S asys
KEINYS
CH.
LEMCHENO
SUKAKTUVIY
KNYGA
P aci ais
me ais
kalbos
ba y
a ojui
Chackeliui
Lemchenui
suéjo
de yniasdeSim
me y
(gimé
1904
m.
balandéio
21
d.
Papiléje,
daba -
liniame
Akmenés
ajone,
ienaip
a
ki aip
susijusiame
su
ne
ieno
kalbos
da bininko
gy enimu,
p adedan
bene
Kaliks u
Kasakauskiu
i
Simonu
Daukan u. Kas
Zino,
gal
ga siis
o
k as o kalbos
da by
P anokéjai
paku s e
i
§j
papiléni8kj).
Sukak u iy
p oga
Lie u os
als-
lybinis
Zydy
muziejus
suskubo
isleis i
dailiq
knyga
“Da bai
i
polé-
kiai”!,
ku iq
suda é
Polina
Pailis
i
Judi a
Rozina,
0
edaga o
bei
moksliskai
konsul a o
Ry is
T imonis.
P ie’
an ad inj
knygos
lapa
Salia
sukak u ininko
nuo aukos
jdé-
las
p ie’
70
m.
a’y as
J.
Jablonskio
a siliepimas,
ku iame,
be
ki a
ko,
pasaky a:
“<>
nedaug
é a
s uden y,
ku ie
aip
ge ai,
kaip
jis,
nusimano
apie
lie u iy
kalbos
dalykus
<...>”.
Toks
didZiausio
ben-
d inés
kalbos
a ky ojo
Zodis
bu y
labai
p ie
Si dies
u bi
be
ku-
iam
kalbininkui.
O
Ch.
Lemchenui
uome
bu o
ik
d ide&im ...
Knyga
p adedama
p ie’
p a a me
jdé u
E.
Zinge io
s aipsneliu
“Kul ii y
sua in ojas”.
Cia
suminé i
Ch.
Lemcheno
da bai,
u in ys
e e
lie u iy
i
Zydy
kul i ai,
ku iy
ilgame is
a pininkas
y a
sukak-
u ininkas,
p imin os
jo
golgo os.
Tolesni
skelbiniai
pa eik i
sky iais.
|
pi maji
knygos
sky iy
sudé i
s aipsniai
apie
Ch.
Lemchena.
Sky-
ius
p adedamas
Z.
Zinke iciaus
s cikinamuoju
Zodziu.
K.
Ul ydas
p isiminé
p ieSka inj
sukak u ininko
kaip
Zydy
gimnazijy
lie u iy
kal-
bos
moky ojo
da ba,
me eé
Z ilgsnj
j
jo
pa a’y us
i
edaguo us
Zody-
nus,
kalbos
kul i os
ugdomaja
eikla,
A.
Sabaliauskas
placiau
pa-
g ildeno
Ch.
Lemcheno
knygos
“Lie u iy
kalbos
j aka
Lie u os
Zy-
dy
a mei”
s a ba,
V.
Vi kauskas
s engési
apZ elg i
isus
jo
kalbos
da bus.
G aziy
Zodziy
puoks g
sukak u ininkui
j eiké
Oks o do
uni-
e si e o
docen as
H.D.
Kacas,
Zu nalis as
G.
Smoliako as,
spaudos
'
Da bai
i
polékiai:
Kalbininko
Chackelio
Lemcheno
90-osioms
gimimo
me i-
néms.
-
V.:
Lie u os
als ybinis
Zydy
muziejus,
1994.
-
208
p.
80
da buo ojas
D.
Gelpe nas
i
asy ojas
G.
Kano idius.
Cia
jde as
i
Ch.
Lemchenui
ski as
A.
Chu gino
cilé as is
bei
moky ojo
J.
La-
zausko
laigkas.
Visi
Siam
sky iui
a’¢
kalbininkai,
be
ki y
Ch.
Lemcheno
da bu,
mini
i
edak o iaus
bei
e minologo
eiklg.
Daugiau
kaip
is
de-
Sim medius
sukak u ininkas
algé
edak o iaus
duong.
Be
ki y
leidi-
niy,
|
gy enima
jis
palydeéjo
dalj
lie u iy
kalbos
mokslo
da by,
a p
jy
i
undamen ine
i ome
akademing
“Lie u iy
kalbos
g ama ika”,
aip
pa
bemaz
isus
pe
ke i j
Sim medio
me y
leidyklos
i8lcis us
i ai iy
s igiy
e miny
zodynus.
‘Te minologijos
da ba
kalbininkas
di bo
p o esionaliai,
pi muo-
sius
kelis
poka io
deSim mecius
Jis
eikliai
daly a o,
galima
saky i,
isuose
Sios
s i ies
da buose,
ma y ,
daZnokai
a damas
lemiama
Zo-
dj.
Leidykloje
Ch.
Lemcheno
edaguo i
eisés,
biblio ekininkys és,
geologijos
i
izinés
geog a ijos,
izikos,
poli echnikos,
melio acijos,
chemijos,
li e a ii os,
bo anikos,
ekonomikos,
skaicia imo
echnikos,
me eo ologijos,
medicinos
e miny
Zodynai
bu o
i
ebé a
eik§min-
gi
no minamieji
lie u iy
e minologijos
da bai.
Be eik
isi
ie
Zody-
nai
bu o
pe Ziii é i
Lie u iy
kalbos
i
li e a d os
ins i u o
Te mino-
logijos
komisijos,
ad
jie
ne
ik
diegé
no minius
e minus,
be
i
déjo
pama us
olesniam
y
s iciy
e miny
a kymui
i
o ganizuo am
e -
minologijos
da bui,
odé
gio
da bo
k yp is
apsk i ai.
I
nes a bu,
kad
dalis
uose
Zodynuose
eik y
e miny
nep igijo,
kad
Siek
ick
ju
e-
liau bu o
pa aisy a
a
pakeis a,
kad
pagaliau
i
kai
ku ie
p ieS
kelias-
deSim
me y
i8leis i
pa ys
Zodynai
daba
jau
y a
paseng
a
sens cléjg,
ileis a
naujy.
Sa o
da ba,
didelj
e minijos
no minamajj
aidmenj
jie
a liko
i
ilgai
a na o,
dauguma
i
daba
ebe a nauja
kaip
s a -
biausi
y
s igiy
pa yzdinés
e minologijos
Sal iniai.
O
dél
nep igiji-
mo
ai
nemaza
i
J.
Jablonskio,
i
J.
Baléikonio,
i
ki y
Zymiyjy
kalbi-
ninky
eikiniy
dalis
liko
neiSpli usi
kalboje,
jy
ie oje
jsigaléjo
ki i,
ienu
ki u
a eju
ne gi
aisy i
Zodziai
i
pasakymai.
Laikas
da o
pa-
aisas.
Be
jis
nepajégus
sumazin i
aidmens,
ku j
ie
da bai
a liko.
Pe
puikiy
sukak u iy
Su mulj
nebu o
a k eip as
démesys
j
ai,
kad
didziai
s a biis
lie u iy
e minologijai
y a
i
eikliausiai
Ch.
Lem-
chenui
i isian
pa eng i
du
e s iniai
“Ta p au iniy
Zodziy
Zodynai”
81
(1951
i
1969
m.).
Jie
daug
padéjo
nusis o e i
onc iniam,
akcen olo-
giniam,
g ama iniam
daugelio
j
uos
Zodynus
sudé y
adinamyjy
a p-
lau iniy
e miny
aplie u inimui,
su i in i
pa¢ius
o
aplie u inimo
pama us,
0
nepagailé ais
jdé i
lie u iskais
a i ikmenimis
a
sinoni-
mais
ody a,
kad
no in
galima
i8si e s i
i
be
skoliniy.
O
kg
jau
kal-
bé i
apie
pa ies
Ch.
Lemcheno
pa eng us
usy-lic u iy
kalby
Zody-
nus,
ku ie
daugeliui
j ai iausiy
s iciy
knygy,
knygeliy,
s aipsniy
e -
éjy
bu o
pa ankinés
knygos
( ai
odo
i
Sil i
“Da buose
i
polékiuo-
se”
spausdinamo
J.
Lazausko,
e usio
kazkokiq
medicinos
knyga,
laiSko
Ch.
Lemchenui
Zodziai).
Beje,
uZ
didZiausig
i8
y
Zodyny,
ke-
u om
“Rusy-lic u iy
kalby
Zodynq”,
iSleis q
1982-1985
m.,
Ch.
Lemchenui
ka u
su
ki ais
au o iais
paski a
1987
m.
Lie u os
TSR
als ybiné
mokslo
i
echnikos
p emija.
Kad
e minologijos
dalykai
Ch.
Lemchenui
y a
nemazai
ipéj¢,
odo
i
kele as
jo
“Kalbos
kul ii os”
leidinyje
bei
laik aSciuose
pa-
skelb y
s aipsniy.
Dalis
Sios
i
ki os
ema ikos
kalbininko,
moky o-
jo,
Zodynininko
i
e minologo,
s aipsniy
jdc a
i
|
ap a iamg
jo
su-
kakCiai
ski a
knyga,
jos
an ajj
sky iy
(gaila,
kad
dauguma
y
da by
spausdinama
su umpin a,
o
kai
ku ie
i
isai
nepa eko.
Tokia
g azia
p oga
bi y
labai
ike
nepagaile i
lanko
ki o
i
sude i
isus
j ai iuose
leidiniuose
iSsiméGiusius
skelbinius.
Daba
ik iausiai
eks
lauk i
ki-
os,
da
ga bingesnés
sukak ies).
Galima
saky i,
os
p asiau us
ka o
aud ai,
1951
m.
“Li e a ii oje
i
mene”
paskelb ame
s aipsnyje
“Lie u iskosios
mokslinés
e mi-
nologijos
kle simu”
Ch.
Lemchenas
a k eipé
isuomenés
akis
j
bi i-
numg
ipin is
j ai iy
s iciy
e minais,
agino
s eig i
nuola ing
iSma-
nanciq
e minologijos
komisijq
am
da bui
a ky i.
1963
m.
“Kalbos
kul ii oje”
jdé ame
s aipsnyje
“Veiksmazodi-
niai
daik a a dZiai
su
p iesaga
-(i)acija”
a k eip as
démesys,
kad
a-
dinamieji
a p au iniai
e minai,
u in ys
p iesaga
-(i)acija/
-cija,
ne
ienu
a eju
sa o
eiksme
ben
kiek
ski iasi
nuo
y
pa
eiksmazo-
dziy
ediniy
su
p iesaga
-imas.
O
s aipsnyje
“Keli
e miny
da ybos
klausimai”
(1961
m.),
glaus ai
apz elgus,
kas
pada y a
i
da oma,
iskeliamas
pama inis
e minologijos
da bo
dalykas
—
“i in
s a bu,
ku-
ian
naujus
a ba
a kan
senuosius
e minus,
laiky is
kalbos
moks-
82
lo
desniy
i
aisykliy”
(p.
55),
ginami
su
p iesaga
-inis,
-é
suda y i
bid a dziai,
a ojami
sudé iniuose
e minuose,
pa odomas
jy
unk-
cinis
su ikimas
su
i a dziuo inémis
bid a dziy
ly imis,
ap a iama
i
kele as
ki y
dalyky.
Cia
eiké y
pasaky i,
kad
s aipsnyje
peikiami
chemijos
Zodyno
ecenzen ai,
laike
d imolekulinis
ne inkamai
suda-
y u
Zodziu,
is
dél o
bu o
eisiis.
S aipsnio
au o iui
nei
isy
pi ma
negy ais
DZ,
(1954)
pa yzdziais,
nei
ne gi
J.
Jablonskio
miné omis
be ankinémis
siu amosiomis
maSinomis
nepa yko
j ikin i,
kad
ieno-
dai
p iim ina
saky i,
a kim,
i
mélynaké,
i
mélynakiné
me gina,
kad
J.
Baléikonis
bus
be
eikalo
pu kS a es
p ie’
bejung ukinius
sakinius
i
kad
sékmingai
kalbininkai
galé y
a o i
kokius
d iskiemeninius
zodzius
(nebi inai
ien
sa o
jsikal us
d iskiemeniis).
Tic
kalbos
dés-
niai,
ku iy
eikia
laiky is
i
e minologijos
da ba
di ban ,
okiy
mis-
ios
da ybos
Zodziy
ne emia.
O
aSoma
ai
cia
dél
o,
kad
okiy
e -
miny
is
da
pa a ojama
i
ne
naujy
pada oma.
Da
daugiau
eikia
ginéy is
dél
kai
ku iy
ka u
su
A.
Suminu
pasi-
aSy o
s aipsnio
“Dél
kai
ku iy
e minologijos
klausimy”
(1967
m.)
eiginiy.
Siame
s aipsnyje
kli i a
i
medikams,
i
jy
alkininkei
kal-
bininkei
A.
Kudinskai ei
dél
lie u isky
sinonimy
adinamiesiems
a p-
au iniams
medicinos
e minams
ieSkojimo.
Keis as,
labai
keis as
nuo-
la
Siame
s aipsnyje
ka ojamas
a gumen as,
kad
lie u iui
sunkiau
bus
sup as i
lie u iskq
Zodj
negu
skolinj.
Jokiu
bidu
negalima
p i a -
Ui
pag indinei
s aipsnio
au o iy
nuos a ai,
kad
Salia,
kad
i
jsigaléju-
siy,
adinamyjy
a p au iniy
e miny
ne e a
ku i
sa y
a i ikmeny.
Va gSui
s uden ui,
ku io
s aipsnyje
gailimasi,
nes
jam
eksig
y
isy
e miny
moky is,
bii y
da
leng iau,
jei
medikai
e a o y
ien
lo y-
niskus
e minus.
Tada
lie u iskai
isai
ne eiké y
moky is,
ne
y
a p-
au iniy!
Juk
§
Siaip
a
aip
Zi i ési,
mediky
kalba,
aikliu
ki o
nemazo
kul i ininko
A.
Zi gulio
pas ebéjimu,
u i
isus
za gono
pozymius.
Tad
Zmones,
sumaniusius
ben
kiek
jg
palie u in i,
eiké y
em i,
ska-
ln i,
p i eikus
pa a i,
kaip
ai
ge iau
pada y i.
Pe
didelis
kalbos
“suin e nacionalinimas”
y a
kenksmingas
dalykas.
Lie u iui
inka
no-
é i
i
siek i,
kad
jo
kalba
ba y
lic u i8ka.
T e iajj
“Da by
i
polékiy”
sky iy
suda o
Ch.
Lemcheno
da bai
apie
Zydy
kalba
i
kul i g.
Be
abejo,
eik8mingiausias
i8
jy
y a
y i-
83
nejimas
“Lie u iy
kalbos
j aka
Lie u os
zydy
a mei”,
1970
m.
iSleis-
as
1000
egzemplio iy
i aZu.
Daba
Gia
spausdinamos
(i
él
1000
egz.!),
deja,
ik
Sio
s a baus
da bo
iS aukos.
O
juk,
p abégus
ke i -
ciui
Sim mecio
me y,
aip
bia y
ike
pe spausdin i
isa
§
i
Zydy,
i
lic u iy
kalbo y ai
nepamainoma,
nesens an j
i
ienin elj
okj
y i-
nejima
bei
ak y
a uoda,
iy
eiludiy
a’y ojui
da usj
p oga
da
ka q
pa ymo i
p ic
gim osios
pa enciy
a més
Zodziy.
Toliau
(IV
i
V
sky iai)
jdé a
Ch.
Lemcheno
s aipsniy
kul i os
klausimais,
jo
e imy,
spausdinamas
1966
m.
ginamasis
a8 as
TSRS
aldaiai
dé]
leidéjo
An ano
Kni ikS os.
SeS ajj
knygos
sky iy
suda o
Ch.
Lemcheno
da by
i
li e a i os
apie
jj
bibliog a ija.
Cia
suminé-
os
sukak u ininko
pa aiy os
knygos
(i8
iso
iSleis a
15),
s aipsniai
(Gia
jy
su a’y a
25),
e imai
(27
skelbiniai),
edaguo i
leidiniai
(24
knygos)
i
nemaZas
pluoS as
j ai iy
skelbiniy,
ku iuose
apie
jj
aSo-
ma
a ,
ma y ,
ben
minimas
jis
pa s
a jo
da bai.
Bibliog a ija,
be
abejo, eikés
papildy i.
Vien
me es
akj
j
edaguo yjy
leidiniy
sky elj,
skai y ojas
pasiges
1958
m.
iSleis y
“Fizikos
e miny
Zodyno”
i
A.
No od o skio
“Angly-lic u iy
kalby
poli echninio
Zodyno”,
aip
pa
1979
m.
isleis o
didZiojo
“Fizikos
e miny
Zodyno”.
Nepaminé i
¢ia
i
1951
bei
1969
m.
iSleis i
e s iniai
“Ta p au iniy
Zodziy
Zodynai”.
Nesunkiai
susi as y
i
li e a ii os
apie
sukak u ininka
sky elio
papil-
dymu.
Knyga
baigiama
lie u iSkai,
angli8kai
i
ZydiSkai
(jidi8)
spausdi-
namomis
Ch.
Lemcheno
gy enimo
i
eiklos
da omis
bei
suda y ojy
paaiskinimais.
Leidinyje
saikingai
pa eik a
nuo auky
i§
Ch.
Lem-
cheno
i
jo
Seimos
gy enimo.
Kadangi
nemaza
knygos
dalis
ski a
kalbos
dalykams,
sunku
i8-
kes i
nepaminéjus
i
ienos
kalbos
nepap as ybés.
Viename
s aips-
nyje
apie
sukak u ininka
pa asy a
aip:
“Ge biamasis
Ch.
Lemche-
nas
ga bingai
nugy eno
AukS¢iausiojo
jam
ski us
me us.
Pada y a
daug,
da buo asi
naSiai,
moky asi
i
ki us
moky a”
(p.
28).
Né
kiek
neabejojan ,
kad
ne
p asciau
sukak u ininko
bus
gy enama
i
oliau,
keis as
pasi odé
pasakymas
ki us
moky a.
Ry y
aukS aidiai,
ge iau-
siai
mokan ys
okius
daly ius
a o i,
Cia
pap as ai
sako
objek o
a -
dininka,
ai
labai
g aZiu,
daZnai
ka ojamu
pasakymu
Sauk e
Saukia
84

i
A.
Ba anauskas:
“Seny
miskai
mylc a,
ilon
giesmén
dé a;
m isy
é eliy
isos
os
giesmés
moké a”
(pab auk a
mano.
-
S .K.).
Vadi-
nasi,
ne
moky asi
i
ki us
moky a,
be
moky asi
i
ki i
moky a!
A
ai
bi y
naujos
nemokamo
ki a a miy
lyciy
a ojimo
klaidos
p adzia,
a
gal
Zemaicio
ke Sijimas
aukS ai¢iams,
kad
ie
is
suklys a,
edinas
usies
bid a dzius
a odami?
Baigian
ik ai
malonu
pasidziaug i
Zymia
kalbos
i
kul i os
Zmo-
gaus
sukak imi
bei
palinké i
jam
da
Zymesniy
sukakciy.
Malonu
a
p oga
bu o
pe skai y i
jdomig
skoningai
pa eng a
i
neblogai
iSlcis a
knyga
“Da bai
i
polékiai”.
85