Ac a Linguis ica Li huanica
2026, . 94, p. 1–13
Tu inio nuo oda / Con en s link
ISSN 2669-218X (elek oninis / online)
Copy igh © 2026 Anželika Sme onienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an
Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-05-14. Accep ed: / P iim a: 2026-06-12. 1
SLAVIŠKOS KILMĖS DAIKTAVARDŽIŲ MORFOLOGINĖS
INTEGRACIJOS TENDENCIJOS K. SIRVYDO PROMPTUARIUM
DICTIONUM POLONICARUM, LATINARUM ET LITUANICARUM
Pa e ns o Mo phological In eg a ion o Sla ic Loan Nouns in
K. Si ydas’s P omp ua ium dic ionum Polonica um, La ina um e Li uanica um
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
E-paš as: anž[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0352-884X
Mokslinių y imų k yp is: mo ologija.
h ps://doi.o g/10.35321/all94-09
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje i iama Kons an ino Si ydo 1620 m. žodyne P omp ua ium dic ionum Polonica um,
La ina um e Li uanica um a ojamų sla izmų daik a a džių mo ologinė in eg acija į lie u ių kalbą, yšys a p
sla ų kalbų žodžių baigmenų bei giminės i lie u ių kalbos kamienų, į ku iuos sla izmai bu o in eg uo i.
Siekian šio ikslo, iš i iamo žodyno bu o iš ink i isi sla iškos šaknies žodžiai, a ski i hib idai, nus a y i
sla izmų kamienai i žodžių eikšmės. A i inkamo laiko a pio sla ų kalbų žodynuose ieško a sla izmų
a i ikmenų i palyginus lie u ių bei sla ų kalbų duomenis nus a y i sla izmų in eg a imo į lie u ių kalbos
mo ologinę sis emą dėsningumai K. Si ydo 1620 m. žodyne.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Si ydo žodynas, sla izmai, mo ologinė in eg acija, sla ų kalbos.
ABSTRACT
The a icle examines he mo phological in eg a ion in o he Li huanian language o Sla ic loan nouns
in he dic iona y P omp ua ium dic ionum Polonica um, La ina um e Li uanica um (1620) by Kons an inas
Si ydas, as well as he ela ionship be ween he endings and gende o wo ds in Sla ic languages and he
Li huanian s ems, in o which Sla ic loanwo ds we e in eg a ed. To achie e his goal, all Sla ic-o igin wo ds
we e selec ed om he dic iona y, hyb ids we e excluded, and he s ems and meanings o he Sla ic loanwo ds
we e iden i ied. Equi alen s o he loanwo ds we e sough in dic iona ies o Sla ic languages o he ele an
pe iod, and by compa ing Li huanian and Sla ic linguis ic da a, he pa e ns o he in eg a ion o Sla ic
loanwo ds in o he Li huanian mo phological sys em in K. Si ydas’ 1620 dic iona y we e es ablished.
KEYWORDS: Si ydas’ dic iona y, Sla ic loanwo ds, mo phological in eg a ion, Sla ic languages.
ĮVADAS
No s lie u ių kalbos sla izmai p adė i y inė i da XIX a., o ėlesniuose da buose
nemažai dėmesio ski iama sla izmų kilmei i skolinių ga sų a liepimams lie u ių kalboje
nus a y i (Ska džius 1931; Būga 1958; Poko ny 1959; F aenkel 1962; Palionis 1967; U bu is
1992; 1993; Zinke ičius 2002; Smoczyński 2026) a ba senųjų aš ų skolin inei leksikai
apsk i ai (Lebedys 1977; Zinke ičius 1968; 1988; Siau ukienė 1987; Sabaliauskas 1990;
2
Čepienė 2013; Vasiliauskienė 2022), K. Si ydo žodyno P omp ua ium dic ionum
Polonica um, La ina um e Li uanica um (SP ) sla izmų daik a a džių in eg acija į lie u ių
kalbą da menkai y inė a. Apsk i ai skolin ų daik a a džių mo ologinei in eg acijai ski ų
da bų y a nedaug (Valeckienė 1967; Laučiū ė 2007; Rudzinskas 2011a; 2011b; Sme onienė
2019; 2022). Bene plačiausiai sla izmų mo ologinę in eg aciją ap a ė Božena Voi ke ič
(2010). Jos eigimu, emian is kalba dono e galima paaiškin i, kodėl skolinys pa enka į ieną
a ki ą kamieną, šią min į ji apibend ina schema: sla ų -C → sla izmų -as ( y . g.); sla ų
(b .) -C, (lenk.) -C → sla izmų -is, -ius ( y . g.) (Voi ke ič 2010: 248).
K. Si ydo žodynuose, palygin i su ki a XVI i XVII a. LDK aš ija lie u ių kalba, y a
nemažai „ o me o šnekamosios kalbos žodžių“ (Pakalka 1997: 24), nes jis iš ki ų aš ų
išsiski ia sa o ema ika, ad ai i in e ingas šal inis XVII a. lie u ių kalbos eiškiniams i i.
Šio s aipsnio ikslas y a nus a y i, kaip SP sla izmai daik a a džiai pasiski s o po lie u ių
kalbos kamienus. Siekian ikslo iš SP iš ink i isi žodžiai, u in ys skolin ą šaknį, jie
išanalizuo i mo ologiškai i e imologiškai, kad bū ų a ski i sla izmai nuo hib idų, ėliau
sla izmai daik a a džiai suski s y i pagal kamienus, kad bū ų galima nus a y i, kaip SP
a sispindi sla izmų in eg acijos į lie u ių kalbos mo ologinę sis emą dėsningumai. Iš iso iš
SP iš ink i 322 nepasika ojan ys sla izmai daik a a džiai. Galimų sla izmų a i ikmenų
bu o ieškoma inkamo laiko a pio sla ų kalbų žodynuose. A i ikmenimis adinami žodžiai,
ku ie po encialiai galė ų bū i laikomi skolinio šal iniais dėl šaknies i eikšmių. Dėl
glaus umo šalia žodžių pa eikiamos ik SP a ojamo eikšmės; nu odoma, kai jos į auk os į
LKŽe. Šio s aipsnio objek as y a sla izmai, odėl a si ibo a nuo a p au inių žodžių i
hib idų. Pag indinis ski umas a p sla izmų ( . y. skolinių, a ėjusių iš kaimyninių sla ų
kalbų) i a p au inių žodžių y a skolinio šal inis: a p au inių žodžių šal iniu laikoma kalba,
iš ku ios žodis papli o pasaulio kalbose, o sla izmų a eju – a kalba, iš ku ios žodis pe im as
iesiogiai. Pa yzdžiui, jeigu okiečių kalbos žodis į lie u ių kalbą a ėjo pe lenkų kalbą, jis
laikomas polonizmu, be ne ge manizmu. O hib idai u i i lie u ių kalbos, i skolin ų
mo emų. Skoliniai a dažodžiai, in eg uo i į lie u ių kalbą, nė a hib idai, nes jų galūnė
a lieka ik g ama inę unkciją (Keinys 1984: 115). Be o, nė a bū ins sąlygos hib idui
a si as i – pama inio žodžio ( en pa : 114). Vis dėl o SP esama i nemažai hib idų,
dažniausiai ai žodžiai, u in ys skolin ą šaknį, be sa akilmę p iesagą, a ba dū iniai, ku ių
ienas dėmuo – s e imos kilmės. Į analizę neį auk i okie žodžiai kaip ab ūsėlis 163,
al enykėlis 65, ka alėlius 64, ka aliūnas 64, ka čiamys ė 52, lojėjas 163, lojikas 57,
mašnapjo ys 161 i pan.
SPR SLAVIZMŲ KAMIENAI
Kad s e imos kilmės žodžiai bū ų in eg uo i į lie u ių kalbą, bū ina ne ik one inė
subs i ucija. Pasiskolin i a dažodžiai u i bū i i į auk i į lie u ių kalbos linksnia imo
sis emą, p iski i ienai a ki ai giminei. SP sla izmai daik a a džiai y a pasiski s ę po
de ynis kamienus: , i, ii, , i, iu, u, i, . Šiame K. Si ydo žodyne nepasi aikė i šiandien
nep oduk y aus p iebalsinio kamieno sla izmų.
 kamienas. Daugiausiai SP sla izmų p iklauso  kamienui – 134: ab azas 102
‘pa eikslas (pp . š en ųjų)’ LKŽe; ab ūsas 154 ‘ ankšluos is, ska inis’ LKŽe; ad e nykas 109
‘du ų sa gas’ LKŽe; ak ū as 112 ‘lai as, ga lai is’ LKŽe; alubnykas 37 ‘ka elidė’; al enykas
65 ‘indelis, a ojamas ankoms mazgo i (apsilie i)’ LKŽe; anūkas 195 ‘ aikų aikas’ LKŽe;
ap ažnykas 54 ‘p ekyme is’; a as 115 ‘seno ės pinigas’ LKŽe; ase as 147 ‘e ške as’ LKŽe;
bajo as 168 ‘p i ilegijuo as žem aldys, pp . idu inis d a ininkas; p i ilegijuo os kilmės
žmogus, šlėk a’ LKŽe; bo agas 60 ‘įnagis gy uliams a y i, imbas’ LKŽe; ch oldas 30
‘klos ė’; čeba as 167 ‘ilgas aulinis ba as’ LKŽe; čė aunykas 40 ‘bu ininkas’ LKŽe; česnakas 18
‘aš aus k apo da žo ė’ LKŽe; če e gas 19 ‘ke i adienis’ LKŽe; čiepas 178 ‘šakelė, a auga,
ku ia skiepijamas ki as augalas, skiepas, įskiepis’ LKŽe; čiob as 16 ‘lūpažiedžių šeimos k apus,
smulkiais žiedais augalas’ LKŽe; un as 32 ‘s a as’ LKŽe; u monas 32 ‘ ežikas, ažmininkas’
3
LKŽe; g abas 182 ‘ka s as; kapas’ LKŽe; g ybas 40 ‘o ganizmas, pp . išauginan is ko ą i
kepu ėlę, k emblys’ LKŽe; g iekas 158 ‘nuodėmė’ LKŽe; g al as 40 ‘p ie a a, p iespauda’
LKŽe; he bas 32 ‘ als ybės, mies o, luomo, giminės ski iamasis ženklas, aizduojamas
ėlia ose, mone ose, an spauduose’ LKŽe; he e ikas 50 ‘e ezijos šalininkas, klaida ikis’ LKŽe;
he manas 32 ‘ y iausias ka iuomenės adas Lie u os–Lenkijos als ybėje (XVI–XVIII amž.)’
LKŽe; je mėkas 35 ‘apa inis mo e iškas d abužis’ LKŽe; jubileušas 81 ‘jubiliejus’ LKŽe;
kalpokas 59 ‘ okia el inė kepu ė’ LKŽe; kama nykas 59 ‘ y iausias kunigaikščio d a o
p ie aizdas; dešim ininkas; šiaip koks aukš esnis aldininkas’ LKŽe; kapeniekas 60 ‘ oks
i šu inis d abužis’ LKŽe; kap onas 50 ‘žieminis š a kas, a inukas’ LKŽe; ka osas 51
‘kaulingoji a i apūslė ka pinių (Cyp inidae) šeimos žu is, k akė, k ekė’ LKŽe; kau as 57
‘pa iesalas, už iesalas, kilimas’ LKŽe; kazokas 62 ‘leng ai ginkluo as ai elis’ LKŽe;
kažemiekas 33 ‘odų di bėjas, odminys, odininkas, odžius’ LKŽe; kilepas 17 ‘seno iškas
ginklas – ki ukas i plak ukas an ilgo ko o’ LKŽe; kilupas 54 ‘į ankis’; klumkas 181
‘ yšulys, nešulys, pakas’ LKŽe; koly inykas 50 ‘seno iškų piniginių di bėjas a pa da ėjas’
LKŽe; koplūnas 51 ‘kas uo as gaidys’ LKŽe i . .
Pe iman skolinį iš sla ų kalbų i į aukian jį į lie u ių kalbos sis emą, pap as ai
išlaikoma jo giminė (Voi ke ič 2010: 248). Daugumos SP sla izmų, u inčių  kamieną,
a i ikmenys kalbose dono ėse i gi p iklauso y iškai giminei, be o, u i kie ą baigmenį,
pa yzdžiui, g abas (< sen. us. гробъ 1. ‘яма; место погребения, могила’; 2. ‘гроб,
гробница’ (SRJA IV 137); usėnų гробъ 1. ‘магільны склеп, грабніца, яма’; 2. ‘магільны
узгорак, магіла’; 3. ‘труна’ (HSBM VII 164); lenk. g ob ‘miejsce, w k ó ym chowa się
zma łego, mogiła, nag obek, sa ko ag, g obowiec’ (SPol VIII 119)); le as 72 (< sen. us.
левъ, львъ ‘лев’ (SRJA VIII 183); usėnų левъ ‘леў’ (HSBM XVI 316); lenk. lew ‘zool. Felis
leo’ (SPol XII 162)); majes o as 76 (< sen. us. маестатъ ‘величие, величество’ (SRJA IX
7); usėnų маестатъ ‘велічнасць, усемагутнасць; слава, хвала’ (HSBM XVII 216); lenk.
majes a ‘godność władzy’ (SPol XIII 34)); s ie as 177 (< sen. us. свѣтъ ‘земля, вселенная,
все страны; мир, мироздание’ (SRJA XXIII 134); usėnų светъ, свитъ ‘зямны шар; зямля
з усім, што на ёй існуе’ (HSBM XXXI 113); lenk. świa ‘ziemia jako miejsce p zebywania
ludzi w az ze wszys kim, co się na niej znajduje, eż o aczający ją wszechświa ’ (SS IX 48));
sūdas 162 (< sen. us. судъ ‘осуждение, кара’ (MSDJA III 603); usėnų судъ ‘пастанова
суда, прысуд’ (HSBM XXXIII 51 da ieni) i . .
Sla ų kalbos, ki aip nei lie u ių, iki šiol y a išlaikiusios be a dę giminę, ad jeigu
pe imamas okios giminės daik a a dis, šiandien jis gauna mo e iškąsias  kamieno galūnes
ik iausiai dėl balsių o i a one inio g e umo (Gi denis 2001: 385). Vis dėl o iki Leskieno
dėsnio, . y. XIII–XIV a., lie u ių kalba aip pa u ėjo be a dę giminę i ik į ykus šiam
dėsniui iki jo pasiskolin i sla ų kalbų be a dės giminės daik a a džiai ka u su lie u ių
kalbos eldiniais pe ėjo į y išką giminę i pa eko į  kamieno pa adigmą ( en pa : 385). SP
okių daik a a džių, ku ie p iklauso  kamienui i jų a i ikmenys sla ų kalbose y a be a dės
giminės, y a palygin i nemažai. Šie sla izmai pasiskolin i iš y ų sla ų kalbų: bliūdas 81
‘dubuo; į jį elpan is kiekis’ LKŽe (< sen. us. блюдо ‘блюдо’ (SRJA I 247); usėnų блюдо
‘талерка’ (HSBM II 74)); če eslas 183 ‘ yšulys, di žas pinigams, piniginė’ LKŽe (< sen. us.
чересла (множ.) ‘поясница’ (MSDJA III 1501); usėnų чересло ‘скураны пояс для грошай
і іншых каштоўных рэчаў’ (HSBM XXXVI 36)); kodylas 50 ‘gels a k epian i de a,
a ojama pp . bažny inėse apeigose smilkalams’ LKŽe (< sen. us. кадило ‘благовонное
вещество, фимиам, курящийся ладан’ (SRJA VII 12); usėnų кадило ‘пахучае рэчыва для
абкурвання ў час набажэнства’ (HSBM XIV 216)); k apylas 65 ‘šluo elė kam šlaks y i,
šlaks yklė’ LKŽe (< usėnų крoпило ‘крапіла’ (HSBM XVI 172)); pė nas 10 ‘dėmė, žymė’
LKŽe (< sen. us. пятно ‘пятно’ (SRJA XXI 98); usėnų пятно, пeтно, пятмо ‘знак,
прыкмета’ (HSBM XXIX 418)); emeslas 161 ‘ama as’ LKŽe (< sen. us. ремесло
‘искусство, уменье, ремесло’ (SRJA XXII 143); usėnų ремесло ‘заняток, прафесія’
(HSBM XXX 69)); ied as 192 ‘kibi as’ LKŽe (< sen. us. ведро ‘ведро’ (SRJA II 49);
usėnų ведро ‘вядро’ (HSBM III 61)); ynas 194 ‘alkoholinis gė imas, da omas iš ynuogių,
4
į ai ių aisių sulčių’ LKŽe (< sen. us. вино ‘вино’ (SRJA II 182); usėnų вино ‘віно’
(HSBM III 281)).
SP y a i senesnio klodo skolinių, į lie u ių kalbą a kelia usių da iki išnyks an
edukuo iesiems balsiams sla ų kalbose: asilas 115 ‘panašus į a klį naminis gy ulys’ LKŽe (<
sen. us. оселъ, осьлъ ‘осел’ (SRJA XIII 84); pulkas 15 ‘ka iuomenės dalinys’ LKŽe (< sen.
us. пълкъ, полк ‘воинское подразделение, полк’ (SRJA XVI 220)).
Iš isų  kamieno SP daik a a džių sla izmų išsiski ia blėkai 31 ‘ idu iai, ža nos;
algis iš jų’ LKŽe i čė ai ‘bu ai’ LKŽe. Pas a ojo a i ikmenys sla ų kalbose y a dauginiai
daik a a džiai a ba ben jau jie a ojami pap as ai ik daugiskai a: sen. us. чаръ (постоянно
во множ. ч.) ‘чародѣйство, колдовство’ (MSDJA III 1474), usėnų чары, чари ‘чары,
чараўніцтва, вядзьмарства’ (HSBM XXXVI 279), lenk. cza , cza y ‘zjawisko
nadp zy odzone o cha ak e ze demonicznym; gusła, sz uki magiczne, w óżenie’ (žodyne
pažymė a, kad iš 148 už ašymų ik 1 y a ienaskai a) (SPol IV 6). LKŽe šis daik a a dis i gi
pa eikiamas kaip dauginis. P ie sla izmo blėkas, no s nu ody a, kad ienaskai a y a
a ojama F yd icho Ku šaičio žodyne, LKŽe y a pa eikiama nuo oda į įp as esnį dauginį
blėkai. Tai y a skolinys iš lenkų kalbos, ku ioje sla izmo a i ikmuo – lenk. lak ‘kiszka, jeli o,
wnę zności, żołądek u zwie zą p zeżuwających, go szy ga unek mięsa, ochłap’ (SPol VII
77), šis daik a a dis lenkų kalboje u i ienaskai ą i daugiskai ą, no s, ėlgi, įp as esnė y a
daugiskai a. Taigi, SP skoliniai, kilę iš sla ų kalbų daik a a džių, ku ie dažniausiai
a ojami daugiskai a, aip pa pa eikiamai kaip dauginiai.
 kamienas. 79 SP sla izmai p iski i  kamienui: abyda 150 ‘sk iauda, nuoskauda,
įžeidimas’ LKŽe; a ie a 100 ‘auka’ LKŽe; ak a a 104 ‘no as, pa aukimas’ LKŽe; aly a 113
‘šil ų k aš ų medis i aisius’ LKŽe; a ielka 37 ‘deg inė’ LKŽe; a auga 178 ‘ oks seno ės
pinigas, šilingas’ LKŽe; būda 67 ‘palapinė, pas ogė, namelis (sa go, piemens a k .)’ LKŽe;
čė a 17 ‘ au ė’ LKŽe; dėka 29 ‘dėkojimas, padėka’ LKŽe; dieška 30 ‘s a inė, kubilas’ LKŽe;
a ba 31 ‘dažai, spal a’ LKŽe; a ba ka 31 ‘nė inys’; ijolka 31 ‘žibu ė, žibuoklė’ LKŽe; galka
33 ‘ u ulėlis, gumuliukas’ LKŽe; g oma a 73 ‘laiškas; aš as, dokumen as’ LKŽe; juka 48
‘s iuba, i a iš paukščių a ba gy ulių k aujo’ LKŽe; jupa 176 ‘ilgas su anko ėmis pe gal ą
elkamas i šu inis mo e iškas (seno ėje i y iškas) d abužis; suknelė’ LKŽe; kalėda 59
‘Kalėdų do ana’ LKŽe; kama a 59 ‘ als iečių obos a klė ies kamba ys į ai iems
p oduk ams i daik ams pasidė i, indauja, sandėlis’ LKŽe; ka čiama 51 ‘smuklė’ LKŽe;
ka ūna 11 ‘me alinis gal os papuošalas; mona chų aldžios simbolis; ainikas’ LKŽe; kleka
55; klė ka 55 ‘na as, na elis’ LKŽe; koly a 50 ‘seno iška piniginė; abako maišelis’ LKŽe;
ko auka 52 ‘kaplys’; k o a 63 ‘na elis’ LKŽe; ku apka 68 ‘laukinis iš inių šeimos paukš is,
laukinė iš elė, če ekšlė’ LKŽe; ku a 68 ‘iš i kusi mo e is, kekšė’ LKŽe; k a ma 31 ‘ o ma,
modelis, pa yzdys, pagal ku į kas di bama’ LKŽe i . .
Ta p  kamieno SP sla izmų, kaip i a p , y a kilusių iš sla ų kalbų be a dės
giminės daik a a džių: u a 32 ‘kailiniai’ LKŽe (< usėnų футро ‘вырабленая шкура
пушнога звера, а так сама некалькі такіх шкур, сшытых разам’ (HSBM XXXVI 42); lenk.
u o ‘wyp awiona skó a zwie zęca z włosem, błam u zany, eż odzienie podbi e u em’
(SPol VII 159)); pekla 121 ‘p aga as’ LKŽe (< sen. us. пекло (SRJA XIV 186); usėnų пекло
‘пекла’ (HSBM XXIV 66); lenk. piekło ‘w óżnych eligiach: miejsce p zebywania zma łych
lub ich dusz’ (SPol XXIV 57)); s adala 38 ‘už ažiuojami namai su pas oge a kliams pas a y i’
LKŽe (< sen. us. стодола ‘крытое гумно, сарай’ (SRJA XXVIII 72); usėnų стодола
‘заезны двор з карчмой’ (HSBM XXXII 399); lenk. s odoła ‘budynek w gospoda s wie
wiejskim, służący do p zechowywania nie wymłóconego zboża i słomy’ (SS VIII 446)). Šie
skoliniai į lie u ių kalbą bu o pe im i jau po Leskieno dėsnio, odėl p iklauso ne  kamienui,
o .  kamienui SP p iklauso ne ik mo e iškos giminės daik a a džiai, be i ienas ki as
y iškosios, dažniausiai – bend osios giminės žodžiai. Sla izmas si a a 165 ‘našlai is’ LKŽe
lie u ių kalboje y a bend osios giminės, okios pa giminės y a i jo a i ikmenys sla ų
kalbose: sen. us. сирота ‘ребенек, подросток, оставшийся без одного или обоих
5
родителей’ (SRJA XXIV 156); usėnų сирота ‘сірата’ (HSBM XXXI 271); lenk. si o a
‘dziecko, k ó e u aciło obydwoje odziców lub jedno z nich’ (SS VIII 191). Daik a a dis
ai ada 95 ‘ aldo o ie ininkas, am ik os k aš o s i ies aldy ojas’ LKŽe y a y iškos
giminės, kaip i jo a i ikmenys kalbose dono ėse: sen. us. воевода ‘лицо, представляющее
высшую власть на местах’ (SRJA II 261); usėnų воевода ‘начальнік горада і гарадской
акругі’ (HSBM IV 85); lenk. wojewoda ‘począ kowo u zędnik nadwo ny, dowódca wojska w
zas ęps wie panującego, z czasem wysoki u zędnik ziemski’ (SS X 279)). Kaip ma y i,
laikomasi p incipo, kad daik a a džių giminė, jiems keliaujan iš sla ų kalbų į lie u ių,
nekin a. Tačiau ienas SP žodis nea i inka sis emos: če e yka 182 ‘ba as’ LKŽe. SP jis
paliudy as ik ka ą, ėlesniame K. Si ydo žodyne jau y a y iškos giminės skolinys
če e ykas SD 448. Ry ų sla ų kalbose, iš ku ių y a a kelia ęs šis skolinys, a i ikmenys y a
y iškos giminės: sen. us. черевикъ ‘башмакъ, сопогъ’ (MSDJA III 1500); usėnų черевикъ
‘чаравік’ (HSBM XXXVI 343). Dėsningas skolinys u ė ų bū i y iškos giminės če e ykas.
iu kamienas. Šiam kamienui p iklauso kiek mažiau SP sla izmų daik a a džių nei
 kamienui – 50. Tai y iškos giminės žodžiai, u in ys gale -ius a ba galūnę -us po
p iebalsio j: aliejus 113 ‘augalų iebalai’ LKŽe; ba dišius 41 ‘ki is su ilgu ko u (ka o ginklas)’
LKŽe; b ylius 51 ‘sk ybėlė’ LKŽe; cielius 10 ‘ aikinys’ LKŽe; cieso ius 10 ‘mona chas,
impe a o ius’ LKŽe; čeba o ius 177 ‘ku pius, ba siu ys’ LKŽe; čepčius 17 ‘iš ekėjusių mo e ų
seniau nešio a kepu ai ė’ LKŽe; činšius 18 ‘mokes is žemės sa ininkui už žemės aldymą’
LKŽe; čyščius 18 ‘skais ykla’; d iaučius 60 ‘ie is, ie ies smaigalys’ LKŽe; d uko ius 26
‘spaus u ininkas, spausdin ojas’ LKŽe; d a čius 31 ‘d a iukas’ LKŽe; alšie ius 30 ‘klas o ojas,
apga ikas’; alšius 30 ‘yda, ūkumas, klas ojimas’ LKŽe; gojus 34 ‘nedidelis, g ažus miškelis,
gi ai ė’ LKŽe; kaganijus 50 ‘puodas’; ka le ius 57 ‘ka ilų di bėjas, aisy ojas a pa da ėjas’
LKŽe; ka alie ius 52 ‘ne edęs y as; y as, ku is me ginasi’ LKŽe; ky ius 13 ‘suk as, gud us
žmogus’ LKŽe; kleš a ius 55 ‘ ienuolynas’ LKŽe; kuko ius 67 ‘ i ėjas’ LKŽe; kušnie ius 68
‘kailiadi bys’ LKŽe; lik a ius 177 ‘ž akidė’; molia ius 76 ‘dailininkas’; mečius 79 ‘ka das,
kala ijas’ LKŽe; minco ius 81 ‘pinigų kalėjas’ LKŽe; mo čius 77 ‘ko o mėnuo’ LKŽe;
mū o ius 84 ‘mū ininkas’ LKŽe; nep ie elius 107 ‘ned augas, p iešas; ne idonas’ LKŽe;
pakajus 95 ‘ aika, amybė’ LKŽe i . .
Visi šio kamieno daik a a džiai y a y iškos giminės i skolinimosi me u dažniausiai
giminės kei imo neį yko. iu kamienui būdinga ai, kad jam p iklausančių sla izmų
a i ikmenys usėnų, senojoje usų, lenkų kalbose u i nulinę galūnę (p z., pakajus 130 ‘ge ai
į eng as kamba ys’ LKŽe (< sen. us. покой ‘комната, помещение’ (SRJA XVI 164); usėnų
покой, покоуи ‘комната’ (SSM II 178); lenk. pokoj ‘miejsce odosobnienia, us onie’ (SPol
XXVI 321)), a ba minkš ą p iebalsį (p z., ka alius 64 ‘ aldo o, mona cho i ulas kai
ku iuose k aš uose; ą i ulą u in is asmuo’ LKŽe (< sen. us. король ‘кoроль’ (SRJA VII
338); usėnų король ‘кароль, манарх’ (HSBM XVI 21)), a ba ž, š, č, (p z., e ežius 70
‘g andinės, pančiai’ LKŽe (< sen. us. ретязь ‘цепь, ожерелье’ (SRJA XXII 149); usėnų
ретязь, ретезь ‘ланцуг’ (HSBM XXX 82)); mečius 79 ʻka das, kala ijas’ LKŽe (< sen. us.
мечь ‘холодное рубящее и колющее оружее’ (SRJA IX 136); usėnų мечь ‘меч’ (HSBM
XVIII 22); lenk. miecz ‘b oń sieczna’ (SPol XIII 404)); al o ius 113 ‘auku as; am ik as s alas
bažnyčioje, ku laikomos pamaldos’ LKŽe (< sen. us. алтарь, олтарь ‘жертвенник’ (SRJA
I 31); usėnų алтарь, олтарь, олтаръ ‘алтар’ (HSBM I 103); lenk. oł a z ‘miejsce składania
o ia bós wu’ (SPol XXI 327)). Senojoje sla ų kalboje ž, š, č, c, iš p adžių bu o minkš i i
p adėjo kie ė i XIV a. (JAM 2005: 44), odėl žodžiai, į lie u ių kalbą a kelia ę iki jų
kie ėjimo, pa eko į iu kamieną.
Iš šios g upės žodžių išsiski ia pečius 121 ‘k osnis pa alpai šildy i, mais ui i i, kep i,
duonkepis’ LKŽe, nes y ų sla ų kalbose jo a i ikmenys y a mo e iškos giminės (sen. us.
печь ‘сооружение для обогрева помещения, приготовления пищи’ (SRJA XV 41); usėnų
печъ, печь ‘цаглянае збудавание, дзе разводзяць агонь, каб нагрэць намяшканне,
прыгатаваць ежу’ (HSBM XXIV 291)), lenkų kalboje – y iškos (lenk. piec ‘u ządzenie

6
zbudowane z niepalnego ma e iału, w k ó ym uzyskuje się wysoką empe a u ę’ (SPol XXIV
30)). i kamienas. 38 skoliniai u i i kamieną: ad e ija 128 ‘du ų s ak a’ LKŽe; asilyčia
115 ‘asilė’ LKŽe; a konyčia 181 ‘gal os papuošalas, kaspinas’ LKŽe; bažnyčia 61 ‘maldos
namai (pp . ka alikų i p o es an ų)’ LKŽe; če pyčia 50 ‘ply elė k osniai s a y i, koklis’ LKŽe;
delija 20 ‘seno iškas pal as’; d onyčia 25 ‘plona len a, plona s ogo dengiamoji len elė,
malksna’ LKŽe; dūšia 27 ‘mi ologijoje, eligijoje i iloso ijoje – nemi ingas nema e ialus
žmogaus p adas, egzis uojan is nep iklausomai nuo kūno, d asia; ėlė’ LKŽe; g ūšia 40
‘k iaušės medis’ LKŽe; he ezija 50 ‘ eligijos mokymas, ku į iešpa aujančioji eligija laiko
klaidingu, klaida ikys ė, klaidūnys ė’ LKŽe; ka bija 11 ‘ okia pin inė su an ožu kam no s
supil i’ LKŽe; kodylnyčia 50 ‘indas, ku iame deginami smilkalai, smilky u as’ LKŽe; koplyčia
51 ‘maža bažnyčia; a ski a didelės bažnyčios a ki o pas a o dalis, ku gali bū i laikomos
pamaldos’ LKŽe; kuknia 67 ‘ i u ė’ LKŽe; le e nia 71 ‘žibin as’; malmazija 76 ‘ oks ynas’;
melnyčia 82 ‘malūnas’ LKŽe; mišia 83 ‘mišios’ LKŽe i . .
Be eik isi i kamieno daik a a džiai y a mo e iškos giminės, jų a i ikmenys sla ų
kalbose u i galūnę -a po minkš o kamiengalio ( y ų sla ų už ašoma kaip -я, lenk. -ia),
pa yzdžiui, d uka nia 26 ‘spaus u ė’ LKŽe (< sen. us. друкарня ‘типография’ (SRJA IV
365); usėnų друкарня ‘друкарня’ (HSBM IX 86); lenk. d uka nia ‘miejsce, wa sz a , gdzie
się d ukuje książki, d uki’ (SPol VI 83)), nedėlia 93 ‘sa ai ė, sekmadienis’ LKŽe (< sen. us.
недѣля ‘воскресенье’ (SRJA XI 74); usėnų неделя ‘нядзеля’ (HSBM XX 67); lenk.
niedziela ‘os a ni, świą eczny dzień ygodnia’ (SPol XVI 263)), skomia 175 ‘seno inis s alas,
skobnis’ LKŽe (< usėnų скамя ‘лава, лаўка’ (HSBM XXXI 293)), sk ynia 60 ‘ am ik a
medinė, su an ožu i kojelėmis, o namen uo a dėžė kam no s (pp . d abužiams, k aičiui)
laiky i’ LKŽe (< usėnų скрыня, скриня ‘скрыня, куфар’ (HSBM XXXI 388); lenk. sk zynia
‘paka d ewniana z wiekiem, ku e służący do p zechowywania ub ania, pościeli, e c.’ (SS
VIII 261) i . . Tik ienas iš šių daik a a džių y a y iškos giminės – sūdžia 128 ‘ eisėjas’
LKŽe (< sen. us. судья, судия ‘тот, кто оценивает кого-л., что-л., судит о ком-л, чем-л’
(SRJA XXVIII 264); usėnų судия, судиѧ, судїа, соудїѧ, судья ‘суддя’ (SSM II 398).
A i ikmenų y ų sla ų kalboje galūnė -я lėmė, kad šis daik a a dis pa eko į one iškai a imą
i kamieną lie u ių kalboje, sla ų kalbose šio skolinio a i ikmenys i gi p iklauso y iškai
giminei. Ki i sla ų daik a a džiai – galimi skolinių šal iniai – u in ys minkš ą kamiengalį,
i gi išlaikė sa o giminę i in eg a osi į i kamieną kaip mo e iškos giminės sla izmai.
Keli SP i kamieno daik a a džiai a ojami kaip daugiskai iniai: gačios 30 ‘kelnės’;
lies yčios 25 ‘kopečios’. Pi mojo iš jų a i ikmenys sla ų kalbose aip pa pap as ai a ojami
ik daugiskai a: usėnų кгати ‘штаны, нагавіцы’ (HSBM XV 33); lenk. gacie ‘dolna część
s oju mężczyzny, spodnie’ (SPol VII 163). Vis dėl o daik a a dis lies yčios, emian is
kalbomis dono ėmis, galė ų bū i a ojamas i ienaskai a: sen. us. лѣсвица ‘лестница’
(SRJA VIII 211); usėnų лесвица ‘драбіны’ (HSBM XVI 358).
i kamienas. Šio kamieno skolinių daik a a džių y a 10: čes is 84 ‘ga bė, paga ba’
LKŽe; donis 18 ‘duoklė’ LKŽe; d a ionis 28 ‘d a o da bininkas, a nau ojas, d a iškis’ LKŽe;
liūbas is 74 ‘meilė’; mos is 77 ‘minkš a ais ų su iebalais masė, a ojama gydymui, epalas’
LKŽe; pečė is 121 ‘į ankis ženklui spaus i; a spaus as a ba įspaus as uo į ankiu ženklas;
an spaudas’ LKŽe; pomė is 118 ‘a min is’ LKŽe; sko e is 102 ‘s al iesė’ LKŽe; sme is 170
‘mi is’ LKŽe; spa iedis 172 ‘išpažin is’ LKŽe.
Šiandien šis kamienas nė a p oduk y us, jam daugiausia p iklauso mo e iškos
giminės daik a a džiai, kaip kad i SP . Vy iškos giminės i kamieno daik a a džių pasi aiko
i daba inėje kalboje (p z., geluonis, dan is i . .), šiuo a eju oks SP sla izmas y a ienas
– d a ionis. Kad šis daik a a dis p iklauso šiam kamienui, ma y i iš jo paliudy ų o mų
senuosiuose aš uose: d a onies BPII 476 (LKŽe). Manoma, kad pi miausia lie u ių kalba
pe ėmė žodžio d a ionys (plg. sen. us. дворянинъ ‘лицо, находящееся на службе при
дворе князя’ (SRJA IV 194)) daugiskai ą, ku ia emian is a si ado ienaskai a d a ionis
(Smoczyński 2026: 388).
7
Likę sla izmai y a mo e iškos giminės, išlaikę ją nepaki usią, palygin i su
a i ikmenimis kalbose dono ėse. Visų šių sla izmų šal iniai sla ų kalbose u i minkš us
p iebalsius gale, pa yzdžiui, čes is (< usėnų честь ‘честь, почет, уважение’ (MDSUM II
480); lenk. cześć ‘uszanowanie, poważanie, uznanie; podziw; hono ’ (SPol IV 150)), donis (<
sen. us. дань ‘то, что отдано кому-л.’ (SRJA IV 170); usėnų дань ‘тое, што аддадзена
каму-н.’ (HSBM VII 242); lenk. dań ‘świadczenie w na u ze lub pieniężne, danina, poda ek,
czynsz’ (SPol IV 490)), sme is (< usėnų смерть ‘смерць; спыненне існавання чалавека ці
жывёліны’ (HSBM XXXI 483); lenk. śmie ć ‘skończenie, u a a życia, zgon, wyją kowo
pozbawienie kogoś życia’ (SS IX 24)), spa iedis (< usėnų споведь ‘споведзь’ (HSBM
XXXII 163); lenk. spowiedź ‘wyznanie g zechów p zed kapłanem w celu uzyskania
ozg zeszenia’ (SS VIII 359)).
 kamienas. Tai da ienas ne i in p oduk y us skolinių kamienas SP , jam
p iklausančių daik a a džių y a 6: kaniukšnė 175 ‘a klidė’ LKŽe; kižė 10 ‘sena obelė, pi kelė,
landynė’ LKŽe; malia onė 76 ‘ apymas’ LKŽe; mincė 81 ‘mone a’ LKŽe; p ababė 129
‘p osenelė’; agažė 77 ‘pin inis k epšys; kiekis, elpan is į okį k epšį’ LKŽe.
Ši negausi žodžių g upė gana ne ienaly ė: no s daugumos sla izmų a i ikmenys y a
mo e iškos giminės, jų galūnės ski ingos. Pa yzdžiui, daik a a džio kaniukšnė (< sen. us.
конюшня ‘конюшня, строение, где держат лошадей’ (SRJA VII 291); usėnų конюшня
‘канюшня’ (HSBM XV 291)) a i ikmenys u i galūnę -я, kižė, mincė (< sen. us. хижа, хиза
‘хижина, дом’ (MSDJA III 1368); usėnų хижа ‘хаціна’ (HSBM XXXVI 73); lenk. minca
‘mone a, pieniądz bi y’ (SPol XIV 272)) – -a, ad šie sla izmai galėjo bū i inge guo i į i i 
kamienus. Vieno daik a a džio šal inis y a be a dės giminės: malia onė (< usėnų малеванье,
малеване ‘дзеянне па дзаясл. малевати’ (HSBM XVII 234); lenk. malowanie ‘nazwa
czynności od malować’ (SPol XIII 60)).
Ki i kamienai. Likę kamienai, ku iems p iklauso SP sla izmai daik a a džiai, y a
labai negausūs. i kamieną u i du žodžiai: kisielias 54 ‘skys a košė ( algis) iš augin os
a ižinių mil ų sunkos a ba uogų sulčių su k akmolu’ LKŽe; k iaučias 63 ‘siu ėjas’ LKŽe. ii
kamienui p iklauso ys daik a a džiai: čeme ys 14 ‘lelijinių šeimos daugiame is nuodingas,
ais inis augalas, a gi ios’ LKŽe; g ašis 39 ‘ska ikas, pusė kapeikos; į ai iais laikais į ai ios
e ės pinigas; mone a’ LKŽe, maneliai 77 ‘p ie anko iai’, o u kamienui – ik ienas – u gus
180. Iš šiandienos pe spek y os neįp as ai a odo daik a a džiai kisielias i k iaučias. Tiek
ienas, iek ki as pap as ai in eg uo i į iu kamieną, . y. kaip kisielius i k iaučius. Vėlesniame
K. Si ydo žodyne a sisakoma kisielias i pa eikiamas ik iu kamieno a ian as kisielius SD
103 (k iaučias / k iaučius apsk i ai neminimas). Kodėl SP šiems daik a a džiams pa ink as
kamienas i, nežinia, nes a siž elgian į sla ų kalbų a i ikmenis (sen. us. кисель ‘кушанье,
приготовляемое из муки на воде или ягодном соке, кисель’ (SRJA VII 137); usėnų
кисель ‘кіслая страва з мукі, кісель’ (HSBM XV 93); lenk. kisiel ‘po awa z mąki
ozczynionej wodą i poddanej e men acji’ (SPol X 330); sen. us. кравецъ ‘портной’ (SRJA
VII 402); usėnų кравецъ ‘спецыяліст па шыццю адзення’ (HSBM XVI 80); lenk. k awiec
‘ zemieślnik szyjący odzież’ (SPol XI 134)), iu i  kamienai y a sis emiškesni.
Daik a a dis maneliai SP pa eikiamas kaip daugiskai inis, no s LKŽe esama i manelė,
i manelis. Sla ų kalbų duomenys (sen. us. манелы ‘украшение, род браслета,
надевавшегося поверх рукава (зарукавье, запястье)’ (SRJA IX 27); usėnų манеля,
манела, манелле ‘бранзалет; маністы’ (HSBM XVII 93); lenk. manella ‘d ogocenna ozdoba
noszona na amieniu, b ansole a, na amiennik’ (SPol XIII 143)) odo, kad dėsningai
daik a a dis u ėjo bū i pe im as kaip mo e iškos giminės manelia a ba manelė (dėl minkš o
l). Taigi, šiuo a eju, ki aip nei daik a a džių kisielias, k iaučias, čeme ys, g ašis a eju, bū a
i giminės kei imo.
8
IŠVADOS
SP y a sla izmų daik a a džių, p iklausančių  (ab azas, ab ūsas, ad e nykas,
ak ū as, alubnykas i . .), i (kisielias, k iaučias), ii (čeme ys, g ašis, maneliai),  (abyda,
a ie a, ak a a, aly a, a ielka i . .), i (ad e ija, asilyčia, a konyčia, bažnyčia, če pyčia i . .),
iu (aliejus, al o ius, ba dišius, b ylius, cielius i . .), u ( u gus), i (čes is, donis, d a ionis,
liūbas is, mos is i . .) i  (kaniukšnė, kižė, malia onė, mincė, p ababė i . .) kamienams.
Šiame šal inyje nepaliudy a p iebalsinio kamieno sla izmų.
Gausiausias kamienas y a  – jam p iklauso 41,6 p oc. as ų SP sla izmų
daik a a džių. Taip pa palygin i gausūs y a , iu i i kamienai – jiems a i inkamai p iklauso
24,5 p oc., 15,5 p oc. i 11,8 p oc. isų iš ink ų žodžių. i kamieno sla izmai suda o 3,1 p oc.,
o  – 1,7 p oc. nag inė ų sla izmų. Likę kamienai i in negausūs i suda o labai mažą dalį
isų SP as ų sla izmų daik a a džių.
A siž elgian į sla izmų a i ikmenis kalbose dono ėse, am ik ais a ejais SP ma y i
aiški sis ema, į ku io kamieno pa adigmą pa enka ienas a ki as pasiskolin as žodis:
• jei a i ikmenys sla ų kalbose y a y iškos giminės i gale y a kie asis p iebalsis,
skolinys lie u ių kalboje in eg uojamas į  kamieną;
• sla ų kalbų be a dės giminės daik a a džiai, gale u in ys -o, lie u ių kalboje
p iklauso a ba  kamienui (senesnio klodo skoliniai), a ba ;
• mo e iškos i y iškos (dažniausiai – bend osios) giminės žodžiai, sla ų kalbose
gale u in ys -a, lie u ių kalboje in eg uojami į  kamieną;
• y iškos giminės daik a a džiai, sla ų kalbose u in ys nulinę galūnę; y iškos
giminės žodžiai, sla ų kalbose u in ys minkš ą p iebalsį (dažniausiai l); y iškos
giminės daik a a džiai, y ų sla ų kalbose u in ys is o iškai minkš us ž, š, č, c, ,
lenkų kalboje – jau kie us, lie u ių kalboje in eg uojami į iu kamieną;
• daik a a džiai, y ų sla ų kalbose gale u in ys -я, lenkų – -ia, lie u ių kalboje
in eg uojami į i kamieną;
• daik a a džiai, sla ų kalbose gale u in ys minkš us p iebalsius , n, d, SP in eg-
uo i į i kamieną.
Į likusius kamienus SP sla izmai daik a a džiai in eg uojami į ai iai i , emian is
ien šiuo šal iniu, ienaly ės sis emos nema y i.
SP sla izmai, kaip įp as a, dažniausiai y a os pačios giminės, kaip i jų šal inis
kalbose dono ėse, . y., pa yzdžiui, sla ų kalbų y iškos giminės žodis į lie u ių kalbą
in eg uojamas kaip y iškos giminės skolinys. Giminės pokyčių, būdingų ik SP , y a os
ienas ki as (če e yka, maneliai). SP aip pa laikomasi i skaičiaus a liepimo – skoliniai, kilę
iš sla ų kalbų daik a a džių, ku ie dažniausiai a ojami daugiskai a, aip pa pa eikiamai
kaip dauginiai (blėkai, čė ai, gačios). Keli daik a a džiai (lies yčios, maneliai) u ė ų bū i
in eg uo i ne kaip dauginiai.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Būga Kazimie as 1958: Rink iniai aš ai [Selec ed W i ings] 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės
i mokslinės li e a ū os leidykla.
Čepienė Nijolė 2013: Kons an ino Si ydo „Dic iona ium ium lingua um“ leksikos
skoliniai“ [Lexical Bo owings in Kons an inas Si ydas’ “Dic iona ium ium
lingua um”]. – Leksikog a ija i leksikologija 3: Kons an ino Si ydo da bai i jo epocha,
sud. Z. Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 157–188.
F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches wö e buch [Li huanian E ymological
Dic iona y], Heidelbe g: Win e .
Gi denis Aleksas 2001: Kalbo y os da bai [Linguis ic Wo ks] 3, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
9
HSBM I: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 1, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1982.
HSBM II: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 2, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1983.
HSBM III: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 3, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1983.
HSBM IV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 4, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1984.
HSBM VII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 7, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1986.
HSBM IX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 9, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1989.
HSBM XIV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 14, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1996.
HSBM XV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 15, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1996.
HSBM XVI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 16, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1997.
HSBM XVII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 17, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1998.
HSBM XVIII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 18, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1999.
HSBM XX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 20, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2001.
HSBM XXIV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 24, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2005.
HSBM XXIX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 29, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2009.
HSBM XXX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 30, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2010.
HSBM XXXI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 31, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2011.
HSBM XXXII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 32, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2012.
HSBM XXXIII: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 33, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2013.
HSBM XXXVI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 36, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2016.
JAM 2005: Jazyki mi a. Sla ianskie jazyki [Languages o he Wo ld. Sla ic Languages], ed.
koll. A. M. Moldo an, S. S. Sko id, A. A. Kib ik, N. V. Rogo a, E. I. Jakuškina,
A. F. Žu a le , S. M. Tols aja, Mosk a: Academia.