Ac a Linguis ica Li huanica
2026, . 94, s. 113
Con en inium e weis Con en s link /
ISSN 2669-218X (elek onische online)
Copy igh © 2026 Anželika Sme onienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Auslei e Li uäischen Sp achins i u s. Diese A ikel is de o ene Zugang, e eil un e C ea i e
Commons Zu eilungslicenzbedingungen, die unbeg enz e wenden, e eilen und wiede geben e lauben, den Inhal
au jedem beliebigen Medium, mi Angabe de Au o n und Quelle.
Recei ed: Gau a: 2025-05-14. / Accep ed: 12. Accep ed: 2026-06 / 1 SLAVISKOS KILMS
DAIKTAVARDŽI MORFOLOGINS INTEGRATIJES TENDENZES K. SIRVYDO
PROMPTUARIUM DICTIONUM POLONICARUM, LATINARUM E LITUANICARUM
Pa e ns o Mo phological In eg a ion o Sla ic Loan Nouns in K. Si ydass
P omp ua ium dic ionum Polonica um, Li uina um e La anica um
ANELIKA SMETONIŽEN
li auischen Sp achins i u
E-Mail: anž[email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0352-884X
Wissenscha lichen Fo schungs Rich ung: Mo phologie.
h ps://doi.o g/10.35321/all94-09
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTATIUM
De A ikel un e such un e such Kons an ino Si ydo 1620 m. Wodyne P omp ua ium dic ionum Polonica um,
La ina um e Li uanica um a ojamų sla izmų daik a a džių mo ologische In eg a ion in li auische Sp ache,
Ve bindung zwischen sla ischen Sp achen Wö e n baigmenen sowie giminės und li auischen Sp achen kamienmai, in
welche sla izmen in eg ie wu den. Sichgehend dieses Ziels, aus dem un e such en Wö e buch wu den ausgeselg
alle sla iškos šaknies Wö e , ge enn Hyb ide, es geleg sla izmų kamienai und Wo zes Bedeu ungen.
Be e enden Pe iodes sla ische Sp achen Wö e büche n eche chie sla izmische Übe einsmenen und
e gleichus li auische sowie sla ische Sp achen Da en es legen sla izmische in eg a imo in li auens Sp ache
mo ologische Sys em dėsningumai K. Si ydo 1620 m. Wodyne. ESMINIAI WORDŽIAI: Si ydo wo ynas, sla izmai, mo ologische in eg acija, sla ų kalbos.
ABSTRACT
The a icle examines he mo phological in eg a ion in o he Li huanian language o Sla ic loan nouns in he
dic iona y P omp ua ium dic ionum Polonica um, La ina um e Li uanica um (1620) on Kons an inas Si ydas, as
well as he ela ionship be ween he endings and gende o wo ds in Sla ic languages and he Li huanian s ems,
in o which Sla ic loanwo ds we e in eg a ed. To achie e his goal, all Sla ic-o igin wo ds we e selec ed om he
dic iona y, hyb ids we e excluded, and he s ems and meanings o he Sla ic loanwo ds we e iden i ied.
Equi alen s o he loanwo ds we e sough in dic iona ies o Sla ic languages o he ele an pe iod, and by
compa ing Li huanian and Sla ic linguis ic da a, he pa e ns o he in eg a ion o Sla ic loanwo ds in o he
Li huanian mo phological sys em in K. Si ydas 1620 dic iona y we e es ablished. KEYWORDS: Si ydas dic iona y,
Sla ic loanwo ds, mo phological in eg a ion, Sla ic languages.
ĮVADAS
Sla izmai de li auischen Sp achen beginnen zu un e suchen noch XIX a., und in spä e en
A bei en wi d nich iel Au me ksamkei au die Sla izmei-He kun und die A liepungen on
Skolischen Ge äuschen in li auischen Sp achen es geleg (Ska džius, 1931; Būga, 1958; Poko ny,
1959; F aenkel, 1967; Palionis, 1967; U bu is, 1992; 1993; Zinke ičius, 2002; Smoczyński, 2026) ode au
die Leksikelei de al en Sch i en (Lebedys, 1968; Zinke ičius, 1977; 1988; Siau ukienė, 1990;
2
Sabalkas, 2013; Vasenkai, 2013) Gene ell en nahmen Dak a o des mo ologische In eg a ion
zu bes imm en A bei en sind wenig (Valeckienė 1967; Laučiū ė 2007; Rudzinskas 2011a; 2011b;
Sme onienė 2019; 2022). Bene am wei es en sla izmü mo phologische In eg a ion disku ė Božena
Voi ke ič (2010). Ih behaup e , basie end Sp ache dono e kann e klä we den, wa um
Skolinys in eine ode ande e kamieną äll , diese Gedankenü sie beschend ina schema: sla ų -C →
sla izmų -as ( y . g.); sla ų (b .) -C, (lenk.) -C → sla izmų -is, -ius ( y . g.) (Voi ke ič 2010: 248). K.
Si ydos Wö e ynen, e gleichend mi ande e XVI und XVII a. LDK aš ija li auische Sp ache,
sind nemažai o me o šnekamosios kalbos žodžių (Pakalka 1997: 24), denn e aus ande en
Sch i en ausschließ seine Themenika, dann is es äuße s we olle Quelle XVII a. li auische
Sp achenbeg i en zu un e schieden. Das Ziel dieses A ikels is zu bes immen, wie SP
sla izmai daik a a džiai pasiski s o po li auensischen sp ach kamienus. Siehenden Zielen aus
SP auszählen alle Wö e , u in ys skolin ą šaknį, sie ausanalysie en mo ologisch und
e imologisch, um wä e ge enn sla izmai on hyb idų, spä e sla izmai daik a a džiai
suski s y i nach kamienus, um wä e möglich zu bes immen, wie SP a spiegel e sla izmų
in eg acijas in die li auischen sp ach mo phologische sys eme dėsningumai. Von insgesam on
SP aus ink i 322 nich iku jan i Sla izmai daik a a džiai. Möglichen sla izmü Übe einsmenen
wu de gesuch em geeigne em Zei aum sla ische Sp achen Wö e büche n. A ikmenimis
genann we den Wö e , die po enziell könn en we den gehal en als Geldinensquellen wegen
Rau ens und Bedeu ungen. Aus G ünden de Klangigkei we den neben den Wö e n nu die Sp
e wende en Bedeu ungen angegeben; angegeben, wann sie au genommen wu den in LKŽe. De
Gegens and dieses A ikels is sla izmai, dahe abgebau on in e na ionalen Wö e n und
Hyb iden. De Haup un e schied zwischen sla izmen ( . y. skolischen, he gegebenen aus buu igen
sla ischen Sp achen) und in e na ionalen Wö e n is Schulinisquelle: in e na ionale Wö ze s
Quelle be ach e die Sp ache, on welche das Wo papli o Wel sp achen, und sla izmen Fall a
Sp ache, on welche das Wo übe nimm di ek . Beispielsweise, wenn okiechsisches Wo in
li auischen Sp ache ein kam übe polkischen Sp ache, e gil polonismus, abe nich ge manizmu.
O hyb idai ha und li auensischen Sp achen, und skolin ų mo emů. Skoliniai a dažodžiai,
in eg ie en in li auensisch sp ache, sind keine Hyb ide, da ih e galūnė e ledig nu
g amma ikalische Funk ion (Keinys 1984: 115). Da übe hinaus gib es no wendins Vo ausse zung
dem Hyb id zu en s ehen des G undwo es (iden : 114). T o zdem SP esama und nich wenige
Hyb id, meis ens es Wö e , die haben einen geliehenen Shacknį, abe sa akilmę p eesagą, ode
dū inie, de en eine dėmuo emimas U sp ungs. In die Analyse nich eingeschlossen solche Wö e wie ab ūsėlis 163, al enykėlis 65, ka alėlius 64, ka aliūnas 64, ka čiamys ė 52, lojėjas 163, lojikas 57, mašnapjo ys 161 und pan.
SPR SLAVIZM KAMIENA
Dami emimas U sp ungs Wö e wä e in eg ie en in li auischen Sp ache, no wendig nich
nu phe ische subs i u ion. Paskolin i a dažodžiai muss sein und au genommen in li auischen
Sp ache linksnia im-Sys em, zugesch ieben de einen ode andaie Familie. SP sla izmai
daik a o džiai sind pasiski s e e po neunis kamienus: , i, ii, , i, iu, u, i, . Diese ame K. Si ydo
wodyne nepas auch e und heu e nep oduk i waus p iebalsinis kamieno sla izm. kamienen. Viele
SP sla izmü gehö en kamienui 134: ab azas 102 ‘pa eikslas (pp . heiligųjų) LKŽe; ab ūsas 154
‘ ankšluos is, ska inis LKŽe; ad e nykas 109 ‘du ų sa gas LKŽe; ak ū as 112 ‘Schi s,
damplai is LKŽe; alubnykas 37 ‘ka elidė; al enyk 65 ‘indelis, de e wende wi d den Händen
mazgo i (apsilie i) LKŽe; enkelūkas 195 ‘child en child LKŽe; ap ažnykas 54 ‘p ekyme is; a 115
‘seno ės geldig LKŽe; ase as 147 ‘e ške as LKŽe; bajo as 168 ‘p i ilegijuo s land aldys, pp .
mi le e Dwa inie ; p i ilegie o e U sp ung Mensch, schlėk a LKŽe; bo agas 60 ‘įnagis ü
Tie e a y i, imbas LKŽe; ch oldas 30 ‘klos ė; čeba as 167 ‘langgas aulinis ba as LKŽe; čunykas
40 ‘bu eneu LKŽe; česnakas 18 ‘aš aus k apo da žo ė LKŽe; ie e gas 19 ‚ ie ags agenis
LKŽe; čiepas 178 ‘šakelė, a auga, mi de eine ande e P lanze geimp wi d, geimp , einzkiepis
LKŽe; čiob as 16 ‘lūpažiedžių Familie k apus, kleinigem Blü enp lanze LKŽe; P und 32 ‘gewich as
LKŽe; u monas 32 ah iks, ažmininkas
3
LKŽe; 182 g abas ‘ka s as; kapas LKŽe; Pilz 40 ‘O ganismus, pp . aus ei ende ko ą und
kepu ėlę, k emblys LKŽe; g iechisch 158 ‘nuodėmė LKŽe; g al as 40 ‘p ie a a, p iespauda LKŽe;
Wappen 32 ‘S aa s, S ad , Luomo, Giminés Un e scheidungszeichen, da ges ell au Flaggen,
Münzen, An s a eln LKŽe; he e ike 50 ‘She iziens schalininkas, klaida ikis LKŽe; he man 32
‘ o s ehende ka iuomenes kommand Lie u osLenkijos als ybėje (XVIXVIII amž.) LKŽe;
je mėkas 35 ‘apa inis dame iškas d abužis LKŽe; jubileušas 81 ‘jubiliejus LKŽe; kalpokas 59
‘ okia el inė kepu ė LKŽe; kama nykas 59 ‘ y iausias kunigaikščio d a o ge aizdas;
zehnnehme ; sons was höhe e Behe sche LKŽe; kapenik 60 ‘ oks Obe kleidung LKŽe;
kap onas 50 ‘ziminis schwa kas, a inukas LKŽe; ka osas 51 ‘kaulingoji o i apūslė ka pinių
(Cyp inidae) Familie Fisch, k akė, k ekė LKŽe; kau as 57 ‘pa iesal, zas iesal, ma imas LKŽe;
kazok 62 ‘leich bewa ne e Rei e LKŽe; kažemiekas 33 ‘odų di bėjas, odminys, odininkas,
odžius LKŽe; kilepas 17 ‘seno iškas ginklas axe und hamm uks au ilgo ko o LKŽe; kilupas 54
"į ankis; klumkas 181 ‘ yšulys, nešulys, pakas LKŽe; koly inykas 50 ‘seno iških geldiglichen
We ke ode Ve käu e LKŽe; koplūnas 51 ‘kas uo as gaidys LKŽe und . . Beim Übe nehmen
eines K edi ins aus sla ischen Sp achen und au zunehmen es in das li auische Sp achsys em,
wi d no male weise seine Giminė beibehal en (Voi ke ič 2010: 248). Meh hei SP sla izmů,
en hal en ige kamieną, Übe eins immungen in Sp achen dono ėse gehö en auch männlich
Familie, ha zudem s ee ą baigmenį, beispielsweise g abas (< sen. us. гробъ 1. ‘yama; O
погребения, g abila; 2. ‘g ob, G abnica (SRJA IV 137); usėnų гробъ 1. ‘Mag льны skelp,
g abnička, яма; 2. mah liche uzgo ak, g abila; 3. T una (HSBM VII 164); lenk. ‘miejs g a e, w
k ó ym chowa się zma łego, mogiła, nag obek, sa ko ag, g obowiec (SPol 119 VIII)); le as 72 (<
sen. us. leвъ, львъ ‘лев (SRJA VIII 183); usėnų leвъ ‘леў (HSBM XVI 316); lenk. lew ‘zool. Felis leo
(SPol XII 162); majes o as 76 (< sen. us. маестатъ ‘величие, величество (SRJA IX 7); usėnų
маестатъ ‘ eliчнасть, усемагутнасть; слава, хвала (HSBM XVII 216); lenk. majes a ‘godność
władzy (SPol XIII 34)); s ie as 177 (< sen. us. свтъ ‘земля, вселенная, все страны; iede,
wel bildung (SRJA XXIII 134); usėnų светъ, свитъ ‘зямный шар; E de mi uebe allem, was au ih
exis i (HSBM XXXI 113); lenk. die wel als O p zebywania ludzi w az ze allem, co się na niej
znajduje, eż o aczający ją wszechświa (SS IX 48)); sūdas 162 (< sen. us. судъ ‘осуждение,
кара (MSDJA III 603); usėnų судъ ‘paстанова суда, прысуд (HSBM XXXIII 51 da ieni) und . .
Sla ische Sp achen, ande s als li auische , bis heu e sind beibehal usios be a dę giminę, dann
wenn übe nomms solche gimines daik a a dis, heu e e häl e au iškąsias kamienen
galūnes wah scheinlich wegen balsie o und a phone ischen g e umu (Gi denis 2001: 385).
Dennoch bis Leskiens däsnio, . y. XIIIXIV a., li auische Sp ache ha e auch be a de e giminę
und nu geschehen diesem däsnium bis seinem passalin i sla ische sp achs be a des gimines
daik a a dnisse zusammen mi li auischen sp ach eldiniais übe ging in wy išką giminę und
kam in kamien pa adigmā (en wede : 385). SP solche Daik a a dzungen, die gehö en kamien
und ih e Übe eins immungen in sla ischen Sp achen sind be a dės giminės, sind ela i nich
wenige. Diese Sla izme beso gen sich aus eas e n sla ischen Sp achen: bliūdas 81 ‘dubuo; in
ihn elpan is Menge LKŽe (< sen. us. блюдо ‘блюдо (SRJA I 247); usėnų блюдо ‘ aele ka (HSBM
II 74); če eslas 183 ‘ yšulys, di žas penigams, piniginė LKŽe (< sen. us. чересла (множ.)
‘pojaśnica (MSDJA III 1501); usėnų чересло ‘schu enen Gü el ü Geld und ande e we olle
Dinge (HSBM XXXVI 36)); kodylas 50 ‘gels a ie ie ende Da a, e wende pp . bažny ischen
be eigungen smilkalams LKŽe (< sen. us. kadilo ‘благовонное вещество, фимиам, курящийся
ладан (SRJA VII 12); usėnų kadilo ‘pachuчае рэчыва для абкурвания в час набажэнства (HSBM
XIV 216)); k apylas 65 ‘šluo elė kam šlaks y i, šlaks yklė LKŽe (< usėnų крopiilo ‘крапила (HSBM XVI 172)); pė nas 10 ‘dėmė, žymė
LKŽe (< sen. us. pятно ‘pятно (SRJA XXI 98); usėnų pятно, peтно, пятмо ‘знак, прикмета
(HSBM XXIX 418); cmeslas 161 ‘ama as LKŽe (< sen. us. emeslo ‘iскусство, уменье,
ремесло (SRJA XXII 143); usėnų emeslo ‘zanяток, профессия (HSBM XXX 69)); ied as 192
‘kibi as LKŽe (< sen. us. ed o ‘ ed o (SRJA II 49); usėnų ведро ‘вядро (HSBM III 61));
wein 194 ‘alkoholisches Ge änk, das he ges ell wi d aus T auben, e schiedene
4
T aisiensulčių LKŽe (< sen. us. вино ‘вино (SRJA II 182); usėnų wein ‘weino
(HSBM III 281)).
SP is und äl e en klodo Skolinių, in li auischen Sp ache das angeklia usių noch bis zum
Auss e ben eduko ie en Balsiam sla ische Sp achen: asilas 115 ‘panašus in a klį naminis
gy ulys LKŽe (< sen.. osлъ, осьлъ ‘осел (SR usJA XIII 84); Regimen 15 ‘ka iuomenės dalinys LKŽe (<
sen. us. пълкъ, polk ‘ oinское подразделение, полк (SRJA XVI 220)). Von allen kamien SP
daik a a džių sla izmů he auss ehen blėkai 31 ‘ idu iai, geha nen; essen aus ihnen LKŽe und čė ai
‘bu ai LKŽe. Le z e es Gegenwö e in sla ischen Sp achen sind meh iniai daik a a džiai ode
wenigs ens sie we den e wende no male weise nu ieliskai a: sen. us. cha ъ (pos ojanno o
множ. ч.) ‘cha odis o, koldo s o (MSDJA III 1474), usėnų ča y, чари ‘чары, чараўніцтва,
вядзьмарства (HSBM XXXVI, 27), 27 lenk. cza , cza y ‘zjawisko nadp zy odzone o cha ak e ze
demonischem; gusła, sz uki magiczne, w óżenie (žodyne ma kie , dass aus 148 au zeichnungen
nu 1 is einaskai e) (SPol IV 6). LKŽe dieses Dik a a dis auch o ges ell wi d als Plu al. Bei
sla ismus blėkas, obwohl angegeben, dass Einsachi a is e wende wi d F yd icho Ku šaicija
Wodyne, LKŽe is angegeben Hinweis in gewöhnliches Meh liches blėkai. Es is ein Skolinys aus
polkischen Sp ache, in de sla ismus en sp echend lenk. lak ‘kiszka, jeli o, wnę zności, żołądek
u zwie zą p zeżuwających, go szy ga unek mięsa, ochłap (SPol VII 77), dieses Daik a a dis
lenkische Sp achen ha einaskai ą und ieliskai ą, obwohl, ėlgi, übs ότερη is ieliskai a. Dahe ,
SP skoliniai, keh en aus sla ischen Sp achen daik a a džių, die meis e wende we den
ieliskai a, auch o ges ell we den als ieliniai. kamienen. 79 SP sla izmai zugesch ieben
kamienui: abyda 150 ‘sk iauda, nuoskauda, įžeidimas LKŽe; a 100 ‘auka LKŽe; 104 ak a a ‘no as,
a aukimas LKŽe; aly a 113 ‘schil de K ä e LKŽe; a ielka 37 ‘deg inė LKŽe; a auga 178 ‘ oks
al hei sgeld, schillingas LKŽe; būda 67 ‘palapinė, pas ogė, namelis (sa go, piemens ode k .) LKŽe;
čė a 17 ‘ au ė LKŽe; 29 ‘dėkojimas, dankaka LKŽe; dieška 30 ‘s a inė, kubilas LKŽe; Fa b 31 ‘dažai,
Fa be LKŽe; a ba ka 31 nė inys; ijolka 31 ‘žibu ė, žibuoklė LKŽe; galka 33 ‘ u ulėlis, gumuliukas
LKŽe; g oma a 73 ‘laiškas; B ie , Dokumen LKŽe; juka 48 ‘s iuba, gekoch aus Vogel- ode Tie blu
LKŽe; 176 jupa ‘langes mi Ä melinnen übe Kop elkamas obe es damenisches (seno ėje und
männliches) Kleidungss ück; suknelė LKŽe; kalėda 59 ‘Kalėdų do ana LKŽe; kama a 59 ‘ als iečių
obos ode klė ies kamme ü e schiedene p oduk e und sachen pasidė i, indauja, lagê is
LKŽe; ka čiama 51 ‘smuklė LKŽe; k ūna 11 ‘me allische Kop schmuck; Symbol de mona chischen
Mach ; ainikas LKŽe; kleka 55; klė ka 55 ‘na as, na elis LKŽe; koly a 50 ‘seno iška peniginė;
abakensack LKŽe; ko auka 52 kaplys; k o a 63 ‘na elis LKŽe; ku apka 68 ‘laukinis iš inių šeimos
paukš is, laukinė iš elė, če ekšlė LKŽe; 68 ‘iš i kusi žena, kekšė LKŽe; k a ma 31 ‘ o ma,
modelis, Beispiel, nach dem was a bei e wi d LKŽe und . . Ta p kamieno SP sla izmů, wie und
zwischen , sind en s anden on sla ischen sp ach be a des gimines daik a a džių: u a 32
‘kailiniai LKŽe (< usėnų u o ‘вырабленая шкура пушнога звера, а так сама несколько таких
шкур, сшитых вместе ( XXXHSBMVI 42); lenk. u o ‘wyp awiona skó a zwie zęca z włosem, błam
u zany, eż odzienie podbi e u em (SPol VII 159)); pekla 121 ‘p aga as LKŽe (< sen. us. peklo
(SRJA XIV 186); usėnų peklo ‘pekla (HSBM XXIV 66); lenk. piekło ‘w e schiedenen eligiiach: O
p zebywania zma łych lub ich dusz (SPol XXIV 57)); s adala 38 ‘už ažiuojami namai mi pas oge ü
p e de e bau en LKŽe (< sen. us. s dola ‘крытое гумно, сарай (SRJA XXVIII 72); usėnų s odola
‘zaезный двор с карчмой (HSBM XXXII 399); lenk. s odoła ‘budynek w gospoda s wie wiejskim,
służący do p zechowywania nie wymłóconego zboża i słomy (SS VIII 446)). Diese K ediniai in
li auischen Sp ache wu den übe nehmen schon nach Leskiens däsnio, dahe gehö en nich
kamienui, abe . kamien SP gehö nich nu mo e iškos giminens daik a o zii, abe und ein
ande es människosios, meis gene ischen gimines wo e. Sla izmas si a a 165 ‘našlai is LKŽe
li auische sp ache is gene ellen gimines, solche auch gimines sind und seine en sp echmen in
sla ische Sp achen: sen. us. si o a ‘ ebenek, pod os oq, e blвшийся без одного или обоих
5
El e n (SRJA XXIV 156); usėnų si o a ‘si a a (HSBM XXXI 271); lenk. si o a ‘dziecko, die
u aciło obydwoje odziców lub jedno z nich (SS VIII 191). Daik a a dis ai ada 95 ‘ aldo o
ie ník, gewissen k aš o oblas i sp á caj LKŽe is y iškos giminės, wie und seine
Übe eins immungen in Sp achen dono ėse: sen. us. воевода ‘лицо, представляющее высшую
власть на местах (SRJA II 261); usėnų воевода ‘начальнік города и городской округи (HSBM
IV 85); lenk. wojewoda ‘począ kowo u zędnik nadwo ny, dowódca wojska w zas ęps wie
panującego, z czasem wysoki u zędnik ziemski (SS X 279)). Wie gesehen, gehal en sich des
P inzips, dass daik a a džių giminä, ihnen eisend aus sla ischen Sp achen in li auischen,
nich ände . Alle dings ein SP Wo nich pass Sys eme: če e yka 182 ‘ba as LKŽe. SP e
paliudie nu einmal, im spä e en K. Si ydo wö e n schon is män iškos giminės skolinys
če e ykas SD 448. Oos en sla ische Sp achen, aus denen is de diese K edi nis
angekommen, Gegenwö e sind wy iškos giminės: sen. us. черевикъ ‘башмакъ, сопогъ
(MSDJA III 1500); usėnų черевикъ ‘чаравик (HSBM XXXVI 343). Dėsningas skolinys soll e sein
män iškos giminens če e ykas. iu kamienas. Diese Kamien gehö e was wenige SP
sla izmų daik a a džių als Kamien 50. Das sind we iškos Ginnesses Wö e , u in ys gale -ius
ode galūnę -us po p iebalsio j: aliejus 113 ‘augalų iebalai LKŽe; ba dišius 41 ‘ki is mi ilgu ko u (Ka o Ginklas)
LKŽe; b ylius 51 ‘sk ybėlė LKŽe; cielius 10 ‘ziel LKŽe; cieso ius 10 ‘mona chas, impe a o ius LKŽe;
čeba o ius 177 ‘ku pius, ba siu ys LKŽe; čepčius 17 ‘isch ekėjusių auen al e s ge agene a
kepu ai ė LKŽe; činšius 18 ‘S eue dem Landbesi ze ü die Land e wal ung LKŽe; čyščius 18
‘skais ykla; d iaučius 60 ‘ie is, ie ies smaigalys LKŽe; d ucke 26 ‘sch i mache , d uckinde e
LKŽe; d a čius 31 ‘d a iukas LKŽe; alschie ius 30 ‘klas o ojas, be üge ; alšius 30 ‘yda, mangel,
ge äl ojung LKŽe; gojus 34 ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ė LKŽe; kaganijus 50 ‘puodas; ka le ius
57 ‘ka ilų a bei e , aisy oye ode e käu e LKŽe; Ri e 52 ‘neweße Mann; mann, de
eiginasi LKŽe; ky ius 13 ‘suk as, gud us mensch LKŽe; kleš a ius 55 ‘ ienuolynas LKŽe; kuko ius
67 ‘koehle LKŽe; kušnie ius 68 ‘kailiadi bys LKŽe; 177 lik a ius ‘ž akidė; molia ius 76 ‘dailininkas;
mečius 79 ‘ka das, kala ijas LKŽe; minco ius 81 ‘Geldenscheize LKŽe; mo čius 77 ‘ko o mänuo
LKŽe; mū o ius 84 ‘mū ininkas LKŽe; nep ie elius 107 ‘ned augs, ešas; ne idonas LKŽe; pakajus 95
‘ eika, amkei LKŽe und . .
Alle dieses Kamiens Daik a o dnisse sind män iškos gimines und K edi inimosi Zei meis
Gimines Wei iges nich gekommen. iu kamien zu cha ak e isie en is das, dass ihm gehö enden
sla izmü en sp echmen usėnų, al e usse, polkų Sp achen ha nulline galūnę (pzb., pakajus 130
‘gu ausges a e es kamba ys LKŽe (< sen. ‘po uskojkomna , помещение (SRJA XVI 164));
usėnų poкій, pokoui ‘komna a (SSM II 178); lenk. pokoj ‘miejsce odosobnienia, us onie (SPol
XXVI 321)), ode minkš ą p iebalsį (p.g., ka alius 64 ‘ aldo o, mona cho i ulas in einigen
landes eilen; den Ti eln hal ende Pe son LKŽe (< sen. Rus. könig ‘k ohl (SRJA VII 338); usėnų
könig ‘ka ol, mana ch (HSBM XVI 21)), ode ž, š, č, (p z., e ežius 70 ‘g andinės, pančiai LKŽe (<
sen. us. ретязь ‘цепь, ожерелье (SRJA XXII 149); usėnų ретязь, ретезь ‘ланцуг (HSBM XXX
82)); mečius 79 ʻka das, kala ijas LKŽe (< sen. us. мечь ‘holoдное рубящее и колющее оружее
(SRJA IX 136); usėnų meč ‘меч (HSBM XVIII 22); lenk. miecz ‘b oń sieczna (SPol XIII 404)); al o ius
113 ‘auku as; ein gewisse Tisch in de Ki che, wo die Go esdiens e gehal en we den LKŽe (<
sen. Rus. al a ь, олтарь ‘жертвенник (SRJA I 31); usėnų al a ь, олтарь, олтаръ ‘алтар (HSBM I
103); lenk. oł a z ‘miejsce składania o ia bós wu (SPol XXI 327)). Senojoje sla ische Sp ach
wa en ž, š, č, c, u sp ünglich minkš i und begann kee ė i XIV a. (JAM 2005: 44), deshalb Wö e ,
in li auischen Sp ache angeliaßen bis ih en Kee igung, kam in iu kamieną.
Aus diese G uppe Wö e he auss eh pečius 121 ‘k osnis aump ai e wä imi, mais ui
kochi, kep i, duonkepis LKŽe, da eas e n sla ische Sp achen seine Gegenwö e sind
mo e iškos giminės (sen. us. peчь ‘soo uženje для обогрева помещения, приготовления пищи (SR XVJA 41)); usėnų
печъ, печь ‘цаглянае збудавание, дзе разводзяць агонь, каб нагрэць намяшканне,
p гатаваць ежу (HSBM XXIV 291)), lenkische Kalboje wy iškos (lenk. piec ‘u ządzenie

6
zbudowane z niepalnego ma e iału, in dem e häl sich się wysoką empe a u ę (SPol XXIV 30)). i
kamienas. 38 skoliniai haben i kamieną: ad e ija 128 ‘du ų s ak a LKŽe; asilyčia 115 ‘asilė LKŽe;
a konyčia 181 ‘kop papie schal, kaspinas LKŽe; 61 Ki che 61 ‘maldos namai (pp . ka aliken und
p o es an en) LKŽe; če pyčia 50 ‘ply elė k osniai buildi i, koklis LKŽe; delija 20 ‘seno iškas
Man el; d onyčia 25 ‘ lona len a, lona Dachdeckungs able e, malksna LKŽe; dūšia 27
‘mi ologijā, eligijā i ilozo ijā uns e bliche nema e ialus p adas des Menschen, de
unabhängig om Kö pe , geis ie exis ie ; ėlė LKŽe; g ūšia 40 ‘k iaušės medis LKŽe; he zie 50
‘ eligionsleh e, die die he schende Religion ü i eing, klaida ikys ė, klaidūnys ė LKŽe häl ;
ka bija 11 ‘ okia pin inė su an ožu kam jemand supil i LKŽe; kodylnyčia 50 ‘indas, in dem
e b ann e G ilkalai, smilky u as LKŽe; Kaplyčia 51 ‘maža c kča; ein sepa a e Teil eine
g oßen Ki che ode ande es Gebäudes, wo Go esdiens e gehal en we den können LKŽe;
kuknia 67 ‘ i u ė LKŽe; le e nia 71 Žipin as; malmazija 76 oks Wein; melnyčia 82 ‘malūnas
LKŽe; mišia 83 ‘mišios LKŽe und . . Beinahe alle i kamiens daik a o zii sind mo e iškos giminės,
ih e Gegens ände in sla ischen Sp achen ha galūnę -a po minkš o kamiengalio ( y es sla ų
zasch ieben als -ja, lenk. -ia), beispielsweise d uka nia 26 ‘spaus u ė LKŽe (< sen. us.
d uka nia ‘ ipoграфия (SR IVJA)
365); usėnų d uca nia друкарня (HSBM IX 86); lenk. d uka nia ‘miejsce, wa sz a , wo się
d ukuje knihy, d uki (SPol VI 83)), nedėlia 93 ‘sa ai ė, sekmadienis LKŽe (< sen. us. nedlia
‘воскресенье (SRJA XI 74); usėnų nedelj ‘нядзеля (HSBM XX 67); lenk. niedziela ‘os a ni,
świą eczny dzień ygodnia (SPol XVI 263)), skomia 175 ‘seno inis s alas, skobnis LKŽe (< usėnų
skaмя ‘лава, лаўка (HS XXXBMI 293)), sk ynia ‘ 60 am ik a medinė, mi an ožu und kojelėmis,
o namen uo a dėžė kam no s (pb . ü kleide , k aui) zu hal en LKŽe (< HSBMI XXX 388); lenk.
sk zynia ‘paka d ewniana z wiekiem, ku e służący do p zechowywania ub ania, pościeli, e c.
(SS VIII 261) und . . Nu eine diese Daik a a dzungen is män iškos giminės sūdža 128
‘ eisėjas LKŽe (< sen. us. судья, судия ‘тот, кто оценивает кого-л., что-л., судит о ком-л, чем-л
(SRJA XXVIII 264); usėnų suдија, суди, судїа, соудї, судья ‘суддя (SSM II 398). A i ikmene
eas e n sla ische sp achbein galūnė -ja lėmė, dass diese daik a a dis kam in phone isch
a imą i kamieną li auesische sp achbein, sla ische sp achen dieses K edi ins
en sp echmenys gehö en auch männlich e wand. Ki i sla ų daik a a dnisse mögliche
Schulungenquelle u in ys minkš ą kamiengalį, auch behiel e seine Giminę und in eg a osi in i
kamieną als mo e iškos giminės sla izmai. Keli SP i kamieno daik a o zungen e wende
we den als ieliskai iniai: gačios 30 ‘kelnės; lies yčios 25 ‘kopečios. E s e e on ihnen
En sp echungen in sla ischen Sp achen we den auch no male weise nu Meh zahli a
e wende : usėnų кгати ‘штаны, нагавицы (HSBM XV 33); lenk. gacie ‘dolna część s oju
mężczyzny, spodnie (SPol VII 163). T o zdem daik a a dis lies yčios, basie end au Sp achen
dono ischen, könn e sein e wende und einaskai a: sen. us. lsвица ‘les nica (SRJA VIII 211);
usėnų lesвица ‘d abin (HSBM XVI 358). i kamienas. Dieses kamien Skolinių daik a a džių is 10:
čes is 84 ‘ga bė, paga ba LKŽe; donis 18 ‘duoklė LKŽe; d a ionis 28 ‘d a o Mi a bei e ,
bediu ojas, d a iškis LKŽe; liūbas is 74 ‘meilė; mos is 77 ‘minkš a ais ų su iebalais masė, die
e wende wi d, Opalas LKŽe; 121 ‘ peč zu ‘į ankis Zeichen zu d uus i; abged uck ode
einged ück mi dem Dinge um ein Zeichen; S empel LKŽe; 118 pomė is ‘de e inne ungs LKŽe;
sko e is 102 ‘s al iesė LKŽe; sme is 170 ‘mi is LKŽe; spa iedis 172 ‘ispažin is LKŽe.
Heu e diese kamienas is nich p oduk i us, ihm gehö haup sächlich mo e iškos giminės
daik a a džiai, wie kad und SP . Vy iškos giminės i kamieno daik a a džių pass iko und
gegenwä ige Sp ache (p z., geluonis, dan is und . .), in diesem Fall so SP sla izmas is eine
d a ionis. Dass diese Dik a o nis gehö an diesem Kamien, sieh aus seine paliudie en
Fo men in al en Sch i en: d a onies BPII 476 (LKŽe). Man nimm an, dass zue s li auische
sp ache übe nahm des wo es d a ionys (plg. sen. us. дворянинъ ‘лицо, находящееся на службе
при дворе князя (SRJA IV 194)) ieliskai ą, au welche G undlage en s and einaskai a d a ionis
(Smoczyński 2026: 388).
7
Likę sla izmai is mo e iškos giminės, gehal enä sie unaki usią, e gleich mi
Übe einsmenimis in Sp achen dono ėse. All alle diese Sla isms Quellen in sla ischen
Sp achen haben minkš us p iebalsius gale, zum Beispiel čes is (< usėnų честь ‘честь,
почет, уважение (MDSUM II 480); lenk. cześć ‘uszanowanie, poważanie, uznanie; podziw; hono
(SPol IV 150)), donis (< sen. us. da ‘n o, dass gegeben no kum-l. (SRJA IV 170); usėnų daň ‘тое,
dass addadažena kamu-n. (HSBM VII 242); lenk. dań ‘świadczenie w na u ze lub pieniężne,
danina, poda ek, czynsz (SPol IV 490)), sme is (< usėnų смерть ‘смерць; Eins ellung des
Bes ehens eines Menschen ode ie öle in (HSBM XXXI 483); lenk. S ein skończenie, u a a
ži o a, zgon, wyją kowo pozbawienie kogoś życia (SS IX 24)), spa iedis (< usėnų споведь
‘споведзь (HSBM XXXII 163); lenk. spowiedź ‘wyznanie g zechów p zed kapłanem w celu
uzyskania ozg zeszenia (SS VIII 359)).
kamienen. Das is noch ein nich besonde s p oduk i es K edi kamienas SP , ihm gehö enden
daik a a dzes sind 6: kaniukšnė 175 ‘a klidė LKŽe; kižė 10 ‘sena obelė, pi kelė, landynė LKŽe;
malia onė 76 ‘ apymas LKŽe; mincė 81 ‘mone a LKŽe; p ababė 129 ‘p osenelė; agažė 77
‘pin inis k epšys; Menge, elpan is in solchen Kö pšį LKŽe. Diese nich aus Wö e n G uppe
ziemlich gleichaly ė: obwohl de meis en sla izmü en sp echmenis sind mo e iškos giminės,
ih e galūně un e schiedliche. Beispielsweise, daik a a džio kaniukšnė (< sen. us. konyušnia
‘konyušnia, строение, wo hal en P e de (SRJA VII 291); usėnų konyušnia ‘kanyušnia (HSBM XV
291)) Übe eins immungen ha galūnę -ja, kižė, mincė (< sen. Rus. хижа, хиза ‘хижина, дом (MSD
IIIJA 1368); usėnų хижа ‘хатина (HSBM XXXVI 73); lenk. minca ‘mone a, pieniądz bi y (SPol XIV 272)
-a, ad diese sla izmai konn en sein inge guo i in i und kamienus. Eino daik a a djis Quelle is
be a dės giminės: malia onė (< usėnų maлеванье, малеване ‘дзеянне по дзаясл. male a i
(HSBM XVII 234); lenk. malowanie ‘nazwa czynności od malować (SPol XIII 60)).
Ki i kamienai. Likę kamienai, denen gehö en SP sla izmai daik a a džiai, sind seh negausūs. i
kamieną ha zwei Wö e : kisielias 54 ‘skys a košė (gegis) aus ge ös e em a žinių mehlens
schwe os ode uogų sulčių mi k akmolu LKŽe; k iaučias 63 ‘n Nähe LKŽe. ii kamien zu gehö en
d ei daik a o zii: čeme ys 14 ‘lelijischen Familie meh iame is gi ig, a z liche P lanze, a gi ios
LKŽe; g ašis 39 ‘ska ikas, halbė kapeikos; zu e schiedenen Zei en e schiedene We e Geld;
mone a LKŽe, maneliai 77 ‘p ie anko iai, und u kamienui nu eine u gus 180. Aus de heu igen
Pe spek i e e schein nich gewöhnlichi daik a a džiai kisielias und k iaučias. Sowohl eine , wie
de ande e no male weise in eg ie en in iu kamieną, . y. wie kisielius und k iaučius. Vėlesniame
K. Si ydos Wö e in e zich e kisielies und wi d nu iu Kamiens Va ian e kisielius SD 103
(k iaučias k iaučius apsk i ai nich inimas /) o geleg . SP wu de diesen daik a a djen ü
kamienas i, nežinia, gewähl , weil au g und an sla ische Sp achen Übe einsmenis (sen. us.
кисель ‘kushanje, p äsen ungemoe aus Müki au воде или ягодном соке, кисель (SRJA VII 137);
usėnų кисель ‘kiislaja s a a z muki, кисель (HSBM XV 93); lenk. kisiel ‘po awa z mąki
ozczynionej wodą i poddanej e men acji (SPol X 330); sen. us. k aвецъ ‘po ной (SRJA VII
402); usėnų k aвецъ ‘spezialis pa šiццю адзення (HSBM XVI 80); lenk. k awiec ‘ zemieślnik
szyjący odzież (SPol XI 134)), iu und kamienai sind sis emiškesni.
Daik a a dis maneliai SP wi d als meh iskai nis o ges ell , obwohl LKŽe esama und manelė,
und manelis. Sla ische Sp achen Da en (sen. us. манелы ‘ucke ung, od b acele ,
надевавшегося поверх рукава (зарукавье, запястье) (SRJA IX 27); usėnų манеля, манела,
maнелле ‘бранзалет; manís y (HSBM XVII 93); lenk. manella ‘d ogocenna ozdoba noszona na
amieniu, b ansole a, na amiennik (SPol XIII 143) zeig , dass dėsningai daik a a dis soll e als
ma e iškos giminės manelia ode manelė (dėl minkš o l) übe nommen we den. Dahe , in diesem
Fall, ande s als daik a a džių kisielias, k iaučias, čeme ys, g ašis Fall, bū a und giminės kei imo.
8
IŠVADOS
SP is sla ismische Daik a a des, gehö enche (ab azas, ab ūsas, ad e nykas, ak u as,
alubnykas und . .), i (kisielias, k iaučias), ii (čeme ys, g ašis, maneliai), (abyda, a ie a, ak a a,
alšnelka, . .), i a i (ad e ija, asilyčia, a konyčia, ki che, če py a i, al o ius, ba dišius, cielius, u.
.), u ( u abab), i (čkani, donis, d a as ionis, liūbis, mos is und .) und (kas i, b yžė, kami, minė,
kamien, . .) und . In diese Quelle nepaliudi e beibalsinis kamieno sla izmů. Gausies en kamienas
is ihm gehö 41,6 p oc. as ų SP sla izmů daik a a džių. Ebenso e gleichsweise eichüs sind ,
iu und i kamienai ihnen gehö en en sp echend 24,5 p oc., 15,5 p oc. und 11,8 p oc. alle auswähl en
Wö e . i kamieno sla izmai bilde 3,1 p ozen ., und 1,7 p ozen . behandel e sla izmů. Likę kamienai
i in negausūs und bilde seh kleinen Teil alle SP as ende sla izmů daik a a dzungen.
In Anbe ach an Sla izmüch igmen in Sp achen dono ėse, an bes imm en Fällen SP
gesehen aiški Sys em, in dessen Kamiens Pa adigma äll eines ode das ande e pass oldiges Wo :
• wenn Übe eins immungen in sla ischen Sp achen sind i iškos giminės und am
Ende is ha e esis p iebalsis, skolinys li auischen Sp ach in eg ie in kamieną;
• sla ische Sp achen be a de es Gimines daik a o zii, ende ha in ys -o,
li auischen sp äche gehö en ode kamienui (senesnio klodo skoliniai), ode ;
• mo e iškos und män iškos (auchmals gänglichen) Ginnes Wö e , sla ische
Sp achen gale u in ys -a, li auische Sp ach in eg ie en in kamieną;
• män iškos giminės daik a o zii, sla ische Sp achen ha igen nulinen galūnę;
i iškos giminės Wö e , in sla ischen Sp achen u in ys minkš ą p iebalsį
(dažniausiai l); wy iškos giminės daik a o dzei, eas e n sla ische Sp achen
ha in ys his o isch minkš us ž, š, č, c, , polkischen sp ach schon kee us, li auens sp ach in eg ie en in iu kamieną;
• daik a o džiai, eas e n sla ische Sp achen gale u in ys -ya, lenkų -ia,
li auische Sp ach in eg ie en in i kamieną;
• daik a o džiai, sla ische Sp achen gale u in ys minkš us p iebalsius , n, d, SP
in eg ie en in i kamieną.
In e bleibende Kamienus SP sla izmai daik a a dzungen in eg ie
e schiedenlich und, basie end allein diese Quelle, einaly ės Sys eme nich sehen.
SP sla izmai, wie üblich, sind meis ens de selben giminäs, wie und ih Quelle in Sp achen
dono ėse, i. i., beispielsweise, sla ische sp achs wy iškos giminės Wo in li auens Sp ache
in eg ie als wy iškos giminės skolinys. Giminės Ve ände ungen, cha ak e ingų nu SP ,
sind kaum eine ande e (če e yka, maneliai). SP wi d auch gehal en und zahlens a lie ung
skoliniai, s eh aus sla ischen sp achen daik a a džių, die meis e wende we den
meh zahli a, auch p äsen ie als meh iniai (blėkai, čė ai, gačios). Keli Daik a o džiai
(lies yčios, maneliai) soll e sein in eg ie nich als Plu aliniai.
LITERATŪRA Und ŠALTINIAI
Būga Kazimie as 1958: Rink ische Sch i e [Selec ed W i ings] 1, Vilnius: S aa ybliche
poli ische und wissenscha liche Li e a u e ö en lichung.
Čepienė Nijolė 2013: Kons an ino Si ydo Dic iona ium ium lingua um leksikos skoliniai
[Lexical Bo owings in Kons an inas Si ydas Dic iona ium ium lingua um].
Leksikog aphie und Leksikologie 3: Kons an in Si ydos We ke und seine epocha, sud. Z.
Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 157188. F aenkel E ns 1962: Li auisches
e ymologisches wö e buch [Li huanian E ymological
Dic iona y], Heidelbe g: Win e .
Gi denis Aleksas 2001: Kalbo y os a bei [Linguis ic Wo ks] 3, Vilnius: Mokslo und
encyclopedijų publybos ins i u .
9
HSBM I: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 1, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1982. HSBM II: His a yčny slounik
bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 2, ed. A. M. Bulyka,
Minsk: Na uka i echnika, 1983. HSBM III: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical
Dic iona y o he Bela usian Language] 3, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1983.
HSBM IV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 4, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1984. HSBM VII: His a yčny slounik
bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 7, ed. A. M. Bulyka,
Minsk: Na uka i echnika, 1986. HSBM IX: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical
Dic iona y o he Bela usian Language] 9, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1989.
HSBM XIV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 14, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Na uka i echnika, 1996. HSBM XV: His a yčny slounik
bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 15, ed. A. M. Bulyka,
Minsk: Na uka i echnika, 1996. HSBM XVI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical
Dic iona y o he Bela usian Language] 16, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka,
1997. HSBM: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian
Language] 17, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1998. HSBM XVIII: His a yčny
slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 18, ed. A. M.
Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 1999. HSBM XX: His a yčny slounik bela uskaj mo y
[His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 20, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja
na uka, 2001. HSBM XXIV: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he
Bela usian Language] 24, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2005. HSBM XXIX:
His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 29,
ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2009. XXXBM: His a yčny slounik bela uskaj
mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 30, ed. A. M. Bulyka, Minsk:
Bela uskaja na uka, 2010. HSBMI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y
o he Bela usian Language] 31, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2011. HSBMII:
His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 32,
ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2012. HSBMIII: His a yčny slounik bela uskaj
mo y [His o ical Dic iona y o he Bela usian Language] 33, ed. A. M. Bulyka, Minsk:
Bela uskaja na uka, 2013. HSBMVI: His a yčny slounik bela uskaj mo y [His o ical
Dic iona y o he Bela usian Language] 36, ed. A. M. Bulyka, Minsk: Bela uskaja na uka, 2016.
JAM 2005: Jazyki mi a. Sla ianskie jazyki [Languages o he Wo ld. Sla ic Languages], ed.
koll. A. M. Moldo an, S. S. Sko id, A. A. Kib ik, N. V. Rogo a, E. I. Jakuškina, A. F. Žu a le , S. M.
Tols aja, Mosk a: Academia.