Ac a Linguis ica Li huanica
2026, 94, p. 17
Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek oninis)
Au o ių eisės © 2026 Václa Blažek. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos
s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą
naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. //
Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons
p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje,
nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: Gau a: 2026-05-04. P iim a: 2026-05-11. 1 Ry ų Bal ijos
šalys […]Tė as-in-law[…] i […]Mo he -in-law[…]
Ry ų bal ų uoš is i uoš ė
VÁCLAV BLAŽEK
Masa yko uni e si e as
El. paš as: [el. paš as apsaugo as]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6797-7188 Ty imų s i ys: Bal ijos i
Indo-Eu opos e imologija i onomas ika.
h ps: doi.o g/10.35321/all94-02
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ano acija
Šiame s aipsnyje nag inėjama Bal ijos šalių giminys ės e minologija, daugiausia dėmesio ski ian e minams,
susijusiems su "su uok iniais". Ta p jų ienas e minas nė a skaid us nei idinės s uk ū os, nei e imologijos
požiū iu: lie u ių m. úoš is […] ė as, y o ė as[…], . úoš ė […] mo ina, y o mo ina[…] i la ių m. uôsis, . uôse id.
Naujoji e imologija eikia su Ry ų Bal ijos naujo e, ku i p isiima pi minį de e mina y inį junginį, išplės ą su iksu
*-iio-/*-iiā-. Pi masis komponen as bū ų a s o aujamas IE giminys ės e minu *h2e h2o - "mo inos senelis",
ęsian is Bal ijos kalboje jo iš es inėje "mo inos dėdė". An ojo komponen o a eju bū ų d i al e na y ios
galimybės: 1) p o o-bal iškoji *s eś u- *‘s aika + -ā; 2) p o o-bal iška *śei ā ‘ žmona. Rak iniai žodžiai:
indoeu opie iškas, bal iškas, giminys ės e minologija, de e mina y inis junginys.
ANOTACIJA Šiame s aipsnyje analizuojami bal iški giminys ės yšių pa adinimai, daugiausia dėmesio ski ian
e minams, susijusiems su uoš iais. Vienas jų nė a skaid us nei idinės o mos, nei e imologijos požiū iu: lie u ių
y iškosios giminės daik a a dis úoš is ‘ y o ė as, mo e iškosios giminės daik a a dis úoš ė ‘ y o mo ina i
la ių y iškosios giminės daik a a dis uôsis, mo e iškosios giminės daik a a dis uôse ‘ . Naujoji e imologija
emiasi y ų bal ų ino acija, ku i da o p ielaidą, kad pi minis de e mina y inis dū inys išplės as ‘mo inos senelis,
a osimas bal ų kalbose kaip edinys ‘mo inos dėdė. An ajam komponen ui paaiškin i numa omos d i
p iesaga *-iio-/*-iiā-. Numa oma, kad pi mąjį komponen ą ep ezen uos ide. giminys ės e minas *h2e h2o-
al e na y ios galimybės: 1) p o obal ų *s eś u- *‘uoš ė + -ā; 2) p o obal ų *śei ā ‘žmona. ESMINIAI ŽODŽIAI:
indoeu opiečių, bal ų, giminys ės e minija, de e mina y inis dū inys. 1. Bal ijos šalių e minologija, ski a
"su uok iniams", y a gana u inga. Apibend inkime.
1.1. lie u ių šẽšu as m. ‘ y o ė as, ė as-in-law; žmonos ė as, ė as-in-law, senosios lie u ių
kalba aip pa […]b olis-in-law[…], isi iš p o o-li uanų *sešu as […] p o o-Bal ic *sešu a- […] PIE
*s ek[…]u -o- […] y o […] ė as[…]; c . Vedinis ś áśu a- (*s aśu a-), a es inis x asu a-, pe sų
xusu ; a mėnų skesow ( .); g aikiškas […]κυρός; albanų jehë ; Seno ės lo ynų soce us (*s
oku o-), lo ynų soce , -e ī; Seno ės aukš osios okiečių swehu (*swehu a-); Bažnyčios pe sų
Sla onic s ekъ ъ ‘husband’s a he ’. The eminine coun e pa appea s in Vedic ś aś -,
xus ū; Lo ynų soc us, -ūs, Velso chweg ; swaih o, senosios aukš ojo go ikos okiečių swiga ;
2
Senosios bažnyčios sla ų s ek y, -ъ e ‘ y o mo ina, mo ina-in-law < PIE *s ek u-h2 < *s
ek -h2 (Schneide NIL 672675; ALEW 1024; Smoczyński 2018: 520; EWAhd VIII
1564–1566).
Bal ijos kalboje nė a aki aizdžios li uaniškos šẽšu as […] ė as-in-law[…] mo e iškos kilmės,
ačiau Simas Ka aliūnas (1999: 86[…]88) bandė į ody i, kad okia leksema ik ai egzis a o,
iden i ikuodamas ją li uaniškoje š aš à […] duk a; 1.2. sese ė, iš es as iš *š eš a < *s eš a <
p o o-bal iškojo *s eś ā = *s eś u+ā i da an p ielaidą apie seman inį pe ėjimą. - is
1
p a adimas galbū p ilygs amas jo p a adimui la ių âpsis, âpšis ‘badge p ieš lie u ių opš ỹs
id. * <āpś- -iio- (ž . Klingenschmi 2008: 426). Mo e iškasis bu o pakeis as neologizmu aný a
[…] y o mo ina, mo ina-in-law[…], ku is bu o kilęs iš IE giminys ės e mino *h2enH- […] močiu ė[…]
> senosios P ūsijos ane […]Al mu […] [Elbing žodynas 172], . y. […] močiu ė[…] (Mažiulis 2013: 57;
Smoczyński 2018: 28. 1.3. […] ž . oliau); Seno ės aukš osios ge manų kalbos ano […]dėdė[…], ana
[…]senelė[…]; Lo ynų anus, -ūs ‘senas mo e is; aganos […]; "Messapic ana […]lady[…]"? ;
G aikiškas ἀνίς· μητρὸς πατρὸς μήτηρ [Hesychius], . y. […] ė o mo ina[…], be o, esalų […]νω […]
močiu ė[…]; A mėnų hani id. ; He i ų […]anna- […] močiu ė[…], likijų χnna id. ; ik iausiai aip pa
a es ų niiākāid. i bend asis sla ų * ъnkъ ‘anūkas < *h2n-h2en-ko- (Poko ny 1959: 3637;
Kloekho s 2008: 285; de Vaan 2008: 45; ALEW 41)
42).
1.4 La ų kalboje šie giminys ės e minai y a kilę iš a i inkamai " ė o" i "mo inos"
e minų:
[…] uocis […] ė as-in-law; dėdė p ieš p ieš ė ą (ME IV 177 […] 178) i
mā īca […] mo ina […] p ieš mã e […] mo ina […] (ME II 587 […] 589).
1.5 La ų kalboje y a al e na y ūs pa adinimai, ku ie y a pe iph as ic: i a sie as ē s
mā e […] y as […] žmona […] ė as […] mo ina […] (Buck 1949: 124, §§ 2.61+62 /). 1.6. Senosios
p ūsijos is ies […]swei […] (= Schwiege a e ), . y. […] ė as-in-law[…] [Elbing žodynas
184], a spindin is p o o o mą * is īs, bu o pasiskolin as iš sla ų […] c . Senosios
bažnyčios sla ų js ė […] ė as-in-law[…] (Mažiulis 2013: 915; Komá ko á, ESJS XVII 1011[…])
1012).
1.7 Be šių e minų, ku ie y a skaid ūs iš idaus s uk ū os a e imologijos požiū io, is da
y a ienas "su uok inių" pa adinimas, ap ibo as Ry ų Bal ijos, ku is, a odo, y a izoliuo as
ne ik Bal ijos, be i Indo-Eu opos giminys ės e minologijoje. Konk ečiai, lie u ių m.
úoš is, uoš ỹs, -io ‘š ag as, y o ė as, pl. uoš ia ‘š ag o ė ai, . úoš ė ‘š ag o mo ina,
y o mo ina, a i inkan i la ių m. uôsis, pl. uôši i . uôse, pl. uôses . a i inkamai, ku
daugiskai a eiškia ‘š ag o ė ai i ‘š ag os ė ai. Taip pa ž . Neh ung Cu onian
(Ku seniki) uoaš i, uoaš e […]pa en s-in-law[…] (ME IV 421[…]422; ALEW 1154;
Smoczyński 2018: 585[…]586).
2. Esamos lie u ių úoš is úoš ė i la ių uôsis uôse e imologijos.
Jose Zuba ý (1891: 249-250) bandė sujung i Bal ijos o mas su
Sansk i ą āśiná-, ku į Monie Williams (MW 157) iš e ė kaip "senas (pasiekęs sena ę) ", o
S ephanie W. Jamison i Joel P. B e e on (2013: 126) jį iš e ė kaip "išsi ysčięs (me ų). Tai
galbū y a eiksmažodžio aś- […] algy i, a o i[…] iš es inė (MW 112, 157); c .
2
Ge manų *alđa- […]old[…], alđi- […]age[…], p ieš lo ynų al us […]high[…], ad-ul us […] ull-g own, adul […], jei šie
1
Ā-s emas aip pa pasi odo pie ų sla ų kalboje: bulga ų s ekắ a, makedonų s ek a, se bų-k oa ų s k a,
slo ėnų s êk a; Be o, seno ės čekų kalba aip pa adinama s ek a […] y o mo ina[…] (Vykypěl, ESJS XV 905).
2
RV 1.27.13. námo mahádbhyo námo a bhakébhyo námo yú abhyo náma āśinébhyaḥ Ga bė dideliems i paga bė
mažiems; paga bą jauniems i paga bą y esniems (me ų). […] o mos y a kilusios iš lo ynų kalbos
eiksmažodžio alō, -e e […]mai in i[…], be o, p z. G aikiškas […]ναλτος […]insa iable[…] i . . (de Vaan 2008: 35;
3
K oonen 2013: 20).
Cha les Bally (1903 - 325), F ede ik Mulle (1926 - 524), Giacomo
De o o (1934-1935: 58[…]64) i ki i spėliojo apie lie u ių úoš is i la ių uôsis yšį su lo ynų uxo
[…]wi e[…] [Nae ius+], ekons uodami pi minį šaknį *ō-. Taip pa ž . Alois Walde i Johann
Ho mann (1954: 850). 2.3 Ja l Cha pen ie (1909: 242, p. 3) bandė sujung i lie u ių úoš is su a mėnų
ows ‘son. Tačiau jau Oswal Szeme ényi (1977: 19) į odė, kad a mėnų ows ‘son kilęs iš
*uns i , oliau, iš *ūn(u)-s , su išplė imis, p idedama pagal seman inį a i ikmenį dows
‘daugh e . And é Vaillan (1958: 116) nusp endė, kad p o o-bal iškas mo e iškasis *ōš ī < *ō ī
bu o pag indinė o ma, iš es as iš eikšmės "g ei as, g ei as", pa i in as, pa yzdžiui, edų
āśú-, g aikų κύς, lo ynų (comp.) òcio . Jo pas angos paaiškin i seman inę mo y aciją pagal
seman inę g andinę "g ei as" […] "diligen us, da bš us" […] "s aikinė" ebė a gana
neį ikinamos.
2.5 Bojan Čop (1974: 97-98) lyginė Ry ų Bal ijos giminys ės e miną su ennoug inų *ewkk […]
senu ė; seno ės suomių euhko, suomių eukko ‘al e F au, G eisin, F au; Mu e , G oßmu e
( ä e liche sei s, mü e liche sei s); Mansi So. ēkwa, KU ēkwə, P jēk, TJ jük ‘F au, seno ės
eng ų ik(e), ük ‘G oßmu e , ükanya ‘U g oßmu e , ükapa ‘U g oß a e (UEW I 76). B. Čopas
šiame palyginime ma ė bend ą pa eldą iš indo-u alų p o olakų.
O. Szeme ényi (1977: 66) iš p o o-bal iško *ōš ijas < *ō-sweios iš edė Ry ų Bal ijos giminys ės
e miną, in e p e uodamas jį kaip […]de zu den eigenen Sippenangehö igen
hinzukommende[…], suda y ą iš dalelės […] […]nea o[…], o an asis na ys u ė ų a i ik i
senosios aukš osios okiečių swīo […] b olis-in-law[…]. Bal ijoje y a iksliausias senosios
p ūsų swais […]suus[…] a i ikmuo, o lie u ių giminai is y a gana ki oks: sa s, se s gen. […]sui[…]
(Poko ny 1959: 882). Galiausiai, a siž elgian į ki as aplinkybes, šis sp endimas nepaaiškina
lie u ių -š.
2.7 Ge d Klingenschmi (2008: 410) p is a ė ik iausiai keis ausią sp endimą, ekons uodamas
p iešbal išką p adžią *oh1-p -ii[…] su pag indine seman ika […]de zu de Klein ieh (Ziegen und
Scha e) (als Mi gi ode als Kau p eis) he beib ingenden (B au )
Gehö ige (Tė as) […].
3. Naujoji e imologija
Nė ienas iš šių e imologinių bandymų nė a pakankamai į ikinan is, kad bū ų p iim as be klausimų.
Š ai kodėl y a eisė a ieško i naujos e imologijos. Toliau pa eik as sp endimas y a pag įs as
ik Bal ijos jū os medžiaga. P adedan iš p ielaidos, kad analizuojami giminys ės e minai y a
de e minacinis junginys, ku io akcen uo as komponen as y a pi miausia, o junginys y a
išplės as su iksu *-ii[…]o-/*-ii[…]ā- (La sson 2002: 204[…]227), bū ina nus a y i abu komponen us.
Pi masis na ys y a kilęs iš p o o-bal iškojo *a - a siž elgian į ai, kad šis di ongas u i du
e leksus Ry ų Bal ijos. Be s anda inio nuola inio au, jis gali bū i pakeis as į uo, c . Lie u iškas
úogis & uõgis […] augalų šaknis, išsisky imas, augimas[…], kilęs iš eiksmažodžio áug i […] aug i[…]
(Smoczyński 2018: 1564). Jei aip bū ų, ge iausias kandida as p o o-bal iškojo *a e imologiniam
iden i ika imui y a ienas ge iausiai dokumen uo ų indoeu opiečių giminys ės e minologijos
a s o ų, ku io seman inė dispe sija u ė ų bū i į ody a.
Bal ijos kalba a ýnas […] dėdė, mo inos b olis[…] (ibid.: 79: kilęs iš nepa i in o *a as a ba *a
is, išplės inio su ikso *-īna-), senosios p ūsijos awis […]Oeme[…] [Elbing žodynas 177], . y. […]
mo inos b olis[…] (*a as a ba *a i[…]as).
4
P e-sla ų *a iio- > Bend asis sla ų *ujj […] mo inos b olis[…] > Senosios bažnyčios sla ų ui, gen.
uja […] dėdė[…], bulga ų ( )újčo, makedonų ujko, ujčo, se bų-k oa ų jac, slo ėnų ûjec, dial.
ûj; Slo ak ujec, coll. ujo, Old Czech ujec, Uppe & Lowe So bian wuj, Polabian a iă oiiă,
Kašubian uj, Old Polish (w)uj, Polish wuj; Seno ės usų ( )ui, Bal a usijos dialek as., Uk ainos
dialek as. uj (Vykypěl, ESJS XVII 1019). P o o-ge manų *awan- […] seno ės no egų a id., ái […]
seno inis […] i *awōn- > go ikų awo […] močiu ė[…], aip pa Vaka ų ge manų *awa-χaima- >
seno ės anglų ēam […]uncle (mamos b olis)[…], idu io anglų […] eim yem […]uncle, nepa e[…],
seno ės izų […] […] b olis mo inos, dėdė […]; Žemu inė okiečių kalba òm oem ohm me òhē(i)m,
òhem ‘Oheim, Onkel, Mu e b ude , Schwes e sohn, Ve e , Cousin, Vidu inė olandų kalba
oom ome oome ohem ‘Mu e b ude , Va e b ude , Ve wand e (G oß a e , Schwage ).
Seno ės aukš osios okiečių ôheim […] mo inos b olis, a unculus[…], idu io aukš osios
okiečių oeheim […]Mu e b ude , Oheim, Schwes e sohn, Ne e, Ve wand e […], okiečių
Oheim […] dėdė[…] (Schuhmann, EWAhd)
VI 1147-1150).
*a ā- > galų kalba αουα […] anūka […] (Ca aillon s ele; ž . Delama e 2018: 60: kel iškas mo e iškasis
į nea es uo ą *a os); Goidelic *a io- > Ogam Ai ijos gen.sg. A i, senasis ai ių. áue, úa, ó ‘anūkas,
palikuonis, be ddhi o macijos *ā ii idu io Velso (12 a. m.) y ‘anūkas, anūkas (GPC); B i onų
kalba *a on- ī / o- ‘ma e nal uncle > Vidu io Velso kalba (14 h cen .+) ewy hy , Velso kalba
ewy h , senosios ko n alų kalbos eui o , ko n alų kalbos ewn e ‚ ( idu io) b e onų kalba
eon ; Kel iškas *al -aon- > Vidu io ai ių al a […] os e - a he […], senosios ko n alų al ou
[…]s ep a he […], idu io b e onų au ou […]lo d[…] i . . ; Goidelinis *a n-e - > Vidu io ai ių
amnai […] mo inos b olis, mo inos dėdė, a unculus[…] (Schuhmann, EWAhd VI 1149). I alija *a o- >
lo ynų a us […] senelis[…], su iš es inėmis kaip a ia […] močiu ė[…], a unculus […] mo inos dėdė[…]
(demin. *a on-kelo-) [ is Plau us+], a ī us […] p iklausan is seneliui, p o ė iui […] [Cice o+]
(Szeme ényi 1977: 53; de Vaan 2008: 66). A mėnų "haw" "senelis, p o ė is", e as "dėdė" (Olsen
1999 185: *h2e h2o-;
Ma i osyan 2009: 399[…]400).
Ana olijos kalba: he i ų […]ua- […]dėdė[…] […] *h2uh2ó-; Kunei o minė lu ie iška ūaid.,
Hie ogli inė lu ie iška huhaid., Likie iška χugaid. * < h2éh2o- (Kloekho s 2008: 352[…]353).
Tocha ian B gen.sg. āwi, eiškian is a dą.sg. āwe* […] senelis[…] (Adams 2013: 61: *h2e h2o-).
Pag indinė indoeu opiečių giminys ės e mino *h2e h2ow eikšmė ik iausiai bu o "senelis iš
mo inos pusės". Jo iš es inė *h2e h2i […] ik iausiai gali eikš i i "mo inos pusės dėdę", i
"anūką".
3.2 An am hipo e inio junginio na iui y a du kandida ai. 3.2.1. Viena galimybė y a lie u iškas
žodis š aš à ‘duk ė; sesuo, jei jis kilęs iš *š eš a < *s eš a < P o o-Bal ic *s eś ā i
pag indinė eikšmė bu o mo e iška lie u ių šẽšu as […] ė as-in-law[…] (ž . § 1.2., po
Ka aliūnas 1999: 86 […] 88). Hipo e iškam de e mina y iam junginiui gali bū i pasiūly a okia
maksimali ekons ukcija: *á -s eś iiā *[…] mo ina, p iklausan i mo inos senelio namui[…].
Tikė ina, kad šis sudė ingas junginys bu o supap as in as į *á -s eś iiā, pe eg esy ų
asimiliaciją į *áuś eś iiā i pe haplologiją į *áuś iiā, odėl a si ado ealios o mos: lie u ių
úoš ė, la ių uôse […] mo ina-in-law, y o mo ina[…]. Vy iškasis a i ikmuo bū ų su o muo as
analogiškai.
3.2.2. An ojo komponen o al e na y us kandida as gali bū i
La ijos siẽ a […]wi e[…] (ME III 861; Ka ulis 1992: 179), a spindin i Bal ijos p o o o mą *śei[…] ā
a siž elgian į išo inius giminaičius: ge manų *χīwa- > go ikų heiwa- auja […]mas e o he
house[…], seno ės no egų pl. hý-býli […]homes ead[…], seno ės anglų adj. w-cund […]domes ic[…],
idu io aukš osios okiečių adj. *χīwan- > Seno ės aukš ojo okiečių hî(w)o […] y as[…], be o
hî(w)a […] žmona, uxo […], seno ės saksonų chwywa id. ; *χīwōnō > Seno ės no egų kalba pl.
hjún, hjón […]su uok inė po a, namų ūkis[…], Seno ės anglų kalba pl. sāwan id., Seno ės saksonų kalba alh(w)un […]su uok inė po a[…], Seno ės
5
Aukš osios okiečių kalbos "Hyun", "Hyun" id. i . . (Poko ny 1959: 540; EWAhd IV 1077[…]1082; K oonen
2013: 227).
I alijos *kei i- > Senosios lo ynų cei is [XII len elės], lo ynų cī is […]ci izen[…] [Plau us+], o
oskanų ceus id. bu o paim a kaip lo ynų pasiskolinimas (de Vaan 2008: 116). Indo-a ie iškas:
edinis adj. śé a- […] b angus, b angus[…] i sé ya- […] b angus (kaip d augas)[…], galbū
susijęs su śi á- […] laimingas, palankus, malonus, palankus, ge ano iškas, malonus, d augiškas,
b angus[…] (EWAI 654[…]645, II 640).
A siž elgian į Bal ijos *śei ā kaip an ąjį hipo e inio de e mina y aus Bal ijos junginio *á -śei iiā
[…] žmona, p iklausan i mo inos senelio namui[…], bū ina paaiškin i jo su umpinimo p ocesą.
Pi masis žingsnis bū ų di ongo *ei > lie u ių i la ių ie → i mono ongizacija. Jis u i analogiją
lie u ių paaugliams ienúolika […]11[…], d ýlika […]12[…], ýlika […]13[…], ke u iólika […]14[…], penkiólika
[…]15[…]. Čia an asis komponen as y a nom.-acc.pl. liek, suda y as iš nom.sg. lie u iškai liẽkas ‘odd,
nesuku ian is po os; likęs, ne eikalingas, nenaudingas […], la iškas lìeks […] ne ik as, klaidingas;
papildomas, a sa ginis ( Apie a ą, a klį); be po os, ne olygiai; i šijan is […] (S ang 1966: 188, 280;
Smoczyński 2018: 696), isi iš eiksmažodžio, pa i in o lie u iškai liekù, l k i […] lik i; abandon,
la iškai lìeku, lik ‘ o le (ž . Kümmel, LIV 2001 [1998]: 406408: *leik-). La ų kalboje ši endencija y a
dokumen uo a kai ku iuose dialek uose: in s iên ‘only i i pacmi s iênpadsmi 11 a ba lils s
liẽls ‘big (Endzelin 1922: 98; ME 470 II). An asis žingsnis bū ų nespaudžiamo "i" sinkopa imas,
panašus į dialek inius a ian us ienúolka, d ýlka a ba d ýlka, ýlka a ba ýlka (Smoczyński 2018:
704). Tą pa į p ocesą galima a pažin i li e a ū inės lie u ių kalbos ys ymuisi: kélnės . pl. […]
kelnės, kelnės[…], sinkopuo a senosios lie u ių kẽlinės o ma, a s o aujan i iš es inę su su iksu
-in om kẽlis […]knee[…] (ibid.: 1566[…]1567). Panašiai i senosios lie u ių kalbos de il s ėlesnių
élnas, šiandien élnias (ibid.: 1629).
4. Iš ados
Šio y imo ezul a as y a nauja izoliuo o Ry ų Bal ijos giminys ės e mino, a s o aujamo
lie u ių m. úoš is […] ė as-in-law, y as […] ė as[…], . úoš ė […] mo ina-in-law, y as […]
mo ina[…] i la ių m. uôsis, . uôse id, e imologija. Naujasis sp endimas numa ė Ry ų Bal ijos
naujo ę, ku i u ė ų bū i de e mina y inis junginys, suda y as iš d iejų komponen ų,
p idedan p iklausomybės su iksą *-iio-/*-iiā: (i) *á -s eś iiā *‘š agė, p iklausan i senelio iš
mo inos pusės namui a ba (ii) *á -śei iiā ‘ žmona, p iklausan i senelio iš mo inos pusės namui.
REFERENCES
ALEW 2015: Al li auisches e ymologisches Wö e buch [Old Li huanian E ymological
Dic iona y] 1: A–M, 2: N–Ž, 3: Ve zeichnisse und Indices, un e de Lei ung on
W. Hock und de Mi a bei on E. J. Buke ičiū ė, Ch. Schille , bea b. on R. Fech ,
A. H. Feulne , E. Hill, D. S. Wodko, Hambu g: Ve lag Baa .
Bally Cha les 1903: Con ibu ion à la héo ie du z oyelle [Con ibu ion o he Theo y o
he Vowel z]. – Mémoi es de la Socié é de Linguis ique de Pa is 12, 314–330.
Buck Ca l D. 1949: A Dic iona y o Selec ed Synonyms in he P incipal Indo-Eu opean
Languages: a con ibu ion o he his o y o ideas, Chicago, London: Uni e si y o
Chicago P ess.
Cha pen ie Ja l 1909: Kleine Bei äge zu a menischen Wo kunde [Sho Con ibu ions o
A menian Vocabula y]. – Indoge manische Fo schungen 25, 241–256.
Čop Bojan 1974: Indou alica VIII. – Ac a Linguis ica Academiae Scien ia um Hunga icae 24,
87–116.

6
Delama e Xa ie 2018: Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche linguis ique du ieux-
cel ique con inen al [Dic ionnai e de la langue gauloise. A linguis ic app oach o he
Vieux-Cel ique con inen al], 3e éd., Pa is: di ions E ance.
De o o Giacomo 1934–1935: Lie u ių úoš is, la . uôsis [Li huanian úoš is, La ian
uôsis]. – S udi Bal ici 4, 58–64.
EWAhd IV: E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen [E ymological Dic iona y o
Old High Ge man] 4: gâba – hyla e, h sg. on A. L. Lloyd, R. Lüh , Mi a bei on
G. Schuhmann, M. Kozianka, K. R. Pu dy, R. Schuhmann, Gö ingen: Vandenhoeck
& Rup ech , 2009.
EWAhd VI: E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen [E ymological Dic iona y o
Old High Ge man] 6: mâda – pûzza, h sgg. on R. Lüh , e a b. on H. Bichlmeie ,
M. Kozianka, R. Schuhmann, L. S u m, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2017.
EWAhd VIII: E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen [E ymological Dic iona y o
Old High Ge man] 8: skebidîg – swummôd, h sgg. on R. Lüh , e a b. on
D. S. Wod ko (A bei ss ellenlei ung), H. Bichlmeie , M. Kozianka, R. Schuhmann,
Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2024.
ESJS XV: E ymologický slo ník jazyka s a oslo ěnského [E ymological Dic iona y o he Old
Chu ch Sla onic Language] 15, ed. by E. Ha lo á, A. E ha , I. Janyško á, P aha,
B no: Academia; T ibun EU, 2010.
ESJS XVII: E ymologický slo ník jazyka s a oslo ěnského [E ymological Dic iona y o he
Old Chu ch Sla onic Language] 17, ed. by E. Ha lo á, A. E ha , I. Janyško á,
P aha, B no: Academia; T ibun EU, 2016.
EWAI II: E ymologisches Wö e buch des Al indoa ischen [E ymological Dic iona y o Old
Indo-A yan] 2, I on M. May ho e , Heidelbe g: Ca l Win e , 1995.
GPC: Gei iadu P i ysgol Cym u. A Dic iona y o he Welsh Language, Cen e o Ad anced
Welsh & Cel ic S udies. In e ne Access: h p://welsh-dic iona y.ac.uk/gpc/gpc.h ml.
Jamison S ephanie W., B e e on Joel P., ansl., 2014: The Rig eda. The Ea lies Religious
Poe y o India, Ox o d: Uni e si y P ess.
Ka aliūnas Simas 1999: D iejų e ų žodžių e imologijos [E ymologies o Two Ra e
Wo ds]. – Bal is ica 34(1), 81–88.
Ka ulis Kons an ins 1992: La iešu e imoloģijas ā dnica [La ian E ymology Dic iona y] 2,
Riga: A o s.
Klingenschmi Ge d 2008: Li . úoš is [Li huanian úoš is ‘ a he -in-law’]. – Bal is ica 43(3),
405–430.
Kloekho s Alwin 2008: E ymological Dic iona y o he Hi i e Inhe i ed Lexicon, Leiden,
Bos on: B ill.
K oonen Guus 2013: E ymological Dic iona y o P o o-Ge manic, Leiden, Bos on: B ill.
La sson Jenny H. 2002: Nominal Compounds in he Bal ic Languages. – T ansac ions o he
Philological Socie y 100(2), 203–231.
LIV 2001 [1998]: Lexikon de indoge manischen Ve ben: Die Wu zeln und ih e
P imä s ammbildungen [Lexicon o he Indo-Eu opean Ve bs: Roo s and Thei
P ima y S em Fo ma ions], un e Lei ung on H. Rix, bea b. on M. Kümmel,
T. Zehnde , R. Lipp, B. Schi me , 2., e besse e Au l., Wiesbaden: D . Ludwig
Reiche .
7
Ma i osyan H ach 2010: E ymological Dic iona y o he A menian Inhe i ed Lexicon, Leiden,
Bos on: B ill.
Mažiulis Vy au as 2013: P ūsų kalbos e imologijos žodynas [E ymological Dic iona y o Old
P ussian], 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
cen as.
ME II: La iešu alodas ā dnīca. Le isch-deu sches Wö e buch [La ian Language
Dic iona y. La ian-Ge man Dic iona y] 2, K. Mühlenbach, ed. J. Endzelīns, Rīga:
He ausgegeben om le ischen Kul u ond, 1925–1927.
ME III: La iešu alodas ā dnīca. Le isch-deu sches Wö e buch [La ian Language
Dic iona y. La ian-Ge man Dic iona y] 3, K. Mühlenbach, ed. J. Endzelīns, Rīga:
He ausgegeben om le ischen Kul u ond, 1927–1929.
ME IV: La iešu alodas ā dnīca. Le isch-deu sches Wö e buch [La ian Language
Dic iona y. La ian-Ge man Dic iona y] 4, K. Mühlenbach, ed. J. Endzelīns, Rīga:
He ausgegeben om le ischen Kul u ond, 1929–1932.
Mulle F ede ik 1925: Al i alisches Wö e buch [Old I alian Dic iona y], Gö ingen:
Vandenhoeck & Rup ech .
MW: A Sansk i -English Dic iona y, M. Monie -Williams, Delhi: Mo ilal Bana sidass, 1899.
NIL: Nomina im Indoge manischen Lexikon [Nouns in he Indo-Eu opean Lexicon], on
D. S. Wod ko, B. I slinge , C. Schneide , Heidelbe g: Ca l Win e , 2008.
Olsen Bi gi A. 1999: The Noun in Biblical A menian O igin and Wo d-Fo ma ion – wi h
special emphasis on he Indo-Eu opean he i age, Be lin, New Yo k: de G uy e
Mou on.
Poko ny Julius 1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch [Indo-Eu opean
E ymological Dic iona y], Be n, München: F ancke.
Smoczyński Wojciech 2018: Li huanian E ymological Dic iona y, ed. by A. Hol oe ,
S. Young wi h he assis . o W. B owne, Be lin: Pe e Lang.
S ang Ch is ian S. 1966: Ve gleichende G amma ik de Bal ischen Sp achen [Compa a i e
G amma o he Bal ic Languages], Oslo, Be gen, T omsö: Uni e si e s o lage .
Szeme ényi Oswal J. 1977: S udies in he Kinship Te minology o he Indo-Eu opean
Languages: Wi h Special Re e ence o Indian, I anian, G eek, and La in, Téhé an, Liège
Leiden: Biblio hèque Pahla i: B ill.
UEW I: U alisches e ymologisches Wö e buch [U alic E ymological Dic iona y] 1: ö edék,
on K. Rédei, C. Sándo , I. E délyi, E. Vé es, Budapes : Akadémiai Kiadó, 1986.
de Vaan Michiel 2008: E ymological Dic iona y o La in and he O he I alic Languages,
Leiden, Bos on: B ill.
Vaillan And é 1958: G ammai e compa ée des langues sla es 2: Mo phologie, 2e Pa ie:
Flexion p onominale [Compa a i e G amma o he Sla ic Languages 2: Mo phology,
2nd Pa : In lec ion P onominale], Lyon: IAC.
Walde Alois, Ho mann Johann B. 1954: La einisches e ymologisches Wö e buch [La in
E ymological Dic iona y] 2: M–Z, Heidelbe g: Ca l Win e .
Zuba ý Jose 1891: Zum bal ischen ů [To he Bal ic ů]. – Bei äge zu Kunde de
indoge manischen Sp achen 18, 241–266.