Ch. Lemcheno sukaktuvių knyga

S asys KEINYS CH. LEMCHENO SUKAKTUVIY KNYGA P aci ais me ais kalbos ba y a ojui Chackeliui Lemchenui suéjo de yniasdeSim me y (gimé 1904 m. balandéio 21 d. Papiléje, daba - liniame Akmenés ajone, ienaip a ki aip susijusiame su ne ieno kalbos da bininko gy enimu, p adedan bene Kaliks u Kasakauskiu i Simonu Daukan u. Kas Zino, gal ga siis o k as o kalbos da by P anokéjai paku s e i §j papiléni8kj). Sukak u iy p oga Lie u os als- lybinis Zydy muziejus suskubo isleis i dailiq knyga “Da bai i polé- kiai”!, ku iq suda é Polina Pailis i Judi a Rozina, 0 edaga o bei moksliskai konsul a o Ry is T imonis. P ie’ an ad inj knygos lapa Salia sukak u ininko nuo aukos jdé- las p ie’ 70 m. a’y as J. Jablonskio a siliepimas, ku iame, be ki a ko, pasaky a: “<> nedaug é a s uden y, ku ie aip ge ai, kaip jis, nusimano apie lie u iy kalbos dalykus <...>”. Toks didZiausio ben- d inés kalbos a ky ojo Zodis bu y labai p ie Si dies u bi be ku- iam kalbininkui. O Ch. Lemchenui uome bu o ik d ide&im ... Knyga p adedama p ie’ p a a me jdé u E. Zinge io s aipsneliu “Kul ii y sua in ojas”. Cia suminé i Ch. Lemcheno da bai, u in ys e e lie u iy i Zydy kul i ai, ku iy ilgame is a pininkas y a sukak- u ininkas, p imin os jo golgo os. Tolesni skelbiniai pa eik i sky iais. | pi maji knygos sky iy sudé i s aipsniai apie Ch. Lemchena. Sky- ius p adedamas Z. Zinke iciaus s cikinamuoju Zodziu. K. Ul ydas p isiminé p ieSka inj sukak u ininko kaip Zydy gimnazijy lie u iy kal- bos moky ojo da ba, me eé Z ilgsnj j jo pa a’y us i edaguo us Zody- nus, kalbos kul i os ugdomaja eikla, A. Sabaliauskas placiau pa- g ildeno Ch. Lemcheno knygos “Lie u iy kalbos j aka Lie u os Zy- dy a mei” s a ba, V. Vi kauskas s engési apZ elg i isus jo kalbos da bus. G aziy Zodziy puoks g sukak u ininkui j eiké Oks o do uni- e si e o docen as H.D. Kacas, Zu nalis as G. Smoliako as, spaudos ' Da bai i polékiai: Kalbininko Chackelio Lemcheno 90-osioms gimimo me i- néms. - V.: Lie u os als ybinis Zydy muziejus, 1994. - 208 p. 80 da buo ojas D. Gelpe nas i asy ojas G. Kano idius. Cia jde as i Ch. Lemchenui ski as A. Chu gino cilé as is bei moky ojo J. La- zausko laigkas. Visi Siam sky iui a’¢ kalbininkai, be ki y Ch. Lemcheno da bu, mini i edak o iaus bei e minologo eiklg. Daugiau kaip is de- Sim medius sukak u ininkas algé edak o iaus duong. Be ki y leidi- niy, | gy enima jis palydeéjo dalj lie u iy kalbos mokslo da by, a p jy i undamen ine i ome akademing “Lie u iy kalbos g ama ika”, aip pa bemaz isus pe ke i j Sim medio me y leidyklos i8lcis us i ai iy s igiy e miny zodynus. ‘Te minologijos da ba kalbininkas di bo p o esionaliai, pi muo- sius kelis poka io deSim mecius Jis eikliai daly a o, galima saky i, isuose Sios s i ies da buose, ma y , daZnokai a damas lemiama Zo- dj. Leidykloje Ch. Lemcheno edaguo i eisés, biblio ekininkys és, geologijos i izinés geog a ijos, izikos, poli echnikos, melio acijos, chemijos, li e a ii os, bo anikos, ekonomikos, skaicia imo echnikos, me eo ologijos, medicinos e miny Zodynai bu o i ebé a eik§min- gi no minamieji lie u iy e minologijos da bai. Be eik isi ie Zody- nai bu o pe Ziii é i Lie u iy kalbos i li e a d os ins i u o Te mino- logijos komisijos, ad jie ne ik diegé no minius e minus, be i déjo pama us olesniam y s iciy e miny a kymui i o ganizuo am e - minologijos da bui, odé gio da bo k yp is apsk i ai. I nes a bu, kad dalis uose Zodynuose eik y e miny nep igijo, kad Siek ick ju e- liau bu o pa aisy a a pakeis a, kad pagaliau i kai ku ie p ieS kelias- deSim me y i8leis i pa ys Zodynai daba jau y a paseng a sens cléjg, ileis a naujy. Sa o da ba, didelj e minijos no minamajj aidmenj jie a liko i ilgai a na o, dauguma i daba ebe a nauja kaip s a - biausi y s igiy pa yzdinés e minologijos Sal iniai. O dél nep igiji- mo ai nemaza i J. Jablonskio, i J. Baléikonio, i ki y Zymiyjy kalbi- ninky eikiniy dalis liko neiSpli usi kalboje, jy ie oje jsigaléjo ki i, ienu ki u a eju ne gi aisy i Zodziai i pasakymai. Laikas da o pa- aisas. Be jis nepajégus sumazin i aidmens, ku j ie da bai a liko. Pe puikiy sukak u iy Su mulj nebu o a k eip as démesys j ai, kad didziai s a biis lie u iy e minologijai y a i eikliausiai Ch. Lem- chenui i isian pa eng i du e s iniai “Ta p au iniy Zodziy Zodynai” 81 (1951 i 1969 m.). Jie daug padéjo nusis o e i onc iniam, akcen olo- giniam, g ama iniam daugelio j uos Zodynus sudé y adinamyjy a p- lau iniy e miny aplie u inimui, su i in i pa¢ius o aplie u inimo pama us, 0 nepagailé ais jdé i lie u iskais a i ikmenimis a sinoni- mais ody a, kad no in galima i8si e s i i be skoliniy. O kg jau kal- bé i apie pa ies Ch. Lemcheno pa eng us usy-lic u iy kalby Zody- nus, ku ie daugeliui j ai iausiy s iciy knygy, knygeliy, s aipsniy e - éjy bu o pa ankinés knygos ( ai odo i Sil i “Da buose i polékiuo- se” spausdinamo J. Lazausko, e usio kazkokiq medicinos knyga, laiSko Ch. Lemchenui Zodziai). Beje, uZ didZiausig i8 y Zodyny, ke- u om “Rusy-lic u iy kalby Zodynq”, iSleis q 1982-1985 m., Ch. Lemchenui ka u su ki ais au o iais paski a 1987 m. Lie u os TSR als ybiné mokslo i echnikos p emija. Kad e minologijos dalykai Ch. Lemchenui y a nemazai ipéj¢, odo i kele as jo “Kalbos kul ii os” leidinyje bei laik aSciuose pa- skelb y s aipsniy. Dalis Sios i ki os ema ikos kalbininko, moky o- jo, Zodynininko i e minologo, s aipsniy jdc a i | ap a iamg jo su- kakCiai ski a knyga, jos an ajj sky iy (gaila, kad dauguma y da by spausdinama su umpin a, o kai ku ie i isai nepa eko. Tokia g azia p oga bi y labai ike nepagaile i lanko ki o i sude i isus j ai iuose leidiniuose iSsiméGiusius skelbinius. Daba ik iausiai eks lauk i ki- os, da ga bingesnés sukak ies). Galima saky i, os p asiau us ka o aud ai, 1951 m. “Li e a ii oje i mene” paskelb ame s aipsnyje “Lie u iskosios mokslinés e mi- nologijos kle simu” Ch. Lemchenas a k eipé isuomenés akis j bi i- numg ipin is j ai iy s iciy e minais, agino s eig i nuola ing iSma- nanciq e minologijos komisijq am da bui a ky i. 1963 m. “Kalbos kul ii oje” jdé ame s aipsnyje “Veiksmazodi- niai daik a a dZiai su p iesaga -(i)acija” a k eip as démesys, kad a- dinamieji a p au iniai e minai, u in ys p iesaga -(i)acija/ -cija, ne ienu a eju sa o eiksme ben kiek ski iasi nuo y pa eiksmazo- dziy ediniy su p iesaga -imas. O s aipsnyje “Keli e miny da ybos klausimai” (1961 m.), glaus ai apz elgus, kas pada y a i da oma, iskeliamas pama inis e minologijos da bo dalykas — “i in s a bu, ku- ian naujus a ba a kan senuosius e minus, laiky is kalbos moks- 82 lo desniy i aisykliy” (p. 55), ginami su p iesaga -inis, -é suda y i bid a dziai, a ojami sudé iniuose e minuose, pa odomas jy unk- cinis su ikimas su i a dziuo inémis bid a dziy ly imis, ap a iama i kele as ki y dalyky. Cia eiké y pasaky i, kad s aipsnyje peikiami chemijos Zodyno ecenzen ai, laike d imolekulinis ne inkamai suda- y u Zodziu, is dél o bu o eisiis. S aipsnio au o iui nei isy pi ma negy ais DZ, (1954) pa yzdziais, nei ne gi J. Jablonskio miné omis be ankinémis siu amosiomis maSinomis nepa yko j ikin i, kad ieno- dai p iim ina saky i, a kim, i mélynaké, i mélynakiné me gina, kad J. Baléikonis bus be eikalo pu kS a es p ie’ bejung ukinius sakinius i kad sékmingai kalbininkai galé y a o i kokius d iskiemeninius zodzius (nebi inai ien sa o jsikal us d iskiemeniis). Tic kalbos dés- niai, ku iy eikia laiky is i e minologijos da ba di ban , okiy mis- ios da ybos Zodziy ne emia. O aSoma ai cia dél o, kad okiy e - miny is da pa a ojama i ne naujy pada oma. Da daugiau eikia ginéy is dél kai ku iy ka u su A. Suminu pasi- aSy o s aipsnio “Dél kai ku iy e minologijos klausimy” (1967 m.) eiginiy. Siame s aipsnyje kli i a i medikams, i jy alkininkei kal- bininkei A. Kudinskai ei dél lie u isky sinonimy adinamiesiems a p- au iniams medicinos e minams ieSkojimo. Keis as, labai keis as nuo- la Siame s aipsnyje ka ojamas a gumen as, kad lie u iui sunkiau bus sup as i lie u iskq Zodj negu skolinj. Jokiu bidu negalima p i a - Ui pag indinei s aipsnio au o iy nuos a ai, kad Salia, kad i jsigaléju- siy, adinamyjy a p au iniy e miny ne e a ku i sa y a i ikmeny. Va gSui s uden ui, ku io s aipsnyje gailimasi, nes jam eksig y isy e miny moky is, bii y da leng iau, jei medikai e a o y ien lo y- niskus e minus. Tada lie u iskai isai ne eiké y moky is, ne y a p- au iniy! Juk § Siaip a aip Zi i ési, mediky kalba, aikliu ki o nemazo kul i ininko A. Zi gulio pas ebéjimu, u i isus za gono pozymius. Tad Zmones, sumaniusius ben kiek jg palie u in i, eiké y em i, ska- ln i, p i eikus pa a i, kaip ai ge iau pada y i. Pe didelis kalbos “suin e nacionalinimas” y a kenksmingas dalykas. Lie u iui inka no- é i i siek i, kad jo kalba ba y lic u i8ka. T e iajj “Da by i polékiy” sky iy suda o Ch. Lemcheno da bai apie Zydy kalba i kul i g. Be abejo, eik8mingiausias i8 jy y a y i- 83 nejimas “Lie u iy kalbos j aka Lie u os zydy a mei”, 1970 m. iSleis- as 1000 egzemplio iy i aZu. Daba Gia spausdinamos (i él 1000 egz.!), deja, ik Sio s a baus da bo iS aukos. O juk, p abégus ke i - ciui Sim mecio me y, aip bia y ike pe spausdin i isa § i Zydy, i lic u iy kalbo y ai nepamainoma, nesens an j i ienin elj okj y i- nejima bei ak y a uoda, iy eiludiy a’y ojui da usj p oga da ka q pa ymo i p ic gim osios pa enciy a més Zodziy. Toliau (IV i V sky iai) jdé a Ch. Lemcheno s aipsniy kul i os klausimais, jo e imy, spausdinamas 1966 m. ginamasis a8 as TSRS aldaiai dé] leidéjo An ano Kni ikS os. SeS ajj knygos sky iy suda o Ch. Lemcheno da by i li e a i os apie jj bibliog a ija. Cia suminé- os sukak u ininko pa aiy os knygos (i8 iso iSleis a 15), s aipsniai (Gia jy su a’y a 25), e imai (27 skelbiniai), edaguo i leidiniai (24 knygos) i nemaZas pluoS as j ai iy skelbiniy, ku iuose apie jj aSo- ma a , ma y , ben minimas jis pa s a jo da bai. Bibliog a ija, be abejo, eikés papildy i. Vien me es akj j edaguo yjy leidiniy sky elj, skai y ojas pasiges 1958 m. iSleis y “Fizikos e miny Zodyno” i A. No od o skio “Angly-lic u iy kalby poli echninio Zodyno”, aip pa 1979 m. isleis o didZiojo “Fizikos e miny Zodyno”. Nepaminé i ¢ia i 1951 bei 1969 m. iSleis i e s iniai “Ta p au iniy Zodziy Zodynai”. Nesunkiai susi as y i li e a ii os apie sukak u ininka sky elio papil- dymu. Knyga baigiama lie u iSkai, angli8kai i ZydiSkai (jidi8) spausdi- namomis Ch. Lemcheno gy enimo i eiklos da omis bei suda y ojy paaiskinimais. Leidinyje saikingai pa eik a nuo auky i§ Ch. Lem- cheno i jo Seimos gy enimo. Kadangi nemaza knygos dalis ski a kalbos dalykams, sunku i8- kes i nepaminéjus i ienos kalbos nepap as ybés. Viename s aips- nyje apie sukak u ininka pa asy a aip: “Ge biamasis Ch. Lemche- nas ga bingai nugy eno AukS¢iausiojo jam ski us me us. Pada y a daug, da buo asi naSiai, moky asi i ki us moky a” (p. 28). Né kiek neabejojan , kad ne p asciau sukak u ininko bus gy enama i oliau, keis as pasi odé pasakymas ki us moky a. Ry y aukS aidiai, ge iau- siai mokan ys okius daly ius a o i, Cia pap as ai sako objek o a - dininka, ai labai g aZiu, daZnai ka ojamu pasakymu Sauk e Saukia 84 i A. Ba anauskas: “Seny miskai mylc a, ilon giesmén dé a; m isy é eliy isos os giesmés moké a” (pab auk a mano. - S .K.). Vadi- nasi, ne moky asi i ki us moky a, be moky asi i ki i moky a! A ai bi y naujos nemokamo ki a a miy lyciy a ojimo klaidos p adzia, a gal Zemaicio ke Sijimas aukS ai¢iams, kad ie is suklys a, edinas usies bid a dzius a odami? Baigian ik ai malonu pasidziaug i Zymia kalbos i kul i os Zmo- gaus sukak imi bei palinké i jam da Zymesniy sukakciy. Malonu a p oga bu o pe skai y i jdomig skoningai pa eng a i neblogai iSlcis a knyga “Da bai i polékiai”. 85