Ac a Linguis ica Li huanica Il es à no e que la Li uanie es l'un des pays les plus peuplés du monde.
2026, . 94, p. 113
Ré é ence du con enu Con en s link /
ISSN 2669-218X (élec onique en ligne)
Copy igh © 2026 Anjelika Sme onienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Issue pa Li u iens Ins i u de langue. Ce a icle es un accès ou e , dis ibué sous les condi ions de
licence da ibu ion C ea i e Commons, pe me an de u ilise , dis ibue e ep odui e sans es ic ion le
con enu en n'impo e quel suppo , indiquan les au eu s e la sou ce.
Recei ed: Gau a: 2025-05-14. / Accep ed:-12. Adop é: 2026-06 / 1 SLAVIŠKOS KILMS
DAIKTAVARDŽI MORFOLOGINS INTEGRACIJES TENDANCIES K. SIRVYDO
PROMPTUARIUM DICTIONUM POLONICARUM, LATINARUM E LITUANICARUM
Pa e ns o Mo phological In eg a ion o Sla ic Loan Nouns in K. Si ydass
P omp ua ium dic ionum Polonica um, Li uina um e La anica um
ANELIKA SMETONIŽEN
Ins i u des langues Li uanies
E-mail: anž[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0352-884X
Les eche ches scien i iques di ec ionnen : mo ologie.
h ps://doi.o g/10.35321/all94-09
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle é udie Kons an ino Si ydo 1620 m. le mo ine P omp ua ium dic ionum Polonica um, La ina um e
Li uanica um a ojamų sla izmų daik a a džių mo ologinė in eg acija į lie u ių kalbą, ela ion en e sla ų kalbų
žodžių baigmenų bei giminės i lie u ių kalbos kamienmaių, dans lesquels sla izmai on é é in ég és. Dans le bu de ce
objec i , du dic ionnai e é udié on é é élues ous les acines sla iques mo s, sépa és hyb ides, é abli sla izmų
kamienai e mo s signi ica ions. D'une pé iode co espondan e, dans les dic ionnai es des langues sla es eche chée
sla ismes co espondmenes e compa us Li uiniens e sla es langues données é abli sla ismes in ég a ion dans les
langues Li uanies sys ème mo phologique dėsningumai K. Si ydo 1620 m. dicodyne. ESMINIAI VOODŽIAI: Si ydo dicynas,
sla izmai, mo ologinė in eg acija, sla ų kalbos.
ABSTRACT Il es à no e que
The a icle examine he mo phological in eg a ion in o he Li huanian language o Sla ic loan nouns in he
dic iona y P omp ua ium dic ionum Polonica um, La ina um e Li uanica um (1620) pa Kons an inas Si ydas, as
well as he ela ionship be ween he endings and gende o wo ds in Sla ic languages and he Li huanian s ems,
in o which Sla ic loanwo ds we e in eg a ed. To achie e his goal, all Sla ic-o igin wo ds we e selec ed om he
dic iona y, hyb ids we e excluded, and he s ems and meanings o he Sla ic loanwo ds we e iden i ied.
Equi alen s o he loanwo ds we e sough in dic iona ies o Sla ic languages o he ele an pe iod, and by
compa ing Li huanian and Sla ic linguis ic da a, he pa e ns o he in eg a ion o Sla ic loanwo ds in o he
Li huanian mo phological sys em in K. Si ydas 1620 dic iona y we e es ablished. KEYWORDS: Si ydas dic iona y,
Sla ic loanwo ds, mo phological in eg a ion, Sla ic languages.
ĮVADAS
Les sla izmes des langues li uaniennes commence à é udie enco e XIX a., e dans les a aux
ul é ieu s, non beaucoup d'a en ion es acco dée à l'o igine des sla ismes e aux
a liepemen s de b ui s skolinių dans les langues li uaniennes (Ska džius 1931; Būga 1958;
Poko ny 1959; F aenkel 1962; Palionis 1967; U bu is 1992; 1993; Zinke ičius 2002; Smoczyński 2026) ou
à la leksie géné ale des ieux éc i s (Lebedys; Zinke ičius 1968; 1977; 1988; Siau ukienė; Sabalkas
2
1990; Čepienė 2013; Si uskienė 2013), P omp u dic ionum Polon, La ina um e Li uanum (S)
daikla ia daika is. En géné al des a aux des inés à l'in ég a ion mo phologique des obje s
emp un és son peu nomb eux (Valeckienė 1967; Laučiū ė 2007; Rudzinskas 2011a; 2011b;
Sme onienė 2019; 2022). Bene plus la gemen sla ismus mo phologique in ég a ion discu ée
Božena Voi ke ič (2010). Selon elle, su la base langue dono e on peu explique , pou quoi
skolinys ombe dans un ou au e kamieną, ce e pensée elle déc i end ina schema: sla ų -C →
sla izmų -as ( y . g.); sla ų (b .) -C, (lenk.) -C → sla izmų -is, -ius ( y . g.) (Voi ke ič 2010: 248). K.
Si ydo dic ionnai es, compa é a ec au e XVI e XVII a. LDK aš ija lie u ių kalba, es nemažai
o me o šnekamosios kalbos žodžių (Pakalka 1997: 24), ca il des au es éc i s se dis ingue son
ema ika, alo s c'es ex êmemen p écieux sou ce XVII a. lie u ių kalbos eiškiniams i i. Le
bu de ce a icle es de dé e mine , commen SP sla izmai daik a a džiai pasiski s o po
langues Li uaniennes kamienus. Siequan bu lo de SP écli e ous les mo s, u in ys
emp un in ą šaknį, ils échan illonnés mo ologiquemen e e imologiquemen , pou que soi
sépa é sla izmai de hyb idų, plus a d sla izmai daik a a džiai suski s y i selon kamienus,
pou ê e possible dé e mine , commen SP a splique sla izmų in eg acijos į lie u ių kalbos
mo ologinę sis emą dėsningumai. Du o al du
SP is ink i 322 pasike jan ys sla izmai daik a a džiai. Des possibles sla ismes
co espondmenes a é é che chée du bon pé iode dans les dic ionnai es des langues sla es.
A icmenimis son appelés des mo s, qui po en iellemen pou aien ê e considé és sou ces du
emp un inium en aison de la acine e des signi ica ions. Pou des aisons de concision, p ès des
mo s ne son données que les signi ica ions SP u ilisées; indiquée, quand elles on é é incluses
dans LKŽe. L'obje de ce a icle es sla izmai, e donc ab ibé des mo s in e na ionaux e
hyb ides. La di é ence p incipale en e sla izmes ( . y. skolinių, qui son enus de oisinines
sla es langues) e in e na ionaux mo s es la sou ce skolinio: in e na ionaux mo s sou ce es
considé ée la langue, de laquelle le mo papli o dans les langues du monde, e sla izmų cas a
langue, de laquelle le mo pe mis di ec emen . Pa exemple, si un mo de langue okieques dans la
langue li oue es enu pa polkų kalbą, il es considé é polonisme, mais pas ge manisme. O hyb ai a
e des langues li ou ies, e emp un in ų mo emų. Skoliniai a dažodžiai, in ég e à la langue
Li uanienne, ne son pas hyb ides, ca leu s galūnė accompli seulemen la onc ion
g amma icale (Keinys 1984: 115). De plus, il n'es pas nécessins condi ion au hyb id d'appa i du mo
de base (ibid: 114). Néanmoins SP exis a e un ce ain nomb e hyb ides, géné alemen ce son
mo s, ayan emp un é châ eaux, mais sa akilmę p éesagą, ou dū inie, don un dėmuo é imes
o igines. Dans l'analyse exclu e els mo s comme ab ūsėlis 163, al enykėlis 65, ka alėlius 64, ka aliūnas 64, ka čiamys ė 52, lojėjas 163, lojikas 57, mašnapjo ys 161 e e c.
SPR SLAVIZM KAMIENAI
Pou que des mo s d'o igine é angima soi in ég e en li uanien langue, nécessai e non
seulemen phe inė subs i ucija. Pascoli i a dažodžiai doi ê e e inclus dans le sys ème de
di e niaison de la langue Li uanien, a ibue à une ou au e pa en he. SP sla izmai
daik a a džiai son pasiski s é po neu is kamienus: , i, ii, , i, iu, u, i, . Ce eame K. Si ydo boodyne
nepas aquée e aujou d'hui nonp oduc i waus p iebalsinien kamien sla izmų. kamiens.
Beaucoupiausiai SP sla izmų appa ien kamienui 134: ab azas 102 ‘pa eikslas (pp . š en ųjų)
LKŽe; ab ūsas 154 ‘ ankšluos is, ska inis LKŽe; ad e nykas 109 ‘du ų sa gas LKŽe; ak ū as 112
‘ aisseaux, s eamai is LKŽe; alubnykas 37 ‘ka elidė; al enyk 65 ‘indelis, u ilisé pou les mains
mazgo i (apsilie i) LKŽe; g andūkas 195 ‘en an s en an LKŽe; ap ažnykas 54 ‘p ekyme is; a
115 ‘seno ės pinigas LKŽe; ase as 147 ‘e ške as LKŽe; bajo as 168 ‘p i ilegijuo s land aldys,
pp . moyen du a inie ; o igines p i ilégiées homme, šlėk a LKŽe; bo agas 60 ‘įnagis pou animaux
a i e , imbas LKŽe; ch oldas 30 ‘klos ė; čeba as 167 ‘longgas aulinis ba as LKŽe; čunykas 40
‘bu ė aininkas LKŽe; česnakas 18 ‘aš aus k apo da žo ė LKŽe; qua e e gas 19 ‘qua ième
jou LKŽe; čiepas 178 ‘šakelė, a auga, a ec laquelle es acciné un au e plan , accin, įskiepis
LKŽe; ciob as 16 ‘lūpažiedžių amille k apus, plan e à pe i s leu s LKŽe; li e 32 ‘pondas LKŽe;
u monas 32 ‘chau eiks, ažmininkas
3
LKŽe; 182 g abas ‘ka s as; kapas LKŽe; champybas 40 ‘o ganisme, pp . éme gean ko ą e
kepu ėlę, k emblys LKŽe; g ecque 158 ‘nuodėmė LKŽe; g al es 40 ‘p ie a a, p essuda LKŽe;
a mous 32 ‘lieu dis inc i de l'É a , ille, luomo, giminé, ep ésen é au d apeau, aux pièces, aux
an s a es LKŽe; hé é ique 50 ‘ ailliinek de hé ésie, klaida ikis LKŽe; he man 32 ‘ ai
commandan ka iuomenės Lie u osLenkijos als ybėje (XVIXVIII amž.) LKŽe; je mėkas 35
‘apa inis eme iškas d abužis LKŽe; jubileušas 81 ‘jubiliejus LKŽe; kalpokas 59 ‘ okia el inė
kepu ė LKŽe; kama nykas 59 ‘ y iausias kunigaikščio d a o po aizdas; dešim ininkas; quel
au emen plus hau di igean LKŽe; capenik 60 ‘ oks ê emen de dessus LKŽe; kap onas 50
‘ziminis š a kas, a inuka LKŽe; ka osas 51 ‘kaulingoji o i apūslė ka pinių (Cyp inidae) amille
de poissons, k akė, k ekė LKŽe; kau as 57 ‘pa iesal, zas iesal, apis LKŽe; kazok 62 ‘ligh ly
a med ho sele is LKŽe; kažemiekas 33 ‘odų di bėjas, odminys, odininkas, odžius LKŽe; kilepas 17
‘seno iškas ginklas hachuk e ma eau su ilgo ko o LKŽe; kilupas 54 ‘į ankis; klumkas 181
‘ yšulys, nešulys, pakas LKŽe; koly inykas 50 ‘seno ičných moneginių di bėjas a ba pa da ėjas
LKŽe; koplūnas 51 ‘kas uo as gaidys LKŽe e . . En ep enan un emp un du sla es langues
e en l'incluan dans le Li uanien sys ème de langue, géné alemen es main enue son giminé
(Voi ke ič 2010: 248). La plupa SP sla ismes, con enan kamienă, co espondan s dans les
langues dono ėse appa iennen aussi i iquemen amille, en plus, a kie ą baigmenį, pa
exemple, g abas (< sen. us. гробъ 1. ‘yama; lieu en e benia, ombe; 2. ‘гроб, гробница (SRJA IV
137); usėnų гробъ 1. ‘mau ais squelp, g a бніца, yama; 2. ‘maugný uzho ak, g obila; 3. ‘ una
(HSBM VII 164); lenk. ‘miejsce, w k ó ym chowa się zma łego, mogiła, nag obek, sa ko ag,
g obowiec (SPol 119 VIII) ; le as 72 (< sen. us. léвъ, львъ ‘лев (SRJA VIII 183); usėnų leвъ ‘леў
(HSBM XVI 316); lenk. lew ‘zool. Felis leo (SPol XII 162); majes o as 76 (< sen. us. маестатъ
‘величие, величество (SRJA IX 7); usėnų маестатъ ‘величнасть, усемагутнасть; glo, хвала
(HSBM XVII 216); lenk. majes a ‘godność władzy (SPol XIII 34)); s ie as 177 (< sen. us. свтъ
‘земля, вселенная, все страны; paix, monde c éa ion (SRJA XXIII 134); usėnų s e ъ, свитъ
‘зямный шар; e e a ec ou ce que su elle exis e (HSBM XXXI 113); lenk. […]ziemia comme lieu
de p zebywania ludzi w az ze wszys kim, co się na niej znajduje, eż o aczający ją
wszechświa (SS IX 48)); sūdas 162 (< sen. us. судъ ‘осуждение, кара (MSDJA III 603); usėnų судъ
‘пастанова суда, прысуд (HSBM XXXIII 51 da ieni) e . .
des Sla s, au emen que des Li uiniens, jusqu'à ceci son main enues be a dées giminée,
donc si pe çoi une elle giminée daik a a dis, aujou d'hui il ob ien eme iškąsias kamien
galūnes aisemblablemen en aison des balsies o e a g e ine phoné ique (Gi denis 2001: 385).
Néanmoins jusqu Leskieno dėsnio, . y. XIIIXIV a., la langue li oue a ai aussi be a dée giminę e
ce n'es a i é à ce dėsni à son a an s'emp un e sla ų kalbų be a dės giminės
daik a a džiai a ec les Li uiniens langues eldiniais passè en dans y išką giminę e
en è en dans kamieno pa adigmą ( amême: 385). SP de els dik a a džių, qui appa iennen
kamien e leu s co espondmen s dans les langues sla es son be a dės giminės, son
ela i emen non nomb eux. Ces sla ismes s'emp un en de eas e n sla es langues: bliūdas 81
‘dubuo; il y elpan quan i é LKŽe (< sen. us. блюдо ‘блюдо (SRJA I 247); usėnų блюдо ‘ aлерка
(HSBM II 74); če eslas 183 ‘ yšulys, di žas penigams, piniginė LKŽe (< sen. us. che esla (множ.)
‘poyaсница (MSDJA III 1501); usėnų чересло ‘cou onne cein u e pou a gen e au es
obje s p écieux (HSBM XXXVI 36)); kodylas 50 ‘gels a de a pe umian , u ilisé pp . bažny ines
cé igams smilkalams LKŽe (< sen. us. kadilo ‘благовонное вещество, фимиам, курящийся ладан
(SRJA VII 12); usėnų kadilo ‘pahuчае рэчыва для абкурвания в час набажэнства (HSBM XIV 216));
k apylas 65 ‘šluo elė kam šlaks y i, šlaks yklė LKŽe (< usėnų крopilo ‘крапила (HSBM XVI 172)); pė nas 10 ‘dėmė, žymė
LKŽe (< sen. us. pятно ‘pятно (SRJA XXI 98); usėnų pятно, peтно, пятмо ‘знак, прикмета
(HSBM XXIX 418); ameslas 161 ‘ama as LKŽe (< sen. us. émeslo ‘iuskiss o, umenije,
ремесло (SRJA XXII 143); usėnų ремесло ‘заняток, профессия (HSBM XXX 69)); ied as 192
‘kibi as LKŽe (< sen. us. éd o ‘ ed o (SRJA II 49); usėnų e o ‘вядро (HSBM III 61)); in
194 ‘boisson alcoolisée, ai e à pa i de aisins, di é en s aisies sulčių LKŽe (< sen.
4
us. вино ‘вино (SRJA II 182); in usėnų ‘ iino
(HSBM III 281)). Il es à no e que la Commission a adop é une décision conce nan la compa ibili é de ce e mesu e a ec le d oi communau ai e.
SP es e du plus ieux klodo p ê s, en li uanien la langue a kelia usių enco e a an la dispa i ion
educo iesiems balsiams sla es dans les langues: asilas 115 ‘panašus in o a klį naminis gy ulys
LKŽe (< sen. us. оселъ, осьлъ ‘осел (SRJA XIII 84); égimen 15 ‘ka iuomenės dalinys LKŽe (< sen.
us. пълкъ, polk ‘ oinское подразделение, полк (SRJA XVI 220)). De ous kamien SP daik a a džių
sla izmów se dis inguen blėkai 31 ‘ idu iai, en ains; mange is de eux LKŽe e čė ai ‘bu ai LKŽe.
Les co espondances de ce de nie dans les langues sla es son plu aliniai daik a a džiai ou du
moins ils son u ilisés géné alemen seulemen plu aliskai a: sen. us. cha ъ (pous oyanno o
множ. ч.) ‘чародйство, колдовство (MSDJA III 1474), usėnų чары, чари ‘чары, чараўніцтва,
вядзьмарства (HSBM XXXVI, 27), 27 lenk. cza , cza y ‘zjawisko nadp zy odzone o cha ak e ze
demonicznym; gusła, sz uki magiczne, w óżenie (žodyne souligné que des 148 no a ions seulemen
1 es uneiscai e) (SPol IV 6). LKŽe ce dik a a dis aussi es p ésen é comme plu iel. P ès sla isme
blėkas, bien qu'il soi indiqué que unislai e es u ilisée F yd icho Ku šaičio e dyne, LKŽe es
ou nie é é ence en habi uel meilleu plu iel blėkai. Ce es un skolinys de polkų langue, dans
laquelle sla isme co espondan lenk. lak ‘kiszka, jeli o, wnę zności, żołądek u zwie zą
p zeżuwających, go szy ga unek mięsa, ochłap (SPol VII 77), ce daik a a dis en langage lenkų a
uneaskai ą e beaucoupiskai ą, bien, ėlgi, habi ualesnė es beaucoupiskai a. Ainsi, SP skoliniai,
o iginai es de langues sla es daik a a džių, qui son le plus sou en u ilisés plu iskai a, aussi
p ésen ée comme plu iniai. kamiens. 79 SP sla izmai a ibués kamienui: abyda 150 ‘sk iauda,
nuoskauda, įžeidimas LKŽe; a ie a 100 ‘auka LKŽe; 104 ak a a ‘no as, aukimas LKŽe; aly a 113
‘šil ų k aš ų medis e ui s LKŽe; a ielka 37 ‘deg inė LKŽe; a auga 178 ‘ oks monnaie de
l'an iqui é, shillingas LKŽe; būda 67 ‘palapinė, pas ogė, namelis (sa go, piemens ou k .) LKŽe; čė a 17
‘ au ė LKŽe; 29 ‘dėkojimas, dėka LKŽe; dieška 30 ‘s a inė, kubilas LKŽe; pein u e 31 ‘dažai, couleu
LKŽe; a ba ka 31 ‘nė inys; ijolka 31 ‘žibu ė, žibuoklė LKŽe; galka 33 ‘ u ulėlis, gumuliukas LKŽe;
g oma a 73 ‘laiškas; le e, documen LKŽe; juka 48 ‘s iuba, boi à pa i de sang d'oiseaux ou
d'animaux LKŽe; 176 jupa ‘longs a ec mano ées su la ê e elkamas hau de ê emen ée ique
(seno ée e masculin) suknelė LKŽe; kalėda 59 ‘Kalėdų do ana LKŽe; kama a 59 ‘ als iečių obos
ou klė ies kama a pou di e s p odui s e obje s pasidė i, indauja, en eposis LKŽe; kačiama 51
‘smuklė LKŽe; ka ūna 11 ‘ i ulai e de ê e mé allique; symbole du pou oi mona chs; ainikus LKŽe;
kleka 55; klė ka 55 ‘na as, na elis LKŽe; koly a 50 ‘seno iška piniginė; sac de abac LKŽe; ko auka
52 ‘chaplys; k o a 63 ‘na elis LKŽe; ku apka 68 ‘laukinis iš inių šeimos paukš is, laukinė iš elė,
če ekšlė LKŽe; 68 ku a ‘iš i kusi mo e is, kekšė LKŽe; k a ma 31 ‘ o me, modèleis, exemple,
selon lequel kas a aillée LKŽe e . . Ta p kamieno SP sla izmów, comme e en e , son issus
des sla usių des langues be a dės giminės daik a a džių: u a 32 ‘kailiniai LKŽe (< usėnų u o
‘вырабленая шкура пушнога звера, а так сама несколько таких шкур, сшитых вместе ( XXXHSBM VI
42); lenk. u o ‘wyp awiona skó a zwie zęca z włosem, błam u zany, eż odzienie podbi e
u em (SPol VII 159)); pekla 121 ‘p aga as LKŽe (< sen. us. péкло (SRJA XIV 186); usėnų pékla
‘pekla (HSBM XXIV 66); lenk. piekło ‘w óżnych eligiach: miejsce p zebywania zma łych lub ich
dusz (SPol XXIV 57)); s adala 38 ‘už ažiuojami namai s pas oge za konjima pos a i i LKŽe (< sen.
us. s dola ‘крытое гумно, сарай (SRJA XXVIII 72); usėnų s doła ‘zaезный двор с карчмой (HSBM
XXXII 399); lenk. s odoła ‘budynek w gospoda s wie wiejskim, służący do p zechowywania nie
wymłóconego zboża i słomy (SS VIII 446)). Il s'agi d'un bâ imen si ué dans le cen e de la ille de
Szczecin, dans le cen e de la ille de Szczecin, dans le cen e de la ille de Szczecin. Ces emp un s
dans les Li uiniens langueu on é é ep is déjà ap ès Leskien dėsnio, donc appa iennen non
kamienui, e . kamien au SP appa iennen non seulemen les daik a a des de la eme iškos
giminės, mais e un au e mâ iškosios, le plus sou en géné ales giminės mo s. Sla izmas si a a
165 ‘našlai is LKŽe dans les langues li ou es es des communes giminés, elles même giminées son
e ses co espondmen s dans les langues sla es: sen. us. o o a ‘ ebenek, pod os ok,
оставшийся без одного или обоих
5
pa en s (SRJA XXIV 156); usėnų сирота ‘сірата (HSBM XXXI 271); lenk. si o a ‘dziecko, qui
u aciło obydwoje odziców lub jedno z nich (SS VIII 191). Daik a a dis ai ada 95 ‘ aldo o
ie nieks, el ou el k aš o oblas i up a i elj LKŽe es y iškos giminės, comme e ses
co espondmenes dans les langues dono ėse: sen. us. воевода ‘лицо, представляющее
высшую власть на местах (SRJA II 261); usėnų воевода ‘начальнік города и городской
округи (HSBM IV 85); lenk. wojewoda ‘począ kowo u zędnik nadwo ny, dowódca wojska w
zas ęps wie panującego, z czasem wysoki u zędnik ziemski (SS X 279)). Comme on le oi ,
adhè e le p incipe, que daik a a džių giminė, leu oyagean de sla es langues en Li uiniens,
ne change pas. Cependan un mo SP ne co espond pas sys ème: če e yka 182 ‘ba as LKŽe.
SP il il paludi é seulemen une ois, dans le plus a d le dic ionnai e de K. Si ydo es déjà se
masculine gimines skolinys če e ykas SD 448. Dans les langues sla es de l'Es , d'où es
descendues ce p ê inys, co espondnemen s son y iškos giminės: sen. us. черевикъ
‘башмакъ, сопогъ (MSDJA III 1500); usėnų черевикъ ‘чаравик (HSBM XXXVI 343). Dėsningas
skolinys de ai ê e i iškos giminės če e ykas. iu kamienas. Ce kamien appa ien quelque
peu moins SP sla izmų daik a a džių que kamien 50. Ce son des mo s du giminès masculin,
ayan gale -ius ou galūnę -us po p iebalsio j: aliejus 113 ‘augalų iebalai LKŽe; ba dišius 41 ‘ki is a ec ilgu ko u (a glons de gue e)
LKŽe; b ylius 51 ‘sk ybėlė LKŽe; cielius 10 ‘piqué LKŽe; cieso ius 10 ‘mona chas, impe a o ius LKŽe;
čeba o ius 177 ‘ku pius, ba siu ys LKŽe; čepčius 17 ‘ishékėusių emmes anciennemen po ée
kepu ai ė LKŽe; činšius 18 ‘ axe au p op ié ai e du e ain pou la ges ion du e ain LKŽe; čyščius
18 ‘skais ykla; d iaučius 60 ‘ie is, ie ies smaigalys LKŽe; imp ima eu 26 ‘sp essoi is e, imp imeu
LKŽe; d a čius 31 ‘d a iukas LKŽe; auxhi 30 ‘klas o ojas, audeu ; alšius 30 ‘yda, dé au ,
con e ojimen LKŽe; gojus 34 ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ė LKŽe; kaganijus 50 ‘puodas;
ka le ius 57 ‘ka ilų ou ie , aisy oi e ou endeu LKŽe; che alie 52 ‘ne ma iés homme; un homme,
qui ga ginie LKŽe; ky ius 13 ‘suk as, sag us homme LKŽe; kleš a ius 55 ‘ ienuolynas LKŽe;
kuko ius 67 ‘couleu LKŽe; kušnie ius 68 ‘kailiadi bys LKŽe; 177 lik a ius ‘ž akidė; molia ius 76
‘ ailininkas; mečius 79 ‘ka das, kala ijas LKŽe; minco ius 81 ‘p eneu d'a gen LKŽe; mo čius 77
‘ko o mėnuo LKŽe; mū o ius 84 ‘mū ininkas LKŽe; nep ie elius 107 ‘ned augs, ennemis; ne idonas
LKŽe; pakajus 95 ‘paika, amybė LKŽe e . .
Tous ce kamien dik a o džiai son i iškos giminės e emp inimosi lo s géné alemen giminès
chi imo neį yko. iu kamien es ca ac é is ique ce que lui appa enan des sla ismes
co espondan s usėnų, ieille usų, polkų langues a zé oine galūnę (p.ex., pakajus 130 ‘b bien
équipé la chamb e LKŽe (< sen. ‘po uskojkomna , помещение (SRJA XVI 164); usėnų poкой,
pocoui ‘komna a (SSM II 178); lenk. pokoj ‘miejsce odosobnienia, us onie (SPol XXVI 321)), ou
minkš ą p iebalsį (p.ex., ka alius 64 ‘ aldo o, i ules mona cho dans ce ains pays; ce i e es
dé enu pa une pe sonne LKŽe (< sen. us. король ‘король (SRJA VII 338)); usėnų король
‘кароль, манарх (HSBM XVI 21)), ou ž, š, č, (p z., e ežius 70 ‘g andinės, pančiai LKŽe (< sen.
us. ретязь ‘цепь, ожерелье (SRJA XXII 149); usėnų ретязь, ретезь ‘ланцуг (HSBM XXX 82));
mečius 79 ʻka das, kala ijas LKŽe (< sen. us. мечь ‘holoдное рубящее и колющее оружее (SRJA
IX 136); usėnų meč ‘меч (HSBM XVIII 22); lenk. miecz ‘b oń sieczna (SPol XIII 404)); al o ius 113
‘auku as; un ce ain able dans l'église, où son enues des p iè es LKŽe (< sen. us. al a ь,
олтарь ‘жертвенник (SRJA I 31); usėnų al a ь, олтарь, олтарь ‘алтар (HSBM I 103); lenk. oł a z
‘miejsce składania o ia bós wu (SPol XXI 327)). Senojoje sla ų kalboje ž, š, č, c, d'abo d
é ai minkš i e commença kie ė i XIV a. (JAM 2005: 44), donc les mo s, dans la langue
Li uanienne a kelia aien jusqu leu du cemen , es en é dans iu kamieną.
De ce g oupe de mo s se dis ingue pečius 121 ‘k osnis locaux à chau e , nou i u e à
cui e, kep i, duonkepis LKŽe, ca dans les langues sla es de l'es ses équi alen s son
mo e iškos giminės (sen. us. печь ‘сооружение для обогрева помещения, приготовления пищи (SR XVJA 41); usėnų
печъ, печь ‘цаглянае збудавание, дзе разводзяць агонь, каб нагрэць намяшканне,
пригатавать ежу (HSBM XXIV 291)), polkų kalboje y iškos (lenk. piec ‘u ządzenie

6
zbudowane z niepalnego ma e iału, w k ó ym uzyskuje się wysoką empe a u ę (SPol XXIV
30)). i kamiens. 38 débi eu s on i kamieną: ad e ija 128 ‘du ų s ak a LKŽe; asilyčia 115 ‘asilė
LKŽe; a konyčia 181 ‘ i ouil de ê e, caspinas LKŽe; 61 église ‘maldos namai (pp . ka alikų i
p o es an ų) LKŽe; če pyčia 50 ‘ply elė k osniai buildi i, koklis LKŽe; delija 20 ‘seno iškas
pal as; d onyčia 25 ‘plona len a, plona panneau de cou e u e du oi , malksna LKŽe; dūšia 27
‘mi ologijoje, eligijoje i iloso ijoje immo el nema e ialus p adas humain, exis an
indépendammen du co ps, esp i ; ėlė LKŽe; g ūšia 40 ‘k iaušės medis LKŽe; hé zie 50
‘enseignemen s de la eligion, que la eligion dominan e considè e audingu, klaida ikys ė,
klaidūnys ė LKŽe; ka bija 11 ‘ okia pin inė su an ožu kam no s supil i LKŽe; kodylnyčia 50
‘indas, dans lequel son b ûlés smilkalai, smilky u as LKŽe; chaplyčia 51 ‘maža c kčia; sépa ée
pa ie d'une g ande église ou d'au e bâ imen , où peu en ê e enues des se ices eligieux
LKŽe; kuknia 67 ‘ i u ė LKŽe; le e nia 71 ‘jibin as; malmazija 76 ‘ oks in; melnyčia 82
‘malūnas LKŽe; michia 83 ‘mišios LKŽe e . . P ès de ous i kamien dik a a džiai son
ma e iškos giminės, leu s co espondances dans les langues sla es a galūnę -a po minkš o
kamiengalio ( y ų sla ų записывается как -я, lenk. -ia), pa exemple, d uka nia 26 ‘spaus u ė
LKŽe (< sen. us. друкарня ‘типография (SR IVJA)
365); usėnų d ukka nia ‘друкарня (HSBM IX 86); lenk. imp uka nia ‘miejsce, wa sz a , où się
d ukuje książki, d uki (SPol VI 83)), nedėlia 93 ‘sa ai ė, sekmadienis LKŽe (< sen. us. neдля
‘воскресенье (SRJA XI 74); usėnų неделя ‘нядзеля (HSBM XX 67); lenk. niedziela ‘os a ni,
świą eczny dzień ygodnia (SPol XVI 263)), skomia 175 ‘seno inis s alas, skobnis LKŽe (< usėnų
skaмя ‘la a, laўка (HS XXXBMI 293)), sk ynia ‘ 60 am ik a medinė, a ec an ožu e kojelėmis,
o namen uée dėžė kam no s (p.x. pou des ê emen s, k aui) à ga de LKŽe (< HSBMI XXX 388);
lenk. sk zynia ‘paka d ewniana z wiekiem, ku e służący do p zechowywania ub ania, pościeli,
e c. (SS VIII 261) e . . Seul l'un de ces daik a a džių es y iškos giminės sūdža 128 ‘ eisėjas
LKŽe (< sen. us. судья, судия ‘тот, кто оценивает кого-л., что-л., судит о ком-л, чем-л (SRJA
XXVIII 264); usėnų sudia, суди, судїа, соудї, судья ‘суддя (SSM II 398). A ikmenų y ų sla ų
kalboje galūnė -ja lėmė, que ce daik a a dis es en é dans phoniquemen a imą i kamieną
Li uiniens kalboje, sla ų langues co espondmenys de ce p ê inien appa ien aussi
i iliquemen kinine. Ki i sla ų daik a a džiai possibles sou ces skolinių u in ys minkš ą
kamiengalį, aussi main enai son giminę e in ég a osi dans i kamieną comme mo e iškos
giminės sla izmai. Keli SP i kamieno des dik a e sji son u ilisés comme plusieu siskai iniai:
gačios 30 ‘kelnės; lies yches 25 ‘kopeches. Leu p emie d'en e eux co espondan s dans les
langues sla es son égalemen géné alemen u ilisés seulemen plu icui a: usėnų кгати
‘штаны, нагавицы (HSBM XV 33); lenk. gacie ‘dolna część s oju mężczyzny, spodnie (SPol VII 163).
Néanmoins daik a a dis lies yčios, basé su les langues dono ées, pou ai ê e u ilisé e
unislai a: sen. us. лсвица ‘лестница (SRJA VIII 211); usėnų lesвица ‘d abinys (HSBM XVI 358). i
kamiens. Ce kamien des dolinių daik a a džių es 10: čes is 84 ‘ga bė, paga ba LKŽe; donis 18
‘duoklė LKŽe; d a ionis 28 ‘d a o ou ie , a nau ojas, d a iškis LKŽe; liūbas is 74 ‘meilė;
mos is 77 ‘minkš a ais ų su iebalais masė, u ilisé pou le ai emen , opalas LKŽe; 121 ‘ê e à
peč ankis signe pou imp us i; dép essé ou imp imé la ma que a ec ce disposi i ; es ampille
LKŽe; 118 pomê e ‘mémo is LKŽe; sko e is 102 ‘s al iesė LKŽe; sme is 170 ‘me is LKŽe;
spa iedis 172 ‘ichpažin is LKŽe.
Aujou d'hui ce kamienas n'es pas p oduc i s, il lui appa ien p incipalemen ma e iškos
giminės daik a a džiai, comme que e SP . Vy iškos giminės i kamieno daik a a džių pasi aiko e
dans la langue ac uelle (p z., geluonis, dan is e . .), dans ce cas el SP sla izme es un
d a ionis. Que ce dik a a dis appa ien à ce kamien, isible de ses paliudy ų o mes dans les
ieux éc i s: d a onies BPII 476 (LKŽe). On pense que p incipalemen les Li uiniens langue p enai le
mo d a ionys (plg. sen. us. дворянинъ ‘лицо, находящееся на службе при дворе князя (SRJA IV
194)) beaucoupiskai ą, su laquelle es appa u ienaskai a d a ionis
(Smoczyński 2026: 388).
7
Likée sla izmai es eme iques giminés, main enuée la inchangée, compa é a ec
co espondmenimis dans les langues dono ėse. Tou es de ces sla isms sou ces dans les
langues sla es on minkš us p iebalsius gale, pa exemple, čes is (< usėnų честь ‘честь,
почет, уважение (MDSUM II 480); lenk. cześć ‘uszanowanie, poważanie, uznanie; podziw; hono
(SPol IV 150)), donis (< sen. us. da ‘n o, que donné à qui-l. (SRJA IV 170); usėnų daň ‘тое, que
addaдзена каму-н. (HSBM VII 242); lenk. dań ‘świadczenie w na u ze lub pieniężne, danina,
poda ek, czynsz (SPol IV 490)), sme is (< usėnų смерть ‘смерць; cessa ion du exis ence
d'un homme ou animaux (HSBM XXXI 483); lenk. mo ‘skończenie, u a a życia, zgon,
wyją kowo pozbawienie kogoś życia (SS IX 24)), spa iedis (< usėnų споведь ‘споведзь
(HSBM XXXII 163); lenk. spowiedź ‘wyznanie g zechów p zed kapłanem w celu uzyskania
ozg zeszenia (SS VIII 359)).
kamiens. Il s'agi d'un au e pas pa iculiè emen p oduc i skolinių kamienas SP , il
appa ien de daik a a džių son 6: kaniukšnė 175 ‘a klidė LKŽe; kižė 10 ‘sena obelė, pi kelė,
landynė LKŽe; malia onė 76 ‘ apymas LKŽe; mincė 81 ‘mone a LKŽe; p ababė 129 ‘p osenelė;
agažė 77 ‘pin inis k epšys; quan i é, elpan dans el sackšį LKŽe. Ce ne eçoi g oupes de
mo s assez inégaly é: bien que la plupa des sla ismes co espondmenes son eme iques
gimines, leu s galūnés di é en es. Pa exemple, daik a a džio kaniukšnė (< sen. us. konyušnia
‘konyušnia, строение, où iennen che auds (SRJA VII 291); usėnų konjušnia ‘kanjušnia (HSBM
XV 291)) les co espondances a galūnę -ja, kižė, mincė (< sen. us. хижа, хиза ‘хижина, дом (MSD
IIIJA 1368); usėnų хижа ‘хатина (HSBM XXXVI 73); lenk. minca ‘mone a, pieniądz bi y (SPol XIV 272)
-a, ad ces sla izmes pou aien ê e inge guo i dans i e kamienus. Vieno daik a a džio sou ce
es be a dės giminės: malia onė (< usėnų maлеванье, малеване ‘дзеянне по дзаясл. malé a i
(HSBM XVII 234); lenk. malowanie ‘nazwa czynności od malować (SPol XIII 60)).
Di i kamienai. Likę kamienai, auxquels appa iennen SP sla izmai daik a a džiai, son ès
negausūs. i kamieną a deux mo s: kisielias 54 ‘skys a košė (mangis) de la a ine de olajinių
auguinée pesan e ou uogų sulčių a ec k akmolu LKŽe; k iaučias 63 ‘seu eneu LKŽe. ii kamien lui
appa iennen ois daik a a džiai: čeme ys 14 ‘lelijinių šeimos plu iame is enin, plan e
médicinale, a gi ios LKŽe; g ašis 39 ‘ska ikas, moi ié kapeikos; à di e s momen s de monnaie de
di é en es aleu s; monna LKŽe, maneliai 77 ‘p ie anko iai, e u kamienui seulemen un u gus
180. Du poin de ue d'aujou d'hui neįp a ai semble daik a a džiai kisielias e k iaučias. Tan
l'un, que l'au e géné alemen in ég e dans iu kamieną, . i. comme kisielius e k iaučius. Dans
Vėlesniame K. Si ydo le dic ionnai e abandonne kisielies e es p ésen é seulemen iu kamien
a ian e kisielius SD 103 (k iaučias k iaučius apsk i ai neminimas /). SP pou quoi cess
daik a a djis choisis kamienas i, nežinia, ca selon les co espondmenis des langues sla es (sen.
us. кисель ‘кушанье, p épa ez- ous é is muki na ode или ягодном соке, кисель (SRJA VII 137);
usėnų кисель ‘кислая страва с муки, кисель (HSBM XV 93); lenk. kisiel ‘po awa z mąki
ozczynionej wodą i poddanej e men acji (SPol X 330); sen. us. кравецъ ‘портной (SRJA VII
402); usėnų k aвецъ ‘spécialis e pa шиццю адзення (HSBM XVI 80); lenk. k awiec ‘ zemieślnik
szyjący odzież (SPol XI 134)), iu e kamienai son sis emiškesni.
Daik a a dis maneliai SP es p ésen é comme plu iskai nis, bien LKŽe esama e manelė, e
manelis. Sla es langues données (sen. us. манелы ‘uкрашение, gen e b acele , надевавшегося
поверх рукава (зарукавье, запястье) (SRJA IX 27); usėnų манеля, манела, манелле ‘бранзалет;
manís y (HSBM XVII 93); lenk. manella ‘d ogocenna ozdoba noszona na amieniu, b ansole a,
na amiennik (SPol XIII 143) indique que dėsningai daik a a dis de ai ê e ep is comme
ma e iškos giminės manelia ou manelė (dėl minkš o l). Ainsi, dans ce cas, au emen que
daik a a džių kisielias, k iaučias, čeme ys, g ašis cas, bou a e giminės kei imo.
8
IŠVADOS
SP es des sla ismes daik a a des, appa enan des (ab azas, ab ūsas, ad e nykas, ak u as,
alubnykas e . .), i (kisielias, k iaučias), ii (čeme ys, g ašis, maneliai), (abyda, a ie a, ak a a,
alenka, y a e .), i (ad e ija, asilyčia, a konyčia, église, če py a i e . .), iu (aliejus, al o ius,
ba dišius, a igus, cielius e .), u ( u abab), i (čkani, donis, d a as ionis, liūbes is, mos is e .) e
(kas ien, b ie, b iežė on, kami, mincėces is e . .) e . Dans ce e sou ce ne pauliu a du
p iebalsinien kamien sla izmų. La plus abondan e kamienas es lui appa ien 41,6 pe cen . as ų
SP sla izmų daik a a džių. Aussi ela i emen abondüs son , iu e i kamienai ils appa iennen
espec i emen 24,5 pou cen , 15,5 pou cen e 11,8 pou cen de ous les mo s élus. i kamieno
sla izmai cons i ue 3,1 pou cen ., e 1,7 pou cen . examine aien sla izmų. Likę kamienai i in
negausūs e cons i ue ès pe i e pa ie de ous SP as ų sla izmų daik a a džių.
Comp e enu des sla ismes co espondmenis dans les langues dono ėse, dans ce ains
cas SP oi aiški sys ème, dans lequel le pa adigme kamien ombe un ou l'au e p élogé mo :
• si les co espondances dans les langues sla es son i iškos giminės e au bou
es un du esis p iebalsis, skolinys en langues Li uanies es in ég é en kamieną;
• sla es langues be a des gimines d'objec a o dzii, de nie u in ys -o,
Li uiniens pa ables appa iennen soi kamienui (senesnio klodo skoliniai), ou ;
• eme iškos e y iškos (le plus sou en géné ales) giminés mo s, dans les
langues sla es gale u in ys -a, dans les langues Li uanies son in ég és en kamieną;
• i iškos giminės daik a a džiai, dans les langues sla es ayan zé oine galūnę;
i iques gimines mo s, dans les langues sla es u in ys minkš ą p iebalsį
(dažniausiai l); y iškos giminės daik a a džiai, en langues sla es de l'es u in ys
his o iquemen minkš us ž, š, č, c, , en langues polkų déjà kie us, en langues Li uanies son in ég és en iu kamieną;
• daik a a džiai, en langues sla es o ien ales in u in ys -я, lenkų -ia, en
langues Li uaniennes son in ég és en i kamieną;
• daik a o džiai, langues sla es dans gale u in ys minkš us p iebalsius , n, d, SP
in ég e dans i kamieną.
Dans les es es kamienus SP sla izmai daik a a džiai in ég és di e semen e ,
basé seul ce e sou ce, unaly ės sys ème nema .
SP sla izmai, comme habi uel, son géné alemen de la même giminés, comme e leu sou ce
dans les langues dono ėse, i. i., pa exemple, sla ų kalbų y iškos giminės mo dans la langue
Li uanien in ég é comme y iškos giminės skolinys. Giminès changemen s, ca ac é isés
seulemen SP , son à peine un au e (če e yka, maneliai). SP es égalemen enu e du
nomb e a liepemen skoliniai, o igées de sla es langues daik a a džių, qui son le plus
sou en u ilisés plisci a, aussi p ésen ées comme plisciniai (blėkai, čė ai, gačios). Keli
daik a a džiai (lies yčios, maneliai) de ai ê e in ég é pas comme plu iels.
LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que
Būga Kazimie as 1958: Rink iniai aš ai [Selec ed W i ings] 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla. Būga Kazimie as 1958: Rink iniai aš ai [Selec ed W i ings] 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os.
Čepienė Nijolė 2013: Kons an ino Si ydo Dic iona ium ium lingua um lexikos skoliniai
[Lexical Bo owings in Kons an inas Si ydas Dic iona ium ium lingua um]. Il a é é publié
en 2013 e es ac uellemen en cou s de lec u e. Lexicog aphie e lexikologie 3:
Cons an ine Si ydo œu es e son epocha, sud. Z. Šimėnai ė, Vilnius: Li u iens ins i u de
langue, 157188. F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches wö e buch [Li huanian E ymological
Dic iona y], Heidelbe g: Win e .
Gi denis Aleksas 2001: Kalbo y os da bai [Linguis ic Wo ks] 3, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi ions ins i u .
9
HSBM I: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 1, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1982. HSBM II: His a yčny slounik
bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 2, ed. A. M. Bulyka,
Minsk: Na uka i echnika, 1983. HSBM III: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical
Dic iona y o he Bela usian Language] 3, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1983.
HSBM IV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 4, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1984. HSBM VII: His a yčny slounik
bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 7, ed. A. M. Bulyka,
Minsk: Na uka i echnika, 1986. HSBM IX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical
Dic iona y o he Bela usian Language] 9, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1989.
HSBM XIV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 14, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1996. HSBM XV: His a yčny slounik
bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 15, ed. A. M. Bulyka,
Minsk: Na uka i echnika, 1996. HSBM XVI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical
Dic iona y o he Bela usian Language] 16, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka,
1997. HSBM: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 17, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1998. HSBM XVIII: His a yčny
slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 18, ed. A. M.
Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1999. HSBM XX: His a yčny slounik bela uskaj mo y
[His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 20, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja
na uka, 2001. HSBM XXIV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he
Bela usian Language] 24, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2005. HSBM XXIX:
His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 29,
ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2009. XXXBM: His a yčny slounik bela uskaj
mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 30, ed. A. M. Bulyka, Minsk:
Bela uskaja na uka, 2010. HSBMI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y
o he Bela usian Language] 31, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2011. HSBMII:
His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 32,
ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2012. HSBMIII: His a yčny slounik bela uskaj
mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 33, ed. A. M. Bulyka, Minsk:
Bela uskaja na uka, 2013. HSBMVI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical
Dic iona y o he Bela usian Language] 36, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2016.
JAM 2005: Jazyki mi a. Sla ianskie jazyki [Languages o he Wo ld. Sla ic Languages], ed.
koll. A. M. Moldo an, S. S. Sko id, A. A. Kib ik, N. V. Rogo a, E. I. Jakuškina, A. F. Žu a le , S. M.
Tols aja, Mosk a: Academia.