p oginiai a dai (plačiau ž . Laansalu 2019: 109–125). Konk e inan pe kel inių la ių ie o a džių a si adimo p iežas is išski iamas me a o inis mąs ymas – panašumo su į a dijamu objek u įž alga, aip pa oje ie o ėje gy enančių a i inkamos au ybės gy en ojų ypa umai, kul ū inės a is o inės asociacijos, am ik as ie o ės opog a inis pobūdis (a okus egionas, žemės de lingumas), s e eo ipinis panašumas, is o iniai ak ai, d a ininkų užgaidos a mada (Balode 2022: 172). Ti ian is o inės Linkmenų pa apijos oikonimus, jų už ašymus is o ijos šal iniuose, dėmesį a k eipė ienas išski inis daba inių Mei onų i Ripaičių kaimų a dų kai os a ejis, odėl s aipsnyje no ima de aliai išanalizuo i i k ali ikuo i šį aidos p ocesą, nus a y i, a jis gali ep ezen uo i ieną (lie u ių) ie o a džių pe kėlimo būdą. No in šį ikslą pasiek i a liekamas is o inis y imas, s engiamasi už iksuo i i išsamiai ap a i kiek galima daugiau is o inių ie o a džių už ašymų, pa eik i i pa y inė i kuo pla esnį šal iniuose į a dy ų ie o ių is o inį, geog a inį kon eks ą, gy en ojų an oponimiją, nus a y i oikonimų ki imų ch onologiją i galimas p iežas is. 2. OIKONIMŲ UŽRAŠYMAI XVI–XVII AMŽIAUS ISTORIJOS DOKUMENTUOSE Daba inis Mei onų 6 kaimas y a Ignalinos ajono sa i aldybės Ignalinos seniūnijoje. Is o ijos šal iniuose pi mąka jis paminė as XVI amžiaus idu io (1554 m.) Linkmenų alsčiaus in en o iuje, ku už ašy as kaimas Sioło Mey anskie 7 (LI 89–90), esan is pusė mylios nuo Linkmenų d a o (od dwo a w poł mile). Ap ašoma, kad kaimo laukai galu a ba šonu p asideda nuo Gėlainės upės (k ó e się poczynaią końcami albo bokami od zeczki Gieloyny) i nuo Ž alkinės (Už alkinės?) iensėdžio (užusienio) (od zascianku, k o y zowią Żwołkinią) bei nuo S učių (?) kaimo yskupo žemių (od ziem biskupich sioła S aciow), šonu p asideda nuo šio 6 Iš gy osios kalbos dažniau už ašy a a dininko o ma Méi onai, ečiau – Méi onys (VK). Toliau s aipsnyje a ojamas o icialus a ian as Méi onys (Méi onų). 7 Šiame in en o iuje p iesaga -sk- (-skie) p idedama i ki ais a ejais, plg. į ašus mias eczko Łyngmianskie (LI 83) (= Liñkmenys), Sioło Mineyszewskie (LI 88) (= *Mineišiai, dab. Mine škiemis), Sioło Ki deykowskie (= Ki de kiai) (LI 96), odėl ji laiky ina lenkinimo p iemone. 5 kaimo iensėdžio (bokiem od zascianku egoż sioła), ki u galu – nuo Meigūnų (?) Kaniūkų sienos (końcem d ugim od sciany konieczney sioła Mieyguncow Koniuchow), ki u šonu – nuo Mineiškiemio kaimo sienos (bokiem d ugim od sciany sioła Minieyszewiczow). Kaimo iensėdžiai ienu galu ibojasi su yskupo žemėmis (leżą końcem ku ziemiom biskupim y od ziem biskupowych), ki u galu – su Kaniūkų kaimu (końcem d ugim od sciany sioła Koniuchow), šonu susisiekia su šio kaimo šonine siena (bokiem d ugim od sciany boczney egoż sioła). Iš in en o iuje nu ody ų ie o a džių neabejo inai galima iden i ikuo i i daba žinomą Gėlainės upę bei šalia jos esan į Mineiškiemio kaimą, ku io senesnės o mos bu o Mineišiai i Mineišėnai 8 ; da ž . 1 pa eikslą. 1 pa eikslas. Gėlainės upės i Mineiškiemio kaimo, su ku iais ibojosi 1554 me ais paminė a gy en- ie ė Sioło Mey anskie, bu imo ie a. Žemėlapis © Lie u os Respublikos aplinkos minis e ija, © VšĮ S a ybų sek o iaus ys ymo agen ū a, [2025] Tame pačiame 1554 me ų šal inyje minimas d i mylios nuo Linkmenų d a o (od dwo a dwie mile) esan is kaimas Sioło Un ad yngi, ku io žemių pi ma galinė siena p asideda nuo Eše inio eže o (ku jezio u Ose un), ki a šoninė siena eina nuo ka ališko miško iensėdžio (od zascianku puszczy j. k. msci), ečia – nuo D ingio eže o (od jezio a, k o e zowią D yngi) i nuo ponui Mikalojui Na bu ui p iklausančio Juodinio eže o (k o e zowią Jadyn hy 9 ) bei Pe o Na bu o gy en ie ės Żeńun a Zi iun 10 , ke i a siena – nuo minė o kaimo iensėdžio i kelio iš Linkmenų į Salaką (LI 100). Kaimui Un ad yngi lokalizuo i s a bus i jo iensėdžių ap ašas, ku minimi laukai, esan ys Pabi žės saloje 11 (na os owie, k ó y zo(wią) Pobie ze) a p d a o šienaujamų pie ų, adinamų Pabi žėmis, i Asalnų bei Lūšių eže ų (miedzy sianożęciami dwo nemi Pobie zami a miedzy jezio em Osolnem y jezio em Lussem). Nus a y i kaimo 8 Plačiau dėl upė a džio Gėla nė i kaimo a do Mine škiemis bei senesnių jo o mų *Mineišiai, *Mineišėnai ž . Bilkis 2023: 64–66, 84–86. 9 Juodinio eže as uome galėjo bū i adin as *Juodin u. 10 In en o ius publikuo as pagal 3 išlikusius nuo ašus, K. Jablonskio adinamus A, B, C, odėl pi moji gy en- ie ės a do o ma pa eik a iš pa ikimiausio nuo ašo A, o išnašoje nu ody as i nuo ašo B a ian as. 11 Iš ik ųjų ai y a ne sala, o pusiasalis. Gėla nė Mine škiemis 6 *An ad ingiai 12 bu imo ie ą nė a labai sunku, nes jis bu o a p Eše inio, D ingio 13 , Juodinio eže ų, ka ališko miško, ku is g eičiausiai apa in inas su daba iniu Linkmenų mišku, i kelio Linkmenys–Salakas. Jo ienkiemių žemės siekė Pabi žės pusiasalį. Toks geog a inis apibūdinimas iš esmės a i inka daba inio Mei onų kaimo e i o ijos išsidės ymą; ž . 2 pa eikslą. 2 pa eikslas. An ad ingių kaimo ie a a p Eše inio, D ingio, Juodinio eže ų pagal 1554 me ų ap ašą. Žemėlapis © Lie u os Respublikos aplinkos minis e ija, © VšĮ S a ybų sek o iaus ys ymo agen ū a, [2025] Tokias oikonimų bei kaimų bu imo ie as paliudija i XVII amžiaus I pusės duomenys. Vilniaus ijūnijos 1636 me ų in en o iuje už ašy as Linkmenų d a ui p iklausan is kaimas Sioło Meÿ anÿ (VTII 21 ). Ap ašan jo žemes pažymė a, kad isas p ie oles a lieka ka u su Tikminų (dab. Rukšėnų) kaimu 14 (Powinność Ich wewszÿ[s] kim za owno Siołem Tykmianskim). Kaimui p iklauso iensėdis Ƶascianek Bolmi skis, nuo ku io mokesčius moka asmuo B olinski Kaspe . Spė ina, kad asmen a dis B olinski už ašy as klaidingai, nes Mei onų kaimo gy en ojų 12 Pagal į ašą Sioło Un ad yngi isų pi ma galima ekons uo i lie u išką daugiskai os o mą *An ad ingiai, ačiau įmanomi i a ian ai *An ad ingis, *An ad ingė, plg. panašius is o inius už ašymus de Villa Kie deyki, de Ki deyki 1743, 1753 (= Ki de kiai), de S ipeyki 1756, de S ypeyki 1758, 1760 (= S ipe kiai), de Villa Ak iemi 1748 (= Ak emiai), de Muſ eyki 1750 (= Mus e kiai) i de minieyszkiemi 1758, de mineyszkiemi 1758, de Mineyszkiemi 1760 (= Mine škiemis, Mine škiemio?), de Łapiekałni 1760 (= Lãpiakalnis, Lãpiakalnio?) bei de An ogowi 1745 (= An ãga ė, iš An ãga ės), de An alksni 1747 (= Añ alksnė, iš Añ alksnės) (Bilkis 2023: 51, 74–75, 115, 123). Is o inio už ašymo p adžios Un a- neabejo inai odo y ų aukš aičiams būdingą d iga sio [an] e imą [un] (An a-), da plg. Linkmenų pa apijos oikonimus de Un ogowie 1744, 1746, 1748, 1750, 1753, 1754 (= An ãga ė), de Vn okolnie 1751 (= An ãkalnis) (Bilkis 2023: 34), ki ų y ų Lie u os pa apijų gy en iečių a dus de Vn amal- kies 1683 (= An ãmalkės ė) (Ga liauskas 2004: 156), Un abał a 1819 (= An ãbal ė) (Ga liauskas 2005: 1046). 13 Tai, kad gy en ie ė u ė ų bū i šalia D ingio eže o, odo i oikonimo *An ad ingiai kilmė – ai p iešdėlio an a- edinys, kilęs iš eže o a do D ngis. 14 Apie daba inio Rukšėnų kaimo a dų kai ą plačiau ž . Bilkis 2024: 363–377. Eše nis Pab žės pùsiasalis D ngis Juod nis dab. Méi onys 7 są aše y a asmuo Kaspe Balinski, g eičiausiai as pa s iensėdį aldęs žmogus. Kadangi paminė i Tikminai (dab. Rukšėnai) y a ne oli Mineiškiemio kaimo i Gėlainės upės, galima many i, kad 1554 i 1636 me ais minimos gy en ie ės Sioło Mey anskie, Sioło Meÿ anÿ bu o oje pačioje ie oje. Tą ne iesiogiai pa i ina i jų asmen a džiai: 1554 me ais en gy eno asmuo And zey Alechnowicz, o 1636 me ais – Ianuk Aleknianis, Ian Alekniewicz. Tame pačiame 1636 me ų in en o iuje už ašy as i An ad ingių kaimas: Siolo An ÿd igi 15 (VTII 24 ). Jam p iklauso i ne oli daba inių Mei onų esan is Pabi žės iensėdis (Ƶascianek Pobi ziz), ku iame gy eno asmuo S anisław Iozephowicz, aip pa iensėdis *Asalninis (Ƶascianek Aselninis), gy enamas žmogaus, į a dy o kaip Ma ul Di wanski. Kaip minė a, šalia daba inių Mei onų esan i Pabi žės gy en ie ė ( uome – iensėdis) An ad ingių kaimui p iklausė i 1554 me ais. Asalninio iensėdis 16 neabejo inai bu o p ie Asalnų eže o, besid iekiančio iki nūnykščių Mei onų. Taigi galima eig i, kad 1636 me ais paminė ų An ad ingių bu imo ie a u ėjo bū i okia pa i, kaip i 1554 me ų gy enamosios ie os Sioło Un ad yngi, o oikonimu *An ad ingiai uome bu o adinamas daba inis Mei onų kaimas. 3. GYVENVIEČIŲ VARDŲ KAITA IR NUSISTOVĖJIMAS Vėlesni už ašymai jau a spindi oikonimų kai ą. Vilniaus ijūnijos 1732 me ų in en o iuje už ašy as An ad ingio kaimas, da adinamas Mei onimis: Wies Un yd yngi 17 alias 18 Mey anÿ (VTIII 6). Jam, be ki ų, p iklauso Pabi žės (Zascianek Pobi zis) bei Asalninio (Zascia[nek] Osolninis) iensėdžiai, ku ie šiam kaimui p iski i i 1636 me ų in en o iuje. Be o, su ašan gy en ojus iksuo as bajo as Michał Haydukian Boia zyn, o 1636 me ų šal inyje už ašy as bend ašakniu asmen a džiu adinamas žmogus Bał omieÿ Hayduk. Taigi šių ie o ių, ku ių paminėjimus ski ia bemaž 100 me ų, apa umą pa i ina iek geog a inis, iek an oponiminis kon eks as. Vadinasi, An ad ingių kaimas XVIII amžiaus I pusėje im as adin i i Mei onimis. Šiame 1732 me ų šal inyje minimas kaimas Wies Rypaycie (VTIII 5). Jam p iklausė iensėdis, ku iame gy eno asmuo Ma cin Mickiewicz, i iensėdis Baliniſzki, alias Bolmi ski. P isimenan , kad 1636 me ų in en o iuje Bolmi skis apibūdin as kaip Mei onų kaimui p iklausan is iensėdis, galima kons a uo i oikonimų ki imą: kaimas, seniau adin as Mei onimis, XVIII amžiaus I pusėje p adė as adin i Ripaičiais. Daba inis Ripaičių kaimas 19 15 Fo ma An ÿd igi neabejo inai y a aš ininko ik as p aleidus aidę n ( . y. u ė ų bū i An ÿd ingi). Tokių klai- dingų už ašymų p aleidžian aides is o inėje oikonimijoje pasi aiko ne e ai, plg. a ejus su p aleis a n de An a- kiawa 1729 (= *An akiaunė), de Asaliszki 1752 (= *Asalniškis) (Bilkis 2023: 32, 35, 39). 16 Plačiau apie šios gy en ie ės i jos a dų is o iją ž . Bilkis 2023: 39–44. 17 Fo ma Un yd yngi (ne Un ad yngi), ma y , y a aš ininko pada inys, a si adęs dėl po o einančios y į akos, plg. panašius oikonimų už ašymo a ejus ex Villa Łyszczycy 1751 (= *Lūšýkš is, *Lūšýkščiai), de Pasiey y 1752 (= Páise ė) (Bilkis 2023: 63, 64). 18 Lo . alias = ‘ki aip’. 19 Ripáičiai – kaimas U enos . sa . Saldu iškio sen. Oikonimas g eičiausiai kildin inas iš a d. *Ripái is, dėl ku io plg. p d. R pas, R pelis (PDB). Tokios šaknies asmen a džio bu imą Linkmenų pa apijoje gali ody i, ma y , iš a d. Ripelis kilęs kaimo a das Ripẽlialaukis, ku is Linkmenų bažnyčios me ikuose už ašy as nuo XVIII amžiaus 8 y a p ie Gėlainės upės, ibojasi su Mineiškiemiu, aigi jo geog a inė padė is a i inka 1554 me ais pa eik ą Mei onų e i o ijos ap ašymą; da ž . 3 pa eikslą. 3 pa eikslas. Daba inio Ripaičių (bu . Mei onų) kaimo ie a. Žemėlapis © Lie u os Respublikos aplinkos minis e ija, © VšĮ S a ybų sek o iaus ys ymo agen ū a, [2025] Oikonimų kai os p ocesas a sispindi i 1744 me ų Vilniaus yskupijos sinodo pa apijų i gy en iečių są aše, ku iame y a Linkmenų pa apijai p iklausan ys kaimai Mey ány ſeu 20 Rypáyćie i Un yd yngie (SDV 82). Kaip ma y i, šiuo a eju da išlaiky as senesnis daba inio Ripaičių kaimo a das Méi onys, jau u in is ėlesnį a ian ą, o oikonimas *An ad ingiai pa eik as be a ian o. Vie o a džių a ian iškumą bei i smą aiškiai galima a sek i i 1761 me ų Vilniaus ijūnys ės ekonomijos in en o iuje, ku iame už ašy i kaimai Wies Rypaycie . 21 Mey any (VTEI 12) i Wies Mey any . Un yd yngi (VTEI 13). Mei onų, a ba An ad ingių, kaimui p iklausė Pabi žės kaimas i iensėdis (Pobi zyś). Ši gy en ie ė jau kelis ka us minė a anks esniuose šal iniuose kaip An ad ingių kaimo p iklausinys. Analizuojan kiek ėlesnių is o ijos šal inių duomenis galima ma y i po oikonimų a ija imo laiko a pio a si adusį nusis o ėjimą. B eslaujos dekana o 1782–1783 me ų izi acijos dokumen uose į ašy as Linkmenų pa apijos kaimas Rypajcie, p iklausan is Linkmenų d a ui (B slDV 139) i Palūšės pa apijos kaimas Mej any, esan is pusė mylios nuo Linkmenų (B slDV 372). Panašūs duomenys su ašy i i 1784 me ų B eslaujos dekana o ie o a džių są ade: čia už iksuo as Vilniaus ijūnys ės kaimas Rypaycie, esan is Linkmenų pa apijoje (B slDVS 212) i os pačios ijūnijos kaimas Mey any, p iklausan is Palūšės pa apijai (B slDVS 337). Šie dokumen ai liudija, kad XVIII amžiaus II pusėje susikū usiai Palūšės pabaigos: Rypela 1790 (LkmK III 172). Gana ne olimoje Daugailių pa apijoje XVIII amžiaus p adžioje už iksuo as bend ašaknis asmen a dis Casimi us Ripinſki 1706 (DglK 217 ). 20 Lo . ſeu = ‘a ba’. 21 Taip į aše su umpin as lo . el = ‘a , a ba’. Ripáičiai Gėla nė Mine škiemis 9 pa apijai p iklausė ne oli Palūšės esan is An ad ingių kaimas, jau adinamas ik Mei onimis, o Linkmenų pa apijos e i o ijoje bu o a čiau Linkmenų išsidės ęs Ripaičių kaimas, jau ne adinamas Mei onimis. Išlikusiose Linkmenų bažnyčios me ikų knygose, ku ių į ašai p asideda nuo 1708 me ų, bu ęs Mei onų kaimas adinamas ik Ripaičiais, o bu ęs An ad ingių kaimas – ik Mei onimis. No s šiuose šal iniuose nė a gy en iečių geog a inių ap ašų, nenu odomi p iklausan ys iensėdžiai i pan., ačiau jas iden i ikuo i nesunkiai galima pagal nu ody us asmen a džius. Iš me ikų į ašų ma y i, kad Ripaičiuose gy en a asmenų, ku ių an ieji asmen a džiai bu o Alekna, Guiga, Klimašauskas (i a i inkami mo e iški an oponimai), plg. į ašus: k ikš o ė as Iosephɡ Alechna de illa Rypaicie 1708 (LkmK I 4); k ikš o ė as Iosephɡ Alechna de illa Rypaicie 1710 (LkmK I 8); ė ai Ma h... Alechna e Agne is Łupikicia de Rypaicie 1711 (LkmK I 9 ); k ikš o mo ina Agne e Alech'owa de Rypaicie 1712 (LkmK I 13); ė ai Ma hia alechna e Agne is Łupikicia de ypaycie; k ikš o mo ina Ca ha ina alechnowa De Rypaycie 1721 (LkmK I 44); ė ai Adami Guyga e Sophia 1725 (LkmK I 60 ); ė ai And ea Klimaszewski e Ca ha inæ Guygowna de illa Rypayci 1727 (LkmK I 65 ); k ikš o ė as Ionas Guyga <...> Rypaycen 1730 (LkmK I 73 ); k ikš o mo ina Regino oleknicy de illa Ripacy 1738 (LkmK I 98). Jau ap a ame panašaus laiko a pio (1732 m.) in en o iuje kaimo Rypaycie gy en ojais nu ody i Ian Guygo, Maciey Olechno, Kazimie z Olechno, Adam Guygo. Kiek ėlesnis (1761 m.) šal inis liudija, kad kaime Rypaycie . Mey any gy eno Ian Guygo, Adam Olechno, Je zy Olechno, And ... Klimaſʓewski. Asmen a džiais Ma h... Alechna (Ma hia alechna) i Maciey Olechno, Adami Guyga i Adam Guygo, Ionas Guyga i Ian Guygo, And ea Klimaszewski i And ... Klimaſʓewski gali bū i į a dy i ne gi ie pa ys asmenys. Bažny inėje knygoje Mei onimis adinamoje gy en ie ėje už ašy i asmenys ė ai Casimi i Haidukan e Elisabe ha Dawbo icia de Mey any 1711 (LkmK I 10 ); k ikš o mo ina Ca ha ina Haidukienowa de Mey ... 1711 (LkmK I 10 ); ė ai Nicolai Haidukian e Ca ha inæ Ras enicia de Mei any 1712 (LkmK I 12); mo ina Ch ys ynæ Haidukicia de Mey any, k ikš o ė as Casimi ɡ Haidukian de Mey any 1712 (LkmK I 12); ė as Ma hiæ Gaideliſ, k ikš o ė as Nicolaɡ Haidukian de Mey any 1712 (LkmK I 14 ); k ikš o ė as Casimi us Haidukian de Mei any 1714 (LkmK I 20); ė ai Michaelis Rymszelis e Ma ianna Haydukowna de Mey any 1715 (LkmK I 24 ); ė as Nicolai Rymſeliſ de illa Mey any 1718 (LkmK I 31); k ikš o ė ai Nicolaɡ Eydukian e E a Eydukowna de Mey any 1725 (LkmK I 60 ). Tokiais pačiais asmen a džiais gy en ie ės Wies Un yd yngi alias Mey anÿ gy en ojai į a dijami i 1732 me ų in en o iuje, plg. Michał Haydukian Boia zyn, Mikul Rymszel, Ma yasz Gaidelis. An oponimai Nicolai Haidukian (Nicolaɡ Haidukian) i Michał Haydukian, Ma hiæ Gaideliſ i Ma yasz Gaidelis, Michaelis Rymszelis (Nicolai Rymſeliſ) i Mikul Rymszel g eičiausiai į a dija uos pačius žmones. 16 SDV: Synodus dioecesana Vilnensis ab jlluſ iſſimo, excellen iſſimo ac e e endiſſimo domino D. Michaele Ioanne Zienkowicz dei & apoſ olicæ sedis g a iâ episcopo Vilnensi in eccleſia ca hed ali sua, Anno dni MDCCXLIV. Diebus 10. 11. 12 m. Feb . celeb a a, Vilnæ Sac : Reg: Majeſ a is Akadem: Soc: JESU. Subačius Kęs u is 2014: Sūdu iai em iniai – įžymieji gin a au ojai Semboje [Sūdu a’s Exiles – he Famous Ambe Collec o s]. – Te a Ja wezeno um 6, 25–61. Š nčM : [Š enčionių pa apinės bažnyčios 1771–1819 m. mi ies me ikų knyga] [Š enčionys Pa ish Chu ch Dea h Regis e o he Yea s 1771–1819]. Saugoma Š enčionių bažnyčios a chy e. Tyla An anas 1966: Pi mosios ašy inės žinios apie Linkmenų apylinkes [The Fi s W i en Reco ds abou he Linkmenys A ea]. – Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 22–42. UžpK : [Užpalių pa apinės bažnyčios 1764–1786 m. k ikš o me ikų knyga] [Užpaliai Pa ish Chu ch Bap ismal Regis e o 1764–1786], LVIA, F. 3003, Ap . 41, B. 3. Vanagas Aleksand as 1988: Pe kel iniai ie o a džiai Lie u oje [T ans e ed Place Names in Li huania]. – Mokslas i gy enimas 5, 14–17. Vanagas Aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai [Li huanian Town Names], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. VK: Vie o a džių, už ašy ų iš gy osios kalbos, ka o eka, saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o a chy e [The Ca alogue o Li huanian Place Names W i en om he Spoken Language o he Resea ch Cen e o Bal ic Languages and Onomas ics a he Ins i u e o he Li huanian Language]. VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija [Uni e sal Li huanian Encyclopedia]. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l . [žiū ė a 2025-04-02]. VTEI: [Vilniaus ijūnys ės ekonomijos 1761 m. in en o ius] [In en o y o he Vilnius Lo d Lieu enan Economy in 1761], LVIA SA 3781. VTII: Inwen a z Wszÿ[s] kiego Ciwunʃ wa Wilenʃkiego ... [Vilniaus ijūnijos 1636 m. in en o ius] [In en o y o Vilnius Lo d Lieu enan om 1636], VUB RS, F1-F14. VTIII: Inwen a z Ciwuns wa Wilenskiego ... [Vilniaus ijūnijos 1732 m. in en o ius] [In en o y o Vilnius Lo d Lieu enan om 1732], VUB RS, F1-F92.